LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2015 M. VASARIO 24 D. ĮSAKYMO NR. A1-90 „DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. balandžio 22 d. Nr. A1-339
Vilnius
Pa k e i č i u Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. A1-90 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“, ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2015 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. A1-90
(Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro 2020 m. balandžio 22 d.
įsakymo Nr. A1-339 redakcija)
NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAS
|
Rodiklio kodas |
Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetai |
Sąvokų apibrėžtys |
Apskaičiavimo tipas |
Skaičiavimo būdas |
Duomenų šaltinis |
Pasiekimo momentas |
Institucija |
|||
|
R.N.401 |
„Neįgalieji, kurie sėkmingai baigę profesinės reabilitacijos programą pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“
|
Procentai
|
Neįgalieji – asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (šaltinis: Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas). Taip pat įskaičiuojami asmenys, pirmą kartą besikreipiantys į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl darbingumo lygio nustatymo, kuriems Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-302 „Dėl Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis. Profesinės reabilitacijos programą sudaro: profesinių gebėjimų įvertinimas; profesinis orientavimas ir konsultavimas; profesinių gebėjimų atkūrimas arba naujų išugdymas; pagalba įsidarbinant; palaikymas darbo vietoje (šaltinis: Reikalavimų profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. A1-159 „Dėl Reikalavimų profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms aprašo patvirtinimo“). Sėkmingai baigusiais Europos socialinio fondo (toliau – ESF) remiamą profesinės reabilitacijos programą laikomi asmenys, kurie po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos gavo profesinės reabilitacijos programos baigimo pažymėjimą. Užimtais gyventojais (dirbančiaisiais) laikomi 15 metų ir vyresni asmenys, dirbantys bet kokį darbą, gaunantys už jį darbo užmokestį pinigais ar išmoką natūra arba turintys pajamų ar pelno (Lietuvos statistikos metraštis, 2013). Savarankiškai dirbantys asmenys – turintys verslą asmenys, kurie dirba vieni arba su partneriu (-iais) ir neturi nuolatinių samdomųjų darbuotojų (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: http://zodynas.stat.gov.lt/index/detail.aspx?id=184). Savarankiškai dirbančiais laikomi ir padedantys šeimos nariai, t. y. asmenys, dirbantys giminaičiui priklausančioje įmonėje (ūkyje), orientuotoje į rinką, ir gyvenantys tame namų ūkyje (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: http://zodynas.stat.gov.lt/index/detail.aspx?id=258) |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: profesinės reabilitacijos programos baigimo pažymėjimai (kopijos), darbo, paslaugų (civilinės) ar kitos sutarties kopija arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau − SODRA) duomenų bazės arba darbo biržos duomenų bazės išrašas apie asmens įsidarbinimą, verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažymos kopija, valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymos apie žemės valdų dydį kopija.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai |
Rodiklis laikomas pasiektu, kai per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po sėkmingo ESF remiamos profesinės reabilitacijos programos baigimo asmuo pradeda dirbti ir gauna tai patvirtinantį dokumentą, nurodytą prie pirminių šaltinių
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas
|
|||
|
R.N.401-1 |
B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Asmenys, kurie sėkmingai baigė ESF remiamą profesinės reabilitacijos programą“ |
Skaičius
|
Sumuojami asmenys, kurie sėkmingai baigė ESF remiamą profesinės reabilitacijos programą. Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą |
|
|
|
|
||||
|
R.N.401-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Asmenys, kurie sėkmingai baigę ESF remiamą profesinės reabilitacijos programą pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“ |
Skaičius
|
|
|
|
|
|||||
|
P.N.402 |
„Sukurtas ir naudojamas Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėsenos modulis“ |
Skaičius |
Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėsenos modulis – Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos modulis, skirtas duomenims apie Jaunimo garantijų iniciatyvos priemonių, finansuojamų Jaunimo užimtumo iniciatyvos bei kitomis lėšomis, dalyvius, veiklos įgyvendinimą ir rezultatus, reikalingus stebėsenai atlikti, rinkti, kaupti ir teikti, rezultatams analizuoti ir ataskaitoms parengti. Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėsenos modulis turi atitikti 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (OL L 347 2013, p. 470), Europos Komisijos 2014–2020 m. programavimo periodo stebėsenos ir vertinimo gairių bei kitų Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą reglamentuojančių dokumentų reikalavimus |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojami Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėsenos moduliai |
Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas, paslaugų teikimo įvykdymo ataskaita (kopijos).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai |
Laikoma, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėsenos modulis yra sukurtas, kai paslaugos pirkėjas (projekto vykdytojas) pasirašo paslaugų priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktą, paslaugų teikimo įvykdymo ataskaitą. Laikoma, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėsenos modulis yra naudojamas, kai sistemos naudotojai turi prieigą prie sistemos, joje yra kaupiami duomenys ir generuojamos ataskaitos. Sistemos naudojimas turi būti patikrintas per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po jos sukūrimo |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas |
|||
|
R.N.410
|
„Darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensaciją gavusių darbuotojų, kurie išsilaikė darbo rinkoje praėjus 6 mėnesiams po darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensavimo pabaigos, dalis“
|
Procentai
|
Darbuotojai, kurie išsilaikė darbo rinkoje praėjus 6 mėnesiams po darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensavimo pabaigos, – asmenys, kurie, vadovaujantis SODROS duomenimis, praėjus 6 mėnesiams po darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensavimo pabaigos dirba |
Įvedamasis
|
Procentinė dalis apskaičiuojama: vadovaujantis SODROS duomenimis, sumuojami darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensaciją gavę darbuotojai, kurie išsilaikė darbo rinkoje praėjus 6 mėnesiams po darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensavimo pabaigos, ir gautas skaičius dalijamas iš asmenų, kurių darbo užmokesčio išlaidų dalį projekto įgyvendinimo laikotarpiu UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ (toliau − INVEGA) kompensavo atrinktiems projektų vykdytojams, skaičiaus (pagal P.N.405 produkto stebėsenos rodiklio „Pirmą kartą įsidarbinę asmenys nuo 18 iki 29 metų“ ir P.N.406 produkto stebėsenos rodiklio „Įsidarbinę vyresni negu 54 metų asmenys“ pasiekimus). Stebėsenos rodiklio pasiekimo reikšmė skaičiuojama kasmet (pradedant nuo 2018 m.). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą |
Pirminiai šaltiniai: SODROS duomenų apie darbuotojus, kurie išsilaikė darbo rinkoje praėjus 6 mėnesiams po darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensavimo pabaigos, suvestinė.
Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)
|
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai INVEGA, vadovaudamasi SODROS duomenimis, užfiksuoja, kad darbuotojas (-ai), kurio (-ių) darbo užmokesčio išlaidų dalis buvo kompensuota, toliau dirba
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga INVEGA
|
|||
|
P.N.405 |
„Pirmą kartą įsidarbinę asmenys nuo 18 iki 29 metų“ |
Skaičius |
Pirmą kartą įsidarbinę asmenys nuo 18 iki 29 metų – asmenys, bet kuriuo amžiaus tarpsniu nuo 18 iki 29 metų, iki tol nedirbę pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje ir neturėję valstybės tarnautojo statuso, įsidarbinę pagal darbo sutartį pirmą kartą. Pirmą kartą įsidarbinusio asmens statusas taikomas ne ilgiau kaip vienus metus (12 kalendorinių mėnesių) nuo pirmojo įsidarbinimo, neatsižvelgiant į tai, kiek kartų per tuos vienus metus asmuo sudaro (nutraukia) darbo sutartį. 18–29 metų asmenys – 18 metų ir vyresni, bet ne daugiau kaip 29 metų, asmenys. Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo jo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti remiamoje veikloje (t. y. įsidarbina pas konkretų darbdavį) |
Įvedamasis
|
Sumuojami asmenys, kurių darbo užmokesčio išlaidų dalį projekto įgyvendinimo laikotarpiu INVEGA kompensuoja atrinktiems projektų vykdytojams ir kurių bet kokio dydžio darbo užmokesčio išlaidų kompensacija buvo išmokėta nors kartą |
Pirminiai šaltiniai: INVEGOS atrinktų projektų, apimančių pirmą kartą įsidarbinusio (-ių) asmens (-ų) darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensavimą, suvestinė.
Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014) |
Laikoma, kad stebėsenos rodiklis pasiektas, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu INVEGA projekto vykdytojui išmoka bent dalį lėšų už pirmą kartą įsidarbinusį (-ius) asmenį (-is) nuo 18 iki 29 metų
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga INVEGA
|
|||
|
P.N.406 |
„Įsidarbinę 50 metų ir vyresni asmenys“
|
Skaičius |
Įsidarbinę 50 metų ir vyresni asmenys – asmenys, ne mažiau kaip 3 mėnesius neturėję darbo ir bet kuriuo amžiaus tarpsniu nuo 50 metų iki pensinio amžiaus pradžios – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus, įsidarbinę pagal darbo sutartį. Įsidarbinusio asmens statusas taikomas ne mažiau kaip 3 mėnesius prieš įsidarbinimą pas konkretų projekto vykdytoją neturėjusiam darbo asmeniui ne ilgiau kaip dvejus metus (24 kalendorinius mėnesius) nuo šio įsidarbinimo, neatsižvelgiant į tai, kiek kartų per tuos dvejus metus asmuo sudaro (nutraukia) darbo sutartį. 50 metų ir vyresni asmenys – 50 metų ir vyresni darbingo amžiaus asmenys, dalyvaujantys arba dalyvavę remiamoje veikloje. Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti remiamoje veikloje (t. y. įsidarbina pas konkretų darbdavį) |
Įvedamasis |
Sumuojami asmenys, kurių darbo užmokesčio išlaidų dalį projekto įgyvendinimo laikotarpiu INVEGA kompensuoja atrinktiems projektų vykdytojams ir kurių bet kokio dydžio darbo užmokesčio išlaidų kompensacija buvo išmokėta nors kartą |
Pirminiai šaltiniai: INVEGOS atrinktų projektų, apimančių įsidarbinusių 50 metų ir vyresnių asmenų, darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensavimą, suvestinė.
Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)
|
Laikoma, kad stebėsenos rodiklis pasiektas, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu INVEGA projekto vykdytojui išmoka bent dalį lėšų už įsidarbinusį (-ius) 50 metų ir vyresnį (-ius) asmenį (-is) |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga INVEGA
|
|||
|
R.N.411 |
„Sėkmingai veikiančių subsidijas gavusių paskolos gavėjų dalis“ |
Procentai
|
Sėkmingai veikiantys paskolos gavėjai – projekto vykdytojai, gavę subsidiją darbuotojo (-ų) darbo užmokesčio išlaidoms kompensuoti, praėjus 6 mėnesiams po darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensavimo pabaigos datos tą dieną neturintys bankrutuojančios, bankrutavusios ar likviduojamos įmonės statuso. Paskolos gavėjai – labai mažos, mažos įmonės, pradėjusios savo verslą su paskola, suteikta pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“ (toliau – finansinė priemonė „Verslumo skatinimas 2014–2020“), kuriems skirtas finansavimas darbuotojų darbo užmokesčio išlaidų daliai kompensuoti |
Įvedamasis
|
Procentinė dalis apskaičiuojama: vadovaujantis Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos duomenų bazės informacija, sumuojami darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensaciją gavę paskolos gavėjai, kurie sėkmingai veikia praėjus 6 mėnesiams po darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensavimo pabaigos, ir gautas skaičius dalijamas iš subsidiją darbuotojų darbo užmokesčio išlaidoms kompensuoti gavusių paskolos gavėjų (pagal produkto rodiklį P.N. 407) skaičiaus. Stebėsenos rodiklio pasiekimo reikšmė skaičiuojama 2 kartus per priemonės įgyvendinimo laikotarpį. Tas pats paskolos gavėjas, pateikęs paraišką kelis kartus, skaičiuojamas vieną kartą |
Pirminiai šaltiniai: INVEGOS atrinktų projektų, apimančių paskolos gavėjų įdarbintų asmenų darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensavimą, suvestinė; Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos duomenų bazė http://www.bankrotodep.lt/Index.php
Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014) |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai, praėjus 6 mėnesiams po darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensavimo pabaigos, INVEGA, vadovaudamasi Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos duomenų baze, užfiksuoja, kad projekto vykdytojas, pasinaudojęs priemone, tą dieną neturi bankrutuojančios, bankrutavusios ar likviduojamos įmonės statuso
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga INVEGA |
|||
|
P.N.407 |
„Subsidiją darbuotojų darbo užmokesčio išlaidoms kompensuoti gavę paskolos gavėjai“ |
Skaičius |
Bendras paskolos gavėjų, gavusių darbuotojų darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensaciją, skaičius. Paskolos gavėjai – labai mažos, mažos įmonės, pradėjusios savo verslą su paskola, suteikta pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020“, kuriems skirtas finansavimas išmokėtų darbuotojo (-ų) darbo užmokesčio išlaidų daliai kompensuoti. Subsidija darbuotojų darbo užmokesčio išlaidoms kompensuoti – paskolos gavėjui skirtas negrąžinamasis finansavimas, kuriuo kompensuojama pas paskolos gavėją įdarbintiems darbuotojams išmokėtų darbo užmokesčio išlaidų dalis. Darbo užmokesčio išlaidos suprantamos taip, kaip apibrėžta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ |
Įvedamasis |
Sumuojami INVEGOS atrinkti paskolos gavėjai, kuriems projekto įgyvendinimo laikotarpiu INVEGA kompensuoja išmokėtų darbuotojų darbo užmokesčio išlaidų dalį ir kuriems bet kokio dydžio darbo užmokesčio išlaidų kompensacija buvo išmokėta nors kartą. Stebėsenos rodiklio pasiekimo reikšmė apskaičiuojama ir registruojama antriniuose šaltiniuose kartą per ketvirtį |
Pirminiai šaltiniai: INVEGOS atrinktų projektų, apimančių paskolos gavėjų įdarbintų asmenų darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensavimą, suvestinė.
Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu INVEGA projekto vykdytojui kompensuoja bent dalį darbo užmokesčio išlaidų už bent vieną įdarbintą asmenį
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga INVEGA
|
|||
|
R.N.403 |
„Tikslinių grupių asmenys, gavę tiesioginės naudos iš investicijų į socialinių paslaugų infrastruktūrą“ |
Skaičius |
Socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas). Socialinių paslaugų infrastruktūra – įstaigos (įstaigų padaliniai), kuriose teikiamos socialinės paslaugos. Tiesioginės naudos gavę tikslinių grupių asmenys – asmenys (neįskaitant jų šeimų narių), kuriems buvo suteiktos socialinės paslaugos investicijas gavusioje socialinių paslaugų įstaigoje (įstaigos padalinyje) bei tokioje įstaigoje (įstaigos padalinyje) dirbantys darbuotojai (pagal įstaigos ar padalinio pareigybių sąrašą) |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant unikalius tikslinių grupių asmenis, kurie per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos: – pasinaudojo investicijas gavusių įstaigų (įstaigų padalinių) paslaugomis; – dirbo tokiose įstaigose |
Pirminiai šaltiniai: pažyma apie per metus socialines paslaugas gavusius asmenis ir įstaigoje (įstaigos padalinyje) dirbusius darbuotojus.
Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai per vienus metus po projekto įgyvendinimo pabaigos finansavimą gavusioje įstaigoje (įstaigos padalinyje) paslaugas gavo numatytas tikslinės grupės asmenų skaičius ir dirbo numatytas darbuotojų skaičius |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas |
|||
|
R.N.404 |
„Investicijas gavusiose įstaigose esančios vietos socialinių paslaugų gavėjams“ |
Skaičius |
Vietos socialinių paslaugų gavėjams – asmenų, vienu metu galinčių gauti socialines paslaugas investicijas gavusioje įstaigoje (įstaigos padalinyje), skaičius. Socialinės paslaugos – paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam ar praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas) |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant investicijas gavusioje įstaigoje (įstaigos padalinyje) esamas vietas socialinių paslaugų gavėjams |
Pirminiai šaltiniai: įstaigos vadovo pažyma apie vietų paslaugų gavėjams skaičių.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas arba deklaracija apie statybos darbų užbaigimą (arba galutinis atliktų darbų aktas paprastojo remonto atveju) ir įstaigos vadovas pasirašo pažymą apie vietų paslaugų gavėjams skaičių |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas |
|||
|
P.N.409 |
„Romų tautybės asmenys, gavę sociokultūrines paslaugas“
|
Skaičius
|
Sociokultūrinės paslaugos – laisvalaikio organizavimo paslaugos, kurios teikiamos siekiant išvengti socialinių problemų (prevenciškai), mažinant socialinę atskirtį, aktyvinant bendruomenę ir kurias teikiant asmenys (šeimos) gali bendrauti, dalyvauti grupinio socialinio darbo užsiėmimuose, užsiimti mėgstama veikla, vaikai – ruošti pamokas ir pan. (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“) |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojami asmenys, gavę sociokultūrines paslaugas. Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašų suvestinės.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo pirmą kartą yra įtraukiamas į ESF remiamų sociokultūrines paslaugas gaunančių dalyvių sąrašą |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas |
|||
|
R.N.414 |
„Įmonės, parengusios ir viešai paskelbusios įmonių socialinės atsakomybės ataskaitas“ |
Skaičius |
Įmonės socialinės atsakomybės ataskaita – tai metinė įmonės veiklos ir jos rezultatų ataskaita, atspindinti įmonės socialiai atsakingo verslo rezultatus, parengta vadovaujantis tarptautiniais organizacijų socialinės atsakomybės standartais ir gairėmis, pateiktomis toliau nurodytose interneto svetainėse: https://www.globalreporting.org/standards; https://www.unglobalcompact.org (Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo pažangos ataskaitos reikalavimai (angl. Communications on Progress for UN Global Compact); https://www.globalreporting.org/resourcelibrary/GRI-Reporting-in-Government-Agencies.pdf (Pasaulinė atskaitingumo viešajam sektoriui iniciatyva (angl. Global Reporting Initiative. Sector supplement for public agencies); http://www.iso.org/iso/iso26000 (ISO 26000 gairės) ir pan. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojamos įmonės, parengusios ir viešai paskelbusios įmonių socialinės atsakomybės ataskaitas |
Pirminiai šaltiniai: įmonės vadovo įgalioto asmens pranešimas el. paštu projekto vykdytojui su aktyvia nuoroda apie viešai paskelbtą įmonės socialinės atsakomybės ataskaitą įmonės interneto svetainėje ir Lietuvos verslo konfederacijos pažyma, kuri siunčiama el. paštu projekto vykdytojui prieš kiekvieno mokėjimo prašymo rengimą, apie interneto svetainėje https://lvk.lt paskelbtą (-as) įmonės (-ių) socialinės atsakomybės ataskaitą (-as).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto įgyvendinimo metu įmonė parengia įmonės socialinės atsakomybės ataskaitą, vadovaudamasi tarptautinių organizacijų socialinės atskaitomybės standartais ir gairėmis, ir ją paskelbia įmonės interneto svetainėje, o Lietuvos verslo konfederacija paskelbia ją interneto svetainėje https://lvk.lt |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas |
|||
|
P.N.415 |
„Asmenys virš 54 metų, dalyvavę bendrųjų gebėjimų mokymuose“ |
Skaičius |
Skaičiuojami 55 metų ir vyresni darbingo amžiaus asmenys, kurie dalyvavo bendrųjų gebėjimų mokymuose, finansuojamuose ESF lėšomis. Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti ESF veiklose. ESF veikla – ESF lėšomis finansuojamo projekto veikla. Darbingo amžiaus asmenys – asmenys nuo 16 metų iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas). Bendrųjų gebėjimų mokymai – mokymai, skirti bendriesiems gebėjimams (kaip numatyta 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (OL 2006 L 394, p. 10) ugdyti. Bendrieji gebėjimai: bendravimas gimtąja kalba, bendravimas užsienio kalbomis, matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse, skaitmeninis raštingumas, mokymasis mokytis, socialiniai ir pilietiniai gebėjimai, iniciatyva ir verslumas, kultūrinis sąmoningumas ir raiška. Asmuo, kuris dalyvavo bendrųjų gebėjimų mokymuose, turi būti žymimas kaip „Asmuo, virš 54 metų, dalyvavęs bendrųjų gebėjimų mokymuose“ (rodiklis P.N.415) ir kaip „Asmuo, virš 54 metų, dalyvavęs aktyviam senėjimui skirtose ESF veiklose“ (rodiklis P.S.367) |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant 55 metų ir vyresnius asmenis, kurie dalyvavo bendrųjų gebėjimų mokymuose, t. y. buvo įtraukti į dalyvių sąrašus (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliuose to paties projekto bendrųjų gebėjimų mokymuose ir (ar) keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu 55 metų ar vyresnis asmuo pirmą kartą yra įtraukiamas į bendrųjų gebėjimų mokymų dalyvių sąrašą |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas |
|||
|
R.N.412 |
„Socialinių paslaugų įstaigos, sėkmingai įsidiegusios socialinių paslaugų kokybės valdymo („EQUASS Assurance“) sistemą“ |
Procentai
|
Socialinių paslaugų įstaiga – socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nustatytus reikalavimus (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas). EQUASS (angl. The European Quality in Social Services) – tai Europos reabilitacijos platformos sukurta sertifikavimo, mokymo ir konsultavimo sistema, kuri atitinka Europos kokybės socialinių paslaugų teikimo reikalavimus. Sukurtos dvi EQUASS sertifikavimo programos: „EQUASS Assurance“ ir „EQUASS Excellence“. Šios sertifikavimo programos yra pagrįstos tais pačiais kokybės principais, papildo viena kitą ir patvirtina du skirtingus kokybės lygmenis. Įgyvendinant projektą socialinių paslaugų įstaigose bus tinkamas finansuoti tik „EQUASS Assurance“ sertifikato diegimas |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: „EQUASS Assurance“ sertifikatas.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai socialinių paslaugų įstaiga sėkmingai įsidiegia socialinių paslaugų kokybės valdymo („EQUASS Assurance“) sistemą ir gauna tai patvirtinantį sertifikatą |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas |
|||
|
R.N.412-1 |
B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Socialinių paslaugų įstaigos, sėkmingai įsidiegusios socialinių paslaugų kokybės valdymo („EQUASS Assurance“) sistemą“ |
Skaičius |
Sumuojamos socialinių paslaugų įstaigos, sėkmingai įsidiegusios socialinių paslaugų kokybės valdymo („EQUASS Assurance“) sistemą |
|
|
|
|
||||
|
R.N.412-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Socialinių paslaugų įstaigos, dalyvavusios socialinių paslaugų kokybės valdymo („EQUASS Assurance“) sistemos diegimo projekte“ |
Skaičius |
Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto stebėsenos rodiklio P.N.413 „Socialinių paslaugų įstaigos, dalyvavusios socialinių paslaugų kokybės valdymo („EQUASS Assurance“) sistemos diegimo projekte“ pasiekimus |
|
|
|
|
||||
|
P.N.413 |
„Socialinių paslaugų įstaigos, dalyvavusios socialinių paslaugų kokybės valdymo („EQUASS Assurance“) sistemos diegimo projekte“ |
Skaičius |
Socialinių paslaugų įstaiga – socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nustatytus reikalavimus (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas). EQUASS (angl. The European Quality in Social Services) – tai Europos reabilitacijos platformos sukurta sertifikavimo, mokymo ir konsultavimo sistema, kuri atitinka Europos kokybės socialinių paslaugų teikimo reikalavimus. Yra dvi EQUASS sertifikavimo programos: „EQUASS Assurance“ ir „EQUASS Excellence“. Šios sertifikavimo programos yra pagrįstos tais pačiais kokybės principais, papildo viena kitą ir patvirtina du skirtingus kokybės lygmenis. Įgyvendinant projektą socialinių paslaugų įstaigose bus tinkamas finansuoti tik „EQUASS Assurance“ sertifikato diegimas |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamos socialinių paslaugų įstaigos, dalyvavusios socialinių paslaugų kokybės valdymo („EQUASS Assurance“) sistemos diegimo projekte |
Pirminiai šaltiniai: socialinių paslaugų įstaigų, dalyvavusių kokybės valdymo („EQUASS Assurance“) sistemos diegimo projekte, sąrašas.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai socialinių paslaugų įstaiga pradeda dalyvauti socialinių paslaugų kokybės valdymo („EQUASS Assurance“) sistemos diegimo projekte |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas |
|||
|
R.N.418 |
„Visuomenės informuotumas apie pagalbos teikimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims galimybes“ |
Procentai |
Pagalba smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims – psichologo, teisinės, socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, apgyvendinimo ir kitos būtinos paslaugos, teikiamos valstybės, savivaldybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims (šaltinis: Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas). Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo – asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, arba dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos narys, kuris patyrė žalą dėl to asmens mirties, arba taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. Smurtautojas nelaikomas smurtą patyrusiu asmeniu (šaltinis: Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas). Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį (šaltinis: Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas) |
Įvedamasis |
Asmenų, žinančių apie organizacijas / įstaigas, kurios teikia pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, dalis (procentais), nustatoma apklausos būdu naudojant reprezentatyvią visuomenės imtį |
Pirminiai šaltiniai: apklausų ataskaitos, paslaugų perdavimo– priėmimo aktai.
Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014) |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinančiajai institucijai yra pateikiamos apklausų ataskaitos kiekvienais metais (2018–2020 m.) sutartyse nustatytais terminais ir paslaugų perdavimo–priėmimo aktai |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija – Europos socialinio fondo agentūra |
|||
|
P.N.416 |
„Įgyvendintos informacinės kampanijos, skirtos smurto artimoje aplinkoje prevencijai“ |
Skaičius |
Informacinė kampanija – įgyvendinamų informavimo veiklų visuma, kuriomis siekiama įgyvendinti Valstybinę smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programos (toliau – Programa) strateginiame tiksle nurodytą pirmąjį tikslą – plačiau supažindinti visuomenę su įvairiomis smurto apraiškomis, jo padariniais ir būtinybe užkirsti jam kelią, ugdyti nepakantumą smurtiniam elgesiui – ir Programos įgyvendinimo 2017–2020 metų veiksmų plane numatytas veiklas. Prevencija – priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojamos įgyvendinant projekto veiklas įgyvendintos informacinės kampanijos, skirtos plačiau supažindinti visuomenę su įvairiomis smurto apraiškomis, jo padariniais ir būtinybe užkirsti jam kelią, ugdyti nepakantumą smurtiniam elgesiui |
Pirminiai šaltiniai: paslaugų perdavimo– priėmimo aktai, sąskaitos faktūros, ataskaitos ir kiti dokumentai, kuriais pagrindžiama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad informacinė kampanija įgyvendinta, t. y. atliktos visos projekto sutartyje suplanuotos informacinės kampanijos įgyvendinimo veiklos |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas |
|||
|
P.N. 417 |
„Mokymuose dalyvavę asmenys“ |
Skaičius |
Mokymai – ESF lėšomis finansuojamo projekto veikla, skirta kvalifikacijai ir (arba) kompetencijai įgyti ir (arba) tobulinti |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant asmenis, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose. Tas pats asmuo, dalyvavęs keliuose to paties projekto mokymuose, skaičiuojamas vieną kartą |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašų suvestinės.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas |
|||
|
P.N.419 |
„Įveiklinti globos centrai“
|
Skaičius |
Globos centras – socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globotojui, taip pat kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas).
Laikoma, kad globos centras yra įveiklintas, jei organizacija (įstaiga) savivaldybės tarybos sprendimu yra paskirta vykdyti globos centro funkcijas arba yra sudariusi paslaugų teikimo ir (arba) finansavimo sutartį su savivaldybės administracija, kaip numatyta Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugo ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A1-28 „Dėl Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 43 punkte |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojamos organizacijos (įstaigos), kurios: 1) savivaldybės tarybos sprendimu yra paskirtos vykdyti globos centro funkcijas ir yra sudariusios jungtinės veiklos sutartį dėl dalyvavimo projekte pagal priemonę Nr. 08.4.1-ESFA-V-405 „Institucinės globos pertvarka“ arba 2) dalyvavo savivaldybės administracijos vykdytoje partnerių, kurie vykdys globos centro (-ų) funkcijas projekte, atrankoje ir yra sudariusios jungtinės veiklos sutartį dėl dalyvavimo projekte pagal priemonę Nr. 08.4.1-ESFA-V-405 „Institucinės globos pertvarka“ arba 3) dalyvavo viešųjų pirkimų konkurse ir yra sudariusios paslaugų teikimo sutartį dėl globos centro funkcijų vykdymo projekte pagal priemonę Nr. 08.4.1-ESFA-V-405 „Institucinės globos pertvarka“ |
Pirminiai šaltiniai: savivaldybės tarybos sprendimai, partnerių, kurie vykdys globos centro (-ų) funkcijas projekte, atrankos rezultatus fiksuojantys dokumentai, jungtinės veiklos sutartys dėl dalyvavimo projekte pagal priemonę Nr. 08.4.1-ESFA-V-405 „Institucinės globos pertvarka“, viešojo pirkimo dokumentai, paslaugų teikimo sutartys dėl globos centro funkcijų vykdymo projekte pagal priemonę Nr. 08.4.1-ESFA-V-405 „Institucinės globos pertvarka“.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai priimtas savivaldybės tarybos sprendimas dėl globos centro funkcijų vykdymo ir pasirašyta jungtinės veiklos sutartis arba įvykdyta partnerių atranka ir pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, arba įvykdytas viešasis pirkimas ir pasirašyta paslaugų teikimo sutartis |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir duomenų registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas |
|||
|
R.N.420 |
„Kokybiškai veikiantys ESF finansavimą gavę globos centrai“ |
Procentai |
Globos centras – socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globotojui, taip pat kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas).
Laikoma, kad globos centras veikia kokybiškai, jei taip nustatoma atliekant globos centro vertinimą pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VVTAĮT) parengtą ir patvirtintą metodiką, kaip numatyta Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugo ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A1-28 „Dėl Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ |
Automatiškai apskaičiuojamas
|
Skaičiuojama pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: VVTAĮT globos centrų apklausoje (vertinime) naudojami veiklos kokybės vertinimo klausimynai, atliktos apklausos (vertinimo) rezultatų suvestinės.
Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų posistemis (SFMIS2014)
|
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, atlikus ESF finansavimą gavusių globos centrų apklausą (vertinimą)
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir duomenų registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas |
|||
|
R.N.-420-1 |
B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Įveiklintų globos centrų skaičius“
|
Skaičius |
Reikšmė nurodoma automatiškai pagal P.N.419 produkto stebėsenos rodiklio „Įveiklintų globos centrų skaičius“ pasiekimą |
|
|
|
|||||
|
R.N.-420-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Kokybiškai veikiantys ESF finansavimą gavę globos centrai“ |
Skaičius |
Sumuojami juridiniai asmenys, kurie, atlikus ESF finansavimą gavusių globos centrų apklausą (vertinimą), pagal VVTAĮT parengtą ir patvirtiną metodiką buvo įvertinti kaip kokybiškai veikiantys globos centrai |
|
|
|
|
||||
|
R.N.421 |
Pertvarkomų įstaigų gyventojai, kurie apsigyveno investicijas gavusiose socialinių paslaugų įstaigose
|
Skaičius |
Pertvarkomos įstaigos – įstaigos, nurodytos LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gegužės 5 d. įsakyme Nr. A1-271 „Dėl atrinktų pertvarkai stacionarių socialinės globos įstaigų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namų sąrašo patvirtinimo“
Investicijas gavusios socialinių paslaugų įstaigos – investicijas gavę specializuoti slaugos ir globos, grupinio gyvenimo ir (ar) savarankiško gyvenimo namai bei apsaugotas būstas.
Specializuoti slaugos ir globos namai – įstaiga, kurioje teikiamos specializuotos slaugos ir socialinės globos paslaugos. Specializuotos slaugos ir socialinės globos paslaugos- tai visuma specializuotos slaugos ir socialinės globos paslaugų, kurias teikiant asmeniui tenkinami slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, teikiama nuolatinė kompleksinė specialistų priežiūra. Specializuotos slaugos ir socialinės globos paslaugos teikiamos 24 valandas per parą, ne daugiau kaip 40 asmenų su negalia viename atskirtame pastate ir ne daugiau kaip 6–10 asmenų viename padalinyje (grupėje).
Grupinio gyvenimo namai – namų aplinkos sąlygų sukūrimas ir kompleksinės pagalbos suteikimas asmenims namuose, kuriuose gyvena iki 10 nesavarankiškų ar iš dalies savarankiškų asmenų su negalia, kuriems reikalinga nuolatinė globa. Grupinio gyvenimo namų gyventojams socialinės, sveikatos priežiūros, užimtumo, švietimo, kultūros ir kitos paslaugos organizuojamos ir teikiamos bendruomenėje.
Savarankiško gyvenimo namai – namų aplinkos sąlygų sukūrimas ir reikalingų paslaugų suteikimas asmenims (šeimoms), kuriems nereikia nuolatinės, intensyvios priežiūros, sudarant jiems sąlygas savarankiškai tvarkytis savo asmeninį (šeimos) gyvenimą. Tai yra socialinės priežiūros paslauga, teikiama asmeniui suteiktoje gyvenamojoje vietoje, ne daugiau kaip 10 iš dalies savarankiškų suaugusių asmenų su negalia. Savarankiško gyvenimo namuose asmenys patys tvarkosi savo buitį, iš dalies padedant socialiniam darbuotojui.
Apsaugotas būstas - asmens apgyvendinimas ir pagalbos suteikimas namų aplinkoje bei reikalingų paslaugų organizavimas bendruomenėje, siekiant kompensuoti, atkurti, ugdyti, palaikyti ir plėtoti asmens socialinius ir savarankiško gyvenimo įgūdžius. Tai yra socialinės priežiūros paslauga, teikiama asmeniui suteiktoje gyvenamojoje vietoje, kurioje apgyvendinti gali būti ne daugiau kaip 4 iš dalies savarankiški suaugę asmenys su negalia |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant unikalius pertvarkomų įstaigų gyventojus, kurie per vienerių metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos buvo apgyvendinti investicijas gavusiose socialinių paslaugų įstaigose |
Pirminiai šaltiniai: Pertvarkomos įstaigos ir investicijas gavusios socialinių paslaugų įstaigos sudaryti per vienerius metus po projekto įgyvendinimo pabaigos perkeltų asmenų sąrašai („MS Excel“ arba „Word“ formatu)
Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai per vienerius metus po projekto įgyvendinimo pabaigos investicijas gavusiose socialinių paslaugų įstaigose bus apsigyvenęs numatytas pertvarkomos įstaigos gyventojų skaičius |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas |
|||
|
R.N.422 |
Investicijas gavusiose socialinių paslaugų įstaigose gyvenantys asmenys, pasinaudoję dienos centrų, dienos užimtumo centrų ir (ar) socialinių dirbtuvių paslaugomis
|
skaičius |
Investicijas gavusios socialinių paslaugų įstaigos – investicijas gavę grupinio gyvenimo namai, savarankiško gyvenimo namai ir (ar) apsaugotas būstas.
Dienos centrų, dienos užimtumo centrų ir (ar) socialinių dirbtuvių paslaugos – paslaugos, teikiamos dienos centruose, dienos užimtumo centruose ir (arba) socialinėse dirbtuvėse.
Grupinio gyvenimo namai – namų aplinkos sąlygų sukūrimas ir kompleksinės pagalbos suteikimas asmenims namuose, kuriuose gyvena iki 10 nesavarankiškų ar iš dalies savarankiškų asmenų su negalia, kuriems reikalinga nuolatinė globa. Grupinio gyvenimo namų gyventojams socialinės, sveikatos priežiūros, užimtumo, švietimo, kultūros ir kitos paslaugos organizuojamos ir teikiamos bendruomenėje.
Savarankiško gyvenimo namai – namų aplinkos sąlygų sukūrimas ir reikalingų paslaugų suteikimas asmenims (šeimoms), kuriems nereikia nuolatinės, intensyvios priežiūros, sudarant jiems sąlygas savarankiškai tvarkytis savo asmeninį (šeimos) gyvenimą. Tai yra socialinės priežiūros paslauga teikiama asmeniui suteiktoje gyvenamojoje vietoje ne daugiau kaip 10 iš dalies savarankiškų suaugusių asmenų su negalia. Savarankiško gyvenimo namuose asmenys patys tvarkosi savo buitį, iš dalies padedant socialiniam darbuotojui.
Apsaugotas būstas - asmens apgyvendinimas ir pagalbos suteikimas namų aplinkoje bei reikalingų paslaugų organizavimas bendruomenėje, siekiant kompensuoti, atkurti, ugdyti, palaikyti ir plėtoti asmens socialinius ir savarankiško gyvenimo įgūdžius. Tai yra socialinės priežiūros paslauga teikiama asmeniui suteiktoje gyvenamojoje vietoje, kurioje apgyvendinti gali būti ne daugiau kaip 4 iš dalies savarankiški suaugę asmenys su negalia
Dienos centras – dienos ir trumpalaikės socialinės globos ir kitų socialinių paslaugų asmenims su proto ar psichine negalia teikimas bendruomenėje, kurių metu sukuriamos sąlygos lankytojų galių ir gebėjimų realizavimui.
Dienos užimtumo centras – socialinės priežiūros paslaugų asmenims su proto ar psichine negalia teikimas bendruomenėje, siekiant ugdyti jų savarankiškumą, gerinti gyvenimo kokybę ir įgalinti visaverčiam socialiniam gyvenimui bendruomenėje. Socialinės dirbtuvės - ne pelno siekiantis organizacinis vienetas, kuriame vykdoma asmenų su proto ar psichine negalia darbinio užimtumo veikla, nesusijusi su darbo santykiais, siekiant pagaminti rinkoje paklausius produktus ir (ar) teikti paslaugas. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant unikalius investicijas gavusiose socialinių paslaugų įstaigose gyvenančius asmenis, kurie per vienerių metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos pasinaudojo dienos centrų, dienos užimtumo centrų ir (ar) socialinių dirbtuvių paslaugomis |
Pirminiai šaltiniai: investicijas gavusios socialinių paslaugų įstaigos sudarytas jos gyventojų, per vienerių metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos pasinaudojusių dienos centrų, dienos užimtumo centrų ir (ar) socialinių dirbtuvių paslaugomis, sąrašas („MS Excel“ arba „Word“ formatu)
Investicijas gavusių dienos centrų, dienos užimtumo centrų ir (ar) socialinių dirbtuvių sudaryti per vienerių metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos jų teikiamomis paslaugomis pasinaudoju-sių asmenų (investicijas gavusių socialinių paslaugų įstaigų gyventojų) sąrašai („MS Excel“ arba „Word“ formatu)
Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai per vienerių metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos dienos centrų, dienos užimtumo centrų ir (ar) socialinių dirbtuvių paslaugomis bus pasinaudojęs nustatytas asmenų skaičius |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas |
|||
|
R.N.423 |
„Vaikai su negalia, gavę tiesioginės naudos iš investicijų į paslaugų centrus vaikams“ |
Skaičius |
Vaikai su negalia – vaikai, kuriems yra nustatytas neįgalumo lygis, ir vaikai, kurie dėl savo sveikatos būklės ar raidos sutrikimų turi specialiųjų poreikių.
Paslaugų centrai vaikams – nauji arba plėtojami esami paslaugų centrai, kuriuose kompleksiškai pagal poreikį teikiamos paslaugos vaikams su negalia ir jų šeimos nariams (šaltinis: Paslaugų infrastruktūros vaikams su negalia, vaikams, kurie dėl savo sveikatos būklės ar raidos sutrikimų turi specialiųjų poreikių ir jų šeimos nariams plėtros veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-773) |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant unikalius tikslinės grupės (vaikai su negalia) asmenis, kurie per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos pasinaudojo investicijas gavusių paslaugų centrų vaikams paslaugomis |
Pirminiai šaltiniai: per vienus metus po projekto įgyvendinimo pabaigos paslaugų centrų vaikams paslaugas gavusių vaikų su negalia sąrašas („MS Excel“ arba „Word“ formatu).
Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai per vienus metus po projekto įgyvendinimo pabaigos finansavimą gavusiame paslaugų centre vaikams paslaugas gavo numatytas tikslinės grupės (vaikai su negalia) asmenų skaičius |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas |
|||
|
R.N.424 |
„Vaikai su negalia, gavę tiesioginės naudos iš investicijų į paslaugų centrus vaikams, iš jų: vaikai, sergantys psichikos ligomis ir (arba) turintys psichikos sutrikimų, ir (arba) vaikai, turintys elgesio, emocijų ir (arba) raidos sutrikimų“ |
Skaičius |
Vaikai su negalia – vaikai, kuriems yra nustatytas neįgalumo lygis, ir vaikai, kurie dėl savo sveikatos būklės ar raidos sutrikimų turi specialiųjų poreikių.
Paslaugų centrai vaikams – nauji arba plėtojami esami paslaugų centrai, kuriuose kompleksiškai pagal poreikį teikiamos paslaugos vaikams su negalia ir jų šeimos nariams (šaltinis: Paslaugų infrastruktūros vaikams su negalia, vaikams, kurie dėl savo sveikatos būklės ar raidos sutrikimų turi specialiųjų poreikių ir jų šeimos nariams plėtros veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-773) |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant unikalius prioritetinės grupės (vaikai, sergantys psichikos ligomis ir (arba) turintys psichikos sutrikimų, ir (arba) vaikai, turintys elgesio, emocijų ir (arba) raidos sutrikimų) asmenis, kurie per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos pasinaudojo investicijas gavusių paslaugų centrų vaikams paslaugomis |
Pirminiai šaltiniai: per vienus metus po projekto įgyvendinimo pabaigos paslaugų vaikams centrų paslaugas gavusių vaikų, sergančių psichikos ligomis ir (arba) turinčių psichikos sutrikimų, ir (arba) vaikų, turinčių elgesio, emocijų ir (arba) raidos sutrikimų, sąrašas („MS Excel“ arba „Word“ formatu).
Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai per vienus metus po projekto įgyvendinimo pabaigos finansavimą gavusiame paslaugų centre vaikams paslaugas gavo numatytas prioritetinės tikslinės grupės (vaikai, sergantys psichikos ligomis ir (arba) turintys psichikos sutrikimų, ir (arba) vaikai, turintys elgesio, emocijų ir (arba) raidos sutrikimų) asmenų skaičius |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas |
|||
|
R.N.425 |
„Vaikai su negalia, gavę tiesioginės naudos iš investicijų į paslaugų centrus vaikams, iš jų: vaikai iki 4 metų ir (arba) 12-17 metų paaugliai“ |
Skaičius |
Vaikai su negalia – vaikai, kuriems yra nustatytas neįgalumo lygis, ir vaikai, kurie dėl savo sveikatos būklės ar raidos sutrikimų turi specialiųjų poreikių.
Paslaugų centrai vaikams – nauji arba plėtojami esami paslaugų centrai, kuriuose kompleksiškai pagal poreikį teikiamos paslaugos vaikams su negalia ir jų šeimos nariams (šaltinis: Paslaugų infrastruktūros vaikams su negalia, vaikams, kurie dėl savo sveikatos būklės ar raidos sutrikimų turi specialiųjų poreikių ir jų šeimos nariams plėtros veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-773) |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant unikalius prioritetinės grupės (vaikai iki 4 metų ir (arba) 12-17 metų paaugliai) asmenis, kurie per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos pasinaudojo investicijas gavusių paslaugų centrų vaikams paslaugomis |
Pirminiai šaltiniai: per vienus metus po projekto įgyvendinimo pabaigos paslaugų vaikams centrų paslaugas gavusių vaikų iki 4 metų ir (arba) 12-17 metų paauglių sąrašas („MS Excel“ arba „Word“ formatu).
Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai per vienus metus po projekto įgyvendinimo pabaigos finansavimą gavusiame paslaugų centre vaikams paslaugas gavo numatytas prioritetinės tikslinės grupės (vaikai iki 4 metų ir (arba) 12-17 metų paaugliai) asmenų skaičius |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas |
|||
P.N. 426 |
„Užimtieji, kuriems paskelbta prastova, dalyvavę įdarbinimo subsidijuojant priemonėje“
|
Skaičius |
Užimtasis – asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu.
Užimtasis, kuriam paskelbta prastova – asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, kuriam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straispnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju yra paskelbta prastova.
Prastova – situacija, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.
Įdarbinimas subsidijuojant – aktyvi darbo rinkos politikos priemonė, kurios tikslas – sudaryti užimtiesiems, kuriems paskelbta prastova, specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą. Jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant užimtuosius, kuriems paskelbta prastova, įtrauktus į įdarbinimo subsidijuojant priemonę (asmenų skaičius). |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos anketa, kuri pildoma, kai asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti projekto veiklose, t. y. yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą.
dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.
Antriniai šaltiniai: apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS).
|
Stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai remiantis pirminiais šaltiniais patvirtinama, kad asmuo yra užimtasis, kuriam paskelbta prastova, ir todėl yra įtrauktas į dalyvių sąrašą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
||||