Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

Dėl REZISTENTŲ IR KITŲ ASMENŲ, NUŽUDYTŲ OKUPACINIŲ REŽIMŲ METU, PALAIKŲ PERKĖLIMO, LAIDOJIMO VIETŲ ĮAMŽINIMO ARBA PAŽYMĖJIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2016 m. liepos 20 d. Nr. 761
Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo, laidojimo vietų įamžinimo arba pažymėjimo tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pasiūlyti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei dalyvauti įgyvendinant Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo, laidojimo vietų įamžinimo arba pažymėjimo tvarkos aprašą.

3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 446 „Dėl rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir įamžinimo“.

Ministras Pirmininkas                                                                      Algirdas Butkevičius

Švietimo ir mokslo ministrė,

pavaduojanti kultūros ministrą                                                        Audronė Pitrėnienė

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2016 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 761

REZISTENTŲ IR KITŲ ASMENŲ, NUŽUDYTŲ OKUPACINIŲ REŽIMŲ METU, PALAIKŲ PERKĖLIMO, LAIDOJIMO VIETŲ ĮAMŽINIMO ARBA PAŽYMĖJIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo, laidojimo vietų įamžinimo arba pažymėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų Lietuvos Respublikos teritorijoje okupacinių režimų metu (1920–1939 metais Vilniaus krašte ir 1939–1990 metais Lietuvoje), palaikų (toliau – palaikai) perkėlimo, laidojimo vietų įamžinimo arba pažymėjimo tvarką.

2. Apraše vartojamos sąvokos:

2.1. Laidojimo vietos įamžinimas – žmonių palaikų laidojimo vietos sutvarkymas įrengiant memorialinį ženklą, kapo paminklą, antkapį, kapavietės aptvėrimą ir įrašą apie palaidotus asmenis ar neatpažintų žmonių palaikus.

2.2. Laidojimo vietos pažymėjimas – žmonių palaikų laidojimo vietos sutvarkymas įrengiant memorialinį informacinį stulpelį su įrašu apie palaidotus asmenis ar neatpažintų žmonių palaikus.

3. Kitos Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme.

II SKYRIUS

PALAIKŲ PERKĖLIMAS, LAIDOJIMO VIETŲ ĮAMŽINIMAS ARBA PAŽYMĖJIMAS

4. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi iš policijos įstaigos ar Valstybinės teismo medicinos tarnybos informaciją apie surastus palaikus, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, apie tai praneša:

4.1. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui;

4.2. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai (jeigu turima duomenų, kad surasti kitų valstybių asmenų palaikai);

4.3. Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos;

4.4. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei (jeigu turima duomenų, kad surasti žydų tautybės asmenų palaikai).

5. Aprašo 4.1–4.4 papunkčiuose nurodyti subjektai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai turimą informaciją, susijusią su surastais palaikais.

6. Savivaldybės vykdomoji institucija, prireikus perkelti palaikus, įamžinti arba pažymėti laidojimo vietą, sudaro laikinąją Palaikų perkėlimo, laidojimo vietos įamžinimo arba pažymėjimo komisiją (toliau – Komisija), į kurios sudėtį įtraukiami savivaldybės, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos laisvės kovotojų organizacijų, kitų suinteresuotų institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovai ir, jeigu nustatyta rastų palaikų asmens tapatybė, – šio asmens giminaičiai (toliau – giminaičiai), jeigu jų yra ir žinoma jų gyvenamoji vieta.

7. Komisija, įvertinusi gautą informaciją, pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai siūlymus dėl palaikų perkėlimo, laidojimo vietos įamžinimo arba pažymėjimo. Savivaldybės vykdomoji institucija priima sprendimą dėl palaikų perkėlimo, laidojimo vietos įamžinimo arba pažymėjimo.

8. Palaikų perkėlimą, laidojimo vietos įamžinimą arba pažymėjimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija.

9. Jeigu palaikų asmens tapatybė nustatyta, jų perkėlimą, laidojimo vietos įamžinimą arba pažymėjimą savo lėšomis turi teisę organizuoti giminaičiai, pateikę savivaldybės vykdomajai institucijai prašymą ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Tokiais atvejais netaikomi Aprašo 7–8 ir 10–12 punktai.

10. Savivaldybės vykdomoji institucija palaikų laidojimo vietos įamžinimo arba pažymėjimo projektą turi suderinti su:

10.1. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru;

10.2. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (jeigu įamžinama arba pažymima kitų valstybių asmenų palaikų laidojimo vieta);

10.3. Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos (jeigu įamžinama arba pažymima palaikų laidojimo vieta yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonoje);

10.4. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene (jeigu įamžinama arba pažymima žydų tautybės asmenų palaikų laidojimo vieta).

11. Aprašo 10.1–10.4 papunkčiuose nurodyti subjektai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo palaikų laidojimo vietos įamžinimo arba pažymėjimo projekto gavimo pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai savo atsakymą dėl palaikų laidojimo vietos įamžinimo arba pažymėjimo projekto derinimo.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12. Dokumentais pagrįstos savivaldybės turėtos palaikų perkėlimo, laidojimo vietos įamžinimo arba pažymėjimo išlaidos, ne didesnės kaip 20 bazinių socialinių išmokų dydžio vieniems palaikams perkelti, laidojimo vietai įamžinti arba pažymėti, pasibaigus biudžetiniams metams savivaldybės vykdomosios institucijos teikimu kompensuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai šiam tikslui numatytų lėšų.

––––––––––––––––––––