LIETUVOS TRANSPORTO SAUGOS ADMINISTRACIJOS

DIREKTORIUS

įsakymas

DĖL struktūrinių GELEŽINKELIŲ posistemių IR GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2021 m. liepos 28 d. Nr. 2BE-208

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 30 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 3-785 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 4.1 papunkčiu:

1. T v i r t i n u Struktūrinių geležinkelių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašą (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. V-202 „Dėl Struktūrinių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

3. I n f o r m u o j u, kad šis įsakymas nustatyta tvarka skelbiamas Teisės aktų registre ir Lietuvos transporto saugos administracijos interneto svetainėje.

Administracijos direktoriaus pavaduotojas,

pavaduojantis Administracijos direktorių                                                               Tomas Kolendo

PATVIRTINTA

Lietuvos transporto saugos

administracijos direktoriaus

2021 m. liepos 28  d.

įsakymu Nr. 2BE-208

struktūrinių GELEŽINKELIŲ posistemių IR GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  Struktūrinių geležinkelių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Administracija) atliekamos Lietuvos Respublikos patikros  atlikimo tvarką.

2.  Administracija, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nustatytu atveju vykdydama paskirtosios įstaigos funkcijas, Lietuvos Respublikos patikros atlikimo metu tikrina, ar struktūrinis geležinkelių posistemis (toliau – struktūrinis posistemis) ar geležinkelių riedmenys suprojektuoti, sukonstruoti ir įrengti atsižvelgiant į:

2.1.  struktūrinių posistemių techninių taisyklių reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikoje taikomų geležinkelių posistemių techninių taisyklių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 3-146 „Dėl Lietuvos Respublikoje taikomų geležinkelių posistemių techninių taisyklių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – posistemių techninių taisyklių reikalavimai);

2.2.  esminius reikalavimus, nurodytus Geležinkelių sistemos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3-586 „Dėl geležinkelių sistemos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – esminiai reikalavimai).

3.  Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Leidimų pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius ir leidimų pateikti rinkai geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti stacionariuosius geležinkelių posistemius ir leidimų pateikti rinkai geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Leidimų išdavimo taisyklės).

II SKYRIUS

PRAŠYMO ATLIKTI LIETUVOS RESPUBLIKOS PATIKRĄ PATEIKIMAS

4.  Lietuvos Respublikos patikra atliekama pareiškėjui pateikus Aprašo 1 arba 2 priede nustatytos formos prašymą atlikti Lietuvos Respublikos patikrą struktūriniam posistemiui ar geležinkelių riedmenims (toliau – prašymas).

5.  Kartu su prašymu pareiškėjas privalo pateikti:

5.1.  Atsižvelgdamas į struktūrinį posistemį ar geležinkelių riedmenų tipą (lokomotyvas / specialieji geležinkelių riedmenys / keleivinis vagonas / prekinis vagonas ar kita), užpildytus Aprašo 3–7 priedus, kuriuose nurodoma:

5.1.1.   pagal kokius posistemių techninių taisyklių reikalavimus buvo suprojektuotas, sukonstruotas ir įrengtas struktūrinis posistemis ar geležinkelių riedmenys;

5.1.2.   jei yra, geležinkelių riedmenų dalies / pagrindinių parametrų dydžiai, išreikšti skaitine reikšme (taikoma tik teikiant prašymą atlikti geležinkelių riedmenų Lietuvos Respublikos patikrą);

5.1.3.   informacija apie struktūriniam posistemiui ar geležinkelių riedmenims atliktas patikras, įrodančias struktūrinio posistemio ar geležinkelių riedmenų atitiktį pareiškėjo nurodytiems posistemių techninių taisyklių ir esminiams reikalavimams;

5.1.4.   struktūrinio posistemio ar geležinkelių riedmenų naudojimo sąlygos bei apribojimai (jei yra).

5.2.  Struktūrinio posistemio ar geležinkelių riedmenų techninės priežiūros ir naudojimo tvarkas, t. y. techninės priežiūros programą, techninės priežiūros instrukciją ir naudojimo tvarką;

5.3.  Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patvirtinimą, kad planuojami pateikti rinkai geležinkelių riedmenys yra techniškai suderinami su viešąja geležinkelių infrastruktūra ir gali būti joje saugiai naudojami;

5.4. įgaliojimą (teikiamas, jei prašymą teikia įgaliotas atstovas).

6. Aprašo 4 ir 5 punktuose nurodytus dokumentus pareiškėjas gali pateikti tiesiogiai atvykęs į Administraciją, siųsti paštu, per kurjerį arba elektroninių ryšių priemonėmis: per Administracijos informacinę sistemą, Administracijos interneto svetainėje nurodytu elektroninio pašto adresu. Teikiant prašymą per Administracijos informacinę sistemą, informacinėje sistemoje užpildoma elektroninė prašymo forma. Kai prašymas teikiamas atvykus į Administraciją, paštu ar per kurjerį – pateikiamas užpildytos ir pasirašytos prašymo formos originalas. Teikiant prašymą elektroniniu paštu, pateikiama užpildyta ir kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyta elektroninė prašymo forma. Prašymą gali pateikti ir pareiškėjo įgaliotas asmuo, pateikęs rašytinį įgaliojimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

III SKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS PATIKROS ATLIKIMO TVARKA

7. Pareiškėjo pateiktą prašymą ir dokumentus vertina bei nagrinėja Administracijos Paslaugų departamento Vilniaus skyriaus atsakingas darbuotojas (toliau – atsakingas darbuotojas), o priimamus sprendimus išduoti ar atsisakyti išduoti Lietuvos Respublikos patikros sertifikatą, palikti prašymą nenagrinėtą pasirašo Administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.

8.  Lietuvos Respublikos patikros metu tikrinama, ar pareiškėjo pateiktuose Aprašo 3–7 prieduose nurodytos geležinkelių posistemių techninės taisyklės ir geležinkelių riedmenų dalių / pagrindinių parametrų dydžiai, išreikšti skaitine reikšme, atitinka posistemių techninių taisyklių reikalavimus, pagal kuriuos turi būti suprojektuotas, sukonstruotas ir įrengtas struktūrinis posistemis ar geležinkelių riedmenys.

9.  Lietuvos Respublikos patikros atlikimo metu atsakingas darbuotojas, atsižvelgdamas į struktūrinio posistemio sritį ir (ar) geležinkelių riedmenų tipą (lokomotyvas / specialieji geležinkelių riedmenys / keleivinis vagonas / prekinis vagonas ar kita), užpildo Aprašo 8–12 priedus. 

10.  Lietuvos Respublikos patikros metu nustačius trūkumų, pareiškėjui nustatomas ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų terminas nustatytiems trūkumams pašalinti. Trūkumų šalinimo terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų Administracijai pateikus motyvuotą prašymą. Nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, pareiškėjo prašymas paliekamas nenagrinėtas, o pateikti dokumentų originalai (išskyrus prašymą) grąžinami pareiškėjui.

IV SKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS PATIKROS SERTIFIKATO IŠDAVIMAS IR TECHNINĖS BYLOS FORMAVIMAS

11. Administracija priima sprendimą išduoti Lietuvos Respublikos patikros sertifikatą nustačiusi, kad struktūrinis posistemis ir (ar) geležinkelių riedmenys yra suprojektuoti, sukonstruoti ir įrengti vadovaujantis posistemių techninių taisyklių reikalavimais bei atitinka struktūriniams posistemiams ir (ar) geležinkelių riedmenims keliamus esminius reikalavimus.

12. Priėmus sprendimą išduoti Lietuvos Respublikos patikros sertifikatą, parengiamas Reglamento (ES) 2019/250 V priede nustatytos formos patikros sertifikatas, kuris laikomas lygiaverčiu Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje nurodytam Lietuvos Respublikos patikros sertifikatui. Patikros sertifikate, be kita ko, nurodoma:

12.1. geležinkelių posistemių techninės taisyklės ar jų dalys, pagal kurias įvertinta struktūrinio posistemio atitiktis;

12.2. geležinkelių posistemių techninės taisyklės ar jų dalys, pagal kurias struktūrinio posistemio atitiktis nebuvo įvertinta.

13. Administracija, atlikusi Lietuvos Respublikos patikrą, suformuoja elektroninio formato Lietuvos Respublikos patikros bylą, susidedančią iš dokumentų, pateiktų kartu su prašymu atlikti Lietuvos Respublikos patikrą, taip pat visų kitų dokumentų, kurie buvo tikrinami, siekiant patikrinti struktūrinių posistemių ir (ar) geležinkelių riedmenų atitiktį posistemių techninių taisyklių reikalavimams ir esminiams reikalavimams, bei Administracijos Lietuvos Respublikos patikros metu suformuotų dokumentų.

14. Administracija motyvuotą sprendimą išduoti arba atsisakyti išduoti Lietuvos Respublikos patikros sertifikatą priima per 20 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų Aprašo 4–5 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos. Pareiškėjas apie priimtą sprendimą informuojamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

15.   Priėmus sprendimą išduoti Lietuvos Respublikos patikros sertifikatą, pareiškėjui pateikiama suformuota elektroninio formato Lietuvos Respublikos patikros techninė byla kartu su Lietuvos Respublikos patikros sertifikatu. Minėti dokumentai pareiškėjui išsiunčiami elektroniniu paštu ar per Administracijos informacinę sistemą.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16. Lietuvos Respublikos patikros byla ir kiti Lietuvos Respublikos patikros dokumentai teikiami ir rengiami valstybine kalba arba Europos Sąjungos oficialiąja kalba, kurią vartoja pareiškėjas arba kuri yra pareiškėjo registracijos valstybės narės valstybinė kalba. Dokumentai, kuriuos teikia pareiškėjas, turi būti pasirašyti.

17. Lietuvos Respublikos patikros sertifikatų numeriai sudaromi Reglamento (ES) 2019/250 VII priedo nustatyta tvarka.

18. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos patikros techninę bylą turi saugoti visą struktūrinio posistemio ar geležinkelių riedmenų naudojimo laiką.

19. Apraše neaptartoms Lietuvos Respublikos patikros atlikimo nuostatoms mutatis mutandis taikomi Leidimų išdavimo taisyklių I priedo reikalavimai.

20. Pateikti prašymai ir kiti dokumentai tvarkomi ir saugomi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka ir periodiškumu.

21. Administracijos  sprendimai ir veiksmai (neveikimas), kuriais nesilaikoma Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo ir (ar) šio Aprašo nuostatų, gali būti apskųsti Administracijos direktoriui, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

______________________

Struktūrinių geležinkelių posistemių ir geležinkelių

riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams

vertinimo tvarkos aprašo

1 priedas

Lietuvos transporto saugos administracija

Gauta

20___-___- ___ Nr. ___________

DĖMESIO, PRAŠOME PILDYTI DIDŽIOSIOMIS SPAUSDINTINĖMIS RAIDĖMIS!

^1. Fizinio asmens vardas, pavardė / Juridinio asmens pavadinimas ir teisinė forma

^2. Asmens kodas / Juridinio asmens kodas

^3. Fizinio asmens adresas / Juridinio asmens buveinės adresas, korespondencijos adresas, jeigu jis nesutampa su buveinės adresu

	^4. Telefonas	^5. El. paštas
^6. PVM mokėtojo kodas

^7. Juridinio ar fizinio asmens įgalioto atstovo vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninio pašto adresas

^8. Lietuvos transporto saugos administracijai

PRAŠYMAS

ATLIKTI LIETUVOS RESPUBLIKOS PATIKRĄ NAUJAM / ATNAUJINTAM / PATOBULINTAM STRUKTŪRINIAM POSISTEMIUI

-

-

_______________

(sudarymo vieta)

^9. Prašau atlikti Lietuvos Respublikos patikrą:

Naujam / atnaujintam / patobulintam struktūriniam posistemiui.

(nereikalingą išbraukti)

^10. Informacija apie struktūrinį posistemį, kuriam prašoma atlikti Lietuvos Respublikos patikrą:

Struktūrinio posistemio pavadinimas ir sritis (geležinkelių infrastruktūros / energijos / geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos / geležinkelių riedmenų kontrolės, valdymo ir signalizacijos)

Struktūrinio posistemio trumpas aprašymas (paskirtis, projektinių sprendinių apibūdinimas, naudojimo sąlygos, apribojimai)

Struktūrinio posistemio atnaujinimo / patobulinimo projekto trumpas aprašymas (paskirtis, projektinių sprendinių apibūdinimas, naudojimo sąlygos, apribojimai) ir informacija apie atnaujinimo / patobulinimo metu pakeistus pagrindinius parametrus (pildoma tik tuo atveju, jei kreipiamasi dėl Lietuvos Respublikos patikros atlikimo atnaujintam / patobulintam struktūriniam posistemiui)

Struktūrinio posistemio naudojimo vieta

Kita

^11. Lietuvos Respublikos patikros atlikimo apimtis (pažymėti Lietuvos Respublikos patikros atlikimo apimtį (pilna – Lietuvos Respublikos patikra atliekama visiems Posistemių techninių taisyklių sąraše nurodytiems parametrams (taikoma tuo atveju, jei Techninio sąveikumo specifikacija (toliau – TSS) nėra patvirtinta arba netaikoma struktūriniam posistemiui arba suteikta išlyga netaikyti TSS), neišspręsti klausimai ir (ar) specifiniai atvejai – Lietuvos Respublikos patikra atliekama tik TSS nurodytiems neišspręstiems klausimams ir (ar) specifiniams atvejams (taikoma tuo atveju, jei TSS patvirtinta ir taikoma struktūriniam posistemiui, nesuteiktos išlygos netaikyti TSS, tačiau TSS yra neišspręstų klausimų ar specifinių atvejų) (pažymėti „X“):

□ pilna;

□ neišspręsti klausimai ir (ar) specifiniai atvejai.

^12. Pridedamų dokumentų sąrašas (dokumentų, kurie turi būti pateikti, sąrašas nurodytas Aprašo 5 punkte. Jei pridedami ir kiti dokumentai, juos reikia nurodyti sąraše).

^13. Apie būtiną duomenų ar dokumentų patikslinimą ar papildymą prašau informuoti (pažymėti „X“):

elektroniniu paštu, nurodytu 5 laukelyje;

raštu, 3 laukelyje nurodytu adresu.

^14.  Sutinku, kad mano kontaktiniai duomenys, nurodyti 4 ir 5 laukeliuose, būtų naudojami paslaugų kokybei vertinti (apklausoms).

Nesutinku, kad mano kontaktiniai duomenys būtų naudojami paslaugų kokybei vertinti (apklausoms).

(juridinio asmens atstovo pareigos)

(parašas)

(vardas, pavardė)

Struktūrinių geležinkelių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo

2 priedas

Lietuvos transporto saugos administracija

Gauta

20___-___- ___ Nr. ___________

DĖMESIO, PRAŠOME PILDYTI DIDŽIOSIOMIS SPAUSDINTINĖMIS RAIDĖMIS!

^1. Fizinio asmens vardas, pavardė / Juridinio asmens pavadinimas ir teisinė forma

^2. Asmens kodas / Juridinio asmens kodas

^3. Fizinio asmens adresas / Juridinio asmens buveinės adresas, korespondencijos adresas, jeigu jis nesutampa su buveinės adresu

	^4. Telefonas	^5. El. paštas
^6. PVM mokėtojo kodas

^7. Juridinio ar fizinio asmens įgalioto atstovo vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninio pašto adresas

^8. Lietuvos transporto saugos administracijai

PRAŠYMAS

ATLIKTI LIETUVOS RESPUBLIKOS PATIKRĄ NAUJIEMS / ATNAUJINTIEMS / PATOBULINTIEMS GELEŽINKELIŲ RIEDMENIMS

-

-

_______________

(sudarymo vieta)

^9. Prašau atlikti Lietuvos Respublikos patikrą:

Naujiems / atnaujintiems / patobulintiems geležinkelių riedmenims.

(nereikalingą išbraukti)

^10. Informacija apie geležinkelių riedmenis, kuriems prašoma atlikti Lietuvos Respublikos patikrą:

Geležinkelių riedmenų tipas (lokomotyvas / specialusis riedmuo / keleivinis vagonas / prekinis vagonas ar kita), modelis, gamyklinis numeris, serija (nurodoma geležinkelių riedmenų serija, jei Lietuvos Respublikos patikrą prašoma atlikti geležinkelių riedmenų serijai)

Geležinkelių riedmenų trumpas aprašymas (paskirtis, naudojimo sąlygos, apribojimai)

Geležinkelių riedmenų atnaujinimo ar patobulinimo projekto aprašymas (paskirtis, trumpas projektinių sprendinių apibūdinimas, naudojimo sąlygos, apribojimai) ir informacija apie atnaujinimo ar patobulinimo metu pakeistus pagrindinius parametrus (pildoma tik tuo atveju, jei kreipiamasi dėl Lietuvos Respublikos patikros atlikimo atnaujintiems ar patobulintiems geležinkelių riedmenims)

Geležinkelių riedmenų naudojimo vieta

Kita

^11. Lietuvos Respublikos patikros atlikimo apimtis (pažymėti Lietuvos Respublikos patikros atlikimo apimtį (pilna – Lietuvos Respublikos patikra atliekama visiems Posistemių techninių taisyklių sąraše nurodytiems parametrams (taikoma tuo atveju, jei TSS nėra patvirtinta arba netaikoma geležinkelių riedmeniui arba suteikta išlyga netaikyti TSS), neišspręsti klausimai ir (ar) specifiniai atvejai – Lietuvos Respublikos patikra atliekama tik TSS nurodytiems neišspręstiems klausimams ir (ar) specifiniams atvejams (taikoma tuo atveju, jei TSS patvirtinta ir taikoma geležinkelių riedmeniui, nesuteiktos išlygos netaikyti TSS, tačiau TSS yra neišspręstų klausimų ar specifinių atvejų) (pažymėti „X“):

□ pilna;

□ neišspręsti klausimai ir (ar) specifiniai atvejai.

^12. Pridedamų dokumentų sąrašas (dokumentų, kurie turi būti pateikti, sąrašas nurodytas Aprašo 5 punkte. Jei pridedami ir kiti dokumentai, juos reikia nurodyti sąraše).

^13. Apie būtiną duomenų ar dokumentų patikslinimą ar papildymą prašau informuoti (pažymėti „X“):

elektroniniu paštu, nurodytu 5 laukelyje;

raštu, 3 laukelyje nurodytu adresu.

^14.  Sutinku, kad mano kontaktiniai duomenys, nurodyti 4 ir 5 laukeliuose, būtų naudojami paslaugų kokybei vertinti (apklausoms).

Nesutinku, kad mano kontaktiniai duomenys būtų naudojami paslaugų kokybei vertinti (apklausoms).

(juridinio asmens atstovo pareigos)

(parašas)

(vardas, pavardė)

Struktūrinių geležinkelių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo

3 priedas

Eil. Nr.	Geležinkelių infrastruktūros posistemio dalis / pagrindinis parametras	Nuoroda į geležinkelių infrastruktūros TSS* arba „Žmonės su judėjimo negalia“ TSS**	Infrastruktūros posistemio dalies / pagrindinio parametro apibūdinimas	Pagal kokius standartus / taisykles suprojektuota, pagaminta ir įrengta infrastruktūros posistemio dalis / pagrindinis parametras       (prašome nurodyti standartų / techninių taisyklių pavadinimus)	Informacija apie patikros, įrodančios infrastruktūros posistemio dalies / pagrindinio parametro atitiktį nustatytiems standartams / techninėms taisyklėms, atlikimą*** (prašome pažymėti, ar patikra atlikta / neatlikta)	Naudojimo sąlygos / apribojimai
I. Geležinkelio linijos išdėstymas vietovėje*
1.	Inžinerinių statinių artumo gabaritas	4.2.3.1	_
2.	Atstumas tarp gretimų kelių ašių	4.2.3.2	_
3.	Didžiausi nuolydžiai	4.2.3.3	_
4.	Mažiausias gulsčiosios kreivės spindulys	4.2.3.4	_
5.	Mažiausias vertikaliosios kreivės spindulys	4.2.3.5	_
II. Kelio parametrai*
6.	Nominalus vėžės plotis	4.2.4.1	_
7.	Išorinio bėgio pakyla	4.2.4.2	_
8.	Išorinio bėgio pakylos stygius	4.2.4.3	_
9.	Staigus išorinio bėgio pakylos stygiaus pasikeitimas	4.2.4.4	Dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi kitimo sparta (laiko funkcija mm /s)
10.	Ekvivalentusis kūgiškumas	4.2.4.5	-
11.	Kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio galvutės profilis	4.2.4.6	_
12.	Bėgio pokrypis	4.2.4.7	Bėgiai turi būti pakreipti į geležinkelio kelio vidinę pusę
III. Iešmai ir kryžmės*
13.	Iešmų ir kryžmių konstrukcijos geometrija	4.2.5.1	_
14.	Slankiosios smailės kryžmių naudojimas	4.2.5.2	_
15.	Didžiausias bukosios kryžmės dalies be rato kreipiamųjų priemonių ilgis	4.2.5.3	_
IV. Kelio atsparumas veikiančioms apkrovoms*
16.	Kelio atsparumas vertikaliosioms apkrovoms	4.2.6.1	Kelias, įskaitant iešmus ir kryžmes, turi būti projektuojamas taip, kad būtų tinkamas išlaikyti bent šių jėgų poveikį: 1) ašies apkrovą; 2) didžiausią dinaminę jėgą, kuria aširačio ratas veikia kelią; 3) didžiausią kvazistatinę rato poveikio jėgą, kuria aširatis veikia kelią
17.	Išilginis kelio atsparumas	4.2.6.2	Kelias, įskaitant iešmus ir kryžmes, turi būti projektuojamas taip, kad būtų tinkamas išlaikyti išilginių jėgų, kurios sukuriamos stabdant, poveikį bei išilginius temperatūrinius įtempius
18.	Šoninis kelio atsparumas	4.2.6.3	Kelias, įskaitant iešmus ir kryžmes, turi būti projektuojamas taip, kad būtų pritaikytas išlaikyti bent: 1) didžiausią visuminę dinaminę šoninę jėgą, kuria aširatis veikia kelią; 2) kvazistatinę kreipiamąją jėgą, kuria aširatis veikia kelią
V. Inžinerinių statinių atsparumas eismo apkrovoms*
19.	Naujų tiltų atsparumas eismo apkrovoms	4.2.7.1	Naujai projektuojami tiltai turi išlaikyti vertikalias, išcentrines, skersines, išilgines ir kt. apkrovas
20.	Ekvivalentinė vertikalioji naujų sankasų apkrova ir grunto slėgio poveikis naujiems inžineriniams statiniams	4.2.7.2	Sankasos turi būti projektuojamos taip, kad būtų tinkamos išlaikyti vertikaliąsias apkrovas pagal apkrovos modelius
21.	Virš kelių ar greta jų pastatytų naujų statinių atsparumas	4.2.7.3	Projektavimo metu turi būti atsižvelgiama į traukinių sukeltą aerodinaminį poveikį naujiems inžineriniams statiniams
22.	Eksploatuojamų tiltų ir sankasų atsparumas eismo apkrovoms	4.2.7.4	_
VI. Neatidėliotinų veiksmų, susijusių su kelio geometrijos defektais, ribos*
23.	Neatidėliotinų lyginimo veiksmų riba	4.2.8.1	_
24.	Neatidėliotinų išilginio profilio taisymo veiksmų riba	4.2.8.2	_
25.	Neatidėliotinų kelio iškrypos taisymo veiksmų riba	4.2.8.3	_
26.	Neatidėliotinų vėžės pločio kaip atskiro defekto taisymo veiksmų riba	4.2.8.4	_
27.	Neatidėliotinų išorinio bėgio pakylos taisymo veiksmų riba	4.2.8.5	_
28.	Neatidėliotinų iešmų ir kryžmių taisymo veiksmų riba	4.2.8.6	_
VII. Peronai*
29.	Naudingasis peronų ilgis	4.2.9.1	Peronų ilgis, skirtas keleiviams į traukinį įlaipinti / išlaipinti
30.	Perono aukštis	4.2.9.2	_
31.	Atstumas nuo perono krašto iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto	4.2.9.3	_
32.	Kelio išdėstymas išilgai perono	4.2.9.4	_
VIII. Sveikata, sauga ir aplinka*
33.	Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose	4.2.10.1	Taikoma tik infrastruktūrai, pritaikytai ne mažesniam kaip 200 km/h traukinių greičiui
34.	Šoninio vėjo poveikis	4.2.10.2	_
35.	Aerodinaminis poveikis balastuotam keliui	4.2.10.3	Taikoma tik infrastruktūrai, pritaikytai ne mažesniam kaip 250 km/h traukinių greičiui
IX. Eksploatavimo užtikrinimas*
36.	Atstumo žymos	4.2.11.1	Nustato atkarpas, kuriose turi būti statomos atstumo žymos
37.	Ekvivalenčiojo kūgiškumo eksploatacinės vertės	4.2.11.2	-
X. Stacionarieji traukinių priežiūros įrenginiai*
38.	Bendrosios nuostatos	4.2.12.1	_
39.	Tualetų nuotekų šalinimas	4.2.12.2	_
40.	Traukinių išorės valymo įrenginiai	4.2.12.3	_
41.	Vandens pripylimas	4.2.12.4	_
42.	Degalų pripylimas	4.2.12.5	_
43.	Elektros energijos tiekimas iš stacionariojo šaltinio	4.2.12.6	_
XI. Techninės priežiūros taisyklės*
44.	Techninės priežiūros byla	4.5.1	Techninės priežiūros byloje turi būti bent: a) neatidėliotinų veiksmų ribų verčių rinkinys; b) taikytinos priemonės (pvz., greičio ribojimas, remonto trukmė), jei nesilaikoma privalomų verčių, susiję su kelio geometrine kokybe ir atskirų defektų ribomis
45.	Techninės priežiūros planas	4.5.2	Infrastruktūros valdytojas privalo turėti techninės priežiūros planą, kuriame pateikiami 4.5.1 punkte išvardyti dalykai ir bent šie dalykai: a) įsikišimo ir įspėjamųjų ribų verčių rinkinys; b) pareiškimas apie metodus, profesinę darbuotojų kvalifikaciją ir naudotiną asmeninę apsauginę saugos įrangą; c) taisyklės, kurių privaloma laikytis siekiant apsaugoti kelyje ar greta jo dirbančius žmones; d) priemonės, kuriomis tikrinama, ar laikomasi eksploatacinių verčių; e) jei greitis didesnis kaip 250 km/h, balasto išjudinimo oro srautu rizikos mažinimo priemonės
XII. Prieinamumas neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims**
46.	Parkavimo galimybės neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims	4.2.1.1	-
47.	Maršrutas be kliūčių	4.2.1.2	Maršrutų išdėstymas; Maršruto be kliūčių plotis; Slenksčiai; Dvigubi turėklai; Keltuvo tipas; Brailio rašto ženklų aukštis
48.	Durys ir įėjimai	4.2.1.3	Durų plotis; Aukštis, kuriame įrengtas durų atidarymo įtaisas
49.	Grindų paviršiai	4.2.1.4	-
50.	Permatomų kliūčių žymėjimas	4.2.1.5	-
51.	Tualetai ir kūdikių vystymo stalai	4.2.1.6	-
52.	Baldai ir nepritvirtintos priemonės	4.2.1.7	-
53.	Bilietų pardavimas, informacijos ir pagalbos keleiviams punktai	4.2.1.8	Prieiga prie bilietų kontrolės automatų
54.	Apšvietimas	4.2.1.9	Peronų ir kitų vietų apšvietimas
55.	Vaizdinė informacija: rodyklės, piktogramos, spausdintinė arba nuolat atnaujinama informacija	4.2.1.10	Teikiamos informacijos išsamumas; Informacijos pateikimo vieta
56.	Sakytinė informacija	4.2.1.11	-
57.	Perono plotis ir kraštas	4.2.1.12	-
58.	Perono galai	4.2.1.13	-
59.	Pagalbinės įlipimo priemonės peronuose	4.2.1.14	-
60.	Vienalygės geležinkelio perėjos stotyse	4.2.1.15	-
*2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (ES)1299/2014 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemio techninės sąveikos specifikacijos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/776. **2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninės sąveikos specifikacijos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/772 (toliau ir tekste – „Žmonės su judėjimo negalia“ TSS). ***Jei posistemio dalis / pagrindinis parametras buvo įvertintas, prašome pateikti ir vertinimo įstaigos išduotą sertifikatą, deklaraciją, vertinimo ataskaitą ar kt. įstaigos išduotus dokumentus.

Struktūrinių geležinkelių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo

4 priedas

Eil. Nr.	Energijos posistemio dalis / pagrindinis parametras	Nuoroda į energijos TSS*	Energijos posistemio dalies / pagrindinio parametro apibūdinimas	Pagal kokius standartus / taisykles suprojektuota, pagaminta ir įrengta energijos posistemio dalis / pagrindinis parametras       (prašome nurodyti standartų/ techninių taisyklių pavadinimus)	Informacija apie patikros, įrodančios energijos posistemio dalies / pagrindinio parametro atitiktį nustatytiems standartams / techninėms taisyklėms, atlikimą** (prašome pažymėti, ar patikra atlikta / neatlikta)	Naudojimo sąlygos / apribojimai
I. Energijos tiekimas
1.	Įtampa ir dažnis	4.2.3	Pasirinktos sistemos įtampos ir dažnio vertės ir ribos turi atitikti standarto EN 50163:2004 4 skirsnį
2.	Energijos tiekimo sistemos eksploatacinės charakteristikos	4.2.4	- Didžiausia traukinio srovė, traukinių galios koeficientas ir vidutinė naudingoji įtampa
3.	Leidžiamoji srovinė stovinčio traukinio apkrova nuolatinės srovės sistemose	4.2.5	_
4.	Rekuperacinis stabdymas	4.2.6	Sukauptos elektros energijos perdavimas kitiems traukiniams
5.	Elektros įrenginių apsaugos koordinavimo priemonės	4.2.7	Turi atitikti standarto EN 50388:2012 11 skirsnyje nustatytus reikalavimus
6.	Harmonikos ir dinaminis poveikis traukos energijos tiekimo kintamosios srovės sistemoms	4.2.8	_
II. Orinės kontaktinės linijos geometrija ir srovės ėmimo kokybė
7.	Orinės kontaktinės linijos geometrija	4.2.9	Kontaktinio laido aukštis; Didžiausias skersinis nuokrypis
8.	Pantografo gabaritas	4.2.10	_
9.	Vidutinė pantografo prispaudimo jėga	4.2.11	_
10.	Srovės ėmimo dinaminės sąlygos ir kokybė	4.2.12	-
11.	Orinės kontaktinės linijos konstrukcija atsižvelgiant į atstumą tarp pantografų	4.2.13	-
12.	Kontaktinio laido medžiaga	4.2.14	_
13.	Fazių atskyrimo sekcijos	4.2.15	Užtikrina, kad traukinys nekirstų dviejų skirtingų fazių
14.	Sistemų atskyrimo sekcijos	4.2.16	Užtikrina, kad traukinys nekirstų dviejų skirtingų fazių
III. Antžeminė energijos duomenų rinkimo sistema
15.	Antžeminė energijos duomenų rinkimo sistema	4.2.17	-
IV. Apsaugos nuo elektros smūgio priemonės
16.	Apsaugos nuo elektros smūgio priemonės	4.2.18	-
* 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1301/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos energijos posistemio techninės sąveikos specifikacijos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu  (ES) 2019/776 **Jei posistemio dalis / pagrindinis parametras buvo įvertintas, prašome pateikti ir vertinimo įstaigos išduotą sertifikatą, deklaraciją, vertinimo ataskaitą ar kt. išduotus dokumentus.

Struktūrinių geležinkelių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo

5 priedas

Eil. Nr.	Geležinkelio kelio ar riedmenų kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio dalis / pagrindinis parametras	Nuoroda į Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS*	Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio dalies / pagrindinio parametro apibūdinimas	Pagal kokius standartus / taisykles suprojektuota, pagaminta ir įrengta Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio dalis / pagrindinis parametras       (prašome nurodyti standartų / techninių taisyklių pavadinimus)	Informacija apie patikros, įrodančios energijos posistemio dalies / pagrindinio parametro atitiktį nustatytiems standartams / techninėms taisyklėms, atlikimą** (prašome pažymėti, ar patikra atlikta / neatlikta)	Naudojimo sąlygos / apribojimai
Riedmenų kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio pagrindiniai parametrai
I. Traukinio apsaugos sistema
1.	Sąveikai svarbios kontrolės, valdymo ir signalizacijos patikimumo, parengties ir saugos savybės	4.2.1	Sauga; Parengtis / patikimumas
2.	Riedmens ETCS funkcijos	4.2.2	ETCS funkcijų parametru apibūdinamos visos funkcijos, būtinos, kad traukinys važiuotų saugiai
3.	ETCS ir GSM-R sistemos oro tarpo sąsajos	4.2.5	Šiuo pagrindiniu parametru nustatomi oro tarpo tarp geležinkelio kelio ir riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių reikalavimai ir į jį turi būti atsižvelgiama kartu paisant ETCS įrangos ir GSM-R įrangos sąsajoms keliamų 4.2.6 punkte („Vidinės riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio sąsajos“) ir 4.2.7 punkte („Vidinės geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio sąsajos“) nustatytų reikalavimų.
4.	Riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio vidinės sąsajos	4.2.6	ETCS ir traukinio apsaugos B klasė; GSM – R radijo duomenų perdavimo sistemos ir ETCS sąsaja; Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas
5.	Raktų paskirstymas	4.2.8	Nustatomi šifravimo raktų, naudojamų radijo ryšiu perduodamiems duomenims apsaugoti, tvarkymo reikalavimai
6.	ETCS identifikatorių tvarkymas	4.2.9	Nustatomi geležinkelio kelio ir riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio įrenginių ETCS identifikatoriai
7.	ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja	4.2.12	Apibūdinama informacija, iš ETCS teikiama mašinistui ir mašinisto įvedama į riedmens ETCS
8.	Sąsaja su kontrolei atlikti skirtų duomenų registravimo įranga	4.2.14	Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinama: 1) riedmens ETCS ir riedmenyje įrengto duomenų registravimo įtaiso keitimasis duomenimis; 2) ryšio protokolai; 3) fizinė sąsaja.
9.	Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiuose naudojamos įrangos konstrukcija	4.2.16	Turi būti laikomasi aplinkos sąlygų, nurodytų šioje TSS A priedo A-2 lentelėje išvardytuose dokumentuose
10.	ETCS ir radijo ryšio sistemos suderinamumas	4.2.17	Turi būti atliekami patikrinimai siekiant įrodyti techninį suderinamumą tarp riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių
II. Kalbinio radijo ryšio sistema
11.	Parengtis / patikimumas	4.2.1.2	Nagrinėjami gedimų režimai, kurie nekelia pavojaus saugai, bet pablogina naudojimo sąlygas, taigi dėl jų gali sumažėti bendra sistemos sauga.
12.	Pagrindinė ryšio funkcija	4.2.4.1	-
13.	Balso ir operatyvinio ryšio priemonės	4.2.4.2	-
14.	Radijo ryšys su traukiniu	4.2.5.1	-
15.	SM-R sistemos mašinisto ir įrangos sąsaja	4.2.13	Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinama iš GSM-R sistemos mašinistui teikiama ir į riedmens GSM-R sistemą mašinisto teikiama informacija
16.	Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiuose naudojamos įrangos konstrukcija	4.2.16	Turi būti laikomasi aplinkos sąlygų, nurodytų šios TSS A priedo A-2 lentelėje išvardytuose dokumentuose.
17.	ETCS ir radijo ryšio sistemos suderinamumas	4.2.17	Turi būti atliekami patikrinimai siekiant įrodyti techninį suderinamumą tarp riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių
III. Duomenų perdavimo radijo ryšio sistema
18.	Parengtis / patikimumas	4.2.1.2	Nagrinėjami gedimų režimai, kurie nekelia pavojaus saugai, bet pablogina naudojimo sąlygas, taigi dėl jų gali sumažėti bendra sistemos sauga.
19.	Pagrindinė ryšio funkcija	4.2.4.1	-
20.	ETCS duomenų perdavimo priemonės	4.2.4.3	Riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio duomenų perdavimo radijo ryšio sistema turi būti tinkama užmegzti bent du vienalaikius ryšio seansus su geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu
21.	Radijo ryšys su traukiniu	4.2.5.1	-
22.	GSM - R radijo duomenų perdavimo sistemos ir ETCS sąsaja	4.2.6.2	-
23.	Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiuose naudojamos įrangos konstrukcija	4.2.16	Turi būti laikomasi aplinkos sąlygų, nurodytų šios TSS A priedo A-2 lentelėje išvardytuose dokumentuose.
24.	ETCS ir radijo ryšio sistemos suderinamumas	4.2.17	Turi būti atliekami patikrinimai siekiant įrodyti techninį suderinamumą tarp riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių
Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio pagrindiniai parametrai
I. Traukinio apsaugos sistema
25.	Sąveikai svarbios kontrolės, valdymo ir signalizacijos patikimumo, parengties ir saugos savybės	4.2.1	Sauga; Parengtis / patikimumas
26.	Geležinkelio kelio ETCS funkcijos	4.2.3	Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamos geležinkelio kelio ETCS funkcijos. Juo apibūdinamos visos ETCS funkcijos, reikalingos, kad tam tikras traukinys galėtų saugiai važiuoti maršrutu.
27.	ETCS ir GSM-R sistemos oro tarpo sąsajos	4.2.5	Šiuo pagrindiniu parametru nustatomi oro tarpo tarp geležinkelio kelio ir riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių reikalavimai ir į jį turi būti atsižvelgiama kartu paisant ETCS įrangos ir GSM-R įrangos sąsajoms keliamų 4.2.6 punkte („Vidinės riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio sąsajos“) ir 4.2.7 punkte („Vidinės geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio sąsajos“) nustatytų reikalavimų.
28.	Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio vidinės sąsajos	4.2.7	Funkcinė GTEVS sąsaja; Dviejų GTEVS sąsaja; GSM-R ir geležinkelio kelio ETCS; Eurobalise“ ir GKEM sąsaja; Sistemos „Euroloop“ ir GKEM sąsaja
29.	Raktų paskirstymas	4.2.8	Nustatomi šifravimo raktų, naudojamų radijo ryšiu perduodamiems duomenims apsaugoti, tvarkymo reikalavimai
30.	ETCS identifikatorių tvarkymas	4.2.9	Nustatomi geležinkelio kelio ir riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio įrenginių ETCS identifikatoriai
31.	Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos objektų matomumas	4.2.15	Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamos: 1) geram matomumui užtikrinti būtinos šviesą atspindinčiųjų ženklų savybės; 2) sąveikai užtikrinti tinkamų signalinių lentų savybės.
32.	Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiuose naudojamos įrangos konstrukcija	4.2.16	Turi būti laikomasi aplinkos sąlygų, nurodytų šios TSS A priedo A-2 lentelėje išvardytuose dokumentuose.
33.	ETCS ir radijo ryšio sistemos suderinamumas	4.2.17	Turi būti atliekami patikrinimai siekiant įrodyti techninį suderinamumą tarp riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių
II. Kalbinio radijo ryšio sistema
34.	Parengtis / patikimumas	4.2.1.2	Nagrinėjami gedimų režimai, kurie nekelia pavojaus saugai, bet pablogina naudojimo sąlygas, taigi dėl jų gali sumažėti bendra sistemos sauga.
35.	Geležinkelių GSM-R sistemos judriojo ryšio funkcijos	4.2.4	Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamos radijo ryšio funkcijos. Šios funkcijos diegiamos riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiuose pagal toliau nurodytus reikalavimus
36.	Radijo ryšys su traukiniu	4.2.5.1	-
37.	Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio vidinės sąsajos	4.2.7	Funkcinė GTEVS sąsaja; Dviejų GTEVS sąsaja; GSM-R ir geležinkelio kelio ETCS; „Eurobalise“ ir GKEM sąsaja; Sistemos „Euroloop“ ir GKEM sąsaja
38.	Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiuose naudojamos įrangos konstrukcija	4.2.16	Turi būti laikomasi aplinkos sąlygų, nurodytų šios TSS A priedo A-2 lentelėje išvardytuose dokumentuose.
39.	ETCS ir radijo ryšio sistemos suderinamumas	4.2.17	Turi būti atliekami patikrinimai siekiant įrodyti techninį suderinamumą tarp riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių
III. Duomenų perdavimo radijo ryšio sistema
40.	Parengtis / patikimumas	4.2.1.2	Nagrinėjami gedimų režimai, kurie nekelia pavojaus saugai, bet pablogina naudojimo sąlygas, taigi dėl jų gali sumažėti bendra sistemos sauga.
41.	Geležinkelių GSM-R sistemos judriojo ryšio funkcijos	4.2.4	Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamos radijo ryšio funkcijos. Šios funkcijos diegiamos riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiuose pagal toliau nurodytus reikalavimus
42.	Radijo ryšys su traukiniu	4.2.5.1	-
43.	Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio vidinės sąsajos	4.2.7	Funkcinė GTEVS sąsaja; Dviejų GTEVS sąsaja; GSM-R ir geležinkelio kelio ETCS; „Eurobalise“ ir GKEM sąsaja; Sistemos „Euroloop“ ir GKEM sąsaja
44.	Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiuose naudojamos įrangos konstrukcija	4.2.16	Turi būti laikomasi aplinkos sąlygų, nurodytų šios TSS A priedo A-2 lentelėje išvardytuose dokumentuose.
45.	ETCS ir radijo ryšio sistemos suderinamumas	4.2.17	Turi būti atliekami patikrinimai siekiant įrodyti techninį suderinamumą tarp riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių
IV. Traukinio buvimo vietos nustatymo sistema
46.	Geležinkelio kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos	4.2.10.	Šiuo pagrindiniu parametru nustatomi geležinkelio kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemų ir riedmens sąsajos reikalavimai, susiję su transporto priemonės konstrukcija ir veikimu
47.	Riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrangos elektromagnetinis suderinamumas	4.2.11	Šiuo pagrindiniu parametru nustatomi sąsajai taikomi reikalavimai riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos traukinio buvimo vietos nustatymo įrangos elektromagnetiniam suderinamumui užtikrinti
48.	Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiuose naudojamos įrangos konstrukcija	4.2.16	Turi būti laikomasi aplinkos sąlygų, nurodytų šios TSS A priedo A-2 lentelėje išvardytuose dokumentuose.
*2016 m. gegužės 27 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 2016/919 dėl geležinkelių sistemos Europos Sąjungoje kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninės sąveikos specifikacijos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu  (ES) 2019/776.

Struktūrinių geležinkelių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo

6 priedas

Eil. Nr.	Geležinkelių riedmenų (prekinio vagono) dalis / pagrindinis parametras	Nuoroda į prekinių vagonų TSS*	Geležinkelių riedmenų (prekinio vagono) dalies / pagrindinio parametro apibūdinimas	Geležinkelių riedmenų (prekinio vagono) dalies / pagrindinio parametro dydis, t. y. skaitinė reikšmė (jei yra)	Pagal kokius standartus / taisykles suprojektuota, pagaminta ir įrengta geležinkelių riedmenų (prekinio vagono) dalis / pagrindinis parametras       (prašome nurodyti standartų / techninių taisyklių pavadinimus)	Informacija apie patikros, įrodančios prekinio vagono dalies / pagrindinio parametro atitiktį nustatytiems standartams,  techninėms taisyklėms, esminiams reikalavimams, atlikimą** (prašome nurodyti, kokia patikra (-os) atlikta (-os))	Naudoji-mo sąlygos / apriboji-mai
I. Konstrukcijos ir mechaninės dalys
1.	Galinė sankaba	4.2.2.1.1	Galinė sankaba yra mechaninė sąsaja tarp riedmenų vienetų, iš kurių sudarytas traukinys.
2.	Vidinė sankaba	4.2.2.1.2	Vidinė sankaba yra mechaninė sąsaja tarp elementų, iš kurių sudarytas riedmenų vienetas.
3.	Riedmenų vieneto atsparumas	4.2.2.2	Riedmenų vieneto kėbulo sandara, įrenginių priklausiniai, taip pat pakėlimo ir kėliklio vietos turi būti projektuojamos taip, kad standarto EN 12663–2:2010 5 skyriuje apibrėžtais apkrovos atvejais neatsirastų ištrupų, didelės liekamosios deformacijos arba trūkių.
4.	Riedmenų vieneto vientisumas	4.2.2.3	Riedmenų vienetas turi būti projektuojamas taip, kad nebūtų galima atsitiktinai pakeisti judamųjų dalių (įėjimo durų, brezento, dangčių, liukų ir t. t.), kuriomis uždaromos angos, padėties.
II. Gabaritai ir bėgių kelio sąveika
5.	Gabaritai	4.2.3.1	Gabaritas – tai riedmenų vieneto (riedmens) ir infrastruktūros sąsajos rodiklis, apibūdinamas bendruoju standartiniu kontūru ir susijusiomis skaičiavimo taisyklėmis
6.	Suderinamumas su leidžiamąja geležinkelių linijų apkrova	4.2.3.2	Riedmenų vieneto vertikaliosios apkrovos savybės nustatomos tam, kad būtų patikrintas suderinamumas su leidžiamąja geležinkelio linijos apkrova.
7.	Suderinamumas su traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis	4.2.3.3	Riedmenų vienetas turi būti suderinamas su infrastruktūroje naudojamomis traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis
8.	Ašies guolių būklės stebėjimas	4.2.3.4	Ašies guolių būklės stebėjimas kelio arba riedmens įranga
9.	Sauga nuo nuriedėjimo nuo bėgių važiuojant bėgių sąsūka	4.2.3.5.1	Riedmenų vienetas (arba riedmenys, iš kurių jis sudarytas) turi būti suprojektuojamas (-i) taip, kad važiuojant bėgių sąsūka būtų užtikrinta sauga, pirmiausia atsižvelgiant į pervažiavimą iš nuožulnaus bėgių kelio į horizontalų bėgių kelią, taip pat į bėgių kelio skersinio lygio nuokrypius.
10.	Dinaminės važiavimo savybės	4.2.3.5.2	Riedmenų vienetas projektuojamas taip, kad būtų užtikrintas saugus važiavimas iki didžiausio projektinio greičio
11.	Vežimėlio rėmo konstrukcija	4.2.3.6.1	Vežimėlio rėmo konstrukcijos, visos prijungtos įrangos, taip pat kėbulo ir vežimėlio jungties vientisumas įrodomas remiantis standarto EN 13749:2011 6.2 punkto metodais
12.	Aširačių savybės	4.2.3.6.2	Aširačių komplektas yra pajėgus perduoti jėgas ir momentą tarp įrengtų dalių, kaip būtina atsižvelgiant į naudojimo sritį. Aširačių geometriniai matmenys turi atitikti nurodytas ribines vertes.
13.	Ratų savybės	4.2.3.6.3	Ratų geometriniai matmenys turi atitikti nurodytas ribines vertes.
14.	Ašių savybės	4.2.3.6.4	Ašies savybėmis užtikrinamas jėgų ir momento perdavimas, kaip būtina atsižvelgiant į naudojimo sritį.
15.	Ašidėžė / guoliai	4.2.3.6.5	Ašidėžė ir ritininis guolis projektuojami atsižvelgiant į mechaninio atsparumo ir nuovargio savybes. Nustatomos įkaitusių ašidėžių aptikimui reikšmingos naudojimo temperatūros ribos
16.	Automatinės keičiamojo vėžės pločio sistemos	4.2.3.6.6	Šis reikalavimas taikomas riedmenų vienetams, kuriuose įtaisyta automatinė keičiamojo vėžės pločio sistema su ratų ašinės padėties perjungimo mechanizmu, dėl kurios riedmenų vienetas yra suderinamas su 1 435 mm pločio vėže ir kito pločio vėže (-ėmis), atitinkančia (-iomis) šią TSS, pervažiuojant kelio vėžės pakeitimo įrenginį. Naudojant perjungimo mechanizmą turi būti užtikrinamas saugus rato fiksavimas reikiamoje padėtyje ant ašies
17.	Važiuoklės, kurių aširačiai keičiami rankiniu būdu	4.2.3.6.7	Reikalavimas taikomas riedmenų vienetams, kurie važiuoti kitokio vėžės pločio keliu parengiami fiziškai pakeičiant aširačius. Riedmenų vienete įrengtas fiksavimo mechanizmas, kuriuo užtikrinama tinkama įvairios konfigūracijos riedmenų vieneto stabdžių įrangos padėtis, atsižvelgiant į projektinės eksploatavimo būklės riedmenų vienetui tenkantį dinaminį poveikį.
III. Stabdžiai
18.	Saugos reikalavimai	4.2.4.2	Stabdžių sistema padeda užtikrinti tam tikrą geležinkelių sistemos saugos lygį. Todėl riedmenų vieneto stabdžių sistemos konstrukcijos rizikos vertinimą reikia atlikti pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 402/2013 atsižvelgiant į pavojų visiškai prarasti riedmenų vieneto stabdymo gebą.
19.	Bendrieji funkciniai reikalavimai	4.2.4.3.1	Riedmenų vieneto stabdžių įrenginiais užtikrinamos stabdymo funkcijos, pavyzdžiui, stabdžio įjungimas ir atleidimas, gavus perduotą signalą
20.	Eksploatacinis stabdys	4.2.4.3.2.1	Traukinio arba riedmenų vieneto stabdžių savybėmis apibūdinama jo geba lėtėti. Šios savybės – tai stabdymo galios, skirtos traukinio arba riedmenų vieneto greičiui sumažinti iki nustatytų ribų, ir visų veiksnių, turinčių įtakos energijos, įskaitant traukinio pasipriešinimą virsmui ir išsklaidymui, rezultatas
21.	Stovėjimo stabdys	4.2.4.3.2.2	Stovėjimo stabdys – tai stabdys, naudojamas stovintiems riedmenims apsaugoti nuo judėjimo tam tikromis sąlygomis, atsižvelgiant į vietą, vėją, nuolydį ir riedmenų apkrovos būklę, iki bus apgalvotai išjungtas
22.	Šiluminis atsparumas	4.2.4.3.3	Stabdžių įrenginiai yra pajėgūs atlaikyti vieną staigųjį stabdymą nepraradę stabdymo savybių dėl šilumos arba mechaninio poveikio. Šiluminė apkrova, kurią riedmenų vienetas gali atlaikyti nepraradęs stabdymo savybių dėl neigiamo šilumos arba mechaninio poveikio, yra nustatoma ir išreiškiama greičiu,  ašies apkrova, nuolydžiu ir stabdymo keliu
23.	Apsauga nuo ratų slydimo	4.2.4.3.4	Sistema, skirta geriausiai išnaudoti turimą sukibimą mažinant, išlaikant arba didinant stabdymo jėgą, kad aširačiai nesiblokuotų ir neslystų nekontroliuojami, taip optimizuojamas stabdymo kelias
24.	Rato riedėjimo paviršių veikiančių stabdžių trinties elementai	4.2.4.3.5	Rato riedėjimo paviršių veikiančių stabdžių trinties elementas (t. y. stabdžių trinkelė) sukuria stabdymo jėgą dėl trinties, kuri atsiranda jam liečiantis su rato riedėjimo paviršiumi. Jei naudojami rato riedėjimo paviršių veikiantys stabdžiai, trinties elemento charakteristikos turi patikimai padėti užtikrinti numatytas stabdžių savybes.
IV. Aplinkos sąlygos ir sistemos apsauga
25.	Aplinkos sąlygos	4.2.5	Aplinkos sąlygos – tai fizinės, cheminės ar biologinės sąlygos, susidarančios gaminio išorėje ir veikiančios jį tam tikrą laiką (aukštis, drėgnumas, oro temperatūra, lietus, sniegas, ledas, kruša, saulės spinduliuotė, atsparumas taršai ir kt.) Riedmuo ir jo sudedamosios dalys turi būti suprojektuojami atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, kurios veiks tą riedmenį
26.	Priešgaisrinė sauga. Bendrieji reikalavimai	4.2.6.1.1	Būtina nustatyti visus reikšmingus galimus riedmenų vieneto gaisro šaltinius (didelės rizikos sudedamąsias dalis). Riedmenų vieneto projekto priešgaisrinės saugos aspektais siekiama: — neleisti, kad gaisras kiltų, — apriboti poveikį, jei gaisras kiltų
27.	Priešgaisrinė sauga. Užtvaros	4.2.6.1.2.1	Siekiant apriboti gaisro poveikį, tarp nustatytų galimų gaisro šaltinių (didelės rizikos sudedamųjų dalių) ir vežamo krovinio įrengiamos priešgaisrinės užtvaros, sulaikančios liepsną 15 minučių.
28.	Priešgaisrinė sauga. Medžiagos	4.2.6.1.2.2	Nuolatinės riedmenų vieneto medžiagos turi būti riboto liepsnumo ir trukdyti liepsnai plisti
29.	Priešgaisrinė sauga. Kabeliai	4.2.6.1.2.3	Elektros kabeliai pasirenkami ir įrengiami atsižvelgiant į jų degimo savybes
30.	Priešgaisrinė sauga. Degieji skysčiai	4.2.6.1.2.4	Riedmenų vienete turi būti numatytos priemonės, neleidžiančios kilti ir plėstis gaisrui dėl degiųjų skysčių arba dujų nutekėjimo
31.	Apsauga nuo elektros srovės pavojaus. Apsaugos nuo netiesioginio kontakto priemonės (apsauginis (įžeminimo) sujungimas)	4.2.6.2.1	Pilnutinė varža tarp riedmens kėbulo ir važiuojamojo bėgio turi būti tokia maža, kad tarp jų neatsirastų pavojinga įtampa.
32.	Apsauga nuo elektros srovės pavojaus. Apsaugos nuo tiesioginio kontakto priemonės	4.2.6.2.2	Riedmenų vieneto elektros instaliacija ir įranga projektuojamos taip, kad žmonės būtų apsaugoti nuo elektros smūgio
33.	Galinių ženklų tvirtinamieji įtaisai	4.2.6.3	Visų riedmenų vienetų, prie kurių numatyta tvirtinti galinį ženklą, gale įrengiami du įtaisai, kuriais tokiame pačiame (ne didesniame kaip 2 000 mm) aukštyje virš bėgio pritvirtinami du žiburiai arba šviesą atspindinčios plokštės
*2013 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentas (ES) 321/2013 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos posistemio „Riedmenys. Prekiniai vagonai“ techninės sąveikos specifikacijos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. kovo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu  (ES) 2020/387. **Jei posistemio dalis / pagrindinis parametras buvo įvertintas, prašome pateikti ir vertinimo įstaigos išduotą sertifikatą, deklaraciją, vertinimo ataskaitą ar kitus išduotus dokumentus.

Struktūrinių geležinkelių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo

7 priedas

Eil. Nr.	Geležinkelių riedmenų (lokomotyvo, spec. riedmens, keleivinio vagono) dalis / pagrindinis parametras	Nuoroda į lokomotyvų ir keleivinių vagonų TSS* arba „Žmonės su judėjimo negalia“ TSS**	Geležinkelių riedmenų (lokomotyvo, spec. riedmens, keleivinio vagono) dalies / pagrindinio parametro apibūdinimas	Geležinkelių riedmenų (lokomotyvo, spec. riedmens, keleivinio vagono) dalies / pagrindinio parametro dydis, t. y. skaitinė reikšmė (jei yra)	Pagal kokius standartus / taisykles suprojektuota, pagaminta ir įrengta geležinkelių riedmenų (lokomotyvo, spec. riedmens, keleivinio vagono) dalis / pagrindinis parametras        (prašome nurodyti standartų / techninių taisyklių pavadinimus)	Informacija apie patikros, įrodančios geležinkelių riedmenų dalies / pagrindinio parametro atitiktį nustatytiems standartams,  techninėms taisyklėms, esminiams reikalavimams, atlikimą*** (prašome nurodyti, kokia patikra (-os) atlikta (-os))	Naudoji-mo sąlygos / apriboji-mai
I. Mechaninės sąsajos
1.	Vidinė sankaba	4.2.2.2.2	Vidinėse sankabose, jungiančiose atskirus riedmenų vienetą sudarančius riedmenis (kurių kiekvienas laikosi ant savo ratų), sumontuojama sistema, atspari jėgoms, susidarančioms numatytomis naudojimo sąlygomis.
2.	Galinė sankaba	4.2.2.2.3	Sukabinimo įtaisas, naudojamas dviem (arba keliems) riedmenų vienetams sujungti formuojant traukinį
3.	Avarinio sukabinimo įtaisas	4.2.2.2.4	Sukabinimo įtaisas, leidžiantis atlikti riedmenų vieneto gelbėjimo darbus naudojant gelbėjimo motorvežį su standartine rankine sankaba, kai riedmenų vienete, kurio gelbėjimo darbus reikia atlikti, sumontuota kitokia sukabinimo sistema arba kai sukabinimo sistema nesumontuota
4.	Prieiga darbuotojams atlikti sukabinimą ir (arba) atkabinimą	4.2.2.2.5	Jei riedmenyje įrengta rankinio sukabinimo sistema, tai sukabinimo sistema turi atitikti "Berno stačiakampio" reikalavimus (riedmenų vienetai ir galinio sukabinimo sistemos projektuojami taip, kad darbuotojams sukabinimo ir atkabinimo metu arba atliekant gelbėjimo darbus negrėstų pernelyg didelis pavojus).
5.	Keleivinių vagonų perėjos	4.2.2.3	Jeigu įrengtos perėjos, kuriomis keleiviai pereina iš vieno vagono į kitą (arba iš vieno traukinio sąstato į kitą), jos yra atsparios visam susijusiam riedmenų judėjimui įprastinėmis naudojimo sąlygomis ir keleiviams nekelia pernelyg didelio pavojus. Jeigu numatyta galimybė riedmenį naudoti neprijungus perėjos, turi būti įmanoma užtikrinti, kad keleiviai nepatektų į perėją
6.	Riedmens konstrukcijos tvirtumas	4.2.2.4	Riedmenų kėbulo statinis ir dinaminis tvirtumas (nuovargis). Šis punktas taikomas visiems riedmenų vienetams, išskyrus geležinkelio statybos ir priežiūros riedmenis
7.	Pasyvioji sauga	4.2.2.5	Pasyviosios saugos tikslas – papildyti aktyviąją saugą, kai visos kitos priemonės nepadeda. Šiuo tikslu riedmenų mechaninė konstrukcija padeda užtikrinti keleivių saugą susidūrimo atveju šiomis priemonėmis: · ribojant lėtėjimą; · išlaikant saugią erdvę ir konstrukcinį keleivių užimamų vietų vientisumą; · sumažinant užvažiavimo ant žemos kliūties riziką; · sumažinant nuvažiavimo nuo bėgių riziką; · ribojant susidūrimo su geležinkelio kelio kliūtimi padarinius. Šis reikalavimas taikomas visiems riedmenų vienetams, išskyrus riedmenų vienetus, kurie naudojimo metu nėra skirti keleiviams arba darbuotojams vežti, išskyrus geležinkelio statybos ir priežiūros riedmenis
8.	Kėlimas keltuvu ir kėlimas kėlikliu	4.2.2.6	Kiekvieną riedmenį, kuris yra sudedamoji riedmenų vieneto dalis, turi būti galima saugiai pakelti keltuvu arba kėlikliais, kad būtų galima atlikti atkūrimo (nuriedėjimo nuo bėgių arba kitokios avarijos ar įvykio atveju) arba techninės priežiūros darbus. Šiuo tikslu nustatomos tinkamos riedmens kėbulo konstrukcijos sąsajos (kėlimo keltuvu ir kėlikliais taškai), suteikiančios galimybę naudoti vertikalias arba beveik vertikalias jėgas.
9.	Įtaisų tvirtinimas prie riedmenų kėbulo konstrukcijos	4.2.2.7	Stacionarūs įtaisai, įskaitant sumontuotus keleivių zonose, pritvirtinami prie riedmens kėbulo konstrukcijos taip, kad šie stacionarūs įtaisai neatsikabintų ir nekeltų keleivių sužalojimo rizikos arba kad riedmenys nenuriedėtų nuo bėgių. Šis punktas taikomas visiems riedmenų vienetams, išskyrus geležinkelio statybos ir priežiūros riedmenis.
10.	Traukinio darbuotojams ir prieigai prie krovinių skirtos durys	4.2.2.8	Riedmenyse, kuriuose yra įrengta patalpa traukinio brigados nariams arba kroviniui, sumontuojamas įtaisas durims uždaryti ir užrakinti. Durys laikomos uždarytos ir užrakintos; jos atrakinamos tik kilus reikalui.
11.	Mechaninės stiklo (išskyrus priekinį) savybės	4.2.2.9	Jeigu įstiklinimui (įskaitant veidrodžius) naudojamas stiklas, jis turi būti sluoksninis arba grūdintas ir atitikti reikiamą nacionalinį arba tarptautinį kokybės ir naudojimo srities standartą, taip sumažinant pavojų, kad sudužus stiklui bus sužaloti keleiviai ar traukinio darbuotojai
12.	Apkrovos sąlygos ir svertinė masė	4.2.2.10	Turi būti nustatomos tokios apkrovos sąlygos: - projektinė masė, kai naudingoji apkrova neįprasta; - projektinė masė, kai naudingoji apkrova įprasta; - projektinė eksploatacinė masė. Techniniuose dokumentuose turi būti pateikiama tokia su kiekviena pirmiau apibrėžta apkrovos sąlyga susijusi informacija: - bendroji riedmens masė (kiekvieno riedmenų vienetą sudarančio riedmens); - ašiai tenkanti masė (kiekvienai ašiai); - ratui tenkanti masė (kiekvienam ratui). Apkrovos sąlyga „projektinė eksploatacinė masė“ vertinama pasveriant riedmenį. Kitos apkrovos sąlygos gali būti nustatytos skaičiuojant
II. Geležinkelio kelio ir riedmens sąveika ir gabaritai
13.	Gabaritai	4.2.3.1	Gabaritas – tai riedmenų vieneto (riedmens) ir infrastruktūros sąsajos rodiklis, apibūdinamas bendruoju standartiniu kontūru ir susijusiomis skaičiavimo taisyklėmis
14.	Ašies apkrovos parametras	4.2.3.2.1	Ašies apkrova yra riedmenų vieneto ir infrastruktūros sąsajos parametras. Techniniuose dokumentuose turi būti nurodyta: - ašiai tenkanti masė (kiekvienai ašiai) pagal tris apkrovos sąlygas (12 punktas); - ašių išdėstymas riedmenų vienete (atstumai tarp ašių); - riedmenų vieneto ilgis; - didžiausias projektinis greitis.
15.	Rato apkrova	4.2.3.2.2	Santykinis ašiai tenkantis ratų apkrovos skirtumas įvertinamas matuojant ratų apkrovą, atsižvelgiant į apkrovos sąlygą „projektinė eksploatacinė masė“
16.	Riedmens savybės suderinamumui su traukinių buvimo vietos nustatymo sistemomis užtikrinti	4.2.3.3.1	Savybių, kurias riedmuo atitinka, rinkinys įrašomas į techninius dokumentus, aprašytus šios TSS 4.2.12 punkte
17.	Ašies guolių būklės stebėjimas	4.2.3.3.2	Stebint ašies guolių būklę siekiama aptikti ašidėžės guolių defektus.
18.	Sauga nuo nuriedėjimo nuo bėgių važiuojant kelio sąsūka	4.2.3.4.1	Riedmenų vienetas (arba riedmenys, iš kurių jis sudarytas) turi būti suprojektuojamas (-i) taip, kad būtų užtikrintas saugus važiavimas kelio sąsūka, pirmiausia atsižvelgiant į perėjimo nuo nuožulnaus kelio į lygų kelio ruožą, taip pat į bėgių kelio skersinio lygio nuokrypius
19.	Važiavimo dinaminės savybės	4.2.3.4.2	Riedmens dinaminės savybės turi didelės įtakos apsaugai nuo nuvažiavimo nuo bėgių, važiavimo saugai ir geležinkelio kelio apkrovai. Šis punktas taikomas riedmenims, skirtiems važiuoti didesniu nei 60 km/h greičiu, išskyrus geležinkelio statybos ir priežiūros riedmenis
20.	Važiavimo saugos ribinės vertės	4.2.3.4.2.1	Ribinės šoninio pagreičio ir ribinės pakrypimo reikšmės
21.	Geležinkelio kelio apkrovos ribinės vertės	4.2.3.4.2.2	Jėgos, kuriomis riedmuo veikia kelią
22.	Lygiavertis kūgiškumas	4.2.3.4.3	Projektinis riedmenų vieneto greičio ir lygiaverčio kūgiškumo verčių intervalas
23.	Naujų ratų profilių projektinės vertės	4.2.3.4.3.1	Rato profilis ir atstumas tarp ratų aktyviųjų paviršių. Rato profilis ir atstumas tarp ratų aktyviųjų paviršių pasirenkami taip, kad būtų užtikrinta, kad nebūtų viršyta nustatyta ribinė lygiaverčio kūgiškumo vertė
24.	Aširačio lygiaverčio kūgiškumo eksploatacinės vertės	4.2.3.4.3.2	Norint kontroliuoti riedmens važiavimo stabilumą, būtina kontroliuoti eksploatacines lygiaverčio kūgiškumo vertes. Suderinamo riedmens aširačių kūgiškumo privalomos eksploatacinės vertės nustatomos kartu su privalomomis geležinkelio kelio kūgiškumo eksploatacinėmis vertėmis
25.	Vežimėlio rėmo konstrukcija	4.2.3.5.1	Vežimėlio rėmo konstrukcijos, visos pritaisytos įrangos ir kėbulo bei vežimėlio jungties vientisumas turi būti patvirtinamas taikant metodus, nurodytus standartuose
26.	Aširačių mechaninės ir geometrinės savybės	4.2.3.5.2.1	Aširačių mechaninės savybės leidžia užtikrinti saugų riedmenų judėjimą. Mechaninės savybės – tai: - surinkimo savybės; - mechaninio atsparumo ir nuovargio savybės. Ašies mechaninio atsparumo ir nuovargio savybių atitiktis pagrindžiama taikant standartų reikalavimus. Aširačių geometriniai matmenys turi atitikti nurodytas ribines vertes. Vertinant pagamintas ašis tikrinama medžiagos atsparumas tempimui, smūgiams, paviršiaus vientisumas, medžiagos savybės ir medžiagos švarumas
27.	Ratų mechaninės ir geometrinės savybės	4.2.3.5.2.2	Ratų savybės užtikrina saugų riedmens judėjimą ir padeda nukreipti riedmenį. Rato mechaninės savybės patvirtinamos mechaninio tvirtumo skaičiavimais, atsižvelgiant į tris apkrovos sąlygas: - važiavimas tiesiu geležinkelio keliu (aširatis centrinėje padėtyje); - važiavimas kreive (antbriaunis prispaustas prie bėgio); - geležinkelio kelio sandūrų bei pervažų įveikimas (vidinis antbriaunio paviršius prispaustas prie bėgio). Jeigu ratas naudojamas stabdyti riedmenų vienetą trinkelėmis, veikiančiomis rato važiuojamąjį paviršių, turi būti įrodomos termomechaninės rato savybės, atsižvelgiant į didžiausią numatytą stabdymo energiją. Pagaminti ratai tikrinami tikrinant rato medžiagos atsparumą tempimui, važiuojamojo paviršiaus patvarumą, atsparumą skilimui ir smūgiams, medžiagos savybes ir medžiagos švarumą. Ratų geometriniai matmenys turi atitikti nurodytas ribines vertes.
28.	Automatinės keičiamojo vėžės pločio sistemos	4.2.3.5.3	Šis reikalavimas taikomas riedmenų vienetams, kuriuose įrengta automatinė keičiamojo vėžės pločio sistema su ratų ašinės padėties perjungimo mechanizmu, dėl kurios riedmenų vienetas yra suderinamas su 1 435 mm pločio vėže ir kito pločio vėže (-ėmis), atitinkančia (-iomis) šią TSS, pervažiuojant kelio vėžės pakeitimo įrenginį. Naudojant aširačių perjungimo mechanizmą turi būti užtikrinamas saugus rato fiksavimas reikiamoje padėtyje ant ašies.
29.	Mažiausias kreivės spindulys	4.2.3.6	Mažiausias riedmens įveikiamas kreivės spindulys
30.	Apsauginės užtvaros	4.2.3.7	Šis reikalavimas taikomas riedmenų vienetams su mašinisto kabina. Ratai apsaugomi nuo pažeidimų, kuriuos gali sukelti ant bėgių esantys nedideli daiktai. Šio reikalavimo laikymąsi galima užtikrinti priešais ratus, sumontuotus ant priekinės ašies, įrengiant apsaugines užtvaras
III. Stabdymas
31.	Stabdymas. Funkciniai reikalavimai	4.2.4.2.1	Funkciniai reikalavimai stabdymo sistemai. Stabdžių sistemos darbo režimai, jų charakteristikos ir kt.
32.	Stabdymas. Saugos reikalavimai	4.2.4.2.2	Funkciniai reikalavimai, padedantys užtikrinti saugų stabdžių sistemos veikimą. Stabdžių sistemos atsparumas gedimams, saugos priemonės gedimų atveju ir kt.
33.	Stabdžių sistemos tipas	4.2.4.3	Reikalavimas nustatytas siekiant užtikrinti techninį įvairios kilmės traukinį sudarančių riedmenų stabdymo funkcijų suderinamumą
34.	Avarinio stabdymo komanda	4.2.4.4.1	Avarinio stabdymo valdymo įranga ir avarinio stabdymo parametrai. Šis punktas taikomas riedmenų vienetams su mašinisto kabina.
35.	Paprastojo stabdymo komanda	4.2.4.4.2	Paprastojo stabdymo valdymo įranga ir veikimo parametrai. Paprastojo stabdymo funkcija leidžia mašinistui nustatyti stabdymo jėgą (ją didinant arba mažinant) mažiausios ir didžiausios verčių intervale, kurį sudaro ne mažiau kaip septynios pakopos (įskaitant stabdžio išjungimą ir didžiausią stabdymo jėgą), ir taip kontroliuoti traukinio greitį.
36.	Tiesioginio stabdymo komanda	4.2.4.4.3	Tiesioginio stabdymo sistema leidžia panaudoti stabdymo jėgą tik reikiamoje (-ose) riedmenų vienete (-uose), nenaudojant stabdžių kitame (-uose) traukinio riedmenų vienete (-uose).
37.	Dinaminio stabdymo komanda	4.2.4.4.4	Reikalavimai dinaminio (įskaitant rekuperacinę funkciją) stabdymo valdymui ir veikimo parametrams
38.	Stovėjimo stabdžio įjungimo komanda	4.2.4.4.5	Funkciniai reikalavimai stovėjimo stabdžiui
39.	Stabdymo efektyvumas. Bendrieji reikalavimai	4.2.4.5.1	Riedmenų vieneto (traukinio sąstato arba riedmens) stabdymo savybės (lėtėjimas = F (greitis) ir lygiavertė atsako trukmė) nustatomos atliekant skaičiavimus
40.	Avarinis stabdymas	4.2.4.5.2	Avarinio stabdymo atsako trukmė ir lėtėjimo apskaičiavimas
41.	Paprastasis stabdymas	4.2.4.5.3	Paprastojo stabdymo lėtėjimo ir stabdymo efektyvumo apskaičiavimas
42.	Su šilumine talpa susiję skaičiavimai	4.2.4.5.4	Stabdžių sistemos stabdymo metu atsiradusios šiluminės energijos absorbavimo geba. Parametras skirtas užtikrinti, kad ilgo stabdymo metu stabdžiai perkaitę neprarastų funkcionalumo
43.	Stovėjimo stabdys	4.2.4.5.5	Riedmens stovėjimo stabdžio eksploatacinės savybės
44.	Rato sankybio su bėgiu profilio ribinės vertės	4.2.4.6.1	Riedmenų vieneto stabdžių sistema turi būti suprojektuojama taip, kad avarinio stabdžio efektyvumas (įskaitant dinaminį stabdį, jei jis tą efektyvumą didina) ir paprastojo stabdžio efektyvumas (be dinaminio stabdžio) neviršytų  rato sankybio su bėgiu
45.	Apsaugos nuo ratų slydimo sistema	4.2.4.6.2	Sistema, skirta geriausiai išnaudoti esamą sankybį, kontroliuojamai mažinant arba didinant stabdymo jėgą, kad aširačiai nesiblokuotų ir neslystų nekontroliuojami, taip mažinant papildomą stabdymo kelią ir ratų sugadinimo tikimybę
46.	Dinaminis stabdys. Su traukos sistema susijusios stabdžių sistemos	4.2.4.7	Reikalavimai dinaminio stabdymo (sistemos, kurių stabdymo veikimas susijęs su traukos sistema) sistemoms
47.	Nuo sankybio  nepriklausoma stabdžių sistema. Bendrieji reikalavimai	4.2.4.8.1	Reikalavimai stabdymo sistemoms, kurios stabdymo metu veikia bėgį, bet nepriklauso nuo ratų ir bėgio sukibimo. Stabdžių sistemos, galinčios išvystyti bėgius veikiančią stabdymo jėgą ir nepriklausomos nuo rato sankybio su bėgiu, leidžia užtikrinti papildomas stabdymo savybes, kai privalomos savybės yra geresnės už savybes, atitinkančias esamo ratų ir bėgio sankybio ribinę vertę
48.	Magnetinis bėginis stabdys	4.2.4.8.2	Reikalavimai magnetinio bėginio stabdymo sistemai
49.	Sūkurinių srovių bėginis stabdys	4.2.4.8.3	Reikalavimai sūkurinių srovių bėginio stabdymo sistemai
50.	Stabdžių būsenos ir trikties signalizavimas	4.2.4.9	Traukinio darbuotojams teikiama informacija suteikia galimybę nustatyti suprastėjusias sąlygas, susijusias su riedmenimis, kuriems taikomos specialios naudojimo taisyklės (stabdymo efektyvumas prastesnis, nei reikalaujama). Šiuo tikslu traukinio darbuotojai turi galimybę tam tikrais eksploatavimo etapais nustatyti pagrindinių (avarinio ir paprastojo stabdymo) stabdžių ir stovėjimo stabdžių sistemų būseną (įjungta, išjungta, atjungta) ir kiekvienos šių sistemų sudedamosios dalies (įskaitant vieną arba kelis jungiklius), kurią galima nepriklausomai valdyti ir (arba) atjungti, būseną
51.	Stabdžiams taikomi reikalavimai, susiję su gelbėjimo darbais	4.2.4.10	Visuose stabdžiuose (avariniame, paprastajame, stovėjimo) sumontuojami įtaisai, leidžiantys stabdžius išjungti ir atjungti. Šie įtaisai pasiekiami ir veikia, kai traukinys arba riedmuo yra su varikliu, be variklio arba stovi vietoje nenaudodamas (-a) transporto priemonėje sukauptos energijos.
IV. Su keleiviais susijusios nuostatos
52.	Sanitarinės sistemos	4.2.5.1	Reikalavimai riedmenyse įrengtoms sanitarinėms sistemoms (geriamajam vandeniui, ant geležinkelių kelių išleidžiamoms medžiagoms ir kt.)
53.	Garsinio ryšio sistema	4.2.5.2	Reikalavimai keleivių garsinio informavimo sistemoms (sistemos skirtos traukinio brigados nariams kreiptis į keleivius, palaikyti ryšį su dispečeriu, tarp traukinio brigados narių)
54.	Keleivių pavojaus signalas	4.2.5.3	Keleivių pavojaus signalo funkcija suteikia galimybę visiems traukinyje esantiems asmenims pranešti mašinistui apie galimą pavojų; jos panaudojimas turi pasekmių eksploataciniu lygmeniu (pvz., mašinistui nereaguojant įjungiami stabdžiai); tai yra su sauga susijusi funkcija, kuriai taikomi reikalavimai, įskaitant saugos aspektus, nustatyti šiame punkte
55.	Keleiviams skirti ryšio įtaisai	4.2.5.4	Riedmenų vienetuose, skirtuose eksploatuoti be traukinio darbuotojų (išskyrus mašinistą), sumontuojamas pagalbos iškvietimo įrenginys, kuriuo keleiviai galėtų informuoti asmenį, galintį imtis reikiamų veiksmų
56.	Išorinės durys. Įėjimas į riedmenį ir išėjimas iš jo	4.2.5.5	Keleiviams įlipti skirtų išorinių durų valdymas yra esminė saugos funkcija. Nurodytame punkte išdėstyti funkciniai ir saugos reikalavimai yra būtini reikiamam saugos lygiui užtikrinti
57.	Išorinės durys. Sistemos konstrukcija	4.2.5.6	Taikoma tuo atveju, jeigu riedmenų vienete įrengtos durys, skirtos keleiviams įlipti į traukinį arba iš jo išlipti
58.	Perėjimo iš vieno riedmenų vieneto į kitą durys	4.2.5.7	Jeigu vagonų arba riedmenų vienetų galuose yra įrengtos perėjimo iš vienos riedmenų vieneto į kitą durys, jose sumontuojamas įtaisas, suteikiantis galimybę jas užrakinti
59.	Patalpų oro kokybė	4.2.5.8	Įprastu eksploatavimo režimu oro, tiekiamo į riedmenų, kuriais važiuoja keleiviai ir (arba) traukinio darbuotojai, kiekis ir kokybė turi būti tokie, kad keleivių arba traukinio darbuotojų sveikatai nekiltų rizikos, didesnės už tą, kuri kyla dėl aplinkos oro kokybės
60.	Kėbulo šoniniai langai	4.2.5.9	Jeigu keleiviai gali atidaryti kėbulo šoninius langus ir jeigu traukinio darbuotojai negali jų užrakinti, atviros angos turi būti tokio dydžio, kad per jas nebūtų galima perduoti 10 cm skersmens rutulio pavidalo daikto
V. Aplinkos sąlygos ir aerodinaminis poveikis
61.	Aplinkos sąlygos	4.2.6.1	Aplinkos sąlygos – tai fizinės, cheminės ar biologinės sąlygos, susidarančios gaminio išorėje ir veikiančios jį tam tikrą laiką (aukštis, drėgnumas, oro temperatūra, lietus, sniegas, ledas, kruša, saulės spinduliuotė, atsparumas taršai ir kt.). Riedmuo ir jo sudedamosios dalys turi būti suprojektuojami atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, kurios veiks tą riedmenį.
62.	Sūkurinių oro srovių poveikis perone esantiems keleiviams ir šalia geležinkelio kelio esantiems darbuotojams	4.2.6.2.1	Pravažiuojant traukiniui susidaro netolygi oro banga, kuriai būdingas kintamas slėgis ir sklidimo greitis. Tokia slėgio ir sklidimo greičio kaita veikia šalia geležinkelio kelio esančius asmenis, daiktus ir pastatus; jie taip pat veikia riedmenį. Bendras traukinio ir oro greičio poveikis sukelia momentinę aerodinaminę bangą, kuri gali turėti įtakos riedmens stabilumui. Reikalavimas taikomas geležinkelių riedmenims, kurių projektinis greitis didesnis kaip 160 km/h
63.	Traukinio priekinės dalies sukelti slėgio pokyčiai	4.2.6.2.2	Prasilenkiant dviem traukiniams, susidaro aerodinaminė apkrova, veikianti juos abu. Reikalavimas taikomas traukinio priekinės dalies atviroje erdvėje sukeliamiems oro slėgio pokyčiams, suteikia galimybę nustatyti ribinę aerodinaminę apkrovą, susidarančią prasilenkiant dviem traukiniams ir įvertintiną projektuojant riedmenis. Reikalavimas taikomas geležinkelių riedmenims, kurių projektinis greitis didesnis kaip 160 km/h
64.	Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose	4.2.6.2.3	Reikalavimas taikomas geležinkelių riedmenims, kurių projektinis greitis 200 km/h arba didesnis
65.	Šoninis vėjas	4.2.6.2.4	Reikalavimas taikomas geležinkelių riedmenims, kurių projektinis greitis didesnis kaip 140 km/h
66.	Aerodinaminis poveikis balastuotam geležinkelio keliui	4.2.6.2.5	Reikalavimas taikomas geležinkelių riedmenims, kurių projektinis greitis didesnis kaip 250 km/h
VI. Išoriniai žibintai ir vaizdinio bei garsinio įspėjimo įrenginiai
67.	Priekiniai žibintai	4.2.7.1.1	Priekiniams žibintams, jų įrengimui keliami reikalavimai
68.	Gabaritiniai žibintai	4.2.7.1.2	Gabaritiniams žibintams, jų įrengimui keliami reikalavimai
69.	Galiniai žibintai	4.2.7.1.3	Užpakaliniams žibintams, jų įrengimui keliami reikalavimai
70.	Lempų valdikliai	4.2.7.1.4	Įprastai vairuodamas traukinį mašinistas gali reguliuoti priekinius, gabaritinius ir galinius žibintus; šis valdymas gali būti užtikrinamas atskira komanda arba komandų deriniu
71.	Įspėjamojo garso signalo įtaisas. Bendrieji reikalavimai	4.2.7.2.1	Traukiniuose sumontuojami įspėjamojo garso signalo įtaisai traukinių garsiniam signalui perduoti
72.	Įspėjamojo garso signalo garso slėgio lygiai	4.2.7.2.2	Įspėjamojo garso signalo ribiniai slėgio lygiai dB (garsumas), tonai
73.	Apsauga	4.2.7.2.3	Įspėjamojo garso signalo įtaisai ir jų valdymo sistemos, jeigu tai įmanoma, turi būti suprojektuoti arba apsaugoti taip, kad jų veikimas nenutrūktų dėl ore esančių objektų, pvz., nuolaužų, dulkių, sniego, krušos arba paukščių, poveikio
74.	Įspėjamojo garso signalo įtaiso valdikliai	4.2.7.2.4	Įspėjamojo signalo įtaiso valdiklių išdėstymas
VII. Traukos ir elektros įrangos
75.	Traukos savybės	4.2.8.1	Traukinio traukos sistemos paskirtis – užtikrinti galimybę eksploatuoti traukinį įvairiu greičiu, įskaitant didžiausią eksploatacinį greitį. Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos traukos savybėms, yra traukos galia, traukinio sudėtis ir masė, sankybis, geležinkelio kelio nuolydis ir pasipriešinimas traukinio judėjimui. Didžiausias eksploatacinis greitis, traukos jėgos funkcija ir pasipriešinimas judėjimui yra riedmenų vieneto pridėtiniai parametrai, kuriuos reikia nustatyti norint sudaryti tvarkaraštį, pagal kurį traukinys galėtų būti įtrauktas į tam tikros geležinkelio linijos bendrąją eismo sistemą ir kurie įrašomi į to riedmenų vieneto techninius dokumentus
76.	Elektros energijos tiekimas	4.2.8.2; 4.2.8.2.1 - 4.2.8.2.9	Elektrinio riedmens pagrindiniai parametrai susiję su energijos tiekimu ir sąnaudomis. Įtampa, srovės tipas, dažnis, galia, galios faktorius, stipriausia srovė, energijos sąnaudų matavimo funkcija, reikalavimai, susiję su pantografu ir kontaktiniu intarpu, bei kt. parametrai. Taikoma tik elektriniams riedmenų vienetams.
77.	Traukinio elektros įrenginių apsauga	4.2.8.2.10	Elektriniai riedmenų vienetai turi būti apsaugomi nuo vidinio trumpojo jungimo (riedmenų vieneto viduje). Pagrindinis srovės išjungiklis sumontuojamas tokioje vietoje, kad apsaugotų riedmenų vienete sumontuotas aukštos įtampos grandines, įskaitant aukštos įtampos jungtis tarp riedmenų. Pantografas, pagrindinis srovės išjungiklis ir aukštos įtampos jungtis tarp jų yra tame pačiame riedmenyje
78.	Dyzelinės ir kitos šiluminės traukos sistemos	4.2.8.3	Reikalavimai dyzelinių ir kitokio tipo vidaus degimo variklių teršalų išmetimui
79.	Apsauga nuo elektros srovės pavojaus	4.2.8.4	Riedmuo ir jo elektrinės srovę naudojančios sudedamosios dalys turi būti suprojektuotos taip, kad įprastai eksploatuojant arba įrangos gedimo atveju būtų išvengta traukinio brigados narių ir keleivių tyčinio arba netyčinio (tiesioginio arba netiesioginio) sąlyčio su jomis
VIII. Mašinisto kabina ir mašinisto bei įrangos sąsaja
80.	Mašinisto kabina. Bendrieji reikalavimai	4.2.9.1.1	Mašinisto kabina turi būti suprojektuota taip, kad traukinį galėtų valdyti vienas mašinistas. Didžiausias mašinisto kabinoje leidžiamas triukšmo lygis nurodytas triukšmo TSS
81.	Įėjimas ir išėjimas	4.2.9.1.2	Reikalavimai mašinisto kabinos įėjimui ir išėjimui. Išorinėms ir vidinėms durims, jų matmenims, užrakinimo galimybei. Reikalavimai laipteliams ir turėklams, kurie reikalingi pasiekti kabinos duris
82.	Išorės matomumas	4.2.9.1.3	Reikalavimai kelio ir signalų matomumui iš mašinisto darbinės padėties
83.	Vidaus suplanavimas	4.2.9.1.4	Numatant vidaus planą reikia atsižvelgti į mašinisto antropometrinius duomenis
84.	Mašinisto sėdynė	4.2.9.1.5	Mašinisto sėdynė suprojektuojama taip, kad joje sėdėdamas mašinistas galėtų atlikti visas įprastas traukinio valdymo funkcijas, atsižvelgiant į antropometrinius duomenis
85.	Mašinisto pultas. Ergonominės savybės	4.2.9.1.6	Mašinisto pultas, naudojama įranga ir valdikliai turi būti sumontuojami taip, kad mašinistas, įprastai vairuodamas traukinį, galėtų išlaikyti taisyklingą laikyseną ir kad nebūtų kliudoma jam laisvai judėti, atsižvelgiant į mašinisto antropometrinius duomenis
86.	Mikroklimato reguliavimas ir oro kokybė	4.2.9.1.7	Reikalavimai, keliami kabinos mikroklimatui (oro grynumo, oro srovių)
87.	Vidaus apšvietimas	4.2.9.1.8	Kabinos vidaus apšvieta, apšvietimo valdymas, šviesos spalva
88.	Priekinis stiklas. Mechaninės savybės	4.2.9.2.1	Priekinio stiklo mechaninis tvirtumas, stiklo, jo įtvirtinimo ir su juo susijusios įrangos išdėstymas
89.	Priekinis stiklas. Optinės savybės	4.2.9.2.2	Priekinio stiklo optinės savybės, neleidžiančios iškraipyti vaizdo formos ir spalvų
90.	Priekinis stiklas. Įranga	4.2.9.2.3	Priekinis stiklas turi turėti mašinisto valdomas ledo ir rasos pašalinimo, taip pat išorines nuvalymo priemones. Priekinio stiklo valymo įtaisų vieta, tipas ir kokybė turi būti tokie, kad mašinistui būtų sudaryta galimybė aiškiai matyti išorės vaizdą beveik visomis oro ir eksploatavimo sąlygomis ir kad šie įtaisai netrukdytų mašinistui matyti išorės vaizdo. Įrengiama apsauga nuo saulės, kuri nuleista netrukdytų mašinistui matyti išorinių ženklų, signalų ir kitos vaizdinės informacijos
91.	Mašinisto veiklos priežiūros funkcija	4.2.9.3.1	Mašinisto kabinoje turi būti įrengiama priemonė mašinisto veiklai stebėti ir traukiniui automatiškai sustabdyti, nustačius mašinisto veiklos stoką
92.	Greičio rodymas	4.2.9.3.2	Greičio matavimo įrangos veikimas
93.	Mašinisto vaizduoklis ir ekranai	4.2.9.3.3	Funkciniai reikalavimai, susiję su informacija ir komandomis, numatytomis mašinisto kabinoje
94.	Valdikliai ir rodytuvai	4.2.9.3.4	Funkciniai reikalavimai kartu su kitais reikalavimais, taikytinais konkrečiai funkcijai, nustatyti punkte, kuriame aprašoma atitinkama funkcija
95.	Ženklinimas	4.2.9.3.5	Reikalavimai mašinisto kabinoje pateikiamai informacijai (didžiausiam greičiui, registracijos numeriui, avariniam išėjimui ir kt.)
96.	Nuotolinio valdymo radijo bangomis funkcija, kuria naudojasi darbuotojai per manevravimo operacijas	4.2.9.3.6	Jeigu per krovininių traukinių manevravimo operacijas riedmenų vienetui valdyti iš dispečerinės numatyta nuotolinio valdymo radijo bangomis funkcija, ji turi būti suprojektuota taip, kad leistų mašinistui traukinio judėjimą valdyti saugiai ir išvengti klaidų
97.	Transporto priemonėje turimi įrankiai ir kilnojamoji įranga	4.2.9.4	Mašinisto kabinoje arba šalia jos turi būti paliekama vietos priemonėms, kurios reikalingos mašinistui avarinėmis aplinkybėmis (nešiojamajam žibintui, gesintuvui, ratstabdžiams ir kt.)
98.	Traukinio darbuotojų reikmėms skirtos sandėliavimo patalpos	4.2.9.5	Traukinio brigados narių reikmėms skirtos sandėliavimo patalpos ir joms taikomi reikalavimai
99.	Registravimo įtaisas	4.2.9.6	Registravimo įtaise kaupiama informacija apie traukinio judėjimo greitį ir kitus parametrus, kurie gali būti naudojami eismo įvykių tyrime ir kt.
IX. Gaisrinė sauga ir evakuacija
100.	Gaisrinė sauga. Gaisrinės saugos priemonės	4.2.10.2	Riedmenys, kuriuos ketinama naudoti TEN tinkle, turi būti suprojektuoti taip, kad būtų užtikrinta keleivių ir riedmenyse esančių darbuotojų apsauga kilus pavojui. Keliami reikalavimai medžiagoms, iš kurių gaminamas riedmuo
101.	Gaisro aptikimo ir (arba) valdymo priemonės	4.2.10.3	Geležinkelių riedmenyse turi būti numatytos priemonės, neleidžiančios kilti ir plėstis gaisrui dėl degiųjų skysčių arba dujų nutekėjimo
102.	Avarijos atvejais taikomi reikalavimai	4.2.10.4	Nustatomi reikalavimai avarinio apšvietimo sistemoms, dūmų kontrolei, pavojaus signalui, tinkamumui važiuoti
103.	Su evakuacija susiję reikalavimai	4.2.10.5	Nustatomi reikalavimai avariniam keleivių, mašinisto kabinos išėjimui
X. Paranga
104.	Traukinių išorės valymas	4.2.11.2	Reikalavimai traukinio mašinisto kabinos priekinio stiklo valymui ir galimybei riedmeniui važiuoti nedideliu greičiu į plovyklą
105.	Jungtis su tualeto nuotekų šalinimo sistema	4.2.11.3	Taikoma riedmenų vienetams su sandariomis laikymo sistemomis. Tualetų išleidžiamoji sistema turi būti suprojektuota taip, kad sandarius tualetus (naudojant švarų arba iš recirkuliacijos gautą vandenį) galima būtų ištuštinti pakankamais laiko tarpais, kad ištuštinimo operaciją galima būtų atlikti paskirtuose depuose pagal tvarkaraštį
106.	Vandens pildymo įranga	4.2.11.4	Taikoma visiems riedmenų vienetams su vandens čiaupais. Reikalavimai įrangai, kuri turi įtakos vandens kokybei
107.	Vandens pildymo sąsaja	4.2.11.5	Jeigu riedmenų vienete yra elektros energijos šaltinis, skirtas naudoti stovint atsarginiame kelyje, jis turi būti suderinamas bent su viena iš šių elektros energijos tiekimo sistemų
108.	Specialieji traukinių statymo į atsarginį kelią reikalavimai	4.2.11.6	Riedmenų vienetas turi būti suderinamas bent su viena iš išorės energijos tiekimo sistemų, ir jame turi būti įrengta (kai taikoma) atitinkamos elektrinės jungties sąsaja su ta išorės energijos tiekimo sistema (kištukas)
109.	Degalų pylimo įranga	4.2.11.7	Reikalavimai taikomi degalų įpylimo tūtai riedmenyje
110.	Traukinio vidaus valymas. Elektros energijos tiekimas	4.2.11.8	Riedmenų vienetuose, kurių projektinis greitis 250 km/h arba didesnis, įrengiamos vidinės 3 000 VA galios 230 V 50 Hz elektros energijos tiekimo jungtys; jos išdėstomos taip, kad bet kuri riedmenų vieneto dalis, kurią reikia valyti, būtų ne toliau kaip 12 metrų nuo vieno iš lizdų.
XI. Naudojimo ir techninės priežiūros dokumentai
111.	Bendrieji dokumentai	4.2.12.2	Turi būti pateikti šiame punkte nurodyti riedmens apibūdinimo dokumentai
112.	Su technine priežiūra susiję dokumentai	4.2.12.3	Kad būtų galima atlikti riedmens techninės priežiūros darbus, turi būti pateikiama šiame punkte nurodyta informacija (dokumentai)
113.	Naudojimo dokumentai	4.2.12.4	Nurodomi riedmenų vienetui naudoti būtini techniniai dokumentai
114.	Kėlimo schema ir nurodymai	4.2.12.5	Dokumentuose pateikiama: 1) kėlimo keltuvu ir kėlikliais aprašymas ir susiję nurodymai; 2) kėlimo keltuvu ir kėlikliais sąsajų aprašymas
115.	Gelbėjimo darbų aprašymai	4.2.12.6	Dokumentuose pateikiama: 1) avarinių priemonių ir susijusių atsargumo priemonių taikymo procedūrų, pavyzdžiui, avarinių išėjimų naudojimo, įėjimo į riedmenis gelbėjimo tikslais, stabdžių atjungimo, elektros įžeminimo, vilkimo, aprašymas; 2) aprašytų avarinių priemonių taikymo poveikis, pavyzdžiui, stabdymo efektyvumo pablogėjimas atjungus stabdžius
XII. Prieinamumas neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims**
116.	Sėdynės	4.2.2.1	Nustatomi reikalavimai sėdynių įrengimui, turėklams, pertvaroms
117.	Vietos neįgaliųjų vežimėliams	4.2.2.2	Vietų neįgaliųjų vežimėliams skaičius traukinyje priklauso nuo traukinio, neįskaičiuojant lokomotyvo ar traukos riedmens, ilgio ir turi būti ne mažesnis, nei nurodyta lentelėje
118.	Durys	4.2.2.3	Nustatyti reikalavimai durims, pro kurias patenkama į kitas viešąsias traukinio zonas, išskyrus tualetų, duris
119.	Apšvietimas	4.2.2.4	Keleivių zonų vidutinės apšvietos mažiausios vertės turi atitikti A priedėlio 6 rodyklėje nurodytos specifikacijos 4.1.2 punktą. Su šių verčių vienodumu susiję reikalavimai netaikomi vertinant atitiktį šiai TSS
120.	Tualetai	4.2.2.5	Jeigu traukiniuose įrengti tualetai, turi būti numatytas universalus tualetas, prieinamas iš neįgaliųjų vežimėliui skirtos vietos.
121.	Erdvė keleiviams praeiti	4.2.2.6	Nustatyti reikalavimai nuo įėjimo į riedmenį erdvei keleiviams praeiti
122.	Keleivių informavimas	4.2.2.7	Nurodoma, kokia informacija turi būti teikiama keleiviams
123.	Aukščio skirtumai	4.2.2.8	Nustatyti vidinių laiptelių (išskyrus tuos, kuriais įlipama iš išorės) aukščio ir spalviniai reikalavimai
124.	Turėklai	4.2.2.9	Nustatyti reikalavimai riedmenyje įtaisytiems turėklams
125.	Neįgaliųjų vežimėliams pritaikytos miegamosios vietos	4.2.2.10	Jeigu traukinyje įrengtos miegamosios vietos keleiviams, jame turi būti vagonas, kuriame įrengta bent viena neįgaliųjų vežimėliams pritaikyta miegamoji vieta.
126.	Laiptelio padėtis lipant į riedmenį ir išlipant iš jo	4.2.2.11	Nustatyti reikalavimai laiptelio padėčiai
127.	Pagalbinės įlipimo priemonės	4.2.2.12	Įrengiama sistema pagalbinėms įlipimo priemonėms, įskaitant ir kilnojamąsias rampas, saugiai laikyti, kad už jų nekliūtų keleivio neįgaliųjų vežimėlis arba pagalbinė judėjimo priemonė ir kad jos nekeltų pavojaus keleiviams staigaus stabdymo metu.
*2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1302/2014 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos posistemio „Lokomotyvai ir keleiviniai riedmenys“ techninės sąveikos specifikacijos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. kovo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/387. ** „Žmonės su judėjimo negalia“ TSS. ***Jei posistemio dalis / pagrindinis parametras buvo įvertintas, prašome pateikti ir vertinimo įstaigos išduotą sertifikatą, deklaraciją, vertinimo ataskaitą ar kt. išduotus dokumentus.

Struktūrinių geležinkelių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo

8 priedas

Eil. Nr.	Geležinkelių infrastruktūros posistemio dalis / pagrindinis parametras	Nuoroda į geležinkelių infrastruktūros TSS* arba „Žmonės su judėjimo negalia“ TSS**	Infrastruktūros posistemio dalies / pagrindinio parametro apibūdinimas	Pagal kokius standartus / taisykles suprojektuota, pagaminta ir įrengta infrastruktūros posistemio dalis / pagrindinis parametras       (prašome nurodyti standartų / techninių taisyklių pavadinimus)	Informacija apie patikros, įrodančios infrastruktūros posistemio dalies / pagrindinio parametro atitiktį nustatytiems standartams / techninėms taisyklėms, atlikimą*** (prašome pažymėti, ar patikra atlikta / neatlikta)	Naudojimo sąlygos / apribojimai
I. Geležinkelio linijos išdėstymas vietovėje*
1.	Inžinerinių statinių artumo gabaritas	4.2.3.1	_
2.	Atstumas tarp gretimų kelių ašių	4.2.3.2	_
3.	Didžiausi nuolydžiai	4.2.3.3	_
4.	Mažiausias gulsčiosios kreivės spindulys	4.2.3.4	_
5.	Mažiausias vertikaliosios kreivės spindulys	4.2.3.5	_
II. Kelio parametrai*
6.	Nominalus vėžės plotis	4.2.4.1	_
7.	Išorinio bėgio pakyla	4.2.4.2	_
8.	Išorinio bėgio pakylos stygius	4.2.4.3	_
9.	Staigus išorinio bėgio pakylos stygiaus pasikeitimas	4.2.4.4	Dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi kitimo sparta (laiko funkcija mm /s)
10.	Ekvivalentusis kūgiškumas	4.2.4.5	-
11.	Kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio galvutės profilis	4.2.4.6	_
12.	Bėgio pokrypis	4.2.4.7	Bėgiai turi būti pakreipti į geležinkelio kelio vidinę pusę
III. Iešmai ir kryžmės*
13.	Iešmų ir kryžmių konstrukcijos geometrija	4.2.5.1	_
14.	Slankiosios smailės kryžmių naudojimas	4.2.5.2	_
15.	Didžiausias bukosios kryžmės dalies be rato kreipiamųjų priemonių ilgis	4.2.5.3	_
IV. Kelio atsparumas veikiančioms apkrovoms*
16.	Kelio atsparumas vertikaliosioms apkrovoms	4.2.6.1	Kelias, įskaitant iešmus ir kryžmes, turi būti projektuojamas taip, kad būtų tinkamas išlaikyti bent šių jėgų poveikį: 1) ašies apkrovą; 2) didžiausią dinaminę jėgą, kuria aširačio ratas veikia kelią; 3) didžiausią kvazistatinę rato poveikio jėgą, kuria aširatis veikia kelią
17.	Išilginis kelio atsparumas	4.2.6.2	Kelias, įskaitant iešmus ir kryžmes, turi būti projektuojamas taip, kad būtų tinkamas išlaikyti išilginių jėgų, kurios sukuriamos stabdant, poveikį bei išilginius temperatūrinius įtempius
18.	Šoninis kelio atsparumas	4.2.6.3	Kelias, įskaitant iešmus ir kryžmes, turi būti projektuojamas taip, kad būtų pritaikytas išlaikyti bent: 1) didžiausią visuminę dinaminę šoninę jėgą, kuria aširatis veikia kelią; 2) kvazistatinę kreipiamąją jėgą, kuria aširatis veikia kelią
V. Inžinerinių statinių atsparumas eismo apkrovoms*
19.	Naujų tiltų atsparumas eismo apkrovoms	4.2.7.1	Naujai projektuojami tiltai turi išlaikyti vertikalias, išcentrines, skersines, išilgines ir kt. apkrovas
20.	Ekvivalentinė vertikalioji naujų sankasų apkrova ir grunto slėgio poveikis naujiems inžineriniams statiniams	4.2.7.2	Sankasos turi būti projektuojamos taip, kad būtų tinkamos išlaikyti vertikaliąsias apkrovas pagal apkrovos modelius
21.	Virš kelių ar greta jų pastatytų naujų statinių atsparumas	4.2.7.3	Projektavimo metu turi būti atsižvelgiama į traukinių sukeltą aerodinaminį poveikį naujiems inžineriniams statiniams
22.	Eksploatuojamų tiltų ir sankasų atsparumas eismo apkrovoms	4.2.7.4	_
VI. Neatidėliotinų veiksmų, susijusių su kelio geometrijos defektais, ribos*
23.	Neatidėliotinų lyginimo veiksmų riba	4.2.8.1	_
24.	Neatidėliotinų išilginio profilio taisymo veiksmų riba	4.2.8.2	_
25.	Neatidėliotinų kelio iškrypos taisymo veiksmų riba	4.2.8.3	_
26.	Neatidėliotinų vėžės pločio kaip atskiro defekto taisymo veiksmų riba	4.2.8.4	_
27.	Neatidėliotinų išorinio bėgio pakylos taisymo veiksmų riba	4.2.8.5	_
28.	Neatidėliotinų iešmų ir kryžmių taisymo veiksmų riba	4.2.8.6	_
VII. Peronai*
29.	Naudingasis peronų ilgis	4.2.9.1	Peronų ilgis, skirtas keleiviams į traukinį įlaipinti / išlaipinti
30.	Perono aukštis	4.2.9.2	_
31.	Atstumas nuo perono krašto iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto	4.2.9.3	_
32.	Kelio išdėstymas išilgai perono	4.2.9.4	_
VIII. Sveikata, sauga ir aplinka*
33.	Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose	4.2.10.1	Taikoma tik infrastruktūrai, pritaikytai ne mažesniam kaip 200 km/h traukinių greičiui
34.	Šoninio vėjo poveikis	4.2.10.2	_
35.	Aerodinaminis poveikis balastuotam keliui	4.2.10.3	Taikoma tik infrastruktūrai, pritaikytai ne mažesniam kaip 250 km/h traukinių greičiui
IX. Eksploatavimo užtikrinimas*
36.	Atstumo žymos	4.2.11.1	Nustato atkarpas, kuriose turi būti statomos atstumo žymos
37.	Ekvivalenčiojo kūgiškumo eksploatacinės vertės	4.2.11.2	-
X. Stacionarieji traukinių priežiūros įrenginiai*
38.	Bendrosios nuostatos	4.2.12.1	_
39.	Tualetų nuotekų šalinimas	4.2.12.2	_
40.	Traukinių išorės valymo įrenginiai	4.2.12.3	_
41.	Vandens pripylimas	4.2.12.4	_
42.	Degalų pripylimas	4.2.12.5	_
43.	Elektros energijos tiekimas iš stacionariojo šaltinio	4.2.12.6	_
XI. Techninės priežiūros taisyklės*
44.	Techninės priežiūros byla	4.5.1	Techninės priežiūros byloje turi būti bent: a) neatidėliotinų veiksmų ribų verčių rinkinys; b) taikytinos priemonės (pvz., greičio ribojimas, remonto trukmė), jei nesilaikoma privalomų verčių, susijusių su kelio geometrine kokybe ir atskirų defektų ribomis
45.	Techninės priežiūros planas	4.5.2	Infrastruktūros valdytojas privalo turėti techninės priežiūros planą, kuriame pateikiami 4.5.1 punkte išvardyti dalykai ir bent šie dalykai: a) įsikišimo ir įspėjamųjų ribų verčių rinkinys; b) pareiškimas apie metodus, profesinę darbuotojų kvalifikaciją ir naudotiną asmeninę apsauginę saugos įrangą; c) taisyklės, kurių privaloma laikytis siekiant apsaugoti kelyje ar greta jo dirbančius žmones; d) priemonės, kuriomis tikrinama, ar laikomasi eksploatacinių verčių; e) jei greitis didesnis kaip 250 km/h, balasto išjudinimo oro srautu rizikos mažinimo priemonės
XII. Prieinamumas neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims**
46.	Parkavimo galimybės neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims	4.2.1.1	-
47.	Maršrutas be kliūčių	4.2.1.2	Maršrutų išdėstymas; Maršruto be kliūčių plotis; Slenksčiai; Dvigubi turėklai; Keltuvo tipas; Brailio rašto ženklų aukštis
48.	Durys ir įėjimai	4.2.1.3	Durų plotis; Aukštis, kuriame įrengtas durų atidarymo įtaisas
49.	Grindų paviršiai	4.2.1.4	-
50.	Permatomų kliūčių žymėjimas	4.2.1.5	-
51.	Tualetai ir kūdikių vystymo stalai	4.2.1.6	-
52.	Baldai ir nepritvirtintos priemonės	4.2.1.7	-
53.	Bilietų pardavimas, informacijos ir pagalbos keleiviams punktai	4.2.1.8	Praeiga prie bilietų kontrolės automatų
54.	Apšvietimas	4.2.1.9	Peronų ir kitų vietų apšvietimas
55.	Vaizdinė informacija: rodyklės, piktogramos, spausdintinė arba nuolat atnaujinama informacija	4.2.1.10	Teikiamos informacijos išsamumas; Informacijos pateikimo vieta
56.	Sakytinė informacija	4.2.1.11	-
57.	Perono plotis ir kraštas	4.2.1.12	-
58.	Perono galai	4.2.1.13	-
59.	Pagalbinės įlipimo priemonės peronuose	4.2.1.14	-
60.	Vienalygės geležinkelio perėjos stotyse	4.2.1.15	-
*2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (ES)1299/2014 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemio techninės sąveikos specifikacijos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/776. **2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninės sąveikos specifikacijos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/772 (toliau ir tekste – „Žmonės su judėjimo negalia“ TSS). ***Jei posistemio dalis / pagrindinis parametras buvo įvertintas, prašome pateikti ir vertinimo įstaigos išduotą sertifikatą, deklaraciją, vertinimo ataskaitą ar kt. įstaigos išduotus dokumentus.

Struktūrinių geležinkelių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo

9 priedas

Eil. Nr.	Energijos posistemio dalis / pagrindinis parametras	Nuoroda į energijos TSS*	Energijos posistemio dalies / pagrindinio parametro apibūdinimas	Pagal kokius standartus / taisykles suprojektuota, pagaminta ir įrengta energijos posistemio dalis / pagrindinis parametras       (prašome nurodyti standartų / techninių taisyklių pavadinimus)	Informacija apie patikros, įrodančios energijos posistemio dalies / pagrindinio parametro atitiktį nustatytiems standartams / techninėms taisyklėms, atlikimą** (prašome pažymėti, ar patikra atlikta / neatlikta)	Naudojimo sąlygos / apribojimai
I. Energijos tiekimas
1.	Įtampa ir dažnis	4.2.3	Pasirinktos sistemos įtampos ir dažnio vertės ir ribos turi atitikti standarto EN 50163:2004 4 skirsnį
2.	Energijos tiekimo sistemos eksploatacinės charakteristikos	4.2.4	- Didžiausia traukinio srovė, traukinių galios koeficientas ir vidutinė naudingoji įtampa
3.	Leidžiamoji srovinė stovinčio traukinio apkrova nuolatinės srovės sistemose	4.2.5	_
4.	Rekuperacinis stabdymas	4.2.6	Sukauptos elektros energijos perdavimas kitiems traukiniams
5.	Elektros įrenginių apsaugos koordinavimo priemonės	4.2.7	Turi atitikti standarto EN 50388:2012 11 skirsnyje nustatytus reikalavimus
6.	Harmonikos ir dinaminis poveikis traukos energijos tiekimo kintamosios srovės sistemoms	4.2.8	_
II. Orinės kontaktinės linijos geometrija ir srovės ėmimo kokybė
7.	Orinės kontaktinės linijos geometrija	4.2.9	Kontaktinio laido aukštis; Didžiausias skersinis nuokrypis
8.	Pantografo gabaritas	4.2.10	_
9.	Vidutinė pantografo prispaudimo jėga	4.2.11	_
10.	Srovės ėmimo dinaminės sąlygos ir kokybė	4.2.12	-
11.	Orinės kontaktinės linijos konstrukcija atsižvelgiant į atstumą tarp pantografų	4.2.13	-
12.	Kontaktinio laido medžiaga	4.2.14	_
13.	Fazių atskyrimo sekcijos	4.2.15	Užtikrina, kad traukinys nekirstų dviejų skirtingų fazių
14.	Sistemų atskyrimo sekcijos	4.2.16	Užtikrina, kad traukinys nekirstų dviejų skirtingų fazių
III. Antžeminė energijos duomenų rinkimo sistema
15.	Antžeminė energijos duomenų rinkimo sistema	4.2.17	-
IV. Apsaugos nuo elektros smūgio priemonės
16.	Apsaugos nuo elektros smūgio priemonės	4.2.18	-
* 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1301/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos energijos posistemio techninės sąveikos specifikacijos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu  (ES) 2019/776. **Jei posistemio dalis / pagrindinis parametras buvo įvertintas, prašome pateikti ir vertinimo įstaigos išduotą sertifikatą, deklaraciją, vertinimo ataskaitą ar kt. išduotus dokumentus.

Struktūrinių geležinkelių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo

10 priedas

Eil. Nr.	Geležinkelio kelio ar riedmenų kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio dalis / pagrindinis parametras	Nuoroda į Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS*	Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio dalies / pagrindinio parametro apibūdinimas	Pagal kokius standartus / taisykles suprojektuota, pagaminta ir įrengta Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio dalis / pagrindinis parametras       (prašome nurodyti standartų / techninių taisyklių pavadinimus)	Informacija apie patikros, įrodančios energijos posistemio dalies / pagrindinio parametro atitiktį nustatytiems standartams / techninėms taisyklėms, atlikimą** (prašome pažymėti, ar patikra atlikta / neatlikta)	Naudojimo sąlygos / apribojimai
Riedmenų kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio pagrindiniai parametrai
I. Traukinio apsaugos sistema
1.	Sąveikai svarbios kontrolės, valdymo ir signalizacijos patikimumo, parengties ir saugos savybės	4.2.1	Sauga; Parengtis / patikimumas
2.	Riedmens ETCS funkcijos	4.2.2	ETCS funkcijų parametru apibūdinamos visos funkcijos, būtinos, kad traukinys važiuotų saugiai
3.	ETCS ir GSM-R sistemos oro tarpo sąsajos	4.2.5	Šiuo pagrindiniu parametru nustatomi oro tarpo tarp geležinkelio kelio ir riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių reikalavimai ir į jį turi būti atsižvelgiama kartu paisant ETCS įrangos ir GSM-R įrangos sąsajoms keliamų 4.2.6 punkte („Vidinės riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio sąsajos“) ir 4.2.7 punkte („Vidinės geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio sąsajos“) nustatytų reikalavimų.
4.	Riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio vidinės sąsajos	4.2.6	ETCS ir traukinio apsaugos B klasė; GSM – R radijo duomenų perdavimo sistemos ir ETCS sąsaja; Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas
5.	Raktų paskirstymas	4.2.8	Nustatomi šifravimo raktų, naudojamų radijo ryšiu perduodamiems duomenims apsaugoti, tvarkymo reikalavimai
6.	ETCS identifikatorių tvarkymas	4.2.9	Nustatomi geležinkelio kelio ir riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio įrenginių ETCS identifikatoriai
7.	ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja	4.2.12	Apibūdinama informacija, iš ETCS teikiama mašinistui ir mašinisto įvedama į riedmens ETCS
8.	Sąsaja su kontrolei atlikti skirtų duomenų registravimo įranga	4.2.14	Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinama: 1) riedmens ETCS ir riedmenyje įrengto duomenų registravimo įtaiso keitimasis duomenimis; 2) ryšio protokolai; 3) fizinė sąsaja.
9.	Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiuose naudojamos įrangos konstrukcija	4.2.16	Turi būti laikomasi aplinkos sąlygų, nurodytų šios TSS A priedo A-2 lentelėje išvardytuose dokumentuose
10.	ETCS ir radijo ryšio sistemos suderinamumas	4.2.17	Turi būti atliekami patikrinimai siekiant įrodyti techninį suderinamumą tarp riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių
II. Kalbinio radijo ryšio sistema
11.	Parengtis / patikimumas	4.2.1.2	Nagrinėjami gedimų režimai, kurie nekelia pavojaus saugai, bet pablogina naudojimo sąlygas, taigi dėl jų gali sumažėti bendra sistemos sauga.
12.	Pagrindinė ryšio funkcija	4.2.4.1	-
13.	Balso ir operatyvinio ryšio priemonės	4.2.4.2	-
14.	Radijo ryšys su traukiniu	4.2.5.1	-
15.	SM-R sistemos mašinisto ir įrangos sąsaja	4.2.13	Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinama iš GSM-R sistemos mašinistui teikiama ir į riedmens GSM-R sistemą mašinisto teikiama informacija
16.	Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiuose naudojamos įrangos konstrukcija	4.2.16	Turi būti laikomasi aplinkos sąlygų, nurodytų šios TSS A priedo A-2 lentelėje išvardytuose dokumentuose.
17.	ETCS ir radijo ryšio sistemos suderinamumas	4.2.17	Turi būti atliekami patikrinimai siekiant įrodyti techninį suderinamumą tarp riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių
III. Duomenų perdavimo radijo ryšio sistema
18.	Parengtis / patikimumas	4.2.1.2	Nagrinėjami gedimų režimai, kurie nekelia pavojaus saugai, bet pablogina naudojimo sąlygas, taigi dėl jų gali sumažėti bendra sistemos sauga.
19.	Pagrindinė ryšio funkcija	4.2.4.1	-
20.	ETCS duomenų perdavimo priemonės	4.2.4.3	Riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio duomenų perdavimo radijo ryšio sistema turi būti tinkama užmegzti bent du vienalaikius ryšio seansus su geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu
21.	Radijo ryšys su traukiniu	4.2.5.1	-
22.	GSM - R radijo duomenų perdavijmo sistemos ir ETCS sąsaja	4.2.6.2	-
23.	Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiuose naudojamos įrangos konstrukcija	4.2.16	Turi būti laikomasi aplinkos sąlygų, nurodytų šios TSS A priedo A-2 lentelėje išvardytuose dokumentuose.
24.	ETCS ir radijo ryšio sistemos suderinamumas	4.2.17	Turi būti atliekami patikrinimai siekiant įrodyti techninį suderinamumą tarp riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių
Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio pagrindiniai parametrai
I. Traukinio apsaugos sistema
25.	Sąveikai svarbios kontrolės, valdymo ir signalizacijos patikimumo, parengties ir saugos savybės	4.2.1	Sauga; Parengtis / patikimumas
26.	Geležinkelio kelio ETCS funkcijos	4.2.3	Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamos geležinkelio kelio ETCS funkcijos. Juo apibūdinamos visos ETCS funkcijos, reikalingos, kad tam tikras traukinys galėtų saugiai važiuoti maršrutu.
27.	ETCS ir GSM-R sistemos oro tarpo sąsajos	4.2.5	Šiuo pagrindiniu parametru nustatomi oro tarpo tarp geležinkelio kelio ir riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių reikalavimai ir į jį turi būti atsižvelgiama kartu paisant ETCS įrangos ir GSM-R įrangos sąsajoms keliamų 4.2.6 punkte („Vidinės riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio sąsajos“) ir 4.2.7 punkte („Vidinės geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio sąsajos“) nustatytų reikalavimų.
28.	Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio vidinės sąsajos	4.2.7	Funkcinė GTEVS sąsaja; Dviejų GTEVS sąsaja; GSM-R ir geležinkelio kelio ETCS; Eurobalise“ ir GKEM sąsaja; Sistemos „Euroloop“ ir GKEM sąsaja
29.	Raktų paskirstymas	4.2.8	Nustatomi šifravimo raktų, naudojamų radijo ryšiu perduodamiems duomenims apsaugoti, tvarkymo reikalavimai
30.	ETCS identifikatorių tvarkymas	4.2.9	Nustatomi geležinkelio kelio ir riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio įrenginių ETCS identifikatoriai
31.	Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos objektų matomumas	4.2.15	Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamos: 1) geram matomumui užtikrinti būtinos šviesą atspindinčiųjų ženklų savybės; 2) sąveikai užtikrinti tinkamų signalinių lentų savybės.
32.	Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiuose naudojamos įrangos konstrukcija	4.2.16	Turi būti laikomasi aplinkos sąlygų, nurodytų šios TSS A priedo A-2 lentelėje išvardytuose dokumentuose.
33.	ETCS ir radijo ryšio sistemos suderinamumas	4.2.17	Turi būti atliekami patikrinimai siekiant įrodyti techninį suderinamumą tarp riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių
II. Kalbinio radijo ryšio sistema
34.	Parengtis / patikimumas	4.2.1.2	Nagrinėjami gedimų režimai, kurie nekelia pavojaus saugai, bet pablogina naudojimo sąlygas, taigi dėl jų gali sumažėti bendra sistemos sauga.
35.	Geležinkelių GSM-R sistemos judriojo ryšio funkcijos	4.2.4	Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamos radijo ryšio funkcijos. Šios funkcijos diegiamos riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiuose pagal toliau nurodytus reikalavimus
36.	Radijo ryšys su traukiniu	4.2.5.1	-
37.	Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio vidinės sąsajos	4.2.7	Funkcinė GTEVS sąsaja; Dviejų GTEVS sąsaja; GSM-R ir geležinkelio kelio ETCS; „Eurobalise“ ir GKEM sąsaja; Sistemos „Euroloop“ ir GKEM sąsaja
38.	Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiuose naudojamos įrangos konstrukcija	4.2.16	Turi būti laikomasi aplinkos sąlygų, nurodytų šios TSS A priedo A-2 lentelėje išvardytuose dokumentuose.
39.	ETCS ir radijo ryšio sistemos suderinamumas	4.2.17	Turi būti atliekami patikrinimai siekiant įrodyti techninį suderinamumą tarp riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių
III. Duomenų perdavimo radijo ryšio sistema
40.	Parengtis / patikimumas	4.2.1.2	Nagrinėjami gedimų režimai, kurie nekelia pavojaus saugai, bet pablogina naudojimo sąlygas, taigi dėl jų gali sumažėti bendra sistemos sauga.
41.	Geležinkelių GSM-R sistemos judriojo ryšio funkcijos	4.2.4	Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamos radijo ryšio funkcijos. Šios funkcijos diegiamos riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiuose pagal toliau nurodytus reikalavimus
42.	Radijo ryšys su traukiniu	4.2.5.1	-
43.	Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio vidinės sąsajos	4.2.7	Funkcinė GTEVS sąsaja; Dviejų GTEVS sąsaja; GSM-R ir geležinkelio kelio ETCS; „Eurobalise“ ir GKEM sąsaja; Sistemos „Euroloop“ ir GKEM sąsaja
44.	Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiuose naudojamos įrangos konstrukcija	4.2.16	Turi būti laikomasi aplinkos sąlygų, nurodytų šios TSS A priedo A-2 lentelėje išvardytuose dokumentuose.
45.	ETCS ir radijo ryšio sistemos suderinamumas	4.2.17	Turi būti atliekami patikrinimai siekiant įrodyti techninį suderinamumą tarp riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių
IV. Traukinio buvimo vietos nustatymo sistema
46.	Geležinkelio kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos	4.2.10.	Šiuo pagrindiniu parametru nustatomi geležinkelio kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemų ir riedmens sąsajos reikalavimai, susiję su transporto priemonės konstrukcija ir veikimu
47.	Riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrangos elektromagnetinis suderinamumas	4.2.11	Šiuo pagrindiniu parametru nustatomi sąsajai taikomi reikalavimai riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos traukinio buvimo vietos nustatymo įrangos elektromagnetiniam suderinamumui užtikrinti
48.	Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiuose naudojamos įrangos konstrukcija	4.2.16	Turi būti laikomasi aplinkos sąlygų, nurodytų šios TSS A priedo A-2 lentelėje išvardytuose dokumentuose.
*2016 m. gegužės 27 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 2016/919 dėl geležinkelių sistemos Europos Sąjungoje kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninės sąveikos specifikacijos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu  (ES) 2019/776.

Struktūrinių geležinkelių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo

11 priedas

Eil. Nr.	Geležinkelių riedmenų (prekinio vagono) dalis / pagrindinis parametras	Nuoroda į prekinių vagonų TSS*	Geležinkelių riedmenų (prekinio vagono) dalies / pagrindinio parametro apibūdinimas	Geležinkelių riedmenų (prekinio vagono) dalies / pagrindinio parametro dydis, t. y. skaitinė reikšmė (jei yra)	Pagal kokius standartus / taisykles suprojektuota, pagaminta ir įrengta geležinkelių riedmenų (prekinio vagono) dalis / pagrindinis parametras       (prašome nurodyti standartų / techninių taisyklių pavadinimus)	Informacija apie patikros, įrodančios prekinio vagono dalies / pagrindinio parametro atitiktį nustatytiems standartams / techninėms taisyklėms, esminiams reikalavimams, atlikimą** (prašome pažymėti, kokia patikra (-os) atlikta (-os))	Naudoji-mo sąlygos / apriboji-mai
I. Konstrukcijos ir mechaninės dalys
1.	Galinė sankaba	4.2.2.1.1	Galinė sankaba yra mechaninė sąsaja tarp riedmenų vienetų, iš kurių sudarytas traukinys.
2.	Vidinė sankaba	4.2.2.1.2	Vidinė sankaba yra mechaninė sąsaja tarp elementų, iš kurių sudarytas riedmenų vienetas.
3.	Riedmenų vieneto atsparumas	4.2.2.2	Riedmenų vieneto kėbulo sandara, įrenginių priklausiniai, taip pat pakėlimo ir kėliklio vietos turi būti projektuojamos taip, kad standarto EN 12663–2:2010 5 skyriuje apibrėžtais apkrovos atvejais neatsirastų ištrupų, didelės liekamosios deformacijos arba trūkių.
4.	Riedmenų vieneto vientisumas	4.2.2.3	Riedmenų vienetas turi būti projektuojamas taip, kad nebūtų galima atsitiktinai pakeisti judamųjų dalių (įėjimo durų, brezento, dangčių, liukų ir t. t.), kuriomis uždaromos angos, padėties.
II. Gabaritai ir bėgių kelio sąveika
5.	Gabaritai	4.2.3.1	Gabaritas – tai riedmenų vieneto (riedmens) ir infrastruktūros sąsajos rodiklis, apibūdinamas bendruoju standartiniu kontūru ir susijusiomis skaičiavimo taisyklėmis
6.	Suderinamumas su leidžiamąja geležinkelių linijų apkrova	4.2.3.2	Riedmenų vieneto vertikaliosios apkrovos savybės nustatomos tam, kad būtų patikrintas suderinamumas su leidžiamąja geležinkelio linijos apkrova.
7.	Suderinamumas su traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis	4.2.3.3	Riedmenų vienetas turi būti suderinamas su infrastruktūroje naudojamomis traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis
8.	Ašies guolių būklės stebėjimas	4.2.3.4	Ašies guolių būklės stebėjimas kelio arba riedmens įranga
9.	Sauga nuo nuriedėjimo nuo bėgių važiuojant bėgių sąsūka	4.2.3.5.1	Riedmenų vienetas (arba riedmenys, iš kurių jis sudarytas) turi būti suprojektuojamas (-i) taip, kad važiuojant bėgių sąsūka būtų užtikrinta sauga, pirmiausia atsižvelgiant į pervažiavimą iš nuožulnaus bėgių kelio į horizontalų bėgių kelią, taip pat į bėgių kelio skersinio lygio nuokrypius.
10.	Dinaminės važiavimo savybės	4.2.3.5.2	Riedmenų vienetas projektuojamas taip, kad būtų užtikrintas saugus važiavimas iki didžiausio projektinio greičio
11.	Vežimėlio rėmo konstrukcija	4.2.3.6.1	Vežimėlio rėmo konstrukcijos, visos prijungtos įrangos, taip pat kėbulo ir vežimėlio jungties vientisumas įrodomas remiantis standarto EN 13749:2011 6.2 punkto metodais
12.	Aširačių savybės	4.2.3.6.2	Aširačių komplektas yra pajėgus perduoti jėgas ir momentą tarp įrengtų dalių, kaip būtina atsižvelgiant į naudojimo sritį. Aširačių geometriniai matmenys turi atitikti nurodytas ribines vertes.
13.	Ratų savybės	4.2.3.6.3	Ratų geometriniai matmenys turi atitikti nurodytas ribines vertes.
14.	Ašių savybės	4.2.3.6.4	Ašies savybėmis užtikrinamas jėgų ir momento perdavimas, kaip būtina atsižvelgiant į naudojimo sritį.
15.	Ašidėžė / guoliai	4.2.3.6.5	Ašidėžė ir ritininis guolis projektuojami atsižvelgiant į mechaninio atsparumo ir nuovargio savybes. Nustatomos įkaitusių ašidėžių aptikimui reikšmingos naudojimo temperatūros ribos
16.	Automatinės keičiamojo vėžės pločio sistemos	4.2.3.6.6	Šis reikalavimas taikomas riedmenų vienetams, kuriuose įtaisyta automatinė keičiamojo vėžės pločio sistema su ratų ašinės padėties perjungimo mechanizmu, dėl kurios riedmenų vienetas yra suderinamas su 1 435 mm pločio vėže ir kito pločio vėže (-ėmis), atitinkančia (-omis) šią TSS, pervažiuojant kelio vėžės pakeitimo įrenginį. Naudojant perjungimo mechanizmą turi būti užtikrinamas saugus rato fiksavimas reikiamoje padėtyje ant ašies
17.	Važiuoklės, kurių aširačiai keičiami rankiniu būdu	4.2.3.6.7	Reikalavimas taikomas riedmenų vienetams, kurie važiuoti kitokio vėžės pločio keliu parengiami fiziškai pakeičiant aširačius. Riedmenų vienete įrengtas fiksavimo mechanizmas, kuriuo užtikrinama tinkama įvairios konfigūracijos riedmenų vieneto stabdžių įrangos padėtis, atsižvelgiant į projektinės eksploatavimo būklės riedmenų vienetui tenkantį dinaminį poveikį.
III. Stabdžiai
18.	Saugos reikalavimai	4.2.4.2	Stabdžių sistema padeda užtikrinti tam tikrą geležinkelių sistemos saugos lygį. Todėl riedmenų vieneto stabdžių sistemos konstrukcijos rizikos vertinimą reikia atlikti pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 402/2013 atsižvelgiant į pavojų visiškai prarasti riedmenų vieneto stabdymo gebą.
19.	Bendrieji funkciniai reikalavimai	4.2.4.3.1	Riedmenų vieneto stabdžių įrenginiais užtikrinamos stabdymo funkcijos, pavyzdžiui, stabdžio įjungimas ir atleidimas, gavus perduotą signalą
20.	Eksploatacinis stabdys	4.2.4.3.2.1	Traukinio arba riedmenų vieneto stabdžių savybėmis apibūdinama jo geba lėtėti. Šios savybės – tai stabdymo galios, skirtos traukinio arba riedmenų vieneto greičiui sumažinti iki nustatytų ribų, ir visų veiksnių, turinčių įtakos energijos, įskaitant traukinio pasipriešinimo virsmui ir išsklaidymui, rezultatas
21.	Stovėjimo stabdys	4.2.4.3.2.2	Stovėjimo stabdys – tai stabdys, naudojamas stovintiems riedmenims apsaugoti nuo judėjimo tam tikromis sąlygomis, atsižvelgiant į vietą, vėją, nuolydį ir riedmenų apkrovos būklę, iki bus apgalvotai išjungtas
22.	Šiluminis atsparumas	4.2.4.3.3	Stabdžių įrenginiai yra pajėgūs atlaikyti vieną staigųjį stabdymą nepraradę stabdymo savybių dėl šilumos arba mechaninio poveikio. Šiluminė apkrova, kurią riedmenų vienetas gali atlaikyti nepraradęs stabdymo savybių dėl neigiamo šilumos arba mechaninio poveikio, yra nustatoma ir išreiškiama greičiu,  ašies apkrova, nuolydžiu ir stabdymo keliu
23.	Apsauga nuo ratų slydimo	4.2.4.3.4	Sistema, skirta geriausiai išnaudoti turimą sukibimą mažinant, išlaikant arba didinant stabdymo jėgą, kad aširačiai nesiblokuotų ir neslystų nekontroliuojami, optimizuojamas stabdymo kelias
24.	Rato riedėjimo paviršių veikiančių stabdžių trinties elementai	4.2.4.3.5	Rato riedėjimo paviršių veikiančių stabdžių trinties elementas (t. y. stabdžių trinkelė) sukuria stabdymo jėgą dėl trinties, kuri atsiranda jam liečiantis su rato riedėjimo paviršiumi. Jei naudojami rato riedėjimo paviršių veikiantys stabdžiai, trinties elemento charakteristikos turi patikimai padėti užtikrinti numatytas stabdžių savybes.
IV. Aplinkos sąlygos ir sistemos apsauga
25.	Aplinkos sąlygos	4.2.5	Aplinkos sąlygos – tai fizinės, cheminės ar biologinės sąlygos, susidarančios gaminio išorėje ir veikiančios jį tam tikrą laiką (aukštis, drėgnumas, oro temperatūra, lietus, sniegas, ledas, kruša, saulės spinduliuotė, atsparumas taršai ir kt.) Riedmuo ir jo sudedamosios dalys turi būti suprojektuoti atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, kurios veiks tą riedmenį
26.	Priešgaisrinė sauga. Bendrieji reikalavimai	4.2.6.1.1	Būtina nustatyti visus reikšmingus galimus riedmenų vieneto gaisro šaltinius (didelės rizikos sudedamąsias dalis). Riedmenų vieneto projekto priešgaisrinės saugos aspektais siekiama: — neleisti, kad kiltų gaisras, — apriboti poveikį, jei kiltų gaisras
27.	Priešgaisrinė sauga. Užtvaros	4.2.6.1.2.1	Siekiant apriboti gaisro poveikį, tarp nustatytų galimų gaisro šaltinių (didelės rizikos sudedamųjų dalių) ir vežamo krovinio įrengiamos priešgaisrinės užtvaros, sulaikančios liepsną 15 minučių.
28.	Priešgaisrinė sauga. Medžiagos	4.2.6.1.2.2	Nuolatinės riedmenų vieneto medžiagos turi būti riboto liepsnumo ir trukdyti liepsnai plisti
29.	Priešgaisrinė sauga. Kabeliai	4.2.6.1.2.3	Elektros kabeliai pasirenkami ir įrengiami atsižvelgiant į jų degimo savybes
30.	Priešgaisrinė sauga. Degieji skysčiai	4.2.6.1.2.4	Riedmenų vienete turi būti numatytos priemonės, neleidžiančios kilti ir plėstis gaisrui dėl degiųjų skysčių arba dujų nutekėjimo
31.	Apsauga nuo elektros srovės pavojaus. Apsaugos nuo netiesioginio kontakto priemonės (apsauginis (įžeminimo) sujungimas)	4.2.6.2.1	Pilnutinė varža tarp riedmens kėbulo ir važiuojamojo bėgio turi būti tokia maža, kad tarp jų neatsirastų pavojinga įtampa.
32.	Apsauga nuo elektros srovės pavojaus. Apsaugos nuo tiesioginio kontakto priemonės	4.2.6.2.2	Riedmenų vieneto elektros instaliacija ir įranga projektuojamos taip, kad žmonės būtų apsaugoti nuo elektros smūgio
33.	Galinių ženklų tvirtinamieji įtaisai	4.2.6.3	Visų riedmenų vienetų, prie kurių numatyta tvirtinti galinį ženklą, gale įrengiami du įtaisai, kuriais tokiame pačiame (ne didesniame kaip 2 000 mm) aukštyje virš bėgio pritvirtinami du žiburiai arba šviesą atspindinčios plokštės
*2013 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentas (ES) 321/2013 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos posistemio „Riedmenys. Prekiniai vagonai“ techninės sąveikos specifikacijos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. kovo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu  (ES) 2020/387. **Jei posistemio dalis / pagrindinis parametras buvo įvertintas, prašome pateikti ir vertinimo įstaigos išduotą sertifikatą, deklaraciją, vertinimo ataskaitą ar kitus išduotus dokumentus.

Struktūrinių geležinkelių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties nacionalinių teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo

12 priedas

Eil. Nr.	Geležinkelių riedmenų (lokomotyvo, spec. riedmens, keleivinio vagono) dalis / pagrindinis parametras	Nuoroda į lokomotyvų ir keleivinių vagonų TSS* arba „Žmonės su judėjimo negalia“ TSS**	Geležinkelių riedmenų (lokomotyvo, spec. riedmens, keleivinio vagono) dalies / pagrindinio parametro apibūdinimas	Geležinkelių riedmenų (lokomotyvo, spec. riedmens, keleivinio vagono) dalies / pagrindinio parametro dydis, t. y. skaitinė reikšmė (jei yra)	Pagal kokius standartus / taisykles suprojektuota, pagaminta ir įrengta geležinkelių riedmenų (lokomotyvo, spec. riedmens, keleivinio vagono) dalis / pagrindinis parametras        (prašome nurodyti standartų/ techninių taisyklių pavadinimus)	Informacija apie patikros, įrodančios geležinkelių riedmenų dalies / pagrindinio parametro atitiktį nustatytiems standartams, techninėms taisyklėms, esminiams reikalavimams, atlikimą*** (prašome pažymėti, kokia patikra (-os) atlikta (-os))	Naudo-jimo sąlygos / apribo-jimai
I. Mechaninės sąsajos
1.	Vidinė sankaba	4.2.2.2.2	Vidinėse sankabose, jungiančiose atskirus riedmenų vienetą sudarančius riedmenis (kurių kiekvienas laikosi ant savo ratų), sumontuojama sistema, atspari jėgoms, susidarančioms numatytomis naudojimo sąlygomis.
2.	Galinė sankaba	4.2.2.2.3	Sukabinimo įtaisas, naudojamas dviem (arba keliems) riedmenų vienetams sujungti formuojant traukinį
3.	Avarinio sukabinimo įtaisas	4.2.2.2.4	Sukabinimo įtaisas, leidžiantis atlikti riedmenų vieneto gelbėjimo darbus naudojant gelbėjimo motorvežį su standartine rankine sankaba, kai riedmenų vienete, kurio gelbėjimo darbus reikia atlikti, sumontuota kitokia sukabinimo sistema arba kai sukabinimo sistema nesumontuota
4.	Prieiga darbuotojams atlikti sukabinimą ir (arba) atkabinimą	4.2.2.2.5	Jei riedmenyje įrengta rankinio sukabinimo sistema, tai sukabinimo sistema turi atitikti "Berno stačiakampio" reikalavimus (riedmenų vienetai ir galinio sukabinimo sistemos projektuojami taip, kad darbuotojams sukabinimo ir atkabinimo metu arba atliekant gelbėjimo darbus negrėstų pernelyg didelis pavojus).
5.	Keleivinių vagonų perėjos	4.2.2.3	Jeigu įrengtos perėjos, kuriomis keleiviai pereina iš vieno vagono į kitą (arba iš vieno traukinio sąstato į kitą), jos yra atsparios visam susijusiam riedmenų judėjimui įprastinėmis naudojimo sąlygomis ir keleiviams nekelia pernelyg didelio pavojaus. Jeigu numatyta galimybė riedmenį naudoti neprijungus perėjos, turi būti įmanoma užtikrinti, kad keleiviai nepatektų į perėją
6.	Riedmens konstrukcijos tvirtumas	4.2.2.4	Riedmenų kėbulo statinis ir dinaminis tvirtumas (nuovargis). Šis punktas taikomas visiems riedmenų vienetams, išskyrus geležinkelio statybos ir priežiūros riedmenis
7.	Pasyvioji sauga	4.2.2.5	Pasyviosios saugos tikslas – papildyti aktyviąją saugą, kai visos kitos priemonės nepadeda. Šiuo tikslu riedmenų mechaninė konstrukcija padeda užtikrinti keleivių saugą susidūrimo atveju šiomis priemonėmis: · ribojant lėtėjimą; · išlaikant saugią erdvę ir konstrukcinį keleivių užimamų vietų vientisumą; · sumažinant užvažiavimo ant žemos kliūties riziką; · sumažinant nuvažiavimo nuo bėgių riziką; · ribojant susidūrimo su geležinkelio kelio kliūtimi padarinius. Šis reikalavimas taikomas visiems riedmenų vienetams, išskyrus riedmenų vienetus, kurie naudojimo metu nėra skirti keleiviams arba darbuotojams vežti, išskyrus geležinkelio statybos ir priežiūros riedmenis
8.	Kėlimas keltuvu ir kėlimas kėlikliu	4.2.2.6	Kiekvieną riedmenį, kuris yra sudedamoji riedmenų vieneto dalis, turi būti galima saugiai pakelti keltuvu arba kėlikliais, kad būtų galima atlikti atkūrimo (nuriedėjimo nuo bėgių arba kitokios avarijos ar įvykio atveju) arba techninės priežiūros darbus. Šiuo tikslu nustatomos tinkamos riedmens kėbulo konstrukcijos sąsajos (kėlimo keltuvu ir kėlikliais taškai), suteikiančios galimybę naudoti vertikalias arba beveik vertikalias jėgas.
9.	Įtaisų tvirtinimas prie riedmenų kėbulo konstrukcijos	4.2.2.7	Stacionarūs įtaisai, įskaitant sumontuotus keleivių zonose, pritvirtinami prie riedmens kėbulo konstrukcijos taip, kad šie stacionarūs įtaisai neatsikabintų ir nekeltų keleivių sužalojimo rizikos arba kad riedmenys nenuriedėtų nuo bėgių. Šis punktas taikomas visiems riedmenų vienetams, išskyrus geležinkelio statybos ir priežiūros riedmenis
10.	Traukinio darbuotojams ir prieigai prie krovinių skirtos durys	4.2.2.8	Riedmenyse, kuriuose yra įrengta patalpa traukinio brigados nariams arba kroviniui, sumontuojamas įtaisas durims uždaryti ir užrakinti. Durys laikomos uždarytos ir užrakintos; jos atrakinamos tik kilus reikalui.
11.	Mechaninės stiklo (išskyrus priekinį) savybės	4.2.2.9	Jeigu įstiklinimui (įskaitant veidrodžius) naudojamas stiklas, jis turi būti sluoksninis arba grūdintas ir atitikti reikiamą nacionalinį arba tarptautinį kokybės ir naudojimo srities standartą, taip sumažinant pavojų, kad sudužus stiklui bus sužaloti keleiviai ar traukinio darbuotojai
12.	Apkrovos sąlygos ir svertinė masė	4.2.2.10	Turi būti nustatomos tokios apkrovos sąlygos: - projektinė masė, kai naudingoji apkrova neįprasta; - projektinė masė, kai naudingoji apkrova įprasta; - projektinė eksploatacinė masė. Techniniuose dokumentuose turi būti pateikiama tokia su kiekviena pirmiau apibrėžta apkrovos sąlyga susijusi informacija: - bendroji riedmens masė (kiekvieno riedmenų vienetą sudarančio riedmens); - ašiai tenkanti masė (kiekvienai ašiai); - ratui tenkanti masė (kiekvienam ratui). Apkrovos sąlyga „projektinė eksploatacinė masė“ vertinama pasveriant riedmenį. Kitos apkrovos sąlygos gali būti nustatytos skaičiuojant
II. Geležinkelio kelio ir riedmens sąveika ir gabaritai
13.	Gabaritai	4.2.3.1	Gabaritas – tai riedmenų vieneto (riedmens) ir infrastruktūros sąsajos rodiklis, apibūdinamas bendruoju standartiniu kontūru ir susijusiomis skaičiavimo taisyklėmis
14.	Ašies apkrovos parametras	4.2.3.2.1	Ašies apkrova yra riedmenų vieneto ir infrastruktūros sąsajos parametras. Techniniuose dokumentuose turi būti nurodyta: - ašiai tenkanti masė (kiekvienai ašiai) pagal tris apkrovos sąlygas (12 punktas); - ašių išdėstymas riedmenų vienete (atstumai tarp ašių); - riedmenų vieneto ilgis; - didžiausias projektinis greitis.
15.	Rato apkrova	4.2.3.2.2	Santykinis ašiai tenkantis ratų apkrovos skirtumas įvertinamas matuojant ratų apkrovą, atsižvelgiant į apkrovos sąlygą „projektinė eksploatacinė masė“
16.	Riedmens savybės suderinamumui su traukinių buvimo vietos nustatymo sistemomis užtikrinti	4.2.3.3.1	Savybių, kurias riedmuo atitinka, rinkinys įrašomas į techninius dokumentus, aprašytus šios TSS 4.2.12 punkte
17.	Ašies guolių būklės stebėjimas	4.2.3.3.2	Ašies guolių būklės stebėjimu siekiama aptikti ašidėžės guolių defektus
18.	Sauga nuo nuriedėjimo nuo bėgių važiuojant kelio sąsūka	4.2.3.4.1	Riedmenų vienetas (arba riedmenys, iš kurių jis sudarytas) turi būti suprojektuotas (-i) taip, kad būtų užtikrintas saugus važiavimas kelio sąsūka, pirmiausia atsižvelgiant į perėjimo nuo nuožulnaus kelio į lygų kelio ruožą, taip pat į bėgių kelio skersinio lygio nuokrypius
19.	Važiavimo dinaminės savybės	4.2.3.4.2	Riedmens dinaminės savybės turi didelės įtakos apsaugai nuo nuvažiavimo nuo bėgių, važiavimo saugai ir geležinkelio kelio apkrovai. Šis punktas taikomas riedmenims, skirtiems važiuoti didesniu nei 60 km/h greičiu, išskyrus geležinkelio statybos ir priežiūros riedmenis
20.	Važiavimo saugos ribinės vertės	4.2.3.4.2.1	Ribinės šoninio pagreičio ir ribinės pakrypimo reikšmės
21.	Geležinkelio kelio apkrovos ribinės vertės	4.2.3.4.2.2	Jėgos, kuriomis riedmuo veikia kelią
22.	Lygiavertis kūgiškumas	4.2.3.4.3	Projektinis riedmenų vieneto greičio ir lygiaverčio kūgiškumo verčių intervalas
23.	Naujų ratų profilių projektinės vertės	4.2.3.4.3.1	Rato profilis ir atstumas tarp ratų aktyviųjų paviršių. Rato profilis ir atstumas tarp ratų aktyviųjų paviršių pasirenkami taip, kad būtų užtikrinta, kad nebūtų viršyta nustatyta ribinė lygiaverčio kūgiškumo vertė
24.	Aširačio lygiaverčio kūgiškumo eksploatacinės vertės	4.2.3.4.3.2	Norint kontroliuoti riedmens važiavimo stabilumą, būtina kontroliuoti eksploatacines lygiaverčio kūgiškumo vertes. Suderinamo riedmens aširačių kūgiškumo privalomos eksploatacinės vertės nustatomos kartu su privalomomis geležinkelio kelio kūgiškumo eksploatacinėmis vertėmis
25.	Vežimėlio rėmo konstrukcija	4.2.3.5.1	Vežimėlio rėmo konstrukcijos, visos pritaisytos įrangos ir kėbulo bei vežimėlio jungties vientisumas turi būti patvirtinamas taikant metodus, nurodytus standartuose
26.	Aširačių mechaninės ir geometrinės savybės	4.2.3.5.2.1	Aširačių mechaninės savybės leidžia užtikrinti saugų riedmenų judėjimą. Mechaninės savybės – tai: - surinkimo savybės; - mechaninio atsparumo ir nuovargio savybės. Ašies mechaninio atsparumo ir nuovargio savybių atitiktis pagrindžiama taikant standartų reikalavimus. Aširačių geometriniai matmenys turi atitikti nurodytas ribines vertes. Pagamintoms ašims tikrinama medžiagos atsparumas tempimui, smūgiams, paviršiaus vientisumas, medžiagos savybės ir medžiagos švarumas
27.	Ratų mechaninės ir geometrinės savybės	4.2.3.5.2.2	Ratų savybės užtikrina saugų riedmens judėjimą ir padeda nukreipti riedmenį. Rato mechaninės savybės patvirtinamos mechaninio tvirtumo skaičiavimais, atsižvelgiant į tris apkrovos sąlygas: - važiavimas tiesiu geležinkelio keliu (aširatis centrinėje padėtyje); - važiavimas kreive (antbriaunis prispaustas prie bėgio); - geležinkelio kelio sandūrų bei pervažų įveikimas (vidinis antbriaunio paviršius prispaustas prie bėgio). Jeigu ratas naudojamas stabdyti riedmenų vienetą trinkelėmis, veikiančiomis rato važiuojamąjį paviršių, turi būti įrodomos termomechaninės rato savybės, atsižvelgiant į didžiausią numatytą stabdymo energiją. Pagaminti ratai tikrinami tikrinant rato medžiagos atsparumą tempimui, važiuojamojo paviršiaus patvarumą, atsparumą skilimui ir smūgiams, medžiagos savybes ir medžiagos švarumą. Ratų geometriniai matmenys turi atitikti nurodytas ribines vertes.
28.	Automatinės keičiamojo vėžės pločio sistemos	4.2.3.5.3	Šis reikalavimas taikomas riedmenų vienetams, kuriuose įrengta automatinė keičiamojo vėžės pločio sistema su ratų ašinės padėties perjungimo mechanizmu, dėl kurios riedmenų vienetas yra suderinamas su 1 435 mm pločio vėže ir kito pločio vėže (-ėmis), atitinkančia (-iomis) šią TSS, pervažiuojant kelio vėžės pakeitimo įrenginį. Naudojant aširačių perjungimo mechanizmą turi būti užtikrinamas saugus rato fiksavimas reikiamoje padėtyje ant ašies.
29.	Mažiausias kreivės spindulys	4.2.3.6	Mažiausias riedmens įveikiamas kreivės spindulys
30.	Apsauginės užtvaros	4.2.3.7	Šis reikalavimas taikomas riedmenų vienetams su mašinisto kabina. Ratai apsaugomi nuo pažeidimų, kuriuos gali sukelti ant bėgių esantys nedideli daiktai. Šio reikalavimo laikymąsi galima užtikrinti priešais ratus, sumontuotus ant priekinės ašies, įrengiant apsaugines užtvaras
III. Stabdymas
31.	Stabdymas. Funkciniai reikalavimai	4.2.4.2.1	Funkciniai reikalavimai stabdymo sistemai. Stabdžių sistemos darbo režimai, jų charakteristikos ir kt.
32.	Stabdymas. Saugos reikalavimai	4.2.4.2.2	Funkciniai reikalavimai, padedantys užtikrinti saugų stabdžių sistemos veikimą. Stabdžių sistemos atsparumas gedimams saugos priemonės gedimų atveju ir kt.
33.	Stabdžių sistemos tipas	4.2.4.3	Reikalavimas nustatytas siekiant užtikrinti techninį įvairios kilmės traukinį sudarančių riedmenų stabdymo funkcijų suderinamumą
34.	Avarinio stabdymo komanda	4.2.4.4.1	Avarinio stabdymo valdymo įranga ir avarinio stabdymo parametrai. Šis punktas taikomas riedmenų vienetams su mašinisto kabina.
35.	Paprastojo stabdymo komanda	4.2.4.4.2	Paprastojo stabdymo valdymo įranga ir veikimo parametrai. Paprastojo stabdymo funkcija leidžia mašinistui nustatyti stabdymo jėgą (ją didinant arba mažinant) mažiausios ir didžiausios verčių intervale, kurį sudaro ne mažiau kaip septynios pakopos (įskaitant stabdžio išjungimą ir didžiausią stabdymo jėgą), ir taip kontroliuoti traukinio greitį.
36.	Tiesioginio stabdymo komanda	4.2.4.4.3	Tiesioginio stabdymo sistema leidžia panaudoti stabdymo jėgą tik reikiamoje (-ose) riedmenų vienete (-uose), nenaudojant stabdžių kitame (-uose) traukinio riedmenų vienete (-uose).
37.	Dinaminio stabdymo komanda	4.2.4.4.4	Reikalavimai dinaminio (įskaitant rekuperacinę funkciją) stabdymo valdymui ir veikimo parametrams
38.	Stovėjimo stabdžio įjungimo komanda	4.2.4.4.5	Funkciniai reikalavimai stovėjimo stabdžiui
39.	Stabdymo efektyvumas. Bendrieji reikalavimai	4.2.4.5.1	Riedmenų vieneto (traukinio sąstato arba riedmens) stabdymo savybės (lėtėjimas = F (greitis) ir lygiavertė atsako trukmė). Nustatomos atliekant skaičiavimus
40.	Avarinis stabdymas	4.2.4.5.2	Avarinio stabdymo atsako trukmė ir lėtėjimo apskaičiavimas
41.	Paprastasis stabdymas	4.2.4.5.3	Paprastojo stabdymo lėtėjimo ir stabdymo efektyvumo apskaičiavimas
42.	Su šilumine talpa susiję skaičiavimai	4.2.4.5.4	Stabdžių sistemos stabdymo metu atsiradusios šiluminės energijos absorbavimo geba. Parametras skirtas užtikrinti, kad ilgo stabdymo metu stabdžiai perkaitę neprarastų funkcionalumo
43.	Stovėjimo stabdys	4.2.4.5.5	Riedmens stovėjimo stabdžio eksploatacinės savybės
44.	Rato sankybio su bėgiu profilio ribinės vertės	4.2.4.6.1	Riedmenų vieneto stabdžių sistema turi būti suprojektuota taip, kad avarinio stabdžio efektyvumas (įskaitant dinaminį stabdį, jei jis tą efektyvumą didina) ir paprastojo stabdžio efektyvumas (be dinaminio stabdžio) neviršytų  rato sankybio su bėgiu
45.	Apsaugos nuo ratų slydimo sistema	4.2.4.6.2	Sistema, skirta geriausiai išnaudoti esamą sankybį, kontroliuojamai mažinant arba didinant stabdymo jėgą, kad aširačiai nesiblokuotų ir neslystų nekontroliuojami, taip mažinant papildomą stabdymo kelią ir ratų sugadinimo tikimybę
46.	Dinaminis stabdys. Su traukos sistema susijusios stabdžių sistemos	4.2.4.7	Reikalavimai dinaminio stabdymo (sistemos, kurių stabdymo veikimas susijęs su traukos sistema) sistemoms
47.	Nuo sankybio  nepriklausoma stabdžių sistema. Bendrieji reikalavimai	4.2.4.8.1	Reikalavimai stabdymo sistemoms, kurios stabdymo metu veikia bėgį, bet nepriklauso nuo ratų ir bėgio sukibimo. Stabdžių sistemos, galinčios išvystyti bėgius veikiančią stabdymo jėgą ir nepriklausomos nuo rato sankybio su bėgiu, leidžia užtikrinti papildomas stabdymo savybes, kai privalomos savybės yra geresnės už savybes, atitinkančias esamo ratų ir bėgio sankybio ribinę vertę
48.	Magnetinis bėginis stabdys	4.2.4.8.2	Reikalavimai magnetinio bėginio stabdymo sistemai
49.	Sūkurinių srovių bėginis stabdys	4.2.4.8.3	Reikalavimai sūkurinių srovių bėginio stabdymo sistemai
50.	Stabdžių būsenos ir trikties signalizavimas	4.2.4.9	Traukinio darbuotojams teikiama informacija suteikia galimybę nustatyti suprastėjusias sąlygas, susijusias su riedmenimis, kuriems taikomos specialios naudojimo taisyklės (stabdymo efektyvumas prastesnis, nei reikalaujama). Šiuo tikslu traukinio darbuotojai turi galimybę tam tikrais eksploatavimo etapais nustatyti pagrindinių (avarinio ir paprastojo stabdymo) stabdžių ir stovėjimo stabdžių sistemų būseną (įjungta, išjungta, atjungta) ir kiekvienos šių sistemų sudedamosios dalies (įskaitant vieną arba kelis jungiklius), kurią galima nepriklausomai valdyti ir (arba) atjungti, būseną
51.	Stabdžiams taikomi reikalavimai, susiję su gelbėjimo darbais	4.2.4.10	Visuose stabdžiuose (avariniame, paprastajame, stovėjimo) sumontuojami įtaisai, leidžiantys stabdžius išjungti ir atjungti. Šie įtaisai pasiekiami ir veikia, kai traukinys arba riedmuo yra su varikliu, be variklio arba stovi vietoje nenaudodamas (-a) transporto priemonėje sukauptos energijos.
IV. Su keleiviais susijusios nuostatos
52.	Sanitarinės sistemos	4.2.5.1	Reikalavimai riedmenyse įrengtoms sanitarinėms sistemoms (geriamajam vandeniui, ant geležinkelių kelių išleidžiamoms medžiagoms ir kt.)
53.	Garsinio ryšio sistema	4.2.5.2	Reikalavimai keleivių garsinio informavimo sistemoms (sistemos skirtos traukinio brigados nariams kreiptis į keleivius, palaikyti ryšį su dispečeriu, tarp traukinio brigados narių)
54.	Keleivių pavojaus signalas	4.2.5.3	Keleivių pavojaus signalo funkcija suteikia galimybę visiems traukinyje esantiems asmenims pranešti mašinistui apie galimą pavojų; jos panaudojimas turi pasekmių eksploataciniu lygmeniu (pvz., mašinistui nereaguojant įjungiami stabdžiai); tai yra su sauga susijusi funkcija, kuriai taikomi reikalavimai, įskaitant saugos aspektus, nustatyti šiame punkte
55.	Keleiviams skirti ryšio įtaisai	4.2.5.4	Riedmenų vienetuose, skirtuose eksploatuoti be traukinio darbuotojų (išskyrus mašinistą), sumontuojamas pagalbos iškvietimo įrenginys, kuriuo keleiviai galėtų informuoti asmenį, galintį imtis reikiamų veiksmų
56.	Išorinės durys. Įėjimas į riedmenį ir išėjimas iš jo	4.2.5.5	Keleiviams įlipti skirtų išorinių durų valdymas yra esminė saugos funkcija. Nurodytame punkte išdėstyti funkciniai ir saugos reikalavimai yra būtini reikiamam saugos lygiui užtikrinti
57.	Išorinės durys. Sistemos konstrukcija	4.2.5.6	Taikoma tuo atveju, jeigu riedmenų vienete įrengtos durys, skirtos keleiviams įlipti į traukinį arba iš jo išlipti
58.	Perėjimo iš vieno riedmenų vieneto į kitą durys	4.2.5.7	Jeigu vagonų arba riedmenų vienetų galuose yra įrengtos perėjimo iš vieno riedmenų vieneto į kitą durys, jose sumontuojamas įtaisas, suteikiantis galimybę jas užrakinti
59.	Patalpų oro kokybė	4.2.5.8	Įprastu eksploatavimo režimu oro, tiekiamo į riedmenis, kuriais važiuoja keleiviai ir (arba) traukinio darbuotojai, kiekis ir kokybė turi būti tokie, kad keleivių arba traukinio darbuotojų sveikatai nekiltų rizikos, didesnės už tą, kuri kyla dėl aplinkos oro kokybės
60.	Kėbulo šoniniai langai	4.2.5.9	Jeigu keleiviai gali atidaryti kėbulo šoninius langus ir jeigu traukinio darbuotojai negali jų užrakinti, atviros angos turi būti tokio dydžio, kad per jas nebūtų galima perduoti 10 cm skersmens rutulio pavidalo daikto
V. Aplinkos sąlygos ir aerodinaminis poveikis
61.	Aplinkos sąlygos	4.2.6.1	Aplinkos sąlygos – tai fizinės, cheminės ar biologinės sąlygos, susidarančios gaminio išorėje ir veikiančios jį tam tikrą laiką (aukštis, drėgnumas, oro temperatūra, lietus, sniegas, ledas, kruša, saulės spinduliuotė, atsparumas taršai ir kt.) Riedmuo ir jo sudedamosios dalys turi būti suprojektuoti atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, kurios veiks tą riedmenį.
62.	Sūkurinių oro srovių poveikis perone esantiems keleiviams ir šalia geležinkelio kelio esantiems darbuotojams	4.2.6.2.1	Pravažiuojant traukiniui susidaro netolygi oro banga, kuriai būdingas kintamas slėgis ir sklidimo greitis. Tokia slėgio ir sklidimo greičio kaita veikia šalia geležinkelio kelio esančius asmenis, daiktus ir pastatus; jie taip pat veikia riedmenį. Bendras traukinio ir oro greičio poveikis sukelia momentinę aerodinaminę bangą, kuri gali turėti įtakos riedmens stabilumui. Reikalavimas taikomas geležinkelių riedmenims, kurių projektinis greitis didesnis kaip 160 km/h
63.	Traukinio priekinės dalies sukelti slėgio pokyčiai	4.2.6.2.2	Prasilenkiant dviem traukiniams, susidaro aerodinaminė apkrova, veikianti juos abu. Reikalavimas taikomas traukinio priekinės dalies atviroje erdvėje sukeliamiems oro slėgio pokyčiams, suteikia galimybę nustatyti ribinę aerodinaminę apkrovą, susidarančią prasilenkiant dviem traukiniams ir įvertintiną projektuojant riedmenis. Reikalavimas taikomas geležinkelių riedmenims, kurių projektinis greitis didesnis kaip 160 km/h
64.	Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose	4.2.6.2.3	Reikalavimas taikomas geležinkelių riedmenims, kurių projektinis greitis 200 km/h arba didesnis
65.	Šoninis vėjas	4.2.6.2.4	Reikalavimas taikomas geležinkelių riedmenims, kurių projektinis greitis didesnis kaip 140 km/h
66.	Aerodinaminis poveikis balastuotam geležinkelio keliui	4.2.6.2.5	Reikalavimas taikomas geležinkelių riedmenims, kurių projektinis greitis didesnis kaip 250 km/h
VI. Išoriniai žibintai ir vaizdinio bei garsinio įspėjimo įrenginiai
67.	Priekiniai žibintai	4.2.7.1.1	Priekiniams žibintams, jų įrengimui keliami reikalavimai
68.	Gabaritiniai žibintai	4.2.7.1.2	Gabaritiniams žibintams, jų įrengimui keliami reikalavimai
69.	Galiniai žibintai	4.2.7.1.3	Užpakaliniams žibintams, jų įrengimui keliami reikalavimai
70.	Lempų valdikliai	4.2.7.1.4	Įprastai vairuodamas traukinį mašinistas gali reguliuoti priekinius, gabaritinius ir galinius žibintus; šis valdymas gali būti užtikrinamas atskira komanda arba komandų deriniu
71.	Įspėjamojo garso signalo įtaisas. Bendrieji reikalavimai	4.2.7.2.1	Traukiniuose sumontuojami įspėjamojo garso signalo įtaisai traukinių garsiniam signalui perduoti
72.	Įspėjamojo garso signalo garso slėgio lygiai	4.2.7.2.2	Įspėjamojo garso signalo ribiniai slėgio lygiai dB (garsumas), tonai
73.	Apsauga	4.2.7.2.3	Įspėjamojo garso signalo įtaisai ir jų valdymo sistemos, jeigu tai įmanoma, turi būti suprojektuoti arba apsaugoti taip, kad jų veikimas nenutrūktų dėl ore esančių objektų, pvz., nuolaužų, dulkių, sniego, krušos arba paukščių, poveikio
74.	Įspėjamojo garso signalo įtaiso valdikliai	4.2.7.2.4	Įspėjamojo signalo įtaiso valdiklių išdėstymas
VII. Traukos ir elektros įrangos
75.	Traukos savybės	4.2.8.1	Traukinio traukos sistemos paskirtis – užtikrinti galimybę eksploatuoti traukinį įvairiu greičiu, įskaitant didžiausią eksploatacinį greitį. Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos traukos savybėms, yra traukos galia, traukinio sudėtis ir masė, sankybis, geležinkelio kelio nuolydis ir pasipriešinimas traukinio judėjimui. Didžiausias eksploatacinis greitis, traukos jėgos funkcija ir pasipriešinimas judėjimui yra riedmenų vieneto pridėtiniai parametrai, kuriuos reikia nustatyti norint sudaryti tvarkaraštį, pagal kurį traukinys galėtų būti įtrauktas į tam tikros geležinkelio linijos bendrąją eismo sistemą ir kurie įrašomi į to riedmenų vieneto techninius dokumentus.
76.	Elektros energijos tiekimas	4.2.8.2; 4.2.8.2.1 - 4.2.8.2.9	Elektrinio riedmens pagrindiniai parametrai susiję su energijos tiekimu ir sąnaudomis. Įtampa, srovės tipas, dažnis, galia, galios faktorius, stipriausia srovė, energijos sąnaudų matavimo funkcija, reikalavimai susiję su pantografu ir kontaktiniu intarpu, bei kt. parametrai. Taikoma tik elektriniams riedmenų vienetams.
77.	Traukinio elektros įrenginių apsauga	4.2.8.2.10	Elektriniai riedmenų vienetai turi būti apsaugomi nuo vidinio trumpojo jungimo (riedmenų vieneto viduje). Pagrindinis srovės išjungiklis sumontuojamas tokioje vietoje, kad apsaugotų riedmenų vienete sumontuotas aukštos įtampos grandines, įskaitant aukštos įtampos jungtis tarp riedmenų. Pantografas, pagrindinis srovės išjungiklis ir aukštos įtampos jungtis tarp jų yra tame pačiame riedmenyje
78.	Dyzelinės ir kitos šiluminės traukos sistemos	4.2.8.3	Reikalavimai dyzelinių ir kitokio tipo vidaus degimo variklių teršalų išmetimui
79.	Apsauga nuo elektros srovės pavojaus	4.2.8.4	Riedmuo ir jo elektrinės srovę naudojančios sudedamosios dalys turi būti suprojektuotos taip, kad įprastai eksploatuojant arba įrangos gedimo atveju būtų išvengta traukinio brigados narių ir keleivių tyčinio arba netyčinio (tiesioginio arba netiesioginio) sąlyčio su jomis
VIII. Mašinisto kabina ir mašinisto bei įrangos sąsaja
80.	Mašinisto kabina. Bendrieji reikalavimai	4.2.9.1.1	Mašinisto kabina turi būti suprojektuota taip, kad traukinį galėtų valdyti vienas mašinistas. Didžiausias mašinisto kabinoje leidžiamas triukšmo lygis nurodytas triukšmo TSS
81.	Įėjimas ir išėjimas	4.2.9.1.2	Reikalavimai mašinisto kabinos įėjimui ir išėjimui. Išorinėms ir vidinėms durims, jų matmenims, užrakinimo galimybei. Reikalavimai laipteliams ir turėklams, kurie reikalingi pasiekti kabinos duris
82.	Išorės matomumas	4.2.9.1.3	Reikalavimai kelio ir signalų matomumui iš mašinisto darbinės padėties
83.	Vidaus suplanavimas	4.2.9.1.4	Numatant vidaus planą reikia atsižvelgti į mašinisto antropometrinius duomenis
84.	Mašinisto sėdynė	4.2.9.1.5	Mašinisto sėdynė suprojektuojama taip, kad joje sėdėdamas mašinistas galėtų atlikti visas įprastas traukinio valdymo funkcijas, atsižvelgiant į antropometrinius duomenis
85.	Mašinisto pultas. Ergonominės savybės	4.2.9.1.6	Mašinisto pultas, naudojama įranga ir valdikliai turi būti sumontuoti taip, kad mašinistas, įprastai vairuodamas traukinį, galėtų išlaikyti taisyklingą laikyseną ir kad nebūtų kliudoma jam laisvai judėti, atsižvelgiant į mašinisto antropometrinius duomenis
86.	Mikroklimato reguliavimas ir oro kokybė	4.2.9.1.7	Reikalavimai keliami kabinos mikroklimatui (oro grynumo, oro srovių)
87.	Vidaus apšvietimas	4.2.9.1.8	Kabinos vidaus apšvieta, apšvietimo valdymas, šviesos spalva
88.	Priekinis stiklas. Mechaninės savybės	4.2.9.2.1	Priekinio stiklo mechaninis tvirtumas, stiklo, jo įtvirtinimo ir su ja susijusios įrangos išdėstymas
89.	Priekinis stiklas. Optinės savybės	4.2.9.2.2	Priekinio stiklo optinės savybės, neleidžiančios iškraipyti vaizdo formos ir spalvų
90.	Priekinis stiklas. Įranga	4.2.9.2.3	Priekinis stiklas turi turėti mašinisto valdomas ledo ir rasos pašalinimo, taip pat išorines nuvalymo priemones. Priekinio stiklo valymo įtaisų vieta, tipas ir kokybė turi būti tokie, kad mašinistui būtų sudaryta galimybė aiškiai matyti išorės vaizdą beveik visomis oro ir eksploatavimo sąlygomis ir kad šie įtaisai netrukdytų mašinistui matyti išorės vaizdo. Įrengiama apsauga nuo saulės, kuri nuleista netrukdytų mašinistui matyti išorinių ženklų, signalų ir kitos vaizdinės informacijos
91.	Mašinisto veiklos priežiūros funkcija	4.2.9.3.1	Mašinisto kabinoje turi būti įrengiama priemonė mašinisto veiklai stebėti ir traukiniui automatiškai sustabdyti, nustačius mašinisto veiklos stoką
92.	Greičio rodymas	4.2.9.3.2	Greičio matavimo įrangos veikimas
93.	Mašinisto vaizduoklis ir ekranai	4.2.9.3.3	Funkciniai reikalavimai, susiję su informacija ir komandomis, numatytomis mašinisto kabinoje
94.	Valdikliai ir rodytuvai	4.2.9.3.4	Funkciniai reikalavimai kartu su kitais reikalavimais, taikytinais konkrečiai funkcijai, nustatyti punkte, kuriame aprašoma atitinkama funkcija
95.	Ženklinimas	4.2.9.3.5	Reikalavimai mašinisto kabinoje pateikiamai informacijai (didžiausiam greičiui, registracijos numeriui, avariniam išėjimui ir kt.)
96.	Nuotolinio valdymo radijo bangomis funkcija, kuria naudojasi darbuotojai per manevravimo operacijas	4.2.9.3.6	Jeigu per krovininių traukinių manevravimo operacijas riedmenų vienetui valdyti iš dispečerinės numatyta nuotolinio valdymo radijo bangomis funkcija, ji turi būti suprojektuota taip, kad leistų mašinistui traukinio judėjimą valdyti saugiai ir išvengti klaidų
97.	Transporto priemonėje turimi įrankiai ir kilnojamoji įranga	4.2.9.4	Mašinisto kabinoje arba šalia jos turi būti paliekama vietos priemonėms, kurios reikalingos mašinistui avarinėmis aplinkybėmis (nešiojamajam žibintui, gesintuvui, ratstabdžiams ir kt.)
98.	Traukinio darbuotojų reikmėms skirtos sandėliavimo patalpos	4.2.9.5	Traukinio brigados narių reikmėms skirtos sandėliavimo patalpos ir joms taikomi reikalavimai
99.	Registravimo įtaisas	4.2.9.6	Registravimo įtaise kaupiama informacija apie traukinio judėjimo greitį ir kitus parametrus, kurie gali būti naudojami eismo įvykių tyrime ir kt.
IX. Gaisrinė sauga ir evakuacija
100.	Gaisrinė sauga. Gaisrinės saugos priemonės	4.2.10.2	Riedmenys, kuriuos ketinama naudoti TEN tinkle, turi būti suprojektuoti taip, kad būtų užtikrinta keleivių ir riedmenyse esančių darbuotojų apsauga kilus pavojui. Keliami reikalavimai medžiagoms, iš kurių gaminamas riedmuo
101.	Gaisro aptikimo ir (arba) valdymo priemonės	4.2.10.3	Geležinkelių riedmenyse turi būti numatytos priemonės, neleidžiančios kilti ir plėstis gaisrui dėl degiųjų skysčių arba dujų nutekėjimo
102.	Avarijos atvejais taikomi reikalavimai	4.2.10.4	Nustatomi reikalavimai avarinio apšvietimo sistemoms, dūmų kontrolei, pavojaus signalui, tinkamumui važiuoti
103.	Su evakuacija susiję reikalavimai	4.2.10.5	Nustatomi reikalavimai avariniam keleivių, mašinisto kabinos išėjimui
X. Paranga
104.	Traukinių išorės valymas	4.2.11.2	Reikalavimai traukinio mašinisto kabinos priekinio stiklo valymui ir galimybei riedmeniui važiuoti nedideliu greičiu į plovyklą
105.	Jungtis su tualeto nuotekų šalinimo sistema	4.2.11.3	Taikoma riedmenų vienetams su sandariomis laikymo sistemomis. Tualetų išleidžiamoji sistema turi būti suprojektuota taip, kad sandarius tualetus (naudojant švarų arba iš recirkuliacijos gautą vandenį) galima būtų ištuštinti pakankamais laiko tarpais, kad ištuštinimo operaciją galima būtų atlikti paskirtuose depuose pagal tvarkaraštį
106.	Vandens pildymo įranga	4.2.11.4	Taikoma visiems riedmenų vienetams su vandens čiaupais. Reikalavimai įrangai, kuri turi įtakos vandens kokybei
107.	Vandens pildymo sąsaja	4.2.11.5	Jeigu riedmenų vienete yra elektros energijos šaltinis, skirtas naudoti stovint atsarginiame kelyje, jis turi būti suderinamas bent su viena iš šių elektros energijos tiekimo sistemų
108.	Specialieji traukinių statymo į atsarginį kelią reikalavimai	4.2.11.6	Riedmenų vienetas turi būti suderinamas bent su viena iš išorės energijos tiekimo sistemų, ir jame turi būti įrengta (kai taikoma) atitinkamos elektrinės jungties sąsaja su ta išorės energijos tiekimo sistema (kištukas)
109.	Degalų pylimo įranga	4.2.11.7	Reikalavimai, taikomi degalų įpylimo tūtai riedmenyje
110.	Traukinio vidaus valymas. Elektros energijos tiekimas	4.2.11.8	Riedmenų vienetuose, kurių projektinis greitis 250 km/h arba didesnis, įrengiamos vidinės 3 000 VA galios 230 V 50 Hz elektros energijos tiekimo jungtys; jos išdėstomos taip, kad bet kuri riedmenų vieneto dalis, kurią reikia valyti, būtų ne toliau kaip 12 metrų nuo vieno iš lizdų.
XI. Naudojimo ir techninės priežiūros dokumentai
111.	Bendrieji dokumentai	4.2.12.2	Turi būti pateikti šiame punkte nurodyti riedmens apibūdinimo dokumentai
112.	Su technine priežiūra susiję dokumentai	4.2.12.3	Kad būtų galima atlikti riedmens techninės priežiūros darbus, turi būti pateikiama šiame punkte nurodyta informacija (dokumentai)
113.	Naudojimo dokumentai	4.2.12.4	Nurodomi riedmenų vienetui naudoti būtini techniniai dokumentai
114.	Kėlimo schema ir nurodymai	4.2.12.5	Dokumentuose pateikiama: 1) kėlimo keltuvu ir kėlikliais aprašymas ir susiję nurodymai; 2) kėlimo keltuvu ir kėlikliais sąsajų aprašymas
115.	Gelbėjimo darbų aprašymai	4.2.12.6	Dokumentuose pateikiama: 1) avarinių priemonių ir susijusių atsargumo priemonių taikymo procedūrų, pavyzdžiui, avarinių išėjimų naudojimo, įėjimo į riedmenis gelbėjimo tikslais, stabdžių atjungimo, elektros įžeminimo, vilkimo aprašymas; 2) aprašytų avarinių priemonių taikymo poveikis, pavyzdžiui, stabdymo efektyvumo pablogėjimas atjungus stabdžius
XII. Prieinamumas neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims**
116.	Sėdynės	4.2.2.1	Nustatomi reikalavimai sėdynių įrengimui, turėklams, pertvaroms
117.	Vietos neįgaliųjų vežimėliams	4.2.2.2	Vietų neįgaliųjų vežimėliams skaičius traukinyje priklauso nuo traukinio, neįskaičiuojant lokomotyvo ar traukos riedmens, ilgio ir turi būti ne mažesnis, nei nurodyta lentelėje
118.	Durys	4.2.2.3	Nustatyti reikalavimai durims, pro kurias patenkama į kitas viešąsias traukinio zonas, išskyrus tualetų duris
119.	Apšvietimas	4.2.2.4	Keleivių zonų vidutinės apšvietos mažiausios vertės turi atitikti A priedėlio 6 rodyklėje nurodytos specifikacijos 4.1.2 punktą. Su šių verčių vienodumu susiję reikalavimai netaikomi vertinant atitiktį šiai TSS
120.	Tualetai	4.2.2.5	Jeigu traukiniuose įrengti tualetai, turi būti numatytas universalus tualetas, prieinamas iš neįgaliųjų vežimėliui skirtos vietos.
121.	Erdvė keleiviams praeiti	4.2.2.6	Nustatyti reikalavimai nuo įėjimo į riedmenį erdvei keleiviams praeiti
122.	Keleivių informavimas	4.2.2.7	Nurodoma, kokia informacija turi būti teikiama keleiviams
123.	Aukščio skirtumai	4.2.2.8	Nustatyti vidinių laiptelių (išskyrus tuos, kuriais įlipama iš išorės) aukščio ir spalviniai reikalavimai
124.	Turėklai	4.2.2.9	Nustatyti reikalavimai riedmenyje įtaisytiems turėklams
125.	Neįgaliųjų vežimėliams pritaikytos miegamosios vietos	4.2.2.10	Jeigu traukinyje įrengtos miegamosios vietos keleiviams, jame turi būti vagonas, kuriame įrengta bent viena neįgaliųjų vežimėliams pritaikyta miegamoji vieta.
126.	Laiptelio padėtis lipant į riedmenį ir išlipant iš jo	4.2.2.11	Nustatyti reikalavimai laiptelio padėčiai
127.	Pagalbinės įlipimo priemonės	4.2.2.12	Įrengiama sistema pagalbinėms įlipimo priemonėms, įskaitant ir kilnojamąsias rampas, saugiai laikyti, kad už jų nekliūtų keleivio neįgaliųjų vežimėlis arba pagalbinė judėjimo priemonė ir kad jos nekeltų pavojaus keleiviams staigaus stabdymo metu.
*2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1302/2014 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos posistemio „Lokomotyvai ir keleiviniai riedmenys“ techninės sąveikos specifikacijos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. kovo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/387. ** „Žmonės su judėjimo negalia“ TSS. ***Jei posistemio dalis / pagrindinis parametras buvo įvertintas, prašome pateikti ir vertinimo įstaigos išduotą sertifikatą, deklaraciją, vertinimo ataskaitą ar kitus išduotus dokumentus.