Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS viešųjų pirkimų įstatymo NR. I-1491
18, 24, 33 IR 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3133
2015 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 905
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-1096 „Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 1.15 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 18, 24, 33 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3133 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma papildyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 6 dalies 8 punktą – nustatyti, kad maisto pirkimo sutartyje būtų nustatytas vienašališkas sutarties nutraukimo būdas, jeigu galiojant sutarčiai nustatoma pasikartojančių maisto produktų kokybės pažeidimų ir / arba tiekėjas yra įtraukiamas į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sudaromą padidintos rizikos įmonių grupę.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad siūlomas reguliavimas – perteklinis, nes ir dabar perkančioji organizacija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsniu, turi teisę nutraukti viešojo pirkimo sutartį, kai kita sutarties šalis sutarties neįvykdo ar ją netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kartu pažymėti, kad 2015 m. birželio 9 d. priimto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2, 82, 10, 211, 33, 38, 87, 93, 94, 96 straipsnių, 2 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo tikslas toks pat kaip įstatymo projekto – siekti, kad viešojo pirkimo sutartys būtų vykdomos atsakingiau ir kokybiškiau. Minėtame įstatyme perkančioji organizacija įpareigojama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbti informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, kai pirkimo sutartis yra nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba yra priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Be to, perkančiajai organizacijai sudaryta galimybė atmesti tiekėjo, kuris anksčiau neįvykdė ar netinkamai įvykdė sutartis, pasiūlymą.
2. Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma papildyti Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą – nustatyti, kad maisto tvarkymo subjektai turi turėti galiojantį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą leidimą, būti neįtraukti į padidintos rizikos įmonių grupę ir atitikti maisto saugos, kokybės, tvarkymo, taip pat ir įpakavimo ir transportavimo, reikalavimus. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Įstatymas nenustato konkrečių reikalavimų atskirų prekių, paslaugų ar darbų tiekėjams. Tačiau Įstatymo 32 straipsnio 1 dalis perkančiąją organizaciją įpareigoja sužinoti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ir dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Siekiant užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos, vykdydamos viešuosius pirkimus, visada numatytų tinkamus reikalavimus maisto tvarkymo subjektams, šie reikalavimai turėtų būti nustatyti sveikatos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tokiu atveju perkančioji organizacija besąlygiškai turėtų šiuos reikalavimus perkelti į pirkimo dokumentus ir vadovaudamasi Įstatymo 32 straipsnio 6 dalimi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.
3. Pažymėti reikėtų ir tai, kad įstatymo projekte siūlomos teisinio reguliavimo priemonės neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto proporcingumo principo.