LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ NAUDOJIMO REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2019 m. gegužės 29 d. Nr. 3D-332

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos tręšiamųjų produktų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi:

1. T virtinu Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašą (pridedama):

2. P a v e d u tręšiamųjų produktų naudojimo priežiūrą atlikti Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

 

 

 

Žemės ūkio ministras                                                                                     Giedrius Surplys

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro

2019 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 3D-332

 

TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ NAUDOJIMO REIKALVIMŲ APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.       Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) tikslas – nustatyti žemės ūkio veiklos subjektams taikomus tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimus, siekiant  sumažinti neigiamą poveikį gyvūnų ir žmonių gyvybei ir sveikatai bei aplinkai.

2.       Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos tręšiamųjų produktų įstatymu (toliau – Įstatymas).

3.       Aprašo nuostatos taikomos žemės ūkio veiklos subjektams, tręšiantiems 10 ha ir daugiau, o tręšiantiems gyvūninės kilmės ir medienos kuro pelenais – 0,01 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų.

4.       Apraše vartojamos sąvokos atitinka Įstatyme, Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimų aprašas), ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

II SKYRIUS

TRĘŠIAMŲJU PRODUKTŲ NAUDOJIMAS

5.       Augalai turi būti tręšiami naudojant optimalias tręšiamųjų produktų normas, rekomenduojamas mokslo įstaigų, arba pagal gamintojų nurodytus reikalavimus, arba pagal sudarytą tręšimo planą.

6.       Žemės ūkio veiklos subjektas tręšiamuosius produktus turi naudoti laikydamasis specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“.

7.       Žemės ūkio veiklos subjektas, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis, turi laikytis Reikalavimų apraše nustatytų reikalavimų.

8.       Žemės ūkio veiklos subjektas gyvūninės kilmės ir medienos kuro pelenus turi naudoti laikydamasis Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytų reikalavimų.

9.       Dirvos paviršiuje paskleisti gyvūninės kilmės pelenai turi būti iš karto įterpiami į žemę užariant.

10.     Gyvūninės kilmės pelenai turi būti saugomi gyvūnams neprieinamoje patalpoje.

11.     Sandėliai (patalpos), kuriuose laikomos mineralinės (neorganinės) trąšos, turi būti pastatyti nedegių medžiagų, uždari, sausi ir vėdinami. Grindys turi būti aukščiau žemės paviršiaus, medinės sandėlio konstrukcijos padengtos ugniai atspariais mišiniais.

12.     Pakuotos mineralinės (neorganinės) trąšos gali būti laikomos sandėliuose arba lauke ant padėklų, apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių, atmosferos kritulių taip, kad pakuotės nestovėtų vandenyje ir ant jų nesikauptų vanduo.

13.     Palaidos mineralinės (neorganinės) trąšos laikomos tik sandėlyje. Skirtingų rūšių palaidos mineralinės (neorganinės) trąšos sandėlyje laikomos atskirtos pertvaromis arba atskirose talpyklose.

14.     Didelį azoto kiekį (N > 28 %) turinčios amonio nitrato trąšos laikomos tik supakuotos.

15.     Žemės ūkio veiklos subjektams, vykdantiems žemės ūkio veiklą, draudžiama saugoti ir naudoti amonio karbonato trąšas.

16.     Žemės ūkio veiklos subjektas, naudojantis mineralines (neorganines) trąšas, turi pildyti trąšų naudojimo apskaitos žurnalą (priedas) popieriuje arba elektroninėje formoje einamaisiais metais ne rečiau kaip du kartus: iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 31 d. Tręšiamųjų produktų naudojimo apskaitos žurnalas turi būti nuolat saugomas žemės ūkio veiklos subjekto buveinėje arba gyvenamojoje vietoje ir pateiktas tręšiamųjų produktų naudojimo priežiūrą atliekančiam pareigūnui pareikalavus.

17.     Tuščios tręšiamųjų produktų pakuotės, tręšiamųjų produktų likučiai turi būti tvarkomi vadovaujantis tręšiamųjų produktų etiketėse, techniniuose dokumentuose nurodytais ir (ar) atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais.

III SKYRIUS

TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ NAUDOJIMO PRIEŽIŪRA

18.     Tręšiamųjų produktų naudojimo priežiūrą  atlieka Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1150 „Dėl Valstybinių kontrolės institucijų atliekamų patikrinimų“, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais ūkio subjektų veiklos priežiūrą.

19.     Tarnybos pareigūnas tręšiamųjų produktų naudojimo patikrą vykdo pagal sudarytą ir Tarnybos direktoriaus patvirtintą planą. Atvykęs į vietą, jis pateikia tarnybinį pažymėjimą, pavedimą dėl patikrinimo atlikimo ir supažindina su tikrinimo užduotimi žemės ūkio veiklos subjektą ar jo atstovą.

20.     Tarnybos pareigūnas, vykdantis tręšiamųjų produktų naudojimo patikrą, turi teisę naudotis filmavimo, fotografavimo priemonėmis.

21.     Tarnybos pareigūnas, vykdantis tręšiamųjų produktų naudojimo priežiūrą, įvertina, ar jie naudojami pagal optimalias tręšiamųjų produktų naudojimo normas, rekomenduojamas mokslo įstaigų, ar pagal gamintojų nurodytus reikalavimus, ar pagal sudarytą tręšimo planą, atlieka tręšiamųjų produktų įsigijimo dokumentų, kurie turi būti saugomi dvejus metus nuo jų įsigijimo datos, patikrą.

22.     Tarnybos pareigūnas, atlikęs patikrą, surašo Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintus patikrinimo dokumentus.

23.     Siekdami įvertinti tręšiamųjų produktų kokybinės ir (ar) kiekybinės sudėties atitiktį Įstatyme ir (arba) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 3D-292 „Dėl Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimo į identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarkos aprašo ir tręšiamųjų produktų identifikavimo sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame identifikavimo sąraše (toliau – Identifikavimo sąrašas) nustatytiems reikalavimams, Tarnybos pareigūnai Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka ima tręšiamųjų produktų ėminius. Tręšiamojo produkto kokybinės ir (ar) kiekybinės sudėties tyrimai turi būti atliekami akredituotoje ar tręšiamojo produkto gamintojo laboratorijoje, akredituotoje naudoti numatomų tirti tręšiamojo produkto sudėtyje esančių medžiagų tyrimų metodus. Tais atvejais, kai nėra patvirtinto tyrimo metodą reglamentuojančio standarto, tręšiamojo produkto atitiktis gali būti grindžiama neakredituotos laboratorijos tyrimo protokolu.

24.     Tręšiamojo produkto kiekybinės ir (ar) kokybinės sudėties tyrimų išlaidas apmoka:

24.1. žemės ūkio veiklos subjektas, kai atlikus tyrimus nustatoma, kad tręšiamojo produkto kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka Įstatyme ir (arba) Identifikavimo sąraše nustatytos produkto sudėties;

24.2. Tarnyba arba žemės ūkio veiklos subjektas, pateikęs Tarnybai prašymą atlikti kokybinį ir (ar) kiekybinį tręšiamojo produkto tyrimą, kai, atlikus tyrimus, nustatoma, kad tręšiamojo produkto kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis atitinka Įstatyme ir (arba) Identifikavimo sąraše nustatytą produkto sudėtį.

25.     Esant žemės ūkio veiklos subjekto prašymui, Tarnybos pareigūnai Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka ima tręšiamųjų produktų ėminius tręšiamųjų produktų kokybinei ir (ar) kiekybinei sudėčiai įvertinti. Tręšiamųjų produktų ėminius į akredituotą ar tręšiamųjų produktų gamintojo laboratoriją, akredituotą naudoti numatomų tirti tręšiamojo produkto sudėtyje esančių medžiagų tyrimų metodus, pristato ir už tyrimus sumoka žemės ūkio veiklos subjektas. Tais atvejais, kai nėra patvirtinto tyrimo metodą reglamentuojančio standarto, tręšiamojo produkto atitiktis gali būti tiriama neakredituotoje laboratorijoje.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26.     Asmenys už Aprašo nuostatų nesilaikymą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

27.     Ginčai, kilę dėl Aprašo nuostatų vykdymo, sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

28.     Tikrinimo aktą suinteresuotieji asmenys turi teisę apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

 

_________________________________

 

Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo

priedas

 

(Trąšų naudojimo apskaitos žurnalo forma)

 

_________________________________________________________________________________________________________

(fizinio asmens vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas)

 

20 ...       M.  TRĄŠŲ NAUDOJIMO APSKAITOS ŽURNALAS

 

Eil. Nr.

Lauko atpažinties numeris*

Augalų pavadinimas

Trąšos pavadinimas, veikliosios medžiagos kiekis, proc. **

Tręšiamas plotas, ha

Panaudota

trąšų, kg

Tręšimo

data

1

2

3

4

5

6

7

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

________________________________________________________________________________________   

         (asmens, atsakingo už trąšų naudojimo apskaitos žurnalo pildymą, vardas, pavardė, parašas)

 

*Nurodoma kontrolinio žemės sklypo ir lauko Nr. ar eilės Nr., nurodytas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškoje, teikiamoje pagal Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“, arba kita informacija, leidžianti tiksliai atpažinti lauką. Lauko adresas rašomas tais atvejais, kai trąšos buvo panaudotos nedeklaruotame lauke.

**Nurodomas bendras N, bendras P, bendras K kiekis.

______________