I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Regiono studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami regiono studijų krypties (N06), priskiriamos humanitarinių mokslų (N) studijų krypčių grupei, studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas regiono studijų kryptį reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo.“
2. Aprašo reikalavimai taikomi pirmosios ir antrosios studijų pakopų universitetinėms studijų programoms, vykdomoms nuolatine ir ištęstine studijų formomis.
3. Pagrindinis regiono studijų krypties studijų tikslas – studijuojamo regiono pažinimas dalykiniu ir (arba) tarpdalykiniu požiūriu:
3.1. pirmosios studijų pakopos tikslas – sudaryti sąlygas pažinti ir suprasti regionų įvairovę taikant skirtingas teorines, metodologines ir praktines prieigas, parengti darbui plataus humanitarinio išsilavinimo specialistus, išmanančius studijuojamo regiono šalių kultūrų ir visuomenių specifiką ir suvokiančius šių šalių kultūros raidos procesus;
3.2. antrosios studijų pakopos tikslas – rengti regiono studijų specialistus, demonstruojančius aukštas tarpkultūriškumo kompetencijas ir gebančius efektyviai veikti globalioje daugiakultūrėje visuomenėje bei spręsti joje kylančias problemas, remiantis tarpdisciplininiais moksliniais tyrimais, puoselėti mąstymo bei veikimo įvairovės vertybes.
4. Baigusiesiems studijas suteikiamas humanitarinių mokslų bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygmenis ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenis bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopas, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro / magistro diplomu ir jo priedėliu.
5. Regiono studijų kryptis gali būti įtraukta į įvairias tarpkryptines studijų programas. Regiono studijų suteikiamos įvairialypės žinios ir gebėjimai yra naudingi kitų humanitarinių ir socialinių mokslų studijoms, todėl galimos įvairios tarpkryptinės studijų programos, integruojančios regiono studijų ir humanitarinių bei socialinių mokslų grupių krypčių studijas.
6. Stojantiesiems į pirmosios pakopos studijas aprašas specialiųjų reikalavimų nenustato.
7. Rekomenduojama į antrosios pakopos studijas konkurso būdu aukštosios mokyklos nustatyta tvarka priimti asmenis, įgijusius humanitarinių ar socialinių mokslų bakalauro laipsnį. Asmenys, įgiję kitos krypties bakalauro laipsnį, turi būti baigę papildomąsias studijas, kurių turinį ir apimtį nustato aukštoji mokykla.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
8. Regiono studijos, dar vadinamos regionistika, yra studijų kryptis, apibūdinanti kultūros ir visuomenės pasirinktoje geografinėje erdvėje pažinimą, derinant humanitarinių ir socialinių mokslų požiūrius. Regionistikos studijų programos apima gilinamąsias vieno regiono (šalies) arba regionų (šalių) grupės studijas (toliau – regionas). Regiono kalba (-os) pasirinktu lygiu yra sudėtinė regiono studijų programos pirmosios, o prireikus – ir antrosios studijų pakopos dalis. Kalbos (-ų) studijoms skiriama studijų programos dalis ir ugdomos kalbinės kompetencijos, priklausomai nuo numatomų studijų programos tikslo, ugdomų gebėjimų ir siekiamų rezultatų.
9. Regiono studijų krypties programos, priklausomai nuo studijų ir tyrimų tradicijos Lietuvoje, gali apimti regionų (šalių) studijas: Afrikos (Šiaurės Afrikos, Užsacharės Afrikos), Artimųjų Rytų, Azijos (Centrinės Azijos, Pietų Azijos, Pietryčių Azijos, Rytų Azijos), Europos, Indijos (indologija), Japonijos (japonologija), Kinijos (sinologija), Korėjos (korėjistika), Lotynų Amerikos, Okeanijos, Skandinavijos (skandinavistika), Šiaurės Amerikos, Turkijos (turkologija). Šis regionų sąrašas nėra baigtinis.
10. Studijų programos yra išskirtinai daugiadalykės (jungiančios dvi ar daugiau akademinių disciplinų) ir (arba) tarpdalykinės.
11. Studijų programų turinio reikalavimai:
11.1. turi būti įvardytas ir aiškiai apibrėžtas studijuojamas regionas (šalis), pavyzdžiui, Azijos studijos, Japonijos studijos (arba japonologija), Skandinavijos studijos (arba skandinavistika);
11.2. regiono studijų krypties programos dalykas apibrėžiamas kaip dalykas, kai yra skirtas konkretaus regiono ir (arba) konkrečios disciplinos pagrindų studijoms;
11.3. siekiant užtikrinti programos daugiadalykiškumą ir (arba) tarpdalykiškumą, studijų programa turi aprėpti akademinius humanitarinių mokslų krypčių grupės ir socialinių mokslų krypčių grupės studijų laukus. Jų kiekybinis tarpusavio santykis gali skirtis priklausomai nuo studijų programos koncepcijos;
11.4. studijų programos turinys turi atspindėti regiono studijų tarpinę padėtį tarp regiono ribas peržengiančių ir regiono specializacijos dalykų. Studijų programos pagrindą gali sudaryti konceptualus regioninių ir specializuotųjų dalykų derinys (jų tarpusavio santykis gali būti įvairus). Be konkrečiam regionui skirtų dalykų pirmosios studijų pakopos studijų programose turi būti dalykų, orientuotų į bendrųjų humanitarinių ir socialinių mokslų teorijų pažinimą, platesnio tarpregioninio konteksto supratimą, taip pat į praktinį kalbinės ir tarpkultūrinės kompetencijos ugdymą;
11.5. studijų programos dalykų visuma gali būti reiškiama vienu iš šių dviejų būdų:
11.5.1. ji yra metodologinis ir konceptualinis dalykų derinys, pagrįstas skirtingų dalykinių ir tarpdalykinių prieigų suvokimu ir taikymu;
11.5.2. ji yra bendrasis kelių konkrečiai visuomenei ar kelioms geografiškai, ar istoriškai susijusioms visuomenėms skirtų dalykų (modulių) derinys;
11.6. absolventai gali veikti kaip studijų regiono ir už jo ribų esančių visuomenių tarpininkai, todėl studijų programoje turi būti taikomas lyginamasis aspektas:
11.6.1. gretinamos skirtingos subregioninės tradicijos studijuojamame regione;
11.6.2. gretinamas studijuojamas regionas su kitu (-ais) geografiniu (-iais) regionu (-ais) arba globaliajame kontekste;
11.7. kiekviena studijų programa turi atskleisti regiono studijas tiek sinchroniniu (ryšio tarp reiškinių aiškinimas konkrečiu laiko momentu), tiek diachroniniu (reiškinių aiškinimas tęstinumo ir kitimo laike požiūriu) aspektu. Šių aspektų tarpusavio santykis gali skirtis, priklausomai nuo studijų programos koncepcijos.
12. Studijų programoms būdingas studijuojamų dalykų ar modulių nuoseklumas, kurį laiduoja geografinė studijuojamo regiono apibrėžtis. Gilinamasis ir plečiamasis tokių studijų aspektai priklauso nuo studijų programos koncepcijos.
13. Studijose gali būti naudojami įvairios humanitarinių ir socialinių mokslų, taip pat tarpdalykinės pažinimo strategijos ir tyrimo metodai, tačiau visos studijų programos privalo užtikrinti gebėjimą analizuoti studijuojamo regiono kultūrinį, visuomeninį, politinį ir gamtinės aplinkos kontekstą remiantis rašytiniais ir (arba) vaizdiniais ir (arba) žodiniais šaltiniais.
14. Baigtos studijos sudaro galimybę plėtoti karjerą įvairiose srityse, kuriose reikalingas regiono išmanymas, specifikos supratimas ir analitiniai įgūdžiai, teoriniai ir praktiniai regiono tyrimai (duomenų kaupimas, analizė, kritika, vertinimas), profesinės veiklos organizavimas (projektų, programų, iniciatyvų rengimas ir įgyvendinimas). Įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija suteikia galimybę dirbti įvairiose nacionalinėse ir tarptautinėse valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, privačiose struktūrose ir verslo sektoriuje. Absolventai gali panaudoti regiono kalbų kompetencijas vertimų ir neformaliojo švietimo srityse, atlikti įvairius specifinius su regiono vertinimu susijusius analitinius ir ekspertinius darbus. Baigę antrosios pakopos studijas asmenys turi galimybę tęsti studijas trečiojoje studijų pakopoje Lietuvoje ir užsienyje.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
15. Šiame skyriuje nurodyti siekiami pamatiniai studijų rezultatai, tačiau jie nėra studijų programos ar studijų dalykų išsamaus turinio specifikacija.
16. Baigę pirmosios pakopos studijas, asmenys turi pasiekti šiuos rezultatus:
16.1. žinios, jų taikymas. Asmuo turi:
16.1.1. pažinti studijuojamą regioną taikydamas dalykinius ir tarpdalykinius pažinimo modelius;
16.1.2. apibrėžti pagrindines regiono studijų krypties sudėtinių dalykų ar tarpdalykinių laukų sąvokas ir taikyti regiono studijų pažinimo metodus;
16.1.3. išmanyti požiūrių į studijuojamą regioną įvairovę iš skirtingų akademinių perspektyvų;
16.1.4. lyginti studijuojamo regiono ir kitų pasaulio regionų panašumus ir skirtumus remiantis tarpkultūriškumo ir tarptautiškumo nuostatomis;
16.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo turi:
16.2.1. naudoti ir analizuoti pirminius ir antrinius regiono rašytinius ir (arba) vaizdinius ir (arba) žodinius šaltinius regiono originalo kalba;
16.2.2. rengti ir rašyti tiriamąjį darbą naudodamasis bibliotekų ir interneto šaltiniais, analizuoti tekstus studijuojamo regiono, lietuvių (nebūtina užsienio šalių studentams) ir bent viena Vakarų Europos kalba ir naudoti žodinę ir (arba) vaizdinę medžiagą kaip kitos kultūros pažinimo priemonę;
16.3. socialiniai gebėjimai. Asmuo turi.
16.3.1. komunikuoti specialistų ir nespecialistų auditorijoms regiono studijų problematiką, pristatyti aktualią informaciją ir idėjas;
16.3.2. gebėti dirbti grupėje, rodant iniciatyvą ir derinant bendrus interesus;
16.3.3. gebėti formuluoti problemas ir siūlyti jų sprendimo būdus;
16.4. asmeniniai gebėjimai. Asmuo turi:
16.4.1. dirbti savarankiškai, demonstruodamas gebėjimą planuoti ir valdyti asmeninį studijų ir profesinio tobulėjimo procesą, reflektuoti savo pasiekimus ir suvokimą;
16.4.2. aiškiai, nuosekliai ir įtikinamai reikšti mintis, analizę grįsti įrodymais ir argumentais;
16.4.3. apibendrinti informaciją, įvertinti kritines pastabas ir formuluoti pagrįstus vertinimus;
16.4.4. suvokti moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomeninei, ekonominei, kultūrinei raidai, gerovei ir aplinkai;
16.5. specialieji gebėjimai. Asmuo turi:
16.5.1. gebėti paaiškinti regiono kultūrinius, istorinius, socialinius ir politinius procesus iš chronologinės ir geopolitinės perspektyvos, orientuotis dabartinėje kultūrinėje, socialinėje, politinėje ir ekonominėje regiono situacijoje;
16.5.2. kalbėti, rašyti, skaityti ir suprasti studijuojamo regiono kalbą programoje numatytu lygiu ir taikyti kalbos žinias tyrimuose;
16.5.3. derinti ne mažiau kaip dviejų humanitarinių ir (arba) socialinių mokslų disciplinų žinias ir jas kritiškai taikyti dalykiniuose ir tarpdalykiniuose tyrimuose;
16.5.4. identifikuoti svarbiausias regionų raidos problemas ir siūlyti šių problemų sprendimo būdus;
16.5.5. demonstruoti sąmoningumą, empatiją ir supratimą studijuojamo regiono atžvilgiu.
17. Baigę antrosios pakopos universitetines studijas, studentai turi pasiekti šiuos studijų rezultatus:
17.1. žinios, jų taikymas. Asmuo turi:
17.1.1. apibendrinti studijuojamo regiono studijų pasaulinę praktiką ir istorines slinktis;
17.1.2. išmanyti regiono studijų krypties kompleksinę prigimtį ir jos santykius su kitomis disciplinomis bei tarpdalykiniais laukais;
17.1.3. taikyti viena kitą papildančias regiono studijų tyrimo strategijas, metodologines ir teorines prieigas studijuojamo (-ų) regiono (-ų) kultūros analizėje;
17.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo turi:
17.2.1. gebėjimas kritiškai lyginti ir derinti skirtingas disciplinines prieigas regiono tyrime;
17.2.2. rengti ir rašyti regiono studijų probleminį tiriamąjį darbą taikydamas dalykines ir tarpdalykines metodologijas bei teorijas;
17.2.3. analizuoti studijuojamo regiono duomenis, identifikuodamas, apibendrindamas ir kritiškai vertindamas pirminę ir antrinę medžiagą;
17.3. socialiniai gebėjimai. Asmuo turi:
17.3.1. atlikti užduotis žodžiu ir raštu, taikydamasis prie situacijos ir laikydamasis nustatytų terminų;
17.3.2. gebėti dirbti tarpdalykinėje grupėje;
17.3.3. pristatyti apibendrintą informaciją, idėjas ir spręstinas problemas specialistams ir kitiems asmenims, įvertinant auditorijos lūkesčius ir dalykinės kompetencijos skirtumus;
17.3.4. prisiimti atsakomybę už savo ir grupės veiklos kokybę, jos vertinimą ir tobulinimą, vadovaujantis profesine etika ir pilietiškumu;
17.4. asmeniniai gebėjimai. Asmuo turi:
17.4.1. dirbti savarankiškai, demonstruodamas gebėjimą planuoti ir valdyti asmeninį studijų ir profesinio tobulėjimo procesą, reflektuoti savo pasiekimus ir suvokimą;
17.4.2. identifikuoti problemas, priimti sprendimus ir veikti, įvertindamas galimas pasekmes socialinei, politinei, ekonominei, kultūrinei raidai, gerovei ir aplinkai;
17.5. specialieji gebėjimai. Asmuo turi:
17.5.1. pasirinkti ir taikyti tinkamas studijuojamo (-ų) regiono (-ų) tyrimų metodologijas ir teorijas;
17.5.2. skaityti ir naudoti medžiagą, demonstruodamas gebėjimą pagrįstai ir korektiškai lyginti iš skirtingos disciplininės ir akademinės aplinkos kylančias idėjas ir sampratas;
17.5.3. savarankiškai generuoti regionui aktualias idėjas ir iniciatyvas, panaudodamas įvairius informacijos ir žinių įgijimo, kaupimo, skleidimo ir išsaugojimo metodus;
17.5.4. gebėti rinkti ir kritiškai vertinti informaciją apie regionui svarbią, aktualią problemą, reikšmingą įvykį ir kultūros faktą ar reiškinį, kūrybiškai žvelgti į regiono istorijos reiškinius ieškodamas sąsajų su dabartimi;
17.5.5. gebėti etiškai, kūrybiškai ir efektyviai reprezentuoti regiono įvairovę, derinti skirtingus požiūrio taškus ir prisidėti prie objektyvios informacijos apie regioną sklaidos.
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
18. Studijų organizavimo, mokymosi ir vertinimo strategija turi atspindėti aktualius dabartinės visuomenės poreikius ir skatinti aktyvų studentų dalyvavimą studijų procese. Ji turi būti aiškiai apibrėžta regiono studijų krypties studijų programose.
19. Studijų procese turi būti lanksčiai taikomi ir derinami skirtingi studijų metodai, atsižvelgiant į norimus pasiekti rezultatus. Taikomi studijų metodai turi būti įvairūs, efektyvūs, skatinantys studentus įsitraukti į mokymosi procesą, tarpusavio bendradarbiavimą, leidžiantys jiems reflektuoti savo žinias ir gebėjimus, įsivertinti pasiekimus ir pažangą.
20. Visi taikomi studijų metodai (pavyzdžiui, paskaitos, seminarai, praktiniai užsiėmimai, konsultacijos, savarankiškas darbas, grupinis darbas, praktika ir kita) ir būdai (pavyzdžiui, teorinės medžiagos pateikimas, aiškinimas, iliustravimas ir komentavimas; praktikos pavyzdžių pristatymas, analizavimas, aptarimas, apibendrinimas; atvejų studijos; „minčių lietus“; diskusijos; debatai; savarankiška studijų medžiagos analizė; savarankiškas individualių ar grupinių užduočių atlikimas ir pristatymas; vaidmenų žaidimai; ekspertų metodas; minčių, sąvokų, koncepcijų žemėlapių sudarymas; projektinis mokymas; probleminis mokymas; reflektavimo dienoraščiai; mokomosios išvykos; lauko tyrimai, interviu, studijos in situ; virtualus mokymas ir kiti) privalo sudaryti studentams galimybę išsiugdyti numatytus bendruosius bei specialiuosius gebėjimus ir užtikrinti efektyvų bei regiono studijoms specifišką įvairovės principais paremtą mokymosi procesą.
21. Skirtingų studijų pakopų studijų programose gali būti taikomi tie patys studijų ir vertinimo metodai, tačiau turi skirtis pateikiamų užduočių turinys, sudėtingumas ar studento savarankiškumo raiška.
22. Studijų programos vertinimo strategijos turi būti susietos su studijų rezultatais. Vertinimo metodai turi apimti tiek žinių, tiek gebėjimų lygmenį, suteikti studentams galimybę pademonstruoti specifinius ir bendruosius gebėjimus, suvokimą ir žinias. Vertinimo metodai turi skatinti studentų savarankiškumą ir kūrybiškumą.
23. Gali būti taikomi šie vertinimo metodai: apklausa, testas, sąvokų žemėlapiai, pasakojimas, pristatymas, dienoraščio rengimas, esė, atvejo analizė, literatūros apžvalga, aplanko metodas, pranešimas, projektų rengimas ir pristatymas, praktinių įgūdžių vertinimas, egzaminas ir kita.
24. Studentų darbų vertinimas turėtų būti siejamas su gebėjimais naudotis akademinėmis pirminių ir antrinių šaltinių duomenų bazėmis ir (arba) archyvais.
25. Studentų žinių ir gebėjimų vertinimas turi būti patikimas ir pagrįstas aiškiai suformuluotais ir iš anksto žinomais kriterijais, turi būti atsižvelgiama į darbo atlikimo sąlygas ir turėtus išteklius. Studentams gali būti suteikiama galimybė dalyvauti priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo būdų ir kriterijų.
26. Su studijų programa susijusi studentų pasiekimų vertinimo sistema turi būti aiškiai dokumentuota ir leisti aukštajai mokyklai įsitikinti, kad studijų programą baigiantys studentai yra pasiekę studijų rezultatus.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
27. Aukštoji mokykla, vykdanti ir rengianti naują regiono studijų krypties programą, turi atsižvelgti į šias studijų programai būtinas prielaidas:
27.1. turėti studijų programai reikalingų išteklių: sukauptą konkretaus regiono srities knygų, dokumentų, periodinių leidinių fondą, prieigą prie elektroninių duomenų bazių, suteikiančių galimybę studijuoti konkretų regioną;
27.2. turėti tiesioginius ryšius su užsienio aukštojo mokslo institucijomis, vykdančiomis konkretaus regiono studijas. Rekomenduojama, kad šie ryšiai būtų formalizuoti bendradarbiavimo sutartimis, kuriose būtų numatyti dėstytojų ir studentų mainai, bendradarbiavimas atliekant mokslinius tyrimus.
28. Studijų programų vykdymo rekomendacijos:
28.1. studijų programoje turėtų būti numatyta galimybė įskaityti dalines studijas studijuojamame regione, gilinančias regiono pažinimą. Šių dalinių (nuo vienos savaitės iki vienų mokslo metų) studijų laikotarpis turi būti įskaitomas studijų kreditais. Dalines studijas gali sudaryti formalios studijos ar tyrimo projektas užsienio aukštojoje mokykloje, praktika užsienio institucijoje;
28.2. per studijas studentai turėtų būti tinkamai motyvuojami ir informuojami apie jų studijų esmę ir pobūdį būsimo darbo kontekste. Tai turėtų būti atliekama per praktiką, kurios įgyvendinimo prielaidas sudarytų glaudus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais;
28.3. studentai nuo pat studijų pradžios turėtų būti skatinami dalyvauti neformalioje veikloje kaip mentoriai, savanoriai, klubų ar kitų organizacijų nariai, projektų vykdytojai ir taip raginami nuosekliai ir kryptingai tobulinti asmeninius, socialinius ir specialiuosius gebėjimus;
28.4. studentai turėtų būti tinkamai konsultuojami dėl studijų planų ir karjeros galimybių, akademinio judumo, taip pat tinkamai motyvuojami ir informuojami apie studijų esmę ir pobūdį, būsimo darbo galimybes;
28.5. studijos užbaigiamos absolvento gebėjimų įvertinimu viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu);
28.6. jeigu suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis, įgyjamas baigus dviejų krypčių programą, turi būti numatyti abiejų studijų krypčių grupių (arba vienos, jei kryptys priskiriamos tai pačiai krypčių grupei) baigiamieji darbai (projektai) ir (ar) baigiamieji egzaminai, jiems iš viso skiriant ne mažiau kaip 15 studijų kreditų;
28.7. pirmosios ir antrosios studijų pakopų baigiamasis darbas (projektas) yra savarankiškas tiriamasis kvalifikacinis darbas, kurio tyrimų objekte turi būti įvardijamas studijuojamas regionas. Darbas gali būti konstruojamas dalykiniu, tarpdalykiniu arba daugiadalykiu principu:
28.7.1. pirmosios studijų pakopos baigiamasis darbas turi būti pagrįstas per studijas įgytomis žiniomis ir gebėjimais, atskleisti programos studijų rezultatus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) studentas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų tyrėjų anksčiau atliktus darbus, aprašyti savo atliktą praktinį ir (arba) tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti išvadas pagal aukštosios mokyklos patvirtintus reikalavimus. Rekomenduojama, kad jo darbas būtų grįstas pirminių rašytinių ir (arba) vaizdinių ir (arba) žodinių šaltinių originalo kalba analize;
28.7.2. antrosios studijų pakopos baigiamasis darbas turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos studijų rezultatus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) magistrantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau tiriamoje srityje atliktus darbus, savarankiškai atlikti tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas pagal aukštosios mokyklos patvirtintus reikalavimus;
28.7.3. baigiamojo darbo vertinimo komisija turi būti sudaroma iš tyrimais, dėstymu ar praktine veikla su regionu tiesiogiai susijusių kompetentingų specialistų: mokslininkų, praktikų profesionalų, galimų darbdavių atstovų. Rekomenduojama į komisiją nario arba pirmininko teisėmis kviesti dalyvauti kitų institucijų, vykdančių regiono studijų krypties studijų programas, atstovus.
29. Regiono studijų krypties studijų programų dėstytojams keliami reikalavimai:
29.1. dėstytojų kompetencija vertinama pagal jų mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį, dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, vadovavimą projektams ar dalyvavimą juose, šiuolaikinių studijų metodų taikymą, sugebėjimą laisvai bendrauti bent viena iš tarptautinio bendradarbiavimo kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų), domėjimąsi ir entuziazmą kuriant veiksmingesnius dėstymo metodus, mokslinį lygį, pripažinimą profesinėse, mokslinėse ir kitokiose bendrijose, dalyvavimą švietimo programose, profesinį įžvalgumą ir asmeninį domėjimąsi studentų mokslo ir savarankiškais darbais;
29.2. dėstytojų kompetencija vertinama pagal jų kvalifikaciją atitinkamoje studijų kryptyje ir pagal regioninę kompetenciją, kurią nurodo jų tyrimai, susiję su konkrečiu regionu, kalbinė kompetencija, patirtis atliekant tyrimus regione ir kita.
30. Materialinė ir metodinė bazė, būtina studijų procesui vykti, turi tenkinti šiuos minimalius reikalavimus ir būti nuolat atnaujinama:
30.1. auditorijos turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus. Jose turi būti šiuolaikiška garso ir vaizdo aparatūra, demonstravimo priemonės;
30.2. aukštojoje mokykloje turi būti pakankamai kompiuterių ir tinkama programinė įranga: interneto ryšys, literatūros katalogai, paieškos sistemos, tinkama kalbų mokymosi įranga;
30.3. bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamai studijų programai įgyvendinti reikalingos mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų ir kitos reikiamos literatūros lietuvių, Vakarų Europos ir studijuojamo regiono kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su interneto prieiga prie tarptautinių duomenų bazių. Bibliotekų skaityklos turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus, turėti gerą garso izoliaciją.
31. Studentams turi būti prieinama visa studijų medžiaga ir informacija apie studijas (studijų tvarkaraščiai, dalykų aprašai, baigiamojo darbo reikalavimai ir kita).
32. Regiono studijų praktika turi būti integrali ir privaloma pirmosios studijų pakopos studijų programos dalis.
33. Praktika gali būti atskiras studijų dalykas arba sudėtinė dalyko dalis.
34. Praktika turi būti organizuojama vadovaujantis aukštosios mokyklos parengta praktikos organizavimo tvarka, kurioje apibrėžiami praktikos reikalavimai, konkrečios praktikos užduotys, studijų rezultatai ir pasiekimų vertinimo sistema, parama studentui atliekant praktiką, taip pat kriterijai, pagal kuriuos vertinami per praktiką studento įgyti atitinkamo lygmens įgūdžiai.
35. Praktika organizuojama Lietuvos ir užsienio valstybės institucijose, nevyriausybinėse ir tarptautinėse organizacijose, verslo įmonėse. Aukštoji mokykla gali numatyti galimybę studentams atlikti regiono studijų praktiką, kurios turinys būtų susijęs su vertimu arba pedagogine veikla švietimo įstaigose.
36. Praktikos vadovai aukštojoje mokykloje turi turėti ne žemesnį nei magistro laipsnį ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją (nebūtinai baigus regiono studijų krypties studijas) ir ne mažesnę kaip trejų metų dėstymo, mokslinės ar praktinės veiklos patirtį konkrečios studijų programos ypatumus atitinkančioje srityje.
37. Studentams turėtų būti sudaromos galimybės prisidėti prie aukštosios mokyklos padalinio, kuriame vykdoma regiono studijų programa, vykdomos mokslo tiriamosios, eksperimentinės ar mokslo sklaidos veiklos.
38. Studentai turi būti konsultuojami dėl karjeros galimybių.
39. Studijų programos vykdymas turi būti pagrįstas veikiančia ir su socialiniais partneriais suderinta kokybės užtikrinimo sistema.
40. Regiono studijų krypties programas vykdanti aukštoji mokykla turi užtikrinti studijų kokybę, nuolat tobulinti studijų programas, atsižvelgti į naujausius regiono studijų mokslo pasiekimus, darbo rinkos ir studijuojančiųjų poreikius.
