LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL JŪRŲ LAIVŲ AVARIJŲ IR INCIDENTŲ TYRIMŲ, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarkos aprašo PATVIRTINIMO
2015 m. gruodžio 30 d. Nr. 1R-386
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi ir 48 straipsnio 5 dalimi ir įgyvendindamas 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/18/EB, nustatančią pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB (OL 2009 L 131, p. 164):
1. T v i r t i n u Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarkos aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro 2015 m. gruodžio 30 d.
įsakymu Nr. 1R-386
JŪRŲ LAIVŲ AVARIJŲ IR INCIDENTŲ TYRIMŲ, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarkos aprašas
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vykdymo, tyrimų ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarką.
2. Apraše nustatytos priemonės, skirtos užtikrinti jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų operatyvumą, tinkamą jūrų laivų avarijų ir incidentų, siekiant nustatyti jų priežastis, analizę, taip pat tyrimų ataskaitų ir pasiūlymų, kaip pagerinti padėtį, tikslumą ir pateikimą laiku.
3. Aprašo reikalavimai taikomi jūrų laivų avarijoms ir incidentams, kurie:
3.2. yra įvykę Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje arba vidaus vandenyse, kaip apibrėžta 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijoje;
4. Aprašo reikalavimai netaikomi jūrų laivų avarijoms ir incidentams, kurie yra susiję tik su:
4.1. karo ir su karinio jūrų laivyno vėliava plaukiojančiais laivais ir kitais Lietuvos Respublikai priklausančiais ar jos valdomais laivais, kurie naudojami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nekomerciniais tikslais;
4.3. nemechaniniu būdu varomais laivais, tradiciniais laivais, pramoginiais, mažaisiais laivais, kuriais nevykdoma prekyba, nebent juose būtų įgula ir daugiau kaip 12 keleivių, plukdomų komerciniais tikslais;
5. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos prie 1997 m. lapkričio 27 d. Tarptautinės jūrų organizacijos Asamblėjos rezoliucijos A.849(20) pridėtame Jūsų laivų avarijų ir incidentų tyrimo kodekse, 2008 m. gruodžio 18 d. Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų saugumo komiteto ir Jūrų aplinkos apsaugos komiteto aplinkraštyje MSC-MEPC3/Circ.3, Tarptautinės jūrų organizacijos asamblėjos rezoliucijoje A.861(20) ir Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų saugumo komiteto rezoliucijoje MSC.163(78), Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme ir kituose teisės aktuose.
II SKYRIUS
jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimŲ vadovAS
6. Jūrų laivų avarijas ir incidentus tiria nuolatinis jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovas (toliau – tyrimų vadovas). Tyrimų vadovą skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Prireikus gali būti skiriami keli tyrimų vadovai.
7. Tyrimų vadovas turi turėti jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų profesinių žinių ir praktinės patirties.
8. Tyrimų vadovas savo organizacine, teisine ir sprendimų priėmimo forma yra nepriklausomas nuo bet kokių priežiūros (kontrolės) funkcijas jūrų transporte vykdančių institucijų ir įstaigų, jūrų uostus valdančių įmonių, laivybos ir krovos kompanijų (bendrovių), kitų jūrų transporto sektoriuje veikiančių įmonių ir organizacijų, institucijų ir asmenų, kurių interesai gali prieštarauti tyrimų vadovo uždaviniams.
9. Tyrimų vadovas, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais ir bendradarbiaudamas su ikiteisminio tyrimo institucijomis ar kitomis institucijomis ar įstaigomis, vykdančiomis jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimą, užtikrina pagal šio aprašo nuostatas vykdomų tyrimų nepriklausomumą nuo kitų lygiagrečiai vykdomų tyrimų, taip pat siekia, kad minėti tyrimai netrukdytų, nestabdytų ir nevilkintų jo vykdomų jūrų laivų avarijų ar incidentų tyrimų.
10. Tyrimų vadovas dalyvauja Europos Sąjungos valstybių narių jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo įstaigų nuolatinio bendradarbiavimo sistemoje, bendradarbiauja ir teikia abipusę pagalbą atliekant jūrų laivų avarijų ar incidentų tyrimus, kuriems vadovauja kitos Europos Sąjungos valstybės narės, arba, atsižvelgdamas į aprašo 41 punktą, vadovavimo tokiam tyrimui užduotį perleidžia kitai Europos Sąjungos valstybei narei, taip pat koordinuoja tam tikrų tyrimo įstaigų, dalyvaujančių atliekant jūrų laivų avarijų ar incidentų tyrimą, veiklą tiek, kiek tai reikalinga tyrimų tikslams pasiekti.
11. Tyrimų vadovas apraše jam nustatytas funkcijas gali derinti su kitais ne jūrų laivų avarijų ar incidentų tyrimais, jeigu tokie tyrimai netrukdo jo nepriklausomumui.
12. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija tyrimų vadovui ir jūrų laivų avarijų ar incidentų tyrimų komisijos (toliau – komisija) nariams sudaro sąlygas bet kuriuo metu gavus pranešimą apie jūrų laivo avariją ar incidentą nedelsiant reaguoti ir suteikia reikiamų išteklių jų funkcijoms nepriklausomai atlikti.
13. Tyrimų vadovas turi šias teises ir pareigas:
13.1. vadovaujant jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimui bendradarbiauti su kitų iš esmės suinteresuotų valstybių tyrimo įstaigomis, nustatyti jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimo apimtį ir jo atlikimo tvarką taip, kad tai geriausiai padėtų pagerinti saugumą jūroje, užkirstų kelią taršai iš laivų ir taip sumažintų jūrų laivų avarijų, taip pat kad būtų užkirstas kelias jūrų laivų avarijoms ar incidentams ateityje;
13.2. užtikrinti, kad visi jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimo metu paimti ar gauti liudytojų parodymai, kiti pareiškimai, pasakojimai ir užrašai, dokumentai, atskleidžiantys asmenų, davusių parodymus tyrimo metu, tapatybę, taip pat informacija apie jūrų laivo avarijos ar incidento metu nukentėjusius asmenis, kuri yra neskelbtina arba asmeninio pobūdžio, įskaitant informaciją apie jų sveikatą, būtų naudojami tik jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimo tikslais, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos nustato, kad visuomenės interesas atskleisti šiuos duomenis yra svarbesnis;
13.3. uždrausti jūrų laivo avarijos ar incidento tyrime dalyvauti asmenims, dėl kurių veiksmų ar neveikimo buvo sunaikinti ar pažeisti daiktiniai įrodymai, sąmoningai suklastojusiems dokumentus arba nuolat nevykdžiusiems tyrimų vadovo nurodymų. Apie tai tyrimų vadovas nedelsdamas praneša reikiamų valstybės institucijų ar įstaigų, organizacijų ir įmonių vadovams;
13.5. duoti išankstinį perspėjimą, jeigu, tyrimų vadovo vertinimu, reikia imtis skubių veiksmų Europos Sąjungos lygiu siekiant išvengti naujų avarijų pavojaus. Apie tai, kad reikia duoti tokį perspėjimą, tyrimų vadovas bet kuriuo jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimo metu informuoja Europos Komisiją;
III SKYRIUS
pareiga atlikti jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimą
15. Įvykus jūrų laivo avarijai, tyrimų vadovas privalo atlikti jos tyrimą, jeigu:
15.2. jūrų laivo avarija įvyksta Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar vidaus vandenyse, kaip apibrėžta 1982 m. Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijoje, nepriklausomai nuo avariją patyrusio laivo ar laivų vėliavos;
16. Įvykus jūrų laivų incidentams, tyrimų vadovas sprendžia, ar tikslinga atlikti jų tyrimą. Priimdamas šį sprendimą, tyrimų vadovas atsižvelgia į jūrų laivo incidento sunkumą, su incidentu susijusio laivo tipą ir (arba) krovinio rūšį, taip pat į galimybes išvengti panašių incidentų ateityje atsižvelgiant į tyrimo rezultatus.
17. Atlikdamas jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimus, tyrimų vadovas ir komisijos nariai laikosi bendrosios jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo metodikos, priimtos 2011 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1286/2011, kuriuo priimama bendroji jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo metodika, parengta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/18/EB 5 straipsnio 4 dalį (OL 2011 L 328, p. 36), ir parengtos vadovaujantis 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiančio Europos jūrų saugumo agentūrą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 7 tomas, p. 3), 2 straipsnio e dalimi. Minėtos metodikos rekomendacijų tam tikrais atvejais galima nesilaikyti, jeigu, tyrimų vadovo nuomone, tai yra būtina ir jeigu to reikia norint pasiekti tyrimo tikslus. Jūrų laivo avarijai įvykus Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar vidaus vandenyse, tyrimų vadovas, komisija, vadovaudamasis (vadovaudamasi) nacionaliniais teisės aktais, kartu atsižvelgia į tam tikras Tarptautinės jūrų organizacijos Sąžiningo elgesio su jūrininkais įvykus jūrų laivo avarijai gairių nuostatas.
IV SKYRIUS
JŪRŲ LAIVŲ AVARIJŲ IR INCIDENTŲ TYRIMŲ ORGANIZAVIMAS
19. Labai sunkias ir sunkias jūrų laivų avarijas, kurios įvyko laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, ir (arba) įvyko Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar vidaus vandenyse, kaip apibrėžta 1982 m. Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijoje, tiria tyrimų vadovas, suformavęs komisiją.
21. Jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpesnį laiką ir turi būti baigtas per 12 mėnesių nuo jūrų laivo avarijos ar incidento dienos.
22. Duomenis apie jūrų laivų avarijas ir incidentus, taip pat duomenis, gautus atliekant jūrų laivų avarijų ar incidentų tyrimus, tyrimų vadovas teikia Europos Komisijai. Šie duomenys teikiami naudojantis Europos informacine baze apie jūrų laivų avarijas (EMCIP), vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtinta pranešimo apie jūrų laivo avariją ar incidentą forma. Tyrimų vadovas duomenis apie jūrų laivų avarijas ir incidentus taip pat teikia Tarptautinei jūrų organizacijai, apie jūrų laivų avarijas ir incidentus, įvykusius Baltijos jūros regione, – Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) sekretoriatui ir Tarptautinės jūrų organizacijos pasaulinei jūrų saugos informacinei sistemai (GISIS).
23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija informuoja Europos Komisiją apie Lietuvos Respublikos institucijas, kurios turi teisę naudotis Europos informacine baze apie jūrų laivų avarijas. Lietuvos Respublika dalyvauja kuriant šios duomenų bazės struktūrą ir duomenų pranešimo per tam tikrą laiką metodą.
24. Prireikus tyrimų vadovas gali kviesti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių ekspertus ir specialistus tirti jūrų laivo avariją ar incidentą.
25. Komisijos nariai, ekspertai, specialistai gali būti tik reikiamą išsilavinimą, kvalifikaciją ir darbo patirtį turintys, taip pat nešališki ir tyrimo baigtimi asmeniškai nesuinteresuoti asmenys.
26. Jūrų laivo avarijos ar incidento tyrime dalyvaujantys komisijos nariai, ekspertai, specialistai neturi teisės skelbti informacijos apie tyrimo eigą ir už tai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
V SKYRIUS
JŪRŲ LAIVO AVARIJOS AR INCIDENTO TYRIMO PRADŽIA
28. Nustačius, kad jūrų laivo avariją ar incidentą patyręs jūrų laivas gali ir toliau vykdyti savo veiklą, tokio jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimas turi būti pradėtas, kai tai praktiškai įmanoma ir nepagrįstai netrikdoma įprastinė jūrų laivo veikla.
29. Priėmęs sprendimą atlikti jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimą, tyrimų vadovas laivo savininkui ar valdytojui, taip pat laivo kapitonui ir agentui raštu pateikia šią informaciją ir duomenis:
30. Tyrimų vadovas, komisijos nariai, atvykę į avariją ar incidentą patyrusį jūrų laivą, nedelsdami privalo:
30.1. operatyviai rinkti ir saugoti visus jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimui svarbius įrodymus;
30.2. organizuoti avarijos ar incidento metu pažeistų jūrų laivo vietų apsaugą taip, kad būtų išsaugoti nepaliesti laivo įrenginiai, agregatai, konstrukcijos dalys arba nuolaužos (išskyrus atvejus, kai reikia išlaisvinti nukentėjusiuosius, gesinti gaisrą ar išsiurbti vandenį);
30.3. esant galimybei sudaryti visų jūrų laivo avarijos ar incidento liudininkų ir asmenų, atlikusių avarinius gelbėjimo darbus, sąrašą, taip pat žuvusių ir nukentėjusių asmenų sąrašą;
30.4. dėti visas pastangas, kad būtų išsaugota visų jūrlapių, žurnalų, elektroninių ir magnetinių įrašų ir vaizdo juostų informacija, Reiso duomenų registravimo sistemos ir kitų elektroninių prietaisų informacija apie laikotarpį iki avarijos ar incidento, jų metu ir po jų;
30.6. detaliai užfiksuoti (fotografijomis, sudarant schemas ir pan.) esamą laivo, jo įrenginių, konstrukcijų, krovinio būklę;
VI SKYRIUS
JŪRŲ LAIVŲ AVARIJŲ TYRIMAS KOMISIJOJE
31. Įvykus labai sunkiai arba sunkiai jūrų laivo avarijai, tyrimų vadovas priima sprendimą sudaryti komisiją ir organizuoja pirmąjį jos posėdį.
32. Komisija dirba pagal posėdyje apsvarstytą ir tyrimų vadovo, kuris kartu yra ir komisijos pirmininkas, patvirtintą jūrų laivo avarijos tyrimo planą. Šiame plane nurodomos pagrindinės informacijos rinkimo, analizės ir tyrimo kryptys, laikas ir atsakingi komisijos nariai.
33. Pagrindinius su jūrų laivo avarijos tyrimu susijusius metodinius, organizacinius ir kitus klausimus sprendžia komisija. Jeigu komisijos narių nuomonės tam tikrais jūrų laivo avarijos tyrimo klausimais nesutampa, sprendžiamojo balso teisę turi komisijos pirmininkas.
34. Komisijos pirmininkas turi šias teises ir pareigas:
34.1. supažindinti komisijos narius su turima informacija apie jūrų laivo avariją, nustatyti komisijos darbo tvarką ir pagrindines užduotis;
34.3. duoti nurodymus komisijos nariams, pakviestiems specialistams ar ekspertams dėl jūrų laivo avarijos tyrimo vykdymo;
34.4. organizuoti operatyvų jūrų laivo įrenginių ar jų dalių, kitų objektų ir medžiagų pateikimą reikiamiems tyrimams atlikti;
34.5. apraše nustatytais terminais pradėti ir baigti jūrų laivo avarijos tyrimą, parengti tyrimo ataskaitą;
35. Komisijos nariai turi šias teises ir pareigas:
35.2. pareigą tirti jūrų laivo avariją objektyviai ir visapusiškai, derinant savo veiksmus su komisijos pirmininku;
35.4. teisę teikti siūlymus dėl specialistų ar ekspertų dalyvavimo jūrų laivo avarijos tyrime, jūrų laivo įrenginių ir agregatų, kitų detalių ir daiktinių įrodymų siuntimo tyrimams, nurodant šių tyrimų tikslą;
35.5. teisę laisvai patekti į jūrų laivo avarijos vietą, į visas su jūrų laivo avarija susijusias teritorijas ir į visus jūrų laivus, jų nuolaužas ar konstrukcijas, apžiūrėti krovinį, įrangą ar jų liekanas;
VII SKYRIUS
BENDRADARBIAVIMas su kitų europos sąjungos valstybių narių tyrimų įstaigomis
36. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija kuriant nuolatinio bendradarbiavimo sistemą, kuri sudarytų tyrimų vadovui būtinas sąlygas bendradarbiauti su tam tikromis kitų Europos Sąjungos valstybių narių tyrimo įstaigomis. Dalyvaudamas nuolatinio bendradarbiavimo sistemoje, tyrimų vadovas turi dėti visas pagrįstas pastangas susitarti su kitų valstybių narių tyrimo įstaigomis dėl bendradarbiavimo tvarkos, siekdamas šių tikslų:
36.1. sudaryti sąlygas dalytis įrenginiais, priemonėmis ir įranga, kuri reikalinga nuolaužoms, laivo įrangai ir kitiems tyrimo objektams techniškai tirti, taip pat informacijai iš Reiso duomenų registravimo sistemos ir kitų elektroninių prietaisų gauti ir įvertinti;
36.2. bendradarbiauti techniniais klausimais arba dalytis patirtimi, kurios reikia vykdant specifines užduotis;
36.3. rinkti informaciją apie avarijos duomenų analizę, dalytis ja ir teikti reikiamas saugumo rekomendacijas Europos Sąjungos lygiu;
36.4. parengti bendrus saugumo rekomendacijų laikymosi ir tyrimo metodų pritaikymo atsižvelgiant į techninę ir mokslinę pažangą principus;
36.5. tinkamai atsižvelgti į kitų valstybių narių tyrimo įstaigų ar Europos Komisijos teikiamus išankstinius perspėjimus;
36.6. atsižvelgiant į valstybių narių nacionalinės teisės taisykles, nustatyti konfidencialumo taisykles dėl dalijimosi liudytojų parodymais ir dėl duomenų ir kitų dokumentų, nurodytų aprašo 13.2 papunktyje, tvarkymo, įskaitant tuos atvejus, kai palaikomi santykiai su trečiosiomis šalimis;
36.8. skatinti bendradarbiavimą su trečiųjų šalių tyrimo įstaigomis ir tarptautinėmis jūrų laivų avarijų tyrimo organizacijomis jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo srityje;
37. Iš esmės suinteresuotos valstybės narės tyrimo įstaiga arba tyrimui vadovaujančios valstybės narės tyrimo įstaiga, dalyvaujant bet kuriai kitai iš esmės suinteresuotos valstybės narės tyrimo įstaigai, atlieka tik vieną tos pačios jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimą.
38. Kai jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimuose dalyvauja dviejų ar daugiau valstybių narių tyrimo įstaigos, tokiuose tyrimuose dalyvaujantis tyrimų vadovas turi bendradarbiauti su susijusių valstybių narių tyrimo įstaigomis, kad operatyviai susitartų, kuri iš tyrimo įstaigų bus jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimui vadovaujanti valstybės narės tyrimo įstaiga, taip pat dėl tyrimo procedūrų. Pagal šį susitarimą kitų iš esmės suinteresuotų valstybių tyrimo įstaigos turi turėti vienodas teises ir vienodą galimybę apklausti liudytojus ir susipažinti su įrodymais kaip ir tyrimą atliekančios valstybės narės tyrimo įstaiga. Tyrimų vadovas taip pat turi siekti, kad tyrimui vadovaujančios valstybės narės tyrimo įstaiga atsižvelgtų į jo nuomonę.
39. Lygiagretų tos pačios jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimą tyrimų vadovas atlieka tik išskirtiniais atvejais, pranešęs Europos Komisijai apie tokio tyrimo atlikimo priežastis. Lygiagretų jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimą atliekantis tyrimų vadovas turi bendradarbiauti su tos pačios jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimus atliekančių valstybių narių tyrimo įstaigomis. Tyrimų vadovas su šiomis įstaigomis keičiasi visa informacija apie jūrų laivo avariją ar incidentą, visų pirma, kiek įmanoma, siekdamas padaryti bendras išvadas.
40. Tyrimų vadovas nesiima jokių priemonių, kurios galėtų nepagrįstai trukdyti, sustabdyti ar vilkinti jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimą. Tyrimų vadovas toliau atsako už jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimą ir derinimą su kitų iš esmės suinteresuotų valstybių narių tyrimo įstaigomis, kol pasiekiamas abipusis sutarimas dėl to, kurios valstybės narės tyrimo įstaiga vadovaus tyrimui.
41. Nepažeisdamas aprašo ir tarptautinės teisės nuostatų, tyrimų vadovas abipusiu susitarimu gali perleisti kitos valstybės narės tyrimo įstaigai vadovavimo jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimui užduotį arba konkrečias tokio tyrimo užduotis.
42. Jeigu keleivinis įvažiuojamasis keltas arba greitaeigis keleivinis laivas patiria avariją ar incidentą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar vidaus vandenyse, kaip apibrėžta 1982 m. Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijoje, arba jeigu ši avarija ar incidentas įvyko kituose vandenyse ir Lietuvos Respublika yra paskutinė valstybė narė, kurioje šis keltas ar laivas lankėsi, tokios avarijos ar incidento tyrimą pradeda tyrimų vadovas. Tokiais atvejais tyrimų vadovas toliau atsako už tokios avarijos ar incidento tyrimą ir derinimą su kitomis iš esmės suinteresuotų valstybių narių tyrimo įstaigomis, kol pasiekiamas abipusis susitarimas dėl to, kurios valstybės tyrimo įstaiga vadovaus tokio kelto arba laivo avarijos ar incidento tyrimui.
43. Kai Lietuvos Respublika yra iš esmės suinteresuota valstybė, jūrų laivų avarijų ar incidentų tyrimai atliekami bendrai su kitomis iš esmės suinteresuotų valstybių narių tyrimo įstaigomis ir tokios apimties, kaip susitaria tyrimų vadovas ir atitinkamos tyrimo įstaigos.
44. Jūrų laivo avarijos ar incidento tyrime dalyvaujant dviejų ir daugiau valstybių narių tyrimo įstaigoms, tyrimas vykdomas kiekvienos valstybės narės tyrimo įstaigos lėšomis, jeigu tyrime dalyvaujančių valstybių narių tyrimo įstaigos nesusitaria dėl kitokios bendrai atliekamo tyrimo finansavimo tvarkos.
VIII SKYRIUS
BENDRADARBIAVIMAS SU IŠ ESMĖS SUINTERESUOTOMIS TREČIOSIOMIS ŠALIMIS
46. Atlikdamas jūrų laivų avarijų ar incidentų tyrimus, tyrimų vadovas kiek įmanoma bendradarbiauja su kitomis iš esmės suinteresuotomis trečiosiomis šalimis.
47. Abiem šalims susitarus, iš esmės suinteresuotoms trečiosioms šalims leidžiama bet kuriame tyrimo etape prisijungti prie Lietuvos Respublikos tyrimų vadovo vadovaujamo jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimo.
48. Bendradarbiavimas su iš esmės suinteresuotomis trečiosiomis šalimis atliekant tyrimą neturi pažeisti apraše nustatytų jūrų laivų avarijų ar incidentų tyrimų atlikimo ir ataskaitų pateikimo reikalavimų. Kai iš esmės suinteresuota trečioji šalis vadovauja jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimui, kuriame dalyvauja dvi ir daugiau Europos Sąjungos valstybių narių, tyrimų vadovas gali nuspręsti nevykdyti lygiagretaus jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimo, jeigu trečiosios šalies vadovaujamas saugumo tyrimas atliekamas pagal Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo kodeksą.
IX SKYRIUS
jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų pabaiga.
TYRIMO ATASKAITos ir saugos rekomendacijos
49. Tyrimų vadovas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo jūrų laivo avarijos ar incidento dienos parengia jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimo ataskaitą (toliau – ataskaita) ir ją paskelbia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos interneto svetainėje. Šioje ataskaitoje turi būti pateikiama aprašo priede nurodyta informacija. Jeigu galutinės ataskaitos per 12 mėnesių neįmanoma pateikti, tyrimų vadovas paskelbia laikinąją ataskaitą.
50. Atlikęs tyrimą, kuris nesusijęs su labai sunkia ar sunkia jūrų laivo avarija ir kurio išvados negali padėti išvengti panašių jūrų laivų avarijų ar incidentų ateityje, tyrimų vadovas gali nuspręsti skelbti supaprastintą ataskaitą.
51. Galutinės, supaprastintos arba laikinosios ataskaitos kopiją tyrimų vadovas teikia Europos Komisijai. Tyrimų vadovas atsižvelgia į Europos Komisijos pateiktas technines pastabas dėl galutinių ataskaitų, jeigu jos neturi poveikio išvadų esmei, bet jomis pagerinama tokių ataskaitų kokybė siekiant padidinti saugumą jūroje, užkirsti kelią taršai iš laivų ir taip sumažinti jūrų laivų avarijų pavojų.
51. Ataskaitoje gali būti teikiamos saugumo rekomendacijos, skirtos asmenims, kurie galėtų geriausiai jas įgyvendinti, pavyzdžiui, laivų savininkams, valdytojams, pripažintoms organizacijoms, jūrų valdymo institucijoms, jūrų laivų eismo tarnyboms, įstaigoms, teikiančioms pagalbą nelaimės atveju, tarptautinėms organizacijoms ir Europos Sąjungos kompetentingoms institucijoms. Saugumo rekomendacijose jokiomis aplinkybėmis nenustatoma atsakomybė ar kaltė dėl jūrų laivo avarijos ar incidento.
52. Prireikus tyrimų vadovas, remdamasis abstrakčia turimų duomenų analize ir bendromis atliktų jūrų laivų avarijų ar incidentų tyrimų išvadomis, gali teikti bendras saugumo rekomendacijas.
Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų, ataskaitų
ir saugos rekomendacijų rengimo
ir teikimo tvarkos aprašo
priedas
JŪRŲ LAIVO AVARIJOS AR INCIDENTO TYRIMO ATASKAITA
Galutinėje jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimo ataskaitoje turi būti šios struktūrinės dalys ir informacija:
1. ĮVADAS. Šioje ataskaitos dalyje nurodomas jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimo tikslas, taip pat informacija, kad saugumo rekomendacija jokiomis aplinkybėmis nenustatoma atsakomybės arba kaltės prezumpcija ir kad nei ataskaitos turiniu, nei stiliumi nebuvo siekiama, kad ją būtų galima naudoti teismo procese (ataskaitoje neturėtų būti jokių nuorodų į liudytojų parodymus: nė vienas iš joje nurodytų asmenų neturėtų būti siejamas su asmeniu, kuris davė parodymus jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimo metu).
2. TRUMPAS APRAŠYMAS. Šioje ataskaitos dalyje apibūdinami jūrų laivo avarijos ar incidento pagrindiniai faktai: kas atsitiko, kada, kur ir kaip tai įvyko; joje taip pat nurodoma, ar dėl to kas nors žuvo ar susižeidė, ar buvo padaryta žala laivui, kroviniui, trečiajai šaliai ar aplinkai.
3. FAKTINĖ INFORMACIJA. Šioje ataskaitos dalyje pateikiama išsami informacija, kurią tyrimų vadovas laiko faktine ir naudojasi atlikdamas analizę bei siekdamas geriau suprasti situaciją. Visų pirma nurodoma tokia informacija:
3.1. Duomenys apie jūrų laivą:
3.2. Reiso duomenys:
3.3. Informacija apie jūrų laivo avariją ar incidentą:
4. APLINKYBĖS. Šioje ataskaitos dalyje atkuriama chronologiška veiksmų seka iki jūrų laivo avarijos ar incidento, per avariją ar incidentą ir po avarijos ar incidento, apibūdinama kiekvieno veikėjo (t. y. asmenų, medžiagos, aplinkos, įrangos arba išorės veiksmų) įtaka. Šioje dalyje aptariamas laikotarpis priklauso nuo konkrečių įvykių, kurie turėjo tiesioginės įtakos jūrų laivo avarijai ar incidentui, laiko. Taip pat šioje dalyje pateikiama išsami informacija apie vykdytą jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimą, įskaitant atliktų apžiūrų ar tyrimų rezultatus.
5. ANALIZĖ. Šioje ataskaitos dalyje pateikiama kiekvieno avarinio įvykio analizė su visų jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimo metu atliktų apžiūrų ar tyrimų rezultatų komentarais ir visų saugumo veiksmų, kurių jau buvo imtasi siekiant išvengti jūrų laivų avarijų, komentarais. Šioje ataskaitos dalyje turi būti aptarti šie klausimai:
5.2. asmenų klaidingi veiksmai ir neveikimas, įvykiai, susiję su pavojinga medžiaga, poveikiu aplinkai, įrangos gedimu ir išorės veiksniais;
5.3. papildomi veiksniai, susiję su asmenų atliekamomis funkcijomis, laivo valdymu, pakrantės vadovybe ar teisės aktais.
Pasinaudojant analize ir komentarais, šioje ataskaitose dalyje pateikiamos loginės išvados, kuriose nustatomi visi avarijai įtakos turėję, taip pat rizikingi veiksniai, kuriems taikomi barjerai siekiant išvengti avarinio įvykio ir (arba) siekiant panaikinti ar sumažinti jo pasekmes.
6. IŠVADOS. Šioje ataskaitos dalyje apibendrinami įtakos jūrų laivo avarijai ar incidentui turėję veiksniai, apsaugos veiksnių (esminių, funkcinių, simbolinių arba procedūrinių) tyrimų, kurie padėtų išvengti jūrų laivų avarijų, nebuvimas ar nepakankamumas.
7. SAUGUMO REKOMENDACIJOS. Prireikus šioje ataskaitos dalyje pateikiamos saugumo rekomendacijos, parengtos remiantis atlikta analize ir padarytomis išvadomis ir susijusios su konkrečiomis temomis, pavyzdžiui, su teisės aktais, konstrukcija, procedūromis, tikrinimu, valdymu, sveikata ir sauga darbe, mokymais, remonto darbais, priežiūra, kranto paslaugomis ir reagavimu nelaimės atveju. Šioje dalyje taip pat gali būti pateikiamos laikinos jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimo metu pateiktos saugumo rekomendacijos arba tyrimo metu taikyti saugumo veiksmai.
8. PRIEDAI. Prireikus kartu su ataskaita popierine ir (arba) elektronine forma gali pateikiama ši informacija: