LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymo NR. 596 „DĖL APLINKOS ORO kokybės vertinimo“ PAKEITIMO
2016 m. spalio 3 d. Nr. D1-653
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. 596 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo “ ir išdėstau jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL APLINKOS ORO KOKYBĖS VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi ir siekdamas užtikrinti, kad aplinkos oro kokybės vertinimas atitiktų 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL 2008 L 152, p. 1) su pakeitimais, padarytais 2015 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos direktyva (ES) 2015/1480, kuria iš dalies keičiami keli Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/107/EB ir 2008/50/EB priedai, kuriuose nustatytos aplinkos oro kokybės vertinimo pamatinių metodų taikymo, duomenų patvirtinimo ir mėginių ėmimo vietų išdėstymo taisyklės (OL 2015 L 226, p. 4), reikalavimus:
1. T v i r t i n u Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas) (pridedama).
2. N u s t a t a u, kad:
2.1. aplinkos oro kokybės vertinimas yra pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą vykdomo valstybinio aplinkos monitoringo dalis;
2.2. aplinkos oro kokybės vertinimas atliekamas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, padalintoje į zonas ir aglomeracijas, įrašytas į Zonų ir aglomeracijų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 470/581 „Dėl zonų ir aglomeracijų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – Zonų ir aglomeracijų sąrašai);
2.3. pagal Tvarkos aprašą vertinamas aplinkos oro užterštumo lygis Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“, apibrėžtais teršalais.
3. Skiriu Aplinkos apsaugos agentūrą atsakinga už:
3.1. aplinkos oro kokybės vertinimo zonoje ir aglomeracijose organizavimą, zonų ir aglomeracijų klasifikavimą pagal vertinimo ribas ir vertinimo kokybės užtikrinimą;
3.2. matavimo sistemų (metodų, įskaitant naudojamų matuoti kietųjų dalelių KD2,5 cheminę sudėtį, įrangos, įskaitant jos tipo patvirtinimą, tinklų ir laboratorijų) patvirtinimą, tarp jų įrangos atitikimo pamatinių matavimo metodų taikymo reikalavimams bandymo ataskaitų, kurias kitose valstybėse narėse išdavė pagal atitinkamą bandymo ir kalibravimo laboratorijoms taikomą darnųjį standartą (EN ISO 17025) tokiems bandymams atlikti akredituotos laboratorijos, priėmimą (pripažinimą);
3.3. bandymo ataskaitų ir visų bandymo rezultatų teikimą kitoms kompetentingoms institucijoms arba jų paskirtoms įstaigoms;
3.4. Tvarkos apraše nurodytų duomenų ir informacijos apie ėminių ėmimo vietų išdėstymą dokumentavimą;
3.5. minimalaus matavimų skaičiaus, įgalinančio gauti informaciją, reikalingą aplinkos oro kokybei įvertinti, nustatymą;
3.8. Europos Sąjungos mastu Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (toliau – Jungtinis tyrimų centras) organizuojamų kokybės užtikrinimo programų ir tinkamo pamatinių aplinkos oro kokybės vertinimo metodų įgyvendinimo ir nepamatinių aplinkos oro kokybės vertinimo metodų lygiavertiškumo įrodymo koordinavimą Lietuvoje;
3.9. bendradarbiavimą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir Europos Komisija šiuo įsakymu priskirtos kompetencijos klausimais;
4. P a v e d u:
4.1. Aplinkos apsaugos agentūrai:
4.1.2. nedelsiant informuoti atitinkamų kaimyninių Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingas institucijas, atsakingas už bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ir Europos Komisija aplinkos oro kokybės valdymo klausimais, apie atvejus, kai netoli Lietuvos Respublikos valstybės sienos viršijamas teršalo informavimo apie aplinkos oro užterštumą slenkstis arba pavojaus slenkstis;
4.2. Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriui Aplinkos apsaugos agentūros teikimu rengti, derinti ir teikti aplinkos ministrui ir sveikatos apsaugos ministrui tvirtinti Zonų ir aglomeracijų sąrašų pakeitimus;
4.3. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams:
2. P a k e i č i u nurodytuoju įsakymu patvirtintą Tvarkos aprašą:
2.1. pakeičiu 33 punktą ir išdėstau jį taip:
„33. Komisijos nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip po dvejų metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais aplinkos oro užterštumo lygis zonoje ar aglomeracijoje viršijo ribinę vertę arba siektiną vertę, pateikiama informacija apie Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones ir kas treji metai informuojama apie jų įgyvendinimo pažangą“;
2.2. pakeičiu 34 punktą ir išdėstau jį taip:
„34. Kai Komisija praneša, kad laiko teisingais pagal Tvarkos aprašo 32.4 papunktį pateiktus įrodymus, kad Tvarkos aprašo 30 punkte nurodytose zonose arba aglomeracijose ribinės vertės viršijimą sąlygojo resuspenduotos kietosios dalelės ir kad buvo imtasi visų pagrįstų priemonių koncentracijai mažinti, – toks užterštumo lygis laikomas KD10 ribinės vertės viršijimu, tačiau Tvarkos aprašo 33 punkte nurodytos informacijos Komisijai teikti nereikia.“;
2.3. pakeičiu 1 priedo 7 punktą ir išdėstau jį taip:
„7. Siekiant matavimų tikslumo ir šio priedo I skyriuje nustatytų duomenų kokybės tikslų įgyvendinimo, vertinant aplinkos oro kokybę, turi būti užtikrinama, kad:
7.1. visi matavimai, kurie buvo atliekami vertinant aplinkos oro kokybę pagal šio Tvarkos aprašo 9, 10, 11, 17, 18 ir 19 punktus, būtų atsekami pagal bandymų ir kalibravimo laboratorijų darniajame standarte LST EN ISO/IEC 17025:2005 nustatytus reikalavimus;
7.2. tinklus ir atskiras stotis eksploatuojančios institucijos turėtų nustatytą kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės sistemą, kurioje būtų vykdoma reguliari, tikslumą užtikrinanti matavimo prietaisų priežiūra; nacionalinė etaloninė laboratorija kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės sistemą peržiūri prireikus ir bent kartą per penkerius metus;
7.3. duomenų surinkimo procesui ir ataskaitų teikimui būtų sukurtas kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės procesas, o šią užduotį vykdyti paskirtos institucijos aktyviai dalyvautų atitinkamose Europos Sąjungos mastu vykdomose kokybės užtikrinimo programose;
7.4. nacionalinės etaloninės laboratorijos būtų akredituotos taikyti 6 priede nurodytus pamatinius matavimo metodus (bent tų teršalų, kurių koncentracija viršija žemutinę vertinimo ribą) pagal atitinkamą bandymo ir kalibravimo laboratorijoms taikomą darnųjį standartą, kurio nuoroda paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL 2008 L 218, p. 30) (toliau – reglamentas (EB) Nr. 765/2008), 2 straipsnio 9 dalį. Šios laboratorijos visoje šalies teritorijoje turi koordinuoti Europos Sąjungos mastu vykdomas kokybės užtikrinimo programas, kurias rengia Jungtinis tyrimų centras, ir nacionaliniu lygiu koordinuoti tinkamą pamatinių metodų naudojimą ir nepamatinių metodų lygiavertiškumo įrodymą. Nacionalinės etaloninės laboratorijos, kurios nacionaliniu mastu organizuoja palyginamuosius matavimus, turi būti akredituotos pagal atitinkamą gebėjimų tikrinimo darnųjį standartą. Akreditavimui taikomi reglamente (EB) Nr. 765/2008 nustatyti reikalavimai;
7.5. nacionalinės etaloninės laboratorijos bent kas trejus metus dalyvautų Europos Sąjungos mastu vykdomose kokybės užtikrinimo programose, kurias rengia Jungtinis tyrimų centras. Jei dalyvavimo tokioje programoje rezultatai yra nepatenkinami, kitą kartą dalyvaudama palyginamuosiuose matavimuose nacionalinė etaloninė laboratorija turi įrodyti taikanti patenkinamas taisomąsias priemones ir pateikti ataskaitą apie jas Jungtiniam tyrimų centrui;
2.4. pakeičiu 3 priedą:
2.4.1. pakeičiu 4.1 papunktį ir išdėstau jį taip:
„4.1. neturi būti jokių kliūčių oro srautui patekti į ėminių ėmiklio įsiurbiamąją angą (srautas turi būti laisvas ne mažiau kaip 270° skliaute arba 180° – matuojant šalia eile išrikiuotų statinių), ėminių ėmiklis paprastai turi būti už keleto metrų nuo pastato, balkono, medžio ir kitų kliūčių ir bent 0,5 m atstumu iki artimiausio pastato, kai tiriama oro kokybė šalia eile išrikiuotų statinių;“;
2.4.2. pakeičiu 4.2 papunktį ir išdėstau jį taip:
„4.2. ėminių ėmiklio įsiurbiamoji anga paprastai įrengiama 1,5 m (kvėpavimo zona) – 4 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Didesniame aukštyje imti ėminius gali būti tikslinga, kai stotis yra tipinė didelės teritorijos oro kokybei stebėti; kito nei paprastai aukščio pasirinkimas turi būti pagrįstas dokumentais“;
2.4.3. pakeičiu 4.5 papunktį ir išdėstau jį taip:
„4.5. matuojant bet kurį teršalą transporto poveikiui įvertinti, ėminių ėmikliai įrengiami bent 25 m atstumu nuo didelių sankryžų ribos ir ne didesniu kaip 10 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto. „Didelė sankryža“ – tokia sankryža, kurioje netolygus transporto priemonių judėjimas ir išmetamas skirtingas teršalų kiekis (sustojama ir vėl pradedama važiuoti) negu kitose kelio vietose;“;
2.4.4. papildau 4.6 papunkčiu:
2.4.5. pakeičiu 6 punktą ir išdėstau jį taip:
„6. Ėminių ėmimo vietų parinkimas visose zonose ir aglomeracijose turi būti visiškai pagrįstas informacija, padedančia sudaryti ėminių ėmimo vietų tinklą ir pasirinkti visas monitoringo vietas, ir dokumentais, tokiais kaip ėminių ėmimo vietą supančios teritorijos topografinėmis nuotraukomis ir detaliuoju planu. Jei zonoje ar aglomeracijoje taikomi papildomi oro kokybės vertinimo metodai, dokumentais turi būti visiškai pagrįstos šių metodų taikymo detalės ir informacija apie tai, kaip laikomasi Tvarkos aprašo 14 ir 16 punktų reikalavimų. Dokumentai peržiūrimi bent kas penkerius metus ir prireikus atnaujinami, siekiant užtikrinti, kad ėminių ėmimo vietų atrankos kriterijai, tinklo struktūra ir monitoringo vietų išdėstymas tebegalioja ir išlieka optimalūs. Komisijai paprašius, šie dokumentai jai perduodami per tris mėnesius.“;
2.5. pakeičiu 6 priedą:
2.5.1. pakeičiu I skyrių ir išdėstau jį taip:
„I. PAMATINIAI MATAVIMO METODAI
1. Sieros dioksido pamatinis matavimo metodas.
Sieros dioksido pamatinis matavimo metodas aprašytas LST EN 14212:2012 ir LST EN 14212:2012/AC:2014 „Aplinkos oras. Standartinis sieros dioksido koncentracijos matavimo metodas, taikant ultravioletinę fluorescenciją“.
2. Azoto dioksido ir azoto oksidų pamatinis matavimo metodas.
Azoto dioksido ir azoto oksidų pamatinis matavimo metodas aprašytas LST EN 14211:2012 „Aplinkos oras. Standartinis azoto dioksido ir azoto monoksido koncentracijos matavimo metodas, taikant chemiliuminescenciją“.
3. Švino pamatinis ėminių ėmimo ir matavimo metodas.
4. KD10 pamatinis ėminių ėmimo ir matavimo metodas.
KD10 pamatinis ėminių ėmimo ir matavimo metodas aprašytas LST EN 12341:2014 „Aplinkos oras. Standartinis gravimetrinis matavimo metodas, skirtas ore skendinčių kietųjų dalelių PM10 ir PM2,5 masės koncentracijai nustatyti.“.
5. KD2,5 pamatinis ėminių ėmimo ir matavimo metodas.
KD2,5 pamatinis ėminių ėmimo ir matavimo metodas aprašytas LST EN 12341:2014 „Aplinkos oras. Standartinis gravimetrinis matavimo metodas, skirtas ore skendinčių kietųjų dalelių PM10 ir PM2,5 masės koncentracijai nustatyti“.
6. Benzeno pamatinis ėminių ėmimo ir matavimo metodas.
Benzeno pamatinis matavimo metodas aprašytas LST EN 14662-1:2005 „Oro kokybė. Standartinis benzeno koncentracijos matavimo metodas. 1 dalis. Siurbiamasis mėginių ėmimas, po kurio atliekama šiluminė desorbcija ir dujų chromatografija“; LST EN 14662-2:2005 „Oro kokybė. Standartinis benzeno koncentracijos matavimo metodas. 2 dalis. Siurbiamasis mėginių ėmimas, po kurio atliekama skystinė desorbcija ir dujų chromatografija“; LST EN 14662-3:2016 „Oro kokybė. Standartinis benzeno koncentracijos matavimo metodas. 3 dalis. Automatizuotas siurbiamasis mėginių ėmimas ir vietoje atliekama dujų chromatografija“.
7. Anglies monoksido pamatinis matavimo metodas.
Anglies monoksido pamatinis matavimo metodas aprašytas LST EN 14626:2012 „Aplinkos oras. Standartinis anglies monoksido koncentracijos matavimo metodas, taikant nedirspersinę infraraudonąją spektroskopiją“.
2.5.2. papildau nauju IV skyriumi:
„IV. ABIPUSIS DUOMENŲ PRIPAŽINIMAS
14. Kitų valstybių narių kompetentingų institucijų arba jų paskirtų įstaigų, atsakingų už aplinkos oro kokybės vertinimą, matavimo sistemų (metodų, įrangos, tinklų, laboratorijų) patvirtinimą, matavimų tikslumo užtikrinimą, vertinimo metodų analizę, Komisijos visoje Bendrijoje organizuojamų kokybės užtikrinimo programų koordinavimą savo teritorijoje ir bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija, išduotos bandymų ataskaitos priimamos (pripažįstamos) turint įrodymų, kad bandymų laboratorijos akredituotos pagal atitinkamą bandymo ir kalibravimo laboratorijoms taikomą darnųjį standartą ir kad jų naudojama įranga atitinka šio priedo I skyriuje išvardytuose pamatiniuose matavimo metoduose keliamus veiksmingumo reikalavimus.
15. 14 punkte nurodytos kompetentingos institucijos arba jų paskirtos įstaigos turi teisę susipažinti su Lietuvoje atliktų bandymų ataskaitomis ir visais bandymų rezultatais.
16. Bandymų ataskaitose turi būti įrodyta, kad įranga atitinka visus veiksmingumo reikalavimus, net ir tais atvejais, kai tam tikros aplinkos ar vietos sąlygos yra būdingos konkrečiai valstybei narei ir dėl jų įranga nebuvo išbandyta kitoje valstybėje narėje atliekant bandymą ir tipo patvirtinimą.“;
2.6. pakeičiu 9 priedo 1 punktą ir išdėstau jį taip:
| Gyventojų skaičius, tūkstančiais |
Aglomeracijos stotys1 |
Zonos stotys1 |
Foninė kaimo stotis |
| < 250 |
– |
1 |
1 stotis 50 000 km2 – vidutinis tankumas visoms zonoms šalyje 2 |
| < 500 |
1 |
2 |
|
| < 1000 |
2 |
2 |
|
| < 1500 |
3 |
3 |
|
| < 2000 |
3 |
4 |
|
| < 2750 |
4 |
5 |
|
| < 3750 |
5 |
6 |
|
| ≥ 3750 |
1 papildoma stotis 2 milijonams gyventojų |
1 papildoma stotis 2 milijonams gyventojų |
|
| 1 Mažiausiai 1 stotis vietovėse, kur tikėtinas didžiausias ozono koncentracijos poveikis gyventojams. Aglomeracijose mažiausiai 50% stočių turi būti išdėstomos priemiesčio teritorijose.
2 Mišriose vietovėse rekomenduojama 1 stotis 25 000 km2.“ |
|||