I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1. Pasiūlymų dėl Molėtų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) draustinio steigimo, jo ribų keitimo, gamtos paveldo objekto paskelbimo savivaldybės saugomu nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato pasiūlymų dėl Savivaldybės draustinių steigimo, jų ribų keitimo, gamtos paveldo objektų paskelbimo savivaldybės saugomais reikalavimus.
2. Teikiant pasiūlymus dėl Savivaldybės draustinių steigimo, jų ribų keitimo ir gamtos paveldo objektų paskelbimo savivaldybės saugomais, vadovaujamasi Saugomų teritorijų (išskyrus kultūrinius rezervatus (rezervatus-muziejus), kultūrinius draustinius, istorinius valstybinius parkus) steigimo kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. D1-736 „Dėl Saugomų teritorijų (išskyrus kultūrinius rezervatus (rezervatus-muziejus), kultūrinius draustinius, istorinius valstybinius parkus) steigimo kriterijų patvirtinimo“ (toliau – Steigimo kriterijai).
3. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir kituose teisės aktuose.
4. Savivaldybės draustiniai (toliau – draustiniai) steigiami Savivaldybės teritorijoje, kuri Savivaldybės arba regiono mastu turi gamtosauginę, kultūrinę, mokslinę, pažintinę arba visuomeninę vertę, svarbi kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti, pažintiniam turizmui plėsti ir kuriai išsaugoti būtina nustatyti specialų apsaugos režimą.
5. Savivaldybės gamtos paveldo objektais (toliau – objektai) skelbiami pavieniai arba tankias grupes sudarantys kraštovaizdžio objektai, kurie Savivaldybės teritorijoje turi išskirtinę ekologinę, mokslinę, kultūrinę ar estetinę vertę, yra svarbūs vietos bendruomenės interesams tenkinti, pažintiniam turizmui plėsti ir kuriems išsaugoti būtinas specialus apsaugos ir naudojimo režimas.
6. Draustiniai gali būti steigiami teritorijose, kuriose neįsteigta kitų saugomų teritorijų (valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir kitų, išskyrus ekologinės apsaugos zonas). Objektais gali būti skelbiami tik tie objektai, kurie nepaskelbti valstybės saugomais gamtos paveldo objektais.
7. Draustiniai steigiami (ar jų ribos keičiamos) ir objektai skelbiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 766 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų patvirtinimo“, Gamtos paveldo objektų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-214 „Dėl gamtos paveldo objektų nuostatų patvirtinimo“, Kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų), istorinių nacionalinių parkų steigimo kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. ĮV-553 „ Dėl kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų), istorinių nacionalinių parkų steigimo kriterijų aprašo patvirtinimo“, kitais teisės aktais ir šiuo Tvarkos aprašu.
8. Draustinių ir objektų klasifikacija, apsaugos režimas nustatomi ir veikla juose reglamentuojama pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ir kitus teisės aktus.
9. Draustinių steigimo (ar jų ribų keitimo) ir objektų skelbimo iniciatoriais (toliau – iniciatorius) gali būti Savivaldybės administracija, Savivaldybės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ir juridiniai asmenys. Pasiūlymai dėl draustinių steigimo ir objektų skelbimo turi atitikti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą, visuomenės poreikius ir būti pagrįsti mokslinių tyrimų išvadomis.
10. Draustinių steigimo (ar jų ribų keitimo) ir objektų skelbimo organizatorius (toliau – organizatorius) yra Savivaldybės administracija arba kitas Savivaldybės tarybos sprendimu įgaliotas juridinis asmuo.
II SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS DRAUSTINIŲ STEIGIMO AR JŲ RIBŲ KEITIMO PROCESAS
11. Draustinių steigimo ar jų ribų keitimo procesą sudaro šie etapai:
11.1. Iniciatorius (jeigu draustinio steigimą ar jo ribų keitimą inicijuoja ne Savivaldybės administracija) Savivaldybės administracijos direktoriui teikia prašymą įsteigti draustinį ar jo ribas pakeisti. Prie prašymo turi būti pridėtas numatomo steigti draustinio teritorijos ir joje esančių vertybių aprašymas ir preliminarus siūlomų ribų planas.
11.2. Jeigu Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas Savivaldybės administracijos tarnautojas išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir pridėtus dokumentus parengia išvadą, kad įsteigti draustinį ar jo ribas pakeisti netikslinga, jis turi pateikti argumentuotą paaiškinimą ir per 30 darbo dienų nuo prašymo, įsteigti draustinį ar jo ribas pakeisti, gavimo informuoti iniciatorių apie atsisakymą steigti draustinį ar jo ribas pakeisti.
11.3. Jeigu Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas Savivaldybės administracijos tarnautojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir pridėtus dokumentus, parengia išvadą, kad tikslinga įsteigti draustinį ar jo ribas pakeisti (taip pat tuo atveju, kai draustinio steigimą ar jo ribų pakeitimą inicijuoja Savivaldybės administracija), jis informuoja Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba), kultūrinio draustinio steigimo ar jo ribų pakeitimo atveju – Kultūros ministeriją (toliau – Ministerija), o kompleksinio draustinio steigimo ar jo ribų pakeitimo atveju – Tarnybą ir Ministeriją apie planuojamą steigti Savivaldybės draustinį ar jo ribų pakeitimą, pateikia draustinio teritorijos ir joje esančių vertybių aprašymą ir preliminarų siūlomų ribų planą, prašydamas nustatyti, ar šios teritorijos gamtosauginė, kultūrinė, mokslinė, pažintinė arba visuomeninė vertė pakankama draustiniui įsteigti ar jo riboms pakeisti. Tarnyba ar (ir) Ministerija per 30 darbo dienų nuo prašymo nustatyti teritorijos vertę gavimo turi pateikti rekomendacinę išvadą ir pasiūlymus dėl draustinio steigimo ar jo ribų pakeitimo tikslingumo, numatomų ribų ir apsaugos režimo. Jeigu pateiktos medžiagos nepakanka numatomo steigti ar riboms pakeisti draustinio vertei nustatyti, Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas Savivaldybės administracijos tarnautojas Tarnybos arba Ministerijos rašytiniu prašymu turi pateikti papildomą medžiagą. Jeigu Tarnyba ar (ir) Ministerija per nurodytą terminą nepateikia išvados dėl draustinio steigimo ar ribų jo pakeitimo tikslingumo, laikoma, kad jos Savivaldybės draustinio steigimui ar jo ribų pakeitimui neprieštarauja. Paaiškėjus, kad teritorijoje dėl jos svarbos gali būti steigiamas ar ribos keičiamos valstybinio draustinio, Savivaldybės administracija turimą medžiagą apie šią teritoriją perduoda Tarnybai arba Ministerijai, kurios pradeda valstybinio draustinio steigimo ar jo ribų pakeitimo procedūrą.
11.4. Gavęs Tarnybos ar (ir) Ministerijos rekomendacinę išvadą, Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas Savivaldybės administracijos tarnautojas parengia išvadą dėl draustinio steigimo ar jo ribų pakeitimo galimybių ir per 30 darbo dienų nuo rekomendacinės išvados gavimo apie tai informuoja iniciatorių.
11.5. Gavus teigiamą išvadą ir atlikus Tvarkos aprašo 11.3 ir 11.4 papunkčiuose nurodytus veiksmus, Savivaldybės tarybos sprendimu skiriamas organizatorius, kuris tęsia draustinio steigimo ar jo ribų pakeitimo procesą ir atlieka šiuos darbus:
11.5.1. rengia dokumentaciją, pagrindžiančią teritorijos gamtinę ir kultūrinę vertę (steigiamo draustinio vertė turi būti pagrįsta tyrimų, stebėjimų ar archyvinės medžiagos analizės išvadomis);
11.5.2. atlieka teritorijų planavimo organizatoriaus funkcijas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. Kultūrinių draustinių steigimo ar jų ribų pakeitimo atveju teritorijų planavimo dokumentai rengiami vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“. Draustinio ribos nustatomos rengiamame draustinio ribų plane skaitmeniniu formatu valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje. Skaitmeninės ribos turi atitikti 1:10000 (urbanizuotoje teritorijoje – 1:5000) mastelio tikslumo reikalavimus, t. y. būti įskaitmenintos naudojant tikslų 1:10000/1:5000 mastelio kartografinį pagrindą. Skaitmeninės ribos turi būti rengiamos skaitmeniniu formatu, tinkančiu atviram duomenų apsikeitimui (shp, xml, gml 2), taip pat kitais formatais;
11.5.3. teikia Savivaldybės tarybai sprendimo dėl draustinio įsteigimo ar jo ribų pakeitimo projektą. Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamas draustinio teritorijos ribų planas, statusas ir reglamentas;
11.5.4. registruoja Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintus planavimo dokumentus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka;
11.5.5. pateikia duomenis apie Savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtus draustinius Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastrą tvarkančiai įstaigai Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatuose nustatyta tvarka.
12. Nustatomas kiekvieno draustinio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentas, kuris rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos miškų įstatymu ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, atsižvelgiant į draustinio paskirtį ir veiklos reglamentavimo pobūdį.
