LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL MAISTUI SKIRTŲ GRŪDŲ TECHNINIO REGLAMENTO IR MAISTUI SKIRTŲ GRŪDŲ PRODUKTŲ TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO

2019 m. rugsėjo 11 d. Nr. 3D-511

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 9.17 papunkčiu bei siekdamas reglamentuoti maistui skirtų grūdų ir grūdų produktų apibūdinimą, prekinį pateikimą bei užtikrinti rinkai tiekiamų šių gaminių kokybę:

1. T v i r t i n u pridedamus:

1.1. Maistui skirtų grūdų techninį reglamentą;

1.2. Maistui skirtų grūdų produktų techninį reglamentą.

2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 52 „Dėl privalomųjų grūdų, miltų ir kruopų kokybės reikalavimų“.

3. N u s t a t a u, kad:

3.1. iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos grūdai, neatitinkantys Maistui skirtų grūdų techninio reglamento nuostatų, ar grūdų produktai, neatitinkantys Maistui skirtų grūdų produktų techninio reglamento nuostatų, gali būti realizuojami tol, kol pasibaigs jų atsargos, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 31 dienos.

3.2. šis įsakymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 dieną.

Žemės ūkio ministras                                                                                               Andrius Palionis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2019 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr.3D-511

MAISTui skiRtų GRŪDŲ TECHNINIS REGLAMENTAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  Maistui skirtų grūdų techninis reglamentas (toliau – reglamentas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 617 „Dėl Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“, įgyvendinant 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL 2015 L 241, p. 1).

2.  Šio reglamento reikalavimai taikomi Lietuvos rinkai tiekiamiems Lietuvoje išaugintiems maistui skirtiems grūdams.

3.  Jeigu prekėmis teisėtai prekiaujama kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Turkijoje arba jos yra ELPA valstybės, kuri yra susitariančioji EEE susitarimo šalis, kilmės ir joje teisėtai parduodamos, tokios laikomos suderinamos su šia priemone, su sąlyga, kad užtikrinamas toks pats saugumo ir vartotojo informavimo lygis, kokio siekiama šiuo reglamentu. Šios priemonės taikymas priklauso nuo nuostatų, kurios pateikiamos 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 764/2008, nustatančiame procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir panaikinančiame Sprendimą Nr. 3052/95/EB, (OL L 218, 2008 8 13, p. 21), ir kurios taikomos iki 2020 m. balandžio 18 d., taip pat nuo nuostatų, kurios pateikiamos 2019 m. kovo 19 d. Reglamente (ES) Nr. 2019/515 dėl kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių abipusio pripažinimo ir kurios taikomos nuo 2020 m. balandžio 19 d. 

4.  Šio reglamento reikalavimai taikomi šiems varpinių ir ankštinių javų grūdams (KN kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą):

4.1.    kviečiams (Triticum aestivum L.) – KN kodas 1001 99 00;

4.2.    kietiesiems kviečiams (Triticum durum L.) – KN kodas 1001 19 00;

4.3.    rugiams (Secale cereale L.) – KN kodas 1002 00 00;

4.4.    miežiams (Hordeum vulgare L.) – KN kodas 1003 90 00;

4.5.    avižoms (Avena sativa L.) – KN kodas 1004 00 00;

4.6.    kukurūzams (Zea mays L.) – KN kodas 1005 90 00;

4.7.    grikiams (Fagopyrum  esculentum) – KN kodas 1008 10 00;

4.8.    kvietrugiams ( Triticosecale spp.) – KN kodas 1008 60 00;

4.9.   žirniams (Pisum sativum L.) – KN kodas 0708 10 00.

5. Šiame reglamente vartojamos sąvokos ir sutrumpinimai:

5.1. Fuzariozės pažeisti grūdai – grūdai, kurių apyvaisis pasidengęs lieliaus (Fusarium) genties grybiena;

5.2. Kūlėti grūdai – kūlių sporų (Tilletia tritici, Tilletia contraversa) pažeisti grūdai, pilni rusvai juodos teplios sporų masės, turintys būdingą trimetilamino kvapą (panašų į silkių sūrymo);

5.3. Skalsės – varpoje vietoj pavienių grūdų išaugę paprastojo skalsiagrybio (Chlaviceps purpurea) ragelio formos skleročiai – nuodinga grūdų priemaiša.

II SKYRIUS

KOKYBĖS IR SAUGOS REIKALAVIMAI

6. Grūdai turi atitikti 1 lentelėje nurodytus kokybės ir saugos rodiklius.

1 lentelė. Grūdų kokybės ir saugos rodikliai

Rodikliai	Kviečiai	Kietieji kviečiai	Rugiai	Avižos	Miežiai	Kvietrugiai	Kukurūzai	Žirniai	Grikiai
Kenksmingosios priemaišos, ne daugiau kaip, proc.,	0,1	0,1	0,1	0,1	0,1	0,1	0,2	0,2	0,2
iš jų skalsės, ne daugiau kaip, proc.	0,05	0,05	0,05	0,05	0,05	0,05	-	-	-
Kūlėti grūdai, ne daugiau kaip, proc.	0	0	0	0	0	0	0	0	0
Fuzariozės pažeisti grūdai, ne daugiau kaip, proc.	1,0	1,0	1,0	1,0	1,0	1,0	1,0	1,0	1,0
Orientacinis bendras toksinų T-2 ir HT-2 kiekis, kurį viršijus turėtų būti atliekami tyrimai, ypač jei kiekis viršijamas pakartotinai, µg/kg	100* 50**	100* 50**	100*	1000* 200**	200* 50**	100* 50**	200* 100**	- -	100* 50**
Užkrėstumas aruodiniais kenkėjais (visose vystymosi stadijose)	Neleidžiamas
Spalva Kvapas	Būdinga atitinkamiems grūdams Būdingas atitinkamiems grūdams, be pašalinio kvapo

*neperdirbti grūdai – neapdoroti fiziniu ar terminiu būdu, išskyrus džiovinimą, valymą ir rūšiavimą.

** tiesiogiai žmonėms vartoti skirti grūdai – išdžiovinti, išvalyti, nulukštenti ir išrūšiuoti grūdai, kurie nebebus valomi ir rūšiuojami iki juos perdirbant maisto grandinėje.

7. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos (sunkiųjų metalų, pesticidų, mikotoksinų) neturi viršyti normų, nurodytų 2005 m. vasario 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiančiame Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL 2005 L 70, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. sausio 18 d. Komisijos reglamentu (ES) 2019/91 (OL 2019 L 22, p. 74), ir 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1881/2006, nustatančiame didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL 2006 L 364, p. 5), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. vasario 26 d. Komisijos reglamentu (ES) 2018/290 (OL 2018 L 55, p. 27), bei 2013 m. kovo 27 d. Komisijos rekomendacijose 2013/165/ES dėl toksinų T-2 ir HT-2 grūduose ir grūdų produktuose (OL 2013 L 91, p. 12).

8. Grūdai neturi būti užteršti tokiais mikroorganizmų ir jų veiklos produktų kiekiais, kurie viršytų nepavojingą žmonių sveikatai lygį.

9. Grūdai neturi būti užkrėsti karantininiais organizmais, nurodytais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-264 „Dėl kenksmingųjų organizmų, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintuose sąrašuose.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

10. Asmenys, nesilaikantys šio reglamento nuostatų, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

_____________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2019 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 3D-511

MAISTUI SKIRTŲ GRŪDŲ PRODUKTŲ TECHNINIS REGLAMENTAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Maistui skirtų grūdų produktų techninis reglamentas (toliau – reglamentas) parengtas vadovaujantis 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL 2015 L 241, p. 1), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“.

2. Jeigu prekėmis teisėtai prekiaujama kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Turkijoje arba jos yra ELPA valstybės, kuri yra susitariančioji EEE susitarimo šalis, kilmės ir joje teisėtai parduodamos, tokios prekės laikomos suderinamos su šia priemone, su sąlyga, kad užtikrinamas toks pat saugumo ir vartotojo informavimo lygis, kokio siekiama šiuo reglamentu. Šios priemonės taikymas priklauso nuo nuostatų, kurios pateikiamos 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 764/2008, nustatančiame procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir panaikinančiame Sprendimą Nr. 3052/95/EB, (OL L 218, 2008 8 13, p. 21), ir kurios taikomos iki 2020 m. balandžio 18 d., taip pat nuo nuostatų, kurios pateikiamos 2019 m. kovo 19 d. Reglamente (ES) Nr. 2019/515 dėl kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių abipusio pripažinimo ir kurios taikomos nuo 2020 m. balandžio 19 d.

3. Reglamento reikalavimų privalo laikytis visi ūkio subjektai, tiekiantys grūdų produktus Lietuvos Respublikos mažmeninei prekybai.

4. Reglamente vartojamos sąvokos:

4.1. .................... (nurodomas atitinkamų grūdų pavadinimas) dribsniai – tam tikroje temperatūroje specialiu presu suspaustos kondicionuotos įvairių grūdų kruopos (pvz.: avižiniai dribsniai, grikių dribsniai);

4.2. grūdų produktai – produktai (pvz.: miltai, rupūs miltai, visų grūdo dalių produktai, gemalai, dribsniai ar maistinės sėlenos), gaunami smulkinant, trupinant, rūšiuojant, termiškai apdorojant valytus grūdus;

4.3. .................... (nurodomas atitinkamų sumaltų grūdų pavadinimas, pavyzdžiui, avižiniai, kvietruginiai, miežiniai, grikiniai, ryžių, kukurūzų, sorų, sorgų,) miltai – produktas, gaunamas sumalus grūdus:

4.3.1. kvietiniai miltai – produktas, gaunamas smulkiai sumalus paprastųjų kviečių (Triticum aestivum) arba kietųjų kviečių (Triticum durum) grūdus ir iš dalies pašalinus sėlenas ir gemalus;

4.3.2. ruginiai miltai – produktas, gaunamas smulkiai sumalus sėjamųjų rugių (Secale cereale) grūdus ir iš dalies pašalinus sėlenas ir gemalus;

4.3.3. rupūs kvietiniai miltai – produktas, gaunamas stambiai sumalus paprastųjų kviečių (Triticum aestivum) arba kietųjų kviečių (Triticum durum) grūdus ir pašalinus nedidelį kiekį arba visai nepašalinus sėlenų;

4.3.4. rupūs ruginiai miltai – produktas, gaunamas stambiai sumalus sėjamųjų rugių (Secale cereale) grūdus ir pašalinus nedidelį kiekį arba visai nepašalinus sėlenų;

4.3.5. speltų miltai –                   produktas, gaunamas smulkiai sumalus speltų (Triticum aestivum subsp. spelta) grūdus ir iš dalies pašalinus gemalus ir sėlenas arba visai nepašalinus sėlenų;

4.4. .................... (nurodomas atitinkamų kruopų pavadinimas, grikių kruopų atveju ir apdorojimo būdas, pvz., skrudintos grikių kruopos) kruopos – nulukštenti ar kitaip apdoroti smulkinti arba nesmulkinti grūdai (pvz.: miežinės, avižinės, kvietinės, ryžių, kukurūzų, grikių, žirnių kruopos):

4.4.1. manų kruopos – kruopos, gaunamos gamybos metu atrenkant dažniausiai smulkias kvietinių miltų kruopas. Gali būti gaminamos ir iš kitų rūšių grūdų;

4.4.2. perlinės kruopos – nulukštentų šlifuotų miežių nesmulkintos kruopos;

4.5. pamiltės – sijojant ir valcuojant įvairių grūdų kruopas ir miltus gaunamas šalutinis produktas, turintis nedaug lukštų ir endospermų priemaišų;

4.6. sėlenos – perdirbant grūdus gaunamas antrinis produktas, sudarytas dažniausiai iš smulkintų luobelių ir aleurono sluoksnio, atitinkantis maisto produktams keliamus reikalavimus;

4.7. .................... (nurodomas grūdų produkto pavadinimas, pvz., avižiniai dribsniai) su sėlenomis – produktas, gaunamas sumaišius grūdų produktą su vienos ar kelių rūšių grūdų sėlenomis;

4.8. visų grūdo dalių .................... (nurodomas atitinkamų grūdų produkto pavadinimas, pvz.: visų grūdo dalių kvietiniai miltai, visų grūdo dalių speltų miltai, visų grūdo dalių avižiniai dribsniai) – produktai, gaunami perdirbus (susmulkinus, sutrupinus, termiškai apdorojus) valytus sveikus grūdus. Juose yra visos grūdui būdingos sudedamosios dalys (endospermai, gemalai, luobelės) proporcijomis, būdingomis sveikam grūdui.

II SKYRIUS

KOKYBĖS REIKALAVIMAI

5. Grūdų produktų kvapas turi būti būdingas atitinkamiems grūdų produktams, be aitraus, pelėsių ar kito pašalinio kvapo, be pašalinio kartaus ar rūgštaus skonio.

6. Grūdų produktuose gali būti ne daugiau kaip 3 mg/kg metalo priemaišų.

7. Grūdų produktuose negali būti užkrėtimo kenkėjais.

8. Miltuose negali būti mineralinių ir pašalinių priemaišų.

9. Miltuose drėgmės kiekis negali būti didesnis kaip 15 proc.

10. Kruopos ir dribsniai turi atitikti reglamento 1 lentelėje nurodytus kokybės rodiklių reikalavimus.

1 lentelė. Kruopų ir dribsnių kokybės rodikliai

Rodikliai	Miežinės kruopos	Perlinės kruopos	Kvietinės kruopos	Manų kruopos	Žirnių kruopos		Grikių kruopos		Avižinės kruopos	Avižiniai dribsniai	Kitų grūdų dribsniai
					sveikos	skaldytos	sveikos	skaldytos
Drėgmės kiekis, ne daugiau kaip, proc.	15	15	15	15	15		14		12,5	12,5	15
Kokybiškos kruopos, ne mažiau kaip, proc., iš to skaičiaus: nenulukštenti skaldyti	99	99,2	99	-	98,9	98,9	98,8	98,3	99,1	-	-
	1,5	1	-	-	-	-	0,1	0,1	0,6	-	-
	-	-	-	-	3 7	1 7 sveikų	5	-	-
Sugedę branduoliai, ne daugiau kaip, proc.	-	-	-	-	0,4		0,4	0,5	-	-	-
Šiukšlinės priemaišos, ne daugiau kaip, proc., iš jų: organinės mineralinės kenksmingos	0,4	0,4	0,4		0,5		0,7		0,5	0,40	0,40
	0,3 0,05 0,05	0,3 0,05 0,05	0,3 0,05 0,05	- - -	0,4 0,05 0,05		0,6 0,05 0,05		0,4 0,05 0,05	0,3 0,05 0,05	0,3 0,05 0,05
Grūdinės priemaišos, ne daugiau kaip, proc.	3	3	3	-	4		3		4	4	4
Pamiltės, ne daugiau kaip, proc.	0,6	0,4	0,6	-	0,2		0,1	0,5	0,4	-	-
Rūgštingumas, ne daugiau kaip, mg KOHg 100g produkto	-	-	-	-	-		-	-	-	90	-

Kruopos

Priemaišų frakcijų charakteristika

Grūdinėms priemaišoms priskiriama:

kitų rūšių nulukštenti grūdai, netinkamai paveiktos gamybos proceso, patamsėjusiu paviršiumi, patamsėjusia endosperma, pažeistos kenkėjų kruopos;

skaldiniai (žirnių kruopose) – įvairaus dydžio žirnių dalelės, prabyrančios per sietą apvaliomis skylutėmis, kurio diametras 2,5 mm, ir liekančios ant sieto, kurio skylučių diametras 1 mm.

Šiukšlinėms priemaišoms priskiriama:

mineralinės priemaišos – smėlis, žemės grumsteliai, žvirgždas, dulkės, akmenukai, rūda, šlakas;

organinės priemaišos – grūdų luobelės, šiaudų dalelės, laukinių, kultūrinių, kenksmingųjų  augalų sėklos, piktžolių dalelės, apipuvusios, apipelijusios kruopų dalelės.

Sugedusiems branduoliams grikių ir žirnių  kruopose priskiriama:

supuvę, supeliję, suanglėję, bakterijų ir grybelių pažeisti (kurių endospermo spalva yra aiškiai pakitusi) grikiai ir žirniai.

Kokybiškų  kruopų kiekis (visoms kruopoms, išskyrus grikius ir žirnius) skaičiuojamas iš bendro kiekio atimant  šiukšlines priemaišas ir pamiltes.

Kokybiškų kruopų kiekis grikiams ir žirniams skaičiuojamos iš bendro kiekio atimant šiukšlines priemaišas, pamiltes ir sugedusius branduolius.

Dribsniai

Priemaišų frakcijų charakteristika

Grūdinėms priemaišoms priskiriama:

kitų grūdų dribsniai, į dribsnius nesuspaustos kruopos ir kiti netipiški, besiskiriantys nuo pagrindinės rūšies dribsniai (netinkamai paveikti gamybos proceso, stikliški).

Šiukšlinėms priemaišoms priskiriama:

mineralinės priemaišos – smėlis, žemės grumsteliai, žvirgždas, dulkės, akmenukai, rūda, šlakas;

organinės priemaišos – grūdų luobelės, šiaudų dalelės, laukinių, kultūrinių, kenksmingųjų augalų sėklos, piktžolių dalelės, apipuvusios, apipelijusios kruopų dalelės.

11. Kvietiniai miltai skirstomi į tipus pagal 2 lentelėje nurodytus kokybės rodiklius.

12. Kvietiniai miltai pagal tipą gali būti skirstomi į rūšis (ekstra, aukščiausia, pirma ir antra rūšis), pvz., Pirmos rūšies kvietiniai miltai 812 C.

13. Kvietinių miltų tipas nustatomas pagal pelenų kiekį ir (ar) šlapiojo glitimo kiekį. Pelenų kiekis nurodomas skaičiais, šlapiojo glitimo kiekis – raidėmis.

2 lentelė. Kvietinių miltų kokybės rodikliai

Miltų tipą nurodantis skaičius ir raidė	Pelenų kiekis sausosiose medžiagose, ne daugiau kaip, proc.	Šlapiojo glitimo kiekio rodiklis, proc.
Ekstra rūšies kvietiniai miltai
405 A	iki 0,50	ne mažiau kaip 33
405 B	iki 0,50	ne mažiau kaip 31
405 C	iki 0,50	ne mažiau kaip 28
405 D	iki 0,50	ne mažiau kaip 25
405 E	iki 0,50	ne mažiau kaip 22
Aukščiausios rūšies kvietiniai miltai
550 A	0,51–0,63	ne mažiau kaip 33
550 B	0,51–0,63	ne mažiau kaip 31
550 C	0,51–0,63	ne mažiau kaip 28
550 D	0,51–0,63	ne mažiau kaip 25
550 E	0,51–0,63	ne mažiau kaip 22
Pirmos rūšies kvietiniai miltai
812 A	0,64–0,90	ne mažiau kaip 33
812 B	0,64–0,90	ne mažiau kaip 31
812 C	0,64–0,90	ne mažiau kaip 28
812 D	0,64–0,90	ne mažiau kaip 25
812 E	0,64–0,90	ne mažiau kaip 22
Antros rūšies kvietiniai miltai
1050 C	0,91–1,20	ne mažiau kaip 28
1050 D	0,91–1,20	ne mažiau kaip 25
1050 E	0,91–1,20	ne mažiau kaip 22
1050 F	0,91–1,20	ne mažiau kaip 19
1600 C	1,21–1,80	ne mažiau kaip 28
1600 D	1,21–1,80	ne mažiau kaip 25
1600 E	1,21–1,80	ne mažiau kaip 22
1600 F	1,21–1,80	ne mažiau kaip 19
1700 D	1,81–2,10	ne mažiau kaip 25
1700 E	1,81–2,10	ne mažiau kaip 22
1700 F	1,81–2,10	ne mažiau kaip 19
1700 G	1,81–2,10	ne mažiau kaip 15

14. Ruginiai miltai į tipus skirstomi pagal pelenų kiekį, kuris nurodomas skaičiais, pvz., Ruginiai miltai 600 (3 lentelė).

3 lentelė. Ruginių miltų ir rupių ruginių miltų skirstymas pagal miltų tipą

Miltų pavadinimas	Tipą nurodantis skaičius	Pelenų kiekis procentais
		mažiausias	didžiausias
Ruginiai miltai: Pikliuoti Sijoti	600 700 815	0,61 0,76	iki 0,60 0,75 0,90
Rupūs ruginiai miltai: Pasijoti Šveistiniai	997 1150 1370 1740 1800	0,91 1,11 1,31 1,61 1,81	1,10 1,30 1,60 1,80 2,20

III SKYRIUS

ŽENKLINIMAS

15. Kvietinių miltų gaminio etiketėje ar kitu būdu pateikiamoje informacijoje, be privalomųjų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, papildomai turi būti nurodytas kvietinių miltų tipas skaičiais ir (ar) raidėmis, pvz., Kvietiniai miltai 550, Kvietiniai miltai 812 B.

16. Kvietinių miltų gaminio etiketėje ar kitu būdu pateikiamoje informacijoje gali būti nurodyta ir atitinkama jų rūšis (ekstra, aukščiausia, pirma ar antra rūšis), pagal 2 lentelėje pateiktus miltų tipus, t. y. 405 tipo gali būti tik ekstra rūšies kvietiniai miltai, 550 tipo – aukščiausios rūšies, 812 tipo – pirmos rūšies, 1050, 1600, 1700 tipų – antros rūšies.

17. Ruginių miltų ir rupių ruginių miltų gaminio etiketėje ar kitu būdu pateikiamoje informacijoje, be privalomųjų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, papildomai turi būti nurodytas jų tipas pagal pelenų kiekio rodiklį, pvz., Ruginiai miltai 1800.

18. Kitų grūdų produktų, gautų smulkinant kitus išlukštentus grūdus: speltas, miežius, avižas, soras, sorgus ir kvietrugius, gaminio etiketėje ar kitu būdu pateikiamoje informacijoje, be privalomųjų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, papildomai turi būti nurodytas atitinkamas miltų pavadinimas, pvz., Speltų miltai, Miežiniai miltai, Avižiniai miltai, Sorų miltai, Sorgų miltai, Kvietruginiai miltai.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19. Ūkio subjektai, nesilaikantys šio reglamento nuostatų, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

_________________________