LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 726 „Dėl bendrųjų reikalavimų vandens telkinių monitoringui patvirtinimo“ pakeitimo
2015 m. balandžio 7 d. Nr. D1-282
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 726 „Dėl Bendrųjų reikalavimų vandens telkinių monitoringui patvirtinimo“:
1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:
„Įgyvendindamas 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL 2009 L 140, p. 114), ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičiančios ir panaikinančios Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičiančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (OL 2008 L 348, p. 84), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/39/ES (OL 2013 L 226, p. 1), nuostatas,“.
3. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintus Bendruosius reikalavimus vandens telkinių monitoringui:
3.1. pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. Valstybinis paviršinių ir požeminių vandens telkinių monitoringas vykdomas vadovaujantis šiais Reikalavimais ir Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 160 „Dėl Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“.“;
3.2. pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:
3.3. pakeičiu 8 punktą ir jį išdėstau taip:
„8. Paviršinių vandens telkinių monitoringo duomenų pagrindu būtina nustatyti vandens telkinių ekologinę ir cheminę būklę ir suskirstyti vandens telkinius į klases, vadovaujantis Vandensaugos tikslų nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 „Dėl Vandensaugos tikslų nustatymo metodikos patvirtinimo“. Paviršiniuose vandens telkiniuose turi būti stebimi vandens kokybinę būklę įvertinantys parametrai. Parenkant parametrus biologiniams kokybės elementams, turi būti nustatytas atitinkamas taksonominis lygis, kuris užtikrintų kokybės elementų klasifikavimo patikimumą ir tikslumą.“;
3.4. pakeičiu 10.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„10.1. turimais duomenimis papildyti žmogaus veiklos poveikio vandens telkiniams įvertinimą, atliekamą pagal Upių baseinų rajonų apibūdinimo, žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei įvertinimo, vandens naudojimo ekonominės analizės ir duomenų apie upių baseinų rajonus rinkimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 472 „Dėl Upių baseinų rajonų apibūdinimo, žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei įvertinimo, vandens naudojimo ekonominės analizės ir duomenų apie upių baseinų rajonus rinkimo tvarkos patvirtinimo“;“;
3.5. pakeičiu 12.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„12.4. kuriose nustatoma, kad jeigu, išmatavus ar apskaičiavus koncentraciją aplinkoje ar teršalų išmetimus į aplinką, dėl prioritetinių medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), 1 priede ir 2 priedo A dalyje, stipraus poveikio nustatyta potenciali grėsmė vandens aplinkai (arba per ją) ir kai taikomi biotos arba nuosėdų AKS;“;
3.7. pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip:
„17. Veiklos monitoringas atliekamas visuose paviršiniuose vandens telkiniuose, kuriuos, remiantis UBR apibūdinimu bei žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei įvertinimu arba atliktu paviršinių vandens telkinių priežiūros monitoringu, reikia priskirti prie Rizikos vandens telkinių, taip pat tuose vandens telkiniuose, į kuriuos išleidžiamos Prioritetinės medžiagos. Taip pat – jeigu, išmatavus ar apskaičiavus koncentraciją aplinkoje ar teršalų išmetimus į aplinką, dėl prioritetinių medžiagų stipraus poveikio nustatyta potenciali grėsmė vandens aplinkai (arba per ją) ir kai taikomi biotos arba nuosėdų AKS.“;
3.8. pakeičiu 19 punktą ir jį išdėstau taip:
3.9. pakeičiu 22.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„22.1. paviršiniuose vandens telkiniuose, iš kurių tiekiama arba numatoma tiekti daugiau kaip 100 m³ per dieną žmogaus vartojimui skirto vandens, turi būti stebimos visos Prioritetinės bei kitos medžiagos, kurių išleidimas į vandens telkinį yra reikšmingas, ir kurios gali paveikti vandens telkinio būklę. Šiuose telkiniuose taip pat turi būti vykdomi tyrimai, numatyti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme. Atliekamų matavimų dažnumas, vykdant papildomą paviršinių vandens telkinių monitoringą, nurodytas 1 lentelėje;“;
3.10. pakeičiu 251 punktą ir jį išdėstau taip:
„251. Vykdant paviršinių vandens telkinių monitoringą, prioritetinių medžiagų, nurodytų Reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje, kurios linkusios kauptis nuosėdose ir (arba) biotoje (ypač daug dėmesio skiriant šioms medžiagoms – antracenui, bromintiems difenileteriams, kadmiui ir jo junginiams, C10-13-chloralkanams, di(2-etilheksil)ftalatui, fluorantenui, heksachlorobenzenui, heksachlorobutadienui, heksachlorocikloheksanui, švinui ir jo junginiams, gyvsidabriui ir jo junginiams, pentachlorobenzenui, poliaromatiniams angliavandeniliams, tributilalavo junginiams, dikofoliui, perfluorooktansulfonrūgščiai ir jos dariniams, chinoksifenui, dioksinams ir dioksinų tipo junginiams, heksabromsiklododekanui, heptachlorui ir heptachloro epoksidams), matavimų dažnumas nuosėdose ir (arba) biotoje turi būti toks, kad būtų galima gauti pakankamai duomenų patikimai ilgalaikių tendencijų analizei atlikti. Bromintų difenileterių, gyvsidabrio ir jo junginių, poliaromatinių angliavandenilių, tributilalavo junginių, perfluoroktansulfonrūgšties ir jos darinių, dioksinų ir dioksinų tipo junginių, heksabromciklododekano, heptachloro ir heptachloro epoksidų monitoringas gali būti atliekamas mažesniu intensyvumu nei prioritetinių medžiagų matavimai, kurie nurodyti šių Reikalavimų aprašo 252 punkte ir šių Reikalavimų aprašo 1 priede, jeigu monitoringas yra reprezentatyvus ir esama statistiškai patikimos šių medžiagų buvimo vandens aplinkoje monitoringo bazinės linijos. Šiame punkte nurodytų medžiagų matavimai nuosėdose ir (arba) biotoje turi būti atliekami bent kartą per trejus metus. Remiantis techninėmis žiniomis ir atitinkamų sričių ekspertų išvadomis, Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje gali būti nustatytas kitoks nei šiame punkte nurodytas matavimų dažnumas.“;
3.11. papildau 252 punktu:
„252. Vykdant paviršinių vandens telkinių monitoringą, prioritetinių medžiagų, nurodytų Reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje, kurioms taikomi nuosėdų ir (arba) biotos AKS, matavimai atitinkamoje terpėje turi būti atliekami bent kartą per metus. Remiantis techninėmis žiniomis ir atitinkamų sričių ekspertų išvadomis, Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje gali būti nustatytas kitoks nei šiame punkte nurodytas matavimų dažnumas.“;
3.12. pakeičiu 34 punktą ir jį išdėstau taip:
„34. Jei Prioritetinių ir kitų medžiagų, kurių išleidimas į vandens telkinį yra ženklus, koncentracija paviršiniame vandens telkinyje ar jo dalyje neviršija Europos Sąjungos nustatytos AKS, toks paviršinis vandens telkinys (ar jo dalis) gali būti laikomas kaip esantis geros cheminės būklės. Jei kurios nors šių medžiagų koncentracija paviršiniame vandens telkinyje ar jo dalyje viršija Europos Sąjungos nustatytą AKS, toks paviršinis vandens telkinys (ar jo dalis) laikomas kaip nesantis geros cheminės būklės. Kiekvienam UBR turi būti parengtas žemėlapis, kuriame kiekvieno paviršinio vandens telkinio ar jo dalies atitinkama cheminės būklės klasė yra pažymėta atitinkama spalva (4 lentelės antras stulpelis).“;
3.13. papildau XV skyriumi:
„XV. EUROPOS KOMISIJOS SUDARYTO MEDŽIAGŲ STEBĖJIMO SĄRAŠO MONITORINGAS
51. Kiekvienos į stebėjimo sąrašą įtrauktos medžiagos monitoringas turi būti vykdomas atrinktose reprezentatyviose monitoringo stotyse ne trumpesniu kaip 12 mėnesių laikotarpiu. Į Pirmojo stebėjimo sąrašą įtrauktų medžiagų monitoringo laikotarpis turi būti pradėtas ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 14 d. arba per šešis mėnesius nuo šio stebėjimo sąrašo sudarymo dienos, pasirenkant tą datą, kuri yra vėlesnė. Kiekvienos paskesniuose sąrašuose esančios medžiagos monitoringas turi prasidėti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos medžiagos įtraukimo į sąrašą dienos.
53. Parenkant reprezentatyvias kiekvienos stebėjimo sąrašo medžiagos monitoringo stotis, dažnumą ir laiką, turi būti atsižvelgiama į medžiagos naudojimo būdus ir galimą buvimą aplinkoje. Stebėjimo sąrašo medžiagų matavimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per metus.
54. Medžiagos, įtrauktos į stebėjimo sąrašą, monitoringo šių Reikalavimų 51-53 punktuose nustatyta tvarka galima neatlikti, jeigu ši medžiaga buvo tiriama taikant metodiką, tenkinančią Europos Komisijos parengtų stebėjimo sąrašo techninių gairių reikalavimus, ir turint pakankamų, palyginamų, reprezentatyvių ir naujausių tam tikros medžiagos monitoringo duomenų iš esamų monitoringo programų ar tyrimų, pateiktų Europos Komisijai.“.