LIETUVOS RESPUBLIKOS ekonomikos ir inovacijų MINISTRAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

įsakymas

Dėl EKONOMIKOS IR INOVACIJŲ MINISTRO IR FINANSŲ MINISTRO
2020 m. rugsėjo 30 d. ĮSAKYMO Nr. 4-837/1K-319 „DĖL priemonės „PAGALBOS VERSLUI FONDAS“ VEIKLOS APRAŠO patvirtinimo“ Pakeitimo

 

2021 m. kovo 23 d. Nr. 4-216/1K-97

Vilnius

 

 

P a k e i č i a m e Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 4-837/1K-319 „Dėl Priemonės „Pagalbos verslui fondas“ veiklos aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeičiame preambulę ir ją išdėstome taip:

„Atsižvelgdamos į 2020 m. kovo 19 d. Europos Komisijos komunikatą Nr. 2020/C 91 I/01 „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. sausio 28 d. Europos Komisijos komunikatu Nr. 2021/C 564, 2020 m. gegužės 26 d. Europos Komisijos sprendimą Nr. C(2020) 3534 (final) „Valstybės pagalba SA.57008 (2020/N) – Lietuva COVID-19: Pagalbos verslui fondas“ su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. vasario 26 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2021) 1459, ir įgyvendindamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 512 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Valstybės investicinis kapitalas“ ir uždarosios akcinės bendrovės Valstybės investicijų valdymo agentūros steigimo ir valstybės turto investavimo“ 7 punkto nuostatas:“.

2. Pakeičiame nurodytu įsakymu patvirtintą Priemonės „Pagalbos verslui fondas“ veiklos aprašą:

2.1. Pakeičiame 3.1 papunktį ir jį išdėstome taip:

3.1. investuoti į įmones, kurių veiklos nutraukimas gali turėti socialinių ir ekonominių pasekmių – nulemti rinkos nepakankamumą, inovatyvios įmonės pasitraukimą, sistemingai svarbios įmonės (įmonės, atliekančios svarbų sisteminį vaidmenį regione ar sektoriuje) pasitraukimą ar svarbios paslaugos teikimo sutrikimo riziką. Galimos socialinės ir ekonominės pasekmės vertinamos vadovaujantis 2014 m. liepos 31 d. Europos Komisijos komunikato Nr. 2014/C 249/01 „Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ (toliau – Gairės) 44 punktu;“.

2.2. Papildome 3.5 papunkčiu:

3.5. suteikti įmonėms, kurios patiria finansinių sunkumų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) (toliau – COVID-19) protrūkio, finansavimą, kad būtų užtikrintas įmonių, kurios iki COVID-19 protrūkio nebuvo laikomos sunkumų patiriančiomis įmonėmis, veiklos tęstinumas ir mokumas.“

2.3. Pakeičiame 4 punktą ir jį išdėstome taip:

4. Investavimas ir finansavimas pagal Aprašą atliekamas 2020 m. kovo 19 d. Europos Komisijos komunikato Nr. 2020/C 91 I/01 „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. sausio 28 d. Europos Komisijos komunikatu Nr. 2021/C 564 (toliau – Komunikatas), taikymo laikotarpiu, t. y. investuojant į:

4.1. skolos vertybinius popierius ir paskolas – iki 2021 m. gruodžio 31 d.;

4.2. nuosavybės ir skolos vertybinius popierius, turinčius ar galinčius turėti akcinio kapitalo požymių, – iki 2021 m. gruodžio 31 d.

2.4. Pakeičiame 15 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstome taip:

15. Pagalbos gavėjai – mažos įmonės, atitinkančios mažos įmonės sampratą, nustatytą SVV įstatyme, ir prašymo dėl finansavimo (toliau – prašymas) pateikimo Fondui dieną turinčios daugiau kaip 50 darbuotojų (toliau – mažos įmonės), vidutinės įmonės, atitinkančios vidutinės įmonės sampratą, nustatytą SVV įstatyme, ir didelės įmonės, kurios nepriskiriamos smulkiojo ar vidutinio verslo subjektams. Pagalbos gavėjas turi atitikti visas šias sąlygas:“.

2.5. Pakeičiame 15.3 papunktį ir jį išdėstome taip:

15.3. Pagalbos gavėjas 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo laikomas sunkumų patiriančia įmone arba 2019 m. gruodžio 31 d. buvo laikomas sunkumų patiriančia įmone, tačiau prašymo pateikimo Fondui metu nėra laikomas sunkumų patiriančia įmone, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkte. Jei pagalbos gavėjas siekia įrodyti, kad prašymo pateikimo metu jis nėra sunkumų patirianti įmonė, kartu su prašymu jis turi pateikti finansinės atskaitomybės už̌ pastarąjį ketvirtį prieš prašymo pateikimo dieną dokumentus ir, jei nuo 2020 m. sausio 1 d. iki prašymo pateikimo dienos įvyko nuosavybės struktūros (kapitalo, akcijų̨ priedų, perkainojimo rezervų, rezervų) pokyčių̨, – dokumentus, kuriais pagrindžiami šie pokyčiai (sukauptų nuostolių padengimo, kapitalo padidinimo apmokėjimo, turto vertinimo ir (arba) kitus susijusius dokumentus).“

2.6. Pripažįstame netekusiu galios 15.6 papunktį.

2.7. Pakeičiame 16.1.2 papunktį ir jį išdėstome taip:

16.1.2. Pagalbos gavėjas atitinka Aprašo 3.1 papunktyje nurodytą kriterijų.“

2.8. Pakeičiame 16.2 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstome taip:

16.2. Kai Fondas yra investavęs į pagalbos gavėjo nuosavybės vertybinius popierius ir (arba) skolos priemones, turinčias ar galinčias turėti akcinio kapitalo požymių, šiuo laikotarpiu:“.

2.9. Pakeičiame 16.2.2 papunktį ir jį išdėstome taip:

16.2.2. Pagalbos gavėjui (išskyrus mažas ir vidutines įmones) neleidžiama įsigyti didesnės kaip 10 procentų konkurentų ar kitų tos pačios rūšies veiklos vykdytojų, įskaitant pradinės ir galutinės grandies veiklos vykdytojus, verslo dalies, kol bus grąžinta 75 procentai Fondo investicijos sumos. Jei bandydamas išlaikyti savo gyvybingumą pagalbos gavėjas siekia įsigyti didesnę kaip 10 procentų konkurentų ar kitų tos pačios rūšies veiklos (pradinės ar galutinės grandies) vykdytojų verslo dalį, turi būti gautas Europos Komisijos sutikimas.“

2.10. Pakeičiame 19.4 papunktį ir jį išdėstome taip:

19.4. ar jis yra įtrauktas į VMI skelbiamą tiesiogiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusių įmonių sąrašą;“.

2.11. Pakeičiame 23 punktą ir jį išdėstome taip:

23. Paskolų ar skolos vertybinių popierių suma vienam pagalbos gavėjui negali viršyti:

23.1. 25 procentų visos to pagalbos gavėjo 2019 metų apyvartos, išskyrus Komunikato 27 punkto d papunkčio iii papunktyje nustatytą išimtį, kuri gali būti pritaikyta, jei potencialus pagalbos gavėjas savo veiklą vykdo labiausiai COVID-19 protrūkio paveiktuose sektoriuose (t. y. apgyvendinimo, turizmo, maitinimo, transporto, ne maisto prekių mažmeninės prekybos sektoriuose), atsižvelgiant į šio pagalbos gavėjo likvidumo poreikius nuo paskolos suteikimo ar skolos vertybinių popierių įsigijimo – mažoms ir vidutinėms įmonėms per ateinančius 18 mėnesių, didelėms įmonėms per ateinančius 12 mėnesių (atitinkamos paskolos ar skolos vertybinių popierių didesnės sumos būtinumą pagalbos gavėjas turės pagrįsti Fondo valdytojui pateikdamas tai įrodančius dokumentus), arba

23.2. pagalbos gavėjo dvigubo 2019 metų darbo užmokesčio fondo (įskaitant visus mokesčius, susijusius su darbo santykiais, ir išlaidas, susijusias su pagalbos gavėjo subtiekėjų, subteikėjų ar subrangovų darbuotojų, kurie dirba pagalbos gavėjo veiklos vietoje (-ose), darbo užmokesčiu). Didžiausia pagalbos gavėjams, kurie veiklą pradėjo po 2019 m. sausio 1 d., teikiamų paskolų ar išperkamų obligacijų suma negali viršyti prognozuojamo pirmų 2 įmonės veiklos metų darbo užmokesčio fondo.“ 

2.12. Pakeičiame 24 punktą ir jį išdėstome taip:

24. Subordinuotoji skola laikoma skolos priemone (su atitinkamu atlygiu ir reikalavimais pagalbos gavėjui), jei subordinuotosios skolos suma vienam pagalbos gavėjui viršytų vieną iš šių sumų:

24.1. didelėms įmonėms – du trečdalius pagalbos gavėjo darbuotojų metinio darbo užmokesčio, mažoms ir vidutinėms įmonėms – visą pagalbos gavėjo darbuotojų metinį darbo užmokestį;

24.2. didelėms įmonėms – 8,4 procento visos pagalbos gavėjo 2019 metų apyvartos, mažoms ir vidutinėms įmonėms – 12,5 procento visos pagalbos gavėjo 2019 metų apyvartos.“

2.13. Pakeičiame 26 punktą ir jį išdėstome taip:

26. Bendra paskolų palūkanų norma ir skolos vertybinių popierių pajamingumas iki išpirkimo konkrečiam pagalbos gavėjui apskaičiuojami atsižvelgiant į jo dydį, paskolos terminą (kuris negali būti ilgesnis nei 72 mėnesiai) ir kitus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma taikoma rizikos premija. Šis dydis negali būti mažesnis nei bazinė palūkanų norma (1 metų palūkanų norma, kurią bankai pinigų rinkoje siūlo kitiems bankams (toliau – IBOR), arba Europos Komisijos paskelbta lygiavertė palūkanų norma), taikoma nuo 2020 m. sausio 1 d., pridėjus:

26.1. mažoms ir vidutinėms įmonėms – ne mažiau kaip 25 bazinius punktus pirmaisiais, 50 bazinių punktų antraisiais ir trečiaisiais, 100 bazinių punktų ketvirtaisiais–šeštaisiais paskolos suteikimo arba skolos vertybinių popierių įsigijimo metais;

26.2. didelėms įmonėms – ne mažiau kaip 50 bazinių punktų pirmaisiais, 100 bazinių punktų antraisiais ir trečiaisiais, 200 bazinių punktų ketvirtaisiais–šeštaisiais paskolos suteikimo arba skolos vertybinių popierių įsigijimo metais;

26.3. skolos priemonės, kurios yra subordinuotos kitų pagalbos gavėjo kreditorių atžvilgiu, gali būti suteiktos tik taikant papildomą kredito rizikos maržą, kuri būtų ne mažesnė už maržą, taikomą prie minėtos bazinės palūkanų normos pridėjus 150 bazinių punktų mažoms ir vidutinėms įmonėms ir  200 bazinių punktų didelėms įmonėms.“

2.14. Pakeičiame 27 punktą ir jį išdėstome taip:

27. Kai investuojama į nuosavybės vertybinius popierius, nuosavybės vertybinių popierių kaina neturi viršyti vidutinės pagalbos gavėjo akcijų kainos per 15 dienų iki prašymo pateikimo dienos. Biržoje neprekiaujamų nuosavybės vertybinių popierių vertė nustatoma atliekant nepriklausomą vertinimą.“

2.15. Pakeičiame 29.1.1 papunktį ir jį išdėstome taip:

29.1.1. mažoms ir vidutinėms įmonėms – bazinė palūkanų norma (1 metų IBOR arba Europos Komisijos paskelbta lygiavertė palūkanų norma), pridėjus ne mažiau kaip 225 bazinius punktus pirmaisiais metais, 325 bazinius punktus antraisiais ir trečiaisiais metais, 450 bazinių punktų ketvirtaisiais ir penktaisiais metais, 600 bazinių punktų šeštaisiais ir septintaisiais metais, 800 bazinių punktų aštuntaisiais metais ir vėliau;“.

2.16. Pakeičiame 31 punktą ir jį išdėstome taip:

31. Kai investuojama į skolos priemones, jų kainodarą Fondo valdytojas nustato atsižvelgdamas į skolos priemonės ypatybes, su skolos priemone susietą akcinio kapitalo dalį, rizikas, lyginamąsias palūkanų normas, subordinacijos lygmenį, mokėjimo sąlygas ir numatytas paskatas grąžinti paramą.

2.17. Pakeičiame 32.1 papunktį ir jį išdėstome taip:

32.1. mažoms ir vidutinėms įmonėms – ne mažiau kaip 225 bazinius punktus pirmaisiais metais, 325 bazinius punktus antraisiais ir trečiaisiais metais, 450 bazinių punktų ketvirtaisiais ir penktaisiais metais, 600 bazinių punktų šeštaisiais ir septintaisiais metais, 800 bazinių punktų aštuntaisiais ir paskesniais metais;“.

2.18. Pakeičiame 33 punktą ir jį išdėstome taip:

33. Fondo investicinis komitetas gali priimti atskirą sprendimą dėl kiekvienos investavimo sutarties ir nustatyti, kad obligacijų kupono mokėjimai yra privalomi, neatsižvelgiant į tai, ar pagalbos gavėjas turi pagal verslo apskaitos standartus į apskaitą traukiamo pelno.“

2.19. Pakeičiame 36 punktą ir jį išdėstome taip:

36. Skolos priemonių kainą, kuri negali būti didesnė nei konvertavimo metu galiojanti teorinės kaina po naujos emisijos išleidimo (TERP), pritaikius ne mažesnę nei 5 procentų nuolaidą.“

2.20. Pakeičiame 37 punktą ir jį išdėstome taip:

37. Jeigu praėjus 2 metams po skolos priemonių konvertavimo į akcijas Fondui vis dar priklauso po Fondo investicijos likusios akcijos, Fondas, nepatirdamas jokių papildomų išlaidų (atitinkamai sumažinus kitų akcininkų turimas kapitalo dalis), be savo kapitalo dalies, likusios po konvertavimo, papildomai gauna pagalbos gavėjo nuosavybės dalį. Ši papildomai gauta nuosavybės dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų Fondo investicijos dalies po konvertavimo, kuri nebuvo perleista arba išpirkta per šiuos 2 metus.“

2.21. Pakeičiame 39 punktą ir jį išdėstome taip:

39. Fondo portfelio apribojimai investavimo laikotarpio, nurodyto Aprašo punkte, pabaigoje:

39.1. skolos vertybiniai popieriai turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų Fondo portfelio, t. y. visų investicijų sumos;

39.2. paskolos gali sudaryti iki 30 procentų Fondo portfelio, t. y. visų investicijų sumos;

39.3. nuosavybės vertybiniai popieriai ir skolos priemonės gali sudaryti iki 30 procentų Fondo portfelio, t. y. visų investicijų sumos.“

2.22. Pakeičiame 42 punktą ir jį išdėstome taip:

42. Skolos priemonės likviduojamos atsižvelgiant į jų specifiką.“

2.23. Pakeičiame 43 punktą ir jį išdėstome taip:

43. Kai investuota į nuosavybės vertybinius popierius ir skolos priemones, didelės įmonės, kurios gavo didesnį nei 25 procentų nuosavo kapitalo finansavimą, turi turėti išsamią pasitraukimo strategiją, kurioje numatyta, kaip Fondo investicija bus išpirkta (toliau – pasitraukimo strategija), išskyrus atvejį, jei per 12 mėnesių nuo investavimo dienos Fondo investicija sumažinama iki mažesnio nei 25 procentų nuosavo kapitalo.“

2.24. Pakeičiame 48 punktą ir jį išdėstome taip:

48. Pagal priemonę suteikta valstybės pagalba gali būti sumuojama su nereikšminga (de minimis) pagalba, teikiama pagal 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2020/972, 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. vasario 21 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2019/316, 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentu (ES) 2020/2008, 2012 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 360/2012 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. spalio 13 d. Komisijos reglamentu (ES) 2020/1474, ir pagalba, teikiama pagal Reglamentą (ES) Nr. 651/2014, 2014 m. birželio 25 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 702/2014, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentu (ES) 2020/2008, ir 2014 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1388/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba įmonėms, kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius, toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti, jei dėl tokio skaičiavimo neviršijamas didžiausias pagalbos intensyvumas ar suma, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentu (ES) 2020/2008.“

2.25. Pakeičiame 55 punktą ir jį išdėstome taip:

55. Fondo valdytojas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pateikia informaciją apie kiekvieną individualios pagalbos priemonę, viršijančią 100 000 (vieną šimtą tūkstančių) eurų ir suteiktą pagal Komunikatą bei viršijančią 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuje, išskyrus pagalbą, teikiamą pagal Komunikato 3.9, 3.10 ir 3.11 skirsnius, per 30 dienų nuo pagalbos suteikimo dienos. Šią Fondo valdytojo pateiktą informaciją Ekonomikos ir inovacijų ministerija privalo paskelbti Europos Komisijos valstybės pagalbos skaidrumo viešos paieškos svetainėje (https://webgate.ec.europa.eu/competition/transparency) per 12 mėnesių nuo pagalbos suteikimo dienos. Fondo valdytojas taip pat pateikia Ekonomikos ir inovacijų ministerijai informaciją apie kiekvieną individualią rekapitalizavimo pagalbą, suteiktą pagal Komunikato 3.11 skirsnį, per 30 dienų nuo rekapitalizavimo pagalbos suteikimo dienos, kurią Ekonomikos ir inovacijų ministerija privalo paskelbti Europos Komisijos valstybės pagalbos skaidrumo viešos paieškos svetainėje (https://webgate.ec.europa.eu/competition/transparency) per 3 mėnesius nuo rekapitalizavimo pagalbos suteikimo dienos. Informacija apie pagal priemonę suteiktą pagalbą, nepriklausomai nuo gautos pagalbos dydžio, taip pat skelbiama Fondo, Fondo valdytojo ir pagalbos gavėjo interneto svetainėse.“

 

 

 

Ekonomikos ir inovacijų ministrė                                                                          Aušrinė Armonaitė

 

 

 

Finansų ministrė                                                                                                     Gintarė Skaistė