LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL TEISĖS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2020 m. spalio 13 d. Nr. V-1557
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Teisės studijų krypties aprašu iki 2021 m. rugsėjo 1 d.
3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d įsakymą Nr. V-831 „Dėl Teisės studijų krypties aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir
sporto ministro
2020 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. V-1557
TEISĖS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Teisės studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami teisės studijų krypties (K01), kuri priklauso teisės studijų krypčių grupei (K), koleginių (pirmosios pakopos) ir universitetinių (vientisųjų, pirmosios ir antrosios pakopų) studijų specialieji reikalavimai. Aprašas teisės studijų krypties (toliau – teisės kryptis) studijas reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų patvirtinimo“.
2. Baigusiems teisės krypties studijas suteikiami šie kvalifikaciniai laipsniai:
2.1. baigusiems kolegines pirmosios pakopos studijas suteikiamas teisės profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, patvirtinamas profesinio bakalauro diplomu ir diplomo priedėliu;
2.2. baigusiems universitetines pirmosios pakopos studijas suteikiamas teisės bakalauro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, patvirtinamas bakalauro diplomu ir diplomo priedėliu;
2.3. baigusiems antrosios pakopos studijas suteikiamas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, patvirtinamas magistro diplomu ir diplomo priedėliu;
2.4. baigusiems antrosios pakopos studijas suteikiamas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis (tarptautinis kvalifikacinio laipsnio (lot. Legum Magister) pavadinimas LL.M.), atitinkantis septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, patvirtinamas magistro diplomu ir diplomo priedėliu;
3. Teisės krypties studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine forma. Organizuojant studijas skirtingomis formomis, teisės krypties studijų programų sandara, apimtis, studijų turinys ir studijų rezultatai neturi skirtis. Teisės krypties vientisųjų studijų programa turi atitikti šio Aprašo tiek pirmosios, tiek ir antrosios studijų pakopos, skirtos teisės magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti, programoms keliamus reikalavimus.
4. Stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas Aprašas specialių reikalavimų nenustato.
5. Į antrosios studijų pakopos studijas, skirtas teisės magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti, priimami asmenys, atitinkantys bent vieną iš Aprašo 5 punkte nurodytų sąlygų:
5.2. yra baigę kolegines teisės krypties studijas ir universitetuose vykdomas papildomas teisės krypties studijas, kurių apimtis ne mažesnė kaip 60 studijų kreditų;
6. Į antrosios pakopos studijas, skirtas LL.M. teisės magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti, priimami asmenys, atitinkantys bent vieną iš šių sąlygų:
6.2. yra baigę kolegines teisės krypties studijas ir universitetuose vykdomas papildomas teisės krypties studijas, kurių apimtis ne mažesnė kaip 60 studijų kreditų;
6.3. yra baigę kitos nei teisės krypties universitetines pirmosios arba antrosios pakopos studijas ir universitetuose vykdomas papildomas teisės krypties studijas, kurių apimtis ne mažesnė kaip 60 studijų kreditų;
6.4. yra baigę kitos nei teisės krypties universitetines pirmosios arba antrosios pakopos studijas ir turintys ne trumpesnę kaip 3 metų teisės taikymo darbo patirtį srityje, susijusioje su studijomis, skirtomis LL.M. teisės magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti. Tokiu atveju numatomos papildomos ne mažiau kaip 15 studijų kreditų teisės krypties studijos. Teisės taikymo darbo patirtis įvertinama aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
7. Teisės krypties studijų programų sandara:
7.1. pirmosios pakopos koleginių studijų programos apimtis gali būti 180 arba 210 studijų kreditų, iš jų teisės krypties studijų (įskaitant praktiką ir baigiamojo darbo (projekto) rengimą arba baigiamojo darbo (projekto) rengimą ir baigiamąjį egzaminą) rezultatams pasiekti skiriama ne mažiau kaip 120 studijų kreditų;
7.2. pirmosios pakopos universitetinių studijų programos apimtis gali būti 210 arba 240 studijų kreditų, iš jų teisės krypties studijų (įskaitant praktiką ir baigiamojo darbo (projekto) rengimą arba baigiamojo darbo (projekto) rengimą ir baigiamąjį egzaminą) rezultatams pasiekti skiriama ne mažiau kaip 160 studijų kreditų;
7.3. antrosios pakopos studijų programos, skirtos teisės magistro laipsniui įgyti, apimtis gali būti 90 arba 120 studijų kreditų, iš jų teisės krypties studijų (įskaitant praktiką (jeigu ji numatyta) ir baigiamojo darbo (projekto) rengimą arba baigiamojo darbo (projekto) rengimą ir baigiamąjį egzaminą) rezultatams pasiekti skiriama ne mažiau kaip 60 studijų kreditų;
7.4. antrosios pakopos studijų programos, skirtos LL.M. teisės magistro laipsniui įgyti, apimtis yra 60 studijų kreditų, iš jų teisės krypties studijų (įskaitant baigiamąjį egzaminą) rezultatams pasiekti skiriama ne mažiau kaip 50 studijų kreditų;
7.5. vientisųjų studijų programos apimtis turi būti 300 studijų kreditų, iš jų teisės krypties studijų (įskaitant praktiką ir baigiamojo darbo rengimą arba baigiamojo darbo (projekto) rengimą ir baigiamąjį egzaminą) rezultatams pasiekti skiriama 225 studijų kreditai. Vientisųjų studijų programos dalis, atitinkanti pirmąją studijų pakopą, yra lygi 210 studijų kreditų.
8. Teisės krypties programa baigiama absolvento gebėjimu įvertinimu, kuriam yra skiriama ne mažiau kaip 10 studijų kreditų koleginėse studijose ir ne mažiau kaip 15 studijų kreditų universitetinėse pirmosios pakopos studijose, ne mažiau kaip 30 studijų kreditų antrosios pakopos studijose, skirtose teisės magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti. Antrosios pakopos studijose, skirtose LL.M. teisės magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti, baigiamasis darbas (projektas) neprivalomas, tačiau turi būti numatytas ne mažesnės nei 5 studijų kreditų apimties baigiamasis egzaminas.
9. Teisės krypties pirmosios pakopos studijos gali būti dviejų krypčių studijų programos dalimi, tačiau programos dalis, tenkanti teisės krypties studijoms, turi tenkinti Aprašo reikalavimus.
10. Baigę atitinkamos pakopos teisės krypties studijas, asmenys turi būti parengti dirbti teisinį darbą. Konkrečius profesinius ir kitus reikalavimus užimti tam tikras pareigas ar verstis tam tikra teisine veikla nustato įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai. Formuluojant profesinius reikalavimus ir vertinant atitiktį jiems, laikomasi nuostatos, kad teisės magistro kvalifikacinis laipsnis ir LL.M. teisės magistro kvalifikacinis laipsnis nėra tapatūs.
II SKYRIUS
STUDIJŲ Krypties samprata ir aprėptis
12. Teisė kaip studijų objektas yra žinių apie teisės normas ir jų taikymo įvairiose profesinės veiklos srityse gebėjimų visuma. Teisės studijos apima platų spektrą teorinių ir praktinių žinių apie teisės esmę ir paskirtį, atskirų teisės šakų principus ir jų normų turinį, šių normų kūrimą, aiškinimą, taikymą.
13. Pastebima teisės sąveika su tokiomis studijų kryptimis kaip politologija, ekonomika, istorija, naudojamasi filosofijos, psichologijos, sociologijos mokslų pasiekimais, svarbus ir lingvistikos išmanymas.
14. Teisės krypties programose turi būti išugdomi įvairūs bendrieji gebėjimai: analitinis kritinis ir kūrybinis mąstymas yra būtinas teisininkui suvokti teisės paskirtį ir jos turinį, kritiškai vertinti skirtingas nuomones ir pozicijas, teisingai taikyti teisės normas nestandartinėse situacijose, taisyklingai kurti teisės normas ir jas išreiškiančius dokumentus. Nuo teisininko profesinės veiklos neatsiejami gebėjimas aiškiai formuluoti ir perteikti savo išvadą ar sprendimą, jį tinkamai argumentuoti, dalyvauti argumentais paremtoje profesionalioje diskusijoje, gebėjimas būti nešališku, suvokti kitų asmenų interesus ir elgesio motyvaciją, mokėjimas suderinti priešingus interesus.
15. Studijų procese turi būti įgyjami savarankiško darbo gebėjimai: planuoti, organizuoti ir kontroliuoti individualią veiklą, taip pat dirbti komandoje, paskirstyti ir koordinuoti užduotis, kontroliuoti jų atlikimą.
16. Baigęs teisės krypties studijas, asmuo turi gebėti tobulėti ir mokytis visą gyvenimą, priimti naujoves, jas adaptuoti ir panaudoti savo veikloje. Studijoms būtinos informacinių technologijų žinios ir gebėjimai jomis naudotis.
17. Teisės krypties programose turėtų atsispindėti tokie turinio elementai:
17.1. teorinė sritis, apimanti individų ir socialinių darinių elgesį tiriančių mokslų (pvz., sociologijos, politikos mokslų, psichologijos, filosofijos, ekonomikos) pagrindus, teisės teorijos ir filosofijos, teisės istorijos žinias, valstybės sąrangos pagrindus, konstitucinės teisės principus, tarptautinių darinių veikimo principus, baudžiamosios justicijos, privatinės teisės, viešosios teisės principus ir jos teisinių institutų turinį;
17.2. profesijos metodologijos sritis, apimanti žmogaus ir socialinių darinių elgesio ar veiklos kvalifikavimą teisės normų požiūriu, teisinės problemos ar konflikto identifikavimą, jo sprendimą pagal teisės normas ir naudojantis naujausiomis teisės mokslo žiniomis;
17.3. profesionalo parengimo sritis, apimanti kritiškai analizuojančio ir praktinę veiklą reflektuojančio bei teisinėse profesijose galinčio dirbti praktiko parengimą;
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI Studijų rezultatai
18. Pateikti studijų rezultatai yra siekiami teisės krypties studijų rezultatai, tačiau jie nėra studijų programos ar studijų dalykų (modulių) detalaus turinio specifikacija.
19. Asmuo, stojantis į antrosios studijų pakopos teisės krypties studijas, turi būti pasiekęs bendruosius ir specialiuosius pirmosios universitetinių studijų pakopos teisės krypties studijų rezultatus.
20. Asmuo, baigęs pirmosios pakopos teisės krypties kolegines studijas, turi įgyti šiuos gebėjimus:
20.1. žinios ir jų taikymas:
20.1.3. žino nacionalinės konstitucinės ir ordinarinės teisės principus ir svarbiausių institutų turinį;
20.1.5. geba įgytas teisės krypties žinias taikyti profesinėje veikloje ir spręsdamas konkrečias teisines problemas;
20.2. gebėjimai atlikti tyrimus:
20.2.2. geba atlikti mokslinius-empirinius tyrimus formuluodamas tyrimo tikslus ir uždavinius, keldamas hipotezes ir jas tikrindamas, rinkdamas ir analizuodamas duomenis bei darydamas išvadas;
20.3. specialieji gebėjimai:
20.3.1. geba analizuoti įvairius teisinius dokumentus ir įvertinti jų galiojimo laiką, teritoriją ir galiojimą asmenims, taip pat identifikuoti konkrečias teisines taisykles, reguliuojančias asmenų veiklą;
20.4. socialiniai gebėjimai:
20.4.2. moka taisyklingai žodžiu ir raštu vartoti kalbą, kuria vykdomos studijos, sklandžiai ja reikšti savo mintis;
20.5. asmeniniai gebėjimai:
20.5.2. geba kurti naujas idėjas praktinėje veikloje, prisitaikyti joje prie naujovių ir besikeičiančių sąlygų;
21. Asmuo, baigęs pirmosios pakopos teisės krypties universitetines studijas, turi įgyti šiuos gebėjimus:
21.1. žinios ir jų taikymas:
21.1.1. žino ir supranta pagrindines teisės mokslo teorijas, atskleidžiančias teisės esmę, jos istorinę raidą, paskirtį ir reikšmę visuomenėje;
21.1.2. žino nacionalinės konstitucinės ir ordinarinės teisės principus ir teisinių institutų turinį;
21.1.3. žino tarptautinės viešosios ir privatinės teisės, Europos Sąjungos institucinės ir materialinės teisės principus ir svarbiausius teisinius institutus;
21.1.5. geba taikyti įgytas žinias savarankiškai priimdami sprendimus sudėtingoje situacijoje, kurioje reikia naujoviško / alternatyvaus požiūrio, sprendimų koregavimo laiku ir prioritetų diferencijavimo;
21.1.6. geba taikyti įgytas žinias ir mokslinių tyrimų rezultatus praktinėje veikloje, modeliuodamas konkrečių problemų sprendimą;
21.2. gebėjimai atlikti tyrimus:
21.2.3. geba rinkti informaciją iš įvairių šaltinių ir ją analizuoti, tai darydamas rasti ir naudotis nacionaliniais ir tarptautiniais informacijos šaltiniais, įvertinti jų patikimumą, naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis bei duomenų bazėmis;
21.3. specialieji gebėjimai:
21.3.1. geba kritiškai ir sistemiškai analizuoti teisinius reiškinius ir taikyti įgytas žinias moksliniuose tyrimuose ir teisinio darbo praktikoje;
21.3.2. moka nustatyti teisinio reguliavimo problemas ir pasiūlyti jų sprendimo būdus, panaudodamas turimas teorines bei praktines žinias ir vadovaudamiesi žmogaus teisių įtvirtinimo (ginties) ir visuomenės gerovės imperatyvais;
21.3.3. geba logiškai, kritiškai ir sistemiškai analizuoti įvairius teisinius dokumentus, suvokti jų teisinį pobūdį ir reikšmę;
21.3.4. pasirengę atstovauti asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, vadovaudamiesi profesinės etikos reikalavimais bei tinkamai elgdamiesi su konfidencialia informacija, pasitelkdami vidinius bei aplinkos išteklius;
21.3.6. geba teisės principų ir nuostatų kontekste analizuoti ir vertinti individų bei organizacijų veiklą;
21.4. socialiniai gebėjimai:
21.4.2. geba dirbti savarankiškai ir tarpdalykinėje komandoje; organizuoti komandos darbą, veiksmingai bendrauti ir bendradarbiauti su savo srities specialistais, ne specialistais ir kitų sričių ekspertais keisdamiesi informacija, kuri reikalinga veiksmingai kokybiškai sąveikai profesinėje veikloje;
21.4.3. pasirengę nešališkai spręsti praktinėje veikloje kylančius uždavinius ir derinti priešingus interesus;
21.4.4. moka taisyklingai žodžiu ir raštu vartoti kalbą, kuria vykdomos studijos, sklandžiai, įtaigiai ir argumentuotai ja reikšti savo mintis;
21.5. Asmeniniai gebėjimai:
21.5.1. Geba savarankiškai mokytis savo veiklos srityje ir planuoti mokymosi procesą, sistemingai reflektuoti savo, kaip profesionalo, augimą, rūpintis savo veiklai reikalingų charakterio savybių ugdymu;
21.5.2. pasirengęs prisiimti bendruosius etinius įsipareigojimus, siejamus su sąžiningumu, pareigingumu, atsakingumu, punktualumu ir kita;
21.5.3. moka plėtoti naujas idėjas praktinėje veikloje, prisitaikyti joje prie naujovių ir besikeičiančių sąlygų;
22. Asmuo, baigęs antrosios pakopos teisės studijų krypties studijas, skirtas teisės magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti, turi įgyti šiuos gebėjimus:
22.1. žinios ir jų taikymas:
22.1.1. žino ir supranta teisės principus ir atskirų teisės institutų problematiką konkrečioje teisinėje sistemoje;
22.1.2. žino teisės principų ir atskirų teisės institutų turinį nacionalinio, Europos Sąjungos ir tarptautinio lyginamojo teisinio reguliavimo kontekstuose;
22.1.3. žino teisininkų profesinės etikos reikalavimus ir geba juos taikyti bei analizuoti šioje srityje kylančias problemas;
22.1.4. žino kai kurias naujausias kitų su teisės mokslu susijusių mokslų teorijas, geba jas pritaikyti moksliniuose tyrimuose, platesnei pasaulėžiūrai, erudicijai, analitiniam, kritiniam mąstymui ugdyti;
22.1.5. geba taikyti įgytas žinias ir mokslinių tyrimų rezultatus sudėtingose situacijose, kai nėra išsamios ir apibrėžtos informacijos bei vertindamas alternatyvius sprendimo variantus;
22.1.6. žino ir supranta naujausias teisės mokslo teorijas, atskleidžiančias teisės esmę, jos istorinę raidą, paskirtį ir reikšmę visuomenėje;
22.2. gebėjimai atlikti tyrimus:
22.2.3. modeliuoja sprendimų strategijas ir įvertina priimtų sprendimų poveikį visuomeniniu bei etiniu požiūriu;
22.2.4. pasirengęs inicijuoti, organizuoti tyrimus plėtodamas bendradarbiavimą su mokslo ir praktikos institucijomis nacionaliniame ar tarptautiniame lygmenyse;
22.2.5. geba interpretuoti mokslinio tyrimo rezultatus tarpdalykiniu požiūriu nacionalinėje ir tarptautinėje perspektyvoje;
22.3. specialieji gebėjimai:
22.3.1. pasirengęs priimti sprendimus situacijose, kuriose reikia plataus / gilaus ir kritiško mokslo ir praktikos žinių bei patirties apibendrinimo (įvertinimo);
22.3.2. geba teisės krypties žinias kritiškai ir sistemiškai analizuoti ir taikyti spręsdamas uždavinius profesinėje veikloje, naujoje ar nežinomoje aplinkoje bei vykdydamas mokslinius tyrimus;
22.3.3. moka nustatyti teisinio reguliavimo problemas ir pasiūlyti jų sprendimo būdus, integraliai vertindamas įvairias teisės doktrinas, panaudodamas teorines bei praktines žinias, remdamasis mokslo doktrina bei tarptautine patirtimi ir vadovaudamasis žmogaus teisių įtvirtinimo (ginties) ir visuomenės gerovės imperatyvais;
22.3.4. geba logiškai, kritiškai ir sistemiškai analizuoti įvairius teisinius dokumentus, įvertinti jų teisinį pobūdį, reikšmę ir poveikį platesniame teisinio reguliavimo kontekste;
22.3.5. geba savarankiškai parengti teisės aktų projektus, argumentuoti jų priėmimo reikalingumą, įvertinti priimtų sprendimų poveikį įvairiais aspektais;
22.3.6. geba analizuoti ir vertinti asmenų veiklą teisės principų ir nuostatų kontekste, vadovaudamasis mokslo doktrina, tarpdalykiniu požiūriu ir tarptautine patirtimi;
22.3.7. pasirengęs atstovauti ir koordinuoti atstovavimą individų bei organizacijų teisėms ir teisėtiems interesams, vadovaudamasis profesinės etikos reikalavimais bei tinkamai elgdamasis su konfidencialia informacija, taip pat vertinti atstovavimo efektyvumą;
22.3.8. geba analizuoti ir fiksuoti teisinės veiklos rezultatus, koreguoti savo veiklą atsižvelgdamas į rezultatų analizę, laiku priimti profesinius sprendimus, įvertinti sprendimų padarinius ir riziką, būti kūrybingu teisinių paslaugų teikėju, kritiškai ir refleksyviai mąstyti bei prisitaikyti prie kintančios darbo aplinkos;
22.4. socialiniai gebėjimai:
22.4.4. moka sklandžiai ir argumentuotai dėstyti savo požiūrį profesinėje ir tarpdisciplininėje aplinkoje, nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse, prisiimdamas atsakomybę už teisininko profesijos plėtojimą ir stiprinimą, vartodamas profesinę terminiją kalba, kuria vykdoma programa, ir antrąja kalba, argumentavimui pasitelkdamas mokslinę ir praktinę patirtį;
22.5. asmeniniai gebėjimai:
22.5.1. geba kritiškai vertinti savo ir kitų profesinę praktiką, žinias ir vertybes, sistemiškai reflektuoti savo, kaip profesionalo, augimą, grįsdamas nuolatinį profesinį atsinaujinimą mokymosi visą gyvenimą principais;
22.5.2. pasirengęs savarankiškai priimti sprendimus situacijoje, kuriose reikia plataus, gilaus ir kritiško mokslo ir praktikos žinių bei patirties apibendrinimo (įvertinimo), modeliuoti sprendimų strategijas ir įvertinti priimtų sprendimų poveikį visuomeniniu bei etiniu požiūriu;
23. Asmuo, baigęs antrosios pakopos teisės studijų krypties studijas, skirtas LL.M. teisės magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti, turi įgyti šiuos gebėjimus:
23.1. žinios ir jų taikymas:
23.1.1. žino ir supranta teisės principus ir atskirų teisės institutų problematiką konkrečioje teisinėje sistemoje;
23.1.2. žino teisės principų ir atskirų teisės institutų turinį nacionalinio, Europos Sąjungos ir tarptautinio lyginamojo teisinio reguliavimo kontekstuose;
23.1.4. žino kai kurias studijų sričiai reikšmingas kitų mokslų teorijas, geba jas susieti su teisine problematika, pritaikyti taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose ir, esant reikalui, teisinio darbo praktikoje;
23.1.5. geba taikyti įgytas žinias ir mokslinių tyrimų rezultatus sudėtingose situacijose, kai nėra išsamios ir apibrėžtos informacijos bei vertindamas alternatyvius sprendimo variantus;
23.2. gebėjimai atlikti tyrimus:
23.2.2. modeliuoja sprendimų strategijas ir įvertina priimtų sprendimų poveikį visuomeniniu bei etiniu požiūriu;
23.2.3. geba interpretuoti mokslinio tyrimo rezultatus nacionalinėje ir tarptautinėje perspektyvoje;
23.3. specialieji gebėjimai:
23.3.1. pasirengęs priimti sprendimus situacijose, kuriose reikia plataus, gilaus ir kritiško mokslo ir praktikos žinių bei patirties apibendrinimo (įvertinimo);
23.3.2. geba teisės krypties žinias kritiškai ir sistemiškai analizuoti ir taikyti spręsdamas uždavinius profesinėje veikloje, naujoje ar nežinomoje aplinkoje bei vykdydamas taikomuosius mokslinius tyrimus;
23.3.3. geba kritiškai analizuoti, sisteminti, interpretuoti, lyginti bei vertinti teisės aktus, teikti konstruktyvius siūlymus dėl šių teisės aktų tobulinimo;
23.3.5. geba logiškai, kritiškai ir sistemiškai analizuoti įvairius teisinius dokumentus, įvertinti jų teisinį pobūdį, reikšmę ir poveikį platesniame teisinio reguliavimo kontekste;
23.3.6. geba analizuoti ir vertinti asmenų veiklą teisės principų ir nuostatų kontekste, vadovaudamasis mokslo doktrina ir tarptautine patirtimi;
23.3.7. pasirengęs atstovauti ir koordinuoti atstovavimą individų bei organizacijų teisėms ir teisėtiems interesams, vadovaudamasis profesinės etikos reikalavimais bei tinkamai elgdamasis su konfidencialia informacija, taip pat vertinti atstovavimo efektyvumą;
23.3.8. geba analizuoti ir fiksuoti teisinės veiklos rezultatus, koreguoti savo veiklą atsižvelgdamas į rezultatų analizę, laiku priimti profesinius sprendimus, įvertinti sprendimų padarinius ir riziką, būti kūrybingu teisinių paslaugų teikėju, kritiškai ir refleksyviai mąstyti bei prisitaikyti prie kintančios darbo aplinkos;
23.4. socialiniai gebėjimai:
23.4.4. moka sklandžiai ir argumentuotai dėstyti savo požiūrį profesinėje ir tarpdisciplininėje aplinkoje, nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse, prisiimdamas atsakomybę už teisininko profesijos plėtojimą ir stiprinimą, vartodamas profesinę terminiją kalba, kuria vykdoma studijų programa, ir antrąja kalba, argumentavimui pasitelkdamas mokslinę ir praktinę patirtį;
23.5. asmeniniai gebėjimai:
23.5.1. geba kritiškai vertinti savo ir kitų profesinę praktiką, žinias ir vertybes, sistemiškai reflektuoti savo, kaip profesionalo, augimą, grįsdamas nuolatinį profesinį atsinaujinimą mokymosi visą gyvenimą principais;
23.5.2. pasirengęs savarankiškai priimti sprendimus situacijoje, kurioje reikia plataus, gilaus mokslo ir praktikos žinių bei patirties apibendrinimo (įvertinimo), modeliuoti sprendimų strategijas ir įvertinti priimtų sprendimų poveikį visuomeniniu bei etiniu požiūriu;
IV SKYRIUS
Dėstymas, studijavimas ir vertinimas
25. Pagrindinis teisės dalykų (modulių) dėstymo tikslas – perteikti supratimą, kad pagrįsta nuomonė yra ne mažiau svarbi kaip ir įstatymo žinojimas.
26. Teisės studijos turi būti pagrįstos dėstymo, patyriminio mokymo ir savarankiško studijavimo sinteze.
27. Teisinių disciplinų dėstytojai turi būti puikiai suvokę dėstomą teisės dalyką (modulį) tokiais pjūviais:
27.5. lyginamuoju (reguliavimo užsienio šalyse, atskirai pagal poreikį bendrosios ir kontinentinės teisės šalyse);
28. Dėstymas neturi būti paremtas mechaniniu teisės šaltinių teksto atkartojimu, tačiau turi orientuoti studentus į gebėjimą ieškoti argumentų diskutuotiniems klausimams spręsti. Pagrindiniai dėstymo uždaviniai yra:
28.1. bazinės studijavimo medžiagos nurodymas (teisės šaltinių, straipsnių ir panašiai) ir trumpas aptarimas, akcentuojant svarbiausią informaciją;
28.2. pagrindinių koncepcijų iš bazinės studijavimo medžiagos identifikavimas ir aptarimas įvairiais aspektais;
29. Patyriminio mokymo tikslas yra įgyti praktines žinias ir gebėjimus stebint ir dalyvaujant realioje ar simuliacinėje teismų, prokuratūros, advokatų ir jų kontorų, teisinės pagalbos įstaigų ar kitų teisinę veiklą vykdančių organizacijų ar jų padalinių veikloje, kurie leistų greitai identifikuoti ir efektyviai spręsti praktikoje kylančias problemas.
30. Savarankiškų studijų tikslas yra gerai suvokti dėstymo metu nurodytą medžiagą ir panaudoti ją sprendžiant dėstymo metu nurodytą problematiką.
31. Studijų procese gali būti taikomi ir derinami įvairūs dėstymo ir studijų metodai:
31.2. veikdinamieji metodai, nukreipti į praktinių (taip pat ir perkeliamųjų) gebėjimų ugdymą (diskusija, tiriamoji veikla, individualūs arba grupiniai darbai ar projektai, imitavimas, minčių lietus). Pastariesiems metodams realizuoti dominuoja pratybų ir seminarų nedidelėse grupėse užsiėmimų formos;
31.3. savarankiškas studijas skatinantys metodai (medžiagos suvokimas, refleksija, atvejo analizė, problemų sprendimas, imitacija, pažintiniai žaidimai, mokymasis mokant kitus, mokymasis iš patirties, individualios problemų paieškos, kontrolės ir savikontrolės metodai);
31.4. tiriamojo pobūdžio metodai (informacijos paieška, refleksija, informacijos analizė ir sintezė, atliktos veiklos analizė, konkretaus tyrimo metodo taikymas, duomenų interpretacija ir kita) turi būti savarankiškų studijų pagrindas;
31.5. kontrolės ir savikontrolės metodai sudaro savarankišką metodų grupę, tai yra metodai, kurie garantuoja dėstytojui ir studentams profesinio pasirengimo grįžtamąją informaciją. Šie metodai leidžia studentui atlikti studijų procese nuodugnesnius taikomojo pobūdžio tyrimus, realizuojamus rašto darbuose, teisinės medžiagos rengime ir kitose mokymo veiklose;
31.6. patyriminis mokymas grindžiamas į konkrečių teisinių problemų sprendimą orientuotu mokymusi (teismo posėdžių stebėsena ir aptarimas su teismų atstovais, teismo proceso simuliacijos, konkrečių bylų medžiagos analizė, sprendimų rengimas, darbas teisinėje klinikoje ar teisinės veiklos inkubatoriuje, teisinių tyrimų atlikimas teisinėse laboratorijose, pareiškimų rengimas, realių ir hipotetinių klientų konsultavimas su priežiūra ir kita).
32. Praktikos atlikimas yra privaloma teisės studijų programos dalis pirmosios pakopos ir vientisosiose studijų programose. Studentų parengimas, užduočių parengimas, ataskaitų įvertinimas yra sudėtinės šio proceso dalys.
33. Dėstymas ir studijavimas turi užtikrinti teisės specialistų, atitinkančių darbo rinkos poreikius, parengimą, todėl reflektyviųjų gebėjimų ugdymas studijų programose sudaro galimybę teorijos ir praktikos ryšio plėtotei (teoriniai kursai papildomi praktikumais, supervizijomis / refleksijomis grįžtamajam ryšiui įtvirtinti); gerosios patirties sklaidai (studentai analizuoja ir praktikose bei konferencijose viešai pristato vykdytus projektus, teikia siūlymus praktikai organizuoti, įvardija profesinius lūkesčius bei pasiekimus; absolventai dalijasi profesine patirtimi, teikia siūlymus dėl studijų proceso; teisės profesionalai ir socialiniai partneriai kviečiami dalyvauti paskaitose, konferencijose, diskusijose apie profesinės veiklos turinį).
34. Aukštoji mokykla, vadovaudamasi teisės aktais, detalizuoja ir tvirtina studijų rezultatų vertinimo tvarką savo mokymo įstaigoje.
35. Studijų rezultatų vertinimo sistema bei tvarka turi būti grindžiama šiais pagrindiniais principais:
35.2. nešališkumo – vertinimo rezultatai turi būti objektyvūs ir nepriklausyti nuo vertintojo pasikeitimo, vertinimo metodai turi būti vienodai tinkami visiems vertinamiesiems;
35.3. aiškumo – vertinimo sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir vertinamiesiems;
36. Vertinimo sistema turi apimti įvairius vertinimo metodus, leidžiančius stebėti studento pasiekimus siekiamų rezultatų aspektu, susietai vertinti teorines žinias bei praktinius gebėjimus.
37. Vertinimo būdai: egzaminas (žodžiu, raštu), koliokviumai, kursiniai darbai, baigiamieji darbai, referatai, žodiniai pranešimai, praktikų žurnalai (ataskaitos, dienoraščiai) ir kiti.
38. Numatytų studijų rezultatų pasiektumas matuojamas remiantis pagrįstais vertinimo kriterijais, kurie turi būti susieti su konkrečiais vertinimo būdais ir metodais.
39. Grįžtamas ryšys suteikia galimybę nuolatos tirti ir apmąstyti bendradarbiavimo studijų procese (auditorijoje ir praktikos vietoje) efektyvumą ir numatyti studijų proceso tobulinimo perspektyvą. Siekiant užtikrinti studijų proceso kokybę, tęstinumą bei nuolatinį, reguliarų studentų mokymąsi, labai svarbus veiksmingas grįžtamasis ryšys, kuris pasiekiamas naudojant įvairias grįžtamojo ryšio užtikrinimo formas, tarp jų ir galimybės studentui suteikimas refleksijos būdu įsivertinti, kokių studijų rezultatų pasiekė. Labai svarbus yra studentų teikiamas grįžtamasis ryšys dėstytojui.
V SKYRIUS
Studijų programų vykdymo reikalavimai
41. Sėkmingo studijų programų vykdymo pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, gebantys perteikti studentams žinių ir išugdyti gebėjimų, reikalingų būsimai teisininko profesinei veiklai. Dėstytojų kompetencija vertinama pagal jų mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, pažangių dėstymo metodų taikymą, pripažinimą profesinėse, mokslinėse bendrijose, gebėjimą bendrauti užsienio kalbomis, dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimo programose, konferencijose ir kita.
42. Dėstyti tiek universitetinėse, tiek koleginėse teisės krypties studijų programų studijų dalykus (modulius), skirtus teisės krypties studijų rezultatams pasiekti, leidžiama tik asmenims, įgijusiems ne žemesnę kaip teisės magistro ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Studijų dalykus (modulius), kurie nėra skirti teisės krypties studijų rezultatams pasiekti, leidžiama dėstyti asmenims, įgijusiems ne žemesnę kaip magistro ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, priskirtiną tai pačiai studijų krypčiai, kuriai priklauso ir jų dėstomas studijų dalykas (modulis). Dėstyti daugiau kaip du skirtingų teisės mokslo šakų dalykus (modulius) leidžiama tik tiems dėstytojams, kurių mokslinio darbo produkcija ir (arba) praktinės veiklos sritis yra tiesiogiai susijusi su dėstomais dalykais (moduliais).
43. Koleginėse teisės krypties studijų programose dėstytojai, turintys teisės krypties mokslo daktaro laipsnį, turi dėstyti ne mažiau kaip 10 procentų koleginių studijų programos dalykų (modulių) apimties, o daugiau kaip pusė programos dėstytojų turi turėti ne mažesnės kaip 3 metų praktinio darbo patirties dėstomo dalyko (modulio) srityje (išskyrus dėstytojus, dėstančius bendruosius koleginius dalykus).
44. Ne mažiau kaip pusę pirmosios studijų pakopos universitetinių teisės krypties studijų programos dalykų (modulių) apimties turi dėstyti aukštosios mokyklos profesoriai, docentai ir (arba) kiti dėstytojai, turintys teisės krypties mokslo daktaro laipsnį. Rekomenduojama, kad ne mažiau kaip pusę teisės krypties dalykų (modulių) apimties studijų programoje dėstytų asmenys, turintys teisėjo ar prokuroro praktinio darbo patirties, taip pat asmenys, turintys advokato, notaro, antstolio ar kitos profesinės teisinės praktikos patirties toje srityje, kurios studijų dalyką (modulį) jie dėsto.
45. Antrosios studijų pakopos teisės krypties studijų programoje ne mažiau kaip 80 procentų visų studijų dalykų (modulių) dėstytojų turi turėti mokslo daktaro laipsnį. Kiti gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus dalykus (modulius) atitinkančią profesinės veiklos patirtį. Ne mažiau kaip 20 procentų krypties dalykų (modulių) apimties turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
46. Visų pakopų teisės studijos, išskyrus studijas, skirtas LL.M. magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti, baigiamos baigiamuoju darbu (projektu) arba baigiamuoju darbu (projektu) ir baigiamuoju egzaminu. Antrosios pakopos studijos, skirtos LL.M. magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti, baigiamos baigiamuoju egzaminu, o baigiamasis darbas (projektas) gali būti numatytas tuo atveju, jeigu tai yra būtina studijų programoje numatytiems tikslams pasiekti. Baigiamojo darbo (projekto) ir baigiamojo egzamino vertinimo komisija turi būti sudaroma vadovaujantis bendraisiais reikalavimais konkrečiai studijų pakopai. Baigiamojo darbo (projekto) ir baigiamojo egzamino vertinimo komisija sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų. Ne mažiau kaip trečdalis komisijos narių (koleginėse studijose – ne mažiau kaip vienas) turi turėti teisės krypties mokslo daktaro laipsnį. Bent vienas komisijos narys (o koleginėse studijose – ne mažiau kaip trys) turi būti socialinių partnerių atstovas.
47. Teisės krypties studijų programą vykdanti aukštoji mokykla turi turėti pakankamai materialiųjų ir informacinių išteklių studijų programai kokybiškai vykdyti. Studijų programos vykdymui užtikrinti būtina tokia materialinė bazė:
47.1. auditorijos, kuriose vietų skaičius turi būti toks, kad paskaitas nuolatinės studijų formos studentams būtų įmanoma dėstyti darbo dienos metu, dalis auditorijų turi būti pritaikytos studentų darbui grupėse seminarų ar pratybų metu, siekiant ugdyti komandinio darbo organizavimo nedidelėse (5–7 asmenų) grupėse bei tarpgrupinio konstruktyvaus rungtyniškumo gebėjimus auditorijos turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus, jose turi būti įrengta šiuolaikinė garso ir vaizdo aparatūra bei demonstravimo priemonės. Auditorijos turi būti pritaikytos specialiems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, negalią turintiems studentams;
47.2. specialios patalpos, tinkamos darbui grupėse praktiniams bei bendravimo gebėjimams lavinti, pavyzdžiui, laboratorijos; patalpos teismo posėdžio inscenizavimui; teisės klinika ir panašiai;
47.3. naudojamų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius, kompiuteriai turi turėti prieigą prie interneto ir pagrindinių teisinių duomenų bazių. Studentų asmeniniai kompiuteriai taip pat turi turėti prieigą prie interneto;
47.4. bibliotekose turi būti pakankamas skaičius, užtikrinantis kokybiškas studijas, visų programoje numatytų dalykų (modulių) studijoms reikalingos literatūros – vadovėlių, monografijų, žurnalų, žodynų, enciklopedijų, elektroninių duomenų bazių, mokymo priemonių, kitos mokomosios literatūros arba paskaitų konspektų; taip pat kompiuterių ir tinkamos programinės įrangos (literatūros katalogai, paieškos sistemos, ryšys su stambesnių bibliotekų duomenų bazėmis, interneto ryšys).
48. Studijų programoje numatytos praktikos turi būti organizuojamos vadovaujantis aukštosios mokyklos parengta praktikos organizavimo tvarka, kurioje turi būti apibrėžiami praktikos tikslai, konkrečios praktikos užduotys, tikėtini rezultatai ir pasiekimų vertinimo sistema, parama studentui praktikos metu, taip pat kriterijai, pagal kuriuos atpažįstami ir vertinami praktikos metu studento įgyti atitinkamo lygmens gebėjimai.
49. Aukštoji mokykla turi pasiūlyti studentams galimų praktikos atlikimo vietų sąrašą, su kuriomis yra sudarytos bendradarbiavimo sutartys. Studentas gali praktikos vietą susirasti pats, suderinęs su aukštąja mokykla. Pasirinkus instituciją praktikai, sudaroma trišalė sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos ir praktikos atlikimo vietos institucijos. Aukštoji mokykla turi paskirti dėstytoją – praktikos vadovą, su kuriuo derinami praktikos atlikimo akademiniai tikslai, uždaviniai ir atliekamas vertinimas.
50. Praktikos vietoje studentui turi būti paskirtas praktikos atlikimo vietos praktikos vadovas, kuriuo gali būti asmuo, turintis ne žemesnę kaip teisės magistro ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne trumpesnę kaip 5 metų teisinio darbo patirtį. Rekomenduojama, jog aukštosios mokyklos arba jų padaliniai, vykdantys teisės krypties studijų programas, dėl galimybės atlikti praktiką sudarytų bendradarbiavimo sutartis su teisinėmis institucijomis (pavyzdžiui, Nacionaline teismų administracija, teismais, prokuratūromis, Notarų rūmais, Antstolių rūmais ir panašiai). Dirbantis teisinio pobūdžio darbą studentas praktiką gali atlikti savo darbo vietoje pagal individualią praktikos programą.
51. Koleginių studijų programose praktikos ir kitas praktinis rengimas turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį studijų programų apimties. Šiose programose praktikų (mokomųjų, pažintinių, profesinės veiklos) apimtis turi būti ne mažesnė kaip 30 studijų kreditų. Baigiamoji profesinės veiklos praktikos vieta derinama su baigiamojo darbo tema ir panaši į tas darbo vietas, kurioms rengiamas absolventas.
52. Universitetinėse pirmosios studijų pakopos ir vientisųjų studijų programose bendra praktikų apimtis turi būti ne mažesnė kaip 15 studijų kreditų.
53. Teisės krypties antrosios studijų pakopos studijų programoje, skirtoje teisės magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti, praktika gali būti numatyta tik tuo atveju, jeigu tai yra būtina studijų rezultatams pasiekti. Rekomenduojama, kad tokios praktikos apimtis būtų ne didesnė nei 10 studijų kreditų, kuomet bendra programos apimtis 90 studijų kreditų, o studijų programose, kurias sudaro 120 studijų kreditų, – ne didesnė kaip 20 studijų kreditų.
54. Teisės krypties antrosios studijų pakopos studijų programoje, skirtoje LL.M. teisės magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti, praktika gali būti numatyta tuo atveju, jeigu tai yra būtina studijų rezultatams pasiekti. Rekomenduojama, kad tokios praktikos apimtis būtų ne didesnė nei 10 studijų kreditų.