1. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) smurto ir priekabiavimo prevencijos politika (toliau – Politika) nustato smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdus, galimas smurto ir priekabiavimo formas, supažindinimo su smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonėmis tvarką, pranešimų apie patirtą smurtą ir priekabiavimą teikimą ir nagrinėjimo tvarką, apie patirtą smurtą ir priekabiavimą pranešusių ir nukentėjusių LTSA valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, (toliau – darbuotojai) apsaugos priemones ir jiems teikiamą pagalbą ir kitą informaciją, susijusią su smurto ir priekabiavimo prevencija.
2. Politikos tikslas – užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą arba kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti.
4. Politikos nagrinėjimo objektas – bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, siekis padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį (nesvarbu, ar vieną kartą, ar pakartotinai), tokiu elgesiu pažeidžiant asmens orumą arba sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką arba (ir) sukeliant fizinę, turtinę ir (arba) neturtinę žalą.
5. Politikoje vartojamos sąvokos:
5.1. Fizinis smurtas – tai tyčinis ir nepageidautinas veiksmas, pavyzdžiui, kumščiavimas, mušimas, spyrimas, stumdymas, tempimas ir kita, dėl kurio patiriama fizinė trauma arba kūno sužalojimas.
5.2. Grasinimas – įvardytas ketinimas panaudoti fizinę jėgą ar valdžią ir jo sukelta fizinės, psichologinės, seksualinės skriaudos baimė arba kitos neigiamos pasekmės.
5.3. Nukentėjusysis – darbuotojas, patyręs smurtą ar priekabiavimą darbe.
5.4. Priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kai asmens lyties, lytinės orientacijos, negalios, amžiaus, rasės, etninės priklausomybės, tautybės, religijos, tikėjimo, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, pilietybės, šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų) pagrindu siekiama įžeisti arba pažeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti arba įžeidžianti aplinka.
5.5. Pranešimas (skundas) – rašytinis informacijos pateikimas apie galimą smurto ir / ar priekabiavimo atvejį.
5.6. Psichologinis smurtas – tai bet koks nepageidautinas veiksmas, įskaitant izoliavimą, žodinį įžeidimą, asmens orumo pažeidimą, pažeminimą, gąsdinimą, grasinimą panaudoti fizinę jėgą arba kitą elgesį, kuris gali menkinti tapatumo, orumo ir savivertės jausmą ir pakenkti fizinei, psichinei, dvasinei, moralinei arba socialinei darbuotojo sveikatai, saugai ir gerovei.
5.7. Seksualinis priekabiavimas – nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu arba fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, turint tikslą pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.
5.8. Smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria arba gali patirti neturtinę arba turtinę žalą.
5.9. Socialinė padėtis – fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija, turima nuosavybė, gaunamos pajamos, teisės aktuose nustatytos valstybės paramos poreikis ir (arba) kiti su asmens finansine (ekonomine) padėtimi susiję veiksniai.
5.10. Šmeižimas – atvejis, kai darbuotojas (-ai) sąmoningai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti arba kitaip neigiamai paveikti kitą darbuotoją, pavyzdžiui, sumažinti pasitikėjimą juo.
5.11. Ujimas – pasikartojantis užgaulus elgesys, siekiant kerštingai, piktybiškai pažeminti ir pakenkti.
5.12. Žeminimas – elgesys kito asmens atžvilgiu užgaunant jo savigarbą, kai menkinamas asmuo gali pasijusti negerbiamas ir nevertinamas.
6. Politika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.
7. Politika taikoma visiems LTSA darbuotojams nepriklausomai nuo jų einamų pareigų. Politika taikoma darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį, pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis, su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu, su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu, darbdavio suteiktame būste, pakeliui į darbą ar iš darbo. Politika, išskyrus pirmiau šiame punkte paminėtas situacijas, netaikoma darbuotojų santykiams ne darbo / ne tarnybos metu.
8. Už Politikos įgyvendinimą LTSA yra atsakingas (-i) LTSA direktoriaus įsakymu paskirtas (-i) darbuotojas (-ai) (toliau – Atsakingas asmuo arba Atsakingi asmenys), kuris (-ie):
8.1. vykdo darbuotojų informavimą ir švietimą Politikos klausimais, reguliariai (ne rečiau nei kartą per metus), taip pat pagal poreikį ištyrę Politikos pažeidimus organizuoja darbuotojų mokymus, skirtus smurto ir priekabiavimo prevencijai gerinti;
8.2. atsako už Politikos priemonių įgyvendinimą;
8.3. konsultuoja darbuotojus klausimais, susijusiais su smurtu ir priekabiavimu.
9. Darbuotojai privalo aktyviai dalyvauti geranoriškos, žmogaus orumą gerbiančios, lygias galimybes ir nediskriminavimą užtikrinančios darbo aplinkos kūrimo procese, pagarbiai bendrauti su kitais, savo elgesiu užtikrinti darbo aplinką, kurioje kitas darbuotojas ir (arba) asmuo nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, stiprinti autoritetą ir pasitikėjimą LTSA.
