Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

2017 m. kovo 1 d. Nr. 149

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 10 dalimi, 53 straipsnio 13 dalimi, 77 straipsnio 13 dalimi ir 83 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Nustatyti, kad pedagogikos krypties studijos, skirtos pedagogo profesinei kvalifikacijai įgyti ir savarankiškai praktinei veiklai pasirengti, yra profesinės studijos.

2. Įgalioti švietimo ir mokslo ministrą nustatyti pedagogikos krypties profesinių studijų vykdymo reikalavimus.

3. Patvirtinti Norminių studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kainų apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašą (pridedama).

Ministras Pirmininkas                                                                     Saulius Skvernelis

Švietimo ir mokslo ministrė                                                            Jurgita Petrauskienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149

NORMINIŲ STUDIJŲ KRYPTIES ARBA STUDIJŲ PROGRAMŲ GRUPĖS STUDIJŲ KAINŲ APSKAIČIAVIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ STUDIJŲ KAINAI VALSTYBĖS FINANSUOJAMOSE STUDIJŲ VIETOSE APMOKĖTI SKYRIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Norminių studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kainų apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja norminių studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kainų apskaičiavimą ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimą.

2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS

NORMINIŲ STUDIJŲ KAINŲ APSKAIČIAVIMAS

3. Norminė studijų kaina – dydis, rodantis maksimalią lėšų sumą, kuri gali būti skiriama iš valstybės biudžeto metams aukštosios mokyklos nustatytai studijų valstybės finansuojamoje studijų vietoje kainai apmokėti.

4. Norminė studijų krypties arba studijų programų grupės pirmosios pakopos nuolatinės formos studijų kaina apskaičiuojama norminės studijų kainos bazinį dydį padauginus iš atitinkamo studijų krypties arba studijų programų grupės koeficiento, nurodyto Aprašo priede, ir pridėjus išlaidas studentams skatinti, nurodytas Aprašo 5 punkte. Ją apskaičiuojant laikomasi šių nuostatų:

4.1. norminės studijų kainos bazinis dydis apskaičiuojamas sudėjus bazines išlaidas darbuotojų darbo užmokesčiui ir bazines išlaidas prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis (toliau – išlaidos prekėms ir paslaugoms);

4.2. bazinės išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos prie bazinių išlaidų dėstytojų, mokslo darbuotojų (toliau – akademiniai darbuotojai) ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų (toliau – aptarnaujantieji darbuotojai) darbo užmokesčiui sumos pridėjus išlaidas valstybiniam socialiniam draudimui ir išlaidas sveikatos draudimui;

4.3. bazinės išlaidos akademinių darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos remiantis Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintu pareiginės algos baziniu dydžiu (toliau – bazinis dydis): 6,07 bazinio dydžio (universitetinėms studijoms) arba 5,17 bazinio dydžio (koleginėms studijoms) dauginama iš 12 mėnesių ir dalijama iš vienam akademiniam darbuotojui tenkančio norminio studentų skaičiaus, kuris lygus 20;

4.4. bazinės išlaidos aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos 2,39 bazinio dydžio padauginus iš 12 mėnesių ir padalijus iš vienam aptarnaujančiajam darbuotojui tenkančio norminio studentų skaičiaus, kuris lygus 25;

4.5. bazinės išlaidos prekėms ir paslaugoms išreiškiamos bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžiais: universitetinėms studijoms – 5,8 BSI, koleginėms studijoms – 3,2 BSI.

5. Išlaidos studentams skatinti sudaro 3,1 BSI.

6. Norminės studijų krypties arba studijų programų grupės antrosios pakopos ir rezidentūros studijų nuolatinės formos studijų kainos apskaičiuojamos prie norminės atitinkamos studijų krypties arba studijų programų grupės pirmosios pakopos nuolatinės formos studijų kainos pridėjus antrosios pakopos atveju – 7,62 bazinio dydžio, rezidentūros atveju – 19,86 bazinio dydžio.

7. Norminė trečiosios pakopos nuolatinės formos studijų kaina apskaičiuojama prie išlaidų darbuotojų darbo užmokesčiui pridėjus išlaidas prekėms ir paslaugoms ir išlaidas studentams skatinti, nurodytas Aprašo 5 punkte. Ją apskaičiuojant laikomasi šių nuostatų:

7.1. išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos prie išlaidų akademinių ir aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui sumos pridėjus išlaidas valstybiniam socialiniam draudimui ir išlaidas sveikatos draudimui;

7.2. išlaidos akademinių darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos 8,08 bazinio dydžio padauginus iš 12 mėnesių ir padalijus iš vienam akademiniam darbuotojui tenkančio norminio studentų skaičiaus, kuris lygus 3;

7.3. išlaidos aptarnaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuojamos 2,39 bazinio dydžio padauginus iš 12 mėnesių ir padalijus iš vienam aptarnaujančiajam darbuotojui tenkančio norminio studentų skaičiaus, kuris lygus 4;

7.4. išlaidos prekėms ir paslaugoms sudaro 36,3 BSI.

8. Norminė vientisųjų studijų kaina apskaičiuojama taip: pirmosios studijų dalies (iki 240 kreditų) norminė studijų kaina apskaičiuojama kaip norminė universitetinių pirmosios pakopos studijų kaina, o likusios studijų dalies (likusių kreditų) norminė studijų kaina – kaip norminė antrosios pakopos studijų kaina.

9. Norminės profesinių studijų (išskyrus rezidentūros studijas) nuolatinės formos studijų kainos apskaičiuojamos kaip atitinkamos pirmosios pakopos studijų kainos.

10. Norminė ištęstinės formos studijų kaina 1,5 karto mažesnė už atitinkamą nuolatinės formos studijų kainą.

III SKYRIUS

VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ STUDIJŲ KAINAI VALSTYBĖS FINANSUOJAMOSE STUDIJŲ VIETOSE APMOKĖTI SKYRIMAS

11. Valstybės biudžeto lėšų suma, kurios reikia biudžetiniams metams aukštosios mokyklos nustatytai studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti (toliau – lėšų suma studijoms), apskaičiuojama mokslo ir studijų institucijos atitinkamais metais priimtų tam tikro kurso, tam tikros studijų programos, tam tikros studijų formos ir pakopos studentų, išskyrus Aprašo 13 ir 17 punktuose nurodytus atvejus, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose (toliau – studentai), skaičių padauginus iš aukštosios mokyklos nustatytos atitinkamos studijų kainos, o tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, – padauginus iš norminės studijų kainos.

12. Jeigu aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina už visą tos pačios studijų programos nuolatinės ir ištęstinės studijų formų vykdymo laikotarpį skirtinga, abiejų studijų formų atveju valstybės biudžeto lėšomis apmokama mažesnė tos studijų programos kaina, ne didesnė nei norminė studijų kaina.

13. Kai apskaičiuojama lėšų suma baigiamųjų kursų studentų studijoms (išskyrus trečiosios pakopos ir rezidentūros studijas), studentų skaičius dauginamas iš 2/3 aukštosios mokyklos nustatytos atitinkamos studijų kainos, o tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, – padauginus iš norminės studijų kainos.

14. Jeigu studentas pakeičia studijų programą tos pačios studijų krypties studijų grupėje ir jo ankstesniųjų studijų kaina skiriasi nuo naujųjų studijų kainos, apskaičiuojant lėšų sumą studijoms, imama mažesnioji studijų kaina, neprarandant likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės nei naujųjų studijų programos norminė studijų kaina.

15. Atitinkamais metais priimtų studentų skaičius, pagal kurį apskaičiuojama mokslo ir studijų institucijos lėšų suma studijoms, apskaičiuojamas iš mokslo ir studijų institucijai patvirtinto valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus atėmus valstybės finansuojamų vietų, kuriose studijavę studentai buvo pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos, neteko valstybės finansavimo studijoms arba nutraukė studijas ir kurios nebuvo užpildytos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 17 dalyje ir 78 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, skaičių ir pridėjus arba atėmus studentų, pakeitusių studijų programą, skaičių.

16. Jeigu keičiamas bazinis dydis arba BSI dydis, apskaičiuojant lėšų sumą studijoms ankstesniaisiais metais nustatytų studijų kainų dydžiai indeksuojami. Indeksavimo koeficientas apskaičiuojamas (atskirai kolegijoms ir kitoms mokslo ir studijų institucijoms) lėšų sumą studijoms, apskaičiuotą pagal normines studijų kainas, nustatytas taikant naująjį bazinį dydį ir BSI dydį, padalijus iš lėšų sumos studijoms, apskaičiuotos pagal normines studijų kainas, nustatytas taikant bazinį dydį ir BSI dydį, nustatytus iki jų pakeitimo.

17. Lėšų suma pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų (išskyrus rezidentūros studijas) studentų, ateinančiaisiais biudžetiniais metais priimamų į aukštąsias mokyklas, studijoms apskaičiuojama iš ateinantiems metams numatytos bendros lėšų sumos studijoms atėmus lėšų sumą, apskaičiuotą pagal Aprašo 11–16 punktų nuostatas. Šios lėšos numatomos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos asignavimuose ir ateinančiaisiais biudžetiniais metais aukštosioms mokykloms paskirstomos atsižvelgiant į pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų (išskyrus rezidentūros studijas) studentų, tais metais priimtų į aukštąsias mokyklas, skaičių ir studijų kainas. Apskaičiuojant aukštajai mokyklai pervedamą lėšų sumą šių studentų studijoms, studentų skaičius dauginamas iš 1/3 aukštosios mokyklos nustatytos atitinkamos studijų kainos, o tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, – padauginus iš norminės studijų kainos.

––––––––––––––––––––

Norminių studijų krypties arba studijų

programų grupės studijų kainų

apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos

valstybės biudžeto lėšų studijų kainai

valstybės finansuojamose studijų vietose

apmokėti skyrimo tvarkos aprašo
priedas

STUDIJŲ KRYPČIŲ ARBA STUDIJŲ PROGRAMŲ GRUPIŲ KOEFICIENTŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.	Studijų kryptis arba studijų programų grupė	Koeficientas
1.	Universitetinės pirmosios pakopos studijos:
1.1.	istorijos, archeologijos, filosofijos, teologijos, paveldo studijų, religijos studijų, kultūros studijų, menotyros, ekonomikos, politikos mokslų, sociologijos, socialinio darbo, antropologijos, visuomeninės geografijos, informacijos paslaugų, komunikacijos, leidybos, žurnalistikos studijų kryptys, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės	1,11
1.2.	matematikos mokslų studijų krypčių grupė, reabilitacijos, slaugos ir akušerijos, laisvalaikio sporto studijų kryptys	1,38
1.3.	lingvistikos, literatūrologijos, kalbos studijų kryptys	1,7
1.4.	architektūros, kraštovaizdžio architektūros studijų kryptys, ugdymo mokslų, informatikos mokslų, fizinių mokslų, gyvybės mokslų studijų krypčių grupės, burnos priežiūros, visuomenės sveikatos, farmacijos, mitybos, medicinos technologijų studijų kryptys, žemės ūkio mokslų, inžinerijos mokslų (išskyrus pilotų rengimą), technologijų mokslų studijų krypčių grupės, psichologijos, klasikinių studijų, filologijos pagal kalbą, vertimo, regiono studijų kryptys	2,05
1.5.	medicinos studijų kryptis, veterinarijos mokslų studijų krypčių grupė	2,47
1.6.	dailės, dizaino, teatro, kino, šokio, medijų meno, meno objektų restauravimo, pasiekimų sporto, visuomenės saugumo, odontologijos studijų kryptys	3,02
1.7.	muzikos studijų kryptis	5
1.8.	pilotų rengimo studijos	11,06
2.	Koleginės studijos:
2.1.	socialinių mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės	1,13
2.2.	gyvybės mokslų, sveikatos mokslų (išskyrus medicinos technologijas), žemės ūkio mokslų, fizinių mokslų, inžinerijos mokslų, informatikos mokslų, technologijos mokslų studijų krypčių grupės	1,5
2.3.	medicinos technologijų studijų kryptis, veterinarijos mokslų, ugdymo mokslų, humanitarinių mokslų studijų krypčių grupės	1,91
2.4.	teatro, kino, šokio, medijų meno, dailės, dizaino, meno objektų restauravimo, visuomenės saugumo studijų kryptys	2,6
2.5.	muzikos studijų kryptis	5

––––––––––––––––––––