NERINGOS SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL NERINGOS SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2014 M. VASARIO 20 D. SPRENDIMO NR.*T1-31 „DĖL NERINGOS SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2025 m. sausio 30 d. Nr. T1-19
Neringa
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 28*punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi ir Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“, Neringos savivaldybės taryba nusprendžia
pakeisti Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T1-31 „Dėl Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, ir jas išdėstyti nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Neringos savivaldybės tarybos
2014 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T1-31
(Neringos savivaldybės tarybos
2025 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T1-19
redakcija)
NERINGOS SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios Neringos savivaldybės (toliau – Savivaldybės) komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintais Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimais ir kitais teisės aktais.
2. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja komunalinių atliekų Neringos savivaldybės teritorijoje tvarkymo viešųjų paslaugų teikimą, nustato komunalinių atliekų surinkimo, rūšiavimo, vežimo, šalinimo, saugojimo, apskaitos tvarką, komunalinių atliekų turėtojų bei komunalinių atliekų tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę ir yra skirtos užtikrinti, kad visoje Savivaldybės teritorijoje būtų įgyvendinama valstybės politika atliekų tvarkymo srityje ir šios atliekos būtų tvarkomos pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo planą, patvirtintą Regiono tarybos, ir Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo planą, patvirtintą Savivaldybės Tarybos.
3. Atskirai surenkamoms atliekoms bei nerūšiuotų komunalinių atliekų tvarkymui reglamentuoti Neringos savivaldybės taryba gali patvirtinti atskiras taisykles.
4. Taisyklės yra privalomos visiems Neringos savivaldybės teritorijoje esantiems ir (ar) veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Leidimus turinčias įmones, kurios pačios tvarko savo komunalines atliekas arba sudaro sutartis su atliekų tvarkytojais.
5. Taisyklių reikalavimai, nustatyti juridiniams asmenims, taikomi ir jų filialams, atstovybėms bei bet kokio tipo atskirai esantiems struktūriniams ar ūkiniams padaliniams (toliau – Juridinių asmenų padaliniai), esantiems ir (ar) veikiantiems Neringos savivaldybės teritorijoje.
7. Taisyklės netaikomos gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekoms, netinkamoms eksploatuoti transporto priemonėms, medicininėms atliekoms, gyvūninės kilmės atliekoms, pakartotinio naudojimo pakuotėms, nuotekoms ir kitoms atliekoms, kurių tvarkymo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas.
II SKYRIUS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
8. Taisyklėse naudojamos sąvokos:
8.1. Buityje susidarančios pavojingos atliekos – namų ūkiuose ir ūkio subjektuose buityje susidarančios atliekos: baterijos, akumuliatoriai, pasenę vaistai, buitinės chemijos produktų, dažų, lakų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotės, tepalų filtrai, panaudoti tepalai ir kitos naftos produktų atliekos, pavojingų medžiagų turinčios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, dienos šviesos lempos, atliekos, kuriose yra gyvsidabrio ir kitos.
8.2. Buityje susidarančios didelių gabaritų atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, langai, durys, dviračiai ir kitos namų ūkyje susidarančios didelių matmenų atliekos, kurios dėl savo dydžio negali būti metamos į mišriųjų komunalinių atliekų konteinerius. Didelių gabaritų atliekoms nepriskiriamos statybos ir griovimo atliekos, buityje susidarančios pavojingos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos.
8.3. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius (toliau – administratorius) – Klaipėdos komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, Neringos savivaldybės pavedimu savivaldybės teritorijoje atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas.
8.4. Atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) paruošia naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą.
8.5. Konteinerių aikštelė – įrengta vieta, kur pastatyti kolektyviniai mišriųjų komunalinių atliekų ir (ar) rūšiuojamų atliekų konteineriai.
8.6. Komunalinės atliekos – mišrios ir atskirai surinktos buitinės (buityje susidarančios) atliekos, įskaitant popieriaus ir kartono, stiklo, metalų, plastiko, žaliąsias, maisto, medienos, tekstilės, pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, taip pat stambiosios atliekos, įskaitant čiužinius ir baldus, ir atliekos, surinktos iš kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Prie komunalinių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir statybinės atliekos.
8.7. Komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos – fizinių asmenų kasdienėje buities veikloje (išskyrus jų vykdomą ūkinę komercinę veiklą, verslą ir profesinę veiklą) susidarančios ir savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose tvarkomos atliekos, neįskaitant buityje susidarančių atliekų, kurios pagal atliekų tvarkymo įstatymą priskiriamos komunalinėms atliekoms, ir atliekų, už kurių tvarkymą pagal gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą atsakingi gamintojai ir (ar) importuotojai. Komunalinėms atliekoms nepriskiriamoms buityje susidarančioms atliekoms nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.
8.8. Buityje susidarančios statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.
8.9. Buityje susidarančios tekstilės atliekos – drabužiai, medžiagų atraižos, diržai, rankinės, užuolaidos ir kita tekstilė bei avalynė, išskyrus prekyboje, gamyboje ir (ar) pramonėje susidarančias tekstilės atliekas.
8.10. Maisto ir virtuvės atliekos (toliau – maisto atliekos) – atliekomis virtęs maistas (naudoti nebetinkami maisto produktai, jų dalys ar jų likučiai, nesupakuotas pasibaigęs galioti maistas ar maisto produktai ir kt.) ir virtuvėje susidarančios biologinės atliekos.
III SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ORGANIZAVIMAS IR FINANSAVIMAS
10. Regionine komunalinių atliekų tvarkymo sistema privalo naudotis visi Klaipėdos regiono atliekų turėtojai, išskyrus įmones, kurios pačios tvarko savo komunalines atliekas arba sudaro sutartis su atliekų tvarkytojais.
11. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima visą Savivaldybės teritoriją ir organizuojama taip, kad būtų mažinamas atliekų susidarymas, skatinamas komunalinių atliekų rūšiavimas, paruošimas naudoti pakartotinai ir perdirbimas.
12. Žaliosios atliekos tvarkomos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje adresu: Nidos–Smiltynės plentas 12, Neringa. Žaliųjų atliekų, priimamų į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, priėmimo tvarką, suderinęs su Savivaldybės administracija, tvirtina administratorius.
13. Didelių gabaritų atliekos, buityje susidarančios pavojingos atliekos surenkamos aikštelėje adresu: Nidos–Smiltynės pl. 12, Neringa. Atliekų, priimamų į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, priėmimo tvarką, suderinęs su Savivaldybės administracija, tvirtina administratorius.
14. Savivaldybės teritorijoje surinktos komunalinės, maisto ir didelių gabaritų atliekos vežamos į Klaipėdos regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną (toliau – regioninis sąvartynas) toliau tvarkyti. Po komunalinių atliekų apdorojimo likusios netinkamos perdirbti ir turinčios energetinę vertę nepavojingos komunalinės atliekos yra perduodamos energijai gauti. Regioniniame sąvartyne šalinamos netinkamos perdirbti atliekos ir degimo proceso metu susidarę nepavojingi pelenai. Komunalinių atliekų, priimamų į sąvartyną, priėmimo tvarką tvirtina administratorius.
15. Savivaldybės teritorijoje surinktos antrinės žaliavos, gaminių ir pakuočių bei buityje susidarančios pavojingos atliekos perduodamos šias atliekas perdirbančioms įmonėms, atitinkančioms Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.
16. Siekiant pagerinti antrinių žaliavų, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų atskyrimą iš bendro komunalinių atliekų srauto, savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti diegiamos papildančios atliekų surinkimo sistemos. Savivaldybės gyventojai ir įmonės nemokamai arba gaudami papildomas pajamas perduoda gaminių ir (ar) pakuočių atliekas papildančios atliekų surinkimo sistemos operatoriui. Apie šių atliekų surinkimo būdus ir vietas papildančios atliekų surinkimo sistemos diegėjas informuoja gyventojus papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygose nustatyta tvarka.
17. Esant poreikiui, atliekų tvarkytojui suderinus su Savivaldybės administracija, komunalinių atliekų surinkimas gali būti vykdomas apvažiavimo būdu, naudojant specialius maišus ar konteinerius, betaris atliekų surinkimas ir pan.
18. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizuojama, eksploatuojama ir plėtojama taip, kad būtų įgyvendintas principas „teršėjas moka“.
19. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) lėšomis. Vietinės rinkliavos apskaičiavimą, rinkimą, Vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą reglamentuoja savivaldybės tarybos patvirtinti Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai).
Savivaldybės teritorijoje susidariusių atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja (bešeimininkių atliekų), tvarkymą organizuoja Savivaldybės administracija. Tokiomis atliekomis užterštos teritorijos išvalymo ir sutvarkymo bei atliekų surinkimo, transportavimo darbai finansuojami Savivaldybės biudžeto lėšomis.
20. Vietinės rinkliavos dydis nustatomas Nuostatuose ir turi būti toks, kad surenkamomis lėšomis būtų padengtos visos su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos.
21. Atliekų turėtojai į savivaldybės biudžetą moka nustatyto dydžio metinę Vietinę rinkliavą, į kurią įskaičiuotas mišriųjų komunalinių atliekų, antrinių žaliavų, didžiųjų, biologiškai skaidžių, buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimas ir tvarkymas, regioninio sąvartyno eksploatavimas, uždarymas ir vėlesnė jo priežiūra, didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės eksploatavimas, netinkančių eksploatuoti sąvartynų uždarymas bei priežiūra po uždarymo, Vietinės rinkliavos rinkimo organizavimas ir vykdymas. Lėšos, gautos iš Vietinės rinkliavos, naudojamos tik Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai finansuoti, mokėjimams už infrastruktūros įrenginių eksploatavimą, priežiūrą bei plėtrą, visuomenės informavimui ir kitoms komunalinių atliekų tvarkymo išlaidoms, numatytoms komunalinių atliekų tvarkymo planuose, apmokėti.
IV SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS FUNKCIJOS
22. Savivaldybės administracija, organizuodama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą:
22.1. rengia ir teikia savivaldybės tarybai tvirtinti Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo planą, kartu su administratoriumi jį įgyvendina;
22.2. rengia ir teikia savivaldybės tarybai tvirtinti Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, nuostatus, kitus norminius teisės aktus, reglamentuojančius atliekų tvarkymą savivaldybėje, bei jų pakeitimus;
22.3. rengia ir tvirtina konteinerių išdėstymo schemas, jų pakeitimus ir (ar) specialųjį konteinerių išdėstymo planą. Konteinerių pastatymo aikštelės įrengiamos Savivaldybės arba atliekų tvarkytojų lėšomis;
22.5. tvirtina Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą skaičiavimo metodiką, komunalinių atliekų tvarkymo kaštus;
22.6. organizuoja komunalinių atliekų, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti arba kuris nebeegzistuoja, surinkimą ir išvežimą;
22.7. nagrinėja skundus ir prašymus dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos kokybės, dėl galimo administratoriaus neveikimo ar netinkamo veikimo, dėl kolektyvinių konteinerių stovėjimo vietų pakeitimo;
22.8. priima sprendimus, kuriais paveda administratoriui taikyti kitą metinę Vietinę rinkliavą, nei yra priskaičiuota pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis;
22.9. apmoka administratoriui už savivaldybės teritorijoje surinktas ir sutvarkytas komunalines atliekas pagal faktiškai surinktą ir sutvarkytą komunalinių atliekų kiekį;
22.10. kontroliuoja, kad gautos lėšos už atliekų tvarkymą būtų panaudotos tik komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimui ir vystymui;
22.11. vykdo administratoriaus veiklos kontrolę, kaupia ir analizuoja informaciją apie surinktų ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį;
22.12. kartu su administratoriumi vykdo visuomenės švietimą komunalinių atliekų tvarkymo klausimais;
22.13. derina Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintų Savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygų derinimo su savivaldybėmis taisyklių nustatyta tvarka, derina papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sutarties projektus;
V SKYRIUS
ADMINISTRATORIAUS FUNKCIJOS
24. Administratorius organizuoja savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų, įskaitant naudotų padangų, surinkimą ir tvarkymą šių Taisyklių nustatyta tvarka, eksploatuoja regioninį sąvartyną, įrengia ir eksploatuoja didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis sudaro bendradarbiavimo, organizavimo, papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sutartis bei atlieka kitas funkcijas, nurodytas koncesijos ar kitoje su savivaldybe pasirašytoje sutartyje.
VI SKYRIUS
ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
26. Atliekų turėtojai, kurių valdose ar veikloje susidaro žaliosios atliekos, turi teisę naudotis individualiais žaliųjų atliekų kompostavimo įrenginiais, jei susidariusį kompostą naudoja savo reikmėms.
27. Atliekų turėtojai turi teisę:
27.1. kreiptis į administratorių su prašymu dėl Vietinės rinkliavos lengvatos taikymo Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų numatyta tvarka;
27.2. pasirinkti tokio dydžio ir tiek konteinerių, kad atitiktų susidarančių atliekų kiekį. Pagal komunalinių atliekų turėtojo motyvuotą kreipimąsi raštu, komunalinių atliekų surinkėjas per 5 dienas anksčiau skirtą konteinerį pakeičia kito dydžio konteineriu, taikomu Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atliekų turėtojai, neturintys konteinerio, apie tai praneša raštu ar žodžiu administratoriui;
28. Savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys bei juridinių asmenų padaliniai gali naudotis tik tų atliekų tvarkytojų paslaugomis, su kuriais sutartis pasirašo Neringos savivaldybės administracija ar administratorius.
29. Atliekų turėtojai privalo:
29.2. laiku mokėti savivaldybės tarybos patvirtintą nustatyto dydžio metinę Vietinę rinkliavą, laikytis kitų Nuostatų reikalavimų;
29.4. rūšiuoti susidarančias komunalines atliekas jų susidarymo vietoje, t. y. atskirti popierių ir kartoną, stiklą, plastiką, metalą, didžiąsias, žaliąsias, maisto, tekstilės, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektroninės įrangos, statybos ir griovimo atliekas, naudotas padangas ir nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis. Surūšiuotos ir į antrinių žaliavų surinkimo konteinerius metamos antrinės žaliavos turi būti be priemaišų (pvz., maisto, skysčio, kitų medžiagų likučių);
29.5. didelių gabaritų, naudotas padangas, buityje susidarančias pavojingas atliekas atvežti į aikšteles ar perduoti atliekų surinkėjui šių Taisyklių X ir XI skyriuose nustatyta tvarka;
29.6. prieš išmetant komunalines, maisto ar tekstilės atliekas į konteinerį, jas tvarkingai sudėti į plastikinius (polietileninius) maišelius ir juos užrišti;
29.8. užtikrinti, kad komunalinių atliekų surinkėjas netrukdomai galėtų privažiuoti prie atliekų konteinerių. Atliekų turėtojai, naudojantys konteinerius, esančius patalpose ar uždarose teritorijose, konteinerių ištuštinimo dieną konteinerius turi išstumti į komunalinių atliekų surinkėjo nurodytas vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti šiukšliavežys. Vykstant kelio remontui, stumdomus komunalinių atliekų konteinerius atliekų turėtojai turi išstumti į artimiausią šiukšliavežiui privažiuojamą vietą;
30. Už aplinkos prie konteinerių stovėjimo vietos nuolatinę priežiūrą bei švarą ir tvarką atsako atliekų turėtojai (naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti) ir (ar) teritorijų valymo paslaugų teikėjai.
31. Atliekų turėtojai ir (ar) teritorijų valymo paslaugų teikėjai žiemos metu privalo užtikrinti, kad konteinerių aikštelėse ir (ar) konteinerių stovėjimo vietose būtų valomas sniegas ir ledas.
32. Renginių Savivaldybės teritorijoje organizatoriai privalo atsakyti už renginiui skirtos vietos sutvarkymą bei komunalinių atliekų išvežimą ir apmokėti susidariusių komunalinių atliekų sutvarkymo išlaidas.
33. Atliekų turėtojams draudžiama:
33.3. užstatyti autotransporto priemonėmis komunalinių atliekų konteinerių aikštelių ar stovėjimo vietų aptarnavimo zonas;
33.5. išmesti komunalines, maisto ar tekstilės atliekas, buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas, statybos ir griovimo atliekas, didžiagabarites atliekas, naudotas padangas, pavojingas atliekas, antrines žaliavas, žaliąsias atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, miškuose, Kuršių marių pakrantėje ir kitose tam nenumatytose vietose;
33.6. mesti į konteinerius žemes, gruntą, degančias ar karštas atliekas, medicinines atliekas bei kitas nekomunalines atliekas, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas; pilti į konteinerius chemines medžiagas, nuotekas bei skystas atliekas; mesti į tam neskirtus konteinerius naudotas padangas, didelių gabaritų, statybos ir griovimo bei žaliąsias atliekas;
33.9. deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo nuostatomis;
33.10 palikti komunalines, maisto ar tekstilės atliekas, buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekas, pavojingas atliekas, statybos ir griovimo atliekas, didžiagabarites atliekas, naudotas padangas, antrines žaliavas prie komunalinių atliekų konteinerių, antrinių žaliavų konteinerių ir požeminių konteinerinių aikštelių stovų.
VII SKYRIUS
ATLIEKŲ TVARKYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
35. Savivaldybės teritoriją aptarnaujančių atliekų tvarkytojų teisės ir pareigos yra apibrėžtos sutartyse su administratoriumi ar Neringos savivaldybės administracija ir šiose Taisyklėse.
36. Atliekų surinkimo paslaugas teikianti įmonė teikia komunalinių atliekų surinkimo paslaugas, naudodamasis savo įranga. Naudojantis ne savo įranga, būtina sudaryti sutartį įrangos naudojimui.
37. Ant konteinerių priekinės dalies būtina užrašyti konteinerio paskirtį, aptarnaujančios įmonės ženklą ir (ar) pavadinimą, telefono numerį, ant antrinių žaliavų surinkimo konteinerių- rūšiavimo instrukciją.
38. Atliekų tvarkytojams draudžiama:
38.1. maišyti atskirai surinktas komunalines atliekas su kitomis atliekų rūšimis bei antrinėmis žaliavomis;
39. Atliekų tvarkytojai privalo:
39.1. būti registruoti atliekas tvarkančių įmonių registre, turi turėti leidimą, užsiimti atitinkama veikla, jei to reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktai, bei vykdyti pirminę komunalinių atliekų apskaitą;
39.2. turėti komunalinių atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą, licenciją pavojingų atliekų tvarkymui (jei jis užsiima pavojingų atliekų tvarkymu) ar sutartį su licencijuotu pavojingų atliekų tvarkytoju;
39.3. nemokamai pateikti atliekų turėtojams visą reikiamą komunalinių, maisto ir tekstilės atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių bei kitų atliekų surinkimo priemonių kiekį ir įvairovę;
39.4. vykdyti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir susidarymo vietoje išrūšiuotas komunalines atliekas surinkti atskirai, skirti specialius antrinių žaliavų surinkimo konteinerius įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, prekyvietėms bei organizuojamiems renginiams;
39.5. konteinerius tuštinti pagal atliekų tvarkytojo sudarytą, su administratoriumi ir Savivaldybe suderintą grafiką;
39.8. ištuštinę konteinerius, uždaryti konteinerių dangčius ir konteinerius pastatyti į nustatytą konteinerių stovėjimo aikštelę;
39.9. laikytis komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo grafikų ir, esant pakartotiniam konteinerių perpildymo faktui derinant su administratoriumi, juos keisti;
39.10. pateikti Savivaldybei arba Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui ir paskelbti vietinėje spaudoje informaciją apie antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių, buityje susidarančių pavojingų ir didelių gabaritų atliekų bei elektros ir elektroninės įrangos surinkimą ir grafikus (važiavimo datą, sustojimo vietas ir laiką), nuolat skelbti interneto svetainėje kolektyviniais konteineriais surenkamų mišriųjų komunalinių atliekų, antrinių žaliavų surinkimo ir išvežimo grafikus, kolektyvinių konteinerių dezinfekavimo ir plovimo grafikus;
39.11. vykdyti atliekų turėtojų atliekų išvežimą apvažiavimo būdu:
39.11.1. nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31 d. ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę, kitu laiku ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį surinkti buityje susidarančias didelių gabaritų atliekas;
39.11.2. ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį surinkti buityje susidarančias pavojingas atliekas bei elektros ir elektronikos įrangos atliekas;
39.12. pakeisti netinkamus naudoti konteinerius be papildomo mokesčio nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas komunalinių atliekų surinkimo teikimas. Jei konteineris netinkamas naudoti tapo dėl konkretaus komunalinių atliekų turėtojo kaltės, priemonė keičiama konteinerio panaudos sutartyje nustatyta tvarka.
39.13. laikytis kitų šiose Taisyklėse nenurodytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų;
41. Mišriųjų komunalinių atliekų ir maisto atliekų konteineriai plaunami ir dezinfekuojami ne rečiau kaip kartą per savaitę, kai vidutinė paros temperatūra yra ne žemesnė kaip +8 oC, kitu metu – ne rečiau kaip kas ketvirtį, antrinių žaliavų surinkimo konteineriai (jų išorė) plaunami ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
42. Atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius šiais atvejais:
42.1. jei atliekų turėtojai neišstumia stumdomų konteinerių ar patalpose bei uždarose teritorijose esančių kolektyvinių konteinerių jų ištuštinimo dieną į atliekų tvarkytojo nurodytas vietas;
42.2. jei žiemos metu nuo konteinerių stovėjimo vietos ar konteinerių aikštelės nėra nuvalytas sniegas;
VIII SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ, ANTRINIŲ ŽALIAVŲ IR TEKSTILĖS ATLIEKŲ SURINKIMAS
45. Naudojimasis komunalinių atliekų konteineriais:
45.1. Stumdomais mišriųjų komunalinių atliekų surinkimo konteineriais naudojasi įmonės, įstaigos, organizacijos, individualiame gyvenamajame name gyvenantys asmenys bei kiti atliekų turėtojai, turintys galimybę laikyti konteinerius kuo arčiau atliekų susidarymo vietos. Atliekų turėtojai stumdomus mišriųjų komunalinių atliekų surinkimo konteinerius šių atliekų išvežimo dieną arba iš vakaro turi išstumti į nurodytas vietas, prie kurių šiukšliavežys gali laisvai privažiuoti;
45.2. Daugiabučių namų gyventojai ir atliekų turėtojai, kurie neturi galimybės išstumti stumdomų konteinerių dėl didelio atstumo nuo atliekų susidarymo vietos iki konteinerio ištuštinimo vietos, naudojasi kolektyviniais konteineriais;
46. Konteineriai turi stovėti atliekų turėtojo teritorijoje. Jei atliekų turėtojas neturi privačios nuosavybės ar kita teise valdomo žemės sklypo, konteineriai gali stovėti Savivaldybės administracijos nustatytoje konteinerių stovėjimo vietoje ar aikštelėje. Konteinerius atliekų turėtojas turi statyti ant lygaus ir tvirto paviršiaus (pvz., grindinio plokštės, betoninės plokštės, asfalto ar pan.). Mažesnius dviračius konteinerius galima laikyti ant suplūkto žvyro, jei toks paviršius užtikrina pakankamas sąlygas nevaržomam konteinerio judėjimui.
47. Komunalinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ir (ar) durų, bet ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo gyvenamojo daugiabučio namo arba ne didesniu nei 300 m atstumu nuo žemės valdos su gyvenamuoju vienbučiu (dvibučiu) namu. Atstumas iki konteinerių aikštelės nustatomas matuojant tiesia linija nuo gyvenamojo daugiabučio namo kampo arba nuo žemės valdos su gyvenamuoju vienbučiu (dvibučiu) namo sklypo kampo iki arčiausios konteinerių aikštelės.
48. Komunalinių atliekų aikštelė gali būti įrengiama mažesniu (bet ne arčiau kaip 5 m) nei 10 m atstumu nuo pastato langų ir (ar) durų tik gavus visų nekilnojamojo turto objekto savininkų ar jų įgaliotų asmenų, kuriems, įrengus komunalinių atliekų konteinerių aikštelę, atstumas bus mažesnis kaip 10 m nuo pastato langų ar durų, sutikimą.
49. Esant poreikiui laikini mišriųjų komunalinių atliekų konteineriai papildomai pastatomi Savivaldybės nurodytose poledinės žūklės mėgėjų masinio susibūrimo vietose.
50. Savivaldybės teritorijoje buityje susidarančios tekstilės atliekos surenkamos:
50.1. antžeminiais tekstilės atliekų surinkimui tinkamais kolektyviniais konteineriais, pažymėtais informaciniais ženklais „Tekstilės atliekos“ ir aiškia informacija, kaip tinkamai atsikratyti tekstilės atliekomis. Visi tekstilės atliekų surinkimo konteineriai turi būti vienodos išvaizdos. Tekstilės atliekų surinkimo konteineriai statomi prie kitų kolektyvinių konteinerių;
52. Antrinės žaliavos rūšiuojamos jų susidarymo vietose ir metamos į komunalinių atliekų surinkimo aikštelėse pastatytus atitinkamai rūšiai skirtus konteinerius: „Stiklas“, „Plastikas“, „Popierius“. Susidariusius didelius kiekius antrinių žaliavų atliekų galima atiduoti į surinkimo aikštelę (Nidos–Smiltynės pl. 12, Neringa) arba atliekų tvarkytojui, kai jis surenka antrines žaliavas apvažiavimo būdu.
53. Mišriosios komunalinės atliekos ir antrinės žaliavos renkamos pagal atliekų surinkėjo parengtus ir su administratoriumi suderintus komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo grafikus. Komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo grafikai nuolat skelbiami atliekų tvarkytojų ir administratoriaus interneto tinklalapiuose. Konteineriai ištuštinami:
53.1. mišriųjų komunalinių atliekų:
53.2. antrinių žaliavų:
53.2.1. stiklo – nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 15 d. – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, kitu laiku – ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį;
IX SKYRIUS
BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS
55. Žaliosios atliekos, susidarančios Savivaldybės teritorijoje, priimamos į įrengtą kompostavimo aikštelę adresu: Nidos–Smiltynės pl. 12, Neringa.
56. Komunalinių atliekų surinkėjas žaliąsias atliekas surenka apvažiuodamas atliekų turėtojus pagal iš anksto viešai paskelbtą grafiką ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (žiemos laikotarpiu – pagal poreikį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį). Žaliąsias atliekas atliekų turėtojai tiesiogiai perduoda atliekų tvarkytojui šių atliekų surinkimo dieną arba ne anksčiau nei vieną dieną prieš šių atliekų surinkimą tvarkingai padeda prie mišriųjų komunalinių atliekų surinkimo konteinerių. Atliekų turėtojai sugrėbtus medžių ir krūmų lapus, nupjautą žolę turi sudėti į maišus.
57. Žaliąsias atliekas draudžiama mesti į mišriųjų komunalinių atliekų, antrinių žaliavų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius.
58. Skatinama, kad atliekų turėtojai žaliąsias atliekas surinktų atskirai ir šalintų įsirengtuose individualiuose kompostavimo įrenginiuose.
59. Sodų, parkų, skverų, kapinių ir kitų bendrojo naudojimo vietų priežiūros metu sukauptas žaliąsias atliekas privalo tvarkyti juridinis asmuo, prižiūrintis šias teritorijas, mokant už jų sutvarkymą.
60. Maisto atliekos iš gyventojų surenkamos kolektyviniais antžeminiais konteineriais su užrašu „Maisto atliekos“. Kolektyvinių konteinerių aikštelėse, kuriose įrengti vienodos spalvos ir stiliaus konteineriai visų rūšių atliekoms, maisto atliekų konteineriai turi būti rudu dangčiu ar pažymėti ruda spalva.
61. Maisto atliekas, prieš jas išmetant į maisto atliekų surinkimo konteinerius, būtina sudėti į maišelius ir juos sandariai užrišti. Į konteinerius ir į maišelius negali būti pilamos skystos maisto atliekos. Maisto atliekos, esančios pakuotėse (plastikinėse, stiklinėse ar metalinėse), turi būti išimtos iš pakuotės.
62. Maisto atliekos iš gyventojų renkamos pagal atliekų surinkėjo parengtus ir su Administratoriumi bei Savivaldybe suderintus atliekų surinkimo ir išvežimo grafikus. Atliekų surinkimo ir išvežimo grafikai nuolat skelbiami atliekų surinkėjų ir Administratoriaus interneto svetainėse.
63. Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro maisto ir virtuvės atliekų (viešbučiai, moteliai, restoranai, kitos viešojo maitinimo įstaigos (švietimo įstaigos ir kt.), susidariusias ir išrūšiuotas biologines (maisto ir virtuvės) atliekas turi perdirbti (pvz., kompostuojant įrenginiuose), kitaip panaudoti (pvz., energijai gauti) visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu patys arba perduoti jas sutartiniais pagrindais atliekų apdorojimo įmonei. Šioms įmonėms maisto ir virtuvės atliekas draudžiama dėti į mišriųjų komunalinių atliekų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius. Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos gali būti laikinai laikomos tik nerūdijančiose, vandens nesugeriančiose ir nepraleidžiančiose, atliekų ir klimato poveikiui atspariose talpyklose, kurios užtikrintų apsaugą nuo vėjo, graužikų, paukščių, vabzdžių ir pan. Iš tokių talpyklų neturi tekėti skysčiai ir sklisti kvapai.
X SKYRIUS
DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ, NAUDOTŲ PADANGŲ SURINKIMAS
64. Didelių gabaritų atliekos, buitinės elektros ir elektronikos atliekos surenkamos aikštelėje (Nidos–Smiltynės pl. 12, Neringa) administratoriaus nustatyta tvarka arba atiduodamos atliekų tvarkytojui, kai jis surenka šias atliekas apvažiavimo būdu keturis kartus per metus. Atliekų tvarkytojas ir administratorius reguliariai informuoja atliekų turėtojus apie datą, laiką ir vietą, kai bus surenkamos šios atliekos. Didžiagabaričių atliekų bei buitinės elektros ir elektronikos atliekų turėtojai išneša ir sudeda turimas atliekas į atliekų tvarkytojo konteinerį.
65. Atliekų turėtojui kreipusis (žodžiu, raštu) į administratorių dėl didelių gabaritų atliekų surinkimo papildomos paslaugos, atliekų tvarkytojas suteikia tokią paslaugą už papildomą mokestį per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informavęs besikreipiantį atliekų turėtoją.
66. Naudotos lengvųjų automobilių, motociklų, dviračių padangos iš gyventojų yra priimamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje administratoriaus nustatyta tvarka.
67. Atliekų turėtojui (juridiniam asmeniui) kreipusis (žodžiu, raštu) į administratorių dėl naudotų padangų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, atliekų tvarkytojas atliekų turėtojui pagal tarpusavio susitarimą suteikia tokią paslaugą už papildomą mokestį per 10 darbo dienų, apie tai iš anksto informavęs besikreipiantį atliekų turėtoją. Tokiu atveju naudotos padangos tvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka atliekų tvarkytojo iniciatyva.
XI SKYRIUS
BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲ BEI ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ SURINKIMAS
69. Buityje susidarančios pavojingos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos surenkamos laikinojo saugojimo aikštelėje (Nidos–Smiltynės pl. 12, Neringa) administratoriaus nustatyta tvarka arba surenkamos apvažiuojant komunalinių atliekų turėtojus specialiai pažymėtu automobiliu pagal su administratoriumi suderintą iš anksto viešai paskelbtą grafiką ne mažiau kaip keturis kartus per metus.
70. Atliekų turėtojai buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali nemokamai pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų įrengtas tokių atliekų priėmimo vietas, elektros ir elektroninės įrangos platinimo vietas arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
71. Buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas draudžiama mesti į konteinerius ar palikti šalia jų, deginti pavojingas atliekas, ardyti gaminius, kurių sudėtyje yra kenksmingų medžiagų, ar kitaip juos apdoroti.
72. Panaudotiems tepalams, tepalų filtrams ar kitoms naftos produktų atliekoms surinkti konteineriai gali būti statomi degalinėse, uostuose, garažų bendrijose ir kitose panašaus pobūdžio teritorijose.
XII SKYRIUS
STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS
74. Taisyklės reglamentuoja statybos ir griovimo atliekų, susidarančių atliekant smulkius patalpų statybos (griovimo) ar remonto darbus, kuriems vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka nėra privalomas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui.
75. Statybos ir griovimo atliekos iš gyventojų yra priimamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje (Nidos–Smiltynės pl. 12, Neringa), administratoriaus nustatyta tvarka. Iš vieno Neringos savivaldybės gyventojo nemokamai priimama 500 kg statybos ir griovimo atliekų per kalendorinius metus.
76. Kiti atliekų turėtojai bei atliekų turėtojai, kurie per kalendorinius metus sukaupė didesnį statybos ir griovimo atliekų kiekį, nei yra leidžiama pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, statybos ir griovimo atliekas perduoda šias atliekas apdorojančiai įmonei patys arba per atliekų vežėją. Tokiu atveju statybos ir griovimo atliekos surenkamos pastatant tam skirtus konteinerius ar didmaišius ir (ar) apdorojamos sutartiniais pagrindais už papildomą mokestį. Atliekų turėtojai, perdavę šias atliekas apdorojančiai įmonei, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (pvz., sąskaitą faktūrą, atliekų perdavimo–priėmimo aktą). Atliekų turėtojai šiuos dokumentus turi saugoti ne trumpiau nei 3 metus.
77. Atliekų turėtojai turi imtis visų galimų statybos atliekų prevencijos (vengimo) priemonių: mažinti susidarančių atliekų kiekį, maksimaliai panaudoti statybos atliekas kaip medžiagas kitoms reikmėms (betonuoti, grįsti ir pan.), vengti naudoti kenksmingų medžiagų turinčius statybinius gaminius ir medžiagas, keisti tokių statybinių medžiagų naudojimą į kitas tos pačios paskirties nekenksmingos sudėties medžiagas.
XIII SKYRIUS
GATVIŲ, ŠALIGATVIŲ IR TERITORIJŲ TVARKYMAS
79. Kompostuoti tinkančios žaliosios atliekos, susidarančios Savivaldybės teritorijoje, atiduodamos į kompostavimo aikštelę (Nidos–Smiltynės pl. 12, Neringa) ar kitą kompostavimo aikštelę už papildomą mokestį.
XIV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
81. Taisyklėse nustatytų reikalavimų įgyvendinimą kontroliuoja Administracijos direktorius ir jo įgalioti asmenys.
83. Administracinio nusižengimo protokolą surašo Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti asmenys, kitų institucijų pareigūnai pagal kompetenciją.