LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2020 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. V-2297 „DĖL NEATLYGINTINOS KRAUJO DONORYSTĖS PROPAGAVIMO 2021–2025 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2021 m. rugsėjo 28 d. Nr. V-2178

Vilnius

P a k e i č i u Neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo 2021–2025 metų programą, patvirtintą  Lietuvos  Respublikos  sveikatos  apsaugos  ministro  2020 m.  spalio  19  d. įsakymu Nr. V-2297 „Dėl Neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo 2021–2025 metų programos patvirtinimo“:         

1. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:

„9. 2019 m. lapkričio–gruodžio mėn. VšĮ Nacionalinio kraujo centro organizuotoje kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų apklausoje 268 dalyviai atsakė į anketos klausimus apie motyvaciją tapti kraujo ir jo sudėtinių dalių donorais. Pagrindiniai pirminių kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų motyvai donuoti kraujo: 31 proc. apklaustųjų pažymėjo pilietinės pareigos suvokimą, 28 proc. nurodė, kad pirmą kartą apsisprendė duoti kraujo ir jo sudėtinių dalių sužinoję informaciją apie kraujo komponentų trūkumą gydymo įstaigose, 22 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad pirmą kartą duoti kraujo ir jo sudėtinių dalių paskatino draugai bei jų požiūris į neatlygintiną kraujo donorystę, 18 proc. apklaustųjų atsakė, kad pirmą kartą tapti kraujo ir jo sudėtinių dalių donorais paskatino šeima, 9 proc. – artimam žmogui įvykusi nelaimė, o 13 proc. teigė, kad po kraujo davimo tikėjosi geresnės savijautos. Anketos rezultatai parodė, kad nuolatinei kraujo ir jo sudėtinių dalių donorystei labiausiai motyvuoja suvokimas apie galimybę padėti ligoniui (pažymėjo 71 proc. apklaustųjų), taip pat pakartotinai duoti kraujo skatina visuomenės pagarba donorui (apie tai nurodė 8 proc. apklaustųjų), kitų žmonių pavyzdys (nurodė 7 proc. apklaustųjų). Tapti nuolatiniu kraujo ir jo sudėtinių dalių donoru skatina ir suvokiama kraujo davimo nauda sveikatai (tai nurodė 16 proc. apklaustųjų), 8 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad nuolatiniu kraujo ir jo sudėtinių dalių donoru tapti paskatino galimybė gauti valstybinę pensiją, o 4 proc. nurodė, kad motyvuoja kraujo ir jo sudėtinių dalių donorams teikiamos dovanėlės. Palyginti su anksčiau atliktų apklausų rezultatais, finansinė nauda nebėra tokia aktuali.“

2. Pakeičiu 14.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„14.4. išlaikyti ir kelti neatlygintinų kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų prestižą visuomenėje;“.

3. Pakeičiu 16 punktą ir jį išdėstau taip:

„16. Siekiami rezultatai kiekvienais metais:

16.1. 100 proc. neatlygintinų kraujo ir jo sudėtinių dalių donacijų kiekvienoje kraujo donorystės įstaigoje;

16.2. ne mažiau kaip 91 proc. planuoto (prognozuoto) neatlygintinų  kraujo ir jo sudėtinių dalių donacijų skaičiaus kiekvienoje kraujo donorystės įstaigoje;

16.3. Sveikatos apsaugos ministerijoje (toliau – SAM) ir (ar) Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) negauta pagrįstų asmens sveikatos priežiūros įstaigų skundų dėl kraujo komponentų trūkumo.“

4. Papildau 16¹ punktu:

„16¹. Programos 16.1–16.2 papunkčiuose nurodytas procentinis dydis matematiškai apvalinamas.

Nuolatinių trombocitų donorų donacijos, už kurias sumokėtos kompensacijos, prilyginamos neatlygintinoms donacijoms.“

5. Pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip:

„17. Programos uždavinių įgyvendinimo priemonės:

17.1. įgyvendinant programos 14.1 papunktyje nustatytą uždavinį:

17.1.1. neatlygintinos kraujo donorystės propagavimas žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose;

17.1.2. visuomenės švietimas ir informavimas;

17.2. įgyvendinant programos 14.2 papunktyje nustatytą uždavinį:

17.2.1. įmonių, įstaigų ir organizacijų, propaguojančių donorystę, donorų organizacijų skatinimas;

17.2.2. savanorių ugdymas ir skatinimas;

17.3. įgyvendinant programos 14.3 papunktyje nustatytą uždavinį, būsimų neatlygintinų kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų ugdymas;

17.4. įgyvendinant programos 14.4 papunktyje nustatytą uždavinį, nuolatinių neatlygintinų kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų pagerbimas;

17.5. įgyvendinant programos 14.5 papunktyje nustatytą uždavinį:

17.5.1.  naujų ir nuolatinių neatlygintinų kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų skatinimas;

17.5.2. neatlygintinų kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų telkimas bei grįžtamumo užtikrinimas (patalpų, įrangos atnaujinimas, įrengimas bei nuoma, informacinių technologijų diegimas ir atnaujinimas, transportavimas, maisto, mikroelementų papildai, vitaminai, papildomi su donoryste susiję kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų sveikatos patikrinimai, tyrimai ir kt.).“

6. Pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:

„20. Programa finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, skirtomis kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti, nurodytomis PSDF biudžeto 05 išlaidų straipsnyje „Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms“.“

7. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:

„21. Kompensacijos kraujo ar kraujo sudedamųjų dalių donorams mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 594 „Dėl Kompensacijų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokėjimo kraujo ar kraujo sudedamųjų dalių donorams taisyklių patvirtinimo“.

8. Pakeičiu 22 punktą ir jį išdėstau taip:

„22. PSDF biudžeto lėšų, skiriamų neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti, planavimo ir naudojimo bendrieji kriterijai:

22.1. neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti vienai donacijai skiriama suma negali būti daugiau kaip 10 proc. didesnė nei iš Valstybės biudžeto lėšų vienam kraujo ir jo sudėtinių dalių donorui nustatyta kompensacija;

22.2. kiekvienais metais koordinavimo tarybos protokoliniu nutarimu iš kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti skirtų lėšų numatoma lėšų suma bendroms kraujo donorystės propagavimo priemonėms organizuoti ir vykdyti.“

9. Pakeičiu 23 punktą ir jį išdėstau taip:

„23. VLK direktoriaus įsakymu, suderintu su sveikatos apsaugos ministru, einamaisiais biudžetiniais metais patvirtinus PSDF biudžeto lėšas sveikatos programoms finansuoti ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms apmokėti, taip pat ir kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti, VLK ne vėliau kaip per 1 darbo dieną apie tai informuoja koordinavimo tarybą. Kraujo donorystės įstaigos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo VLK direktoriaus įsakymo įsigaliojimo pateikia paraiškas koordinavimo tarybai dėl lėšų kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti paskirstymo, atsižvelgdamos į praėjusių metų kraujo donorystės įstaigos pasiektus programos kriterijus bei rodiklius.“

10. Pakeičiu 24 punktą ir jį išdėstau taip:

„24. Koordinavimo taryba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų įvertina kraujo donorystės įstaigų pateiktas paraiškas dėl lėšų kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti paskirstymo ir raštu pateikia siūlymus VLK.“

11. Pakeičiu 25 punktą ir jį išdėstau taip:

„25. VLK direktorius, vadovaudamasis koordinavimo tarybos protokoliniu nutarimu, įsakymu paskirsto lėšas teritorinėms ligonių kasoms (toliau – TLK) bei kraujo donorystės įstaigoms kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti.“

12. Pakeičiu 26 punktą ir jį išdėstau taip:

„26. TLK, vadovaudamasi VLK direktoriaus įsakymu dėl lėšų kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti paskirstymo TLK, teisės aktų nustatyta tvarka pasirašo sutartį su kraujo donorystės įstaiga ir patvirtina kraujo donorystės įstaigos  išlaidų kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti sąmatą, paskirstytą metų ketvirčiais.“

13. Pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:

„27. TLK sutartyse su kraujo donorystės įstaigomis numato bendrą sumą kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti.“

14. Pakeičiu 28 punktą ir jį išdėstau taip:

„28. Kraujo donorystės įstaiga kiekvieną ketvirtį atsiskaito TLK, su kuria yra sudariusi sutartį, už kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti skirtų lėšų panaudojimą, t. y. pasibaigus metų ketvirčiui iki kito mėnesio 15 dienos pateikia TLK biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą, kurios forma (forma Nr. 2) patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1K-465 „Dėl Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų žemesniojo lygio biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymo taisyklių ir formų patvirtinimo“, atskirai nurodydama kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms panaudotas lėšas ir neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo patirtų išlaidų suvestinę bei šias išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas.“

15. Pakeičiu 30 punktą ir jį išdėstau taip:

„30. Praėjusių metų siektinų rezultatų neįvykdžiusiai kraujo donorystės įstaigai einamaisiais metais skiriama mažesnė lėšų suma kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti:

30.1. neįvykdžius programos 16.1 ir 16.2 papunkčiuose siekiamų rezultatų, lėšų mažinimas apskaičiuojamas praėjusių metų neįvykdytų neatlygintinų kraujo ir jo sudėtinių dalių donacijų skaičių dauginant iš 12 eurų;

30.2. neįvykdžius programos 16.3 papunktyje siekiamų rezultatų, lėšų mažinimas apskaičiuojamas praėjusių metų pagrįstame asmens sveikatos priežiūros įstaigos skunde nurodytą nepateiktą kraujo komponentų vienetų skaičių dauginant iš 12 eurų.“

16. Pakeičiu 31 punktą ir jį išdėstau taip:

„31. Kraujo donorystės įstaigai sumažinta lėšų kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti suma skiriama kitoms kraujo donorystės įstaigoms, viršijusioms praėjusių metų siektinus rezultatus. Didinant lėšas, maksimali vienai kraujo ir jo sudėtinių dalių neatlygintinai donacijai skiriama suma nurodyta programos 22 punkte. Einamaisiais metais kraujo donorystės įstaigoms nepaskirstytos lėšos kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti gali būti naudojamos pagal PSDF biudžeto 05 išlaidų straipsnį „Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms.“

17. Pakeičiu 32 punktą ir jį išdėstau taip:

„32. Kraujo donorystės įstaigos kiekvienais metais iki rugsėjo 1 d. pateikia koordinavimo tarybai kitų metų lėšų poreikį kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti.“

18. Pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip:

„33. Kraujo donorystės įstaigos, planuodamos kitų metų lėšų poreikį, siekia kraujo komponentus pagaminti iš neatlygintinai duoto kraujo ir jo sudėtinių dalių. Kraujo donorystės įstaigos lėšas kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti apskaičiuoja taip: iš Valstybės biudžeto lėšų 1 kraujo ir jo sudėtinių dalių donorui numatytos kompensacijos suma (12 Eur) dauginama iš kraujo donorystės įstaigos kitais metais prognozuojamo bendro (kompensuojamų ir neatlygintinų) kraujo ir jo sudėtinių dalių donacijų skaičiaus. Prognozės daromos atsižvelgiant į pastarųjų (paskutinių) trejų metų kraujo komponentų poreikį.“

19. Pakeičiu 35 punktą ir jį išdėstau taip:

„35. Koordinavimo taryba kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. įvertina kraujo donorystės įstaigų pateiktą kitų metų lėšų poreikį kraujo ir jo sudėtinių dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti (įskaitant nevyriausybinių organizacijų, vykdančių neatlygintinos kraujo donorystės propagavimą, kitų metų lėšų poreikį) ir raštu pateikia jį VLK.“

20. Pripažįstu netekusiu galios 39 punktą.

Sveikatos apsaugos ministras                                                                                 Arūnas Dulkys