I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 1-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Informacijos pateikimas finansinių ataskaitų rinkinyje“ (toliau – Standartas) nustatomi viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – finansinių ataskaitų rinkinys) tikslai, sudėtis, bendrieji apskaitos principai ir finansinių ataskaitų informacijos reikalavimai, taip pat finansinių ataskaitų elementai, jų pripažinimo kriterijai, pergrupavimas ir įvertinimas, finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo ir paskelbimo terminai.
2. Standartas taikomas viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam atskirų finansinių ataskaitų rinkinį, ir viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį.
3. Konkrečių finansinių ataskaitų sudarymo, ūkinių operacijų pripažinimo, įvertinimo, registravimo apskaitoje, rodymo finansinėse ataskaitose ir informacijos atskleidimo tvarka nustatyta kituose viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose (toliau – VSAFAS).
4. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniui Standartas taikomas tiek, kiek jo sudarymo tvarkos ir informacijos pateikimo jame nereglamentuoja 15-asis VSAFAS „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“.
5. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniui Standartas taikomas tiek, kiek jo sudarymo tvarkos ir informacijos pateikimo jame nereglamentuoja 23-iasis VSAFAS „Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys“.
6. Standarte vartojamos sąvokos:
6.1. Apskaitos politika – apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti viešojo sektoriaus subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti.
6.2. Dabartinė vertė – diskontuota būsimojo laikotarpio pinigų srautų suma. Vertinant viešojo sektoriaus subjekto turtą – diskontuota būsimojo laikotarpio pinigų srautų suma, kuria įvertinamas viešojo sektoriaus subjekto turtas ir kurią, kaip tikimasi, šis turtas turėtų uždirbti ateityje įprastinėmis veiklos sąlygomis. Vertinant įsipareigojimus – diskontuota būsimojo laikotarpio pinigų srautų suma, kuria vertinami įsipareigojimai ir kurios prireiks įsipareigojimams įvykdyti normaliomis rinkos sąlygomis.
6.3. Finansinių ataskaitų diena – paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena.
6.4. Grynoji realizavimo vertė – realizavimo vertė atėmus įvertintas viešojo sektoriaus subjekto turto vieneto gamybos baigimo ir šio turto perleidimo ar mainų išlaidas.
6.5. Įsigijimo ar pasigaminimo savikaina – sumokėta ar mokėtina pinigų ar pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto viešojo sektoriaus subjekto turto vertė įsigyjant ar pasigaminant šį turtą.
6.6. Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista viešojo sektoriaus subjekto turtu ar paslaugomis arba už kurią gali būti įskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti arba parduoti viešojo sektoriaus subjekto turtą arba įskaityti tarpusavio įsipareigojimą.
6.7. Viešojo sektoriaus subjekto įplaukos (toliau – įplaukos) – viešojo sektoriaus subjekto gaunami pinigai.
6.8. Viešojo sektoriaus subjekto turtas (toliau – turtas) – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias viešojo sektoriaus subjektas valdo, naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ir kurias naudodamas tikisi gauti ekonominės naudos arba gali teikti viešąsias paslaugas.
6.9. Kitos Standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir kituose VSAFAS.
II SKYRIUS
FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO TIKSLAI
7. Finansinių ataskaitų rinkinio tikslas – pateikti informaciją apie viešojo sektoriaus subjekto finansinę būklę, veiklos rezultatus, grynojo turto pokyčius ir pinigų srautus, kuria naudojasi daugelis vartotojų priimdami ir vertindami sprendimus dėl išteklių paskirstymo ir jų naudojimo teikiant viešąsias paslaugas.
8. Finansinių ataskaitų rinkinio informacijos vartotojai yra mokesčių mokėtojai, valstybės institucijos ir įstaigos, viešojo sektoriaus subjekto kreditoriai, tiekėjai, valstybės tarnautojai ar pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai ir kiti vartotojai.
9. Finansinių ataskaitų rinkinyje teikiama informacija apie viešojo sektoriaus subjekto:
10. Viešojo sektoriaus subjekto finansinėse ataskaitose (toliau – finansinės ataskaitos) teikiama informacija:
10.1. apie finansinių išteklių šaltinius, jų paskirstymą ir panaudojimą;
10.2. apie viešojo sektoriaus subjekto veiklos finansavimo šaltinius;
10.3. apie viešojo sektoriaus subjekto finansinę būklę ir jos pokyčius;
10.4. reikalinga viešojo sektoriaus subjekto galimybėms finansuoti savo veiklą ir vykdyti įsipareigojimus įvertinti;
10.5. reikalinga viešojo sektoriaus subjekto veiklai pagal jos pajamų ir sąnaudų pobūdį ir rezultatus įvertinti;
10.6. reikalinga planuoti ar numatyti ištekliams, kurių reikės veiklai tęsti ar kurie turės būti gauti vykdant veiklą ateityje, taip pat su veikla susijusiai rizikai ir neapibrėžtumui įvertinti;
10.7. kitai analizei atlikti.
III SKYRIUS
FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIŲ SUDĖTIS
11. Finansinių ataskaitų rinkiniai yra dviejų lygių:
11.1. Žemesniojo lygio finansines ataskaitas sudaro visi viešojo sektoriaus subjektai ir viešojo sektoriaus subjektų grupės, išskyrus valstybę ir savivaldybes. Remiantis keliamais šio lygio ataskaitų reikalavimais, sudaromi viešojo sektoriaus subjektų grupių, išskyrus valstybę ir savivaldybes, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai.
11.2. Aukštesniojo lygio finansines ataskaitas sudaro tik valstybė ir savivaldybės. Remiantis keliamais šio lygio ataskaitų reikalavimais, sudaromi valstybės, savivaldybių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai ir nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys. Aukštesniojo lygio finansinės ataskaitos yra konsoliduotosios finansinės ataskaitos, kurių sudarymo reikalavimus nustato 15-asis VSAFAS „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“.
12. Metinių finansinių ataskaitų rinkinius sudaro šios ataskaitos:
12.4. grynojo turto pokyčių;
12.5. aiškinamasis raštas.
13. Finansinių ataskaitų sudarymo tvarka nustatyta 2-ajame VSAFAS „Finansinės būklės ataskaita“, 3-iajame VSAFAS „Veiklos rezultatų ataskaita“, 4-ajame VSAFAS „Grynojo turto pokyčių ataskaita“, 5-ajame VSAFAS „Pinigų srautų ataskaita“, 6-ajame VSAFAS „Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas“, 15-ajame VSAFAS „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“, 23-iajame VSAFAS „Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys“, 26-ajame VSAFAS „Išteklių fondo apskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys“, 29-ajame VSAFAS „Pensijų anuitetų fondo apskaita ir ataskaitų rinkinys“ ir 30-ajame VSAFAS „Mineraliniai ištekliai“.
IV SKYRIUS
BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI
14. Viešojo sektoriaus subjektai, tvarkydami apskaitą ir sudarydami finansinių ataskaitų rinkinį, turi vadovautis šiais bendraisiais apskaitos principais:
14.10. turinio viršenybės prieš formą.
15. Subjekto principas reiškia, kad kiekvienas finansinių ataskaitų rinkinį sudarantis viešojo sektoriaus subjektas laikomas atskiru vienetu ir į finansinių ataskaitų rinkinį turi būti įtrauktas tik to viešojo sektoriaus subjekto nuosavas arba patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybės ar savivaldybės turtas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai, grynasis turtas, pajamos ir sąnaudos bei pinigų srautai.
16. Veiklos tęstinumo principas reiškia, kad:
16.1. finansinės ataskaitos rengiamos remiantis prielaida, kad viešojo sektoriaus subjektas laikysis veiklos tęstinumo principo ir tęs veiklą po finansinių ataskaitų dienos bei atliks jam pavestas valstybės ar savivaldybių funkcijas ir vykdys teisės aktuose, reglamentuojančiuose jo veiklą, bei sutartyse nustatytus įsipareigojimus;
16.2. veiklos tęstinumo įvertinimą, atsižvelgdami į visą turimą laikotarpio po finansinių ataskaitų dienos informaciją, turėtų atlikti asmenys, atsakingi už finansinių ataskaitų parengimą. Jeigu žinoma, kad viešojo sektoriaus subjekto steigėjas priėmė sprendimą dėl jo veiklos nutraukimo ir yra parengtas bei patvirtintas likvidavimo projektas arba atsirado aplinkybių, dėl kurių viešojo sektoriaus subjektas gali būti likviduotas, sudarant finansinių ataskaitų rinkinį reikia nustatyti veiklos tęstinumo principo taikymo pagrįstumą ir susijusią informaciją (pavyzdžiui, apie kitam viešojo sektoriaus subjektui perduodamą turtą ir įsipareigojimus) pateikti aiškinamajame rašte;
16.3. jeigu finansinės ataskaitos sudaromos nesilaikant veiklos tęstinumo principo, turi būti nurodytas šis faktas, priežastis, dėl kurios viešojo sektoriaus subjektas nesilaikė veiklos tęstinumo principo, ir apskaitos politikos pakeitimai dėl jo nesilaikymo.
17. Periodiškumo principas reiškia, kad finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus. Ataskaitiniai laikotarpiai nustatyti teisės aktuose, reglamentuojančiuose apskaitos tvarkymą.
18. Kai išskirtinėmis aplinkybėmis pateikiamas trumpesnio nei nustatyto ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinys (pavyzdžiui, steigimo, reorganizavimo arba likvidavimo atvejais), be finansinių ataskaitų laikotarpio, viešojo sektoriaus subjektas turi nurodyti:
18.1. priežastį, dėl kurios finansinių ataskaitų laikotarpis nesutampa su nustatytu ataskaitiniu laikotarpiu;
18.2. faktą, kad tam tikrų finansinių ataskaitų, pavyzdžiui, veiklos rezultatų, grynojo turto pokyčių, pinigų srautų, ir susijusių pastabų lyginamųjų sumų negalima palyginti.
19. Pastovumo principas reiškia, kad viešojo sektoriaus subjektas pasirinktą arba parinktą apskaitos politiką turi taikyti nuolat arba gana ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės lemtų būtinybę pakeisti apskaitos politiką, siekiant teisingiau rodyti viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų dieną turėtą turtą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, grynąjį turtą ir ataskaitinio laikotarpio pajamas ir sąnaudas, ir (arba) to būtų reikalaujama pagal galiojančių VSAFAS pereinamąsias arba pasikeitusias nuostatas.
20. Piniginio mato principas reiškia, kad visas turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai, grynasis turtas, pajamos ir sąnaudos finansinėse ataskaitose rodomi pinigine išraiška.
21. Kaupimo principas reiškia, kad ūkinės operacijos apskaitoje registruojamos tada, kai jos įvyksta, ir pateikiamos to ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose. Pagal kaupimo principą pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – tada, kai jos padaromos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą.
22. Palyginimo principas reiškia, kad finansinėse ataskaitose turi būti teikiama ataskaitinio ir praėjusio mažiausiai vieno prieš ataskaitinį laikotarpį ataskaitinio laikotarpio informacija. Jei Standarto 33 punkte nurodytu atveju buvo pakeisti finansinių ataskaitų straipsnių apskaitos metodai, straipsnių pateikimas ar grupavimas, praėjusio ataskaitinio laikotarpio sumos, kurias norima palyginti su ataskaitinių metų sumomis, turi būti pateikiamos 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“ nustatyta tvarka. Pagal palyginimo principą pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis, padarytomis uždirbant tas pajamas. Finansinės ataskaitos turi būti parengtos taip, kad jose pateikiamos informacijos vartotojai galėtų palyginti pateiktus duomenis su kitų ataskaitinių laikotarpių bei kitų viešojo sektoriaus subjektų finansinėse ataskaitose pateiktais duomenimis ir teisingai įvertinti viešojo sektoriaus subjekto finansinės būklės pokyčius.
23. Atsargumo principas reiškia, kad:
23.1. Viešojo sektoriaus subjektas pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais vadovaujantis turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų, grynojo turto, pajamų ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai sumažinta.
23.2. Rengiant finansinių ataskaitų rinkinį, turi būti pagrindžiami visi subjektyvūs vertinimo kriterijai, pavyzdžiui, skolos, kurių nesitikima atgauti, įvairūs atidėjiniai, sukauptos lėšos. Finansinių ataskaitų rengėjai turi užtikrinti, kad finansinių ataskaitų informacija būtų patikima, t. y. turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai, grynasis turtas, pajamos ir sąnaudos nėra nurodyti nepagrįstai padidinta arba sumažinta verte.
24. Neutralumo principas reiškia, kad finansinėse ataskaitose pateikta informacija turi būti objektyvi ir nešališka. Jos pateikimas neturi priklausyti nuo siekio priversti apskaitos informacijos vartotojus priimti viešojo sektoriaus subjektui palankius sprendimus ir neturi būti siekiama iš anksto numatyto rezultato.
25. Turinio viršenybės prieš formą principas reiškia, kad ūkinės operacijos apskaitoje registruojamos pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal teisinę formą. Ūkinės operacijos turi būti apskaitoje registruotos ir finansinėse ataskaitose pateiktos pagal jų turinį ir ekonominę prasmę net ir tada, kai toks jų pateikimas skiriasi nuo jų teisinės formos.
V SKYRIUS
BENDRIEJI FINANSINIŲ ATASKAITŲ INFORMACIJOS REIKALAVIMAI
26. Finansinių ataskaitų rinkinys turi būti sudaromas pagal paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos duomenis. Vėliau įvykusių ūkinių operacijų apskaita ir informacijos apie jas pateikimas finansinėse ataskaitose reglamentuojama 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“.
27. Viešojo sektoriaus subjektas, kurio finansinių ataskaitų rinkinys parengtas pagal VSAFAS, turi tai nurodyti aiškinamajame rašte. Jei viešojo sektoriaus subjektas tvarko apskaitą nesilaikydamas nors vieno VSAFAS ar jo reikalavimo, jis negali tvirtinti, kad finansinių ataskaitų rinkinys parengtas pagal VSAFAS.
28. Viešojo sektoriaus subjektai, kurie privalo taikyti VSAFAS, privalo laikytis visų juose išdėstytų nuostatų. Nukrypimai nuo VSAFAS neleidžiami, išskyrus atvejus, nustatytus Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.
29. Aplinkybės, dėl kurių būtina nukrypti nuo VSAFAS dėl įstatymų reikalavimų, turėtų susiklostyti ypač retai, o būtinybė nukrypti nuo VSAFAS kiekvienu atveju rimtai svarstoma ir objektyviai vertinama. Tačiau, jeigu toks poreikis atsiranda, svarbu, kad finansinių ataskaitų informacijos vartotojai žinotų, jog viešojo sektoriaus subjektas ne visais reikšmingais atžvilgiais laikėsi VSAFAS. Taip pat svarbu, kad šios informacijos vartotojams būtų suteikta pakankamai informacijos, leidžiančios aiškiai spręsti, ar būtinas nukrypimas, ir pateikti apskaičiuotus pataisymus, kurių reikėtų laikantis konkretaus VSAFAS.
30. Siekiant, kad finansinėse ataskaitose būtų teisingai rodomas turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai, grynasis turtas, pajamos ir sąnaudos, turi būti:
30.1. pagal Standarto 31 punktą pasirenkama ir (arba) parenkama ir taikoma apskaitos politika;
30.2. atskleidžiama papildoma informacija, jeigu VSAFAS reikalavimų nepakanka, kad finansinių ataskaitų informacijos vartotojai gautų informaciją, leidžiančią suprasti tam tikrų ūkinių operacijų įtaką viešojo sektoriaus subjekto finansinei būklei ir veiklos rezultatams.
31. Viešojo sektoriaus subjekto turi būti parinkta ir taikoma tokia apskaitos politika, kad finansinės ataskaitos atitiktų kiekvieno taikytino VSAFAS reikalavimus.
32. Pasirinkta arba parinkta apskaitos politika gali būti pakeista tik vadovaujantis 7-uoju VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“ ir turi būti taikoma vienodai visiems finansinių ataskaitų straipsniams, kuriems turi įtakos apskaitos politikos keitimas.
33. Finansinių ataskaitų formos, teikiamos VSAFAS, yra privalomos, jei juose nenurodyta kitaip, todėl viešojo sektoriaus subjektas negali pats keisti informacijos pateikimo ir grupavimo tvarkos. Viešojo sektoriaus subjektas gali pakeisti informacijos finansinėse ataskaitose pateikimo tvarką tik tais atvejais, kai tai leidžia VSAFAS.
34. Kai ataskaitiniu laikotarpiu Standarto 33 punkte nurodytu atveju pakeičiama finansinių ataskaitų straipsnių pateikimo ar grupavimo tvarka, norint užtikrinti finansinės informacijos palyginamumą, praėjusio ataskaitinio laikotarpio finansiniai duomenys taip pat turi būti atitinkamai pergrupuoti. Kai praėjusio ataskaitinio laikotarpio palyginamosios informacijos pergrupuoti neįmanoma arba tai daryti neracionalu, viešojo sektoriaus subjektas aiškinamajame rašte turi nurodyti priežastį, dėl kurios informacijos pergrupuoti netikslinga, taip pat pokyčių, kurie įvyktų, jei sumos būtų pergrupuotos, pobūdį.
35. Finansinių ataskaitų tinkamumas jos vartotojų sprendimams priimti priklauso ne tik nuo informacijos turinio, bet ir nuo reikšmingumo. Reikšminga informacija yra tokia, kurios nepateikimas arba klaidingas pateikimas gali iškreipti ataskaitą ir paveikti informacijos vartotojų priimamus sprendimus. Informacijos reikšmingumas priklauso nuo ūkinių operacijų turinio ir sumos dydžio. Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes lemiamas veiksnys gali būti arba ūkinių operacijų turinys, arba sumos dydis, arba abu kartu. Pavyzdžiui, pajamos iš tos pačios veiklos sudedamos, net jei jų atskiros sumos yra didelės. Tačiau reikšmingos sumos, kai jas lėmusių ūkinių operacijų turinys skiriasi, aiškinamajame rašte pateikiamos atskirai.
36. Visos ūkinės operacijos nepriklausomai nuo jų sumų dydžio turi būti registruojamos. Informacija turi būti atskleidžiama finansinėse ataskaitose, jei ji gali būti reikšminga finansinių ataskaitų informacijos vartotojams, nepriklausomai nuo to, ar jos atskleidimas reikalaujamas pagal VSAFAS.
37. Nustatant apskaitos politiką nurodoma, kokia suma yra reikšminga pagal VSAFAS nustatant viešojo sektoriaus subjekto turto ir įsipareigojimų vertę, ir reikšmingos informacijos pateikimui ir atskleidimui taikytinas reikšmingumo kriterijus. Reikšmingumo kriterijus nustatomas atsižvelgiant ir į ūkinės operacijos pobūdį, ir į sumos dydį. Reikšmingumo kriterijus gali būti nustatomas kaip absoliutus arba santykinis dydis.
38. Detalesnė informacija apie straipsnius, kuriuose nurodytos sumos yra reikšmingos, jei šios informacijos privalomas pateikimas nėra reglamentuotas VSAFAS, aiškinamajame rašte turėtų būti pateikiama atskirai.
39. Turtas ir įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos bei pinigų įplaukos ir išmokos finansinėse ataskaitose nurodomi atskirai. Jų tarpusavio užskaita atliekama, tik jei kitas VSAFAS reikalauja arba leidžia ją atlikti. Tarpusavio užskaita finansinės būklės ir veiklos rezultatų ataskaitose sumažina finansinių ataskaitų informacijos vartotojų gebėjimą teisingai įvertinti ūkines operacijas ir įvertinti būsimuosius viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautus.
40. VSAFAS nustatytais atvejais pajamų ir sąnaudų straipsnių tarpusavio užskaita gali būti atliekama finansinėse ataskaitose pateikiant tik rezultatą (t. y. iš pajamų atėmus atitinkamas sąnaudas) – pelną arba nuostolį. Pavyzdžiui, rezultatas – pelnas arba nuostolis turi būti rodomas perleidus ar pardavus ilgalaikį turtą, keičiant užsienio valiutą.
41. Kai kuriais atvejais praėjusio (-ių) ataskaitinio (-ių) laikotarpio (-ių) finansinėse ataskaitose pateikiama informacija tebėra svarbi ataskaitiniu laikotarpiu, todėl turi būti pateikiama ir ataskaitinio laikotarpio aiškinamajame rašte.
VI SKYRIUS
FINANSINIŲ ATASKAITŲ ELEMENTAI, JŲ PRIPAŽINIMO KRITERIJAI, PERGRUPAVIMAS IR ĮVERTINIMAS
42. Finansinių ataskaitų elementai, naudojami viešojo sektoriaus subjekto finansinei būklei ir veiklos rezultatams įvertinti, yra tokie:
43. Finansinių ataskaitų elementai pripažįstami apskaitoje, kai tenkina šiuos pagrindinius pripažinimo kriterijus, jei kituose VSAFAS nenurodyta kitaip:
43.1. atitinka Standarte, kituose VSAFAS, Finansinės apskaitos įstatyme ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme apibrėžtas sąvokas;
43.2. pagrįstai tikėtina, kad iš turto, kuris yra ekonominis išteklius, kontroliuojamas dėl praeities įvykių, bus gauta ekonominės naudos ateityje, o už teisinę prievolę arba neatšaukiamąjį pasižadėjimą dėl buvusio įvykio neišvengiamai reikės atsiskaityti turtu;
43.3. finansinių ataskaitų elemento vertė gali būti patikimai įvertinta.
44. Standarto 42.1–42.4 papunkčiuose nurodyti finansinių ataskaitų elementai apibūdina viešojo sektoriaus subjekto finansinę būklę ir pateikiami remiantis 2-ajame VSAFAS „Finansinės būklės ataskaita“ nurodytais reikalavimais, o Standarto 42.5–42.6 papunkčiuose nurodyti elementai naudojami viešojo sektoriaus subjekto atliekamų valstybės funkcijų veiklos rezultatams įvertinti ir pateikiami remiantis 3-iajame VSAFAS „Veiklos rezultatų ataskaita“ nurodytais reikalavimais.
45. Kiekvienas finansinių ataskaitų elementas paprastai skirstomas į grupes (pavyzdžiui, finansinės būklės ataskaitoje turtas skirstomas į nematerialųjį, ilgalaikį materialųjį, ilgalaikį finansinį, kitą ilgalaikį, biologinį, trumpalaikį turtą). Kiekviena tokia grupė gali būti skirstoma į dar smulkesnes grupes (pavyzdžiui, finansinės būklės ataskaitoje trumpalaikis turtas skirstomas į atsargas, išankstinius apmokėjimus, per vienus metus gautinas sumas, trumpalaikes investicijas, pinigus ir pinigų ekvivalentus). Kai dėl tam tikrų priežasčių keičiamas priskyrimas prie tam tikros grupės, toks pakeitimas vadinamas pergrupavimu (pavyzdžiui, nusprendus viešojo sektoriaus subjekto veikloje naudotą ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, toks turtas priskiriamas prie viešojo sektoriaus subjekto trumpalaikio turto, t. y. pergrupuojamas).
46. Finansinių ataskaitų elementai gali būti įvertinami įvairiais būdais ir jų deriniais:
46.1. savikaina: įsigijimo ar pasigaminimo savikaina, amortizuota savikaina;
46.4. grynąja realizavimo verte;
47. Viešojo sektoriaus subjektas, vertindamas finansinių ataskaitų elementus, taiko atitinkamuose VSAFAS nustatytus būdus. Turto ir įsipareigojimų, kurių vertei nustatyti naudojamos palūkanų normos, vertei apskaičiuoti reikalingą vidutinę palūkanų normą savo interneto svetainėje pateikia Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
VII SKYRIUS
FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO TEIKIMAS IR SKELBIMAS
48. Viešojo sektoriaus subjektas arba centralizuotos apskaitos įstaiga – biudžetinė įstaiga, kuriai yra perduotas viešojo sektoriaus subjekto apskaitos tvarkymas (toliau – centralizuotos apskaitos įstaiga), metinių finansinių ataskaitų duomenis teikia į Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinę sistemą, kurioje atlieka finansų ministro patvirtintame atitinkamų metų konsolidavimo kalendoriuje (toliau – konsolidavimo kalendorius) nurodytus veiksmus pagal konsolidavimo kalendoriuje nustatytus terminus.
49. Viešojo sektoriaus subjektas arba centralizuotos apskaitos įstaiga metinių finansinių ataskaitų rinkinius elektroniniu būdu teikia kontroliuojančiajam viešojo sektoriaus subjektui šio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir terminais. Jeigu viešojo sektoriaus subjektas neturi kontroliuojančiojo viešojo sektoriaus subjekto, jo metinių finansinių ataskaitų rinkinys laikomas pateiktu Finansų ministerijai, kai šis subjektas arba centralizuotos apskaitos įstaiga pateikia metinių finansinių ataskaitų rinkinio duomenis į Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinę sistemą.
50. Už viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio parengimą atsakingas viešojo sektoriaus subjektas arba centralizuotos apskaitos įstaiga parengia viešojo sektoriaus subjektų grupės metinį konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinėje sistemoje konsolidavimo kalendoriuje nustatytais terminais. Viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys per 10 dienų nuo jo sudarymo dienos elektronine forma pateikiamas už aukštesniojo konsolidavimo lygio viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio parengimą atsakingam viešojo sektoriaus subjektui, taip pat per 10 dienų nuo jo pateikimo dienos skelbiamas viešojo sektoriaus subjektų grupę kontroliuojančio subjekto interneto svetainėje tokiu formatu, kuris užtikrintų patogią finansinių ataskaitų informacijos peržiūrą.
