VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS

TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS

ĮSAKYMAS

DĖL AVINŲ VERTINIMO PAGAL PALIKUONIŲ PENĖJIMOSI IR MĖSINES SAVYBES TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2016 m. sausio 5 d. Nr. 1A-1

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, Pagalbos veislininkystei taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-290 „Dėl Pagalbos veislininkystei taisyklių patvirtinimo“ 8.6 punktu:

1. T v i r t i n u Avinų vertinimo pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes taisykles.

2. P a v e d u Avių, kailinių žvėrelių, bičių ir kitų gyvūnų rūšių skyriaus vedėjai Gintarei Kisielienei kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.

Viršininkas Vilius Rekštys

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko

2016 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1A–1

Avinų vertinimo pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Avinų vertinimo pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato mėsinių avių kergimui naudojamų veislinių avinų patikrinimo pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes tvarką.

2. Taisyklės parengtos vadovaujantis 1990 m. gegužės 10 d. Komisijos Sprendimu Nr. 90/256/EEB, nustatančiu grynaveislių avių ir ožkų produktyvumo kontrolės bei jų genetinės vertės nustatymo metodus.

3. Avinų vertinimo pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes procese dalyvauja:

3.1. avių augintojas, kuris yra atsakingas už pirminių duomenų surašymą ir pateikimą kitiems proceso dalyviams;

3.2. UAB „Šeduvos avininkystė“ avių kontrolinio penėjimo stotis (toliau – Stotis), kurioje atliekamas kontrolinis avinų palikuonių (avinukų) (toliau – avinukų) auginimas, penėjimas ir skerdimas;

3.3. Aleksandro Stulginskio universiteto, Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centras (toliau – Centras), kuris yra atsakingas už avinukų DNR tyrimus, ultragarsinį skenavimą, skerdenų ir mėsos kokybės vertinimą, tyrimų metu gautų duomenų apdorojimą ir duomenų pateikimą ŽŪIKVC;

3.4. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ŽŪIKVC), kurio administruojamoje Gyvulių veislininkystės informacinėje sistemoje (toliau – GYVIS) kaupiami vertinamų avinukų kontrolinio penėjimo ir skerdimo duomenys;

3.5. Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba), kuri tvirtina avinų, vertinamų pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes, sąrašą.

4. Avinai įvertinami palyginant jų palikuonių penėjimosi ir mėsinių savybių vertinimo rezultatus su tos pačios veislės palikuonių, gautų iš skirtingų avinų, produktyvumu, o gauti duomenys naudojami įgyvendinant avių selekcines (gerinimo) programas.

II. AVINŲ PALIKUONIŲ (AVINUKŲ) ATRINKIMAS KONTROLINIAM PENĖJIMUI

5. Avinai įvertinimui pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes atrenkami vadovaujantis Tarnybos viršininko patvirtintu sąrašu, sudarytu atsižvelgiant į avių augintojų pripažintų veislininkystės institucijų ir avių laikytojų prašymus. Avių augintojų pripažintos veislininkystės institucijos prašymus dėl avinų įrašymo į sąrašą teikia Tarnybai, o avių laikytojai – Tarnybos vyriausiesiems specialistams – valstybiniams veislininkystės inspektoriams.

6. Siekiant aviną įvertinti pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes, į Stotį pristatomiems avinukams keliami reikalavimai:

6.1. turi būti nujunkyti prieš 7 dienas;

6.2. turi sverti nuo 20 iki 24 kg;

6.3. turi būti tipingi veislei ir be eksterjero defektų;

6.4. turi būti iš bandos, turinčios oficialiai patvirtintą laisvos bandos statusą nuo užkrečiamųjų ligų.

7. Avinukus vežant į Stotį turi būti laikomasi 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1/2005 3 skyriuje nustatytų reikalavimų.

8. Avinukų pristatymui į Stotį, turi būti pateiktas avinukų priėmimo-perdavimo aktas (Taisyklių 1 priedas).

9. Atrinktų avinukų tapatybei nustatyti turi būti atliktas DNR tyrimas. Nepasitvirtinus avinukų tapatybei, avinukams kontrolinis penėjimas neatliekamas.

10. Vertinamo avino palikuonių grupę turi sudaryti mažiausiai 7-10 avinukų. Jei vertinamas avinas turi tik 3-4 palikuonis, jo vertinimas atliekamas tais pačiais metais per du etapus.

11. Avinukų amžiaus skirtumas toje pačioje grupėje neturi būti didesnis negu 10 dienų, o galimas svorio skirtumas – iki 20 %.

12. Visi vertinamo avino palikuonys turi būti laikomi viename garde.

13. Kontroliniam penėjimui atvežti avinukai paleidžiami į paruoštus, švarius, išdezinfekuotus ir pakreiktus gardus, užpildoma Gardo kortelė (Taisyklių 2 priedas).

14. Prieš pradedant vykdyti kontrolinį avinukų penėjimą, turi praeiti 10-14 dienų adaptacinis laikotarpis.

III. AVINUKŲ ŠĖRIMAS IR PAŠARŲ APSKAITA

15. Kontrolinio avinukų penėjimo laikotarpiu vykdoma tiksli grupinė suėstų pašarų apskaita.

16. Stambiųjų pašarų avinukai gauna iki soties.

17. Prie standartinio kombinuotojo pašaro avinukai pripratinami per savaitę. Jis duodamas pagal nustatytus racionus atskiroms amžiaus grupėms (Taisyklių 3 priedas).

18. Visi pašarai ir vanduo penimiems avinukams turi būti prieinami laisvai bet kuriuo paros metu.

19. Iš kiekvienos šėrimui gautos pašarų partijos paimamas pavyzdys ir pateikiamas nepriklausomai tyrimo laboratorijai dėl pašarų maistinės vertės nustatymo.

20. Pašarų tyrimo duomenys registruojami Stotyje ir saugomi ne mažiau kaip 3 metus.

21. Suėstų stambiųjų pašarų kiekis nustatomas atliekant kontrolinius įdedamo pašaro ir nesuėstų likučių svėrimus vieną kartą per savaitę, 2 dienas iš eilės.

22. Avinukų šėrimo ir pašarų apskaitos duomenys turi būti registruojami Šėrimo žiniaraštyje (Taisyklių 4 priedas), Bendrame pašarų sunaudojimo žiniaraštyje (Taisyklių 5 priedas), kontrolinio penėjimo duomenys surašomi į Avino įvertinimo duomenų pagal palikuonis lapą (Taisyklių 8 priedas) ir į GYVIS.

23. Baigus kontrolinį penėjimą, apskaičiuojama kiekvieno avinuko kontrolės dienų trukmė, vidutinis prieaugis per parą kontrolės metu, amžius dienomis pasiekus 42 kg svorį bei 1 kilogramui prieaugio sunaudota apykaitos energijos MJ.

IV. AVINUKŲ SVĖRIMAS IR VERTINIMAS

24. Kai vidutinis avinukų grupės svoris pasiekia 20 kg, avinukai sveriami kas dvi savaites tol, kol bent vienas avinukas pasiekia 38 kg svorį. Po to sveriama kas savaitę, kol vidutinis grupės svoris pasiekia 42 kg.

25. Visus svėrimus būtina atlikti tuo pačiu laiku, t.y. ryte prieš šėrimą arba praėjus ne mažiau kaip 3 val. po šėrimo, o svėrimų duomenis registruoti Kontrolinių svėrimų akte (Taisyklių 6 priedas). Visi svėrimai turi būti atliekami svarstyklėmis, kurios turi galiojančią metrologinę patikrą.

26. Remiantis avinukų svorio duomenimis, apskaičiuojami jų paros prieaugiai nuo gimimo iki kontrolinio penėjimo pradžios bei penėjimo laikotarpiu. Jei mėsinių avių veislės avinukas per parą priauga mažiau kaip 140 g, jo kontrolinis penėjimas nutraukiamas .

27. Kontroliuojamų avinukų grupei pasiekus vidutinį 42 kg svorį, ultragarso aparatu nustatomas mėsos marmuringumas, atliekant ilgojo nugaros raumens ultragarsinį skenavimą.

28. Kontrolinis avinukų penėjimas baigiamas tuomet, kai avinukų grupė pasiekia vidutinį 42 kg svorį.

V. AVINUKŲ SKERDIMAS IR MĖSOS KOKYBĖS NUSTATYMAS

29. Baigus kontrolinį penėjimą, skerdžiami mažiausiai 4 pagal svorį ir amžių labiausiai grupės vidurkį atitinkantys avinukai. Jei kontrolinis penėjimas atliekamas per du etapus (Taisyklių 10 punktas) skerdžiami mažiausiai 2 avinukai. Likusieji tos pačios grupės avinukai gali būti paskerdžiami arba parduodami veislei.

30. Avinukai skerdžiami po 6-12 alkinimo valandų, prieš tai kiekvieną jų individualiai pasvėrus.

31. Paskerdus avinuką, nuleidžiamas kraujas, išimami vidaus organai (išskyrus inkstus ir jų riebalus), kepenys, nulupama oda, nupjaunama galva (per atlantinę pakaušio jungtį), kojos (per riešo ir kulno sąnarius), uodega (tarp 6 ir 7 uodegos slankstelio) ir lyties organai, nustatomas šiltos skerdenos svoris.

32. Avinukų skerdenos padalijamos pusiau, simetriškai perpjaunant per kaklo, nugaros, juosmens ir kryžmens slankstelių vidurį, per krūtinkaulio bei dubens jungtis.

33. Avinukų mėsingumui įvertinti apskaičiuojama šiltos skerdenos (kartu su inkstais ir jų riebalais) išeiga. Ji parodo avinuko skerdenos svorio procentinį santykį su jo gyvu svoriu prieš skerdimą. Skerdenos išeiga apskaičiuojama pagal formulę:

SI =	a X 100	, kur
	s

a – šiltos skerdenos su inkstais ir jų riebalais svoris kg;

s – gyvo avinuko prieš skerdimą svoris kg.

34. Po paskerdimo, skerdena vėsinama 1-4⁰C temperatūroje 24 val. Po to nustatomas ilgiausiojo nugaros raumens plotas cm²(prie 13-ojo juosmens slankstelio ties paskutiniuoju šonkauliu), kairės skerdenos puselės ilgis nuo gaktikaulio iki pirmojo šonkaulio priekinio krašto, ir poodinis riebalų storis ties 13-tuoju juosmens slanksteliu. Taip pat pasveriami ir inkstų riebalai. Ilgiausiojo nugaros raumens ploto kontūrai apibrėžiami ant skaidrios plėvelės, ir nustatomas plotas. Klubo šlaunies dalies bei minkštųjų dalių išeiga iš klubo – šlaunies dalies išeigai nustatoma iškaulinant kairės puselės klubo šlaunies dalį.

35. Ėrienos kokybės nustatymui iš kiekvieno paskersto avinuko turi būti paimti mėsos pavyzdžiai cheminiams ir fiziniams tyrimams atlikti. Imamas ne mažesnis nei 400 g bandinys iš ilgiausiojo nugaros raumens ties 9-11 šonkauliu.

36. Mėsos kokybės rodikliai nustatomi praėjus 48 valandoms po skerdimo. Mėginiai laikomi šaldytuve +4° C temperatūroje.

37. Praėjus 48 valandoms po kontrolinio skerdimo, Centre nustatoma:

37.1. mėsos pH (matuojama pH-metru);

37.2. mėsos spalva pagal CIE-LAB metodą, matuojant spalvos šviesumą (L*), spalvos gelsvumą (b*) ir spalvos raudonumą (a*);

37.3. sausos medžiagos;

37.4. mėsos vandeningumas pagal mėginio svorio sumažėjimą per 24 val. laikant pakabintą specialiuose maišeliuose su tinkleliu + 4 °C temperatūroje;

37.5. mėsos vandens rišlumas pagal Grau ir Hammo metodą;

37.6. mėsos kietumas pagal Warner-Bratzler metodą;

37.7. mėsos virimo nuostoliai nustatomi mėsą verdant cirkuliacinėje vandens vonelėje 30 min. Nustatoma pagal mėsos mėginio svorio pokyčius sveriant prieš virimą ir po virimo;

37.8. riebalų kiekis nustatomas Soksleto metodu;

37.9. baltymai nustatomi Kjeldalio metodu;

37.10. pelenai nustatomi sudeginant mėsos organinę medžiagą prie 600-800 °C.

38. Tikrinamųjų avinų palikuonių mėsos kokybės produkcija apibūdinama tokiais rodikliais:

38.1. kiekybiniai:

38.1.1. avinuko amžius dienomis pasiekus 42 kg svorį;

38.1.2. avinuko priesvoris per parą gramais per kontrolinio penėjimo laikotarpį, g;

38.1.3. pašarų sąnaudos priesvorio vienetui, MJ AE;

38.1.4. skerdenos išeiga, proc.

38.1.5. skerdenos klasė;

38.1.6. klubo-šlaunies dalies išeiga, proc.;

38.1.7. minkštųjų dalių išeiga iš klubo-šlaunies dalies, proc.;

38.1.8. ilgiausiojo nugaros raumens plotas, cm ²;

38.2. kokybiniai:

38.2.1. sausosios medžiagos mėsoje, proc.;

38.2.2. baltymai, proc.;

38.2.3. riebalai, proc.;

38.2.4. pelenai, proc.;

38.2.5. mėsos pH;

38.2.6. mėsos spalvingumas (L – tamsumas/šviesumas, a* – rausvumas, b* – gelsvumas);

38.2.7. mėsos kietumas, kg/cm²;

38.2.8. mėsos vandens rišlumas, mg%;

38.2.9. mėsos vandeningumas, proc.;

38.2.10. mėsos virimo nuostoliai, proc.;

38.2.11. mėsos baltymų visavertiškumas.

39. Ėrienos mėsos kokybės rodikliai turi atitikti nustatytas svyravimo ribas (Taisyklių 9 priedas).

40. Centras kontrolinio skerdimo ir mėsos kokybės duomenis įrašo į Avino įvertinimo duomenų pagal palikuonis lapą (Taisyklių 8 priedas) ir į Avinukų kontrolinio skerdimo ir mėsos kokybės nustatymo aktą (Taisyklių 7 priedas).

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

41. Avino įvertinimo duomenų pagal palikuonis lapas (Taisyklių 8 priedas) surašomas 3 egzemplioriais: vienas perduodamas avių augintojui, kitas – Lietuvos avių augintojų asociacijai, o trečias – Stočiai.

42. Stotis avinukų kontrolinio penėjimo duomenis suveda į GYVIS. Centras į GYVIS suveda avinukų kontrolinio skerdimo ir mėsos kokybės nustatymo duomenis.

43. ŽŪIKVC kasmet išleidžia leidinį (apyskaitą) apie avių kontrolinio penėjimo rezultatus.

_________________

Avinų vertinimo pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes taisyklių

1 priedas

AVINUKŲ PRIĖMIMO-PERDAVIMO

AKTAS

Avių augintojas ir bandos kodas
Adresas ir telefono Nr.
Pristatomų avinukų veislė ir veislingumas
Vertinamo avino individualus Nr. ir veislės kodas

Avinukų aprašas:

Eil. Nr.	Individualus Nr.	Gimimo data	Svoris, kg		Avinuko motina		Pastabos
Eil. Nr.	Individualus Nr.	Gimimo data	atvesto	vežant	individualus Nr.	veislės kodas	Pastabos

Atsakingo asmens pareigos, vardas, pavardė, parašas

Avių augintojo vardas, pavardė, parašas
Akto užpildymo data

____________

Avinų vertinimo pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes taisyklių

2 priedas

GARDO KORTELĖ

Avinuko atvežimo Veislė Laikytojas Avino individualus Nr.

data_____________ ________ ___________________ _____________

Eil. Nr.	Individualus. Nr.	Gimimo data	Avinukų svoris kg		Penėjimo pabaigoje	Pastabos
			atvežus	Atskirais laikotarpiais kas 7-14 d (datos)
			atvežus

Kortelę užpildžiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, parašas _____________________________________________________________

Avinų vertinimo pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes taisyklių

3 priedas

PAŠARŲ RACIONAS PENIMIEMS AVINUKAMS

P A V Y Z D Y S

Amžius mėn.	Pašarai kg/d.			Racione yra:							1 kg SM g:
Amžius mėn.	Šienas	Šienainis	Kombinuotasis pašaras	SM kg	AE MJ	ŽB g	ŽL g	ŽR g	Ca g	P g	AE MJ	ŽB g	ŽL g	ŽR g	Ca g	P g
3 (adaptacija 10 d.)	0,5	0,6	0,25	0,87	8,6	121,9	212,8	28,5	6,8	3,8	9,78	139,52	243,12	32,67	7,72	4,32
5 d. po adaptacijos	0,5	0,7	0,3	0,96	9,5	135,0	228,8	31,8	7,6	4,2	9,93	141,37	239,13	33,28	7,92	4,41
3,5	0,6	1	0,4 (0,35-0,45)	1,24	12,4	176,2	296,4	41,6	10	5,5	10,02	141,98	238,84	33,55	8,06	4,42
4	0,7	1,5	0,6 (0,5-0,6)	1,69	17,3	243,6	396,1	58,0	14,1	7,6	10,21	144,18	234,42	34,32	8,32	4,51
4,5	0,7	2	0,7 (0,65-0,7)	1,96	20,3	283,7	461,8	67,8	16,7	8,8	10,33	144,42	235,12	34,54	8,52	4,48
5	0,7	2,5	0,8 (0,75-0,8)	2,24	23,3	323,7	527,5	77,7	19,4	10,0	10,42	144,61	235,65	34,70	8,67	4,45
5,5	0,7	2,5	0,85 (0,8-0,85)	2,28	23,9	332,2	532,3	79,8	19,9	10,3	10,46	145,54	233,22	34,96	8,70	4,51
6 ir daugiau	0,7	2,5 (2,5-3)	0,9 (0,85-0,9)	2,33	24,4	340,7	537,2	81,9	20,3	10,6	10,49	146,44	230,89	35,22	8,73	4,57

SM – sausos medžiagos, AE – apykaitos energija, ŽB – žali baltymai, ŽL – žalia ląsteliena, ŽR – žali riebalai

Pastabos:

Lentelėje nurodyti minimalūs dienos davinio šieno ir šienainio kiekiai, kad gautų reikiamą kiekį maistinių medžiagų. Pagal avinukų kontrolinio penėjimo metodiką penimiems avinukams bus duodama šieno ir šienainio iki soties.

Avinų vertinimo pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes taisyklių

4 priedas

Š Ė R I M O Ž I N I A R A Š T I S


(vertinamo avino individualus. Nr. ir veislės kodas)		(stoties pavadinimas)		(data)		(gardo Nr.)

Dienos

Pašarai, kg

Pastabos

(pavadinimas)

duota

liko

suėdė

duota

liko

suėdė

duota

liko

suėdė

Iš viso: MJ/kg:

Atsakingo asmens pareigos, vardas, pavardė, parašas

Avinų vertinimo pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes taisyklių

5 priedas

BENDRO PAŠARŲ SUNAUDOJIMO ŽINIARAŠTIS

Avių augintojas
Avinukų veislė ir veislingumas
Vertinamo avino individualus Nr. ir veislės kodas

Pašaro pavadinimas

Pašaro cheminė

sudėtis %

Pašaro apykaitos energija MJ/kg

Avinuko individualus Nr. arba grupės

Nr.

Šėrimo dienų skaičius

Sušerta pašaro per laikotarpį kg

Avinuko arba grupės gyvūnų prieaugis per laikotarpį kg

Avinuko arba grupės gyvūnų prieaugis per parą

Sunaudota apykaitos energijos MJ vienam kg prieaugio

Pastabos

sausosios medžiagos

žali baltymai

žali riebalai

žalia ląsteliena

NEM

žali pelenai

kalcis

fosforas

Atsakingas asmuo

(vardas, pavardė, parašas)

_______________

Avinų vertinimo pagal palikuonių

penėjimosi ir mėsines savybes taisyklių

6 priedas

KONTROLINIŲ SVĖRIMŲ AKTAS

Avių augintojas
Avinukų veislė ir veislingumas
Vertinamo avino individualus Nr. ir veislės kodas

_{Eil. Nr.}	_Avinuko _{individualus Nr.}	_{Gimimo data}	_{Avinuko svoris kg}							^Pastabos
_{Eil. Nr.}	_Avinuko _{individualus Nr.}	_{Gimimo data}	_atvesto		_{užskaitytas (jei gimus nesvertas)}	_{penėjimo pradžioje}	_{svėrimo data arba amžius d.}	_{penėjimo pabaigoje}	_{svėrimo data arba amžius d.}	^Pastabos













Atsakingas asmuo
Atsakingas asmuo				(pareigos, vardas, pavardė, parašas)

_____________

Avinų vertinimo pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes taisyklių

7 priedas

AVINUKŲ KONTROLINIO SKERDIMO IR mėsos kokybės nustatymo aktas

Avių augintojas

Avinukų veislė ir veislingumas

Vertinamo avino individualus Nr. ir veislės kodas

_{Eil. Nr.}

_{Avinuko individua-lus Nr.}

_Avinuko

_{amžius d.}

_{Svoris po alkinimo kg (prieš skerdimą)}

_{Šiltos skerdenos svoris kg}

_{Skerdenos išeiga %}

_{Inkstų riebalų svoris g}

_{Atvėsintos skerdenos raumenin-gumas}

_{Atvėsintos skerdenos riebalin-gumas}

_{1-5 klasės}

_{Atskirų kūno dalių mėsingumo įvertinimas}

_{1-9 balais}

_{Ilgiausiojo nugaros raumens plotas cm}²

_{Poodinis riebalų storis}

_Pastabos

_{paviršiaus riebalai}

_{ketera–mentė}

_{Nugara–juosmuo}

_kumpiai

Atsakingas asmuo
	(pareigos, vardas, pavardė, parašas)

______________

Avinų vertinimo pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes taisyklių

8 priedas

AVINO ĮVERTINIMO DUOMENYS PAGAL PALIKUONIS

Veislė
Kontrolinis auginimas	pradėtas:	baigtas:	dienų skaičius:
Avino vardas:		Individualus numeris:
Palikuonių skaičius
		-	+
Amžius dienomis, pasiekus 42 kg svorį:
Priesvoris per parą per kontrolinio penėjimo laikotarpį, g
Pašarų sąnaudos priesvorio vienetui, MJ AE
Raumeningumas
Skerdenos išeiga, %
Skerdenos raumeningumo klasė
Klubo šlaunies dalies išeiga, %
Minkštųjų dalių išeiga iš klubo šlaunies dalies, %
Ilgiausiojo nugaros raumens plotas, cm²
Baltymų kiekis mėsoje, %
Mėsos kietumas, kg/cm²
Vandeningumas

Raumeningumas

Eksterjeras

Ilgiausiojo nugaros raumens fizinės-cheminės savybės

SM, %	Riebalai, %	pH	Spalvingumas L* a* b*

Vandens rišlumas, %	Pelenai, %	Virimo nuostoliai, %

Atsakingas asmuo

(pareigos, vardas, pavardė, parašas)

Avinų vertinimo pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes taisyklių

9 priedas

ĖRIENOS MĖSOS KOKYBĖS RODIKLIŲ SVYRAVIMO RIBOS

Rodiklis	Mėsos kokybės rodiklių svyravimo ribos
pH	5,3–6,2
Mėsos spalva L* a* b*	40–58 5,0–15,0 4,0–12,0
s.m., %	20,0–28,0
Mėsos vandeningumas, %	1–12
Mėsos vandens rišlumas, %	40,0–65,0
Mėsos kietumas, kg/cm²	0,5–3,0
Virimo nuostoliai, %	15–35
Tarpraumeniniai riebalai, %	1,2–4,5
Baltymai, %	18–24
Pelenai, %	1,0–1,4
Baltymų visavertiškumas	2-6