LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS
įsakymas
DĖL DARBUOTOJŲ, EKSPLOATUOJANČIŲ ELEKTROS IR ŠILUMOS ĮRENGINIUS, PRIEŠAVARINIŲ TRENIRUOČIŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2014 m. birželio 16 d. Nr. 1-159
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 6 straipsnio 15 punktu ir 28 straipsnio 1 dalimi:
1. T v i r t i n u Darbuotojų, eksploatuojančių elektros ir šilumos įrenginius, priešavarinių treniruočių taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos energetikos ministro
2014 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1-159
DARBUOTOJŲ, EKSPLOATUOJANČIŲ ELEKTROS IR ŠILUMOS ĮRENGINIUS,
PRIEŠAVARINIŲ TRENIRUOČIŲ TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Darbuotojų, eksploatuojančių elektros ir šilumos įrenginius, priešavarinių treniruočių taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato priešavarinių treniruočių (toliau – treniruotės) rūšis, vykdymo periodiškumą, rengimo būdus ir tvarką, rezultatų nagrinėjimą, įvertinimą ir registravimą.
2. Taisyklės privalomos energetikos įmonių, eksploatuojančių 6–400 kV elektros ir šilumos (elektrinės, katilinės ir šilumos perdavimo tinklai) įrenginius (toliau – energetikos įrenginiai) operatyviniams darbuotojams ir operatyviniams remonto darbuotojams.
3. Treniruotės turi būti rengiamos elektros energetikos sistemoje, perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių įmonėse, elektrinėse, šilumos tinkluose bei kitose įmonėse, eksploatuojančiose šilumos ir 6–400 kV elektros įrenginius, nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir nuosavybės formų.
4. Treniruotės yra viena iš operatyvinių darbuotojų ir operatyvinių remonto darbuotojų lavinimo, kvalifikacijos kėlimo formų.
5. Treniruočių metu turi būti sprendžiami šie uždaviniai:
5.1. operatyvinių sprendimų įgūdžių formavimas arba jų atnaujinimas, esant avarinei situacijai, kai sudėtingos energetikos įrenginių režimo darbo aplinkybės bei esant ribotam sprendimų laikui;
5.2. operatyvinių darbuotojų ir operatyvinių remonto darbuotojų gebėjimas savarankiškai atlikti veiksmus, reikalingus avarinei situacijai likviduoti;
6. Treniruotės vykdomos imituojant energetikos įrenginių gedimus, operatyvinį avarinių situacijų likvidavimą.
7. Treniruotėje dalyvauja treniruotės vadovas ir dalyviai (operatyviniai darbuotojai ir operatyviniai remonto darbuotojai) ir esant poreikiui asmenys, atliekantys organizacines ir kontrolės funkcijas.
8. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Energetikos darbuotojų atestavimo tvarkos aprašas), ir kituose teisės aktuose.
II SKYRIUS
TRENIRUOČIŲ RŪŠYS
9. Treniruočių rūšys elektros energetikos sistemoje nustatomos pagal apimtis ir skirstomos į:
9.1. Elektros energetikos sistemos bendroji treniruotė. Bendrąja elektros energetikos sistemos treniruote laikoma treniruotė, kai avarinė situacija apima elektros energetikos sistemos dalį, į kurią įeina elektrinės, perdavimo ir skirstomieji elektros tinklai, pastotės ir kurioje kartu su elektros sistemos operatyviniu darbuotoju dalyvauja 2 arba 3 elektros energetikos objektų operatyviniai darbuotojai.
9.2. Perdavimo ir skirstomųjų elektros tinklų:
9.2.1. Bendroji elektros tinklų treniruotė. Bendrąja elektros tinklų treniruote laikoma treniruotė, kai avarinė situacija apima elektros tinklo dalį su rajonais (skyriais), pastotėmis ir kitais elektros energetikos objektais ir kurioje kartu su perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatyviniais darbuotojais dalyvauja 1‑3 elektros energetikos objektų operatyviniai darbuotojai.
9.2.2. Dispečerinė treniruotė. Dispečerine treniruote laikoma treniruotė, kurioje dalyvauja ir avarinę situaciją likviduoja tik perdavimo arba skirstomųjų tinklų operatyvinis darbuotojas (operatyvinių darbuotojų pamaina). Dispečerinėje treniruotėje gali dalyvauti ir pastotės operatyviniai darbuotojai, operatyvinė brigada bei kiti operatyviniai remonto darbuotojai.
9.3. Elektrinių:
9.3.1. Bendroji elektrinės treniruotė. Bendrąja elektrinės treniruote laikoma treniruotė, kai avarinė situacija apima ne mažiau kaip pusę esamų cechų (padalinių) įrenginių, dirbančių bendrame elektros ar šilumos energijos gamybos technologiniame procese, ir kurioje kartu su elektrinės pamainos vadovu (operatyviniu darbuotoju) dalyvauja ir kiti šių cechų (padalinių) operatyviniai darbuotojai.
9.3.2. Blokinė treniruotė. Blokine treniruote laikoma treniruotė, kai avarinė situacija apima vieno bloko energetikos įrenginius ir kurioje dalyvauja to bloko visi operatyviniai darbuotojai.
9.3.3. Cechinė (padalinio) treniruotė. Cechine (padalinio) treniruote laikoma treniruotė, kurioje dalyvauja vieno cecho (padalinio) operatyviniai darbuotojai. Cechinės (padalinio) treniruotės gali būti rengiamos dalyvaujant viso cecho (padalinio) pamainos operatyviniams darbuotojams arba paeiliui su atskirų darbo vietų operatyviniais darbuotojais. Į cechines (padalinio) treniruotes gali būti įtraukiami kito cecho (padalinio) operatyviniai darbuotojai, kurio energetikos įrenginiai technologiškai susiję su šio cecho (padalinio) įrenginiais.
10. Šilumos perdavimo tinkluose pagal apimtį nustatomos šios treniruočių rūšys:
10.1. Bendroji šilumos perdavimo tinklų treniruotė. Bendrąja šilumos perdavimo tinklų treniruote laikoma treniruotė, kai avarinė situacija apima šilumos perdavimo tinklo dalį su rajonais (skyriais), katilinėmis ir kitais šilumos ūkio objektais ir kurioje kartu su šilumos perdavimo tinklų dispečeriu (operatyviniu darbuotoju) dalyvauja 1–3 šilumos objektų arba skyrių operatyviniai darbuotojai.
10.2. Dispečerinė treniruotė. Dispečerine treniruote laikoma treniruotė, kai dalyvauja ir avarinę situaciją likviduoja tik šilumos perdavimo tinklų dispečeris ar dispečerių pamaina (operatyviniai darbuotojai). Dispečerinėje treniruotėje gali dalyvauti ir šaltkalvių brigada (operatyviniai remonto darbuotojai).
11. Atsižvelgiant į šilumos perdavimo tinklų struktūrą, jų apimtį, esamas vietos sąlygas šilumos perdavimo tinklų įmonių vadovams leidžiama pasirinkti treniruočių rūšį, nurodytą Taisyklių 10 punkte. Šiuo atveju būtina priimti įmonės tvarkomąjį dokumentą, kuriame būtų nurodytos rengiamų treniruočių rūšys.
12. Kitose elektros ir šilumos sektorių energetikos įmonėse organizuojamos pastotės, dispečerinės ir cechinės (padalinio) treniruotės.
13. Treniruotės skirstomos į planines ir papildomas:
13.1. Planine treniruote laikoma treniruotė, kuri rengiama pagal energetikos įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą metinį treniruočių grafiką.
13.2. Papildoma treniruote laikoma treniruotė, kuri rengiama papildomai pagal energetikos įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens nurodymą šiais atvejais:
13.2.2. operatyviniam darbuotojui ar operatyviniam remonto darbuotojui gavus nepatenkinamą (neįskaitytą) įvertinimą planinės treniruotės metu;
14. Atsižvelgiant į dalyvių skaičių treniruotės skirstomos į grupines ir individualias:
14.1. Grupine treniruote laikoma treniruotė, kai joje dalyvauja 2 ar daugiau operatyviniai darbuotojai ar operatyviniai remonto darbuotojai (pamaina ir kt.).
15. Individualios treniruotės rengiamos šiais atvejais:
15.2. darbuotojams, baigusiems dubliavimą darbo vietoje, pirmą kartą savarankiškai leidžiant dirbti operatyvinį darbą;
15.4. po energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų įvykusių dėl operatyvinio darbuotojo ar operatyvinio remonto darbuotojo kaltės, energetikos įmonės vadovo, jo įgaliotų asmenų ar tyrimo komisijos, tyrusios avariją ar sutrikimą sprendimu;
15.5. operatyviniam darbuotojui ar operatyviniam remonto darbuotojui gavus nepatenkinamą (neįskaitytą) įvertinimą individualios ar grupinės treniruotės metu;
16. Pagal rengimo metodiką treniruotės skirstomos į:
16.1. treniruotes, kai operatyviniai darbuotojai ar operatyviniai remonto darbuotojai atlieka veiksmus prie energetikos įrenginių valdymo pulto ar schemų maketų;
16.2. treniruotes, kai operatyviniai darbuotojai ar operatyviniai remonto darbuotojai atlieka sąlyginius veiksmus;
16.3. treniruotes, kai operatyviniai darbuotojai ar operatyviniai remonto darbuotojai atlieka jungtuvų, armatūros (sklendžių) ir kitų elementų įjungimo ar išjungimo veiksmus prie neveikiančių energetikos įrenginių;
16.4. treniruotes, naudojantis dispečerinio treniravimo sistemomis ar kitomis techninėmis operatyvinių darbuotojų ar operatyvinių remonto darbuotojų mokymo priemonėmis;
III SKYRIUS
TRENIRUOČIŲ RENGIMO PERIODIŠKUMAS
17. Bendroji elektros energetikos sistemos treniruotė (dėl jų organizavimo sudėtingumo) rengiama ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus. Bendrąsias elektros energetikos sistemos treniruotes organizuoja perdavimo sistemos operatorius.
18. Bendroji elektros tinklų treniruotė rengiama ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Bendrąsias elektros tinklų treniruotes su skirstomųjų tinklų operatoriais ir tinklų naudotojais organizuoja perdavimo sistemos operatorius.
IV SKYRIUS
TRENIRUOČIŲ RENGIMO REIKALAVIMAI IR TVARKA
20. Energetikos įmonėse turi būti sudaryti treniruočių rengimo metiniai grafikai, patvirtinti įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens. Metiniame treniruočių rengimo grafike turi būti nurodyta treniruočių data (nurodant mėnesį), rūšys, temos, vadovai ir dalyviai.
21.Treniruotės vadovas yra atsakingas už treniruotės parengimą ir vykdymą. Treniruotės vadovais skiriami energetikos įmonių struktūrinių padalinių vadovai ar jų paskirti asmenys.
22. Rengiant bendrąsias elektros energetikos sistemos, elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų ir elektrinės treniruotes taip pat skiriami treniruotės vadovai vietose (elektrinėse, katilinėse, tinkluose, pastotėse ir pan.).
23. Rengiant treniruotę kartu su gaisrinės saugos treniruote, be treniruotės vadovo, dar skiriamas laikinasis gaisro gesinimo vadovas–elektrinės pamainos vadovas ir tinklų operatyvinis darbuotojas.
24. Metiniame treniruočių rengimo grafike nurodyta treniruotės tema turi būti artima realiai situacijai ir joje neturi būti daug atsitiktinių reiškinių. Parenkant treniruočių temas turi būti atsižvelgta į:
24.2. galimas energetikos įrenginių avarines situacijas ar darbo sutrikimus, nurodytus jų eksploatavimo instrukcijose ar teisės aktuose;
24.3. sezoninius reiškinius, keliančius pavojų energetikos įrenginių normaliam darbui (stiprus vėjas, perkūnija, lijundra, potvynis, labai žema oro temperatūra ir t.t.);
25. Rengiantis grupinei treniruotei, treniruotės vadovas ar jo pavedimu kitas darbuotojas pagal treniruotės temą parengia jos organizavimo ir vykdymo programą. Programoje turi būti nurodyta:
25.5. laikinojo gaisro gesinimo vadovo vardas ir pavardė (treniruotėms rengiamoms kartu su gaisrinės saugos treniruotėmis);
25.7. paskirtų treniruotės vadovų vietose (elektrinėse, tinkluose, pastotėse, katilinėse ir pan.) vardai ir pavardės;
25.10. gaisro gesinimo priemonių būklė (treniruotėms rengiamoms kartu su gaisrinės saugos treniruotėmis);
26. Bendrosios elektros energetikos sistemos, elektros tinklų, šilumos tinklų ir elektrinės treniruočių programos turi būti suderintos su energetikos įmonių, dalyvaujančių treniruotėje, struktūrinių padalinių, vadovais.
27. Rengiant treniruotę, kai operatyviniai darbuotojai ar operatyviniai remonto darbuotojai atlieka sąlyginius veiksmus valdant energetikos įrenginius, būtina naudoti ženklus, kuriais bus imituojama komutacinių aparatų, sklendžių, prietaisų, apsaugų, signalizacijos padėtis. Nustatomi šie pagrindiniai ženklų kabinimo reikalavimai:
27.4. tuo atveju, kai blokiniuose ir kituose skyduose, kur yra didelis kiekis prietaisų, aparatų ir armatūros simbolių, pakabinti reikiamą kiekį ženklų neįmanoma, rekomenduojama prietaisų rodmenis pateikti kortelėse (pavyzdžiui, schemos maketas rodo: 2, 4, 6, 8 sklendės uždarytos, o
3, 5, 7 – atidarytos, centrinės signalizacijos švieslentė rodo: aukšta garo temperatūra, mažas maitinamojo vandens slėgis). Šios kortelės išduodamos treniruotės dalyviams treniruočių metu;
28. Treniruotėse naudojami ženklai turi skirtis savo forma ir spalva nuo standartinių ženklų ir turėti užrašą „treniruotė“. Individualiose treniruotėse pakanka pranešti žodžiu apie sąlygines energetikos įrenginių, aparatų, sklendžių, apsaugų padėtis, prietaisų rodmenis.
29. Treniruotėje dalyvaujantiems operatyviniams darbuotojams ar operatyviniams remonto darbuotojams treniruotės temą ir organizavimo bei vykdymo programą iš anksto pranešti draudžiama.
V SKYRIUS
TRENIRUOČIŲ RENGIMO BŪDAI
31. Grupinės ir individualios treniruotės gali būti rengiamos darbo metu, leidus energetikos įmonės struktūrinio padalinio vadovui ir jeigu tai netrukdo treniruotėje dalyvausiančių ar kitų darbuotojų tiesioginiam darbui.
32. Treniruočių metu dalyviai turi vykdyti teisės aktų, nustatančių energetikos įrenginių saugą, reikalavimus.
33. Treniruotės turi prasidėti įžangine dalimi, kurioje aptariamas energetikos įrenginių darbo režimas iki avarinės situacijos susidarymo ir užbaigiamos dalyvių veiksmų įvertinimu ir išvadų pateikimu.
34. Treniruotės prie energetikos įrenginių valdymo pultų ar schemų maketų rengiamos tokiu būdu:
34.1. treniruotę vadovas pradeda įžangine dalimi apie energetikos įrenginių darbo režimo pasikeitimus, įrenginių atsijungimą, matavimo prietaisų rodmenis;
34.2. treniruotėje vykdomi operatyviniai pokalbiai tarp treniruotės vadovo ir dalyvių. Operatyviniai pokalbiai turi vykti taip pat kaip ir realioje darbo aplinkoje. Jei treniruotė rengiama darbo vietoje, tai skambinantysis darbuotojas pokalbį pradeda žodžiu „treniruotė“. Visi treniruotės dalyviai turi turėti operatyvines schemas, kuriose būtų pažymėta komutacinės aparatūros, sklendžių ir (ar) kitų schemos elementų padėtis prieš energetikos įrenginių avarinę situaciją, be to, pažymėti duomenys, pateikti treniruotės vadovo įžanginėje dalyje.
35. Treniruotės, kai operatyviniai darbuotojai ar operatyviniai remonto darbuotojai atlieka sąlyginius veiksmus:
35.2. treniruotės dalyviams draudžiama atlikti bet kokius veiksmus su energetikos įrenginiais, liesti mechanizmus, komutacinius aparatus ir armatūrą;
36. Treniruotės, kai operatyviniai darbuotojai ar operatyviniai remonto darbuotojai atlieka jungtuvų, armatūros (sklendžių) ir kitų susijusių elementų įjungimo ar išjungimo veiksmus prie neveikiančių energetikos įrenginių, vykdomos prieš pradedant eksploatuoti naujo tipo įrenginius, kad operatyviniai darbuotojai ir operatyviniai remonto darbuotojai geriau juos pažintų, išmoktų juos valdyti.
37. Vykdant treniruotę, nurodytą Taisyklių 16.4 papunktyje, naudojamos šios techninės mokymo priemonės: dispečerinio treniravimo sistemos, treniruokliai, valdymo pultų kopijos, mokymo komplektai, poligonai, stendai, kompiuterinė technika ir kt.
VI SKYRIUS
TRENIRUOČIŲ REZULTATŲ NAGRINĖJIMAS IR ĮVERTINIMAS
39. Treniruotės nagrinėjimo tikslas yra:
40. Treniruotės nagrinėjamos ir įvertinamos joms pasibaigus. Bendrosios elektros energetikos sistemos, elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų ir elektrinės treniruotės turi būti išnagrinėtos ir įvertintos ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.
42. Treniruotės dalyviui padarius klaidą, kuri realiomis aplinkybėmis būtų išplėtusi energetikos įrenginių avariją arba dėl jos galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas, jo veiksmai vertinami „neįskaityta“.
43. Treniruotės dalyviui, kurio veiksmai „neįskaityti“, skiriama papildoma treniruotė. Jeigu pusės ar daugiau treniruotės dalyvių veiksmai įvertinti „neįskaityta“, visiems treniruotės dalyviams skiriama papildoma treniruotė. Abiem atvejais papildoma treniruotė turi būti skiriama ne vėliau kaip per 2 savaites po to kai treniruotės dalyvių veiksmai buvo įvertinti rodikliu „neįskaityta“.
VII SKYRIUS
TRENIRUOČIŲ REZULTATŲ REGISTRAVIMAS
46. Treniruočių registre (žurnale) turi būti nurodyta:
47. Treniruočių registrai (žurnalai) saugomi energetikos įmonėse pagal Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje, patvirtintoje Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, nustatytą dokumentų saugojimo terminą.