Administracinė byla Nr. R-54-552/2024
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00064-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 5.7; 43.5.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjų G. U. ir Z. V. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai G. U. ir Z. V. (toliau kartu – pareiškėjai) 2024 m. spalio 3 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundu, prašydami nutraukti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK) neveikimą ir įpareigoti VRK priimti sprendimą dėl pareiškėjų 2024 m. rugsėjo 5 d., 2024 m. rugsėjo 13 d. ir 2024 m. rugsėjo 25 d. prašymų svarstymo įtraukimo į VRK posėdžio darbotvarkę. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai skunde nurodo, jog yra 2024 metų Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) rinkimų stebėtojai: G. U. – asociacijos (duomenys neskelbtini) stebėtojas, o Z. V. – asociacijos (duomenys neskelbtini) stebėtojas. VRK 2024 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. Sp-167 buvo patvirtintas Rinkimų (referendumo) stebėtojų registravimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 12 punktu stebėtojams suteikta teisė gauti jų prašomą informaciją ir rinkimų dokumentus, atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugą.
Pareiškėjas G. U., 2024 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į VRK, prašydamas susipažinti su rinkimų dokumentais ir gauti jų kopijas, tačiau iki šiol negavo VRK atsakymo ir minėtame prašyme prašomų pateikti dokumentų, o 2024 m. rugsėjo 18 d. elektroniniu laišku buvo informuotas, kad VRK rengia atsakymą į jo prašymą.
Pareiškėjai iš viešai paskelbtos informacijos sužinojo, jog yra išdalinti 2024 metų Seimo rinkimų biuleteniai ir pradėtas balsavimas paštu užsienyje esančiose rinkimų apylinkėse, nepatvirtinus kandidatų ir kandidatų sąrašų, t. y. pradėjus šį balsavimą dar tebevykstant teisminiams ginčams dėl kandidatų registravimo šiuose rinkimuose. Pareiškėjų įsitikinimu, balsavimas negalėjo būti pradėtas, kadangi tai pažeidžia kandidatų lygiateisiškumą. Todėl, pareiškėjas Z. V. 2024 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į VRK, prašydamas nedelsiant pateikti paaiškinimus, konkrečius dokumentus, įregistruoti pareiškėją stebėtoju VRK, stabdyti balsavimą Seimo rinkimuose ir pripažinti negaliojančiais balsavimo biuletenius, kuriais jau balsuojama šiuose rinkimuose, kol nepasibaigs teisminiai ginčai dėl kandidatų registravimo, tačiau iki šiol negavo VRK atsakymo ir prašomų pateikti dokumentų, o pareiškėjui atvykus į VRK, ši neregistravo pareiškėjo kaip stebėtojo šioje komisijoje, nepateikė jo prašomos informacijos.
Pareiškėjai 2024 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į VRK, prašydami pateikti duomenis dėl rinkėjų elektroninių parašų tinkamumo bei įregistruoti pareiškėjus stebėtojais VRK. Pareiškėjai, be kita ko, nurodo, kad VRK nustatyta tvarka registruoja rinkimų stebėtojo atvykimo ir išvykimo laiką, tačiau pastaroji neįregistravo stebėtojo Z. V. atvykimo ir išvykimo į VRK laiko bei nepateikė vienam iš pareiškėjų informacijos apie VRK tinkamą atvykimo / išvykimo laiką ir dokumentų, susijusių su kandidatų į Seimą įregistravimu ir išregistravimu.
Pareiškėjai, susidūrę, jų nuomone, su VRK neveikimu, 2024 m. rugsėjo 25 d. elektroniniais laiškais kreipėsi į VRK dėl pareiškėjų pateiktų prašymų svarstymo VRK 2024 m. rugsėjo 26 d. posėdyje. Pareiškėjas Z. V. prasidėjus VRK posėdžiui žodžiu paprašė pareiškėjų prašymų svarstymą įtraukti į posėdžio darbotvarkę, tačiau VRK atsisakė tą padaryti motyvuodama tuo, kad tokio pobūdžio klausimai nėra įtraukiami į VRK darbotvarkę, o į pareiškėjų prašymus bus atsakyta bendra tvarka, pateikiant jiems atsakymus.
Pareiškėjai skunde pažymi, kad jie, kaip rinkimų stebėtojai, Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – ir Rinkimų kodeksas) 92 straipsnio 8 dalies 4–5 punktų pagrindais turi teisę gauti prašomą informaciją. Pareiškėjų teigimu, VRK privalo objektyviai vykdyti savo veiklą ir priimti sprendimus, tačiau pastarosios veiksmai patvirtina, kad ji yra šališka ir nelygiateisiai vykdo 2024 metų Seimo rinkimus, ignoruodama pareiškėjų nurodytus argumentus. Be to, VRK nepagrįstai atsisako pateikti pareiškėjams rinkimų biuletenių patekimo į rinkimų apylinkes perdavimo aktus, balsų skaičiavimo protokolus ir kitus su rinkimais susijusius dokumentus.
Pareiškėjai tvirtina, jog VRK neveikimas, be kita ko, pažeidžia esminius konstitucinius teisinės valstybės – teisinio tikrumo ir saugumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus, nes VRK dirbtinai ir neteisėtai riboja stebėtojų teises ir rinkėjai negali būti užtikrinti dėl tikrosios rinkėjų valios išraiškos įgyvendinimo rinkimuose ir referendumuose. Anot pareiškėjų, paminėti principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti jų teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius bei vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
II.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų skunde suformuluotus reikalavimus, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir Rinkimų kodekse) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam ginčas yra priskirtinas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-486-525/2019, 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-9-1047/2024, 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-8-415/2024).
Pareiškėjai prašo teismo nutraukti VRK neveikimą ir įpareigoti VRK priimti sprendimą dėl pareiškėjų 2024 m. rugsėjo 5 d., 2024 m. rugsėjo 13 d. ir 2024 m. rugsėjo 25 d. prašymų svarstymo įtraukimo į VRK posėdžio darbotvarkę.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas G.U. 2024 m. rugsėjo 5 d. prašymu VRK prašė jam pateikti informaciją ir VRK veiklos dokumentus. Pareiškėjas Z. V. 2024 m. rugsėjo 13 d. VRK pateiktame prašyme, be kita ko, prašė 1) paaiškinti, kokiu teisės aktu remiantis pradėtas balsavimas šiuose Seimo rinkimuose; 2) įregistruoti pareiškėją Z. V. stebėtoju VRK ir kaip šių rinkimų stebėtojui visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pateikti patvirtintas Seimo rinkimų biuletenių perdavimo-priėmimo aktų užsienyje veikiančioms rinkimų apylinkių komisijoms kopijas, šių Seimo rinkimų visų biuletenių, kuriais jau vykdomas balsavimas, pavyzdžius, VRK sprendimus dėl šių Seimo rinkimų balsavimo pradėjimo, nesibaigus teisminiams ginčams dėl kandidatų šiuose rinkimuose registravimo; 3) stabdyti balsavimą šiuose Seimo rinkimuose iki tol, kol pasibaigs teisminiai ginčai dėl kandidatų registravimo, 4) pripažinti negaliojančiais balsavimo biuletenius, kuriais jau balsuojama šiuose Seimo rinkimuose nepasibaigus teisminiams ginčams dėl kandidatų registravimo. Abu pareiškėjai 2024 m. rugsėjo 25 d. prašymu VRK prašė įregistruoti juos stebėtojais VRK, pateikti duomenis apie kandidatus į Seimą parėmusių asmenų elektroninius parašus, pripažinti šiuos parašus negaliojančiais ir išbraukti kandidatus, kurie nesurinko būtino skaičiaus parašų, pripažinus elektroniniu būdų surinktus parašus negaliojančiais.
Teisėjų kolegija pažymi, jog bylų priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai bendrąsias taisykles nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai sprendžia bylas: dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (1 punktas); dėl Rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų (9 punktas.). Pagal ABTĮ 20 straipsnio 1 dalį Regionų administracinis teismas yra pirmoji instancija visoms administracinėms byloms, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte ( dėl bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo) , 13 punkte (dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės meras (toliau – meras), kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų) ir 14 punkte ( dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos prašymų kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl Europos Komisijos sprendimo dėl tinkamumo, dėl standartinių duomenų apsaugos sąlygų priėmimo ar dėl patvirtintų elgesio kodeksų visuotinio galiojimo). ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme, be kita ko, yra numatyti atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai, pavyzdžiui, bylų pagal skundus dėl Rinkimų kodekso ar Referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų (ABTĮ 124–126 str.). ABTĮ 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Rinkimų kodekse, Referendumo konstituciniame įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus.
Vadovaujantis Rinkimų kodekso 185 straipsnio 1 dalimi, VRK gautą skundą privalo išnagrinėti per 30 dienų nuo jo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai šiame kodekse nustatyta kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutrumpinti skundų nagrinėjimo terminai yra: skundo dėl rinkėjo įrašymo į rinkėjų sąrašą – per 2 dienas, bet ne vėliau kaip rinkimų dieną (1 p.); skundo dėl rinkimų biuletenių, atsakomosios nuomonės – per 3 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos (2 p.); skundo dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo arba informacijos apie juos paskelbimo – per 5 dienas (3 p.).
Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad VRK sprendimai dėl šio straipsnio
2 dalyje nurodytų skundų, taip pat dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo arba šios komisijos neveikimas per 3 dienas nuo jos sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 3 dienas. VRK sprendimai dėl kitų šiame skirsnyje nurodytų sprendimų skundžiami Regionų administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.
Taigi, pagal Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalį, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip vienintelei instancijai, skundžiami ne bet kokie VRK sprendimai, o būtent nurodyti Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalyje bei dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo, taip pat Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui gali būti skundžiamas su tuo susijęs VRK neveikimas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų skundo reikalavimus, kitą byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėjų VRK pateikti prašymai, į kuriuos jie nėra gavę atsakymo (skundo pateikimo dieną), iš esmės yra prašymai dėl informacijos ir konkrečių duomenų ar dokumentų pateikimo, bei pareiškėjų, kaip Seimo rinkimų stebėtojų, įregistravimo VRK. Iš šių pareiškėjų prašymų turinio nėra pagrindo spręsti, kad jais reikalaujama, jog VRK priimtų konkretų sprendimą dėl rinkimų biuletenių galiojimo arba rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimų, kaip tai reglamentuojama Rinkimų kodekso 79-80 ir 156 straipsniuose.
Be to, pažymėtina, kad pareiškėjai skunde nekelia reikalavimų, kurie patektų į Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, tačiau prašo įpareigoti VRK priimti sprendimą dėl pareiškėjų 2024 m. rugsėjo 5 d., 2024 m. rugsėjo 13 d. ir 2024 m. rugsėjo 25 d. prašymų svarstymo įtraukimo į VRK posėdžio darbotvarkę.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra pabrėžęs, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmajai (vienintelei) instancijai, skundžiamas ne bet koks VRK neveikimas, o tik toks VRK neveikimas, kuris yra aiškiai įvardytose srityse, – kai nėra priimami sprendimai Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, taip pat sprendimai dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo ir rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-10-629/2024, 2024 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-15-815/2024). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pateikti prašymai yra kreipimaisi į VRK dėl informacijos pateikimo ir pareiškėjų, kaip rinkimų stebėtojų neįregistravimo VRK, taigi, nėra susiję nei su viena iš Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje nurodytų sričių, todėl pareiškėjų nurodomas VRK neveikimas negali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmosios (vienintelės) instancijos teismui. Pareiškėjai su jų skunde suformuluotais reikalavimais įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į Regionų administracinį teismą (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.).
Dėl pareiškėjų tvirtinimo, kad VRK neveikimas yra susijęs ir su Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimu, kandidatų ir / ar jų sąrašų registravimu, teisėjų kolegija pažymi, kad šis VRK adresuotas reikalavimas yra išvestinis iš prašymo pateikti duomenis ir itin abstraktus.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų skundžiamas VRK neveikimas nėra susiklostęs dėl Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų, kurie gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, priėmimo, todėl konstatuotina, jog pareiškėjų skundo nagrinėjimas yra priskirtinas Regionų administraciniam teismui, o pareiškėjų skundą atsisakytina priimti, kaip nepriskirtiną Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).
Atsisakius priimti pareiškėjų skundą nesprendžiamas klausimas dėl jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio
2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija