DOK-3752

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00412-2018-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. spalio 6 d. paduotu atsakovo A. S. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atleisti nuo dalies žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą,

n u s t a t ė :

Atsakovas A. S. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 11 d. nutarties pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą ir atmesti ieškovės A. P. ieškinį bei atsakovo A. S. priešieškinį dėl lėšų, saugomų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, pripažinimo jų asmenine nuosavybe. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.   Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodymų vertinimo normų aiškinimo ir taikymo praktikos, nes įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti tam tikras aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti, turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Byloje teismai visus įrodymus vertino ne kaip jų visumą, o atsietai. Tačiau įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ginčo pinigai priklauso atsakovui. Teismai nesirėmė oficialiais dokumentais: Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. gruodžio 21 d. pranešimu apie atliktą mokestinį patikrinimą, kuriame konstatuota, kad trečiojo asmens R. S. lėšos, saugomos pas sūnų A. S., buvo paimtos kratos metu; taip pat Antstolių rūmų pažymoje nurodyta, kad atsakovo A. S. atžvilgiu pradėta vykdomoji byla dėl 82 391 Lt paskolos. Teismai nepagrįstai nesirėmė Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-404/2017, kuriuo A. S. išteisintas dėl neteisėto praturtėjimo, nes nesurinkta įrodymų, patvirtinančių didelės vertės turto įgijimą. Be to, teismai nepagrįstai neskyrė atsakovo prašomos rašysenos ekspertizės dėl 2010 m. paskolos sutarties.

2.   Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir bylos šalių neinformavo apie ketinimą peržengti ribas, nagrinėdamas visiškai kitas aplinkybes negu nurodytos apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčijami pinigai nepriklauso nei ieškovei, nei atsakovui, bet nenurodė, kam tie pinigai priklauso, ir neišaiškino trečiajam asmeniui R. S. apie galimybę reikšti savarankišką reikalavimą dėl lėšų pripažinimo.

3.   Nuosavybės teisių apsaugą įtvirtina Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalis, Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Pinigai, rasti kratos metu pas A. S., galėjo būti konfiskuoti tik remiantis Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso normomis. Plungės apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-404/2017 nustatyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pinigai perduoti saugoti A. S. dar iki BK 189¹ straipsnio redakcijos įsigaliojimo 2010 m. gruodžio 11 d. Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime konstatavo, kad jeigu asmuo BK 189¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos vertės turtą įgijo nuosavybės teise iki šio straipsnio įsigaliojimo, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal šio straipsnio kaltinimą dėl neteisėto praturtėjimo. Be to, 2020 m. kovo 31 d. Civilinio turto konfiskavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis nustatė, kad šis įstatymas taikomas turtui, įgytam po 2010 m. gruodžio 11 d. Taigi, pinigams, rastiems kratos metu pas A. S., konfiskuoti nebuvo teisinio pagrindo, nes pinigai įgyti iki 2010 m. gruodžio 11 d. Reikalavimo pripažinti pinigus bešeimininkiu turtu nėra pareikšta, be to, suėjęs 10 metų senaties terminas tokiam reikalavimui pareikšti. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis yra iš esmės neatlygintinis turto paėmimo aktas, pažeidžiantis konstitucinį turto neatlygintino paėmimo reguliavimą, kad turtas gali būti paimamas teismo sprendimu, nuosprendžiu ar specialiu rekvizicijos aktu, ir įstatymų nustatytais atvejais bei tvarka (Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad ribojant nuosavybės teisę turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes; yra laikomasi proporcingumo principo, kad įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose AGOSI prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 9118/80, Butler prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 41661/98, Dimitrovi prieš Bulgariją, peticijos Nr. 12655/09).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas nutartyje netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Kadangi atsisakoma priimti kasacinį skundą, tai prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą nenagrinėjamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui A. S. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. spalio 4 d. mokėjimų bendrovėje „Wise Europe SA“.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                      Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė