Administracinė byla Nr. eA-6-968/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01516-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 4.2; 24.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario J. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario J. R. pareiškimą atsakovui Druskininkų savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio teisės akto dalies teisėtumo ištyrimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys J. R. padavė pareiškimą, kuriame prašė ištirti, ar Druskininkų savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-115 (toliau – ir Tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas) patvirtinto Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 101 punkto (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T1-100 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. T1-115 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimas) redakcija) nuostata „klausimas turi trukti ne ilgiau kaip 30 sekundžių“ ir 102 punkto (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nuostata „Tarybos narys savo vardu gali kalbėti iki 1 minutės, o tarybos daugumos, tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu – iki 2 minučių“ neprieštarauja VSĮ 24 straipsnio 2 punktui (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.).
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė:
2.1. Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo 1 punktu pakeistos Reglamento 101 ir 102 punktų nuostatos prieštarauja VSĮ nuostatoms. Reglamento 100 punkte įtvirtinta, kad posėdžio pirmininkas posėdyje svarstomiems klausimams pristatyti pranešėjui priklausomai nuo svarstomo klausimo apimties paprastai skiria nuo 3 iki 20 minučių, jeigu posėdžio pirmininkas nenustato kitaip. Pagal Reglamento 101 punkto (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nuostatas Tarybos posėdyje svarstant bet kokius klausimus svarstomo klausimo pranešėjui Tarybos nariai gali pateikti klausimus (vienas Tarybos narys gali užduoti vieną klausimą), kurio trukmė negali būti ilgesnė kaip 30 sekundžių. Pagal Reglamento 102 punkto (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nuostatas Tarybos narys kiekvienu svarstomu klausimu taip pat gali pasisakyti vieną kartą, o Tarybos nario pasisakymo trukmė yra ribojama iki 1 minutės, jeigu Tarybos narys pasisako savo vardu, arba iki 2 minučių, jeigu Tarybos narys pasisako Tarybos daugumos, Tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu.
2.2. Vadovaujantis VSĮ 4 straipsnio 1 ir 5 punktais, 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, akivaizdu, kad tam, jog būtų galima įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą savivaldos teisę, savivaldybės tarybos nariams, kurie sudaro savivaldybės tarybą, turi būti suteikiamos atitinkamos teisės ir įgaliojimai. Priešingu atveju, bet kokiomis priemonėmis ribojant savivaldybės tarybos narių teises ir įgaliojimus, yra ribojama ir Konstitucijoje įtvirtinta savivaldos teisė, kadangi savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose (VSĮ 12 str. 1 d.). Bet kokie ribojimai, kurie yra neproporcingi siekiamiems tikslams, akivaizdžiai trukdo savivaldybės tarybos nariams atstovauti jį išrinkusiems rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei.
2.3. Reglamento 101 punkte (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) įtvirtintas 30 sekundžių laikas klausimams užduoti svarstomo klausimo pranešėjui ir Reglamento 102 punkte (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) įtvirtintas 1 minutės ar 2 minučių laikas (priklausomai nuo to, kieno vardu yra kalbama) pasisakymams Tarybos posėdyje svarstomais klausimais neabejotinai apriboja VSĮ 24 straipsnio 2 punkte nustatytą savivaldybės tarybos nario teisę dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, žodžiu teikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų ir savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus. Paminėti Reglamento 101 ir 102 punktuose (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) įtvirtinti laiko apribojimai yra neproporcingi ir neadekvatūs, kadangi per tokį trumpą laiką tam tikrais atvejais tiesiog fiziškai neįmanoma užduoti rūpimų klausimų ar pasisakyti dėl svarstomo klausimo. Šio ribojimo neproporcingumą patvirtina ir tai, kad Tarybos posėdžiuose yra priimami sprendimai ir svarstomi klausimai, kuriuos būtina išanalizuoti ir išdiskutuoti įvairiais aspektais.
2.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. kovo 31 d. nutarime yra nurodęs, kad savivaldos teisė neatsiejama nuo institucijų, per kurias ši teisė yra įgyvendinama, ir (arba) joms atskaitingų institucijų organizavimo ir veiklos; sąvoka „savivaldos institucijos“ išreiškia administracinių vienetų teritorinių bendruomenių atitinkamų institucijų konstitucinę paskirtį – institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė. Todėl neatsitiktinai Konstitucijoje savivaldybės sąvoka yra vartojama ne tik administracinio vieneto teritorinės bendruomenės, bet ir savivaldos institucijų ir (arba) joms atskaitingų institucijų prasme. Įgyvendinti savivaldos teisės neįmanoma be demokratinio atstovavimo. Savivaldybių tarybos, kaip savivaldos institucijos, yra atstovaujamosios institucijos; jos tiesiogiai numatytos Konstitucijoje; jokios kitos savivaldos institucijos, išskyrus savivaldybių tarybas, Konstitucijoje nėra nurodytos. Savivaldybių tarybos – tai institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamu bendruomenių savivaldos teisė, o savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus darytina išvada, kad savivaldybės tarybos nariams, kurie yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai, savivaldybės tarybos veiklos reglamentu ribojant teisę uždavinėti klausimus ar ribojant teisę pasisakyti svarstomais klausimais, yra ribojama Konstitucijoje įtvirtinta savivaldos teisė.
2.5. Neabejotina, kad tik politinės diskusijos metu gali būti priimti geriausi sprendimai, kuriuos priima savivaldybės taryba, įgyvendindama savivaldos teisę. Reglamento 101 ir 102 punktuose įtvirtinti ribojimai uždavinėti klausimus ir pasisakyti nagrinėjamais klausimais suvaržo politinę diskusiją, tuo pačiu lemia, kad neišdiskutuoti ir išsamiai neišanalizuoti sprendimai tam tikrais klausimais gali neatitikti savivaldybės bendruomenės interesų ir neįgyvendinti savivaldybei teisės aktais priskiriamų funkcijų.
3. Atsakovas Taryba atsiliepime prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas nevaržo ir neriboja Tarybos nario teisių, numatytų VSĮ 24 straipsnio 2 punkte. VSĮ 12 straipsnis reglamentuoja savivaldybės tarybos veiklos formas. VSĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatytos kelios savivaldybės tarybos veiklos formos, t. y. numatyta, kad savivaldybės taryba, tuo pačiu ir savivaldybės tarybos nariai savo veiklą, teises (užduoti klausimus, siūlymus, teikti sprendimo projektus ir kt.) gali įgyvendinti ne tik savivaldybės tarybos posėdžiuose, tačiau ir dalyvaudami komitetų, komisijų posėdžiuose. VSĮ 13 straipsnio 5 dalyje, 14 straipsnio 1 dalyje nustatytas reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad būtent komitetų posėdžiuose savivaldybės tarybos nariams yra suteikiama teisė teikti klausimus, pasiūlymus, komentarus dėl teikiamo sprendimo projekto, neribojant pasisakymo laiko. Būtent prieš komitetų posėdžius savivaldybės tarybos narys gauna sprendimo projektą, todėl turi galimybę išanalizuoti sprendimo projektą, pasiruošti klausimus, siūlymus ir juos teikti komiteto posėdžiuose. Pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą teismui, nutyli tokią Tarybos nario teisę ir galimybę teikti klausimus komiteto posėdžiuose, pasisakyti, taip pat neargumentuoja, ar Tarybos nariai tinkamai pasinaudoja įstatymo nustatyta galimybe pasisakyti komiteto posėdžiuose, nenurodo, ar yra teisinių (faktinių) kliūčių Tarybos nariui įgyvendinti savo teises, svarstant sprendimo projektą. Dėl to vertintina, kad pareiškimas dėl norminio administracinio akto ištyrimo yra grindžiamas bendrosiomis, nekonkrečiomis frazėmis, nutylint Tarybos nario veiklos formų alternatyvas.
3.2. VSĮ 24 straipsnio 2 punktas įtvirtina savivaldybės tarybos nario teisę ne tik dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais bei žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos, savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus ir kt., bet suteikia ir kitas teises, kurių pagrindu savivaldybės tarybos narys turi galimybę aktyviai dalyvauti sprendimo rengimo ir priėmimo procese. Šią įstatymo leidėjo nuostatą patvirtina ir Reglamento 20, 25, 101, 102 punktai. Dėl to Tarybos narys turi teisę pasirinkti, kokia apimtimi, būdu ir forma šiomis teisėmis disponuoti sprendimo rengimo, priėmimo procese. Pareiškėjo argumentas, kad tik dalyvaudamas diskusijose svarstomais klausimais, teikdamas pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų ir klausdamas svarstomų klausimų pranešėjus savivaldybės tarybos narys gali tinkamai įgyvendinti rinkėjų jam suteiktą mandatą ir tuo pačiu įgyvendinti Konstitucijoje įtvirtintą savivaldos teisę, teisiškai yra nepagrįstas. Be to, diskusijos svarstomais klausimais vyksta ne tik savivaldybės tarybos posėdžiuose, bet ir komitetų posėdžiuose, todėl savivaldybės tarybos nario teisė aktyviai dalyvauti sprendimo rengimo ir priėmimo procese, įvertinus ir Reglamento 101, 102 punktų pakeitimus, nėra suvaržyta. VSĮ ir Reglamento nuostatos tik patvirtina, kad Tarybos narys turi alternatyvias veiklos formas, taip pat būdus, kurių pagrindu gali įgyvendinti savo teises.
3.3. Vertinant pareiškimo teismui pagrįstumą, būtina atsižvelgti taip pat ir į savivaldybės tarybos nario pareigas. VSĮ 23 straipsnio 2 punkte numatyta, kad savivaldybės tarybos narys turi būti vieno komiteto nariu. Toks reguliavimas suponuoja nuostatą, kad savivaldybės tarybos nario pareiga – dalyvauti komiteto posėdžiuose. Tokią įstatymo leidėjo nuostatą patvirtina ir Reglamente įtvirtintas reguliavimas – 93 punkte numatyta „tarybos nariai privalo dalyvauti tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose“. Nurodytas reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad tarybos narys ne tik turi teisę, bet ir pareigą dalyvauti komiteto (komisijų) posėdžiuose ir juose išreikšti savo poziciją dėl svarstomo sprendimo projekto, užduoti klausimus, teikti pasiūlymus. Iš pareiškėjo pareiškimo turinio nėra aišku, ar buvo įvertintos visos Tarybos nario veiklos formos ir galimybės, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo argumentai dėl varžomų Tarybos nario teisių yra teisiškai nepagrįsti. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti šias išvadas: 1) Tarybos nario veiklos forma neapsiriboja tik dalyvavimu Tarybos posėdyje; 2) Tarybos narys turi galimybę susipažinti su sprendimo projektu iš anksto – jam yra atsiunčiamas sprendimo projektas prieš komiteto posėdžius; 3) Tarybos narys, susipažinęs iš anksto su sprendimo projektu, turi galimybę pateikti klausimus, siūlymus, taip pat turi teisę ir galimybę pasiruošti pasisakymams; 4) komiteto posėdžiuose nėra nustatomas laikas klausimams, siūlymams, pastaboms; 5) Tarybos narys turi teisę ir pareigą, siekiant tinkamai atstovauti savivaldybės gyventojus, jų interesus, teikti sprendimų projektus. Pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad Tarybos nario teisės (galimybės) yra suvaržomos diskutuojant administracinio teisės akto rengimo ir priėmimo stadijose.
3.4. Nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę ir pareigą ne tik veikti pagal VSĮ, bet ir reguliuoti savo veiklą, priimant savivaldybės tarybos veiklos reglamentą (VSĮ 11 str. 3 d.). Įstatymo leidėjas numatė teisinę galimybę tarybos veiklos formas ir tvarką nustatyti administraciniais aktais. Įstatymų leidėjas suteikė teisę pagal poreikius ir nusistovėjusią praktiką pasirinkti tokią savivaldybės tarybos veiklos tvarką, kuri užtikrintų produktyvų, racionaliais argumentais pagrįstą administracinių aktų priėmimo procedūra.
3.5. Poreikį priimti prašomą ištirti norminį administracinį aktą lėmė Tarybos narių veiklos praktikos analizė. Tarybos nariai, susirinkę į komitetų posėdžius, kuriuose svarstomi Tarybos sprendimų projektai, nesinaudoja suteikta teisine galimybe, neteikia siūlymų, klausimų, nepasisako. Tarybos posėdžio (kuriame svarstoma dažniausiai daugiau nei 20 sprendimų projektų) laikas yra ribotas – jis neturi trukti ilgiau kaip 6 valandas (Reglamento 25.1 p.). Dėl nežinomų priežasčių kai kuriems Tarybos nariams klausimai, pasisakymai kyla tik Tarybos posėdžių metu, jie neformuluoja klausimų pranešėjui, bet dėsto savo poziciją, komentarus, retais atvejais teikia racionalius pasiūlymus tik Tarybos posėdžio metu. Todėl dažnai Tarybos posėdžių darbas tampa beprasmiškais pasisakymais, o ne racionaliu darbu. Vertinant tokią susiklosčiusią Tarybos narių elgesio praktiką, atsižvelgus, kad svarstymo metu yra neracionaliai naudojamas Tarybos posėdžio laikas, kilo poreikis reglamentuoti Tarybos posėdžių metu skirtą pasisakymų (klausimų) laiką. Kartu su atsiliepimu pateikti Tarybos posėdžio garso įrašai tik patvirtina, kad nustatytas Tarybos posėdžio metu skirtas laikas klausimams ir pasisakymams yra pakankamas, dėl to nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog tokiu būdu yra varžomos Tarybos nario teisės teikti klausimus, siūlymus ar pasisakyti.
3.6. Pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad prašomos ištirti Reglamento nuostatos nepagrįstai suvaržo Tarybos narių teises ir tokiu būdu prieštarauja VSĮ 24 straipsnio 2 punktui. Priešingai – savivaldybės tarybos narių teises ir pareigas įtvirtinantis reguliavimas patvirtina, kad Tarybos nariai turi alternatyvias veiklos formas, kurių pagrindu gali įgyvendinti savo teises. Todėl pareiškėjo pareiškimas yra nepagrįstas.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą – pripažino, kad Reglamento 101 punkto (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nuostata „Klausimas turi trukti ne ilgiau kaip 30 sekundžių“ ir 102 punkto (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nuostata „Tarybos narys savo vardu gali kalbėti iki 1 minutės, o tarybos daugumos, tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu – iki 2 minučių“ neprieštarauja VSĮ 24 straipsnio 2 punktui.
5. Teismas pažymėjo, kad Reglamentas atitinka norminio administracinio akto požymius, kad jis yra daugkartinio taikymo aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, VSĮ nustatytais atvejais ir apimtimi detalizuojantis savivaldybės tarybos veiklos reglamentavimą, numatytą įstatyme. Pagal minėtą aktą priėmusį subjektą, akto pobūdį ir reglamentuojamus santykius šis aktas pripažintinas norminiu teisės aktu.
6. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo pareiškime suformuluotas prašymas ištirti, ar Reglamento 101 ir 102 punktai (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) ta apimtimi, kuria įtvirtintas Tarybos nario užduodamų klausimų trukmės ribojimas iki 30 sekundžių ir Tarybos nario pasisakymų trukmės ribojimas iki 1 minutės (Tarybos nario kalbančio savo vardu) ir 2 minučių (Tarybos nario, kalbančio Tarybos daugumos, Tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu), neprieštarauja VSĮ 24 straipsnio 2 punktui. Pareiškėjas savo abejonę dėl Reglamento 101 ir 102 punktų (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nuostatų teisėtumo grindžia tuo, kad juose įtvirtinti laiko apribojimai yra neproporcingi ir neadekvatūs bei neabejotinai apriboja VSĮ 24 straipsnio 2 punkte įtvirtintą savivaldybės tarybos nario teisę dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, žodžiu teikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų ir savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, o tai lemia, jog neišdiskutuoti ir išsamiai neišanalizuoti sprendimai tam tikrais klausimais gali neatitikti savivaldybės bendruomenės interesų ir neįgyvendinti savivaldybei teisės aktais priskiriamų funkcijų. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje Reglamento 101 ir 102 punktų (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nuostatų atitiktį pareiškėjo nurodytoms VSĮ nuostatoms tirs minėta pareiškėjui kilusių abejonių apimtimi.
7. Teismas pabrėžė, kad VSĮ 24 straipsnio 2 punkte nėra numatyti savivaldybės tarybos nario teisės dalyvauti diskusijose, kalbėti ir klausti pranešėjus apribojimai laiko atžvilgiu, nors, kita vertus, tos pačioje teisės normoje įtvirtinta nuostata, kad paminėti veiksmai turi būti atliekami savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad bet kuris tam tikrų formalumų ar taisyklių nustatymas nėra ir negali būti savitikslis – formalių reikalavimų nustatymas gali būti pateisinamas tik objektyviu poreikiu. Nors VSĮ nenumato savivaldybės tarybos nario teisės dalyvauti diskusijose, klausti, pasisakyti teisės apribojimo laiko atžvilgiu, akivaizdu, jog savivaldybės tarybos nario klausimai, atsakymai į klausimus, pasisakymai negali tęstis neribotai. Klausimų, atsakymų, pasisakymų trukmės nustatymas yra sąlygotas aplinkybės, kad Tarybos posėdžiai negali tęstis neribotą laiką, nes Reglamento 26.1 punkte nustatyta, kad Tarybos posėdžių darbotvarkės turi būti patvirtintos tokios ir posėdžiai turi būti organizuoti taip, kad Tarybos posėdis netruktų ilgiau kaip 6 valandas. Be to, pagal Reglamento 100 punktą posėdžio pirmininkas posėdyje svarstomiems klausimams pristatyti pranešėjui priklausomai nuo svarstomo klausimo apimties paprastai skiria nuo 3 iki 20 minučių, jeigu posėdžio pirmininkas nenustato kitaip. Taigi Tarybos nario užduodamų klausimų, pasisakymų trukmės nustatymas yra objektyviai būtinas siekiant užtikrinti produktyvų Tarybos darbą ir savalaikį sprendimų priėmimą.
8. Teismas taip pat akcentavo, kad pagal susiklosčiusią praktiką kitų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų veiklos reglamentuose (pvz., Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio miestų) numatyta savivaldybės tarybos nario užduodamų klausimų trukmė yra nuo 30 sekundžių iki 1 minutės, o pasisakymų trukmė – 1–5 minutės. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto 104 straipsnio 6 dalyje taip pat įtvirtinta imperatyvi taisyklė, kad kalbėti diskusijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar komiteto vardu skiriama iki 10 minučių, frakcijos vardu – iki 7 minučių, o savo vardu – iki 5 minučių, to paties straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atsakymas į vieną klausimą neturi trukti ilgiau kaip 3 minutes, o pats klausimas – ne ilgiau kaip 1 minutę. Įvertinęs tiriamas Reglamento 101 ir 102 punktų nuostatas paminėtų teisės aktų kontekste, taip pat klausimų, svarstomų Seime, Vilniaus miesto savivaldybės taryboje apimtį bei svarbą, teismas priėjo prie išvados, jog Reglamento 101 ir 102 punktuose (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nustatytas klausimų, atsakymų ir pasisakymų laikas, lyginant su daugumos savivaldybių tarybų veiklos reglamentuose bei Seimo statute nustatytuoju, yra tik nežymiai trumpesnis, o ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog Reglamento 101 ir 102 punktuose (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) įtvirtinti laiko apribojimai (30 sekundžių laikas klausimams ir atitinkamai 1 minutės ar 2 minučių laikas pasisakymams) yra akivaizdžiai neadekvatūs, neproporcingi bei nepagrįstai ribojantys Tarybos narių teises.
9. Teismo vertinimu, ginčo kontekste būtina atsižvelgti ir į kitas Reglamento nuostatas, reguliuojančias pasirengimo Tarybos posėdžiams ir Tarybos posėdžių tvarką. Teismas, vadovaudamasis Reglamento 91 punktu, darė išvadą, kad Tarybos narys turi realią ir pakankamą galimybę iš anksto, prieš tris darbo dienas susipažinti su visais klausimais, kurie bus svarstomi Tarybos posėdyje, juos išanalizuoti bei pasiruošti konkrečius klausimus (jei tokių Tarybos nariui kyla), taip pat pasiruošti kalbėti vienu ar kitu klausimu. Teismo nuomone, detaliai ir sąžiningai iš anksto susipažinus su Tarybos posėdyje svarstytinais klausimais, sprendimų projektais bei kruopščiai ruošiantis Tarybos posėdžiams, Reglamento 101 punkte (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nustatytas 30 sekundžių laikas apdairiam, rūpestingam ir protingam asmeniui yra visiškai pakankamas užduoti konkretų klausimą, o Reglamento 102 punkte (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nustatyta 1 minutė kalbėti savo vardu ir 2 minutės kalbėti Tarybos daugumos, Tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu protingam asmeniui yra visiškai pakankamas laiko tarpas išreikšti konkrečią poziciją tam tikru klausimu. Reglamente taip pat įtvirtinta papildoma garantija, kad Taryboje svarstomi klausimai būtų tinkamai apsvarstyti – galimybė pratęsti pasisakymo laiką tuo atveju, jeigu svarstomas klausimas yra svarbus. Reglamento 98.5 punktas nustato, kad jeigu klausimas svarbus ir Taryba neprieštarauja, posėdžio pirmininkas gali pratęsti pasisakymo laiką, taip pat Reglamento 102 punkte (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nustatyta, kad pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo svarbą, gali pratęsti pasisakymo laiką. Be to, Reglamente yra numatyta galimybė Tarybos nariams pastabas ir pasiūlymus svarstomais klausimais posėdžio pirmininkui pateikti raštu (Reglamento 104 p.).
10. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad Tarybos posėdis nėra vienintelė jos veiklos forma. Savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai sudaromi savivaldybės tarybos komitetai (VSĮ 14 str. 1 d., 2 d., 5 d.), savivaldybės tarybos veikla tarp savivaldybės tarybos posėdžių tęsiama komitetuose ir komisijose (VSĮ 12 str. 3 d.). VSĮ 23 straipsnio 2 punkte imperatyviai numatyta, kad savivaldybės tarybos narys turi būti vieno komiteto nariu. Taigi Tarybos narys išsakyti savo poziciją dėl svarstomo sprendimo projekto, užduoti klausimus, teikti pasiūlymus gali komiteto ir komisijų posėdžiuose, kuriuose jis privalo dalyvauti.
11. Teismas konstatavo, kad šioje byloje tiriamose Reglamento 101 ir 102 punktų (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nuostatose įtvirtintas reguliavimas neužkerta kelio išsamiam klausimų, teikiamų Tarybai, ir su jais susijusios medžiagos, kitų teisės aktų ir (ar) dokumentų įvertinimui ir išnagrinėjimui, pagrįstos nuomonės ir pozicijos nagrinėjamais klausimais su(si)formavimui. Dėl to teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pareiškimas yra nepagrįstas.
III.
12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo pareiškimą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
12.1. Teismas neturėjo pagrindo ginčijamų Reglamento nuostatų lyginti su Seimo statuto ir kitų savivaldybių tarybų veiklos reglamentų nuostatomis, nes: 1) Seimo statutas visiškai nereglamentuoja vietos savivaldos teisinių santykių, o Seimo veiklos specifika skiriasi nuo savivaldybių tarybų veiklos; 2) kitų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų patvirtinti reglamentai taip pat gali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams dėl tų pačių priežasčių kaip Reglamentas. Be to, kai kurių kitų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų patvirtintuose veiklos reglamentuose klausimų ar pasisakymų trukmė iš viso nėra ribojama. Teismas lygino tų savivaldybių tarybų veiklos reglamentus, kuriose savivaldybių tarybų narių skaičius kardinaliai skiriasi nuo Tarybos narių skaičiaus. Akivaizdu, kad klausimų ir pasisakymų trukmės ribojimas, įvertinus tai, jog tokio ribojimo tikslas yra užtikrinti produktyvų savivaldybės tarybos darbą ir savalaikį sprendimų priėmimą, turi būti nustatomas atsižvelgiant ir į savivaldybės tarybos narių skaičių. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl to nepasisakė.
12.2. Netgi ir tuo atveju, jeigu ir būtų galima pripažinti, kad teismas pagrįstai vertino prašomas ištirti Reglamento nuostatas kitų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų veiklos reglamentų kontekste, negalima sutikti su teismo padaryta išvada, jog Reglamento 101 ir 102 punktuose (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nustatytas klausimų ir pasisakymų laikas yra tik nežymiai trumpesnis lyginant su kitų savivaldybių tarybų veiklos reglamentuose nustatytais, nes Reglamente nustatytas klausimų ir pasisakymų laikas yra netgi dvigubai (keliais kartais) trumpesnis lyginant su nustatytu laiku kitų skundžiamame teismo sprendime nurodytų savivaldybių tarybų (išskyrus Kauno miesto savivaldybės tarybą) veiklos reglamentuose. Kalbėjimo (klausimų uždavimo ar pasisakymų svarstomais klausimais) prasme tai yra žymūs ir dideli ribojimai, kurie akivaizdžiai neatitinka netgi protingumo standartų.
12.3. Teismas aptariamų Reglamente įtvirtintu ribojimu visiškai nevertino objektyvumo ir proporcingumo siekiamam tikslui principu kontekste. Teismo sprendime nėra nei vieno argumento, kuriuo būtų pagrindžiama objektyvi būtinybė riboti Tarybos narių užduodamų klausimų trukmę iki 30 sekundžių, o pasisakymų iki 1–2 minučių. VSĮ nenumato, kad savivaldybės tarybos nario klausimai ar pasisakymai gali būti ribojami tiek kartų, tiek trukmės atžvilgiu, tačiau netgi ir sutinkant, jog tokie ribojimai yra objektyviai būtini, šie ribojimai turi būti proporcingi siekiamam tikslui.
12.4. Teismas sprendime nurodė, kad pagal Reglamento 26.1 punktą Tarybos posėdžių darbotvarkės turi būti patvirtintos tokios ir posėdžiai turi būti organizuoti taip, kad Tarybos posėdis netruktų ilgiau kaip 6 valandas. Tačiau teismas nenurodė ir nepagrindė, kaip objektyviai Tarybos narių klausimų ir pasisakymų trukmės ribojimas atitinkamai iki 30 sekundžių ir 1–2 minučių siejasi su minėtos Reglamento nuostatos įgyvendinimu. Teismas taip pat nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad toks apribojimas yra objektyviai būtinas (proporcingas) siekiant tikslo, kad Tarybos posėdis neužtruktų ilgiau kaip 6 valandas, nepagrindė, kodėl tokio tikslo nebūtų galima pasiekti, pavyzdžiui, klausimams ir pasisakymams skiriant dvigubai daugiau laiko – atitinkamai 1 minutę ir 2–4 minutes.
12.5. Reglamente nustatytas klausimų ir pasisakymų trukmės ribojimas yra akivaizdžiai neadekvatus, neproporcingas ir visiškai ribojantis Tarybos narių teises, numatytas VSĮ 24 straipsnio 2 punkte, kadangi per tokį trumpą laiką objektyviai neįmanoma suformuluoti ir užduoti klausimą pranešėjui ar pasisakyti svarstomu klausimu. Trumpinti klausimų ir pasisakymų trukmę nebuvo absoliučiai jokios objektyvios būtinybės, kadangi atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kad Tarybos posėdis iki padarytų pakeitimų būtų užtrukęs ilgiau nei 6 valandas. Savivaldybės tarybos nario, kaip atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovo, įgyvendinančio savivaldos teisę, valia yra išreiškiama balsuojant savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomais klausimais. Savivaldybės tarybos narys savo nuomonę, kaip balsuoti ir kokį sprendimą priimti, įgyvendindamas laisvo mandato principą, galutinai susiformuoja savivaldybės tarybos posėdyje tiek užduodamas klausimus ir išgirsdamas atsakymus, tiek pasisakydamas ir išklausydamas kitų savivaldybės tarybos narių pasisakymus svarstomais klausimais. Dėl šios priežasties klausimų ir pasisakymų trukmės ribojimas iki neadekvačių terminų pažeidžia ne tik Tarybos narių teises, įtvirtintas VSĮ 24 straipsnio 2 punkte, tačiau trukdo įgyvendinti ir Konstitucijos laiduojamą savivaldos teisę.
12.6. Neneigiama, kad, vadovaujantis Reglamento 91 punkto nuostatomis, Tarybos nariai ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas informuojami apie Tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir Reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais, tačiau tai nepaneigia, jog Reglamento 101 ir 102 punktuose (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) numatyti klausimų ir pasisakymų trukmės ribojimai yra neadekvačiai per trumpi ir pažeidžiantis VSĮ nuostatas. Pirma, pagal Reglamento 122 punktą Tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista Tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios, o tai atitinkamai reiškia, jog Tarybos posėdžio darbotvarkėje gali atsirasti naujų svarstytinų klausimų, kuriems objektyviai nebėra laiko pasiruošti. Antra, vadovaujantis Reglamento 106 punktu, Taryba gali priimti tokius sprendimus: priimti pateiktą Tarybos sprendimą, nepriimti Tarybos sprendimo, priimti posėdžio metu patikslintą sprendimą, atidėti pateiktą Tarybos sprendimo projektą, nurodant atidėjimo priežastis. Tokia Reglamento nuostata nulemia tai, kad, posėdžio metu patikslinus sprendimą, Tarybos narys objektyviai praranda bet kokias galimybes susipažinti su Tarybos posėdyje svarstomais klausimais, atitinkamai jiems pasiruošti (pasiruošti klausimą ar pasisakymą). Tokios aplinkybės paneigia skundžiamame teismo sprendime padarytas išvadas, kad Tarybos narys turi realią ir pakankamą galimybę iš anksto, prieš tris darbo dienas susipažinti su visais klausimais, kurie bus svarstomi Tarybos posėdyje, juos išanalizuoti bei pasiruošti konkrečius klausimus (jei tokių Tarybos nariui kyla), taip pat pasiruošti kalbėti vienu ar kitu klausimu, kadangi paties Tarybos posėdžio metu sprendimo projektas gali būti tikslinamas. Trečia, vadovaujantis VSĮ 13 straipsnio 11 dalimi, savivaldybės tarybos posėdžiai yra atviri. Tai reiškia, kad savivaldybės tarybos posėdyje, kuris yra pagrindinė savivaldybės tarybos veiklos forma, gali dalyvauti ne tik savivaldybės tarybos nariai, bet ir suinteresuoti visuomenės atstovai, įvairių organizacijų, įstaigų atstovai, žiniasklaidos atstovai. Taigi iškelti aktualius klausimus ir išsakyti svarbius pastebėjimus svarstomais klausimais savivaldybės tarybos nariai gali tik tada, kai į tai yra atkreipiamas visuomenės atstovų dėmesys, o tokiems klausimams ar pasisakymams pasiruošti iš anksto nėra objektyvios galimybės. Be to, klausimai iškyla ir pasisakoma ne tik ruošiantis savivaldybės tarybos posėdyje svarstomiems klausimams, bet ir pačioje diskusijoje (kitiems savivaldybės tarybos nariams klausiant, pasisakant), todėl teismo nurodyti argumentai, jog Tarybos nariai gali pasiruošti užduoti klausimus ar pasiruošti pasisakymams, nepaneigia to, jog Reglamente įtvirtinti klausimų ir pasisakymų trukmės ribojimai varžo Tarybos narių teises. Ketvirta, Reglamente įtvirtinti klausimų ir pasisakymų ribojimai apima ne tik trukmę, bet ir klausimų ir pasisakymų kartų skaičių, t. y. Tarybos narys gali užduoti tik vieną klausimą ir pasisakyti taip pat tik vieną kartą. Šios aplinkybės reiškia tai, kad Tarybos narys netgi ir pasiruošdamas svarstomiems klausimams objektyviai per vieną kartą ir per tokį trumpą laiką (klausimui 30 sekundžių, o pasisakymui atitinkamai 1 arba 2 minutės) neturi galimybės paklausti rūpimų klausimų (siekdamas išsiaiškinti ir susiformuoti nuomonę svarstomais klausimais) arba pasisakyti už ar prieš svarstomo klausimo, taip pat pasiūlyti pakeitimus pateiktiems projektams.
12.7. Teismo nuomone, Reglamente yra įtvirtintos ir papildomos garantijos, kad Taryboje svarstomi klausimai būtų tinkamai apsvarstyti – galimybė pratęsti pasisakymo laiką tuo atveju, jeigu svarstomas klausimas svarbus (Reglamento 95.5 p.), ir galimybė Tarybos nariams pastabas ir pasiūlymus svarstomais klausimais posėdžio pirmininkui pateikti raštu (Reglamento 104 p.), todėl Tarybos narių pateikiamų klausimų ir pasisakymų laiko trukmės ribojimas yra pateisinamas. Tačiau su šiais skundžiamame teismo sprendime nurodytais argumentais negalima sutikti. Tiek pagal Reglamento 95.5 punkto, tiek pagal 102 punkto (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nuostatas teisė pratęsti Tarybos narių pasisakymų trukmę numatyta vieninteliam subjektui – posėdžio pirmininkui. Toks reglamentavimas reiškia, kad tokios teisės panaudojimo galimybė priklauso nuo vieno asmens (posėdžio pirmininko) subjektyvios nuomonės ir valios (ir tam dar turi neprieštarauti Taryba). Tokia situacija prieštarauja esminiams atstovaujamosios demokratijos principams, kadangi Tarybos nariai (netgi ir oponuojantys posėdžio pirmininko, kuris taip pat yra Tarybos narys, nuomonei) iš esmės tampa priklausomi nuo posėdžio pirmininko valios. Aplinkybė, kad Reglamento 104 punktas numato Tarybos narių teisę pateikti savo pastabas ir pasiūlymus svarstomais klausimais raštu posėdžio pirmininkui, taip pat visiškai nepateisina Reglamente nustatytų klausimų ir pasisakymų trukmės ribojimų. Tokios rašytinės pastabos ar pasiūlymai yra niekiniai, kadangi Tarybos nariai prieš balsuodami jų neišgirsta ir negali jų įvertinti, atitinkamai tokios pastabos ar pasiūlymai svarstomais klausimais neturi absoliučiai jokios įtakos visų kitų Tarybos narių priimamiems sprendimams. Taigi skundžiamame teismo sprendime nurodytos papildomos garantijos nepateisina Reglamente numatytų ribojimų, dėl kurių vyksta ginčas, kadangi Tarybos posėdis, kaip pagrindinė Tarybos veiklos forma, vyksta žodžiu, o klausimų ir pasisakymų trukmės ribojimas akivaizdžiai varžo Tarybos nariams galimybę tinkamai dalyvauti (klausti, pasisakyti) posėdyje, atitinkamai pažeidžia VSĮ 24 straipsnio 2 punkte numatytas Tarybos nario teises.
12.8. Tarybos posėdžiai yra pagrindinė ir esminė jos veiklos forma, kur yra priimami galutiniai sprendimai ir yra balsuojama visais Tarybos kompetencijai priklausančiais klausimais. Būtent Tarybos posėdyje formuojasi jos narių valia kaip balsuoti. Todėl galimybė užduoti klausimus ar pasisakyti svarstomais klausimais komiteto ar komisijų posėdžiuose nepaneigia Tarybos nario teisės užduoti klausimus ar pasisakyti būtent Tarybos posėdyje, kad būtų formuojama visų Tarybos narių nuomonė vienokiu ar kitokiu klausimu. Tarybos narys neprivalo ir neturi objektyvios galimybės dalyvauti visų Tarybos komitetų ar komisijų veikloje. Atitinkamai Tarybos narys neturi objektyvios galimybės pasisakyti klausimais, svarstomais komitetuose ar komisijose, kurių nariu Tarybos narys nėra. Be to, komitetų ar komisijų posėdžiai gali vykti tuo pačiu metu, todėl Tarybos narys neturės objektyvios galimybės sudalyvauti komiteto ar komisijos posėdyje, kuriame būtų svarstomas jam rūpimas klausimas, tačiau Tarybos narys nebūtų šio komiteto ar komisijos nariu. Atitinkamai Tarybos posėdyje ribojant klausimų ir pasisakymų trukmę, Tarybos nariui yra suvaržoma teisė atstovauti jį išrinkusiems rinkėjams. VSĮ 24straipsnio 2 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai numato, kad savivaldybės tarybos narys turi teisę dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos, savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus ir kt. Visos šios teisės, kurias įstatymas suteikia savivaldybės tarybos nariui (dalyvauti diskusijoje, teikti pastabas ir klausti), yra įgyvendinamos būtent savivaldybės tarybos posėdyje. Klausimų ir pasisakymų trukmės ribojimas (turint omenyje, kad yra ribojama ne tik trukmė, bet ir klausimų bei pasisakymų kartai) iš viso praktiškai eliminuoja galimybę turėti bet kokią diskusiją svarstomais klausimais. Tarybos posėdyje gali būti priimtas visiškai pakeisto turinio sprendimas, nei jis buvo svarstomas komitete ar komisijose. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad Tarybos nario pasisakymų ir klausimų trukmės ribojimas negali būti pateisinamas argumentu, jog Tarybos nariai dėl to gali pasisakyti komitetuose ar komisijose. Akivaizdu, kad galimybė dalyvauti diskusijose komitetų ar komisijų posėdžiuose, taip pat nepaneigia Tarybos nario teisės klausti ir pasisakyti Tarybos posėdyje, o tai pagal Reglamentą yra nepagrįstai ribojama.
12.9. Pritartina teismo sprendime nurodytiems argumentams, jog Tarybai yra suteikta teisė (išimtinė kompetencija) patvirtinti savivaldybės veiklos reglamentą. Tačiau, kaip matyti pirmiausia iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei konstitucinio savivaldybių veiklos laisvės ir savarankiškumo principo, taip pat iš VSĮ įtvirtintų vietos savivaldos institucijų veiklos principų, Taryba, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus, neturi visiško savarankiškumo pasirinkti tam tikrą teisinio reguliavimo būdą šioje srityje. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai patvirtina, kad Reglamente numatytas reguliavimas dėl Tarybos narių klausimų ir pasisakymų trukmės ribojimo prieštarauja VSĮ nuostatoms. Netgi ir vertinant, kad ribojimas laiko atžvilgiu yra būtinas, ginčo atveju konkretūs ribojimai (klausimų trukmės iki 30 sekundžių, o pasisakymų trukmės iki 1–2 minučių) yra neadekvatūs, neproporcingi ir nepateisinami siekiamo tikslo prasme.
13. Atsakovas Taryba atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:
13.1. Teismas laikėsi administracinio norminio akto ištyrimo taisyklių, detaliai ir plečiamai aiškino VSĮ 24 straipsnio 2 punktą ir tuo pagrindu įvertino prašomas ištirti Reglamento nuostatas. Reglamento 26.1 punkte nustatyta, kad Tarybos posėdžių darbotvarkės turi būti patvirtintos tokios ir posėdžiai turi būti organizuoti taip, kad Tarybos posėdis netruktų ilgiau kaip 6 valandas. Taigi teisinis reguliavimas patvirtina, kad būtinybė nustatyti pasisakymų, užduodamų klausimų laiką suponuoja objektyvus poreikis. Pareiškėjas nenurodė (nepaneigė) aplinkybės, kad teisinis reguliavimas suponuoja objektyvų poreikį nustatyti (sureguliuoti) pasisakymų (klausimų) laiką.
13.2. Teismo sprendime nurodyti argumentai dėl kitų savivaldybių ir Seimo statuto nuostatų vertintini kaip papildomi (faktiniai) teismo argumentai, motyvai, kartu išanalizuojant norminį administracinį aktą VSĮ 24 straipsnio 2 punkto kontekste. Nors pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimo motyvai dėl kitų savivaldybių, taip pat Seimo statute numatytos užduodamų klausimų, pasisakymų trukmės negali būti laikomi pagrįstais, nes skiriasi savivaldybių tarybų narių skaičius, tačiau VSĮ, kurio pagrindu nustatoma savivaldybės tarybos veiklos tvarka, nenumato jokių išimčių, specialių nuostatų, kad savivaldybės tarybos veikla atskiru norminiu administraciniu teisės aktu turi būti nustatoma, atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių. VSĮ numatytas teisinis reguliavimas galioja, yra taikomas visoms savivaldybėms, neatsižvelgiant į savivaldybės, kaip administracinio vieneto, dydį ar jos tarybos narių skaičių.
13.3. Pareiškėjas nei pareiškime nurodytais argumentais, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kokiais pagrindais remiantis, yra daroma išvada, kad skundžiamu administraciniu norminiu aktu nustatytas užduodamiems klausimams ir pasisakymams skirtas laikas yra nepakankamas. Kiekvienas Tarybos narys pagal galiojantį teisinį reguliavimą su Tarybos posėdyje svarstytinu klausimu susipažįsta ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Pareiškėjas nenurodo nei faktinių (konkrečių atvejų), nei teisinių argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad trys darbo dienos yra nepakankamas laikas susipažinti su teikiamais svarstyti Tarybos posėdžiu metu klausimais, suformuluoti klausimus ar pasisakymus. Tarybos narys, veikdamas vietos bendruomenės narių interesais, turi būti aktyvus ir pagrindinius klausimus, pasisakymus teikti ne tik Tarybos posėdžių metu, bet ir įgyvendindamas kitas Tarybos nario veiklos formas.
13.4. Vertinant apeliacinio skundo argumentą, kad Tarybos narys neprivalo ir neturi objektyvios galimybės dalyvauti visų Tarybos komitetų ir komisijų veikloje, pažymėtini du esminiai aspektai: 1) administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta argumentų, faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad Tarybos nario teisė dalyvauti komitetų posėdžiuose yra ribojama ir Tarybos nariai objektyviai negali dalyvauti posėdžiuose. Tarybos komitetų posėdžiai yra vieši, juose turi teisę dalyvauti visi Tarybos nariai; 2) sutiktina su pareiškėjo pozicija, kad Tarybos nariui nėra imperatyvios pareigos dalyvauti visų komitetų posėdžiuose, tačiau pareiškimas dėl norminio administracinio akto grindžiamas Tarybos nario teisės tinkamai atstovauti bendruomenei ribojimu. Tarybos narys turi pareigą tinkamai atstovauti bendruomenės nariams, dėl to turi ir pareigą išnaudoti visas veiklos formas, teikiant klausimus, pasisakymus, pasiūlymus.
13.5. Reglamento 120 punkte (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) numatyta, kad Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių yra pateikti sprendimų projektai nustatyta tvarka. Taigi nurodytas reguliavimas tik patvirtina, kad Tarybos posėdyje svarstomi tik tie klausimai, sprendimų projektai, kurie buvo parengti ir apsvarstyti. Toks reguliavimas tik patvirtina, kad Tarybos narys turi realią galimybę susipažinti su teikiamais sprendimų projektais, pasiruošti užduoti klausimus ar pasisakyti. Reglamente nustatytas išimtinis atvejis, kai į Tarybos posėdžio darbotvarkę gali būti įtraukiamas svarstyti iki tol jokia forma nesvarstytas sprendimo projektas, nepaneigia Tarybos nario teisės tinkamai atstovauti bendruomenei, nes numatyta būtina sąlyga – sprendimo projektas turi būti įregistruotas prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Argumentų, pagrįstų motyvų, kad Reglamentu numatytas išimtinis teoriškai galimas sprendimo projekto svarstymo laikas yra nepakankamas, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė, apsiribojo abstrakčiais, jokiu teisiniu reguliavimu ar konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstais teiginiais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas norminėje byloje, kuriuo atmestas pareiškėjo Seimo nario J. R. pareiškimas ir pripažinta, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu patvirtinto Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamento 101 punkto (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nuostata „Klausimas turi trukti ne ilgiau kaip 30 sekundžių“ ir 102 punkto (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nuostata „Tarybos narys savo vardu gali kalbėti iki 1 minutės, o tarybos daugumos, tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu – iki 2 minučių“ neprieštarauja VSĮ 24 straipsnio 2 punktui, kuriame įtvirtintos savivaldybės tarybos nario teisės inter alia (be kita ko) dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus.
15. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ginčijamose Reglamento nuostatose įtvirtinti laiko apribojimai (30 sekundžių laikas klausimams ir atitinkamai 1 minutės ar 2 minučių laikas pasisakymams) yra akivaizdžiai neadekvatūs, neproporcingi bei nepagrįstai ribojantys Tarybos narių teises. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti.
Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas
16. Druskininkų savivaldybės taryba, vadovaudamasi VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta išimtine kompetencija tvirtinti savo reglamentą, 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu patvirtino Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Tarybos 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T1-72 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. T1-115 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Tarybos 2015 m. birželio 30 d. sprendimas) Reglamentas išdėstytas nauja redakcija.
17. Reglamentu (Tarybos 2015 m. birželio 30 d. sprendimo redakcija), be kita ko, nustatyta atskirų tarybos narių veiklos tvarka ir formos (1 p.). Jame įtvirtinta, kad Taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai tarybos posėdžiuose, ji svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą (Reglamento 81 p.). Tarybos veikla tarp tarybos posėdžių tęsiama komitetuose ir komisijose, taip pat tarybos nariams bendraujant su rinkėjais (82 p.). Reglamento 101 ir 102 punktuose (Tarybos 2015 m. birželio 30 d. sprendimo redakcija) buvo nustatyta:
(1) „101. Pristatęs klausimą tarybai pranešėjas atsakinėja į tarybos narių klausimus. Tarybos narys, prieš pateikdamas klausimą pranešėjui, informuoja [ar jis] pateiks klausimą savo, tarybos daugumos, tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu. Neinformavęs kieno vardu tarybos narys pateikia klausimą, laikoma, kad klausimas pateiktas tarybos nario vardu. Klausimas turi trukti ne ilgiau kaip 1 minutę, o atsakymas – ne ilgiau kaip 3 minutes. Kiekvienas tarybos narys svarstomu klausimu gali klausti ne daugiau kaip 1 kartą, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis klausia. Tarybos daugumos, tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu klausimą pateikti gali tik vienas jos narys. Klausimą tarybos narys pateikia iš tarybos nario vietos posėdžių salėje. Atsižvelgiant į svarstomo klausimo svarbą posėdžio pirmininkas gali leisti pateikti daugiau klausimų.“
(2) „102. Tarybos narys kiekvienu svarstomu klausimu gali pasisakyti 1 kartą, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis kalbės. Prieš pasisakydamas tarybos narys informuoja kalbės savo, tarybos daugumos, tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu. Tarybos narys savo vardu gali kalbėti iki 3 minučių, o tarybos daugumos, tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu – iki 5 minučių. Neinformavęs kieno vardu tarybos narys kalbės, laikoma, kad tarybos narys kalba savo vardu. Tarybos daugumos, tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu gali pasisakyti tik vienas jos narys. Posėdžio pirmininkas gali nutraukti kalbėtojo pasisakymą arba atsižvelgdamas į svarstomo klausimo svarbą gali pratęsti pasisakymo laiką.
Tarybos narys pasisako iš tarybos nario vietos posėdžių salėje. Pirmininkui leidus gali pasisakyti iš tribūnos“.
18. Taryba 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu, be kita ko, pakeitė ir nauja redakcija išdėstė Reglamento 101 ir 102 punktus (Tarybos 2015 m. birželio 30 d. sprendimo redakcija). Reglamento 101 ir 102 punktuose (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) atitinkamai nustatyta:
(1) „101. Pristatęs klausimą tarybai pranešėjas atsakinėja į tarybos narių klausimus. Tarybos narys, prieš pateikdamas klausimą pranešėjui, informuoja ar jis pateiks klausimą savo, tarybos daugumos, tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu. Neinformavęs kieno vardu tarybos narys pateikia klausimą, laikoma, kad klausimas pateiktas tarybos nario vardu. Klausimas turi trukti ne ilgiau kaip 30 sekundžių, o atsakymas – ne ilgiau kaip 1 minutę. Kiekvienas tarybos narys kiekvienu taryboje svarstomu klausimu gali klausti aiškiai suformuluodamas 1 klausimą, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis klausia. Tarybos daugumos, tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu klausimą pateikti gali tik vienas jos narys. Klausimą tarybos narys pateikia iš tarybos nario vietos posėdžių salėje. Atsižvelgiant į svarstomo klausimo svarbą posėdžio pirmininkas gali leisti pateikti daugiau klausimų.“
(2) „102. Tarybos narys kiekvienu svarstomu klausimu gali pasisakyti 1 kartą, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis kalbės. Prieš pasisakydamas tarybos narys informuoja ar jis kalbės savo, tarybos daugumos, tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu. Tarybos narys savo vardu gali kalbėti iki 1 minutės, o tarybos daugumos, tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu – iki 2 minučių. Neinformavęs kieno vardu tarybos narys kalbės, laikoma, kad tarybos narys kalba savo vardu. Tarybos daugumos, tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu gali pasisakyti tik vienas jos narys. Posėdžio pirmininkas gali nutraukti kalbėtojo pasisakymą arba atsižvelgdamas į svarstomo klausimo svarbą gali pratęsti pasisakymo laiką.
Tarybos narys pasisako iš tarybos nario vietos posėdžių salėje. Pirmininkui leidus gali pasisakyti iš tribūnos.“
19. Nagrinėjamos norminės bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Reglamento 101 ir 102 punktuose (Tarybos 2015 m. birželio 30 d. ir 2017 m. gegužės 30 d. sprendimų redakcijos) įtvirtintu teisiniu reguliavimu įtvirtinta Tarybos kompetencijai priskirtų klausimų svarstymo Tarybos posėdžiuose ir Tarybos narių dalyvavimo šiame procese tvarka, įskaitant Tarybos nario teisės dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų, Tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus įgyvendinimo tvarka. Reglamento 101 punkto (Tarybos 2015 m. birželio 30 d. ir 2017 m. gegužės 30 d. sprendimų redakcijos) nuostatos, įtvirtinančios konkrečią Tarybos narių užduodamų klausimų ir atsakymų į klausimus trukmę, tiesiogiai susijusios su jų teisės dalyvauti Tarybos posėdyje vykstančiame Tarybos kompetencijai priskirtų klausimų svarstyme ribojimu; taigi ir su Tarybos narių teisinio statuso apimtimi. Atitinkamai su Tarybos narių teisės dalyvauti Tarybos posėdyje vykstančiame Tarybos kompetencijai priskirtų klausimų svarstyme ribojimu (jų teisinio statuso apimtimi) susijusios ir Reglamento 102 punkto (Tarybos 2015 m. birželio 30 d. ir 2017 m. gegužės 30 d. sprendimų redakcijos) nuostatos, įtvirtinančios konkrečią Tarybos narių kalbėjimo (tiek savo vardu, tiek Tarybos daugumos, mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu) Taryboje svarstomu klausimu trukmę.
20. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo ginčijamų Reglamento 101 ir 102 punktuose (Tarybos 2015 m. birželio 30 d. ir 2017 m. gegužės 30 d. sprendimų redakcijos) įtvirtintų ribojimų apimtis turi būti vertinama, be kita ko, atsižvelgiant į visuminį šiuose Reglamento punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą. Šiuo aspektu itin reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad pagal Reglamento 101 punktą (Tarybos 2015 m. birželio 30 d. ir 2017 m. gegužės 30 d. sprendimų redakcijos) kiekvienas Tarybos narys kiekvienu Taryboje svarstomu klausimu gali klausti aiškiai suformuluodamas tik vieną klausimą, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis klausia, o pagal Reglamento 102 punktą (Tarybos 2015 m. birželio 30 d. ir 2017 m. gegužės 30 d. sprendimų redakcijos) Tarybos narys kiekvienu svarstomu klausimu gali pasisakyti tik vieną kartą, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis kalbės.
21. Palyginus 2015 m. birželio 30 d. redakcijos Reglamento 101 ir 102 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą su 2017 m. gegužės 30 d. redakcijos tuose pačiuose Reglamento punktuose įtvirtintuoju teisiniu reguliavimu, nustatyta, kad pagal šiai norminei bylai aktualų teisinį reguliavimą, įsigaliojusį 2017 m. gegužės 31 d.:
(1) Tarybos narių užduodamų klausimų ir atsakymų į klausimus trukmė sutrumpėjo atitinkamai nuo ne ilgesnio nei 1 minutė iki ne ilgesnio kaip 30 sekundžių termino klausimams pranešėjui, pristatančiam Taryboje svarstomą klausimą, užduoti ir nuo ne ilgesnio kaip 3 minutės iki ne ilgesnio kaip 1 minutė atsakymui į klausimą pateikti (101 p.). Taigi terminas klausimams pranešėjui, pristatančiam Taryboje svarstomą klausimą, užduoti buvo sutrumpintas du kartus, o atsakymui į klausimą pateikti – tris kartus;
(2) konkreti Tarybos narių kalbėjimo (tiek savo vardu, tiek Tarybos daugumos, mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu) Taryboje svarstomu klausimu trukmė sutrumpėjo nuo ne ilgesnio kaip 3 minučių iki 1 minutės termino Tarybos nariui kalbant savo vardu ir nuo ne ilgesnio kaip 5 minučių iki 2 minučių termino Tarybos nariui kalbant Tarybos daugumos, Tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu (102 p.). Taigi Tarybos narių kalbėjimo savo vardu terminas svarstant Tarybos kompetencijai priskirtus klausimus sutrumpintas tris kartus, o jam kalbant Tarybos daugumos, Tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės – 2,5 karto.
22. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento 101 ir 102 punktų (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nuostatos, susijusios su Tarybos veikla, Tarybos narių teisių apimtimi Tarybos posėdžiuose svarstant Tarybos kompetencijai priskirtus klausimus, nagrinėjamos bylos kontekste būtina atskleisti konstitucinį savivaldybių tarybų, jų narių teisinį statusą ir savivaldybės tarybos nario teisės dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose turinį.
Dėl konstitucinio savivaldybių tarybų, jų narių teisinio statuso ir savivaldybės tarybos nario teisės dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose
23. Konstitucijos 119 straipsnio (2002 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. IX-959 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams; ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
24. Konstitucinis Teismas, aiškindamas inter alia Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad:
(1) valstybės valdymas ir vietos savivalda yra dvi Konstitucijoje įtvirtintos viešosios valdžios sistemos; vietos savivalda – tai įstatymo nustatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių, t. y. teritorinių bendruomenių, kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, savaveiksmiškumo pagrindais veikianti vietinė viešosios valdžios sistema, tiesiogiai nepavaldi valstybės valdžios institucijoms, netapatinama su valstybės valdymu ir formuojama bei funkcionuojanti kitokiais nei valstybės valdžia konstituciniais pagrindais (žr., pvz., 1998 m. vasario 18 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 11 d. sprendimą, 2007 m. vasario 9 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimus);
(2) savivaldos teisė įgyvendinama per demokratinį atstovavimą; savivaldybių tarybos – tai institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, o savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai (žr., pvz., 2003 m. gegužės 30 d., 2010 m. kovo 31 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimus); jie turi šios teritorinės bendruomenės mandatą (žr., pvz., 2003 m. gegužės 30 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimus); pagal Konstituciją savivaldybių tarybų nariai negali būti nelygūs savo teisiniu statusu (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą, 2004 m. vasario 11 d. sprendimą).
25. Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai; savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją – konstituciniai principai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą). Konstitucijos nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, vertintina kaip šių vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimus).
26. Konstitucinė savivaldos teisė įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas (Konstitucijos 119 str. (2002 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. IX-959 redakcija) 1 d.). VSĮ 12 straipsnio 1 dalyje (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 ir 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1631 redakcijos) nustatyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Taigi savivaldybės tarybos posėdžiai yra pagrindinė savivaldybės tarybos veiklos forma.
27. Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas. Seimas 1994 m. liepos 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, kuris, Seimui 2008 m. rugsėjo 15 d. priėmus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. X-1722, išdėstytas nauja redakcija. VSĮ (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – skatinti ir plėtoti vietos savivaldą kaip demokratinės valstybės raidos pagrindą (1 str.).
28. VSĮ (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) 4 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda. Šio straipsnio 5 punkte įtvirtintas atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas ir nustatyta, kad šis principas reiškia, jog savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas tiesiogiai susijęs su savivaldybės tarybos nario teisiniu statusu, todėl šis principas yra reikšmingas aiškinant ir taikant teisės normas inter alia susijusias su savivaldybės tarybos nario teisiniu statusu, įtvirtintu Konstitucijoje ir VSĮ (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija).
29. VSĮ (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) 22 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tarybos nario pareigos ir teisės nustatytos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, reglamente. Pagal VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą reglamento tvirtinimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, o reglamente, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos principų ir teisės įgyvendinimą bendruomenės interesais. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija tvirtinti reglamentą, be kita ko, apima jos diskreciją reglamentuoti, be kita ko, savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų klausimų ir sprendimų svarstymo ir priėmimo tvarką. Tačiau ši diskrecija nėra absoliuti, o ją įgyvendindama savivaldybės taryba turi paisyti normų ir principų, įtvirtintų Konstitucijoje ir VSĮ.
30. VSĮ 24 straipsnio 2 punkte (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.), kurio atžvilgiu pareiškėjas prašo įvertinti Reglamento 101 ir 102 punktų (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nuostatų atitiktį, nustatyta, kad tarybos narys turi teisę „reglamento nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus“.
31. Nagrinėjamos norminės bylos kontekste pabrėžtina, kad VSĮ 24 straipsnio 2 punkte (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.), be kita ko, expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtintos savivaldybės tarybos nario teisės savivaldybės tarybos posėdžių metu, t. y. „<...> dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, <...> žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, <...> savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus <...>“. Analogiškos Tarybos nario teisės įtvirtintos ir nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos VSĮ 24 straipsnio 2 punkte (2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1163 redakcija)). Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtų savivaldybės tarybos nario (atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovo) teisių įtvirtinimas įstatyme, be kita ko, užtikrina, kad savivaldybėse per demokratinį atstovavimą būtų tinkamai įgyvendinta iš Konstitucijos kylanti atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė. Tai reiškia, kad savivaldybių tarybos, įgyvendindamos išimtinę kompetenciją tvirtinti reglamentus, kuriuose, be kita ko, gali būti reglamentuota paminėtų VSĮ 24 straipsnio 2 punkte (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 ir 2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1163 redakcijos) įtvirtintų savivaldybės tarybų narių teisių įgyvendinimo tvarka, privalo užtikrinti, kad kiekvienas savivaldybės tarybos narys paminėtomis teisėmis galėtų naudotis veiksmingai, t. y. kad šios jo teisės nebūtų apribotos arba nepagrįstai susiaurintos. Atitinkamai, konkrečios savivaldybės tarybos darbo reglamentuose įtvirtinus nepagrįstas procedūrines kliūtis savivaldybės tarybos posėdžių metu savivaldybės tarybos nariui pasinaudoti teise dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, būtų apriboti ir susiaurinti konstituciniai savivaldybės tarybos nario įgaliojimai ir pažeistas VSĮ 24 straipsnio 2 punktas (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 ir 2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1163 redakcijos).
Reglamento 101 ir 102 punktų atitikties VSĮ 24 straipsnio 2 punktui vertinimas
32. Minėta, kad pareiškėjas abejoja, ar Reglamento 101 punkto (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nuostata „Klausimas turi trukti ne ilgiau kaip 30 sekundžių“ ir 102 punkto (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nuostata „Tarybos narys savo vardu gali kalbėti iki 1 minutės, o tarybos daugumos, tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu – iki 2 minučių“ neprieštarauja VSĮ 24 straipsnio 2 punkte įtvirtintam teisiniam reguliavimui, pagal kurį savivaldybės narys savivaldybės tarybos posėdžių metu turi teisę dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus. Pareiškėjo nuomone, ginčijamose Reglamento nuostatose įtvirtinta maksimali klausimų uždavimo pranešėjui ir pasisakymų svarstomais klausimais Tarybos posėdyje trukmė yra neprotingai trumpa ir iš esmės apriboja Tarybos narių teisę tinkamai atstovauti juos išrinkusius rinkėjus.
33. Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kylantis reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos inter alia (be kita ko) reiškia, kad poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimą); poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai; poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais; poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo inter alia 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2009 m. spalio 8 d. nutarimai); žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. sausio 19 d. nutarimus, 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimus). Konstitucinis teisinės valstybės principas apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų, be kita ko, ir teisės aktų hierarchijos reikalavimą, iš kurio kyla įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu principas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimą).
34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą akcentavęs, kad tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-6-492/2019, išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5-968/2019). Taip pat LVAT yra ne kartą nurodęs, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o atitinkamam teisėkūros subjektui viršijus jam teisės aktais suteiktą kompetenciją ir priėmus norminį administracinį aktą, kurį jis nėra įgaliotas priimti, tuo pačiu būtų pažeistas ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas (žr., pvz., LVAT sprendimus bylose Nr. I1-4/2006, Nr. I8-15/2007, Nr. I444-4/2008, Nr. I-5-968/2019). Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui ir kitiems teisėkūros subjektams, inter alia teisėkūros subjektų pareigą leisti teisės aktus tik neviršijant savo įgaliojimų (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-617/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5-968/2019). Viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik pagal aukštesnės galios teisės aktais jiems suteiktą kompetenciją, kuri turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., LVAT 2006 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-2/2006, 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008, 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I552-22/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5-968/2019 ir kt.).
35. Atsižvelgiant į šiuos konstitucinio teisinės valstybės principo elementus, nagrinėjamoje byloje turi būti įvertinta, ar žemesnės galios teisės akte nustatytas teisinis reguliavimas, t. y. Reglamento 101 punkto (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nuostata „Klausimas turi trukti ne ilgiau kaip 30 sekundžių“ ir 102 punkto (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nuostata „Tarybos narys savo vardu gali kalbėti iki 1 minutės, o tarybos daugumos, tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu – iki 2 minučių“ neprieštarauja nustatytajam aukštesnės galios teisės akte, t. y. VSĮ 24 straipsnio 2 punktui (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 ir 2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1163 redakcijos).
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Sprendimo 19–20, 21 (1) (2) ir 31 punktuose išdėstytus motyvus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo kriterijais, sprendžia, kad Taryba pareiškėjo ginčijamose Reglamento 101 ir 102 punktų (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nuostatose įtvirtino nepagrįstas procedūrines kliūtis Tarybos nariui pasinaudoti teise dalyvauti diskusijose Tarybos posėdyje svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų, Tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, apribojo ir susiaurino konstitucinius Tarybos nario įgaliojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apimties procedūrinių kliūčių sudarymas ir konstitucinių Tarybos nario įgaliojimų susiaurinimas yra reikšmingas ir sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ginčijamomis Reglamento nuostatomis yra pažeidžiamos VSĮ 24 straipsnio 2 punkte (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 ir 2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1163 redakcijos) įtvirtintos Tarybos nario teisės.
37. Atsakovas teigia (tam pritaria ir pirmosios instancijos teismas), kad pareiškėjo ginčijamose Reglamento nuostatose įtvirtinti apribojimai yra pateisinami tuo, jog tais pačiais klausimais Tarybos nariai be jokių apribojimų gali pasisakyti juos rengiant Tarybos komitetuose ir komisijose. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Paminėtina, kad pagal Konstituciją savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai negali būti traktuojami kaip tokie, per kuriuos teritorinės bendruomenės įgyvendina savivaldos teisę (žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarimą). Savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų posėdžiuose yra rengiami atskiri klausimai savivaldybės tarybos posėdžiams (VSĮ 12 str. 1 d., 13 str. 5 d.). Pagrindinė savivaldybės tarybos veiklos forma yra savivaldybės tarybos posėdžiai (žr. Sprendimo 26 p.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, Tarybos nario konstitucinės teisė ir pareiga atstovauti rinkėjus Tarybos posėdžiuose negali būti apribojama ar susiaurinta, tik dėl to, kad jis turi teisę dalyvauti Tarybos vidinių struktūrinių padalinių veikloje.
38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija tiriamų Reglamento nuostatų atitiktį VSĮ 24 straipsnio 2 punktui grįsti Seimo statute ir kitų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų veiklos reglamentuose (pvz., Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio miestų) įtvirtinto teisinio reguliavimo pavyzdžiais (žr. Sprendimo 8 p.). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad teismo minimame Seimo statuto 104 straipsnyje reglamentuojama pranešimų, kalbų bei atsakymų į klausimus tvarka, taikoma Seimo posėdyje, ir yra susijusi ne su savivaldybės tarybos nario, o su Seimo nario teisių ir pareigų įgyvendinimu. Kitų teismo minimų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų veiklos reglamentuose įtvirtintų nuostatų atitiktis VSĮ 24 straipsnio 2 punktui ginčijamu aspektu nėra šios norminės bylos dalykas, minimų normų teisėtumas nustatyta tvarka nebuvo tiriamas ir tais klausimais nėra priimti galutiniai teismų sprendimai. Vien faktas, kad analogiškas, arba labai panašus teisinis reguliavimas į tiriamą šioje norminėje byloje yra įtvirtintas ir kitose savivaldybėse, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti šioje norminėje byloje tiriamų Reglamento nuostatų teisėtumą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodyto Seimo statute ir kitų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų veiklos reglamentuose (pvz., Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio miestų) įtvirtinto teisinio reguliavimo pavyzdžiai yra teisiškai nereikšmingi, jie nekeičia teisėjų kolegijos Sprendimo 36 punkte padarytos išvados dėl to, kad ginčijamomis Reglamento nuostatomis yra pažeidžiamos VSĮ 24 straipsnio 2 punkte (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 ir 2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1163 redakcijos) įtvirtintos Tarybos nario teisės.
39. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visuminį Reglamente įtvirtintą teisinį reguliavimą (Sprendimo 16–22 p.) konstitucinio savivaldybių tarybų, jų narių teisinio statuso ir savivaldybės tarybos nario teisės dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose ypatumus (Sprendimo 23–31 p.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo kriterijais pagrįstu vidiniu įsitikinimu ir šiame Sprendime išdėstytais motyvais, nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad Reglamento 101 punkte (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nustatytas 30 sekundžių laikas apdairiam, rūpestingam ir protingam asmeniui yra visiškai pakankamas užduoti konkretų klausimą, o Reglamento 102 punkte (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nustatyta 1 minutė kalbėti savo vardu ir 2 minutės kalbėti Tarybos daugumos, Tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu protingam asmeniui yra visiškai pakankamas laiko tarpas išreikšti konkrečią poziciją tam tikru klausimu.
40. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nepagrįstai tiriamomis Reglamento nuostatomis sutrumpintas Tarybos nario dalyvavimo svarstant jos kompetencijai priskirtus klausimus laikas yra tinkamai kompensuojamas Reglamento 98.5 ir 102 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį, posėdžio pirmininkui leidus, tarybos nario pasisakymo laikas gali būti pratęstas. Reglamento 98 ir 98.5 punktuose nustatyta, kad posėdžio pirmininkas, jeigu klausimas svarbus ir taryba neprieštarauja, gali pratęsti pasisakymo laiką, o Reglamento 102 punkte (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) įtvirtinta nuostata, kad „Posėdžio pirmininkas gali nutraukti kalbėtojo pasisakymą arba atsižvelgdamas į svarstomo klausimo svarbą gali pratęsti pasisakymo laiką“. Paminėtas Reglamento nuostatas įvertinusi tiriamo teisinio reguliavimo kontekste, teisėjų kolegija pabrėžia, kad tomis nuostatomis įtvirtintos Tarybos nario teisės dalyvauti Tarybos posėdžiuose ribojimų, kurių atitiktis VSĮ 24 straipsnio 2 punktui, tiriama šioje norminėje byloje, išimtys, o jų taikymas priklauso tik nuo posėdžio pirmininko ir Tarybos daugumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teisinis reguliavimas, kai VSĮ 24 straipsnio 2 punkte įtvirtintų Tarybos nario teisių dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus įgyvendinimas priklauso išimtinai nuo posėdžio pirmininko ir Tarybos daugumos vertinimo, ar Tarybos kompetencijai priskiriamas klausimas, kurio svarstyme konkretus Tarybos narys siekia aktyviai dalyvauti, yra svarbus, nesudaro pagrindo tiriamomis Reglamento nuostatomis nustatytų ribojimų vertinti kaip neprieštaraujančių VSĮ 24 straipsnio 2 punktui.
41. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad vertinant šioje norminėje byloje tiriamų Reglamento nuostatų atitiktį VSĮ 24 straipsnio 2 punktui teisiškai reikšmingas Reglamento 104 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas. Reglamento 104 punkte nustatyta, kad Tarybos nariai, kurie buvo pasiruošę kalbėti, bet jiems nebuvo suteiktas žodis, pastabas ir pasiūlymus svarstomais klausimais posėdžio pirmininkui gali pateikti raštu, ir jie pridedami prie posėdžio protokolo. Nagrinėjamoje norminėje byloje pareiškėjas kelia klausimą dėl ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatytų apribojimų Tarybos nariui betarpiškai dalyvauti Tarybos posėdyje vykstančiuose svarstymuose teisėtumo ir mano, kad tokiu būdu yra pažeistos VSĮ 24 straipsnio 2 punkte įtvirtintos savivaldybės nario teisės betarpiškai dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus. Taigi Reglamento 104 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra teisiškai reikšmingas šios norminės bylos nagrinėjimui.
42. Teisėjų kolegija nesutinka su Sprendimo 13.1 punkte išdėstyta atsakovo nuomone, kad objektyvi būtinybė šioje byloje ginčijamose Reglamento nuostatose įtvirtinti Tarybos narių teisinio statuso apribojimus, gali būti pateisinta Reglamento 26, 26.1 punktuose įtvirtinta nuostata, jog Tarybos posėdžių darbotvarkės turi būti patvirtintos tokios ir posėdžiai turi būti organizuoti taip, kad tarybos posėdis netruktų ilgiau kaip 6 valandas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad Reglamento 26, 26.1 punktuose įtvirtintos nuostatos dėl Tarybos posėdžio trukmės įgyvendinimas, visų pirma, yra susijęs su Tarybos posėdyje svarstomų klausimų kiekiu, sudėtingumu. Iš Konstitucijos ir VSĮ nuostatų kyla pareiga Tarybos posėdžius organizuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti tinkama bendruomenės atstovavimą, taigi ir tinkamą visų Tarybos nario teisių įgyvendinimą, nepriklausomai nuo to kokio sudėtingumo klausimas Tarybos posėdyje yra svarstomas ir kiek laiko būtina skirti tokiam klausimui svarstyti. Todėl aiškinimas, kad Reglamente nustatyta Tarybos posėdžio trukme galima pateisinti nepagrįstas procedūrines kliūtis Tarybos nariui pasinaudoti teise dalyvauti diskusijose Tarybos posėdyje svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų, Tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, apriboti ir susiaurinti konstitucinius Tarybos nario įgaliojimus, prieštarauja VSĮ 24 straipsnio 2 punktui (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 ir 2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1163 redakcijos) ir yra nepagrįstas.
43. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas yra teisėtas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pripažinti, kad Reglamento 101 punkto (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nuostata „Klausimas turi trukti ne ilgiau kaip 30 sekundžių“ ir 102 punkto (Tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo redakcija) nuostata „Tarybos narys savo vardu gali kalbėti iki 1 minutės, o tarybos daugumos, tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu – iki 2 minučių“ prieštarauja VSĮ 24 straipsnio 2 punktui (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 ir 2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1163 redakcijos).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario J. R. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2017 m. gruodžio 7 d sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-115 patvirtinto Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamento 101 punkto (Druskininkų savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T1-100 redakcija) nuostata „Klausimas turi trukti ne ilgiau kaip 30 sekundžių“ ir 102 punkto (Druskininkų savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T1-100 redakcija) nuostata „Tarybos narys savo vardu gali kalbėti iki 1 minutės, o tarybos daugumos, tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu – iki 2 minučių“ prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punktui (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 ir 2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1163 redakcijos).
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė