Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. BIRŽELIO 2 D. NUTARIMO NR. 692 ,,DĖL NAUJŲ KITOS PASKIRTIES VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ PARDAVIMO IR NUOMOS“ PAKEITIMO
2014 m. kovo 19 d. Nr. 263
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“:
1.1. Pripažinti netekusiu galios 1.2 papunktį (su visais Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų nuostatų pakeitimais ir papildymais).
1.2. Pakeisti 2.1 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
1.3. Pakeisti 2.2.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.4. Pakeisti 2.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„2.3. nauji žemės sklypai parduodami ar išnuomojami aukcione, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Parduodant ar išnuomojant be aukciono naujus žemės sklypus, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos.
Kovo 11-osios Akto signatarams arba, jiems mirus, jų sutuoktiniams, o jeigu sutuoktinio nėra, – vaikams (įvaikiams) ne aukciono būdu parduodamas vienas naujas žemės sklypas individualiam (vienbučiam ar dvibučiam) gyvenamajam namui statyti jų pageidaujamame mieste (išskyrus Neringos miestą). Šių žemės sklypų dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarime Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“, tačiau jie negali būti didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir didesni kaip 0,3 ha – kituose miestuose, o jų vertė apskaičiuojama kaip namų valdų naudojamų žemės sklypų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka;“.
1.5. Pakeisti 2.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„2.4. individualiai statybai gali būti parduodami ar išnuomojami aukcione tik tie žemės sklypai, kurie lieka laisvi po to, kai savivaldybės parengia individualiai statybai žemės sklypų, numatomų perduoti neatlygintinai nuosavybėn piliečiams pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, detaliuosius planus ar žemės valdos projektus;“.
1.7. Pakeisti 2.6 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„2.6. už aukcione perkamus naujus žemės sklypus turi būti atsiskaitoma iš karto arba išsimokėtinai. Naują žemės sklypą perkant išsimokėtinai, su valstybe atsiskaitoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nustatyta tvarka. Jeigu valstybinės žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, valstybinės žemės pardavėjo prašymu žemės sklypo buvimo vietos Hipotekos skyriuje įregistruojama parduoto žemės sklypo priverstinė hipoteka.
Perkant žemės sklypą išsimokėtinai, privalomos sumokėti iš karto žemės kainos dalies ir pradinio įnašo skirtumas, žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimo, žemės sklypo individualaus vertinimo, valstybinės žemės sklypo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, priverstinės hipotekos įregistravimo ir aukciono organizavimo išlaidos turi būti sumokėtos iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis; žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis) pasirašymo. Aukciono organizavimo išlaidų apskaičiavimo metodiką tvirtina Žemės ūkio ministerija.
Jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, paskesnis įkeisto žemės sklypo įkeitimas neleidžiamas. Įsigijęs žemės sklypą išsimokėtinai, bet su valstybe galutinai neatsiskaitęs asmuo perleisti šį sklypą kitam asmeniui gali tik tais atvejais, kai naujasis žemės savininkas sutinka perimti buvusio savininko prievoles valstybei pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, apmokėti priverstinės hipotekos perregistravimo išlaidas ir yra duotas hipotekos kreditoriaus sutikimas. Sutikime nurodoma, kad priverstinės hipotekos perregistravimo išlaidos turi būti sumokėtos į hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą iki žemės sklypo perleidimo. Nuosavybės teisės apribojimai šį žemės sklypą įkeisti arba perleisti įregistruojami Nekilnojamojo turto registre;“.
1.8. Pakeisti 2.10 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„2.10. lėšos už parduotus naujus žemės sklypus (įskaitant aukciono dalyvio pradinį įnašą), atskaičius parduoto žemės sklypo kainos dalį, kurią sudaro žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimo, taip pat aukciono organizavimo išlaidos, paskirstomos taip:“.
1.9. Pakeisti 2.11 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„2.11. parduoto naujo žemės sklypo kainos dalis, kurią sudaro žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimo išlaidos, sumokama į šio nutarimo 2.10.2 papunktyje nurodytą sąskaitą. Jeigu žemės valdos projekto, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimą organizuoja, žemės sklypų individualų vertinimą užsako ir žemės sklypus ir žemės sklypų patikėjimo teises Nekilnojamojo turto registre registruoja Nacionalinė žemės tarnyba, šios išlaidos ir priverstinės hipotekos įregistravimo išlaidos sumokamos į Nacionalinės žemės tarnybos nurodytą sąskaitą. Nacionalinė žemės tarnyba gautas lėšas naudoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Parduoto naujo žemės sklypo kainos dalis, kurią sudaro aukciono organizavimo išlaidos arba nuomos aukciono organizavimo išlaidos, kai žemės sklypas išnuomojamas, iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo sumokama į valstybės įmonės Valstybės žemės fondo nurodytą finansų įstaigos (skyriaus, filialo) sąskaitą;“.
1.10. Pakeisti 2.12 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„2.12. šio nutarimo 2.10.2 papunktyje nurodytas lėšas savivaldybės naudoja grąžinamų natūra žemės sklypų planams, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai, parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų detaliesiems planams, žemės valdos projektams, žemės sklypų planams su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje rengti, už išnuomojamų patikėjimo teise savivaldybių valdomų valstybinės žemės sklypų individualų vertinimą, valstybinės žemės sklypų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre sumokėti. Jeigu mokėti už atitinkamus darbus ir paslaugas neprireikia, šios lėšos naudojamos miestų inžinerinei infrastruktūrai plėtoti. Lėšų poreikis nustatomas atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio kas pusmetį iki pusmečio pirmojo mėnesio 15 d. savivaldybei pateiktus duomenis apie numatomus grąžinti natūra, perduoti (suteikti) nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar išnuomoti žemės sklypus. Savivaldybės tvarko šių lėšų apskaitą ir atsako už jų naudojimą pagal paskirtį;“.
1.11. Pakeisti 2.15 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„2.15. laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.
Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.
Jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą informuojami raštu ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki detaliojo plano ar žemės valdos projekto, pagal kurį formuojamas šis įsiterpęs žemės plotas, rengimo pradžios. Besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos turi pareikšti raštu pranešimą pateikusiam subjektui per 20 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo.
Kai prašymus parduoti ar išnuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą pateikia keli besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai, savivaldybės administracijai jie turi pateikti rašytinį susitarimą dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių. Besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams nesusitarus dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis besiribojančio žemės sklypo savininkui ar nuomininkui nustatomas proporcingai žemės sklypo kraštinės, kuria pageidaujančio pirkti ar nuomoti įsiterpusį žemės plotą asmens privatus žemės sklypas ribojasi su įsiterpusiu laisvos žemės plotu, ilgiui. Jeigu besiribojantis žemės sklypas valdomas bendrosios nuosavybės teise (nuomojamas kelių asmenų), nustatant parduodamo ar išnuomojamo įsiterpusio žemės ploto dalis, bendraturčiai (nuomininkai) laikomi vienu savininku (nuomininku).
Įsiterpusių žemės sklypų pardavimo kaina ar žemės nuomos mokestis metams turi būti nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartyje turi būti nurodyta, kad parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės sklypas per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo turi būti sujungtas su pagrindiniu žemės sklypu į vieną žemės sklypą pirkėjo ar nuomininko lėšomis. Įsiterpusio parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu turi būti numatytas detaliajame plane arba žemės valdos projekte, pagal kurį šis įsiterpęs žemės sklypas formuojamas. Nustatytu laiku nesujungus žemės sklypų, valstybės institucija, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliota parduoti ar išnuomoti žemės sklypus, privalo reikalauti įvykdyti sutarties sąlygą arba inicijuoti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka;“.
1.12. Papildyti 2.19 papunkčiu:
1.13. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintas Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles:
1.13.1. Pakeisti 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.13.2. Pakeisti 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6. Naujų valstybinės žemės sklypų detaliųjų planų ar žemės valdos projektų rengimą (jeigu tokie planai ar projektai neparengti) miestų ir miestelių teritorijose organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Žemės valdos projektų rengimą kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba. Žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus ir žemės sklypų kadastro duomenų bylų rengimo organizatorius yra teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorius.“
1.13.3. Pakeisti 7 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
1.13.4. Pakeisti 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.13.6. Pakeisti 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas arba savivaldybės administracijos direktorius (kai išnuomojami žemės sklypai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduoti savivaldybėms valdyti patikėjimo teise), gavęs iš Valstybės žemės fondo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties projektą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas įteikia pirkėjui ar nuomininkui pranešimą (pasirašytinai arba registruotu laišku su įteikimu), kuriame nurodo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo vietą ir laiką. Kai žemės sklypas išnuomotas aukcione, pranešime taip pat nurodomos visos šiame nutarime nustatytos išlaidos, kurias privalo sumokėti nuomininkas iki valstybinės žemės nuomos sutarties pasirašymo. Jeigu valstybinės žemės pardavėjas ar nuomotojas nustato, kad vykdant žemės sklypo pirkimo–pardavimo ar nuomos aukcioną arba rengiant parduotos ar išnuomotos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties projektą pažeisti įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimai, jis valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties projektą nedelsdamas grąžina Valstybės žemės fondui, nurodęs atsisakymo pasirašyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį priežastis. Valstybės žemės fondas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo projekto gavimo jį patikslina ir pakartotinai išsiunčia valstybinės žemės pardavėjui ar nuomotojui.
Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartis pasirašoma Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo arba savivaldybės administracijos direktoriaus (kai išnuomojami žemės sklypai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduoti savivaldybėms valdyti patikėjimo teise) pranešime nurodytu ar kitu sutartu laiku.“
1.13.7. Pakeisti 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13. Kai pagal savivaldybės ar jos dalies bendrąjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą išnuomotame žemės sklype (teritorijoje) numatyta plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio (statomo ar pastatyto), esančio ilgiau kaip 3 metams išnuomotame žemės sklype, kuriam statyti ir eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre, valstybinės žemės nuomos sutartis pakeičiama šalių susitarimu (nuomininko ar nuomotojo prašymu) – joje numatoma nuomininko ar nuomotojo teisė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą į paskirtį, būdą, nurodytus savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente.
Pakeitus išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, valstybinės žemės nuomotojas, remdamasis teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu, perskaičiuoja išnuomoto žemės sklypo vertę ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka patikslina išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, o įrašus – Nekilnojamojo turto registre. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad žemės sklypo kadastro duomenys keičiami šalies, inicijavusios teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, pagal kurį pakeista paskirtis, būdas, rengimą, lėšomis. Patikslinus išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis, šalių susitarimu keičiama valstybinės žemės nuomos sutartis. Atsižvelgiant į patvirtintą pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą numatomų statyti statinių ar įrenginių ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas gali būti pratęstas.“
1.13.8. Pakeisti 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14. Žemės nuomininkas ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos termino pabaigos gali pateikti valstybinės žemės nuomotojui prašymą pratęsti žemės nuomos terminą. Valstybinės žemės nuomotojas gali priimti sprendimą pratęsti valstybinės žemės nuomos terminą, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir nepasibaigęs šiame žemės sklype esančių statinių ir įrenginių ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės terminas (naudojimo terminas) arba šis terminas nustatyta tvarka pratęstas ir nuomininkas tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal šias taisykles sudaryta iki 10 metų terminui, gali būti pratęsiama iki statinio ar įrenginio, esančio žemės sklype, ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip 10 metų. Kitais atvejais valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas iki statinio ar įrenginio, esančio žemės sklype, ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės termino pabaigos. Valstybinės žemės nuomotojui priėmus sprendimą pratęsti žemės nuomos terminą, šalių susitarimu pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis.“
1.13.10. Pakeisti 18 punktą ir jį išdėstyti taip:
„18. Pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir buvęs nuomininkas tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, buvusio nuomininko prašymu pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, gali būti sudaroma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis.“
2. Nustatyti, kad:
2.1. Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionai, paskelbti iki šio nutarimo įsigaliojimo, baigiami laikantis iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusios tvarkos.
2.2. Iki 2014 m. sausio 1 d. patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai taikomi, o pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi su prašymu išduoti planavimo sąlygas, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 3 straipsnyje nustatyta tvarka.