ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. gruodžio 23 d. Nr. TS-262
Rokiškis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsniu, 26 straipsnio 3 dalimi, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m.birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punktu, Rokiškio rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Rokiškio rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą (pridedama).
3. Pripažinti netekusiu galios Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. TS-283 „Dėl Rokiškio rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Šis sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Regionų apygardos administraciniam teismui, skundą (prašymą) paduodant bet kuriuose šio teismo rūmuose, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Rokiškio rajono savivaldybės
tarybos 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu
Nr. TS-262
ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rokiškio rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, pagalbos pinigų mokėjimo atvejus, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas atvejus ir kitas sąlygas.
2. Aprašas taikomas asmenims, gyvenantiems Rokiškio rajono savivaldybėje (toliau – Savivaldybėje), mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, poreikį asmeniui (šeimai) nustato Savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.
3. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, Socialinių paslaugų katalogu, Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu.
4. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį.
5. Mokėjimo už socialines paslaugas šaltiniai yra asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, skirtos asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.
6. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
8. Socialines paslaugas gaunančio asmens (šeimos) ir socialines paslaugas teikiančios įstaigos, kurios steigėjas yra Savivaldybė, tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių ar jo globėjo, rūpintojo, atstovo), rentos mokėtojo, kitų suinteresuotų asmenų ir socialines paslaugas teikiančios įstaigos vadovo sutartimi.
9. Kai asmeniui (šeimai) socialinės paslaugos teikiamos ne Savivaldybės įsteigtose įstaigose, sutartį pasirašo Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, socialinių paslaugų teikėjas ir socialines paslaugas gaunantis asmuo (globėjas, rūpintojas, atstovas), rentos mokėtojas, kiti suinteresuoti asmenys.
II. MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
11. Savivaldybės tarybos įsteigtose įstaigose teikiamų bendrųjų socialinių paslaugų kainas nustato Rokiškio rajono savivaldybės taryba.
12. Asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, visos bendrosios paslaugos teikiamos nemokamai.
III. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
15. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui:
15.1. kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 5 procentų asmens pajamų;
15.2. kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;
15.3. kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų penkiagubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 15 procentų asmens pajamų;
16. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis šeimai:
16.1. kai šeimos pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 5 procentų šeimos pajamų;
16.2. kai šeimos pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 10 procentų šeimos pajamų;
16.3. kai šeimos pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų penkiagubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 15 procentų šeimos pajamų;
17. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmąsias kalendorines dienas teikiama nemokamai.
18. Asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
19. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, o socialinės rizikos suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.
20. Socialinės priežiūros paslaugos vaikams, šeimoms, patiriančioms socialinę riziką, auginančioms nepilnamečius vaikus, teikiamos nemokamai.
21. Pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įvaikintojams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti, nurodyta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje, teikiama nemokamai.
IV. PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
23. Atskirais Rokiškio rajono savivaldybės institucijos nustatytais atvejais, kai vaikus prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos, budintys globotojai arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai, budintiems globotojams per globos centrą arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai.
24. Pagalbos pinigai skiriami ir mokami:
24.1. budintiems globotojams, pagalbos pinigų mokėjimo tvarka nustatyta tarybos sprendimu, nurodytu šio Aprašo 66 punkte.
24.2. vaikus globojančioms šeimoms, kurių globojamiems vaikams laikinoji globa (rūpyba) nustatyta Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, o nuolatinė globa – teismo sprendimu (nutartimi). Vaikus globojančioms šeimoms mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį už kiekvieną globojamą vaiką iki 18 metų ir vyresnį, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai. Pagalbos pinigai skiriami ir mokami vaikus globojančioms šeimoms, budintiems globotojams, kurių globojamiems vaikams laikinoji globa (rūpyba) nustatyta Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, o nuolatinė globa – teismo sprendimu (nutartimi). Vaikus globojančioms šeimoms, budintiems globotojams mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį už kiekvieną globojamą vaiką iki 18 metų ir vyresnį, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai.
V. MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
27. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis vienam gyvenančiam asmeniui:
27.1. kai pajamos mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;
27.2. kai pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 15 procentų asmens pajamų;
28. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis šeimoje gyvenančiam asmeniui:
28.1. kai pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;
28.2. kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų;
28.3. kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 30 procentų asmens pajamų;
28.4. kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų penkiagubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 40 procentų asmens pajamų;
29. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei.
VI. MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
32. Asmens mokėjimas už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Jei asmeniui teikiama trumpalaikė socialinė globa ir jį prižiūrintiems šeimos nariams suteikiamas laikinas atokvėpis, mokėjimo dydis už paslaugas neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
33. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
34. Krizių atvejais, kai socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa iki 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.
VII. MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
36. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir turtą.
37. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
38. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
39. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis sudaro 80 procentų jo pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
40. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
41. Asmenys, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę laikinai iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
VIII. ASMENS (ŠEIMOS) ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO
UŽ SOCIALINES PASLAUGAS
42. Asmuo (šeima) gali būti atleidžiamas nuo mokėjimo už socialines globos paslaugas šiais atvejais:
43. Asmuo gali būti atleidžiamas arba sumažinama dalis mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą, kuri sudaro 1 procentą, skaičiuojama nuo turto vertės, viršijančios normatyvą (jei asmens turtas yra nelikvidus, kitais nenumatytais atvejais pateikus informaciją ar aplinkybes pateisinančius dokumentus).
44. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių, globėjas, rūpintojas, atstovas) dėl dalinio ar visiško atleidimo nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas gali kreiptis į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrių ir turi pateikti:
45. Asmens prašymą dėl atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas svarsto Asmens poreikio nustatymo ir skyrimo komisija, kuri teikia išvadas Savivaldybės administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui.
IX. ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
47. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
48. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas.
49. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas ir turimą turtą.
50. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia kartu su prašymu-paraiška socialinėms paslaugoms gauti (toliau – Prašymas-paraiška; forma SP-8), patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183.
51. Informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą pateikiama raštu – pildomas Prašymas-paraiška suteikti socialines paslaugas, kuriame nurodomi asmens duomenys, jo (šeimos narių) veiklos pobūdis ir kita finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtina informacija.
52. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina Socialinės paramos ir sveikatos skyrius.
53. Asmens (šeimos narių), kuriam (-iems) skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Pasikeitus asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos iš naujo. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
54. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, finansinės galimybės vertinamos po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
55. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
56. Asmens (šeimos narių), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
57. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
58. Bendrųjų socialinių paslaugų reikalingo asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su Savivaldybės nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.
59. Valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus prašymu turi parengti ir pateikti informaciją, susijusią su asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimu.
60. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
61. Savivaldybės administracijos seniūnijų socialinio darbo organizatoriai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais ir jiems tarpininkauja.
62. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) privalo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir turto pokyčių dienos pranešti socialines paslaugas teikiančios įstaigos vadovui apie asmens (šeimos) pajamų, išskyrus Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6–8, 13, 18–20 punktuose nurodytas pajamas, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
63. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius, gavęs informaciją apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.
64. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius, gavęs informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens turto pokyčius, jo finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.
X. PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJAMS ATVEJAI
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
67. Savivaldybė užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
68. Savivaldybės administracijos seniūnijų socialinio darbo organizatoriai, išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio skirti socialines paslaugas nustatymo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Savivaldybės administracijos direktoriui.
69. Sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusiųjų šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
70. Ginčai dėl Savivaldybės administracijos priimtų sprendimų (neveikimo) nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
71. Socialinių paslaugų įstaigų, gautos lėšos už socialines paslaugas, įtraukiamos į apskaitą ir naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.
72. Socialinių paslaugų įstaigos atsako už lėšų, skirtų socialinėms paslaugoms finansuoti, tinkamą panaudojimą.