Lietuvos policijos generalinis komisaras

 

ĮSAKYMAS

DĖL KENKSMINGŲJŲ VEIKSNIŲ VERTINIMO POLICIJOS ĮSTAIGOSE METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2017 m. birželio 16 d. Nr. 5-V-566

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Kenksmingųjų veiksnių valdymo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 129 Dėl Kenksmingųjų veiksnių valdymo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo, 8.4 punktu:

1. Tvirtinu Kenksmingųjų veiksnių vertinimo policijos įstaigose metodiką (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d.

3. S k e l b i u šį įsakymą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.

 

 

 

Policijos generalinis komisaras                                                                                 Linas Pernavas

 


 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos policijos generalinio komisaro

2017 m. birželio 16 d. įsakymu

 

 

KENKSMINGŲJŲ VEIKSNIŲ VERTINIMO POLICIJOS ĮSTAIGOSE METODIKA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.       Vadovaujantis Kenksmingųjų veiksnių vertinimo policijos įstaigose metodika (toliau Metodika) vertinami policijos pareigūnų tarnybos aplinkoje pasireiškiantys cheminiai, biologiniai, fizikiniai, ergonominiai, psichosomatiniai ar fiziniai rizikos veiksniai (toliau Rizikos veiksniai), kurie gali sukelti ligą, taip pat ir profesinę, ir kurių poveikis gali būti pavojingas gyvybei jiems vykdant specifinę (susijusią su didesniu pavojumi ar didesne rizika gyvybei ir sveikatai) veiklą (toliau Specifinė veikla).

2.       Policijos pareigūnų specifinės veiklos sąrašas patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. vasario 20 įsakymu Nr. 161 Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų specifinės veiklos vykdymo.

3.       Šioje Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 10 d. nutarime Nr. 129 Dėl Kenksmingųjų veiksnių valdymo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau Aprašas).

 

II SKYRIUS

KENKSMINGŲJŲ VEIKSNIŲ VERTINIMAS TARNYBOJE

 

4.       Kenksmingųjų veiksnių vertinimas (toliau Vertinimas) policijos įstaigose organizuojamas pradedant veiklą, projektuojant ar įrengiant naujas pareigūnų darbo vietas, reorganizuojant policijos įstaigą ar atliekant darbo organizavimo pakeitimus policijos įstaigose, jų padaliniuose, įvykus nelaimingam atsitikimui ar nustačius pareigūnui profesinę ligą, pasikeitus pareigūnų vykdomai veiklai, saugos ir sveikatos reikalavimams, nustačius šių reikalavimų pažeidimus, incidentus.

5.       Vertinimą atlieka įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (asmenys) saugai ir sveikatai. Atliekant vertinimą, gali dalyvauti įsteigto saugos ir sveikatos komiteto atstovas (toliau Atstovas), profesinės sąjungos atstovas, pasitelkiami kitų institucijų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata, atstovai. Atstovo (-ų) dalyvavimas konkrečiame vertinime įforminamas įstaigos vadovo įsakymu.

6.       Vertindamas Rizikos veiksnius, įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (asmenys) saugai ir sveikatai privalo atsižvelgti į visų asmenų, esančių ar galinčių būti tarnybos aplinkoje (nuolat ir laikinai dirbančių, atliekančių praktiką, komandiruotų pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau darbuotojai), trečiųjų asmenų ir lankytojų), veiklą. Rizika policijos įstaigose vertinama, atsižvelgiant į Policijos įstaigos rizikos priimtinumo nustatymo rekomendacijas (1 priedas).

7.       Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (asmenys) saugai ir sveikatai renka ir apibendrina informaciją apie incidentus, nelaimingus atsitikimus, profesines ligas ir esamus ar galinčius atsirasti jų tarnybos aplinkoje veiksnius, jų veikimo trukmę vykdant Specifinę veiklą.

8.       Atlikęs Rizikos veiksnių  vertinimą ir nustatęs, ar taikomos priemonės veiksmingos ir tinkamos, vadovo įgaliotas asmuo (asmenys) saugai ir sveikatai su rezultatais supažindina vadovą ir pareigūnus, profesinių sąjungų atstovus, komitetą, aptaria su jais numatomas Rizikos veiksnių šalinimo ir mažinimo priemones, kurios įtraukiamos į policijos sistemos (padalinio) rizikos veiksnių valdymo planą.

9.       Policijos  įstaigų struktūrinių padalinių vadovai pagal kompetenciją privalo  įgaliotam asmeniui (asmenims) saugai ir sveikatai, atliekančiam (atliekantiems) Rizikos veiksnių vertinimą dėl pareigūnų specifinės veiklos policijos sistemoje, suteikti visą informaciją apie pareigūnų pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas, apsaugos priemones, užregistruotus nelaimingus atsitikimus, incidentus ir profesines ligas, profilaktinius sveikatos patikrinimus, pareigūnų sergamumą, anksčiau atliktą Rizikos veiksnių vertinimą ir kitą informaciją, reikalingą Rizikos veiksnių vertinimui atlikti.

10.     Įstaigos vadovo įgalioti asmenys saugai ir sveikatai, vertindami dviejų ir daugiau pareigūnų, atliekančių funkcijas toje pačioje ar keliose srityse, Rizikos veiksnius, turi tarpusavyje bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiksmus.

 

III SKYRIUS

VERTINIMO ETAPAI

 

11.     Vertinimas atliekamas šiais etapais:

11.1parengiamieji darbai;

11.2Rizikos veiksnių įvertinimas;

11.3Rizikos veiksnių pašalinimas ar sumažinimas;

11.4Rizikos veiksnių stebėjimas.

12.     Parengiamųjų darbų etape:

12.1nustatomi darbai, procesai ar vietos, galintys kelti pavojų saugai ir sveikatai; darbai ar procesai gali būti klasifikuojami pagal vietas pastatų viduje arba išorėje, proceso teikimo stadijas, planinį arba reaguojamąjį darbą;

12.2nustatomi esami ir galimi veiksniai, susiję su kiekvienu atliekamu darbu, procesu ar vieta; esami ir galimi Rizikos veiksniai, kurių keliamas pavojus aiškiai labai mažas ir mažai tikėtinas, gali būti nevertinami;

12.3nustatomi Specifinę veiklą vykdantys pareigūnai, kuriems kyla pavojus dėl jų ar kitų asmenų veiklos, atsižvelgiama į pareigūnus, kuriems gali grėsti didesnė rizika (nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims, priimtiems į tarnybą naujiems pareigūnams, pareigūnams, tarnaujantiems ypač didelį stresą ir įtampą keliančiomis sąlygomis, ir kitiems);

12.4surenkama informacija apie registruotus incidentus, nelaimingus atsitikimus, profesines ligas, profilaktinius sveikatos patikrinimus, pareigūnų sergamumą, anksčiau atliktą Rizikos veiksnių vertinimą;

12.5parengiamas Rizikos veiksnių vertinimo darbų planas, kuriame nurodomi Rizikos veiksnių vertinimo darbai, vertinimo objektai, darbų atlikimo terminai ir atsakingi valstybės tarnautojai ar darbuotojai, prireikus įtraukiamas komitetas, sveikatos specialistas; planą tvirtina policijos sistemos įstaigos vadovas.

13.    Rizikos veiksnių įvertinimo etape:

13.1.         pagal Rizikos veiksnių vertinimo darbų planą kiekybiškai tiriami (matuojami rizikos veiksnių dydžiai) ar kokybiškai vertinami Rizikos veiksniai, keliantys ar galintys kelti pavojų pareigūnams; įvertinamas Rizikos veiksnių keliamas pavojus, atsižvelgiant į jų dydžius, tarpusavio sąveiką, veikimo trukmę, galimas pasekmes ir esamas apsaugos priemones;

13.2.         ergonominiai Rizikos veiksniai tiriami vadovaujantis Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro; psichosocialiniai rizikos veiksniai tiriami vadovaujantis Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro;

13.3.         atsižvelgiant į galimą pavojų, galimos žalos sveikatai dydį ir jos pasireiškimo tikimybę, nustatomas rizikos dydis (maža, vidutinė, didelė, labai didelė);

13.4.         atsižvelgiant į nustatytą rizikos dydį, priimamas sprendimas dėl rizikos priimtinumo, tai yra nusprendžiama, ar rizika priimtina, toleruotina ar nepriimtina.

14.            Rizikos veiksnių pašalinimo ar sumažinimo etape:

14.1jeigu rizika nepriimtina, nedelsiant imamasi priemonių jai šalinti ar mažinti arba tokie darbai ar procesai sustabdomi, iki bus įgyvendintos rizikos šalinimo ar mažinimo priemonės; jeigu nepriimtinos rizikos sumažinti neįmanoma, draudžiama dirbti toje tarnybos aplinkoje;

14.2jeigu rizika toleruotina, nustatomos priemonės jai šalinti ar mažinti, jų veiksmingumas ir pakankamumas; nusprendžiama, kurį veiksnį galima šalinti, o kokį tik mažinti;

14.3parengiamas įstaigos (padalinio) Rizikos veiksnių valdymo planas, kuriame prioriteto tvarka surašomi Rizikos veiksniai, jų šalinimo ir mažinimo priemonės, pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, atsakingi už šių priemonių įgyvendinimą, priemonių įgyvendinimo terminas, skirtos lėšos ir numatoma Rizikos veiksnių šalinimo ir mažinimo priemonių vykdymo kontrolė; priemonės įgyvendinimo skuba turi būti proporcinga nustatytam Rizikos veiksnių dydžiui kuo rizika didesnė, tuo skubiau turi būti imtasi priemonių jai šalinti ar mažinti; planuojant prevencijos priemones, pirmenybė teikiama kolektyvinėms, o ne individualioms darbo saugos priemonėms;

14.4įstaigos (padalinio) Rizikos veiksnių valdymo planas aptariamas su pareigūnais, profesinių sąjungų atstovais, komitetu ir tikslinamas pagal jų pastabas ar pasiūlymus; planas teikiamas tvirtinti vadovui (viršininkui);

14.5įgyvendinamos policijos įstaigos padalinio Rizikos veiksnių valdymo plane nustatytos prevencijos priemonės pagal šiame plane nustatytus prioritetus;

14.6įgyvendinus prevencijos priemones konkrečiam Rizikos veiksniui šalinti ar mažinti, pakartotinai atliekamas Rizikos veiksnio įvertinimas, sprendžiama, ar reikia imtis kitų priemonių šiai rizikai šalinti ar mažinti;

14.7su Rizikos veiksnių vertinimo rezultatais supažindinami policijos įstaigos, padalinio pareigūnai, vadovai, profesinių sąjungų atstovai, komitetas, Centrinė saugos ir sveikatos komisija.

15.     Rizikos veiksnių stebėjimo etape:

15.1jeigu pareigūno tarnybos sąlygos pakinta tiek, kad gali padidėti pavojus ar kilti pavojus sveikatai ar gyvybei, nedelsiant pakartotinai atliekamas Rizikos veiksnių vertinimas;

15.2kiekvienais metais iki gruodžio 30 d. policijos įstaigose, jų padaliniuose turi būti atlikta Rizikos veiksnių prevencijos priemonių įgyvendinimo kontrolė ir vadovui bei Centrinei saugos ir sveikatos komisijai parengiama ataskaita;

15.3Įstaigos vadovas, gavęs informaciją apie įvykį ir susipažinęs su jo aplinkybėmis, turi teisę priimti sprendimą atlikti įvykio tyrimą ir nedelsiant sudaryti įvykio tyrimo komisiją. Jeigu įvykis susijęs su policijos  įstaigomis ir (ar) jų veikla, Lietuvos policijos generalinis komisaras įsakymu gali sudaryti įvykio tyrimo komisiją.

16.     Atliekant Rizikos veiksnių vertinimą, visuose etapuose vadovaujamasi darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, darbo įrenginių gamintojų pateiktais įrenginių dokumentais bei atitinkamais standartais, rekomendacijomis.

 

IV SKYRIUS

VERTINIMO DOKUMENTAVIMAS

 

17.     Rizikos veiksnių vertinimo rezultatai turi būti įforminti protokolais ir pasirašyti atsakingų asmenų.

18.          Atlikus objekto Rizikos veiksnių vertinimą, pildomas Rizikos veiksnių įvertinimo aktas (priedas 2).

19.          Rizikos veiksnių įvertinimo akte nurodoma:

19.1.       Rizikos veiksnių įvertinimo data;

19.2.       Rizikos veiksnių vertinimo objektas;

19.3.       darbuotojai, atliekantys tyrimą;

19.4.       Rizikos veiksniai;

19.5.       Rizikos veiksnių įvertinimo rezultatai;

19.6.       Rizikos veiksnių šalinimo ar mažinimo priemonės.

20.                Aktą pasirašo Rizikos veiksnius įvertinęs asmuo ir įstaigos vadovas ar tam įgaliotas pavaduotojas.

21.          Vienodiems Rizikos veiksnių vertinimo objektams (vienodoms darbo vietoms ar kitoms vietoms  įstaigos, padalinio teritorijoje, kur naudojami vienodi darbo procesai, vienodos darbo priemonės, nustatyti vienodi rizikos veiksniai ir jų dydžiai) gali būti pildomas vienas Rizikos veiksnių įvertinimo aktas.

22.          Patikslinus Rizikos veiksnių įvertinimą ar juos iš naujo įvertinus, užpildomas naujas Rizikos veiksnių įvertinimo aktas.

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

23.     Rizikos veiksnių įvertinimo dokumentai, Rizikos veiksnių šalinimo ar mažinimo priemonių planai saugomi policijos įstaigoje, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytų dokumentų saugojimo terminų.

24.     Ginčai dėl Rizikos veiksnių vertinimo tarp policijos įstaigos vadovybės ir darbuotojų sprendžiami darbuotojų saugos ir sveikatos komitete arba įstatymų nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.

 

________________________