LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS
SPRENDIMAS
DĖL KULTŪROS PAVELDO INTEGRALUMO SU ŠVIETIMO SISTEMA
2014 m. gruodžio 19 d. Nr. S-8(6.2.-190)
Valstybinė kultūros paveldo komisija, apsvarsčiusi 2013-11-13/14 įvykusios konferencijos „Kultūros paveldas ir ES strategija „Europa 2020“ – siekiant integruoto požiūrio“ Rezoliuciją, priėmė 2014-01-31 sprendimą Nr. S-2(6.2.-184) „Dėl Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo politikos“ ir įsipareigojo organizuoti dalykinius susitikimus-diskusijas su valstybės ir savivaldos institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis dėl konkrečių veiksmų, siekiant integruoti Lietuvos kultūros paveldą į kitas valdymo politikos sritis jo išsaugojimo tikslais.
2014-11-04 vykusiame pasitarime su Švietimo ir mokslo ministerijos bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovais konstatuota, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovaujasi švietimo ir mokslo ministro 2011-06-07 įsakymu Nr. V-1009 patvirtintu „Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu“ ir individualiai priima sprendimą dėl kultūros paveldo integralumo su jų planuojamu ir vykdomu ugdymu.
Švietimo ir mokslo ministro 2008-08-26 įsakymu Nr. ISAK-2433 patvirtintose „Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose“ reglamentuojamas kultūros paveldo integralumas su pradiniu, pagrindiniu ir viduriniu ugdymu. „Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrojoje programoje“ ir „Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrojoje programoje“ numatomos etnokultūrinio ugdymo integravimo galimybės, „Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo koncepcijoje“ skatinamas Lietuvos kultūros paveldo ir meno kultūros integravimas į ugdymą, o „Lietuvių kalbos ir kultūrinio raštingumo mokymo gerinimo priemonių plane 2013-2016 metams“ numatoma būtinybė rengti kultūros paveldo pažinimo projektus. Švietimo įstatymo 27 str. 3 dalis reglamentuoja, jog mokinys, be privalomųjų mokomųjų dalykų, jų skirtingų programų (kursų), gali mokytis mokyklos siūlomų pasirenkamųjų dalykų, kuriuos nustato mokymo įstaiga. Mokinys, nepasirinkęs mokomųjų dalykų, į kuriuos integruotas kultūros paveldas, lieka nesupažindintas arba negauna informacijos apie kultūros paveldą.
Švietimo ir mokslo ministro 2010-04-09 įsakymu Nr. V-501 patvirtintas „Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašas“. Kiekviena aukštoji mokykla turi teisę rengti ir tvirtinti teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas. Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas baigusiems bakalauro studijas siūlo antrosios pakopos (magistro) paveldosaugos studijų programą, o Vilniaus Gedimino technikos universitetas – pirmosios pakopos (bakalauro) paminklosaugos ir regeneracijos studijų programą bei antrosios pakopos (magistro) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos modulį. Vilniaus dailės akademijoje nuo 2013 m. siūlomos restauratoriaus specialybės pirmosios (bakalauro) ir antrosios (magistro) pakopos studijos (Paminklotvarkos katedra), o VDA Kauno filiale – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir tvarkybos studijos. Kauno technologiniame universitete dėstoma pirmosios pakopos (bakalauro) paveldosaugos studijų programa. Šiaulių universiteto Istorijos fakultete siūloma gretutinė kryptis – paveldosauga. Tačiau aukštųjų mokymo įstaigų bendrųjų universitetinių dalykų sąrašuose vis dar stokojama paveldosaugos modulių.
Valstybinė kultūros paveldo komisija, siekdama Lietuvos kultūros paveldo integralumo su švietimo sistema, n u s p r e n d ž i a:
1. Siūlyti Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijoms, bendradarbiaujant su Lietuvos vaikų neformaliojo švietimo centru, pagal pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programą rengti seminarus/mokymus su metodinėmis rekomendacijomis ar paskaitų ciklą mokymo įstaigų vadovams ir pedagogams apie kultūros paveldą, lankytinus paveldo objektus, Lietuvos istoriją ir pan. bei paveldo integralumą su švietimo sistema.
2. Siūlyti Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijoms:
2.1. rengti specializuotas paveldosaugines programas kultūros paveldo objektuose, pritaikytas konkretaus amžiaus vaikams;
3. Siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai:
3.1. sisteminti paveldosauginius edukacinius užsiėmimus, didesnį dėmesį skiriant informacijos apie lankytinus objektus regionuose ir kontaktinius asmenis sklaidai;
3.2. raginti ugdymo įstaigas aktyviau dalyvauti Europos paveldo dienų, Europos žydų kultūros dienų ir kt. Kultūros paveldo departamento organizuojamuose renginiuose;
3.3. mokymo įstaigose skatinti viktorinas, renginius, filmų ir kt. konkursus paveldosaugos tematika;
3.4. rekomenduoti Lietuvos vaikų neformaliojo švietimo centrui rengiant „Nacionalinės kraštotyros ekspedicijos“ programas didesnį dėmesį skirti kultūros paveldo tematikai;
4. Siūlyti aukštosioms mokymo įstaigoms parengti paveldosaugos modulius ir įtraukti juos į pasirenkamų bendrųjų universitetinių dalykų sąrašus.