LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO INVENTORIZAVIMO
2022 m. vasario 25 d. Nr. S-1(6.2.-247)
Vilnius
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 8 straipsnio 1 dalis numato, kad „nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą sudaro inventorizavimas, konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimas ir registravimas“. To paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „nekilnojamasis kultūros paveldas inventorizuojamas surašant visus galimus jam priskirti kūrinius ir kitus daiktus. Inventorizavimo duomenys nuolat tikslinami, kaupiami ir sisteminami. Inventorizavimo tvarkos aprašą tvirtina kultūros ministras.“ Inventorizavimą organizuoja ir koordinuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas).
Šis procesas pradėtas tik 2021 m., nors apie būtinybę atlikti kultūros paveldo inventorizavimą jau dešimtmečius kalba ne tik Lietuvos Respublikos įstatymai, bet ir tarptautiniai teisės aktai[1]. Neatliekamo nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo problemą nuolatos akcentavo Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Paveldo komisija), apie jo nebuvimą pasisakė Valstybės kontrolė bei Specialiųjų tyrimų tarnyba. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2018 m. gegužės 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3-502/2018 taip pat konstatavo, kad „tiek inventorizavimas, tiek konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimas yra sudėtinė nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos dalis, kartu – ir jos apsaugos dalis. Tiek inventorizavimo, tiek konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimo metu nustatytų duomenų apie galimus nekilnojamajam kultūros paveldui priskirti kūrinius ir kitus daiktus užfiksavimas ir įtraukimas į apskaitą suteikia minimalią apsaugą apskaitomiems objektams. Taip įgyvendinamos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių ir įstatymų nuostatos, įpareigojančios išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą.“
Nors LVAT sprendime pažymėjo, jog inventoriuje esantys objektai turi minimalią apsaugą, tačiau nei NKPAĮ, nei Statybos įstatymas nenumato jokių apribojimų tokiems objektams, todėl būtina svarstyti ir apsispręsti, ar tikslinga tvarkant šiuos objektus taikyti tam tikras sąlygas ir reikalavimus. Paveldo komisijos nuomone nekilnojamojo kultūros paveldo inventorius turėtų būti informacijos ir žinių sankaupa apie galimai vertingus kultūros paveldo objektus ir vietoves, o ne dar vienas registras, kuriame esantiems objektams būtų nustatyti griežti apsaugos apribojimai. Inventoriuje esantys objektai vėliau gali ir nebūti paskelbti saugomais.
2022 m. vasario 2 d. tarpinstituciniame posėdyje Departamentas supažindino Paveldo komisiją su sukurtu ir pildomu Nekilnojamojo kultūros paveldo inventoriumi (toliau – Inventorius). Paveldo komisija, džiaugdamasi, kad procesas prasidėjo, kartu pažymi, kad 2021 m. pradėtas nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo procesas vyksta lėtai, kadangi inventorizavimo rezultatų siekiama bendruomenių, visuomenės, paveldosaugos specialistų ir savivaldybių geranoriška pagalba, o ne sistemingai, pagal nustatytą programą, vadovaujantis NKPAĮ 8 straipsniu. Dėl ribotų finansinių ir žmogiškųjų išteklių Inventorių tvarko tik vienas Departamento darbuotojas, kas taip pat riboja duomenų apdorojimo spartą. Pagal susitikimo metu Departamento pateiktą informaciją į Inventorių buvo suvesti apie 230 objektų duomenys. Inventorizavimo vykdymui užsiregistravo 25 juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie pateikė vos 10 duomenų anketų. Per 2022 m. Inventorių planuojama papildyti dar 300 objektų duomenimis. Atsižvelgiant į tokias inventorizavimo apimtis, sutvarkyti Inventorių užtruks dešimtmečius.
Kultūros ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-310 (nauja redakcija 2020 m. lapkričio 27 d.) patvirtinto Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo tvarkos aprašo 6 punkte yra įvardinta, kokie objektai gali būti inventorizuojami, tačiau jame nenumatyta galimybė inventorizuoti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje esančius vertingųjų savybių galimai turinčius objektus. Inventoriuje taip pat nėra galimybės matyti informacijos apie visą kompleksą – inventorizuojamos tik atskiros komplekso dalys.
Taip pat konstatuojame, jog parengta pernelyg sudėtinga duomenų pildymo anketa, todėl profesinės bendruomenės, visuomenė, paveldosaugos specialistai ir savivaldybių atstovai nenoriai įsitraukia į šį procesą. Pagal esantį teisinį reglamentavimą inventorizavimo duomenys privalo būti labai detalūs, todėl jų pildymas reikalauja didelio profesionalumo ir laiko sąnaudų. Toks išsamus duomenų pateikimas papildomai apkrauna nekilnojamojo kultūros paveldo surašymo darbą, labiau atitinka tolesnį apskaitos etapą – nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą.
Sudėtingas yra ir inventorizavimo proceso koordinavimas, kadangi būtinas nuolatinis komunikavimas su atsakingu Departamento darbuotoju. Siekiant supaprastinti duomenų pildymą tikslinga būtų liberalizuoti inventorizavimo vykdytojų darbą, t.y. pasinaudoti kitų veiklos sričių bei kitų valstybių gerąja praktika, kai informacinių technologijų pagalba sukuriama vykdytojo paskyra ir duomenys pildomi tiesiogiai, nereikalaujant nuolatinio Departamento darbuotojo dėmesio.
Manome, kad vis dar nepakankamas paties nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo proceso ir tam skirtos duomenų anketos viešinimas. Susitikime su Lietuvos savivaldybių asociacija Paveldo komisija paragino savivaldybes prisidėti prie šio darbo – ne tik inventorizuoti savo teritorijoje esantį paveldą, bet ir įvertinti, koks paveldas savivaldybėms yra svarbus, kuri jo dalis atspindi konkrečios savivaldybės tapatumą. Tačiau atskirų subjektų raginimo nepakanka. Pirmiausia reikėtų nusistatyti nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimu suinteresuotų asmenų ratą ir tuomet parengti viešinimo planą, skatinantį kuo didesnę proceso dalyvių įtrauktį. Savivaldybėms ir kitiems suinteresuotiems subjektams būtina parodyti paveldo inventorizavimo naudą.
Akcentuodama tai, jog inventorizavimas yra kultūros paveldo apsaugos pagrindas, o Inventorius – žinių apie praeitį šaltinis, bei vadovaudamasi Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 6 punktais Paveldo komisija n u s p r e n d ž i a:
1. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai rekomenduoti:
1.1. planuojant 2023 m. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos biudžetą, numatyti lėšų spartesniam inventorizavimo procesui;
2. Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos siūlyti:
2.1. atsižvelgiant į tai, kad 1999 m. Lietuvos Respublika ratifikuodama Europos architektūros paveldo apsaugos konvenciją įsipareigojo inventorizuoti kultūros vertybes, ir šis darbas iki šiol neatliktas, tam skirti ypatingą dėmesį;
2.2. siekiant sistemingo ir nuoseklaus nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo proceso, nustatyti nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo strategines kryptis ir prioritetus;
2.3. įsteigti atskirą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos skyrių ir sudaryti aiškų ilgalaikį skyriaus veiklos planą (į jį įtraukiant komunikaciją ir viešinimą);
2.4. supaprastinti nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo procesą siekiant kuo platesnio suinteresuotų asmenų dalyvavimo. Viešai skelbti duomenų anketų formas, kad potencialūs inventorizavimo vykdytojai galėtų su jomis susipažinti ir įsivertinti reikalingas kompetencijas;
2.5. sudaryti galimybę naudotis e. paslaugų portalo „Elektroniniai valdžios vartai“ paslaugomis, tvirtinant inventorizavimo vykdytojo tapatybę, pildant ir teikiant duomenų anketas;