Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYNYBOS IR SAUGUMO PRAMONĖS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

 

2024 m. liepos 3 d. Nr. 558

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsnio 4 dalimi, 9 straipsnio 6 dalimi ir 10 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1.  Patvirtinti pridedamus:

1.1.  Ginkluotės, karinės technikos ir kitos įrangos bei technologijų, svarbių prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti, sąrašą;

1.2Pramoninio bendradarbiavimo taikymo poveikio gaminių, kurie nėra skirti vien kariniams tikslams, konkurencijos sąlygoms Europos Sąjungos vidaus rinkoje vertinimo tvarkos aprašą;

1.3.  Pramoninio bendradarbiavimo vykdymo tvarkos aprašą.

2.  Įgalioti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą nustatyti kuriamų ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų, jų dalių apskaitos, apsaugos ir kontrolės reikalavimus.

 

 

 

Ministrė Pirmininkė                                                                                         Ingrida Šimonytė

 

 

Krašto apsaugos ministras                                                                           Laurynas Kasčiūnas

 

 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2024 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 558

 

 

GINKLUOTĖS, KARINĖS TECHNIKOS IR KITOS ĮRANGOS BEI TECHNOLOGIJŲ, SVARBIŲ PRIORITETINIAMS LIETUVOS KARIUOMENĖS PAJĖGUMAMS VYSTYTI, SĄRAŠAS

 

 

Eil. Nr.

Ginkluotė, karinė technika ir kita įranga bei technologijos, svarbios prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti

1.

Netiesioginės ugnies paramos pajėgumo:

1.1.

Savaeigių haubicų sistemos

1.2.

Minosvaidžių sistemos

1.3.

Kovinių bepiločių orlaivių sistemos

1.4.

Reaktyvinės salvinės sistemos

2.

Žvalgybinės informacijos rinkimo ir apdorojimo pajėgumo:

2.1.

Žvalgybinių bepiločių orlaivių sistemos

2.2.

Sausumos stebėjimo radarų sistemos

3.

Manevro sausumoje pajėgumo:

3.1.

Pėstininkų kovos mašinos

3.2.

Šarvuoti visureigiai

3.3.

Tankai

3.4.

Taktinės ir logistinės transporto priemonės

3.5.

Vidutinio ir ilgojo nuotolio prieštankinės sistemos

3.6.

Modernaus kario ginkluotė ir ekipuotė

3.7.

Taktinio ryšio priemonės

4.

Kitų sausumos pajėgumų:

4.1.

Elektromagnetinės kovos ir stebėjimo sistemos

4.2.

Sausumos minavimo ir išminavimo sistemos

4.3.

Cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės žvalgybos ir švarinimo sistemos

5.

Integruotos oro erdvės gynybos ir stebėjimo pajėgumo:

5.1.

Vidutinio siekio radarai

5.2.

Mobiliosios trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos

5.3.

Vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemos

6.

Kitų karinių oro pajėgumų:

6.1.

Sraigtasparniai, specialiai sukurti arba modifikuoti kariniam naudojimui

6.2.

Karinės paskirties transporto orlaiviai

7.

Jūrinės aplinkos suvokimo pajėgumo:

7.1.

Informacijos perdavimo įranga (ryšio įranga, informacinės sistemos ir kt.)

7.2.

Informacijos rinkimo įranga (sensoriai, jutikliai ir kt.)

8.

Kitų karinių jūrų pajėgumų:

8.1.

Jūrinės minavimo ir išminavimo sistemos

8.2.

Uosto ir priekrančių gynybos sistemos

8.3.

Daugiafunkciai laivai, specialiai sukurti arba modifikuoti kariniam naudojimui

8.4.

Jūrinių dronų sistemos

9.

Kitų pajėgumų:

9.1.

Karinė medicininė įranga ir transportas

9.2.

Kibernetinio saugumo pajėgumų komponentai, reikalingi karinėms operacijoms

9.3.

Esminiai mūšio šaudmenys

10.

Ilgojo laikotarpio prioritetinės naujos gynybos technologijos kariniams tikslams:

10.1.

Dirbtinis intelektas

10.2.

Autonominės sistemos

10.3.

Palydovinio stebėjimo sistemos

10.4.

Kosmoso technologijos

 

________________________

 

 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2024 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 558

 

 

PRAMONINIO BENDRADARBIAVIMO TAIKYMO POVEIKIO GAMINIŲ, KURIE NĖRA SKIRTI VIEN KARINIAMS TIKSLAMS, KONKURENCIJOS SĄLYGOMS EUROPOS SĄJUNGOS VIDAUS RINKOJE VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Pramoninio bendradarbiavimo taikymo poveikio gaminių, kurie nėra skirti vien kariniams tikslams, konkurencijos sąlygoms Europos Sąjungos vidaus rinkoje vertinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatomi pramoninio bendradarbiavimo taikymo poveikio gaminių, kurie nėra skirti vien kariniams tikslams, konkurencijos (toliau – poveikis konkurencijai) sąlygoms Europos Sąjungos vidaus rinkoje vertinimo (toliau – poveikio konkurencijai vertinimas) tikslai, atvejai, kada poveikio konkurencijai vertinimas turi būti atliekamas, ir poveikio konkurencijai vertinimo atlikimo tvarka. 

2. Poveikio konkurencijai vertinimas atliekamas siekiant įvertinti, ar Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatyme įtvirtinto pramoninio bendradarbiavimo taikymas neturės neigiamo poveikio gaminių, kurie nėra skirti vien kariniams tikslams, konkurencijos sąlygoms Europos Sąjungos vidaus rinkoje (toliau – rinka).

3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Gynybos ir saugumo pramonės įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme.

4. Poveikio konkurencijai vertinimas atliekamas kiekvieną kartą, kai Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo nustatyta tvarka gaunamas perkančiosios organizacijos, veikiančios gynybos ir saugumo srityje, kreipimasis dėl sprendimo taikyti pramoninį bendradarbiavimą (toliau – kreipimasis).

 

II SKYRIUS

POVEIKIO KONKURENCIJAI VERTINIMAS

 

5. Poveikio konkurencijai vertinimą pagal perkančiosios organizacijos, veikiančios gynybos ir saugumo srityje, kreipimąsi atlieka Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Atliekant poveikio konkurencijai vertinimą naudojamas Pramoninio bendradarbiavimo taikymo poveikio gaminių, kurie nėra skirti vien kariniams tikslams, konkurencijos sąlygoms Europos Sąjungos vidaus rinkoje vertinimo klausimynas (toliau – klausimynas), kurio forma nustatyta Aprašo priede. Poveikio konkurencijai vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo perkančiosios organizacijos kreipimosi dienos, išskyrus Aprašo 9 punkte nustatytus atvejus, kai kreipiamasi dėl informacijos pateikimo. Tokiu atveju poveikio konkurencijai vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokios informacijos gavimo dienos.

6. Pasitelkiant klausimyną, turi būti nustatoma, ar pramoninio bendradarbiavimo taikymas nesukelia neproporcingai didelių nenumatytų pasekmių, kurios galėtų neigiamai paveikti konkurencijos sąlygas rinkoje dėl gaminių, kurie nėra skirti vien kariniams tikslams, rizikos. Jeigu atsakymai į visus klausimus yra neigiami, mažai tikėtina, kad pramoninis bendradarbiavimas darys poveikį konkurencijai ir kad toks poveikis bus neigiamas, todėl tolesnis pramoninio bendradarbiavimo poveikio konkurencijai vertinimas gali būti nebeatliekamas. Jeigu nors į vieną klausimą atsakoma teigiamai, turi būti įvertintos galimos taikyti priemonės ir išrinkta tinkamiausia priemonė, kuri nedarytų poveikio konkurencijai arba neigiamas poveikis konkurencijai būtų minimalus ir proporcingas, kiek tai būtina pramoniniam bendradarbiavimui taikyti.

7. Krašto apsaugos ministerijos prašymu Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba teikia konsultacijas dėl poveikio konkurencijai vertinimo metodų ir vertinimo rezultatų.

8. Konkurencijos taryba, teikdama konsultacijas, gali pateikti Krašto apsaugos ministerijai rekomendacijas dėl priemonių taikymo, kurios nedarytų poveikio konkurencijai arba neigiamas poveikis konkurencijai būtų minimalus ir proporcingas siekiamiems tikslams.

 

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

9. Krašto apsaugos ministerija, atlikdama poveikio konkurencijai vertinimą, privalo kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją dėl informacijos apie ūkio subjektus, jų vykdomą veiklą, apyvartą, darbuotojų skaičių, užimamą rinkos dalį, gaminamas prekes ir teikiamas paslaugas ir kitos su poveikio konkurencijai vertinimu susijusios informacijos pateikimo, taip pat turi teisę kreiptis ir į kitas valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas dėl šios informacijos pateikimo ar prašyti pateikti nuomonę dėl klausimyne pateiktos informacijos. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos prašomą informaciją ar nuomonę turi pateikti per 5 darbo dienas nuo Krašto apsaugos ministerijos kreipimosi gavimo.

10. Atlikus poveikio konkurencijai vertinimą, sprendžiama dėl pramoninio bendradarbiavimo taikymo galimybių Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo nustatyta tvarka.

________________________

 

 

 

Pramoninio bendradarbiavimo taikymo poveikio gaminių, kurie nėra skirti vien kariniams tikslams, konkurencijos sąlygoms Europos Sąjungos vidaus rinkoje vertinimo tvarkos aprašo 

priedas

 

 

(Pramoninio bendradarbiavimo taikymo poveikio gaminių, kurie nėra skirti vien kariniams tikslams, konkurencijos sąlygoms Europos Sąjungos vidaus rinkoje vertinimo

klausimyno forma)

 

PRAMONINIO BENDRADARBIAVIMO TAIKYMO POVEIKIO GAMINIŲ, KURIE NĖRA SKIRTI VIEN KARINIAMS TIKSLAMS, KONKURENCIJOS SĄLYGOMS EUROPOS SĄJUNGOS VIDAUS RINKOJE VERTINIMO

KLAUSIMYNAS

 

_______________ Nr.____________

(data)

 

 

Perkančiosios organizacijos, veikiančios gynybos ir saugumo srityje, ketinama įsigyti karinė įranga

 

 

(Nurodyti pagal Bendrąjį karinės įrangos sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1216 „Dėl Bendrojo karinės įrangos sąrašo patvirtinimo“)

Taikant pramoninį bendradarbiavimą vystoma ginkluotė, karinė technika ir kita įranga bei technologijos, svarbios prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti, pramoninio bendradarbiavimo vertė, Eur

 

Potencialūs Lietuvos Respublikoje veikiantys juridiniai asmenys ir kitos organizacijos ar jų padaliniai, kurie gali dalyvauti pramoniniame bendradarbiavime (jų vykdoma veikla (gaminamos prekės ir teikiamos paslaugos), jų apyvarta, darbuotojų skaičius, užimama rinkos dalis)

 

 

POVEIKIO KONKURENCIJOS SĄLYGOMS VERTINIMAS

1.       Kokias atskiras ūkio sritis, kurios nėra susijusios su ginkluotės, karinės technikos ir kitos įrangos gamyba, technine priežiūra, remontu, modernizavimu ir kitomis paslaugomis (toliau kartu – karinės įrangos gamyba), gali paveikti pramoninis bendradarbiavimas?

 

Atsakymo pagrindimas

 

2.       Ar numatomas taikyti pramoninis bendradarbiavimas paveiks inovacijų diegimą įmonėse, kurių veikla nėra susijusi su karinės įrangos gamyba?  

 

 

Atsakymo pagrindimas

 

3.       Ar numatomas taikyti pramoninis bendradarbiavimas keičia verslo, kurio veikla nesusijusi su karinės įrangos gamyba, veiklos sąlygas, t. y. veikia ūkio subjektų finansines, konkurencijos, investicijų, eksporto, inovacijų kūrimo sąlygas?

 

Atsakymo pagrindimas

 

4.       Ar numatomas taikyti pramoninis bendradarbiavimas tiesiogiai arba netiesiogiai paveiktų ūkio subjekto įėjimą į rinką, nesusijusią su karinės įrangos gamyba?

(Ūkio subjekto galimybės įeiti į rinką potencialiai apribojamos, kai jam suteikiamos išimtinės ar specialiosios teisės; kai numatoma pirkti prekes ar paslaugas tik iš vieno ūkio subjekto ar apibrėžtos ūkio subjektų grupės; kai nustatomas fiksuotas ūkio subjektų skaičius; kai iš esmės padidėja įėjimo į rinką ar išėjimo iš rinkos sąnaudos ir panašiai.)

 

Atsakymo pagrindimas

 

5.       Ar numatomas taikyti pramoninis bendradarbiavimas paveiktų ūkio subjektų galimybes konkuruoti rinkoje, nesusijusioje su karine įranga?

(Ūkio subjekto galimybės konkuruoti potencialiai suvaržomos, kai ribojamos galimybės nustatyti prekių ar paslaugų kainas; kai nustatomi nepagrįsti prekių savybių reikalavimai; kai reikšmingai padidėja dalies rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiklos sąnaudos; kai ribojamas prekių pardavimo būdų ar vietos pasirinkimas ir panašiai.)

 

Atsakymo pagrindimas

 

 

Išvada:

 

□ pramoninis bendradarbiavimas neigiamo poveikio konkurencijai neturės

 

□ pramoniniu bendradarbiavimu gali būti daromas neigiamas poveikis konkurencijai

 

Galimos priemonės, padėsiančios sumažinti neigiamą poveikį konkurencijai

(pildoma, jei nustatoma, kad pramoninis bendradarbiavimas gali daryti neigiamą poveikį konkurencijai)

 

 

 

 

 

__________________________________________     ___________       ____________________

(vertinimą atlikusio asmens pareigų pavadinimas)             (parašas)                (vardas ir pavardė)

 

 

 

 

 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2024 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 558



 

 

PRAMONINIO BENDRADARBIAVIMO VYKDYMO

TVARKOS APRAŠAS

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Pramoninio bendradarbiavimo vykdymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato pramoninio bendradarbiavimo vykdymo tvarką, pramoninio bendradarbiavimo priemonių svarbos ginkluotės, karinės technikos ar kitos įrangos bei technologijų srities vystymui įverčius ir standartines pramoninio bendradarbiavimo sutarties sąlygas, išdėstytas standartinėje pramoninio bendradarbiavimo sutarties formoje.

2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatyme (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme.

 

II SKYRIUS

PRAMONINIO BENDRADARBIAVIMO VYKDYMAS

 

3. Perkančioji organizacija, Įstatymo nustatyta tvarka gavusi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos sprendimą taikyti pramoninį bendradarbiavimą (toliau – Sprendimas), juo vadovaudamasi parengia pramoninio bendradarbiavimo sutarties (toliau – Sutartis) projektą pagal Aprašo priede nurodytas standartines pramoninio bendradarbiavimo sutarties sąlygas, išdėstytas standartinės pramoninio bendradarbiavimo sutarties formoje, ir prideda prie karinės įrangos pirkimo dokumentų. Sutarties šalys abipusiu sutarimu gali Sutarties XIII skyriuje susitarti dėl papildomų Sutarties sąlygų, kurios negali prieštarauti standartinės pramoninio bendradarbiavimo sutarties formoje nurodytoms sąlygoms. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose taip pat turi nurodyti, kad tiekėjas, prieš sudarydamas karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartį, privalo pasirašyti Sutartį.

4. Perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentuose nurodyti, kad tiekėjas, jo subtiekėjai, gamintojai, pasitelkiami kiti ūkio subjektai bei juos kontroliuojantys asmenys, kurie bus pasitelkiami pramoniniam bendradarbiavimui įgyvendinti, bus tikrinami dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 3 dalį ir 4 dalies 4 punktą.

5. Perkančioji organizacija, atlikusi pirkimo procedūras, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dienos, kada Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nustatyta tvarka galima pasirašyti karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartį, informuoja Krašto apsaugos ministeriją ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kad pirkimo dalyvis, kuris įgijo teisę pasirašyti karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Tiekėjas), yra pasirengęs sudaryti Sutartį, ir pateikia Krašto apsaugos ministerijai Sutarties projektą.

6. Krašto apsaugos ministerija, gavusi Aprašo 5 punkte nurodytą perkančiosios organizacijos informaciją apie atliktas pirkimo procedūras ir Sutarties projektą, per 5 darbo dienas pateikia Tiekėjui Sutarties projektą pasirašyti. Tiekėjas privalo pateikti Krašto apsaugos ministerijai pasirašytą Sutartį ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Sutarties projekto gavimo dienos. Krašto apsaugos ministerija ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija Sutartį pasirašo per 5 darbo dienas nuo Sutarties projekto gavimo dienos, o ši Sutartis įsigalioja tą pačią dieną kaip ir karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartis.

7. Sutarties šalims pasirašius Sutartį, Krašto apsaugos ministerija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos informuoja perkančiąją organizaciją apie galimybę pasirašyti karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartį.

8. Perkančiajai organizacijai ir Tiekėjui pasirašius karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartį, Tiekėjas per 20 darbo dienų nuo Sutarties įsigaliojimo dienos turi pateikti Sutarties šalims informaciją, kokiomis Įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nurodytomis priemonėmis (toliau – Priemonės) bus įgyvendinta Sutartis. 

9. Sutartį Tiekėjas gali įgyvendinti Priemonėmis, kurios Aprašo 10 punkte nustatyta tvarka iš anksto suderinamos su Krašto apsaugos ministerija ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir yra susijusios su Sprendime nurodyta ginkluote, karine technika ar kita įranga bei technologijomis.

10. Tiekėjas, vykdydamas Sutartį, gali vykdyti vieną ar daugiau pramoninio bendradarbiavimo Priemonių. Krašto apsaugos ministerija ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija privalo pritarti arba atsisakyti pritarti Priemonės taikymui per 15 darbo dienų nuo Tiekėjo kreipimosi gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai Aprašo 11 punkte nurodytais atvejais Tiekėjo yra prašoma pateikti papildomų paaiškinimų. Tokiu atveju terminas pateikti pritarimą arba atsisakymą pritarti Priemonės taikymui  pratęsiamas 5 darbo dienomis nuo papildomos informacijos gavimo dienos. Krašto apsaugos ministerijai ar Ekonomikos ir inovacijų ministerijai motyvuotai atsisakius patvirtinti Tiekėjo siūlomą Priemonę, Tiekėjas privalo siūlyti kitą Priemonę. Krašto apsaugos ministerijai ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pritarus Priemonei per 90 dienų nuo Sutarties įsigaliojimo dienos turi būti ir sudarytas Aprašo 12 punkte nurodytas papildomas susitarimas prie Sutarties.

11. Tiekėjas, teikdamas derinti ketinamas vykdyti pramoninio bendradarbiavimo Priemones, privalo nurodyti, kurią iš Sutartyje nurodytos ginkluotės, karinės technikos ir kitos įrangos bei technologijų ketinama vystyti, kurias iš Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nurodytų Priemonių yra ketinama vykdyti, pateikti pagrindimą, kaip konkrečių Priemonių įgyvendinimas prisideda prie ginkluotės, karinės technikos ar kitos įrangos bei technologijų, svarbių prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams, vystymo, pateikti finansinį Priemonių taikymo kaštų pagrindimą ir detalų Priemonių vykdymo planą, kuriame būtų nurodyti Priemonės įgyvendinimo tarpinis (kai įvykdyta 50 proc. Priemonės) ir galutinis (100 proc. įvykdymo) terminai bei ataskaitų pateikimo terminai. Siekdamos įsitikinti ketinamų vykdyti pramoninio bendradarbiavimo Priemonių tinkamumu, Krašto apsaugos ministerija ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija gali prašyti Tiekėjo papildomų paaiškinimų.

12. Krašto apsaugos ministerija, pritardama ketinamai vykdyti Priemonei, įvertina, ar šios Priemonės vykdymas prisideda prie Sutartyje nurodytos ginkluotės, karinės technikos ar kitos įrangos bei technologijų vystymo, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtina, kad Priemonė atitinka Įstatymo 10 straipsnio 7 dalį. Krašto apsaugos ministerijai ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pritarus Tiekėjo pateiktai (-oms) Priemonei (-ėms), Sutarties Šalys sudaro papildomą susitarimą prie Sutarties, kuriame užfiksuojama Aprašo 11 punkte nurodyta informacija.

13. Tiekėjas neturi teisės reikalauti tiesioginių ar netiesioginių nuostolių atlyginimo, susijusio su iš anksto nepatvirtintų Priemonių vykdymu.

14. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, pritardama Priemonių vykdymui, pritaiko tokius įverčius:

14.1. Jei yra perduodamos technologijos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijoms ir (ar) Lietuvos Respublikoje veikiantiems juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms ar jų padaliniams (toliau – Ūkio subjektai), taikomas įvertis – 7. Technologijos turi būti perduodamos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijoms ir (ar) Ūkio subjektams, kurie naudoja perduotą technologiją savo ar kartu su Tiekėju vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje ar konkrečiame vykdomame projekte. Technologijų perdavimo tikslas turi būti kurti naujus ar patobulintus gynybos pramonės produktus, procesus arba paslaugas Krašto apsaugos ministerijos Sprendime nurodytos ginkluotės, karinės technikos ar kitos įrangos bei technologijų srityse.

14.2. Jei yra investuojama į Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonę Investicijų įstatymo ir kitų investavimą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, taikomas įvertis – 5. Investavimas apima veiklas, kuriomis Tiekėjas finansuoja Ūkio subjekto veiklą, kuri padeda didinti Ūkio subjekto kompetencijas ir gebėjimus Krašto apsaugos ministerijos Sprendime nurodytai ginkluotei, karinei technikai ir kitai įrangai bei technologijoms vystyti. Įverčio skyrimas finansavimui daro prielaidą, kad Ūkio subjektas pervestas lėšas gali laisvai naudoti savo veiklai Krašto apsaugos ministerijos Sprendime nurodytose ginkluotės, karinės technikos ar kitos įrangos bei technologijų srityse, neįsipareigodamas mainais Tiekėjui perleisti gynybos pramonės produktus arba suteikti gynybos paslaugas.

14.3. Jei sudaromos sąlygos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijoms ir (ar) Ūkio subjektams naudotis Tiekėjo ar gamintojo gamybos, tyrimų ar testavimo infrastruktūra, taikomas įvertis – 3. Sąlygų naudotis infrastruktūra sudarymas reiškia, kad Tiekėjas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų ir (ar) Ūkio subjektų veiklai, kuri susijusi su Krašto apsaugos ministerijos Sprendime nurodytos ginkluotės, karinės technikos ir kitos įrangos bei technologijų vystymu, suteikia nemokamą prieigą prie Tiekėjo gamybos ar bandymų patalpų. Ekonomikos ir inovacijų ministerija skaičiuoja vertę, atsižvelgdama į tokių paslaugų rinkos vertę.

14.4. Jei yra teikiamos Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms ir (ar) Ūkio subjektams konsultacijos karinės įrangos gamybos, technologijų ar inovacijų srityse, taikomas įvertis – 1. Tiekėjas konsultuoja Lietuvos mokslo ir studijų institucijas ir (ar) Ūkio subjektus karinės įrangos gamybos, technologijų ar inovacijų srityse, susijusiose su Sprendime nurodytos ginkluotės, karinės technikos ir kitos įrangos bei technologijų vystymu. Konsultavimo paslaugas teikia Tiekėjo personalas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija vertinimą atlieka pagal Tiekėjo pateiktas suteiktų konsultavimo paslaugų pagrįstas darbo valandas ir personalo sąnaudas.

14.5.  Jei yra įsigyjamos prekės ar paslaugos iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijų ir (ar) Ūkio subjektų, taikomas įvertis – 1. Įsigyjamos prekės ar paslaugos turi būti naudojamos vystant Sprendime nurodytą ginkluotę, karinę techniką ir kitą įrangą bei technologijas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija vertinimą atlieka pagal Tiekėjo įvykdytų pirkimo–pardavimo ar paslaugų sutarčių įsipareigojimų vertes.

15. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pritaikyti įverčiai yra dauginami iš Tiekėjo įvykdytų įsipareigojimų vykdymo kaštų ir sandauga yra įskaitoma į pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimų vertę, nurodytą Sprendime, arba jos dalis, jei įskaitoma Priemonė yra mažesnės vertės nei Sprendime nurodyta pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimų vertė. Jei Tiekėjo siūloma Priemonė atitinka daugiau nei vieną Aprašo 14 punkto nuostatų, taikomas tik vienas, didžiausias pagal vertę, įvertis. Jei siūloma daugiau nei viena Priemonė, kiekvienai iš Priemonių, jei jos atitinka Aprašo 14 punkte nurodytas nuostatas, pritaikomas įvertis.

16. Tiekėjas, vykdydamas pramoninio bendradarbiavimo Priemones, dėl kiekvienos Krašto apsaugos ministerijos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos patvirtintos Priemonės vykdymo privalo teikti ataskaitas, kuriose būtų detaliai aprašoma įvykdyta ar vykdoma pramoninio bendradarbiavimo Priemonė ir pateikiami jos vykdymą pagrindžiantys dokumentai. Tiekėjas turi pateikti dvi ataskaitas: pirmą – įvykdęs 50 proc. Priemonės, antrą – įvykdęs visą Priemonę, t. y. 100 proc. Krašto apsaugos ministerija ir Ekonomikos inovacijų ministerija gali prašyti papildomų paaiškinimų ir įrodymų, kad pramoninio bendradarbiavimo Priemonės buvo įvykdytos. Neįvykdžius tarpinių rezultatų, Tiekėjui taikomos netesybos, kurios mokamos Sutartyje nustatyta tvarka.

17. Jei yra keičiama karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartis ir dėl to didėja karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutarties vertė, atitinkamai proporcingai didinama ir Sutarties vertė.

18. Bet kokie iš anksto patvirtintų pramoninio bendradarbiavimo Priemonių pakeitimai turi būti Sutarties šalių užfiksuojami pakeičiant Sutarties šalių sudarytą papildomą susitarimą, nurodytą Aprašo 12 punkte.

19. Perkančioji organizacija per 3 darbo dienas nuo susitarimo pakeisti karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartį pasirašymo dienos privalo informuoti Krašto apsaugos ministeriją ir Ekonomikos ir inovacijų ministeriją apie karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimus, kai keičiasi šios sutarties vertė. Krašto apsaugos ministerija tokiu atveju inicijuoja pakeitimą, kuriuo yra atitinkamai keičiama ir Sutarties vertė.

20. Krašto apsaugos ministerijai ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vienašališkai nutraukus Sutartį dėl Tiekėjo kaltės, perkančioji organizacija turi teisę nutraukti ir karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartį arba, Tiekėjui sutikus, Sutarties 3.1.2 papunktyje nurodyta verte sumažinti karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutarties vertę. Tiekėjui vienašališkai nutraukus Sutartį dėl Krašto apsaugos ministerijos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kaltės, jis turi teisę nutraukti ir karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartį.  

21. Perkančiajai organizacijai dėl Tiekėjo kaltės vienašališkai nutraukus karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartį, Krašto apsaugos ministerija ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Jei karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartis nutraukiama dėl perkančiosios organizacijos kaltės, Tiekėjas turi teisę vienašališkai nutraukti ir Sutartį.

 

 

––––––––––––––––––––

 

 

Pramoninio bendradarbiavimo vykdymo tvarkos aprašo

priedas 

 

 

 

(Standartinės pramoninio bendradarbiavimo sutarties forma)

 

PRAMONINIO BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS

 

 

I. Sutarties šalys

 

______________________________[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija] (toliau – __________),

_______________________________[Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ar jos įgaliota institucija] (toliau – ________________, o abi kartu Institucijos)

ir

tiekėjas ______________________(toliau – Tiekėjas), ir gamintojas ___________________ [jei vadovaujantis Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi sutartį turi pasirašyti ir gamintojas] (toliau – Gamintojas), o visos šalys kartu – Šalys),

atsižvelgdami į planuojamą sudaryti _________________[karinės įrangos] pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Pirkimo sutartis) tarp Tiekėjo ir ________________[perkančioji organizacija] (toliau – Perkančioji organizacija) ir į tai, kad, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsniu ir Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymo III skyriaus nuostatomis, nuspręsta taikyti pramoninį bendradarbiavimą,

 

sudaro šią pramoninio bendradarbiavimo sutartį (toliau – Sutartis).

 

II. Vartojamos sąvokos

 

2.1. Lietuvos Respublikos ūkio subjektas šioje Sutartyje suprantamas kaip fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys, veikiantis Lietuvoje, su kuriuo Tiekėjas vykdo pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimus.

2.2. Pramoninis bendradarbiavimas suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Gynybos ir saugumo pramonės įstatyme.

 

III. Tiekėjo įsipareigojimai

 

3.1. Tiekėjas įsipareigoja:

3.1.1. Sutarties nustatyta tvarka vykdyti pramoninį bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos ūkio subjektais, jei Perkančioji organizacija su Tiekėju sudarys Pirkimo sutartį;

3.1.2. pramoniniam bendradarbiavimui skirti [__________] procentų nuo visos Pirkimo sutarties vertės – ______________EUR.

3.2. Jei, vadovaujantis Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, Sutartį privalo pasirašyti ir Gamintojas, Tiekėjas ir Gamintojas yra solidariai atsakingi už Sutartyje nustatytų įsipareigojimų vykdymą ir visos Sutartyje Tiekėjui nurodytos teisės ir pareigos taikomos ir Gamintojui.

3.3. Gavęs išankstinį raštišką Institucijų patvirtinimą, įsipareigojimams pagal šią Sutartį vykdyti Tiekėjas gali pasitelkti kitus jį kontroliuojančius ar jo kontroliuojamus juridinius asmenis arba pagrindinius subrangovus, dalyvaujančius vykdant Pirkimo sutartį. Tokios kitų subjektų vykdomos sutartys gali būti pripažintos kaip tinkama priemonė Sutarčiai įvykdyti, jei atitinka Sutarties 4.2 papunktyje nurodytas sąlygas. Tinkamų subjektų, kuriuos iš anksto patvirtino Institucijos, sąrašas pridedamas prie šios Sutarties. Bet kokie subjektų sąrašo pakeitimai turi būti Sutarties Šalių patvirtinti raštu ir pridėti prie šios Sutarties.

 

IV. Taikymo sritis ir vykdymas

 

4.1. Tiekėjas Sutarties 3.1 papunktyje nurodytą įsipareigojimą vykdo įgyvendindamas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nurodytas priemones (toliau – Priemonės), kurias iš anksto privalo suderinti su Institucijomis Pramoninio bendradarbiavimo vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka. Institucijoms suderinus Priemones ir joms pritarus, Aprašo nustatyta tvarka Šalys sudaro susitarimą (toliau – Susitarimas) prie šios Sutarties, kuriame yra nurodomos Priemonės, kurios yra ketinamos vykdyti, pagrindimas, kaip konkrečių Priemonių įgyvendinimas prisideda prie ginkluotės, karinės technikos ar kitos įrangos bei technologijų, nurodytų Sutarties 4.3 papunktyje, vystymo, pateikiamas finansinis Priemonių taikymo kaštų pagrindimas ir detalus Priemonių vykdymo planas, kuriame nurodyti ir Priemonės įgyvendinimo tarpinis (kai įvykdyta 50 proc. Priemonės) ir galutinis (100 proc. įvykdymo) terminai bei Priemonės vykdymo ataskaitų pateikimo terminai. Šis Susitarimas privalo būti pasirašytas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Sutarties įsigaliojimo dienos.

4.2. Pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimų vykdymas gali būti patvirtintas tik tada, kai veikla atitinka visas šias sąlygas:

4.2.1. veikla turi būti vykdoma vystant Sutarties 4.3 papunktyje nustatytą ginkluotę, karinę techniką ir kitą įrangą ar technologijas;

4.2.2. veikla turi būti vykdoma taikant vieną ar daugiau iš Sutarties 4.4 papunktyje nustatytų Priemonių;

4.2.3. veikla negali turėti neigiamo poveikio gaminių, kurie nėra skirti vien kariniams tikslams, konkurencijos sąlygoms Europos Sąjungos vidaus rinkoje.

4.3. Pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimai privalo būti vykdomi vystant šią ginkluotę, karinę techniką ir kitą įrangą bei technologijas, svarbias prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti:

4.3.1. ___________________[konkreti ginkluotė, karinė technika ir kita įranga ar technologija, nurodyta Krašto apsaugos ministerijos sprendime dėl pramoninio bendradarbiavimo taikymo];

4.3.2. ___________________[konkreti ginkluotė, karinė technika ir kita įranga ar technologija, nurodyta Krašto apsaugos ministerijos sprendime dėl pramoninio bendradarbiavimo taikymo];

4.3.3. __________________________________ .

4.4. Pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimo vykdymas gali apimti vieną ar kelias iš Priemonių, nurodytų Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje.

4.5. Priemonių įverčiai pritaikomi ir Priemonės įskaitomos Aprašo 14–16 punktuose nustatyta tvarka. Tiekėjas, vykdydamas Priemones, privalo Aprašo 16 punkte nustatyta tvarka Institucijoms teikti Priemonės vykdymo ataskaitas, kuriose detaliai aprašoma įvykdyta ar vykdoma Priemonė ir pateikiami pagrindžiantys dokumentai.

4.6. Jei Tiekėjo vykdomos Priemonės neatitinka išankstiniame patvirtinime ir papildomame Šalių susitarime nurodytame Sutarties 4.1 papunktyje nustatytų sąlygų, Institucijos per 15 dienų nuo šių aplinkybių paaiškėjimo pateikia Tiekėjui prašymą per protingą, ne trumpesnį nei 15 darbo dienų, Institucijų nustatytą terminą pašalinti Priemonių vykdymo trūkumus. Jei Tiekėjas per protingą Institucijų nustatytą terminą nepašalina Priemonių trūkumų ir dėl to yra praleidžiamas tarpinis ar galutinis Priemonės įvykdymo terminas, yra taikoma Sutarties V skyriuje nustatyta Tiekėjo atsakomybė.

4.7. Tiekėjas neturi teisės reikalauti tiesioginių ar netiesioginių nuostolių atlyginimo, susijusio su iš anksto nepatvirtintų ir papildomame Šalių susitarime nurodytame Sutarties 4.1 papunktyje nustatytų Priemonių vykdymu.

 

V. Atsakomybė

 

5.1. Tiekėjas, dėl jo kaltės vėluodamas įvykdyti Priemonę per iš anksto su Institucijomis suderintus tarpinius ar galutinius terminus, už kiekvieną vėlavimo dieną privalo mokėti 0,02 proc. dydžio, skaičiuojant nuo vėluojamos įvykdyti Priemonės vertės, delspinigius, kurie negali viršyti 10 procentų visos Sutarties vertės.

5.2. Institucijos įgyja teisę, apie tai raštu įspėjusios Tiekėją ne vėliau kaip 30 dienų prieš Sutarties nutraukimą, vienašališkai nutraukti Sutartį, jeigu yra padaromas esminis Sutarties pažeidimas, kai:

5.2.1. Tiekėjas vėluoja įvykdyti Priemones, praleisdamas iš anksto su Institucijomis suderintą Priemonės įgyvendinimo galutinį terminą;

5.2.2. yra pažeidžiamos Sutarties 13.2 papunkčio nuostatos;

5.2.3. dėl Tiekėjo kaltės per daugiau nei 90 dienų nuo Sutarties įsigaliojimo nėra sudaromas Susitarimas, nurodytas Sutarties 4.1 papunktyje;

5.2.4. Perkančioji organizacija vienašališkai dėl Tiekėjo kaltės nutraukia karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartį;

5.2.5. esant kitoms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 ir 6.219 straipsnių aplinkybėms.

5.3. Tiekėjas tokio nutraukimo atveju privalo sumokėti 15 proc. nuo Sutarties vertės dydžio baudą, kuri yra laikoma minimaliais Institucijų iš anksto nustatytais nuostoliais. Jei dėl vienašalio Sutarties nutraukimo Institucijų ar Perkančiosios organizacijos patirti tiesioginiai nuostoliai viršija baudos dydį, Institucijos turi teisę reikalauti iš Tiekėjo bauda nepadengtų nuostolių dalies Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis.  

5.4. Jei Tiekėjas turi sumokėti baudą, bauda turi būti sumokėta ______________________________[Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija] per jos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 45 dienos, bet ne ilgesnis nei 60 dienų.

5.5. Tiekėjas įgyja teisę, apie tai raštu įspėjęs Institucijas ne vėliau kaip 30 dienų prieš Sutarties nutraukimą, vienašališkai nutraukti Sutartį, jeigu yra padaromas esminis Sutarties pažeidimas, kai:

5.5.1. dėl Institucijų kaltės per daugiau nei 90 dienų nuo Sutarties įsigaliojimo nėra sudaromas Susitarimas, nurodytas Sutarties 4.1 papunktyje;

5.5.2. Tiekėjas vienašališkai dėl Perkančiosios organizacijos kaltės nutraukia karinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartį;

5.5.3. esant kitoms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 ir 6.219 straipsnių aplinkybėms.

5.6. Tiekėjui vienašališkai nutraukus Sutartį, jis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali reikalauti dėl tokio nutraukimo kilusių tiesioginių nuostolių atlyginimo.

 

VI. Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės

 

6.1. Šalis nėra laikoma atsakinga už bet kokių įsipareigojimų pagal šią Sutartį neįvykdymą, jeigu įrodo, kad tai įvyko dėl neįprastų aplinkybių, kurių Šalys negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti bei užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti. Nenugalimos jėgos aplinkybėmis laikomos aplinkybės, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnyje ir Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“. Nustatydamos nenugalimos jėgos aplinkybes Šalys vadovaujasi Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 222 „Dėl Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos patvirtinimo“. Esant nenugalimos jėgos aplinkybėms Sutarties Šalys Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka yra atleidžiamos nuo atsakomybės už Sutartyje numatytų prievolių neįvykdymą, dalinį neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, o įsipareigojimų vykdymo terminas pratęsiamas, bet tik tiek, kiek truko nenugalimos jėgos aplinkybės.

6.2. Šalis, prašanti ją atleisti nuo atsakomybės, privalo pranešti kitai Šaliai raštu apie nenugalimos jėgos aplinkybes nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų nuo tokių aplinkybių atsiradimo ar paaiškėjimo, pateikdama įrodymus, kad ji ėmėsi visų pagrįstų atsargumo priemonių ir dėjo visas pastangas, kad sumažintų išlaidas ar neigiamas pasekmes, taip pat pranešti galimą įsipareigojimų įvykdymo terminą. Pranešimo taip pat reikalaujama, kai išnyksta įsipareigojimų nevykdymo pagrindas.

 

VII. Sutarties pakeitimai

 

7.1. Šios Sutarties pakeitimai atliekami Šalių raštišku susitarimu ir yra neatskiriama Sutarties dalis.

7.2. Pasikeitus Pirkimo sutarties vertei, Šalys privalo rašytiniu susitarimu pakeisti ir Sutarties vertę, jei reikia, pakeisti ir iš anksto su Institucijomis suderintų Priemonių vertę.

7.3. Kiekviena iš Šalių privalo informuoti kitą Šalį nedelsdama, jei pasikeičia juridinio asmens teisinis statusas, pradėtas bankroto ar restruktūrizavimo procesas arba Šalis likviduojama savanoriškai.

 

VIII. Ginčų sprendimo tvarka

 

8.1. Sutartis sudaryta ir turi būti aiškinama pagal Lietuvos Respublikos teisę. Sutarties vykdymas gali būti aiškinamas Šalių raštišku sutarimu nekeičiant Sutarties sąlygų.

8.2. Visi tarp Sutarties Šalių kilę ginčai ar nesutarimai, susiję su Sutartimi, sprendžiami derybų būdu, o nepavykus taip išspręsti ginčo, jis bus nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teismuose pagal Krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos buveinės vietą.

 

IX. Kontaktiniai asmenys

9.1.  [Krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos kontaktinio asmens vardas, pavardė, pareigos, el. paštas ir telefono numeris]

9.2. [Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos kontaktinio asmens vardas, pavardė, pareigos, el. paštas ir telefono numeris]

9.3. [Tiekėjo kontaktinio asmens vardas, pavardė, pareigos, el. paštas ir telefono numeris]

9.4. [Gamintojo kontaktinio asmens vardas, pavardė, pareigos, el. paštas ir telefono numeris, jei Sutartį pasirašo ir Gamintojas]

 

 

9.5. Šalių paskirti kontaktiniai asmenys atstovauja Šalims vykdant sutartį ir atlieka veiksmus, būtinus siekiant tinkamai vykdyti šią Sutartį. Šalys įsipareigoja ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas raštu viena kitai pranešti apie Šalies kontaktinių asmenų ir (ar) Šalies rekvizitų pasikeitimą. Sutarties Šalis, nepranešusi apie savo šiame Sutarties papunktyje nurodytų duomenų pasikeitimą laiku, negali reikšti pretenzijų dėl kitos Šalies veiksmų, atliktų vadovaujantis Sutartyje pateiktais duomenimis.

 

X. Šalių susirašinėjimas ir Sutarties viešinimas

 

10.1. Šalių viena kitai siunčiami pranešimai lietuvių kalba turi būti raštiški, pasirašyti įgaliojimus turinčio asmens, papildomai pranešimai gali būti verčiami ir į užsienio kalbą. Šalių viena kitai siunčiami pranešimai turi būti siunčiami paštu, elektroniniu paštu arba įteikiami asmeniškai. Pranešimai turi būti siunčiami Šalių rekvizituose nurodytais adresais, telefono numeriais. Jei Šaliai siuntėjai reikia gavimo patvirtinimo, ji nurodo tokį reikalavimą pranešime. Jei yra nustatytas atsakymo į raštišką pranešimą gavimo terminas, Šalis siuntėja pranešime turėtų nurodyti reikalavimą patvirtinti raštiško pranešimo gavimą.

10.2.  Šalys privalo užtikrinti, kad informacija, kurią jos perduoda viena kitai, bus naudojama tik vykdant Sutartį ir nebus naudojama tokiu būdu, kuris pakenktų informaciją perdavusiai Šaliai.

10.3. Siekdamos užtikrinti skaidrumą pramoninio bendradarbiavimo srityje, Institucijos gali paskelbti, kad Tiekėjas sudarė Pirkimo sutartį su Perkančiąja organizacija. Tiekėjo kontaktinė informacija, bendra pramoninio bendradarbiavimo suma, taip pat bendra informacija apie patvirtintas ir papildomame Šalių susitarime nurodytame Sutarties 4.1 papunktyje nustatytas Priemones gali būti paskelbta viešai.

10.4. Bet kokia kita informacija apie šią Sutartį bus skelbiama tik Institucijoms pasikonsultavus su Tiekėju ir gavus jo sutikimą dėl informacijos paviešinimo.

 

XI. Sutarties galiojimas

 

11.1. Ši Sutartis įsigalioja Pirkimo sutarties įsigaliojimo dieną.

11.2. Sutartis galioja iki tol, kol Tiekėjas visiškai įvykdo Priemones Sutartyje nustatyta tvarka už sumą, nurodytą Sutarties 3.1.2 papunktyje.

 

XII. Kitos Šalių sutartos sąlygos

 

12.1. ___________________________________________________.

12.2.____________________________________________________.
12.3.____________________________________________________.

12.4.____________________________________________________.

12.5.____________________________________________________.

XIII. Baigiamosios nuostatos

 

13.1. Sutartis sudaryta lietuvių ir anglų kalbomis____________ [šešiais arba aštuoniais] egzemplioriais – po vieną kiekvienai Šaliai). Visų egzempliorių tekstai autentiški ir turi vienodą teisinę galią. Tekstai abiem kalbomis yra autentiški ir turi vienodą teisinę galią. Atsiradus neatitikimų tarp tekstų lietuvių ir anglų kalbomis, pirmenybė teikiama tekstui lietuvių kalba.

13.2.  Nė viena iš Šalių neturi teisės perduoti trečiajam asmeniui teisių ir įsipareigojimų pagal šią Sutartį be išankstinio raštiško kitos Šalies sutikimo.

13.3.  Tiekėjas garantuoja, kad turi visas Sutarčiai įvykdyti reikalingas licencijas. Tiekėjas įsipareigoja atlyginti nuostolius, jeigu būtų pateikta pretenzijų ar iškelta bylų dėl patentų ar licencijų pažeidimų, kylančių iš Sutarties ar padarytų ją vykdant.

13.4.  Sutarties Šalys patvirtina, kad sudarydamos Sutartį neviršijo ir nepažeidė savo kompetencijos (įstatų, nuostatų, statuto, jokio Sutarties Šalies valdymo organo (savininko, steigėjo ar kito kompetentingo subjekto) nutarimo, sprendimo, įsakymo, jokio privalomo teisės akto, sandorio, teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) ar kt.).

 

XIV. Šalių rekvizitai

 

14.1. [Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija]

 

14.2.  [ Ekonomikos ir inovacijų ministerija ar jos įgaliota institucija ]

14.3. [Tiekėjas]

14.4. [Gamintojas, jei Sutartį pasirašo ir Gamintojas ]

 

XV. Šalių parašai

 

15.1. [Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija]

 

15.2.  [ Ekonomikos ir inovacijų ministerija ar jos įgaliota institucija ]

15.3. [Tiekėjas]

15.4 [Gamintojas, jei Sutartį pasirašo ir Gamintojas ]

 

 

––––––––––––––––––––