LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL FINANSŲ MINISTRO 2008 M. GRUODŽIO 9 D. ĮSAKYMO NR. 1K-433 „DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS 15-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2016 m. vasario 2 d. Nr. 1K-47

Vilnius

 

 

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. 1K-433 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 15-ojo standarto patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS 15-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 31 straipsnio 3 dalimi,

t v i r t i n u 15-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“ (pridedama).“

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas taikomas finansinių ataskaitų rinkiniams, sudaromiems už 2015 metus ir vėlesnius ataskaitinius laikotarpius.

 

 

 

Finansų ministras                                                                                               Rimantas Šadžius


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1K-433

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2016 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 1K-47

redakcija)

 

15-ASIS VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAS „KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS IR INVESTICIJOS Į KONTROLIUOJAMUS SUBJEKTUS“

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.  15-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“ (toliau – standartas) nustato konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo ir investicijų į kontroliuojamus subjektus apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose reikalavimus.

2Standartu, išskyrus standarto VI skyrių, vadovaujasi viešojo sektoriaus subjektai, rengiantys konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį. Standarto 8–12, 20 punktais ir VI skyriumi vadovaujasi viešojo sektoriaus subjektai, rengiantys finansinių ataskaitų rinkinį. Jei viešojo sektoriaus subjektas, rengiantis viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, nusprendžia sudaryti tarpinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, jį sudaro vadovaudamasis standartu ir 23-iuoju viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartu „Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys“.

3.  Standartas netaikomas investicijų į kontroliuojamus subjektus, į kurių kontrolę teisė yra laikina, apskaitai. Šių investicijų apskaitai taikomos 17-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ (toliau – 17-asis VSAFAS) nuostatos. Kontrolė yra laikina, kai kontroliuojamo viešojo sektoriaus subjekto nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyjami parduoti ir viešojo sektoriaus subjektas gali savo ketinimus įrodyti.

4.  Standarto nuostatos taikomos sudarant nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį, siekiant parodyti visą Lietuvos Respublikos viešąjį sektorių kaip vieną ekonominį vienetą.

5.  Taikant standartą laikoma, kad subjektų nuosavybės vertybiniai popieriai, įskaitant įnašus į viešųjų įstaigų dalininkų kapitalą, taip pat teisė į kontrolę priklauso tiems viešojo sektoriaus subjektams, kuriems pavesta įgyvendinti subjekto akcininko, savininko ar dalininko teises ir pareigas, nors pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą subjektų nuosavybės vertybiniai popieriai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei ar savivaldybėms.

6.  Standarte vartojamos sąvokos:

6.1. Kontroliuojantysis viešojo sektoriaus subjektas viešojo sektoriaus subjektas, kuriam pavaldūs kiti viešojo sektoriaus subjektai ar subjektai, nepriskirti prie viešojo sektoriaus subjektų, ir kuris kontroliuoja jų veiklą ir gali daryti poveikį jų finansiniams, ekonominiams ir kitiems sprendimams. Kontroliuojantysis viešojo sektoriaus subjektas dažniausiai būna asignavimų valdytojas.

6.2. Savikainos metodas – apskaitos metodas, pagal kurį investicijos apskaitoje registruojamos įsigijimo savikaina. Pagal savikainos metodą veiklos rezultatų ataskaitoje rodomos tik pajamos iš investicijos, kurios gaunamos paskirsčius subjekto, į kurį buvo investuota, nepaskirstytą grynąjį pelną.

6.3. Viešojo sektoriaus subjektų grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimas (toliau – konsolidavimas) – vienai viešojo sektoriaus subjektų grupei priklausančių viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų rinkinių jungimas į vieną konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – konsoliduotosios finansinės ataskaitos) taikant viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (toliau – VSAFAS).

7.  Kitos standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme ir kituose VSAFAS.

 

II SKYRIUS

KONTROLIUOJANČIOJO VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKTO KONTROLIUOJAMI SUBJEKTAI

 

8.  Kontroliuojančiojo viešojo sektoriaus subjekto kontroliuojamas subjektas yra:

8.1. viešojo sektoriaus subjektas, priskiriamas prie viešojo sektoriaus subjektų grupės:

8.1.1. biudžetinė įstaiga;

8.1.2. mokesčių fondas;

8.1.3. išteklių fondas;

8.1.4. viešoji įstaiga, kuri pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą priskiriama prie viešojo sektoriaus subjektų;

8.2. subjektas, pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą nepriskirtas prie viešojo sektoriaus subjektų, kurį su kontroliuojančiuoju viešojo sektoriaus subjektu siejantys santykiai yra pagrįsti tuo, kad kontroliuojantysis viešojo sektoriaus subjektas daro lemiamą poveikį kontroliuojamam subjektui.

9.  Viešojo sektoriaus subjektas daro tiesioginį arba netiesioginį lemiamą poveikį subjektui, kai:

9.1. valstybės ir savivaldybės įmonėse įgyvendina savininko teises ir pareigas;

9.2. turi daugiau nei 50 procentų balsų, apskaičiuotų standarto 11 ir 12 punktuose nustatyta tvarka subjekto dalyvių susirinkime;

9.3. turi teisę valdyti subjekto veiklą remdamasis esamais susitarimais su kitais subjekto akcininkais (dalininkais);

9.4. turi teisę skirti daugumą vadovaujančių subjekto darbuotojų (valdybos narius, administracijos vadovus ir pan.);

9.5. turi teisę likviduoti subjektą ir gauti didžiąją paskirstomo grynojo turto (nuosavo kapitalo) dalį.

10.  Netiesioginis lemiamas poveikis subjektui gali būti daromas per kontroliuojančiojo viešojo sektoriaus subjekto kontroliuojamus subjektus.

11Į bendrą balsų skaičių, tenkantį visiems subjekto dalyviams, neįtraukiami:

11.1.  subjekto supirktų nuosavų (nuosavybės teise įgytų) nuosavybės vertybinių popierių suteikiami balsai;

11.2.  nevisiškai apmokėtų subjekto nuosavybės vertybinių popierių suteikiami balsai, jeigu jie nesuteikia balsavimo teisės.

12.  Bendras viešojo sektoriaus subjektų grupei priklausančių balsų skaičius subjekto dalyvių susirinkime apskaičiuojamas sudedant balsus:

12.1.  kurie tiesiogiai priskirtini (yra jo valdomi) kontroliuojančiajam viešojo sektoriaus subjektui (iš bendro balsų skaičiaus, tenkančio visiems subjekto dalyviams, atimant kitiems subjektams priklausančius balsus subjekto dalyvių susirinkime);

12.2.  kurie priklauso kitiems tos pačios viešojo sektoriaus subjektų grupės kontroliuojamiems subjektams.

 

III SKYRIUS

KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ REIKALAVIMAI

 

13.  Viešojo sektoriaus subjektas į savo grupės, sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 730 „Dėl Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus subjektų grupių finansinėms ataskaitoms konsoliduoti sudėties, lygių, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių rengimo tvarkos ir už jų parengimą atsakingų viešojo sektoriaus subjektų nustatymo“, konsoliduotąsias finansines ataskaitas įtraukia tik kontroliuojamų konsoliduojamų viešojo sektoriaus subjektų (toliau – konsoliduojami subjektai) finansines ataskaitas.

14.  Konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudaromos aiškiai ir visais reikšmingais atžvilgiais turi teisingai parodyti viešojo sektoriaus subjektų grupės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus.

15.  Konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose turi būti:

15.1.  rodomas visas konsoliduojamų subjektų turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai ir grynasis turtas paskutinę metinio ataskaitinio laikotarpio dieną, ataskaitinio laikotarpio pajamos ir sąnaudos, grynojo turto pokyčiai, pinigų įplaukos ir išmokos;

15.2.  rodoma viešojo sektoriaus subjektų grupei nepriklausanti grynojo turto dalis ir ūkinių operacijų su prie viešojo sektoriaus subjektų grupės nepriskirtais viešojo sektoriaus subjektais rezultatai (perviršis arba deficitas), t. y. mažumos dalis, net jei ji yra neigiama;

15.3.  teikiama informacija aiškinamajame rašte apie viešojo sektoriaus subjektų grupės ataskaitinių ir praėjusių ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos finansinę būklę, tų ataskaitinių laikotarpių veiklos rezultatus ir pinigų srautus.

16Viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti parengtos tokioms pačioms ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams taikant vienodą apskaitos politiką.

17.  Viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudaromos to paties metinio ataskaitinio laikotarpio kaip ir atskiros kontroliuojančiojo viešojo sektoriaus subjekto ir konsoliduojamų subjektų finansinės ataskaitos.

18.  Kai per ataskaitinį laikotarpį pasikeičia konsoliduojamo subjekto pavaldumas arba teisė į kontrolę pereina:

18.1.  kitam kontroliuojančiajam viešojo sektoriaus subjektui, šio konsoliduojamo subjekto finansinių ataskaitų duomenys yra įtraukiami į tos grupės, kurios kontroliuojančiajam viešojo sektoriaus subjektui tampa pavaldus konsoliduojamas subjektas (arba kuris turi teisę į šio konsoliduojamo subjekto kontrolę) paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, konsoliduotąsias finansines ataskaitas, neatsižvelgiant į tai, kad pavaldumas (arba teisė į kontrolę) pasikeitė ne nuo ataskaitinių metų pradžios;

18.2.  ne viešojo sektoriaus subjektui, į viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas įtraukiami tik tie anksčiau konsoliduoto subjekto veiklos rezultatai, kurie buvo gauti nuo to ataskaitinio laikotarpio pradžios iki teisės į kontrolę praradimo dienos. Jei praradusiam teisę į kontrolę buvusiam kontroliuojančiajam viešojo sektoriaus subjektui dar priklauso dalis subjekto nuosavybės vertybinių popierių, buvusio konsoliduojamo subjekto nuosavybės vertybiniai popieriai turi būti registruojami ir finansinėse ataskaitose rodomi pagal 14-ąjį VSAFAS „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“ (toliau – 14-asis VSAFAS) taikant nuosavybės metodą arba pagal 17-ąjį VSAFAS.

19.  Kai viešojo sektoriaus subjektai turi po vienodą konsoliduojamo subjekto balsų skaičių subjekto visuotiniame dalininkų susirinkime ir tarp:

19.1.  dalininkų yra valstybės biudžetinių įstaigų ir savivaldybės biudžetinių įstaigų, tai konsoliduojamo subjekto finansinės ataskaitos traukiamos į tos viešojo sektoriaus subjektų grupės, kuriai priklauso biudžetinė įstaiga, įgyvendinanti valstybės kaip dalininkės teises ir pareigas, konsoliduotąsias finansines ataskaitas;

19.2.  dalininkų yra tik valstybės biudžetinės įstaigos arba tik savivaldybės biudžetinės įstaigos, tai šios biudžetinės įstaigos turi bendru susitarimu nuspręsti, į kurios viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas traukiamos konsoliduojamo subjekto finansinės ataskaitos.

20.  Viešojo sektoriaus subjektas, kuris nekonsoliduoja bendrai su kitais viešojo sektoriaus subjektais kontroliuojamo konsoliduojamo subjekto finansinių ataskaitų dėl aplinkybių, nurodytų standarto 19 punkte, investiciją į šį subjektą savo atskirose ir viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose rodo įsigijimo savikaina ir informaciją apie tai pateikia savo aiškinamajame rašte.

21.  Investicijos į kontroliuojamus ne viešojo sektoriaus subjektus konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose rodomos investicijų straipsnyje nuosavybės metodu pagal 14-ojo VSAFAS nuostatas.

 

IV SKYRIUS

KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDARYMAS

 

22.  Prieš rengiant viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, būtina:

22.1.  suderinti visų viešojo sektoriaus subjektų grupės subjektų tarpusavio ūkines operacijas (pajamas ir sąnaudas, įplaukas ir išlaidas) per ataskaitinį laikotarpį ir tarpusavio skolų likučius (gautinų ir mokėtinų sumų, suteiktų ir gautų paskolų, grąžintinų ir gautinų finansavimo sumų ir pan.) paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Jeigu derinant viešojo sektoriaus subjektų tarpusavio ūkines operacijas ir likučius nustatoma klaidų ar netikslumų, koreguojami buhalteriniai įrašai;

22.2.  perskaičiuoti užsienio šalyse įregistruotų konsoliduojamų subjektų finansinių ataskaitų straipsnių sumas į eurus pagal 21-ojo VSAFAS „Sandoriai užsienio valiuta“ nuostatas.

23.  Žemesniojo ir aukštesniojo lygių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų formos pateiktos 2-ojo VSAFAS „Finansinės būklės ataskaita“, 3-iojo VSAFAS „Veiklos rezultatų ataskaita“, 4-ojo VSAFAS „Grynojo turto pokyčių ataskaita“ ir 5-ojo VSAFAS „Pinigų srautų ataskaita“ prieduose.

24.  Konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudaromos laikantis šių konsolidavimo procedūrų:

24.1.  kontroliuojančiojo viešojo sektoriaus subjekto ir konsoliduojamų subjektų finansinės ataskaitos (finansinės būklės ataskaita, veiklos rezultatų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, grynojo turto pokyčių ataskaita ir aiškinamojo rašto lentelės) sujungiamos eilutė po eilutės sudedant tų pačių straipsnių sumas;

24.2.  eliminuojami visi ataskaitinio laikotarpio viešojo sektoriaus subjektų grupės subjektų tarpusavio ūkinių operacijų rezultatai ir tarpusavio skolų likučiai:

24.2.1. tarpusavio ūkinių operacijų ir sandorių rezultatai (pajamos ir sąnaudos);

24.2.2. išmokos kitiems tos grupės subjektams;

24.2.3. tarpusavio gautinos ir mokėtinos sumos (įskaitant gautinas ir mokėtinas finansavimo sumas);

24.2.4. grynasis perviršis ar deficitas, atsiradęs iš prie viešojo sektoriaus subjektų grupės priklausančių subjektų tarpusavio sandorių ir įskaičiuotas į turto ar įsipareigojimų vertę (t. y. grynasis perviršis ar deficitas nėra uždirbtas iš sandorio su trečiąja šalimi);

24.3.  eliminuojamos investicijos į prie viešojo sektoriaus subjektų grupės priklausančius konsoliduojamus subjektus, šių investicijų nuvertėjimo sumos ir konsoliduojamų subjektų dalininkų kapitalas;

24.4.  kiekvieno viešojo sektoriaus subjekto, kurio finansinės ataskaitos yra konsoliduojamos, grynojo turto ir ataskaitinių metų grynojo perviršio ar deficito dalis, tenkanti dalininkams, kurie nėra šios viešojo sektoriaus subjektų grupės subjektai, konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose turi būti išskiriama ir rodoma kaip mažumos dalis;

24.5.  jei viename iš viešojo sektoriaus subjekto grupės subjektų yra pripažintas prestižas, konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose atliekami šie veiksmai:

24.5.1. prestižo suma iš finansinio turto straipsnio iškeliama į nematerialiojo turto straipsnį;

24.5.2. apskaičiuojama ir pripažįstama ataskaitinio laikotarpio prestižo amortizacijos suma. Prestižo amortizacijos suma rodoma veiklos rezultatų ataskaitoje finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų straipsnyje.

25.  Į konsoliduotąją grynojo turto pokyčių ataskaitą neįtraukiama konsoliduojamų subjektų grynojo turto dalis, susidariusi iki tų subjektų įsigijimo dienos.

26.  Jei ataskaitiniu laikotarpiu buvo įgyta teisė į viešojo sektoriaus subjektų kontrolę padarant dalininkų įnašus, konsoliduotojoje pinigų srautų ataskaitoje investicijų į šiuos subjektus išlaidos priskiriamos prie investicinės veiklos pinigų srautų, o šie apskaičiuojami kaip per ataskaitinį laikotarpį pinigais sumokėtų dalininkų įnašų ir įsigyto konsoliduojamo subjekto turimo pinigų likučio įsigijimo dieną skirtumas.

 

V SKYRIUS

MAŽUMOS DALIS

 

27.  Mažumos dalis apskaičiuojama kaip proporcinga prie viešojo sektoriaus subjektų grupės nepriklausančių konsoliduojamo subjekto dalininkų įnašų ir (arba) balsų visuotiniame susirinkime dalis. Mažumos dalį konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose sudaro:

27.1.  mažumos dalis investicijų į konsoliduojamą subjektą įsigijimo dieną, apskaičiuota pagal 14-ojo VSAFAS nuostatas;

27.2.  mažumos daliai tenkanti grynojo turto pokyčio dalis nuo investicijų į konsoliduojamą subjektą įsigijimo dienos iki ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos.

28.  Prie viešojo sektoriaus subjektų grupės nepriklausantiems dalininkams, įskaitant ir viešojo sektoriaus subjektus, tenkanti konsoliduojamo subjekto grynojo turto dalis turi būti rodoma atskirame konsoliduotosios finansinės būklės ataskaitos mažumos dalies straipsnyje ir nepriskiriama nei prie grynojo turto, nei prie įsipareigojimų.

29.  Prie viešojo sektoriaus subjektų grupės nepriklausantiems dalininkams tenkanti konsoliduojamo subjekto ataskaitinio laikotarpio grynojo perviršio ar deficito dalis konsoliduotojoje veiklos rezultatų ataskaitoje turi būti išskiriama ir rodoma mažumos daliai tenkančios grynojo perviršio ar deficito dalies straipsnyje.

 

VI SKYRIUS

INVESTICIJŲ Į KONSOLIDUOJAMUS SUBJEKTUS IR KONTROLIUOJAMUS NE VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKTUS RODYMAS ATSKIROSE KONTROLIUOJANČIOJO VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKTO FINANSINĖSE ATASKAITOSE

 

30.  Kontroliuojantysis viešojo sektoriaus subjektas savo atskirose finansinėse ataskaitose investicijas į kontroliuojamus subjektus rodo taip:

30.1.  į konsoliduojamus subjektus (išskyrus biudžetines įstaigas) - taikydamas savikainos metodą (investicijos įsigijimo savikaina apskaičiuojama pagal 14-ojo VSAFAS nuostatas). Jei viešojo sektoriaus subjektas investicijos į kontroliuojamą viešojo sektoriaus subjektą (ne biudžetinę įstaigą) nėra padaręs, investicija pirminio pripažinimo metu laikoma konsoliduojamo subjekto, į kurį investuota, nuosavo kapitalo dalies, tenkančios viešojo sektoriaus subjektui, balansinė vertė;

30.2.  į kontroliuojamus ne viešojo sektoriaus subjektus – taikydamas nuosavybės metodą pagal 14-ojo VSAFAS nuostatas. Jei viešojo sektoriaus subjektas investicijos į kontroliuojamą ne viešojo sektoriaus subjektą nėra padaręs, investicija pirminio pripažinimo metu laikoma kontroliuojamo ne viešojo sektoriaus subjekto nuosavo kapitalo dalies, tenkančios viešojo sektoriaus subjektui, balansinė vertė, o vėliau investicija rodoma apskaitoje taikant nuosavybės metodą. Investicijos į kontroliuojamus ne viešojo sektoriaus subjektus nurašomos 14-ojo VSAFAS nustatyta tvarka.

31.  Kontroliuojantysis viešojo sektoriaus subjektas, kurio kontroliuojami subjektai yra biudžetinės įstaigos, biudžetinėms įstaigoms pervedamų sumų nelaiko investicijomis.

32.  Tuo atveju, kai viešojo sektoriaus subjektas turi tik kontroliuojamų ne viešojo sektoriaus subjektų, viešojo sektoriaus subjektas rengia tik atskiras finansines ataskaitas, kuriose investicijos į šiuos subjektus rodomos pagal standarto 30.2 papunkčio nuostatas.

33.  Viešojo sektoriaus subjekto investicijos pirminio pripažinimo metu registruojamos apskaitoje atsižvelgiant į finansavimo šaltinį. Paskesnio vertinimo metu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje viešojo sektoriaus subjektas investicijų į kontroliuojamus ne viešojo sektoriaus subjektus vertę nustato taikydamas nuosavybės metodą ir investicijos vertės pokytį rodo finansinės būklės ataskaitos nuosavybės metodo įtakos straipsnyje neatsižvelgdamas į investicijų finansavimo šaltinį.

34.  Investicijų į konsoliduojamus subjektus nuvertėjimas ir investicijų į kontroliuojamus ne viešojo sektoriaus subjektus nuvertėjimas vertinami ir registruojami vadovaujantis 17-ojo VSAFAS nuostatomis.

 

VII SKYRIUS

INFORMACIJOS PATEIKIMAS KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMAJAME RAŠTE

 

35.  Viešojo sektoriaus subjektas, sudarydamas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą (toliau – konsoliduotasis aiškinamasis raštas), turi jame pateikti 6-ajame VSAFAS „Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas“ ir kituose VSAFAS reikalaujamą pateikti informaciją.

36.  Jeigu viešojo sektoriaus subjekto finansinės ataskaitos įtraukiamos į viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, nors viešojo sektoriaus subjektų grupei priklauso nuosavybės vertybinių popierių, teikiančių 50 procentų ar mažiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, būtina nurodyti priežastis, dėl kurių šis viešojo sektoriaus subjektas laikomas kontroliuojamu. Jeigu kontroliuojamo viešojo sektoriaus subjekto finansinės ataskaitos neįtraukiamos į viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, konsoliduotajame aiškinamajame rašte turi būti nurodytos to priežastys.

37.  Visi pokyčiai viešojo sektoriaus subjektų grupėje (pavyzdžiui, prie viešojo sektoriaus subjektų grupės priklausančių biudžetinių įstaigų pavaldumo pasikeitimas, prie viešojo sektoriaus subjektų grupės priklausančių viešojo sektoriaus subjektų dalininkų įnašų pardavimas, dalininkų įnašų perleidimas, naujų viešojo sektoriaus subjektų įsteigimas, naujų viešojo sektoriaus subjektų dalininkų įnašų, balsavimo teisių įsigijimas, prie viešojo sektoriaus subjektų grupės priklausančių nekonsoliduojamų subjektų nuosavybės vertybinių popierių, dalininkų įnašų, balsavimo teisių įsigijimas ir pan.), įvykę ataskaitiniu laikotarpiu, turi būti nurodyti konsoliduotajame aiškinamajame rašte.

_________________