DOK-3795

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00412-2018-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. spalio 9 d. paduotu trečiojo asmens T. S. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Trečiasis asmuo T. S. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 11 d. nutarties pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą ir atmesti ieškovės A. P. ieškinį bei atsakovo A. S. priešieškinį dėl lėšų, saugomų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, pripažinimo jų asmenine nuosavybe. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Trečiojo asmens kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.   Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė CPK 13 straipsnio, 320 straipsnio 2 dalies, nes pakeitė ieškinyje ir priešieškinyje suformuluotą ieškinio (priešieškinio) dalyką bei rėmėsi bei kvalifikavo kitas, nei buvo nurodyta šalių, faktines aplinkybes, nenurodydamas apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo teisme ribas. Nei ieškovė, nei atsakovas, reikšdami reikalavimus bei įrodinėdami nuosavybės teisę į jų nuomojamame bute aptiktus pinigus, nesirėmė jų baudžiamojoje byloje teismų procesiniais sprendimais konstatuotu vaidmeniu ar suteiktu procesiniu statusu, juo labiau, neįrodinėjo šių pinigų neteisėtos kilmės. Byloje nei viena iš šalių nekėlė ir neformulavo tokio kaip apeliacinės instancijos teismo nurodyto reikalavimo, t. y. ar depozitinėje sąskaitoje saugomų piniginių lėšų savininkais gali būti pripažinti ieškovė ar atsakovas. Priešingai, šalys pareiškė aiškų reikalavimą pripažinti nuosavybės teisę į nuomojamame bute aptiktas bei išimtas pinigines vertybes. Šalims tokiu būdu apibrėžus nagrinėjimo teisme ribas, apeliacinės instancijos teismas neturėjo įstatyminio pagrindo nei papildyti faktinį ieškinio pagrindą, nei kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes, tačiau tai atlikęs apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Konstatuoti neteisėtą ginčo piniginių lėšų kilmę apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio objektyvaus teisinio pagrindo. Nenustačius ieškovų veiksmuose jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų pagrindas šioms piniginėms lėšoms taikyti kokius nors apribojimus, šios lėšos turėtų būti grąžintos jų teisėtiems savininkams.

2.   Apeliacinės instancijos teismas netinkamai motyvavo nutartį ir, nenurodydamas bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių, išeidamas iš šalių suformuluoto ginčo ribų, konstatavo tiek proceso šalių veiksmų neteisėtumą, tiek ir galimą neteisėtą pačių piniginių lėšų kilmę. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų galima spręsti, kad baudžiamojoje byloje pripažintos kaip nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir buvo teismo traktuotos kaip pagrindžiančios tiek ieškovės veiksmų neteisėtumą, tiek ir neteisėtą piniginių lėšų kilmę. Tačiau ieškovė baudžiamojoje byloje nebuvo kaltinama kokiu nors būdu tyčiniais veiksmais kam nors sudariusi sąlygas pasisavinti svetimą turtą, siekusi ir/ar gavusi kokios nors asmeninės naudos. Ieškovė atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Būtent jokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos ieškovės veiksmuose nenustatymas įgalino teismą ieškovės veiksmus kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip netinkamą pavestų pareigų atlikimą, o ne pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, kuri siejama su turtine ar kitokia asmenine nauda. Nepasitvirtinus duomenims apie šio turto galimą neteisėtą kilmę ir/ar sąsajas su išnagrinėta baudžiamąja byla, a priori turėtų būti pripažįstama, kad šis ieškovės turėtas turtas yra gautas teisėtu būdu bei, kaip tai numato BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas, grąžintas jų teisėtam savininkui. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis), nes išvadas, išdėstytas nutarties rezoliucinėje dalyje, pagrindė netinkamais, tikrovės neatitinkančiais, įsiteisėjusiems teismų sprendimams prieštaraujančiais argumentais.

3.   Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnis), nurodė, jog kol nėra įrodytas bet koks įstatymo nustatytas, t. y. teisėtas, nuosavybės atsiradimo pagrindas, tai savaime nepakanka nuosavybės teisei kuriai nors iš šalių pripažinti, nes savo gyvenamojoje vietoje asmenys gali laikyti ir neteisėtai įgytą turtą (nutarties 29 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškina taikytinas materialiosios teisės normas, nes, pirma, įgyto turto teisėtumą (ar neteisėtumą) vertina tam įgaliotos atitinkamos teisėsaugos institucijos, o teismai turėjo spręsti tik tai, kas yra teisėtas turto savininkas, ir neturėjo teisės vertinti turto įgijimo teisėtumo; antra, nuosavybės teisė į pinigines lėšas jau buvo atsiradusi ir šių piniginių lėšų savininko teisėtai valdoma; trečia, teismas turėjo išspręsti ginčą, grąžindamas pinigines lėšas teisėtam valdytojui.

4.   CPK 326 straipsnio 1 dalyje nustatytos apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjus bylą, teisės. Viena iš šių teisių yra panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu priimamas teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės A. P. ieškinys buvo tenkintas visiškai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nutartimi ieškovės ieškinys buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas priimdamas nutartį, o ne sprendimą, neturėjo teisės nepanaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, o šio sprendimo panaikinimą įvardyti jo pakeitimu.

5.   Teismas nevykdė pareigos išspręsti ginčą. Abu bute gyvenę asmenys prašo pripažinti nuosavybės teisę į kratos metu bute rastus pinigus – šį klausimą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas paliko nagrinėti civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas); negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Tokiu atveju, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Taigi, šiuo atveju teismas negali palikti šio ginčo neišspręsto, nes tokia yra teismo pareiga ir abiejų proceso šalių ieškinių atmetimas, neišsprendžiant kilusio ginčo, veda į teisiškai negalimą aklavietę. Egzistuoja reikšmingi faktai, reikalingi išspręsti ginčą, t. y. ginčo pinigų buvimo pas ieškovę ir atsakovą jų gyvenamajame būste; šios piniginės lėšos niekaip nėra susijusios su išnagrinėta baudžiamąja byla, nėra duomenų apie kokią nors neteisėtą šių piniginių lėšų kilmę ir/ar kad jie ieškovės ar atsakovo būtų valdomi nuomojamame būste nesant tam įstatyminio pagrindo. Esant susiklosčiusiai situacijai, šis kilęs ginčas (juo labiau, įvertinus tai, kad šis ginčas kilo būtent teisėsaugos institucijoms įsikišus į teisėtą šių piniginių lėšų valdymą, jas kratos metu išimant) teismo turi būti išspręstas galutiniu sprendimu ir šios piniginės lėšos grąžintos vienam iš savininkų. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti motyvai yra deklaratyvūs, prieštaraujantys baudžiamojoje byloje konstatuotoms aplinkybėms bei priimtiems teismų sprendimams, todėl prilygintina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 37 punktas).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas nutartyje netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Pažymėtina, kad pateiktas kasacinis skundas apmokėtas 4231 Eur žyminiu mokesčiu. Toks sumokėtas žyminis mokestis yra nepakankamas, nes pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 ir 7 dalis apskaičiuojamas žyminis mokestis už pateiktą kasacinį skundą sudaro 5231,42 Eur. Prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nepateikta.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti trečiajam asmeniui T. S. 4231 Eur (keturis tūkstančius du šimtus trisdešimt vieną eurą) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. spalio 7 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 238.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                            Sigita Rudėnaitė

                     Antanas Simniškis

                     Agnė Tikniūtė