HERBASmazas

 

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL VIDAUS KONTROLĖS ĮGYVENDINIMO JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2020 m. gruodžio 16 d. Nr. O1-1569

Jurbarkas

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 1K-195 „Dėl Vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje“ 2.1 papunkčiu ir šio įsakymo 1 punktu patvirtinto Vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarkos aprašo 20 punktu:

1. T v i r t i n u Vidaus kontrolės įgyvendinimo Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašą (pridedama).

2. P a v e d u Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriui su šiuo įsakymu per dokumentų valdymo sistemą „Webpartner“ supažindinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos padalinių vadovus, į padalinius neįeinančius specialistus;

3. S k e l b i u šį įsakymą Teisės aktų registre ir Jurbarko rajono savivaldybės interneto svetainėje www.jurbarkas.lt.

 

 

 

Administracijos direktorius                                                                             Raimundas Bastys

 

PATVIRTINTA

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos

direktoriaus

2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. O1-1569

 

VIDAUS KONTROLĖS ĮGYVENDINIMO JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOJE TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vidaus kontrolės įgyvendinimo Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje (toliau – Savivaldybės administracija) tvarkos apraše (toliau – Aprašas) detalizuojamas Savivaldybės administracijos vidaus kontrolės politikos turinys, aprašomi vidaus kontrolės tikslai bei reglamentuojama informacijos apie vidaus kontrolės įgyvendinimą Savivaldybės administracijoje teikimo tvarka.

2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme (toliau – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme.

 

II SKYRIUS

VIDAUS KONTROLĖS POLITIKA

 

3. Vidaus kontrolės politika Savivaldybės administracijoje paremta veiklos rizikos (toliau – rizika) valdymu, atsižvelgiant į Savivaldybės administracijos veiklos ypatumus, vidaus kontrolės politikos pritaikymą Savivaldybės administracijai ir vadovaujantis Įstatyme ir Apraše vidaus kontrolės politikos nustatymui keliamais reikalavimais Įstatyme ir Vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1K-195 (toliau – Finansų ministro įsakymas), keliamais reikalavimais dėl vidaus kontrolės politikos. Rizika valdoma, nustatant jos veiksnius ir parenkant vidaus kontrolės priemones jiems valdyti.

4. Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatoma ir tvirtinama vidaus kontrolės politika apima:

4.1. Savivaldybės administracijos veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų sąrašą;

4.2. vidaus kontrolės principus;

4.3. vidaus kontrolės elementus;

4.4. nuorodas į Savivaldybės administracijos dokumentus (nuostatus, pareigybių aprašymus ir kitus dokumentus), kuriuose nustatytos vidaus kontrolės dalyvių pareigos ir atsakomybė;

4.5. vidaus kontrolės įgyvendinimą Savivaldybės administracijos reglamentuojančių dokumentų (tvarkos aprašų, taisyklių, instrukcijų ir kitų dokumentų) sąrašą;

4.6. vidaus kontrolės analizės ir vertinimo aprašymą;

4.7. vidaus kontrolės politikos keitimo (tobulinimo) aprašymą.

5. Atsižvelgiant į nuolat kintančias Savivaldybės administracijos, reguliavimo ir veiklos sąlygas, rizikos vertinimas turi būti atliekamas nuolat ir (arba) periodiškai. Dėl šios priežasties vidaus kontrolės politikos turinys nuolat peržiūrimas ir atnaujinamas.

 

 

III SKYRIUS

VIDAUS KONTROLĖ

 

 

PIRMASIS SKIRSNIS

VIDAUS KONTROLĖS TIKSLAI IR ĮGYVENDINIMAS

 

6. Savivaldybės administracijos direktorius, siekdamas strateginio planavimo dokumentuose numatytų tikslų, sukuria vidaus kontrolę pagal vidaus kontrolės tikslus, nustatytus Įstatymo 4 straipsnyje.

7. Siekiant vidaus kontrolės tikslų, sukuriama ir užtikrinama veiksminga Savivaldybės administracijoje vidaus kontrolė, kurios dalis yra finansų kontrolė. Finansų kontrolė Savivaldybės administracijoje atliekama vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintomis Finansų kontrolės taisyklėmis.

8. Vidaus kontrolė Savivaldybės administracijoje įgyvendinama atsižvelgiant į Savivaldybės administracijos veiklos ypatumus (kuriuos lemia jo organizacinė struktūra, dydis, reguliavimo lygis, rizika, veiklos aplinka, sudėtingumas, veiklos sritis ir kiti ypatumai), laikantis vidaus kontrolės principų, apimant vidaus kontrolės elementus, nustatant Savivaldybės administracijos direktoriaus, vidaus kontrolės įgyvendinimo priežiūrą atliekančių darbuotojų ir vidaus auditorių pareigas, integruojant vidaus kontrolę į Savivaldybės administracijos veiklą, apimant pagrindinius valdymo procesus (planavimą, atlikimą ir stebėseną), nuolat tobulinant ir keičiant vidaus kontrolę atsižvelgiant į pokyčius.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

VIDAUS KONTROLĖS PRINCIPAI

 

9. Savivaldybės administracijos direktorius, siekdamas strateginio planavimo dokumentuose Savivaldybės administracijai numatytų tikslų, įgyvendina vidaus kontrolę laikydamasis vidaus kontrolės principų, nustatytų Įstatymo 5 straipsnyje.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

VIDAUS KONTROLĖS ELEMENTAI

 

10. Vidaus kontrolė Savivaldybės administracijoje veiksmingai įgyvendinama nustatant Savivaldybės administracijos tikslus, organizacinę struktūrą, veiklos sritis ir procedūras (struktūrinėse schemose, politikose, tvarkų aprašuose, taisyklėse ir kituose dokumentuose).

11. Savivaldybės administracijos direktorius, siekdamas strateginio planavimo dokumentuose numatytų tikslų, įgyvendina vidaus kontrolę, apimančią vidaus kontrolės elementus, nustatytus Įstatymo 6 straipsnyje.

12. Kontrolės aplinką apibūdina organizacinė struktūra (organizacinės struktūros schema, pareigybių sąrašai, struktūrinių ir struktūrinių padalinių nuostatai, darbuotojų pareigybių aprašymai), personalo valdymo politika (reglamentas ir darbo tvarkos taisyklės), kompetencija (užduotys ir vertinimai), profesinio elgesio principai ir taisyklės ir kt.

13. Rizikos vertinimą apibūdina rizikos veiksnių nustatymas (įskaitant korupcijos riziką), rizikos veiksnių analizė ir vertinimas, toleruojamos rizikos nustatymas, reagavimo į riziką numatymas (rizikos valdymo būdų parinkimą). Atliekant korupcijos prevencijos veiklą, Savivaldybės administracijoje Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme numatyta tvarka atliekamas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas.

14. Kontrolės veiklą apibūdina kontrolės priemonių parinkimas ir tobulinimas, technologijų naudojimas, politikų ir procedūrų taikymas. Savivaldybės administracijos veikla organizuojama taip, kad būtų tinkamai atskirtos darbuotojų funkcijos, stengiantis užtikrinti galimų interesų konfliktų, sukčiavimo, korupcijos apraiškų, tyčinių klaidų bei kitų neteisėtų veikų pasireiškimų tikimybės sumažinimą ir (arba) fiksavimą laiku.

15. Informavimą ir komunikaciją apibūdina informacijos naudojimas, vidaus ir išorės komunikacija. Siekiant užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą ir su tuo susijusių teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymą, asmens duomenys Savivaldybės administracijoje yra tvarkomi Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka.

16. Stebėseną apibūdina nuolatinė stebėsena kasdien ir (ar) periodiniai vertinimai, atliekami dažniausiai vidaus auditorių ir kitų Savivaldybės administracijos išorės audito vykdytojų bei veiklos vertintojų, trūkumų vertinimas ir pranešimai apie juos.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VIDAUS KONTROLĖS DALYVIAI

 

17. Vidaus kontrolės dalyviai ir jų kompetencija nustatyta Įstatymo 7 straipsnyje.

18. Savivaldybės administracijos direktorius, siekdamas strateginio planavimo dokumentuose Savivaldybės administracijai numatytų tikslų, organizuoja vidaus kontrolės kūrimą ir įgyvendinimą Savivaldybės administracijoje pagal Finansų ministro įsakymą.

19. Vidaus kontrolės įgyvendinimo priežiūrą atliekantys darbuotojai prižiūri vidaus kontrolės įgyvendinimą Savivaldybės administracijoje ir jos atitiktį Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytai vidaus kontrolės politikai, atlikdami nuolatinę stebėseną, apimančią kiekvieną vidaus kontrolės elementą. Jie teikia Savivaldybės administracijos direktoriui informaciją apie vidaus kontrolės ir rizikos valdymą, vidaus kontrolės politikos įgyvendinimo trūkumus ir rizikos veiksnius.

20. Vidaus auditoriai, atlikdami vidaus auditą, tiria ir vertina vidaus kontrolę ir teikia Savivaldybės administracijos direktoriui, viešajam juridiniam asmeniui pavaldžių ir (ar) atskaitingų viešųjų juridinių asmenų vadovams rekomendacijas dėl vidaus kontrolės tobulinimo.

 

IV SKYRIUS

VIDAUS KONTROLĖS ANALIZĖ IR VERTINIMAS

 

21. Savivaldybės administracijos direktorius užtikrina, kad kiekvienais metais būtų atliekama vidaus kontrolės analizė, apimanti visus vidaus kontrolės elementus, kurios metu būtų įvertinami Savivaldybės administracijos veiklos trūkumai, pokyčiai, atitiktis nustatytiems reikalavimams (ar vidaus kontrolė Savivaldybės administracijoje įgyvendinama pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytą vidaus kontrolės politiką ir ar ji atitinka pasikeitusias veiklos sąlygas), vidaus kontrolės įgyvendinimo priežiūrą atliekančių darbuotojų pateikta informacija, vidaus ir kitų auditų rezultatai ir numatomos vidaus kontrolės tobulinimo priemonės.

22. Savivaldybės administracijos vidaus kontrolė vertinama:

22.1. labai gerai – jei visa rizika yra nustatyta ir valdoma, vidaus kontrolės trūkumų nerasta;

22.2. gerai – jei visa rizika yra nustatyta ir valdoma, bet yra vidaus kontrolės trūkumų, neturinčių neigiamos įtakos Savivaldybės administracijos veiklos rezultatams;

22.3. patenkinamai – jei visa rizika yra nustatyta, tačiau dėl netinkamo rizikos valdymo yra vidaus kontrolės trūkumų, kurie gali turėti neigiamą įtaką Savivaldybės administracijos veiklos rezultatams;

22.4. silpnai – jei ne visa rizika yra nustatyta, nevykdomas rizikos valdymas ir vidaus kontrolės trūkumai daro neigiamą įtaką Savivaldybės administracijos rezultatams.

23. Atlikus vidaus kontrolės analizę ir vertinimą, Savivaldybės administracijos direktoriaus gali siūlyti vidaus audito tarnybai atlikti tam tikrų Savivaldybės administracijos veiklos sričių vidaus auditą.

24. Vidaus kontrolė Savivaldybės administracijoje nuolat tobulinama, atsižvelgiant į vidaus kontrolės analizės ir vertinimo rezultatus (pateiktas rekomendacijas ir pasiūlymus).

 

 

 

V SKYRIUS

INFORMACIJOS APIE VIDAUS KONTROLĖS ĮGYVENDINIMĄ TEIKIMAS

 

25. Informacijos, kaip įgyvendinama vidaus kontrolė, apibendrinimą pagal atsakingų darbuotojų pateiktą informaciją organizuoja Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas darbuotojas.

26. Savivaldybės administracijos direktorius kiekvienais metais iki kovo 1 dienos Finansų ministerijos rašytiniu prašymu, pateiktu ataskaitinių metų pabaigoje, teikia Finansų ministerijai Finansų ministro įsakyme nurodytą informaciją apie vidaus kontrolės įgyvendinimą už praėjusius metus Savivaldybės administracijoje, įskaitant jiems pavaldžius ir (arba) atskaitingus viešuosius juridinius asmenis.

____________________________