VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL tiekėjų kvalifikacijos vertinimo, viešąjį pirkimą atliekant gynybos ir saugumo srityje, metodinių rekomendacijų PATVIRTINIMO
2015 m. gruodžio 22 d. Nr. 1S-203
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
T v i r t i n u Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo, viešąjį pirkimą atliekant gynybos ir saugumo srityje, metodines rekomendacijas (pridedama).
PATVIRTINTA
Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus
2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu
Nr. 1S-203
Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo, viešąjį pirkimą atliekant gynybos ir saugumo srityje, metodinės rekomendacijos
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo, viešąjį pirkimą (toliau - pirkimas) atliekant gynybos ir saugumo srityje, metodinių rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) tikslas – padėti perkančiosioms organizacijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymo (toliau - Įstatymas) 32 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus tinkamai įvykdyti pirkimo sąlygas.
2. Rekomendacijose vartojamos sąvokos:
2.1. kvalifikacijos patikrinimas – tai procedūra, kurios metu tikrinama, ar tiekėjai atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus;
II. Kvalifikacinių reikalavimų nustatymas ir kėlimas
4. Nustatydama kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams perkančioji organizacija vadovaujasi Įstatymo 32-37 straipsniais.
5. Nuostatos dėl tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo priskirtinos imperatyviesiems Įstatymo reikalavimams. Tiekėjų, neatitinkančių minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pasiūlymai negali būti toliau vertinami ar kitaip į juos atsižvelgiama, net jei paaiškėtų, kad tokių tiekėjų siūloma kaina mažesnė už laimėjusiojo ar net mažiausia.
6. Tiekėjams keliami kvalifikaciniai reikalavimai turi būti pagrįsti, proporcingi pirkimo objektui, aiškūs ir tikslūs. Perkančioji organizacija turi būti atidi, pateikdama konkretaus kvalifikacinio reikalavimo formuluotę ir įvertinti, kaip tokią formuluotę suprastų galimi tiekėjai. Perkančioji organizacija taip pat turi įvertinti ar lingvistinė kvalifikacinio reikalavimo formuluotė atitinka konkrečiu kvalifikaciniu reikalavimu perkančiosios organizacijos keliamą tikslą.
7. Jeigu tą patį tikslą (įsitikinti, kad tiekėjas pajėgus įvykdyti sutartį) galima pasiekti nustatant skirtingus kvalifikacinius reikalavimus, rekomenduojama nustatyti mažiausiai konkurenciją ribojantį kvalifikacinį reikalavimą.
8. Vertindama, ar kvalifikaciniai reikalavimai nėra nepagrįstai per aukšti, perkančioji organizacija turėtų atsižvelgti į kvalifikacinių reikalavimų visumą, o ne tik į atskirus kvalifikacinius reikalavimus (pvz. jeigu keliamas vienas pakankamai griežtas kvalifikacinis reikalavimas, galbūt nėra poreikio, kad kiti reikalavimai taip pat būtų griežti).
9. Esant galimybei, rekomenduojama, prieš pradedant pirkimo procedūrą, atlikti rinkos analizę ir įvertinti, kokie potencialūs tiekėjai galėtų pasiūlyti pirkimo objektą. Tokia analizė galėtų padėti perkančiajai organizacijai nustatyti proporcingus kvalifikacinius reikalavimus.
10. Tais atvejais, kai įstatymų imperatyvios normos nustato tam tikrus reikalavimus tiekėjams užsiimantiems tam tikra veikla, perkančioji organizacija turėtų kelti atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus, nes pirkimo sutartis negalėtų būti sudaryta su tiekėju, kuris neatitinka imperatyvių įstatymo normų reikalavimų (pvz. įsigyjant šaunamuosius ginklus, tiekėjas turi turėti licenciją, suteikiančią teisę prekiauti arba gaminti ir realizuoti šaunamuosius ginklus).
11. Konkrečiam kvalifikaciniam reikalavimui pagrįsti rekomenduojama nereikalauti pateikti daugiau dokumentų, nei reikalinga įsitikinti atitiktimi tam tikram kvalifikaciniam reikalavimui – t.y. jei tam tikras dokumentas patvirtina tiekėjo atitiktį tam tikram kvalifikaciniam reikalavimui, greta šio dokumento reikalauti ir kitų dokumentų, kurie patvirtintų atitiktį tam pačiam kvalifikaciniam reikalavimui, būtų netikslinga (pvz. kaip įrodymą, kad tiekėjas turi teisę verstis pirkimo sutarčiai reikalinga veikla prašoma pateikti tiek išplėstinį Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašą, tiek ir tiekėjo (juridinio asmens) įstatus).
12. Perkančioji organizacija neturėtų kelti tokių kvalifikacinių reikalavimų, kurie išimtinai susiję su sutarties vykdymu ir nesuteikia duomenų apie tiekėjo kvalifikaciją. Tokie reikalavimai turėtų būti įtraukiami kaip pirkimo sutarties nuostatos, tačiau ne kaip kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams (pvz. reikalavimas tiekėjui pateikti laisvos formos deklaraciją, kuria jis įsipareigotų sutarties vykdymo metu kaupti nustatyto dydžio prekių rezervą).
13. Tuo atveju, kai pirkimo objektas suskirstytas į atskiras dalis, perkančioji organizacija gali nustatyti skirtingus kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, teikiantiems pasiūlymus dėl atskirų pirkimo objekto dalių. Kai pirkimas suskirstytas į dalis perkančioji organizacija taip pat turi įvertinti galimybę, kad tiekėjas gali pateikti pasiūlymus vienai, kelioms ir (ar) visoms pirkimo objekto dalims ir kelti atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus (pvz. jei tiekėjas teikia pasiūlymą tik pirmai pirkimo daliai, jis turi būti įvykdęs panašių sutarčių, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 100 tūkst. EUR; jeigu tiekėjas teikia pasiūlymą pirmai ir antrai pirkimo dalims, jis turi būti įvykdęs panašių sutarčių, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 200 tūkst. EUR).
14. Perkančioji organizacija visais atvejais (išskyrus mažos vertės pirkimų atvejus, kai duomenys apie tiekėjo kvalifikaciją nėra tikrinami) turi kelti Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą tiekėjo kvalifikacijai. Kitus kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija nustato savo nuožiūra. Perkančioji organizacija, nustatydama kitus kvalifikacinius reikalavimus, kiekvieno pirkimo atveju turėtų atsižvelgti į pirkimo objekto specifiką, apimtį, įvertinti kiekvieno nustatomo kriterijaus tikslingumą.
15. Rekomenduojama pirkimo dokumentuose nustatyti, kad tiekėjas gali pateikti prašomų dokumentų kopijas, tačiau perkančioji organizacija pasilieka teisę paprašyti originalų.
16. Rekomenduojama pirkimo dokumentuose nustatyti, kad, jeigu tiekėjas dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios organizacijos reikalaujamų dokumentų, jis turi teisę vietoje jų pateikti kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ar informaciją, kuri patvirtintų, kad tiekėjo kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus. Reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jos pagrindimo reikalavimas. Taigi toks reikalavimas yra išvestinis ir svarbus tik tiek, kiek jis padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams. Net ir neatitinkant šio išvestinio reikalavimo, tiekėjo kvalifikacija iš esmės gali būti pripažįstama atitinkančia minimalius jai keliamus reikalavimus. Tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai – tik juridinio fakto patvirtinimo šaltinis, todėl ne konkretūs dokumentai, kaip tokie, lemia kvalifikacijos turėjimą.
17. Paraišką ar pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė, todėl perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kokius iš tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų turi atitikti visi ūkio subjektų grupės nariai kartu ir kokius kiekvienas narys atskirai. Nurodydama šiuos reikalavimus perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad nebūtų dirbtinai ribojama galimybė ūkio subjektų grupei dalyvauti pirkime. Perkančioji organizacija turi siekti, kad ūkio subjektų grupės narių pajėgumai būtų sumuojami, ir tik pagrįstais atvejais gali reikalauti, kad kai kuriuos kvalifikacijos reikalavimus ūkio subjektų grupės nariai tenkintų kiekvienas atskirai.
18. Jeigu paraišką ar pasiūlymą teikia ūkio subjektų grupė, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turėtų numatyti, kad ūkio subjektų grupė pateiktų jungtinės veiklos sutarties kopiją. Rekomenduojama, kad perkančioji organizacija paprašytų jungtinės veiklos sutartyje nurodyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimus vykdant numatomą su perkančiąja organizacija sudaryti pirkimo sutartį, šių įsipareigojimų vertės dalį, įeinančią į bendrą pirkimo sutarties vertę, asmenį, atstovausiantį ūkio subjektų grupei (su kuo perkančioji organizacija turėtų bendrauti pirkimo procedūrų metu kylančiais klausimais ir teikti su pasiūlymo įvertinimu susijusią informaciją).
19. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jų ryšiai. Tiekėjas remiasi tokiais ūkio subjekto pajėgumais, kuriais jis gali disponuoti sutarties vykdymo metu. Disponavimas sutarties vykdymo metu sietinas su galimybe faktiškai perimti, paskolinti tretiesiems asmenims priklausančias turtines ir neturtines vertybes ir jomis naudotis. Tiekėjas negali perimti ir disponuoti tais kito ūkio subjekto veiklos rodikliais ir (ar) patirtimi, kurie pagal savo pobūdį yra neatsiejamai susiję su jų turėtoju ir kurių neįmanoma faktiškai perduoti kitiems asmenims naudoti (pavyzdžiui, pajamų, pelno rodikliai). Šiuo atveju tiekėjai privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant pirkimo sutartį tie ištekliai jiems bus prieinami ir naudojami sutarties vykdymo metu. Galimybę pasinaudoti kitų ūkio subjektų ištekliais turi patikrinti pati perkančioji organizacija prašydama pateikti dokumentus, įrodančius tokių išteklių prieinamumą. Tiekėjo pateikti dokumentai gali būti bet kokio pobūdžio, tačiau savo turiniu turi patvirtinti, kad reikalingi ištekliai bus tikrai prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais.
20. Jeigu konkretaus pirkimo atveju keliami kvalifikaciniai reikalavimai turėti ekspertą ar specialistą, o tiekėjas tokio eksperto ar specialisto neturi, jis gali pasitelkti atitinkamą ekspertą ar specialistą kaip asmenį, kurį laimėjus pirkimą ketina įdarbinti (kito ūkio subjekto pajėgumas). Tokiu atveju tiekėjas perkančiajai organizacijai privalės pateikti dvišalį savo ir būsimo darbuotojo susitarimą dėl darbo santykių sukūrimo, kuriame būtų aiškiai įtvirtintos šalių valia sudaryti darbo sutartį ir jos sąlygos tiek, kad perkančioji organizacija galėtų nustatyti objektyvią dalyvio galimybę remtis tokio specialisto pajėgumu pirkimo sutarties vykdymo metu. Svarbu tai, kad toks susitarimas turi būti tarp šių subjektų sudarytas dar iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino (priklausomai nuo to, kuriame etape tikrinama tiekėjų kvalifikacija). Jeigu tiekėjas tokio asmens nenori įdarbinti, jis gali pastarąjį nurodyti kaip subtiekėją, tačiau ir tokiu atveju susitarimas tarp šių subjektų turi būti sudarytas dar iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (priklausomai nuo to, kuriame etape tikrinama tiekėjų kvalifikacija). Tiekėjas taip pat atitiktų kvalifikacinį reikalavimą turėti atitinkamą specialistą ar ekspertą, jei toks specialistas ar ekspertas būtų subtiekėjo (juridinio asmens) darbuotojas.
21. Perkančioji organizacija neprivalo nustatyti kvalifikacinių reikalavimų subrangovams, subteikėjams ar subtiekėjams (toliau - subrangovai) Jeigu perkančioji organizacija nusprendžia nustatyti kvalifikacinius reikalavimus subrangovams, tokiu atveju pirkimo dokumentuose nurodoma, kokius reikalavimus turi atitikti subrangovai. Jeigu pirkimo sutarties dalies, kuriai pasitelkiami subrangovai, vykdymui imperatyvios įstatymo normos numato tam tikrus reikalavimus, subrangovas turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad jis atitinka imperatyviųjų įstatymo normų reikalavimus (pvz. jei subrangovas pasitelkiamas sutarties daliai, kurios vykdymas susijęs su įslaptinta informacija, tokiu atveju subrangovas turi turėti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija).
22. Jeigu pagal pirkimo ypatybes tikėtina, kad pirkime bus suinteresuoti dalyvauti fiziniai asmenys, perkančiajai organizacijai nustatant tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijus rekomenduojama atsižvelgti į minėtų asmenų galimybes teikti informaciją apie savo kvalifikaciją ir atitinkamai nurodyti, kokius dokumentus turėtų pateikti tiekėjas - fizinis asmuo.
23. Perkančioji organizacija turėtų kelti tik tokius kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos ji sugebės patikrinti.
24. Perkančioji organizacija negali reikalauti dokumentų ir informacijos, kurie perkančiajai organizacijai pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą ar kitus teisės aktus yra neatlygintinai prieinami Lietuvos Respublikos registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose. Ši nuostata taikoma, tik dėl Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių. Perkančioji organizacija taip pat gali numatyti, kad pati patikrins atitiktį ir kitiems kvalifikaciniams (pvz., statybos produktų sertifikavimo centro puslapyje esančią informaciją, dėl subjektams išduotų atestatų) reikalavimams, tačiau tokiu atveju turėtų įsitikinti viešai prieinamų duomenų patikimumu.
25. Prašant pateikti kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, patvirtinančius tiekėjo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, perkančiajai organizacijai rekomenduojama nurodyti terminą iki kada tokie dokumentai turėjo būti išduoti (pvz. išduotas ne anksčiau kaip 60 dienų iki paraiškų pateikimo termino pabaigos). Skirtingiems dokumentams, galima nustatyti skirtingus terminus iki kada šie dokumentai turi būti išduoti. Tiems dokumentams, kuriais patvirtinami duomenys keičiasi dažniau (dokumentai patvirtinantys atsiskaitymus susijusius su mokesčių ir socialinių įmokų mokėjimu), rekomenduojama nustatyti trumpesnį terminą, o tiems, kuriais patvirtinami duomenys keičiasi rečiau, (duomenys apie tiekėjo teistumą) galima nustatyti ilgesnį terminą. Perkančioji organizacija taip pat turėtų nurodyti, kad jei atitinkamas dokumentas nors ir išduotas anksčiau, tačiau jo galiojimo terminas ilgesnis nei paraiškų priėmimo terminas, toks dokumentas jo galiojimo laikotarpiu yra priimtinas. Atkreiptinas dėmesys, kad pratęstus paraiškų pateikimo terminus, atsiranda tikimybė, kad tiekėjų pateikiami kompetentingų institucijų išduoti dokumentai gali būti nebeaktualūs, nes būtų išduoti anksčiau nei nurodytas terminas.
26. Kai perkančioji organizacija prašo pateikti kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, patvirtinančius tiekėjo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, užsienio tiekėjai turi pateikti atitinkamų užsienio valstybių kompetentingų institucijų išduotus dokumentus.
27. Jeigu tiekėjas negali pateikti nurodytų dokumentų, nes atitinkamoje šalyje tokie dokumentai neišduodami arba toje šalyje išduodami dokumentai neapima visų keliamų klausimų, pateikiama priesaikos deklaracija arba oficiali tiekėjo deklaracija.
28. Užsienio valstybių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai legalizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, išskyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktus dokumentas yra atleistas nuo legalizavimo ir (ar) tvirtinimo žymos. Dokumentas gali būti legalizuotas ir po paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino (priklausomai nuo to kuriame etape vyksta kvalifikacijos vertinimas), tačiau dokumentas turi patvirtinti, kad kvalifikacija įgyta iki nurodyto termino pabaigos.
III. Atskirų kvalifikacinių reikalavimų aSpektai
29. Perkančioji organizacija visais atvejais turi įsitikinti, kad nėra sąlygų, numatytų Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių tiekėjo paraiška ar pasiūlymas turėtų būti atmetamas. Kaip įrodymą, pagrindžiantį šių sąlygų nebuvimą, tiekėjas gali pateikti išrašą iš teismo sprendimo (jeigu toks yra) arba Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išduotą pažymą. Pažymėtina, kad Valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis, šiuo metu, neapima visų Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų, todėl negali patvirtinti tiekėjo atitikties šiam reikalavimui.
30. Jeigu perkančioji organizacija kelia reikalavimą, kad tiekėjo padėtis neatitiktų Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte numatytų reikalavimų, duomenis apie tiekėjo (juridinio asmens registruoto Lietuvos Respublikoje) teisinį statusą perkančioji organizacija gali pasitikrinti pati, todėl neturi reikalauti tokio tiekėjo, kad šis pateiktų dokumentus, minėtoms aplinkybėms įrodyti.
31. Jeigu perkančioji organizacija kelia reikalavimą, kad tiekėjo padėtis neatitiktų Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų reikalavimų, kaip įrodymą, pagrindžiantį nurodytų sąlygų nebuvimą, tiekėjas gali pateikti išrašą iš teismo sprendimo (jeigu toks yra) arba Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išduotą pažymą. Pažymėtina, kad Valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis, šiuo metu, neapima visų Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų veikų, todėl negali patvirtinti tiekėjo atitikties šiam reikalavimui.
32. Jeigu perkančioji organizacija kelia reikalavimą, kad tiekėjo padėtis neatitiktų Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytų reikalavimų, duomenis apie tiekėją (juridinį asmenį registruotą Lietuvos Respublikoje) perkančioji organizacija gali pasitikrinti pati, todėl neturi reikalauti tokio tiekėjo, kad šis pateiktų dokumentus, minėtoms aplinkybėms įrodyti. Rekomenduojama pirkimo dokumentuose nurodyti, kad tuo atveju, jeigu dėl „Sodros“ informacinės sistemos techninių trikdžių paskutinę pasiūlymų (paraiškų) pateikimo dieną perkančioji organizacija neturės galimybės patikrinti neatlygintinai prieinamų duomenų apie tiekėją (juridinį asmenį), ji turės teisę prašyti tiekėjo (juridinio asmens), pateikti nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį atitiktį šiam kvalifikacijos reikalavimui už laikotarpį iki pasiūlymų (paraiškų) pateikimo termino pabaigos.
33. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali numatyti, kad tiekėjo paraiška ar pasiūlymas atmetamas, jeigu tiekėjas yra pateikęs melagingą informaciją apie atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tai perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Perkančioji organizacija tiekėjo paraišką ar pasiūlymą galės atmesti tik tuo atveju, kai šis pagrindas bus įtvirtintas pirkimo dokumentuose.
34. Tais atvejais, kai pirkimo procedūrų ar sutarties vykdymo metu neišvengiamai tektų atskleisti įslaptintą informaciją, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi kelti reikalavimus, kurie leistų įsitikinti, kad tiekėjui gali būti patikėta įslaptinta informacija ir su tiekėju galima sudaryti įslaptintą sandorį. Tuo atveju, jei tiekėjui būtų atskleista įslaptinta informacija užfiksuota skaitmeninėje laikmenoje, perkančioji organizacija turi įsitikinti, kad tiekėjas turi patalpas, kuriose gali būti saugoma ir dirbama su įslaptinta informacija, taip pat ADA tinklus, kuriuose įslaptinta informacija gali būti apdorojama. Atkreiptinas dėmesys, kad tiekėjas (juridinis asmuo registruotas Lietuvos Respublikoje) savo darbuotojams išduotų leidimų, patvirtinančių, kad šie darbuotojai gali dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, popierine forma gali ir neturėti. Manytina, kad tokiu atveju pakanka, kad tiekėjas pateiktų Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento lydraštį, kuriame nurodoma, kad atitinkamiems tiekėjo darbuotojams yra išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi užklausti Valstybės saugumo departamentą, siekdama įsitikinti, kad Valstybės saugumo departamento lydraštyje nurodyti duomenys pirkimo procedūrų vykdymo metu nėra praradę aktualumo ir (ar) nėra pasikeitę.
35. Jeigu perkančioji organizacija kelia reikalavimą tiekėjui turėti teisę verstis tam tikra veikla, perkančioji organizacija turėtų nurodyti konkrečią veiklą, kuria turi teisę verstis tiekėjas. Perkančioji organizacija negali prašyti, kad kaip įrodymą, patvirtinantį tiekėjo teisę verstis tam tikra veikla, tiekėjas pateiktų juridinio asmens registravimo pažymėjimą, nes 2012 m. spalio 7 d., įsigaliojus Juridinių asmenų registro nuostatų pakeitimams, juridinių asmenų, jų filialų ir atstovybių, užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialų ir atstovybių registravimo pažymėjimai ir jų dublikatai pripažinti netekusiais galios. Vietoj šio dokumento perkančioji organizacija turėtų prašyti pateikti išplėstinį Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašą. Tuo atveju, jei tam tikra veikla yra licencijuojama, perkančioji organizacija turėtų tiekėjo prašyti pateikti atitinkamus leidimus, licencijas, pažymėjimus ar kitus dokumentus patvirtinančius jo teisę verstis tam tikra veikla ir papildomai neprašyti pateikti išplėstinį Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašą ar tiekėjo (juridinio asmens) įstatus, jei atitinkami leidimai, licencijos, pažymėjimai ar kiti dokumentai patvirtina tiekėjo teisę verstis visomis, pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalingomis veikomis.
36. Jeigu perkančioji organizacija kelia reikalavimą pateikti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus duomenis, perkančioji organizacija neturėtų nurodyti konkrečių paskutinių finansinių metų (pvz. už 2014 m.), o tik nurodyti, kad tiekėjas pateiktų duomenis apie paskutinius finansinius metus. Šį kriterijų rekomenduotina naudoti didelės vertės pirkimuose.
37. Jeigu perkančioji organizacija kelia Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą reikalavimą, rekomenduotina minimalias reikalaujamas pajamas nurodyti konkrečiu dydžiu, kurias tiekėjas turi būti gavęs iš savo visos veiklos arba iš konkrečios veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas. Rekomenduotina, kad minimalių reikalaujamų pajamų dydis neviršytų pirkimo vertės daugiau kaip du kartus.
38. Jeigu perkančioji organizacija kelia Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą reikalavimą, rekomenduotina:
38.2. įvykdytos (–ų) sutarties (–čių) vertę nurodyti konkrečiu dydžiu, o ne santykiu nuo pasiūlymo vertės (pvz. sudarytų sutarčių vertė yra ne mažesnė kaip 100 tūkst. EUR, o ne sudarytų sutarčių vertė ne mažesnė nei 70 % pasiūlymo vertės), nes tokiu atveju tiekėjo įvykdytų sutarčių vertė priklauso nuo tiekėjo pasiūlymo dydžio, o dėl to skirtingiems tiekėjams faktiškai taikomas skirtingo dydžio kvalifikacinis reikalavimas;
38.3. pirkimo dokumentuose nurodyti, kad jei tiekėjas pateikia duomenis apie vykdomą sutartį, vertinant šį kriterijų atsižvelgiama tik į tokios sutarties įvykdytą dalį;
38.4. tais atvejais, kai dėl sutarties pobūdžio neįmanoma (pvz. sutarties objektas nedalomas) tiksliai apskaičiuoti įvykdytos sutarties dalies, nustatyti, kad bus atsižvelgiama į sutarties dalį, kurį proporcinga sutarties trukmei ir vertei (pvz. 3 metų trukmės sutarties vertė 300 tūkst. EUR, tačiau kol kas praėjo tik metai šios sutarties pradžios, tokiu atveju atsižvelgiama į 1/3 sutarties vertę – 100 tūkst. EUR);
38.5. pirkimo dokumentuose nurodyti, kad jei sutartis buvo baigta vykdyti per paskutinius 5 metus, tačiau prasidėjo anksčiau, tokiu atveju atsižvelgiama į visą sutarties vertę;
38.6. atsižvelgti į tai, kad jei šis reikalavimas formuluojamas kaip: „įvykdžius bent vieną sutartį<...>“ tuomet tiekėjas negalėtų sumuoti atskirų sutarčių vertės tam, kad atitiktų šį kvalifikacinį reikalavimą. Tuo tarpu jei reikalavimas formuluojamas taip: „bendra įvykdytų sutarčių vertė <...>“ tuomet tiekėjas galėtų sumuoti atskirų sutarčių vertes;
38.7. pirkimo dokumentuose nurodyti, kad „per paskutinius 5 metus“ turėtų būti suprantama, kaip laikotarpis iki paraiškų (pasiūlymų, jei kvalifikacija tikrinama pasiūlymų pateikimo etape) pateikimo termino pabaigos. Pvz. jei paraiškų pateikimo terminas yra 2015-06-01, tuomet 5 metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo 2010-06-01.
IV. Tiekėjų kvalifikacijos atitikties minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams tikrinimas
40. Tiekėjų kvalifikaciniai duomenys tikrinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis.
41. Tais atvejais, kai pirkimo procedūrų ar sutarties vykdymo metu neišvengiamai tektų atskleisti įslaptintą informaciją ir pirkime dalyvauja tiekėjas iš užsienio, perkančioji organizacija turi kreiptis į įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją, kad ši patvirtintų, kad užsienio tiekėjui tikrai galima atskleisti įslaptintą informaciją.
42. Jeigu tiekėjas pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, nepateikė dalies informacijos ar bent vieno reikalaujamo dokumento (pažymos), įrodančio jo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, pateikė dokumentą (pažymą), išduotą anksčiau nei nustatyta pirkimo dokumentuose, perkančioji organizacija privalo, nepažeisdama viešųjų pirkimų principų, prašyti tiekėją šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą (terminą, per kurį tiekėjas gali gauti reikiamus dokumentus). Kandidatui ar dalyviui papildant neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija turi pripažinti ir po paraiškų (tuo atveju, kai tiekėjo atitiktis kvalifikaciniams reikalavimams tikrinama kartu su pasiūlymais – pasiūlymų) pateikimo termino išduotus dokumentus, jeigu juose pateikti duomenys patvirtina, kad tiekėjas reikalaujamą kvalifikaciją įgijo iki paraiškų (tuo atveju, kai tiekėjo atitiktis kvalifikaciniams reikalavimams tikrinama kartu su pasiūlymais – pasiūlymų) pateikimo termino pabaigos.
43. Jeigu tiekėjas duomenis apie savo kvalifikaciją patikslino ar paaiškino pavėluotai (pasibaigus perkančiosios organizacijos nustatytam terminui per kurį tiekėjas, turėjo paaiškinti ar patikslinti duomenis apie savo kvalifikaciją), perkančioji organizacija neturi priimti tokių tiekėjo patikslinimų ar paaiškinimų. Tiekėjas matydamas, kad per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą nespės pateikti reikalingų patikslinimų ar paaiškinimų, turi prašyti perkančiosios organizacijos pratęsti šį terminą. Tais atvejais, kai pirkime dalyvauja tik vienas tiekėjas, manytina, kad perkančioji organizacija galėtų priimti ir pavėluotai pateiktą informaciją.
44. Jeigu perkančiajai organizacijai, po tiekėjų kvalifikacijos vertinimo etapo kyla abejonių dėl tiekėjo tinkamumo ar tiekėjo pateiktų duomenų teisingumo, ji gali kreiptis į tiekėją, kad šis patikslintų duomenis, arba į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją, kuri leistų įsitikinti, kad tiekėjas atitinka kvalifikacinius reikalavimus. Jeigu paaiškėja, kad tiekėjas neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, tokio tiekėjo paraiška ar pasiūlymas turėtų būti atmetami.
45. Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją. Jeigu tiekėjo pateikti duomenys akivaizdžiai parodo, kad tiekėjas neatitinka tam tikro kvalifikacinio reikalavimo, tokiu atveju perkančioji organizacija atmeta tiekėjo paraišką ar pasiūlymą, neprašydama patikslinti atitinkamų duomenų. Atitinkamai perkančioji organizacija turėtų elgtis ir tais atvejais, kai po tiekėjų kvalifikacijos įvertinimo sužinoma, kad tiekėjas nebeatitinka keliamų kvalifikacinių reikalavimų – t.y. įsitikinti, kad tiekėjas nebeatitinka kvalifikacinių reikalavimų ir atmesti tokio tiekėjo paraišką ar pasiūlymą (pvz. po tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo sužinoma, kad dėl tiekėjo įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis).
46. Perkančioji organizacija vertina tiekėjo pateiktų dokumentų visumą ir tais atvejais, kai nors ir nėra pateiktas tam tikras konkretus dokumentas, kurio prašė perkančioji organizacija arba šio dokumento forma nevisiškai atitinka keltus reikalavimus, tačiau iš pateiktos dokumentų visumos galima spręsti apie tiekėjo atitiktį nurodytam kvalifikaciniam reikalavimui, tokio tiekėjo paraiška neturėtų būti atmetama.
47. Tiekėjas, kvalifikacijos vertinimo metu, gali atsisakyti subrangovo, tačiau tokiu atveju turi būti įsitikinta, kad pats tiekėjas su likusiais pasitelktais subrangovais (jeigu tokių pasitelkė) atitinka visus pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.
48. Perkančioji organizacija priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio tiekėjo kvalifikacinių duomenų ir kiekvienam iš jų raštu praneša apie jo kvalifikacijos patikrinimo rezultatus. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie tiekėjai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.
V. tiekėjų kvalifikacinė atranka
49. Kvalifikacinės atrankos taikymas nėra privalomas. Perkančioji organizacija pati pasirenka ar taikyti kvalifikacinę atranką. Jeigu perkančioji organizacija nevykdo kvalifikacinės atrankos, tuomet tikrinama tik tiekėjų atitiktis minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams.
50. Manytina, kad kvalifikacinė atranka gali būti naudinga tais atvejais, kai siekiama sudaryti pirkimo sutartį su kuo aukštesnės kvalifikacijos tiekėju arba tada, kai tikimasi sulaukti labai didelio dalyvių skaičiaus, o pirkimo objektas itin sudėtingas ir tiekėjų pasiūlymų vertinimas pareikalautų labai daug laiko ir specifinių žinių.
51. Kvalifikacinės atrankos kriterijai turėtų būti tokie, kurie leistų perkančiajai organizacijai palyginti tiekėjus tarpusavyje ir išrinkti labiausiai kvalifikuotus.
52. Kaip ir kvalifikaciniai reikalavimai, kvalifikacinės atrankos kriterijai neturi dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti pagrįsti, proporcingi ir susiję su pirkimo objektu – tarp nustatyto kriterijaus ir kandidato gebėjimo kvalifikuotai įvykdyti sutartį privalo būti patikimas ir įtikinamas priežastinis ryšys.
53. Tiekėjų kvalifikacinės atrankos procedūroje vertinami tik tie kvalifikaciniai kriterijai, kurie buvo nurodyti pirkimo dokumentuose.
54. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustato tokius kvalifikacinės atrankos kriterijus, kurie yra svarbūs pirkimo sutarčiai vykdyti. Jie gali būti ir kitokie nei minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, tačiau, bet kokiu atveju, kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti nustatyti Įstatymo 35-37 straipsnių pagrindu. Perkančioji organizacija taip pat gali numatyti, kad aukštesnį nei minimalų kriterijų atitinkantis tiekėjas gaus aukštesnį įvertinimą kvalifikacinės atrankos metu.
55. Kvalifikacinės atrankos kriterijai ir jų lyginamieji svoriai turi būti išviešinti pranešime apie pirkimą.
56. Perkančioji organizacija, pasirinkusi kvalifikacinės atrankos kriterijus, nustato kriterijų svarbą (lyginamąjį svorį) (pavyzdys pateikiamas 1 priede). Kvalifikacinės atrankos kriterijus, jų lyginamuosius svorius ir kvalifikacinės atrankos tvarką perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose. Rekomenduotina, kad visų kriterijų lyginamųjų svorių koeficientų reikšmių suma būtų lygi lengvai dalomam skaičiui (pvz. 100; 10; 1 ir pan.).
57. Perkančioji organizacija nustato minimalų skaičių tiekėjų, kurie bus atrinkti kvalifikacinės atrankos metu. Šis skaičius negali būti mažesnis už 3.
58. Perkančioji organizacija gali nustatyti maksimalų tiekėjų skaičių, kuriuos kvies pateikti pasiūlymą.
59. Jei perkančioji organizacija nustatė minimalų ir maksimalų kviečiamų tiekėjų skaičių (pvz. ne mažiau kaip 4, net ne daugiau kaip 6), tokiu atveju ji turi teisę pakviesti norimą tiekėjų kiekį nustatytose ribose. Jei perkančioji organizacija nustato tik minimalų tiekėjų, kuriuos kvies pateikti pasiūlymus skaičių, tokiu atveju maksimalus skaičius nėra ribojamas, tačiau bet kokiu atveju negalima kviesti tiekėjo, kurio kvalifikacinės atrankos metu surinktų balų suma yra mažesnė už nekviečiamo tiekėjo.
60. Kvalifikacinės atrankos procedūroje dalyvauja tik tie tiekėjai, kurie atitinka keltus minimalius kvalifikacinius reikalavimus.
61. Jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka mažiau kandidatų, negu nustatytas kviečiamų kandidatų skaičius, perkančioji organizacija gali tęsti procedūrą ir kviesti pateikti pasiūlymus visus paraiškas pateikusius ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius kandidatus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų, paraiškų nepateikusių, tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų.
62. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia formules, pagal kurias bus apskaičiuojami tiekėjų surinkti balai kvalifikacinės atrankos metu.
Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo, viešąjį pirkimą atliekant gynybos ir saugumo srityje, metodinių rekomendacijų
1 priedas
(Kvalifikacinės atrankos kriterijų ir jų lyginamųjų svorių pavyzdys)
| Kvalifikacinės atrankos kriterijus |
Kriterijaus lyginamasis svoris |
| Tiekėjo per paskutinius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu dalyvis vykdė veiklą trumpiau nei nurodyta) vykdytų panašaus pobūdžio sutarčių bendra vertė. |
5 |
| Tiekėjo vidutinės metinės pajamos iš veiklos su kuria susijęs pirkimas per paskutinius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei nurodyta). |
3 |
| Tiekėjo darbuotojų, reikalingų sutarčiai vykdyti, vidutinis metinis skaičius per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdė veiklą trumpiau nei nurodyta). |
1 |
| Tiekėjo vidutinis metinis grynasis pelnas per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus). |
1 |
1. Tiekėjo kvalifikacinės atrankos metu surinkti balai yra lygūs atskirų kvalifikacinės atrankos kriterijų balų sumai.
2. Atskiro kriterijaus balai apskaičiuojami pagal formulę:
K = P/P max *L
Formulėje naudojamų reikšmių paaiškinimas:
K – tiekėjo balai surinkti atskirame kriterijuje;
P – tiekėjo, kurio kvalifikacinis kriterijus vertinamas, nurodyta vertinamo kriterijaus reikšmė;
P max – didžiausia iš visų tiekėjų nurodytų vertinamo kriterijaus reikšmių;
L – vertinamo kriterijaus lyginamasis svoris.