LOGOnespalv-maz2

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2009 M. VASARIO 12 D. ĮSAKYMO NR. 3D-94 „DĖL VERSLINĖS ŽVEJYBOS JŪRŲ VANDENYSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2021 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 3D-511

Vilnius

 

 

1. P a k e i č i u Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 3D-94 „Dėl Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių patvirtinimo“:

1.1. Papildau 3.11 papunkčiu:

3.11. Dugninė žvejyba – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2019/833 3 straipsnio 18 dalies sąvoką „dugninės žvejybos veikla“. Ši sąvoka taikoma vykdant veiklą Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (toliau – NAFO) reglamentuojamuose vandenyse.”

1.2. Papildau 3.12 papunkčiu:

3.12. Pažeidžiamos jūrų ekosistemos (toliau – PJE) – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2019/833 3 straipsnio 16 dalies sąvoką „pažeidžiamos jūrų ekosistemos arba PJE“. Ši sąvoka taikoma tik žvejojant NAFO reglamentuojamuose vandenyse.“

1.3. Papildau 3.21 papunkčiu:

3.21. PJE indikatorinės rūšys – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/833 3 straipsnio 21 dalyje. Ši sąvoka taikoma tik žvejojant NAFO reglamentuojamuose vandenyse.“

1.4. Papildau 31 punktu:

31. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) atlieka Reglamento (ES) 2019/833 29 straipsnyje numatyto kontaktinio centro funkcijas: gauna pagal Europos Sąjungos teisės aktus privalomus dokumentus iš Lietuvos Respublikos žvejybos laivų, perduoda reikiamą informaciją ar duomenis, susijusius su versline žvejyba jūrų vandenyse, Europos Komisijai, kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, Europos žvejybos kontrolės agentūrai, regioninėms žvejybos valdymo organizacijoms ir, esant poreikiui, trečiosioms šalims.”

1.5. Pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:

4. Žuvų išteklių naudotojai, žvejojantys jūrų vandenyse, turi teisę užsiimti versline žvejyba verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidime (toliau – žvejybos leidimas) nustatytomis sąlygomis, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 404/2011 4 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį.”

1.6. Pakeičiu 5.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

5.2. Lietuvos Respublikos žvejybos laive (toliau – žvejybos laivas) turėti šiam žvejybos laivui Žuvininkystės tarnybos išduotą Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą ir, jeigu reikalaujama, galiojantį žvejybos leidimą;“.

1.7. Pakeičiu 5.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

5.4. žvejoti neviršijant žuvų išteklių naudotojui skirtų perleidžiamųjų teisių naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai (toliau – teisės naudoti žvejybos įrankius), išskyrus tuos atvejus, kai ūkio subjektai susitaria dėl bendro šių teisių naudojimo, ir Žuvininkystės įstatymo 175 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skirtos bendros žvejybos galimybių dalies;“.

1.8. Papildau 91 punktu:

91. Žuvininkystės tarnyba informuoja žvejybos laivo kapitoną, savininką arba jo atstovą, kai yra identifikuojamas palydovinės žvejybos laivų stebėjimo sistemos prietaiso veikimo sutrikimas.“

1.9. Pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip:

15. Vykdant verslinę žvejybą laivu, kurio bendrasis ilgis yra mažesnis negu 8 metrai, ir specialiąją žvejybą Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje, žvejybos laivo kapitonas arba už žvejybą atsakingas asmuo pildo elektroninėmis priemonėmis arba raštu Baltijos jūros priekrantės žvejybos žurnalą (Taisyklių 1 priedas) (toliau – priekrantės žurnalas). Žuvininkystės tarnyba išduoda popierinius priekrantės žurnalus, kuriuos privaloma turėti laive, jei pildomas popierinis dokumentas. Priekrantės žurnalas turi būti užpildytas prieš išvežant žvejybos produktus iš jų iškrovimo vietos. Jeigu įrankiams pastatyti ir laimikiui atgabenti naudojami skirtingi žvejybos laivai, pildomas to žvejybos laivo, kuriuo buvo pastatyti žvejybos įrankiai, priekrantės žurnalas – viena eilute žemiau pateikiamų duomenų apie sugautų žuvų kiekį turi būti padarytas įrašas, kuriuo laivu buvo atgabentas laimikis. Popierinio priekrantės žurnalo užpildytų lapų pirmasis egzempliorius pateikiamas Žuvininkystės tarnybai ne rečiau kaip du kartus per mėnesį – iki kiekvieno mėnesio 5 ir 20 dienos, jei priekrantės žvejyba buvo vykdoma atitinkamą laikotarpį. Žuvininkystės tarnyba popierinio priekrantės žurnalo duomenis suveda į žuvininkystės duomenų valstybės informacinę sistemą.“

1.10. Pakeičiu 18 punktą ir jį išdėstau taip:

18. Jei žvejyba vykdoma NAFO reguliuojamame rajone, kaip nustatyta reglamento (ES) Nr. 2019/833 22 ir 25 straipsniuose, žvejybos laivo kapitonas arba už žvejybą atsakingas asmuo privalo pildyti Taisyklių 10 punkte nustatytus dokumentus, produkcijos žurnalą ir sandėliavimo planą bei turėti Reglamento (ES) 22 straipsnio 10 ir 11 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkantį talpyklų planą.“

1.11. Pakeičiu V skyrių ir jį išdėstau taip:

V SKYRIUS

DUOMENŲ APIE PAUKŠČIŲ, ŽINDUOLIŲ IR ROPLIŲ PRIEGAUDĄ, PASTEBĖTUS RUONIUS IR JŲ PADARYTĄ ŽALĄ REGISTRAVIMAS

 

21. Baltijos jūroje ar priekrantės žvejybos zonoje vykdančio žvejybą pasyviosios verslinės žvejybos įrankiais laivo kapitonas arba už žvejybą atsakingas asmuo turi registruoti Paukščių, žinduolių ir roplių priegaudos žurnale (Taisyklių 8 priedas) duomenis apie paukščių, žinduolių ir roplių priegaudą, pastebėtus ruonius ir jų padarytą žalą. Ši priegauda registruojama raštu arba elektroniniu būdu duomenis pateikiant Žuvininkystės duomenų valstybės informacinei sistemai.

22. Duomenys apie paukščių, žinduolių ir roplių priegaudą pildomi sugautų žuvų iškrovimo dieną, o duomenys apie pastebėtus ruonius ir jų padarytą žalą – tą pačią dieną, kai pastebėti ruoniai arba nustatyta jų padaryta žala. Vykdant žvejybą ar žvejybos produktų iškrovimą, Paukščių, žinduolių ir roplių priegaudos žurnalą privaloma turėti krante, žvejybos produktų iškrovimo vietoje.

23. Paukščių, žinduolių ir roplių priegaudos žurnale pateikiami šie duomenys apie paukščių, žinduolių ir roplių priegaudą, pastebėtus ruonius ir jų padarytą žalą:

23.1. pildymo data;

23.2. ar buvo naudota nuo žinduolių ir (ar) paukščių, ir (ar) roplių sugautas žuvis apsauganti įranga (įrašoma „taip“ arba „ne“);

23.3. geografinis žvejybos rajonas, kur vykdoma žvejyba, pastebėti ruoniai ar (ir) jų padaryta žala. Jei vykdoma priekrantės žvejyba, turi būti nurodomas priekrantės žvejybos baro numeris;

23.4. jei pastebėti ruoniai, įrašomas pastebėtų ruonių skaičius;

23.5. jei pastebėta ruonių padaryta žala, įrašoma:

23.5.1. pažeistų žuvų rūšys ir apytiksliai kiekiai;

23.5.2. ar buvo sugadintas verslinės žvejybos įrankis;

23.5.3. apytikslis žalos dydis;

23.6. jei yra paukščių ar (ir) žinduolių, ar (ir) roplių priegauda, įrašoma:

23.6.1. žvejybos įrankio, kuriuo sugauti paukščiai ar (ir) žinduoliai, ir (ar) ropliai, tipas. Jei buvo žvejojama statomaisiais tinklais, nurodomas statomojo tinklo akių dydis tokiais akytumo intervalais: 12–15 (24–30), 16–24 (32–48), 45–49 (90–98), 50–69 (100–118), 70–90 (140–180), per 90 (180) mm;

23.6.2. sugautų paukščių ar (ir) žinduolių, ar (ir) roplių rūšys;

23.6.3. sugautų paukščių ir (ar) žinduolių, ir (ar) roplių skaičius.

24. Paukščių, žinduolių ir roplių priegaudos žurnalo lapai spausdinami 2 egzemplioriais taip, kad pirmojo lapo įrašas būtų nukopijuotas į kitą tuo pačiu numeriu pažymėtą egzempliorių.

25. Paukščių, žinduolių ir roplių priegaudos žurnalas pildomas aiškiai, lietuvių kalba. Rašyti pieštuku, taisyti, trinti ir keisti įrašus draudžiama. Jei pildant padaroma klaida, visa eilutė perbraukiama dviem horizontaliais brūkšniais ir visi toje eilutėje buvę įrašai užrašomi kitoje artimiausioje eilutėje.

26. Kiekvieno kalendorinio mėnesio duomenys Paukščių, žinduolių ir roplių priegaudos žurnale pildomi skirtingais numeriais pažymėtuose vidiniuose žurnalo lapuose. Paukščių, žinduolių ir roplių priegaudos žurnalo vidinių lapų su duomenimis pirmasis egzempliorius už kiekvieną mėnesį, kurį buvo vykdoma verslinė žvejyba, pateikiamas Žuvininkystės tarnybai ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 d., jei duomenis apie paukščių, žinduolių ir roplių priegaudą, pastebėtus ruonius ir jų padarytą žalą privaloma registruoti pagal Taisyklių 21 punkto nuostatas. Žuvininkystės tarnyba gautus Paukščių, žinduolių ir roplių priegaudos žurnalo duomenis suveda į Žuvininkystės duomenų valstybės informacinę sistemą, išskyrus gaunamus elektroniniu būdu duomenis, pateiktus Žuvininkystės duomenų valstybės informacinei sistemai.“

1.12. Pakeičiu 28 punktą ir jį išdėstau taip:

28. Taisyklių 15 punkte nurodyto popierinio priekrantės žurnalo lapai spausdinami 2 egzemplioriais taip, kad pirmojo lapo įrašas būtų nukopijuotas į kitą tuo pačiu numeriu pažymėtą egzempliorių. Priekrantės žurnale pateikiama ši informacija:

28.1. žuvų išteklių naudotojo (ūkio subjekto) pavadinimas arba vardas ir pavardė;

28.2. žvejybos laivo pavadinimas. Žvejybos laivo registracijos Europos Sąjungos žvejybos laivų registre numeris pateikiamas antrajame antraštiniame lape;

28.3. žvejybos įrankių pastatymo data ir laikas bei tikrinimo ar ištraukimo data ir laikas, pažymima, ar po žvejybos įrankių tikrinimo jie buvo ištraukti ar palikti jūroje;

28.4. žvejybos vieta: nurodomas žvejybos baro numeris arba Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos nustatyto žvejybos kvadrato numeris (40H0), jei ūkio subjektas žvejybą vykdė už žvejybos baro ribų;

28.5. informacija apie naudojamus verslinės žvejybos įrankius, nurodant jų pavadinimą (tipą), priklausomai nuo įrankio tipo bendrą tinklų arba vienos gaudyklės sparno ilgį bei akių dydį (žuvų gaudyklės atveju – sparno akių dydį), kabliukų arba gaudyklių;

28.6. žvejybos produktų iškrovimo vieta pagal Jūrų vandenyse žvejojančiais laivais sugautų žvejybos produktų iškrovimo, pirminio pardavimo ir supirkimo vietų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 3D-268 „Dėl Žvejybos produktų iškrovimo iš jūrų vandenyse žvejojančių laivų tvarkos aprašo ir Jūrų vandenyse žvejojančiais laivais sugautų žvejybos produktų iškrovimo, pirminio pardavimo ir supirkimo vietų sąrašo patvirtinimo“, II skyrių;

28.7. sugautų žuvų rūšis ir kiekis, atskirai nurodant žuvis, sugautas skirtingais verslinės žvejybos įrankiais ir skirtingose žvejybos vietose.“

1.13. Pakeičiu 31 punktą ir jį išdėstau taip:

31. Statomųjų tinklų akių dydžiai nustatomi matuojant atstumą tarp į žiužį surinkto tinklinio audinio 11 gretimų mazgų padalijus iš dešimties, o Taisyklių 30 punkte skliausteliuose nurodyti dydžiai – vadovaujantis 2008 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 517/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 įgyvendinimo taisyklės, taikomos nustatant žvejybos tinklų akių dydį ir vertinant gijų storį.“

1.14. Pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip:

33. Taisyklių 15 punkte nurodytas priekrantės žurnalas pradedamas pildyti iki žvejybos pradžios, nurodant žvejybos įrankių pastatymo datą, laiką ir žvejybos vietą (Baltijos jūros priekrantės žvejybos baro numerį arba Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos nustatyto žvejybos kvadrato numerį, jei ūkio subjektas žvejybą vykdė už žvejybos baro ribų).“

1.15. Pakeičiu 34 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

34. Verslinių žvejybos įrankių tipas, tinklinių įrankių akių dydis (žuvų gaudyklės atveju – sparno akių dydis), bendras kabliukų (žvejojant ūdomis) arba žuvų gaudyklių skaičius, atskirai skirtingo akytumo statomųjų tinklų arba skirtingo akytumo žuvų gaudyklių sparno ilgis ir jų pastatymo laikas į priekrantės žurnalą įrašomas:“.

1.16. Pakeičiu 37 punktą ir jį išdėstau taip:

37. Žvejybos produktų iškrovimo vietoje kiekvienos rūšies žuvų svoris nustatomas apytiksliai ir įrašomas priekrantės žurnalo skiltyje „Apytikslis svoris“, tačiau žuvų svorio paklaida negali viršyti 30 procentų žvejybos vietoje į talpas nesudėtų žuvų kiekio ir 20 procentų – į talpas sudėtų žuvų kiekio. Atskiru įrašu registruojami leidžiamų išmesti į jūrą žuvų kiekiai rūšimis. “

1.17. Pakeičiu 43 punktą ir jį išdėstau taip:

43. Sugautų mažesnių negu reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 17 punkte apibrėžto mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio žuvų, kurioms taikoma reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio  nuostata, taip pat leidžiamos neverslinio dydžio kitų rūšių žuvų priegaudos, nustatytos Taisyklių 93 punkte, svoris turi būti įrašomas į atskiras priekrantės žurnalo eilutes pagal atskiras žuvų rūšis, skiltyje „+“ pažymint raidėmis BMS. Jeigu žuvis buvo išmesta į jūrą, žymima žodžiu „Išmesta“.

1.18. Pakeičiu 45 punktą ir jį išdėstau taip:

45. Bendras sužvejotų tam tikros rūšies žuvų svoris yra šios rūšies žuvų + ženklu arba BMS raidėmis pažymėtų svorių suma. Šis skaičius įrašomas skiltyje „Tikslus svoris“ šalia atitinkamos rūšies žuvų bendro apytikslio svorio įrašo, išskiriant pagal atitinkamą + arba BMS žymėjimą.“

1.19. Pripažįstu netekusiu galios 51 punktą.

1.20. Pakeičiu 62.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

62.4. specialusis leidimas perkrauti ir transportuoti žvejybos produktus (6 priedas).“

1.21. Pakeičiu 65 punktą ir jį išdėstau taip:

65. Žvejybos leidimai išduodami žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis didesnis negu 10 m. Specialusis leidimas perkrauti ir transportuoti žvejybos produktus gali būti išduodamas laivui, kuriam nėra išduotas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, tačiau jis turi galiojantį leidimą laivui plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava arba leidimą laivui laikinai plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava. Žvejybos leidimas vykdyti žvejybą ne Europos Sąjungos vandenyse gali būti išduodamas žvejybos laivui su kitos Europos Sąjungos valstybės narės vėliava, jei šio žvejybos laivo frachtavimo sutartį sudaro Lietuvos Respublikoje vykdantis veiklą ūkio subjektas.“

1.22. Pakeičiu 67.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

67.2. ūkio subjektas atitinka Žuvininkystės įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Specialiojo leidimo perkrauti ir transportuoti žvejybos produktus išdavimui netaikoma Žuvininkystės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta sąlyga. Jei yra sudaryta Lietuvos Respublikos žvejybos laivo frachtavimo sutartis, žvejybos leidimo vykdyti žvejybą ne Europos Sąjungos vandenyse išdavimui netaikoma Žuvininkystės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta sąlyga;“.

1.23. Papildau 67.5 papunkčiu:

67.5. yra patvirtintas Taisyklių VIII skyriuje nustatyta tvarka talpos planas, jei žvejybos leidimo prašoma veiklai vykdyti NAFO reguliuojamame rajone, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/833 22 straipsnio 11 dalyje.“

1.24. Pakeičiu 78.7 papunktį ir jį išdėstau taip:

78.7. leidžiami naudoti verslinės žvejybos įrankiai, išskyrus specialųjį leidimą perkrauti ir transportuoti žvejybos produktus;“.

1.25. Pakeičiu 80 punktą ir jį išdėstau taip:

80. Žvejybos leidimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimo galiojimo panaikinimo sąlygos ir tvarka nustatytos Žuvininkystės įstatymo 18 straipsnyje. Specialiajam leidimui perkrauti ir transportuoti žvejybos produktus netaikomos Žuvininkystės įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos.“

1.26. Pakeičiu 88.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

88.1. draudžiama statyti statomuosius tinklus ir žuvų gaudykles šachmatų tvarka;“.

1.27. Pakeičiu 88.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

88.2. iki 15 m gylio tarpusavyje sujungtų statomųjų tinklų eilės ilgis negali viršyti 350 m, kai gylis didesnis nei 15 m; tarpusavyje sujungtų statomųjų tinklų eilės ilgis negali viršyti 500 m. Atstumas tarp statomųjų tinklų eilių ir tarp statomojo tinklo ir kitų žvejybos įrankių (išskyrus gaudykles) linijose turi būti ne mažesnis kaip 300 m, tarp linijų – ne mažesnis kaip 200 m;“.

1.28. Papildau 88.51 papunkčiu:

88.51. draudžiama sujungti gaudykles ir statomuosius tinklus. Atstumas tarp gaudyklių arba statomųjų tinklų ir gaudyklių turi būti ne mažesnis kaip 300 m;“.

1.29. Pakeičiu 91 punktą ir jį išdėstau taip:

91. Specializuotai žvejybai naudojamų žuvų gaudyklių akių dydis turi būti ne mažesnis kaip:

Eil. Nr.

Žuvų rūšys

Žvejybos įrankių akių dydis (mm)

maišas

jungiamoji dalis

sparnai

1.

Lašišų, šlakių

40 (80)

50 (100)

60 (120)

2.

Karšių, starkių, žiobrių

30 (60)

36 (72)

40 (80)

3.

Strimelių, stintų

12 (24)

16 (32)

20 (40)

4.

Grundalų

10 (20)

14 (28)

18 (36)“.

 

1.30. Pakeičiu XIV skyrių ir jį išdėstau taip:

XIV SKYRIUS

ŽVEJYBOS ŠIAURĖS VAKARŲ ATLANTE ORGANIZACIJOS REGULIUOJAMOJO RAJONO YPATUMAI

 

99. Reglamento (ES) 2019/833 5 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju Žuvininkystės tarnyba paskelbia savo tinklalapyje informaciją apie galimybę žvejybos laivams vykdyti tam tikrų rūšių žuvų žvejybą NAFO reguliuojamajame rajone bei žvejybos sąlygas.

100. Ūkio subjektai, norėdami užsiimti versline žvejyba Reglamento (ES) 2019/833 5 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, turi pranešti Žuvininkystės tarnybai žvejybos laivų, kuriais planuoja vykdyti žvejybą, pavadinimus ir numatomą žvejybos pradžios laiką ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki žvejybos pradžios; taip pat turi pranešti apie žvejybos pabaigą ne vėliau kaip per 24 valandas po išplaukimo iš NAFO reguliuojamojo rajono.

101. Žuvininkystės tarnyba nedelsdama informuoja žvejybos laivus, vykdančius veiklą NAFO reguliuojamame rajone, apie verslinės žvejybos nutraukimą Reglamento (ES) 2019/833 6 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 5 dalies c punkte nurodytais atvejais.

102. Jei vykdoma dugninė žvejyba, žvejybos laivo kapitonas turi pranešti Žuvininkystės tarnybai PJE indikatorinių rūšių laimikio kiekį, kaip numatyta Reglamento (ES) 2019/833 21 straipsnio 2 dalyje, ir kitą informaciją, kaip numatyta Reglamento (ES) 2019/833 21 straipsnio 3 dalyje.

103. Žuvininkystės tarnyba sudaro žvejybos laivų, kuriems išduotas verslinės žvejybos NAFO reguliuojamame rajone leidimas, sąrašą.

104. Kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/833 22 straipsnio 11 dalyje, žvejybos laivų, žvejojančių NAFO reguliuojamame rajone, talpos planų, nurodytų šių Taisyklių VIII skyriuje, patvirtinimas galioja dvejus metus.“

1.31. Papildau XV skyriumi:

XV SKYRIUS

PRIEMONĖS, SKIRTOS KOVAI SU NETEISĖTA, NEDEKLARUOJAMA IR NEREGLAMENTUOJAMA ŽVEJYBA

 

105. Draudžiami veiksmai, susiję su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (toliau – NNN) žvejyba:

105.1. vykdyti žvejybos veiklą laivu, kuris įtrauktas į Reglamento (ES) Nr. 468/2010 priedą (toliau – NNN laivas) (išskyrus force majeure atvejus), įskaitant jungtines žvejybos operacijas, bet jomis neapsiribojant;

105.2. NNN laivui tiekti atsargas, kurą ar jam teikti kitas paslaugas;

105.3. NNN laivui įplaukti į Lietuvos Respublikos uostus, o jeigu toks laivas yra uoste, – naudotis uostu, išskyrus force majeure ar nelaimingo atsitikimo atvejus, arba kai tai daroma inspektavimo tikslais ar tam, kad būtų galima imtis atitinkamų vykdymo užtikrinimo veiksmų;

105.4. keisti NNN laivo įgulą, dirbti NNN laive, išskyrus force majeure atvejus;

105.5. sudaryti NNN laivo frachtavimo sutartį;

105.6. iškrauti ir importuoti NNN žvejybos būdu gautus žuvininkystės produktus.“

1.32. Papildau XVI skyriumi:

XVI SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ

 

106. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.“

1.33. Pakeičiu 1 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija(pridedama).

1.34. Pakeičiu 6 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

1.35. Papildau 8 priedu (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad:

2.1. šio įsakymo 1.10 ir1.13 papunkčiai įsigalioja 2021 m. rugsėjo 1 d.;

2.2. šio įsakymo 1.9, 1.11, 1.12, 1.33, 1.34 ir 1.35 papunkčiai įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d.

 

 

 

Žemės ūkio ministras                                                                                         Kęstutis Navickas