Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2015 METŲ VEIKLOS PRIORITETŲ

 

2014 m. spalio 3 d. Nr. 1094
Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 3 punktu ir įgyvendindama Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“, 38 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti pridedamus:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 metų veiklos prioritetus.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 metų veiklos prioritetų įgyvendinimo pažangos lentelę.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                      Algirdas Butkevičius

 

 

 

Finansų ministras                                                                            Rimantas Šadžius

 

 

 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1094

 

 

 

LIETUVOS rESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2015 METŲ VEIKLOS PRIORITETAI

 

 

 

Spartus ekonomikos augimas, padidėjusios realios žmonių pajamos, geresnė gyvenimo kokybė ir atkurtas pasitikėjimas Vyriausybe visuomenėje patvirtina, kad pasirinktos teisingos strateginės šalies raidos kryptys. Šešioliktoji Vyriausybė ir toliau nuosekliai laikysis socialiai orientuotos rinkos ekonomikos stiprinimo krypties.

2015 metais taip pat sieksime tvaraus ir subalansuoto ekonomikos augimo, didindami užimtumą, mažindami skurdą ir socialinę atskirtį. Dideli regioniniai netolygumai neleidžia visiškai išnaudoti ekonominio potencialo ir lemia socialinę atskirtį, ypač kaimo vietovėse. Todėl daugiausia dėmesio skirsime šalies regionų plėtrai, skatindami pritraukti investicijas ir kvalifikuotą darbo jėgą, plėsti pramonę. Esame įsitikinę, kad tolygi regionų plėtra turės įtakos ir visos šalies ekonomikos augimui, užtikrins darnią visuomeninių santykių raidą ir tinkamą gyvenimo kokybę. Pastaruoju metu matoma nedarbo lygio mažėjimo tendencija, sėkmingai sprendžiamos jaunimo nedarbo problemos, tačiau nors rezultatai ir geri, planuojame ir toliau kryptingai didinti šalies gyventojų užimtumą. Nedarbo problemą spręsime įgyvendindami numatytas ilgalaikes ir kompleksines priemones – nuo naujų darbo santykių kūrimo iki mokslo ir ūkio pažangos skatinimo.

Palaikysime verslą, kuriantį didelę pridėtinę vertę ir aukštos kompetencijos darbo vietas. Numatome padidinti verslo investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą – pirmenybę teiksime inovacijoms, skirtoms palankiai aplinkai plėtoti ir verslo įmonių inovatyvumui didinti. Įvairiomis priemonėmis spartinsime mokslo rezultatų komercinimą. Esame pasirengę nuo 2015 metų sparčiai investuoti 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas į ilgalaikę naudą kuriančius projektus. Tai užtikrins investicijų į žmogiškuosius išteklius bei infrastruktūrą tęstinumą ir duos greitesnę ekonominę grąžą.

Laimingai visuomenei svarbi darni ir tvari socialinių ir ekonominių santykių plėtra. Skaudžios ekonominių santykių takoskyros ir socialinio neteisingumo problemų sprendimas yra visos visuomenės brandos atspindys. Todėl socialinės įtraukties didinimo klausimai – tai 2015 metų prioritetinė kryptis. Planuojame investuoti į aktyvias asmenų, labiausiai nutolusių nuo darbo rinkos, įtraukties didinimo priemones. Sieksime ilgalaikio poveikio ir stengsimės, kad gavęs paslaugas asmuo pats aktyviai ieškotų darbo ir dalyvautų švietimo bei mokymo veikloje.

Toliau plėtosime energinio efektyvumo didinimo projektus. Tęsime sėkmingai pradėtas daugiabučių namų ir viešųjų pastatų renovavimo programas. Šioms programoms įgyvendinti panaudosime Europos Sąjungos paramos lėšas ir naujas finansines priemones – grąžintiną paramą, privačias lėšas, lengvatines paskolas, valstybės suteiktas garantijas, subsidijas, viešosios ir privačios partnerystės modelį. Tęsime šilumos ūkio pertvarką, sieksime sukurti energetiškai taupesnę ir efektyvesnę sistemą, kad šilumos ir elektros gamybai kuo plačiau naudotume alternatyvų pigesnį kurą ir komunalines atliekas. Pradėsime Vilniaus ir Kauno šilumos ūkio pertvarką.

Toliau įgyvendinsime pokyčius sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinės apsaugos srityse. Ypač daug dėmesio skirsime šalies ūkio finansiniam tvarumui užtikrinti ir efektyviam viešųjų finansų valdymui.

Suvokdami nacionalinio saugumo reikšmę valstybės socialinei ir ekonominei raidai, ypač keičiantis tarptautinei aplinkai, daug dėmesio skirsime Europos Sąjungos ir NATO vaidmens stiprinimui, glaudesniam bendradarbiavimui su sąjungininkais. Laikydami NATO kolektyvinę gynybą ir atgrasymą Lietuvos saugumo pagrindu, toliau stiprinsime šalies pajėgumus kolektyvinei ir valstybės gynybai.

 

I. Ekonomikos augimas, užimtumo ir socialinės įtraukties didinimas

1.1. Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas užtikrinant aukštą investavimo lygį, ypač į regionus, ir modernizuojant pramonę.

1.2. Mokslo rezultatų komercinimas ir inovatyvių įmonių veiklos plėtra, skatinant viešas ir privačias investicijas.

1.3. Nedarbo (ypač struktūrinio) mažinimas ir socialinės įtraukties didinimas.

1.4. Informacinių išteklių infrastruktūros optimizavimas.

 

II.  Šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimas ir nuoseklus biudžeto pajamų didinimas

2.1. Nuoseklus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visumos deficito mažinimas ir savivaldos finansinės drausmės stiprinimas.

2.2. Valstybinio socialinio draudimo sistemos tvarumo užtikrinimas.

2.3. Šešėlinės ekonomikos mažinimas.

2.4. Kovos su korupcija stiprinimas.

2.5. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo įdiegimas.

 

III. Energinio efektyvumo ir energetinio saugumo didinimas

3.1. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas (daugiabučių gyvenamųjų namų ir viešųjų pastatų renovavimas, šilumos ir kitos viešosios infrastruktūros tinklų modernizavimas).

3.2. Tolesnis strateginių energetikos projektų įgyvendinimas (tarpvalstybinių elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statyba; aktyvus Europos Sąjungos bendro intereso projektų įgyvendinimas, integruojantis į Europos Sąjungos energetikos rinką ir kontinentinės Europos elektros energetikos tinklų sinchroninę zoną).

3.3. Šilumos ūkio pertvarka Vilniuje ir Kaune, siekiant gerokai sumažinti šilumos kainas vartotojams.

 

IV. Švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatinimo politikos įgyvendinimas gerinant šių paslaugų kokybę ir prieinamumą

4.1. Ikimokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo patrauklumo didinimas gerinant švietimo kokybę.

4.2. Studijų prieinamumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimas.

4.3. Kultūros prieinamumo didinimas, pritaikant kultūros objektus visuomenės socialinėms ir ekonominėms reikmėms.

4.4. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimas.

 

V. Europos Sąjungos, užsienio ir gynybos politikos stiprinimas

5.1. Glaudesnė sąveika su Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis narėmis, glaudesnis bendradarbiavimas su kaimynais.

5.2. Nacionalinių pajėgumų, skirtų kolektyvinei ir valstybės gynybai, stiprinimas, tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas, NATO sąjungininkų karinių dalinių ir Aljanso kolektyvinių pajėgumų nuolatinio buvimo Baltijos regione siekimas.

5.3. Kibernetinio saugumo stiprinimas.

 

 

 

––––––––––––––––––––

 

 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1094

 

 

Lietuvos Respublikos VYRIAUSYBĖS 2015 METŲ VEIKLOS PRIORITETų ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS LENTELĖ

 

I. EKONOMIKOS AUGIMAS, UŽIMTUMO IR SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES DIDINIMAS

 

1.1. Prioritetinė kryptis: Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas užtikrinant aukštą investavimo lygį, ypač į regionus, ir modernizuojant pramonę

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais

Atsakinga institucija

1.1.1.

Inicijuoti pasiūlymus dėl atskirų „Doing Business“ rodiklių gerinimo ir, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, parengti sprendimus, kurie palengvintų verslo sąlygas, ypatingą dėmesį skiriant sritims, kurioms pagal „Doing Business“ tenka daugiausia administracinės naštos

II–IV

Ūkio ministerija

1.1.2.

Atsižvelgiant į Pasaulio banko „Doing Business“ ataskaitoje pateiktus duomenis, gerinti situaciją probleminėse srityse:

 

Statybos leidimų išdavimo indeksas – sumažinti procedūrų skaičių ir sutrumpinti laiką, reikalingą verslui gauti statybos leidimus

 

 

Prisijungimo prie elektros tinklų indeksas – sutrumpinti laiką, reikalingą verslui prisijungti prie elektros tinklų

 

Investuotojų apsaugos indeksas – pagerinti Lietuvos investuotojų apsaugos rodiklį (kiek tai susiję su Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatų galimu tikslinimu)

 

Mokesčių mokėjimo indeksas – sumažinti verslui reikalingų sumokėti mokesčių skaičių, suteikiant galimybę kai kuriuos mokesčius mokėti vienu kartu ir viena mokėjimo forma

 

Mokesčių mokėjimo indeksas – sutrumpinti laiką, reikalingą verslui sumokėti socialinio draudimo įmokas

II−IV

Aplinkos ministerija

Energetikos ministerija

Susisiekimo ministerija

Žemės ūkio ministerija

 

Energetikos ministerija

 

Teisingumo

ministerija

Ūkio ministerija

 

 

Finansų ministerija

 

 

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Finansų ministerija

1.1.3.

Pradėti kurti ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų informacinę sistemą, kuri sudarys sąlygas atsisakyti reikalavimo, kad verslas teiktų duomenis ar informaciją, jeigu juos jau turi nors viena priežiūros institucija

II–IV

Ūkio ministerija

1.1.4.

Įgyvendinti ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų konsolidavimo veiklos pertvarkymo ir (ar) tobulinimo planus

IV

Ūkio ministerija

1.1.5.

Siekiant palengvinti ir užtikrinti tinkamą kvalifikuotų specialistų, dirbančių ar vienkartinai ir laikinai teikiančių paslaugas, judumą Europos Sąjungoje (toliau – ES), parengti Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą

IV

Ūkio ministerija

1.1.6.

Kartu su viešąja įstaiga „Investuok Lietuvoje“ pritraukti investicijų projektų, kurie sukurtų ne mažiau kaip 1 400 darbo vietų (ypač daug dėmesio skirti projektams, kuriuose nurodyta veikla apima sumanios specializacijos kryptis ir kurie bus įgyvendinti regionuose)

I–IV

Ūkio ministerija

1.1.7.

Siekiant įmonių darbo našumo augimo ir spartesnio Lietuvos regionų vystymosi, paskatinti mažų ir vidutinių įmonių investicijas į inovatyvios gamybos ir (ar) inovatyvių paslaugų verslo pradžią ir plėtrą, iš dalies finansuojant naujų gamybos ir paslaugų teikimo pajėgumų kūrimą ir įrengimą

I–IV

Ūkio ministerija

1.1.8.

Siekiant ūkio transformacijos ir kokybiškų užsienio investicijų Lietuvoje, teikti paramą užsienio investuotojams, vykdantiems mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) veiklas, kuriantiems ar plečiantiems įmonės MTEPI infrastruktūrą, diegiantiems procesų ir organizacines inovacijas

I–IV

Ūkio ministerija

1.1.9.

Skatinti tradicinės pramonės transformaciją, diegiant pramonės inovatyvumui ir visos ekonomikos augimui svarbias didelio poveikio technologijas gamybos procesuose, taip sudarant sąlygas masinei inovatyvių produktų gamybai plėtoti

IV

Ūkio ministerija

1.1.10.

Siekiant pramonės įmonių konkurencingumo rinkoje augimo ir produkcijos savikainos mažėjimo, teikti paramą įmonėms energiniams auditams atlikti, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems energijos gamybos pajėgumams įrengti, naujoms efektyvesnio panaudojimo technologijoms kurti ir diegti

I–IV

Ūkio ministerija

1.1.11.

Siekiant didinti Lietuvos patrauklumą investuotojams, peržiūrėti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas ir užtikrinti, kad vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai būtų nustatyti aiškūs kriterijai, kuriais remdamosi savivaldybės galėtų priimti neigiamą sprendimą dėl planuojamos veiklos galimybių

II

Aplinkos ministerija

1.1.12.

Koordinuoti Lietuvos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) 2014–2015 m. veiksmų plano įgyvendinimą bei Lietuvos laimėjimų pristatymą EBPO partneriams, siekiant didinti Lietuvos matomumą organizacijoje ir 2015 m. gegužės mėnesį vyksiančiame EBPO Ministrų tarybos susitikime gauti kvietimą pradėti derybas dėl narystės EBPO

I–IV

Užsienio reikalų ministerija

1.1.13.

Siekti ES prekybos apsaugos priemonių efektyvumo, dalyvauti jų modernizavimo svarstyme; užtikrinti lygias konkuravimo sąlygas ES vidaus rinkoje Lietuvos eksportuotojams, panaudojant ES prekybos apsaugos priemones prieš nesąžiningą importo iš trečiųjų šalių konkurenciją

I–IV

Užsienio reikalų ministerija

1.1.14.

ES derybose dėl laisvosios prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis siekti subalansuotų rezultatų, atverti tų šalių rinkas Lietuvos eksportuotojams ir atsargiai įsileisti į ES rinką kai kuriuos jautrius iš trečiųjų šalių importuojamus produktus; siekti, kad Lietuvos ekonominiai ir prekybiniai interesai būtų tinkamai realizuoti ES vykdomose derybose dėl laisvosios prekybos susitarimų su JAV, Japonija, ASEAN valstybėmis, taip pat derybose dėl investicijų susitarimo su Kinija

I–IV

Užsienio reikalų ministerija

1.1.15.

Toliau įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ (ruože Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena–Mockava rekonstruoti 14 kilometrų esamos geležinkelio vėžės; baigti rangos darbus geležinkelio ruožuose Šeštokai–Marijampolė, Marijampolė–Kazlų Rūda ir Kazlų Rūda–Kaunas; geležinkelio ruože Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstruoti 26 kilometrus esamos vėžės (projektas „Rail Baltica 1“)

IV

Susisiekimo ministerija

1.1.16.

Rengti europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena (projektas „Rail Baltica 2“) teritorijų planavimo dokumentus: specialųjį planą ir poveikio aplinkai vertinimą

IV

Susisiekimo ministerija

1.1.17.

Didinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą ir sukurti prielaidas pridėtinę vertę kuriančių uosto įmonių veiklos plėtrai – pastatyti naujų arba rekonstruoti 520 metrų krantinių ir 3 518 metrų geležinkelių ir pastatyti naujų arba rekonstruoti 331 metrą privažiuojamųjų kelių

I–IV

Susisiekimo ministerija

1.1.18.

Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose įdiegti naują vienodą patekimo į oro uostus kontrolės sistemą

IV

Susisiekimo ministerija

1.1.19.

Pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) modelį pradėti įgyvendinti magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projektą

IV

Susisiekimo ministerija

1.1.20.

Intensyvindami Ekonominės diplomatijos tarybos veiklą, telksime valstybės institucijų ir verslo atstovų veiksmus užtikrinant koordinuotą ekonominių valstybės interesų atstovavimą užsienyje

I–IV

Užsienio reikalų ministerija

Ūkio ministerija

Žemės ūkio ministerija

1.1.21.

Skatinti įmones ieškoti naujų užsienio rinkų:

per viešąją įstaigą „Versli Lietuva“, asocijuotas struktūras ir klasterių koordinatorius organizuoti įmonių grupines eksporto iniciatyvas (vežti į parodas, muges, verslo misijas)

 

organizuoti įmonių dalyvavimą parodose, verslo misijose ir kituose eksporto plėtros renginiuose, derinti tai su aukštų pareigūnų vizitais

 

I–IV

 

 

 

 

Ūkio ministerija

Užsienio reikalų ministerija

Žemės ūkio ministerija

 

1.1.22.

Pasitelkti komerciniais pagrindais samdomus konsultantus, mokančius tam tikros šalies kalbą, išmanančius šalies specifiką ir padedančius Lietuvos verslininkams patekti į tos šalies rinką

I–IV

Ūkio ministerija

 

1.1.23.

Siekiant padidinti vietinės kilmės prekių eksportą, skatinti nutarusių veikti kartu mažų ir vidutinių įmonių grupes įsitraukti į tarptautines tinklų grandines

I–IV

Ūkio ministerija

 

1.1.24.

Atrinkti projektus ir kartu su savivaldybėmis pradėti įgyvendinti patvirtintas 5 didžiųjų miestų integruotas teritorijų vystymo programas; pradėti finansuoti projektus, skirtus kompleksiniam miestų dalių pertvarkymui ir atgaivinimui, investicijų pritraukimui (sprendžiant miestų socialines, ekonomines ir aplinkosaugos problemas)

II

Vidaus reikalų ministerija

1.1.25.

Atrinkti projektus ir kartu su savivaldybėmis pradėti įgyvendinti 10-ies regionų integruotas teritorijų vystymo programas; finansuoti projektus, skirtus kompleksiniam mažų ir vidutinių miestų pertvarkymui ir atgaivinimui, investicijų pritraukimui, taip sudaryti sąlygas užimtumo didėjimui tikslinėmis teritorijomis pripažintuose mažuose ir vidutiniuose miestuose (savivaldybių centruose ir miestuose nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų)

II

Vidaus reikalų ministerija

1.1.26.

Atrinkti ir pradėti finansuoti urbanistinio vystymo projektus pereinamojo laikotarpio tikslinėse teritorijose (7 regioniniuose ekonomikos augimo centruose)

I

Vidaus reikalų ministerija

1.1.27.

Atrinkti ir pradėti finansuoti kompleksinių mažiausių miestų, miestelių ir kaimo vietovių vystymo projektų, skirtų socialinei atskirčiai ir skurdui mažinti, įgyvendinimą regionų plėtros tarybų išskirtose tikslinėse teritorijose

III

Vidaus reikalų ministerija

 

 

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina 2015 metų reikšmė

Atsakinga institucija

Verslo aplinkos indeksas; Pasaulio banko tyrimas „Doing Business“, vieta (2014 m. – 17)

17

Ūkio ministerija

Ūkio subjektai, teigiamai vertinantys priežiūros institucijų veiklą, procentais (2014 m. – 50)

55

Ūkio ministerija

Pritrauktų užsienio investuotojų įsipareigotų sukurti darbo vietų vidutinės ir didelės pridėtinės vertės sektoriuose skaičius per metus, kaupimo vienetais (2014 m. – 1 200)

1 400

Ūkio ministerija

Sukauptų tiesioginių užsienio investicijų pokytis, procentais (2014 m. – 4,5)

4,7

Ūkio ministerija

Kasmetinis prekių ir paslaugų eksporto į trečiąsias valstybes padidėjimas, procentais, skaičiuojant nuo prieš tai buvusių metų faktinio lygio

10

Ūkio ministerija

Krovinių vežimas geležinkelių transportu, milijonai tonų (2014 m. – 50)

51

Susisiekimo ministerija

Krovinių krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, milijonai tonų (2014 m. – 36)

37

Susisiekimo ministerija

 

1.2. Prioritetinė kryptis: Mokslo rezultatų komercinimas ir inovatyvių įmonių veiklos plėtra, skatinant viešas ir privačias investicijas

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais

Atsakinga institucija

1.2.1.

Pradėti įgyvendinti Lietuvos sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo veiksmų planus

I–IV

Švietimo ir mokslo ministerija
Ūkio ministerija

1.2.2.

Parengti ir pradėti įgyvendinti jungtinių mokslo ir verslo iniciatyvų finansavimo modelį; remiantis šiuo modeliu, bus finansuojamos bendros mokslo ir verslo idėjos, skirtos naujai technologijai, produktui, procesui, metodui sukurti ir pritaikyti visuomenės poreikiams ir (arba) diegti į rinką

I–IV

Švietimo ir mokslo ministerija

Ūkio ministerija

1.2.3.

Teikti ekspertinę ir finansinę pagalbą verslo dalyvavimui tarptautinėse MTEPI iniciatyvose: Horizontas 2020; bendruose projektuose su Izraeliu, Skandinavijos šalimis

II–IV

Ūkio ministerija

1.2.4.

Pasirašyti Europos bendradarbiaujančios valstybės planą (EBVP) su Europos kosmoso agentūra

IV

Ūkio ministerija

1.2.5.

Skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir įmonių investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (toliau – MTEP), teikiant ekspertinę-konsultacinę ir finansinę pagalbą smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams, reikalingą MTEPI veiklai vykdyti

I–IV

Ūkio ministerija

1.2.6.

Ugdyti perkančiųjų organizacijų gebėjimus – organizuoti inovacijų paklausos skatinimo seminarus 15 perkančiųjų organizacijų, siekiant paskatinti jas išnaudoti inovacijų paklausos skatinimo priemones

IV

Ūkio ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina 2015 metų reikšmė

Atsakinga institucija

Verslo išlaidos MTEP, palyginti su bendruoju vidaus produktu (toliau – BVP), procentais (2014 m. – 0,4)

0,42

Ūkio ministerija

Vyriausybės išlaidos MTEP kaip BVP dalis, procentais (2012 m. – 0,36)

0,45

Švietimo ir mokslo ministerija

Jungtinių mokslo ir verslo iniciatyvų skaičius

10

Švietimo ir mokslo ministerija

Ūkio ministerija

Mokslo ir studijų institucijose susikūrusių naujų žinioms imlių įmonių (angl. spin-off) skaičius

20

Švietimo ir mokslo ministerija

 

1.3. Prioritetinė kryptis: Nedarbo (ypač struktūrinio) mažinimas ir socialinės įtraukties didinimas

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais

Atsakinga institucija

1.3.1.

Numatyti ir pradėti įgyvendinti priemones, kurios sudarys galimybę periodiškai rinkti ir vertinti duomenis apie specialistų kvalifikacijų sąsajas su darbo vietomis:

atlikti Lietuvos profesijų klasifikatoriaus profesijų grupių susiejimo su studijų ir mokymo programomis ekspertinį testavimą ir vertinimą;

 

diegti sąsajas su Sodra, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinės mokesčių inspekcija), Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazėmis, Gyventojų registru, plėtojant specialistų kvalifikacijų sąsajų su darbo vietomis sistemą;

 

 

 

 

 

 

 

parengti specialistų kvalifikacijų sąsajų su darbo vietomis analizę

 

 

 

I–II

 

 

 

IV

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

IV

 

 

 

 

Ūkio ministerija

 

 

 

Švietimo ir mokslo ministerija
Ūkio ministerija
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba
Valstybinė mokesčių inspekcija
Lietuvos darbo birža

 

Švietimo ir mokslo ministerija

1.3.2.

Įgyvendinant jaunimo garantijų iniciatyvą, siekti, kad visi jaunuoliai iki 29 metų per 4 mėnesius nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo gautų pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, įskaitant pameistrystę, atlikti praktiką ar stažuotę

I–IV

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1.3.3.

Sudaryti galimybes 22 000 jaunų bedarbių praktinius įgūdžius įgyti realioje darbo vietoje, mokantis pameistrystės forma, atliekant praktiką ar stažuotę įmonėje ar vykdant individualią veiklą

I–IV

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1.3.4.

Organizuoti 8 000 ilgalaikių ir žemos kvalifikacijos bedarbių kvalifikacijos įgijimą ar perkvalifikavimą, siekiant padidinti reintegracijos į darbo rinką galimybes

I–IV

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1.3.5.

Vykdyti verslo investicinių projektų dalinį finansavimą (subsidijavimą) – sukurti 350 darbo vietų, atsižvelgiant į atskirų regionų privalumus, potencialą ir esamą infrastruktūrą

I–IV

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1.3.6.

Plėtoti socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems teikimą bendruomenėje

I–IV

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1.3.7.

Skatinti integralios pagalbos (socialinių paslaugų ir slaugos) asmens namuose paslaugų plėtrą, savivaldybėse telkiant tam mobilias slaugos ir socialinių paslaugų specialistų komandas, teikiančias integruotą slaugą ir socialinę pagalbą į namus, konsultuojančias artimuosius, prižiūrinčius savo šeimos narius

I–III

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1.3.8.

Įteisinti naujas užimtumo formas ir bedarbių rėmimo priemones, sudaryti palankesnes sąlygas darbo neturintiems asmenims integruotis į darbo rinką arba joje išlikti

I–IV

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1.3.9.

Didinti darbo santykių lankstumą – nustatyti lankstesnį darbo laiko reguliavimą, atleidimo nuostatas pritaikyti prie rinkos sąlygų, nustatyti darbo sutarčių rūšių įvairovę, tobulinti kolektyvinių derybų teisinį mechanizmą, siekiant skatinti darbdavius kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti darbo santykių saugumą

I–IV

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1.3.10.

Plačiau integruoti į švietimo programas mokymąsi darbo vietoje, informacinių ir komunikacinių technologijų išmanymo, verslumo ugdymą

I–IV

Švietimo ir mokslo ministerija

1.3.11.

Bendradarbiaujant su darbdaviais parengti 5 profesinius standartus

I–IV

Švietimo ir mokslo ministerija

1.3.12.

Pradėti įgyvendinti Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį atitinkantį mokymą (aukštojo mokslo diplomo nesuteikiantis mokymasis po vidurinės arba profesinės mokyklos)

III

Švietimo ir mokslo ministerija

1.3.13.

Skatinti jaunimo užimtumą ir kūrimąsi kaime remiant 153 jaunuosius ūkininkus

IV

Žemės ūkio ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina 2015 metų reikšmė

Atsakinga institucija

15–24 metų nedirbančio, nesimokančio ir nedalyvaujančio praktikoje jaunimo (neaktyvių asmenų) dalis, procentais

9,5

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projektuose naudą gavusių neįgaliųjų skaičius

36 000

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Integralios pagalbos gavėjai (skaičius)

800

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Praktinio mokymo realiose darbo vietose pagal profesinio mokymo programas plėtra, procentais (2014 m. – 50)

60

Švietimo ir mokslo ministerija

 

1.4. Prioritetinė kryptis: Informacinių išteklių infrastruktūros optimizavimas

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais

Atsakinga institucija

1.4.1.

Pradėti įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą valstybės informacinių išteklių valdymo pertvarkymo modelį

III

Susisiekimo ministerija

1.4.2.

Siekiant didinti valstybės institucijų tvarkomų informacijos rinkmenų duomenų prieinamumą ir kartotinį naudojimą, parengti viešojo valdymo sektoriaus institucijoms gaires, kuriose būtų apibrėžta atvirų duomenų (Open Data) sąvoka, duomenų atvėrimo sąlygos bei būdai, ir reikalingų naujų ir keistinų teisės aktų projektus

IV

Susisiekimo ministerija

1.4.3.

Vykdyti reikalingas priemones, kad valstybės institucijos ir įstaigos per Nacionalinę elektroninių siuntų, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą nuo 2015 m. spalio 1 d. privalomai siųstų elektronines siuntas

III

Susisiekimo ministerija

1.4.4.

Siekiant sudaryti galimybę visiems Lietuvos piliečiams naudotis spartesniu nei 30 Mbps plačiajuosčio ryšio tinklu, vykdyti plačiajuosčio ryšio tolesnę plėtrą Lietuvoje, ypač kaimo vietovėse

IV

Susisiekimo ministerija

1.4.5.

Sukurti viešojo transporto kelionės duomenų informacinę sistemą VINTRA, kad keleiviai galėtų suplanuoti kelionę bet kuria transporto rūšimi tiek mieste, tiek tarp miestų

II

Susisiekimo ministerija

1.4.6.

Išplėsti elektroninių paslaugų, teikiamų per Juridinių asmenų registravimo elektroninę paslaugą (JAREP), apimtį – siekti, kad administracines ir viešąsias paslaugas elektroninėmis priemonėmis teikiančios institucijos naudotųsi sukurtais JAREP teikimo sprendimais

IV

Teisingumo ministerija

1.4.7.

Sujungti skirtingų organizacijų poreikius – perkelti varžytynių ir aukcionų paslaugas į bendrą elektroninę erdvę, sukurti integralias elektronines priemones piniginių lėšų apribojimui ir nurašymui tvarkyti, perkelti antstolių vykdymo procesą į elektroninę erdvę

IV

Teisingumo ministerija

1.4.8.

Sukurti teisines prielaidas tolesnės Gyventojų registro veiklos tobulinimui ir integracijai į bendrą pagrindinių valstybės registrų sistemą

IV

Teisingumo ministerija

1.4.9.

Centralizuoti ir standartizuoti administracinių teisės pažeidimų duomenų tvarkymą, baudų, skirtų už administracinius teisės pažeidimus, administravimą ir išieškojimą, plėsti teikiamas administracines paslaugas gyventojams, užtikrinti efektyvų ne ginčo tvarka skirtų administracinių baudų surinkimą valstybės mastu

I

Vidaus reikalų ministerija

1.4.10.

Sukurti savivaldybių paslaugų teikimo elektroninėje erdvėje centralizuotą sprendimą, naudojantis valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos infrastruktūra, perkeliantį savivaldybių teikiamas paslaugas į elektroninę erdvę, ir įdiegti jį visose savivaldybėse

II

Vidaus reikalų ministerija

1.4.11.

Sukurti integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą, siekiant skatinti ir plėsti teisėsaugos ir kitų institucijų bendradarbiavimą ir tobulinti veiksmų koordinavimą

IV

Vidaus reikalų ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina 2015 metų reikšmė

Atsakinga institucija

Namų ūkių, kurie yra spartaus plačiajuosčio ryšio (30 Mbps ir daugiau) dengiamoje teritorijoje, dalis, procentais (2014 m. – 75)

80

Susisiekimo ministerija

Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis, procentais (2014 m. – 46)

50

Susisiekimo ministerija

Valstybės institucijų, kurios naudojasi Nacionaline elektroninių pranešimų ir elektroninių dokumentų pristatymo fiziniams ir juridiniams asmenims sistema, dalis, procentais (2014 m. –10)

30

Susisiekimo ministerija

 

II. ŠALIES ŪKIO FINANSINIO TVARUMO UŽTIKRINIMAS IR NUOSEKLUS BIUDŽETO PAJAMŲ DIDINIMAS

 

2.1. Prioritetinė kryptis: Nuoseklus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visumos deficito mažinimas ir savivaldos finansinės drausmės stiprinimas

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais

Atsakinga institucija

2.1.1.

Parengti Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu ir kitais teisės aktais

III

Finansų ministerija

2.1.2.

Vykdyti Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatų, taikomų savivaldybėms dėl informacijos teikimo apie prognozuojamus savivaldybių biudžetų vykdymo rodiklius, kreditinį įsiskolinimą ir jo mažinimą, įgyvendinimo kontrolę, ir imtis atitinkamų veiksmų, nustačius neatitikimų įstatymo nuostatoms

I–IV

Finansų ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina 2015 metų reikšmė

Atsakinga institucija

Struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimas, BVP procentais to meto kainomis

0,5

Finansų ministerija

 

2.2. Prioritetinė kryptis: Valstybinio socialinio draudimo sistemos tvarumo užtikrinimas

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais

Atsakinga institucija

2.2.1.

Parengti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, siekiant mažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo deficitą

III

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.2.2.

Parengti pasiūlymus dėl nacionalinės pensijos ir naujo pensijų skaičiavimo būdo

II

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.2.3.

Parengti pasiūlymus dėl pensijų indeksavimo, kad pensijų perkamoji galia išliktų pastovi

II

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina 2015 metų reikšmė

Atsakinga institucija

Einamųjų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficito ir BVP santykio mažėjimas, palyginti su ankstesniais metais, procentiniais punktais

0,5

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 

2.3. Prioritetinė kryptis: Šešėlinės ekonomikos mažinimas

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais

Atsakinga institucija

2.3.1.

Vykdyti tikslines priemones, siekiant mažinti pajamų neapskaitymo mastą ir užtikrinti tinkamą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) prievolių vykdymą, užkirsti kelią sukčiavimui, nepagrįstai PVM atskaitai, nepagrįstam 0 procentų PVM tarifo taikymui ir privačių poreikių tenkinimui įmonių lėšomis

I–IV

Finansų ministerija

2.3.2.

Vykdyti tikslines priemones, siekiant mažinti mokesčių, susijusių su darbo santykiais, vengimo mastą ir užkirsti kelią įmonių buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimui, realaus darbo laiko neapskaitymui

I–IV

Finansų ministerija

2.3.3.

Sukurti teisinę bazę įdiegti Lietuvoje mokestinės informacijos automatinių mainų mechanizmą pagal EPBO patvirtintą pasaulinį standartą ir naujausias ES iniciatyvas

IV

Finansų ministerija

2.3.4.

Vykdyti kontrabandos, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kitų teisės aktų reikalavimus pažeidžiančių veiklų ir gaunamų iš jų pajamų užkardymo priemones

I–IV

Finansų ministerija

2.3.5.

Vykdyti tikslinius, trumpalaikius tikrinimus rizikingiausiose ekonominės veiklos srityse, neapsiribojant tik nelegalaus darbo faktų nustatymu, bet kartu vykdyti darbo ir poilsio laiko apskaitos bei organizavimo ir darbo apmokėjimo pažeidimų kontrolę

I–IV

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina 2015 metų reikšmė

Atsakinga institucija

Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamo PVM deklaruotos PVM prievolės santykis su galutinio vartojimo išlaidomis

0,096

Finansų ministerija

Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gautų ir planuotų pajamų iš mokesčių santykis, procentais

100

Finansų ministerija

Užkardytos žalos valstybei dydis (nesumokėti privalomi mokesčiai nuo sulaikytų prekių), palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, procentais

102

Finansų ministerija

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamų santykio su BVP to meto kainomis didėjimas, palyginti su praėjusiais metais, procentiniais punktais

0,1

Finansų ministerija

Nelegalaus darbo kontrolės efektyvumas, procentais

85

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 

2.4. Prioritetinė kryptis: Kovos su korupcija stiprinimas

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais

Atsakinga institucija

2.4.1.

Vykdyti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų prevenciją, užkardymą, atskleidimą ir tyrimą

I–IV

Finansų ministerija

2.4.2.

Parengti teisės aktų pakeitimus, įpareigojančius nurodytoms perkančiosioms organizacijoms nustatytuose viešuosiuose pirkimuose teikti tik elektronines sąskaitas faktūras

II

Ūkio ministerija

2.4.3.

Parengti teisės aktų projektus, kurie skatintų inovatyvius, žaliuosius, socialinius pirkimus, sudarytų palankesnes sąlygas viešuosiuose pirkimuose dalyvauti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, užtikrintų pirkimų vykdymą elektroninėmis priemonėmis ir kt.

IV

Ūkio ministerija

2.4.4.

Koordinuoti Nacionalinės kovos su korupcija programos priemonių veiksmingą įgyvendinimą ir planuotų rezultatų siekimą

IV

Teisingumo ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina 2015 metų reikšmė

Atsakinga institucija

Elektroniniai pirkimai iš visų skelbiamų viešųjų pirkimų, procentais (2014 m. – 87)

89

Ūkio ministerija

Lietuvos korupcijos suvokimo indekso įvertinimas, balais
(2014 m. – 57)

58

Teisingumo ministerija

Gyventojų, kurie sutiktų pranešti apie korupciją, dalis, procentais (2014 m. – 60)

62

Teisingumo ministerija

Gyventojų, manančių, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė efektyviai kovoja su korupcija, dalis, procentais (2014 m. – 7)

8

Teisingumo ministerija

 

2.5. Prioritetinė kryptis: Valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo įdiegimas

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais

Atsakinga institucija

2.5.1.

Sukurti Valstybės turto informacinę paieškos sistemą (VTIPS) ir ją naudoti turtui valdyti

III

Finansų ministerija

 

III. ENERGINIO EFEKTYVUMO IR ENERGETINIO SAUGUMO DIDINIMAS

 

3.1. Prioritetinė kryptis: Energijos vartojimo efektyvumo didinimas (daugiabučių gyvenamųjų namų ir viešųjų pastatų renovavimas, šilumos ir kitos viešosios infrastruktūros tinklų modernizavimas)

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais

Atsakinga institucija

3.1.1.

Vykdyti bandomųjų energinio efektyvumo projektų įgyvendinimą 5 centrinės valdžios viešuosiuose pastatuose

IV

Energetikos ministerija

3.1.2.

Parengti energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemai įgyvendinti būtinus teisės aktus

IV

Energetikos ministerija

Ūkio ministerija

3.1.3.

 

Užtikrinti daugiabučių namų modernizavimo (atnaujinimo) projektų įgyvendinimo kokybę statybos metu tikrinant statybos produktų ir statybos darbų technologijos atitiktį statinio projektui

I–IV

Aplinkos ministerija

(Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija)

3.1.4.

 

Sukurti savivaldybių nuosavybės ar patikėjimo teise valdomų viešosios paskirties energinio efektyvumo didinimo projektų pagal Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą finansavimo mechanizmą, skatinantį savivaldybes didinti viešųjų pastatų energinį efektyvumą

III

Aplinkos ministerija

3.1.5.

 

Teikti techninę ir organizacinę pagalbą savivaldybėms rengiant pastatų energinio efektyvumo didinimo investicijų planus

III–IV

Aplinkos ministerija

(Būsto energijos taupymo agentūra)

3.1.6.

 

Vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų ir viešosios paskirties pastatų energinio efektyvumo didinimo proceso dalyvių mokymą ir švietimą

I–IV

 

Aplinkos ministerija (Būsto energijos taupymo agentūra)

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina 2015 metų reikšmė

Atsakinga institucija

Sutaupytas galutinės energijos kiekis centrinės valdžios viešuosiuose pastatuose, GWh

6

Energetikos ministerija

Galutinės energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas, palyginti su 2010 metais, procentais (2014 m. – 6)

7,5

Energetikos ministerija

Skaičiuojamųjų šilumos energijos sąnaudų sumažėjimas daugiabučiuose namuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus (nuo 2005 metų), GWh per metus (2014 m. – 211)

277

Aplinkos ministerija

Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) patikrinimų, kurių metu nustatyti teisės aktų pažeidimai, dalis, procentais

10

Aplinkos ministerija

 

3.2. Prioritetinė kryptis: Tolesnis strateginių energetikos projektų įgyvendinimas (tarpvalstybinių elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statyba; aktyvus Europos Sąjungos bendro intereso projektų įgyvendinimas, integruojantis į Europos Sąjungos energetikos rinką ir kontinentinės Europos elektros energetikos tinklų sinchroninę zoną)

 

 

 

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais

Atsakinga institucija

3.2.1.

Pradėti rengti Lietuvos–Lenkijos dujotiekių jungties specialųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijoje

I

Energetikos ministerija

3.2.2.

Pradėti Lietuvos–Lenkijos dujotiekių jungties servituto sutarčių su žemės sklypų savininkais sudarymo procesą Lietuvos Respublikos teritorijoje

II

Energetikos ministerija

3.2.3.

Pasirinkti bendrą Baltijos šalių prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų darbui sinchroniniu režimu scenarijų

I

 

Energetikos ministerija

3.2.4.

Užtikrinti elektros jungčių į Lenkiją („LitPol Link“) ir Švediją („NordBalt“) nutiesimą

IV

Energetikos ministerija

3.2.5.

Užtikrinti, kad būtų užbaigti magistralinio dujotiekio Klaipėda – Kuršėnai antrosios linijos tiekimo darbai

IV

Energetikos ministerija

3.2.6.

Diplomatinėmis priemonėmis didinti Lietuvos energetinį saugumą, siekiant, kad 2015 m. neliktų „energetinių salų“; telkti ES ir transatlantinių partnerių paramą strateginiams Lietuvos energetikos projektams, stiprinti ES užsienio ir energetikos politiką, užtikrinant bendrą ES poziciją dėl trečiųjų šalių ir lygias su jomis konkurencines sąlygas energetikos srityje

I–IV

Užsienio reikalų ministerija

3.2.7.

Diplomatinėmis priemonėmis įtvirtinti Lietuvos energetinio saugumo interesus ES, NATO, JT, ESBO ir kitų organizacijų darbotvarkėse, strateginiuose dokumentuose; siekti, kad branduolinės saugos užtikrinimo Lietuvos kaimynystėje klausimai būtų įrašyti į bendras ES užsienio ir energetikos politikos bei tarptautinių organizacijų darbotvarkes (TATENA, Branduolinės saugos konvencijos susitikimų ir kt.)

I–IV

Užsienio reikalų ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina 2015 metų reikšmė

Atsakinga institucija

Laiku baigti strateginių elektros jungčių su Lenkija („LitPol Link“) ir Švedija („NordBalt“) projektuose numatyti darbai, procentais (2014 m. – 75)

100

Energetikos ministerija

HHI* Lietuvos gamtinių dujų rinkoje (2014 m. – 10 000)

5 000

Energetikos ministerija

Dvišaliai ir daugiašaliai susitikimai su ES šalių, JAV, tarptautinių organizacijų atstovais bei renginiai energetinio saugumo klausimais

150

Užsienio reikalų ministerija

 

* HHI indeksas rodo energijos importo šaltinių koncentracijos laipsnį, palyginti su visu energijos importu. Šis indeksas gali būti apskaičiuojamas skirtingoms energijos rūšims (elektrai, dujoms ir pan.).

 

3.3. Prioritetinė kryptis: Šilumos ūkio pertvarka Vilniuje ir Kaune, siekiant gerokai sumažinti šilumos kainas vartotojams

 

 

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais

Atsakinga institucija

3.3.1.

Patvirtinti Nacionalinės šilumos ūkio plėtros
2015–2021 metų programos įgyvendinimo veiksmų planą

I

Energetikos ministerija

3.3.2.

Konsultuoti savivaldybes ir teikti joms pasiūlymus dėl savivaldybių šilumos ūkio specialiųjų planų atitikties Nacionalinei šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programai

I–IV

Energetikos ministerija

3.3.3.

Parengti valstybės ES investicinių fondų lėšomis finansuojamų šilumos ūkio sektoriaus projektų finansavimo sąlygų aprašą

II

Energetikos ministerija

3.3.4.

Parengti valstybės ES investicinių fondų lėšomis finansuojamų šilumos ūkio sektoriaus projektų sąrašus

II

 

Energetikos ministerija

3.3.5.

Pabaigti Vilniaus ir Kauno miestų centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo, įrengiant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias kogeneracines elektrines, partnerių atranką

I

Finansų ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina 2015 metų reikšmė

Atsakinga institucija

Šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir patiektos į centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) sistemas, dalis, procentais (2014 m. – 45)

50

Energetikos ministerija

Įrenginių, tiekiančių šilumą į nurodyto miesto CŠT sistemą ir naudojančių vietinius energijos išteklius, įrengtoji šiluminė galia (MW)

Vilnius (2014 m. – 112)

140*

Energetikos ministerija

Kaunas (2014 m. – 30)

130*

 

* Kaupiamasis rodiklis: 2015 m. Vilniuje bus įrengta papildomai ne mažiau nei 28 MW šiluminės galios įrenginių, o Kaune bus įrengta papildomai ne mažiau nei 100 MW šiluminės galios įrenginių, naudojančių biokurą ir (ar) vietinius energijos išteklius.

 

IV. ŠVIETIMO, MOKSLO, KULTŪROS IR SVEIKATINIMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS GERINANT ŠIŲ PASLAUGŲ KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ

 

4.1. Prioritetinė kryptis: Ikimokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo patrauklumo didinimas gerinant švietimo kokybę

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais

Atsakinga institucija

4.1.1.

 

Įvesti privalomą priešmokyklinį ugdymą

III

Švietimo ir mokslo ministerija

4.1.2.

 

Įdiegti lietuvių kalbos pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, bendras visoms Lietuvos mokykloms, ir sukurti mokinių pilietiškumo veiklų ir pilietiškumo įgūdžių įsivertinimo metodus (įrankius)

III

Švietimo ir mokslo ministerija

4.1.3.

 

Integruoti mokyklų išorinį vertinimą, standartizuotus mokinių pasiekimų vertinimus ir mokyklų pažangos konkursus į bendrą paramos sistemą

IV

Švietimo ir mokslo ministerija

4.1.4.

 

Parengti baigiamųjų egzaminų ir pasiekimų patikrinimų pertvarkos į kaupiamojo kriterinio vertinimo sistemą koncepciją

IV

Švietimo ir mokslo ministerija

4.1.5.

 

Pristatyti profesinio mokymo teikiamas galimybes visuomenei, bendrojo ugdymo mokykloms

IV

Švietimo ir mokslo ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina 2015 metų reikšmė

Atsakinga institucija

6 metų vaikų bendrojo ugdymo mokyklų priešmokyklinio ugdymo grupėse dalis, procentais (2014 m. planas – 35)

40

Švietimo ir mokslo ministerija

Pažangos ataskaitas viešai paskelbusių bendrojo ugdymo mokyklų dalis, procentais (2013 m. – 35)

40

Švietimo ir mokslo ministerija

Švietimo pažangos ataskaitas viešai paskelbusių savivaldybių dalis, procentais (2014 m. – 0)

25 (apie 15 savivaldybių)

Švietimo ir mokslo ministerija

Asmenų, vidurinį išsilavinimą įgyjančių profesinio mokymo įstaigose, dalis, procentais (2013 m. – 16,7)

20

Švietimo ir mokslo ministerija

 

4.2. Prioritetinė kryptis: Studijų prieinamumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimas

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais

Atsakinga institucija

4.2.1.

Įteisinti paskolų studijoms teikimą per Valstybinį studijų fondą

I–IV

Švietimo ir mokslo ministerija

4.2.2.

Padidinti studijų prieinamumą plėtojant už studijas sumokėtos kainos kompensavimą gerai besimokantiems valstybės nefinansuojamiems studentams

I–IV

Švietimo ir mokslo ministerija

4.2.3.

Padidinti doktorantūros studijų vietų skaičių, siekiant priartėti prie ES vidurkio

I–IV

Švietimo ir mokslo ministerija

4.2.4.

Padidinti vykdomų jungtinių studijų programų skaičių iki 35 (2014 m. planas – 20)

I–IV

Švietimo ir mokslo ministerija

4.2.5.

Padidinti studentų, gavusių finansinę paramą atlikti praktiką užsienyje, skaičių iki 150 (2014 m. planas – 120)

I–IV

Švietimo ir mokslo ministerija

 

 

 

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina 2015 metų reikšmė

Atsakinga institucija

Už studijas sumokėtos kainos kompensavimą gavusių valstybės nefinansuojamų studentų dalis, procentais
(2013 m. – 4,07)

10

Švietimo ir mokslo ministerija

 

4.3. Prioritetinė kryptis: Kultūros prieinamumo didinimas, pritaikant kultūros objektus visuomenės socialinėms ir ekonominėms reikmėms

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais

Atsakinga institucija

4.3.1.

Nustatyti būtinas sąlygas ir reikalavimus, skirtus efektyviam ES investicinių projektų įgyvendinimui, siekiant pritaikyti kultūros objektus visuomenės kultūriniams, socialiniams, ekonominiams poreikiams

 

II–IV

Kultūros ministerija

4.3.2.

Atnaujinti ir įrengti ne mažiau kaip 20 muziejų ekspozicijų, pritaikyti jas įvairioms visuomenės socialinėms grupėms, diegti inovatyvius kūrybinius sprendimus, kūrybingumą ugdančias programas ir metodus

 

II–IV

Kultūros ministerija

4.3.3.

Nustatyti bendros skaitmeninto kultūros paveldo prieigos platformos formavimo principus, siekiant užtikrinti gyventojams prieigą prie skaitmeninto kultūros paveldo paslaugų vieno langelio principu

 

II–IV

Kultūros ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina 2015 metų reikšmė

Atsakinga institucija

Sukurtos ir (ar) renovuotos kultūros infrastruktūros dalis nuo renovuotinos kultūros infrastruktūros, procentais

 

7

Kultūros ministerija

Pasirašytų projektų finansavimo sutarčių, skirtų kultūros objektų pritaikymui visuomenės poreikiams, sumos dalis nuo visų 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos lėšų, procentais

 

20

Kultūros ministerija

 

4.4. Prioritetinė kryptis: Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimas

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais

Atsakinga institucija

4.4.1.

Sukurti e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą, kuri sudarytų sąlygas teikti sveikatinimo paslaugas efektyviau, kokybiškiau, saugiau ir prieinamiau, užtikrinti nenutrūkstamą gydymo proceso informacijos kaupimą, duomenų mainus tarp sveikatos priežiūros įstaigų, suderinamumą ir informacijos saugą

I–IV

Sveikatos apsaugos ministerija

4.4.2.

Gerinti viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir saugą – atnaujinti ir modernizuoti sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių ambulatorinę ir (ar) stacionarinę pagalbą širdies ir kraujagyslių bei onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims, infrastruktūrą

I–IV

Sveikatos apsaugos ministerija

4.4.3.

Didinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą savivaldybėse, plėtojant sveikatos stiprinimo ir stebėsenos funkcijas

I–IV

Sveikatos apsaugos ministerija

4.4.4.

Didinti sporto medicinos paslaugų prieinamumą kaimo ir miestelių vaikams – įsteigti sporto medicinos centro filialą arba nuotolinę sporto medicinos specialisto darbo vietą Utenoje

II

Vidaus reikalų ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina 2015 metų reikšmė

Atsakinga institucija

Mirtingumo dėl kraujotakos ligų standartizuoto rodiklio (mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų pagal Europos standartą) mažėjimas, vienetais

473

Sveikatos apsaugos ministerija

E. sveikatos paslaugų vartotojų, teigiamai vertinančių šias e. paslaugas, dalis, palyginti su visais e. sveikatos paslaugų vartotojais, procentais

20

Sveikatos apsaugos ministerija

Savivaldybėse stebimų nustatytų visuomenės sveikatos rodiklių dalis, procentais

70

Sveikatos apsaugos ministerija

 

V. EUROPOS SĄJUNGOS, UŽSIENIO IR GYNYBOS POLITIKOS STIPRINIMAS

 

5.1. Prioritetinė kryptis: Glaudesnė sąveika su Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis narėmis, glaudesnis bendradarbiavimas su kaimynais

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais

Atsakinga institucija

5.1.1.

Pasiekti susitarimą dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos (angl. Baltic Air Surveillance Network and Control System, BALTNET) organizacinės struktūros, įsteigus NATO oro vadovavimo ir valdymo sistemos (ACCS) vienetus (angl. ACCS Software Based Elements, ASBE) Baltijos šalyse (po 2018 m.)

IV

 

 

 

Krašto apsaugos ministerija

5.1.2.

Parengti savitarpio supratimo memorandumą dėl Jungtinių ekspedicinių pajėgų steigimo ir identifikuoti Lietuvos skiriamus į šias pajėgas pajėgumus

IV

Krašto apsaugos ministerija

5.1.3.

Baigti derybas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vyriausiosios sąjungininkų pajėgų vadavietės Europoje ir Vyriausiojo sąjungininkų pajėgų transformacijos vado susitarimo, papildančio Paryžiaus protokolą, projekto

IV

Krašto apsaugos ministerija

5.1.4.

Pasirašyti su Latvijos ir Lenkijos nacionalinėmis saugos institucijomis tarpusavio supratimo memorandumą dėl bendrai vykdomų geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklos patikrinimų

IV

Susisiekimo ministerija

5.1.5.

Perkelti į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/34/ES, kuria siekiama sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę

IV

Susisiekimo ministerija

5.1.6.

Parengti ir patvirtinti Lietuvos ES politikos kryptis ir užtikrinti nuolatinį ES šalių ir institucijų dėmesį Lietuvai prioritetinių ES politikos krypčių įgyvendinimui bei Lietuvos interesų gynimui

I–IV

Užsienio reikalų ministerija

5.1.7.

Palaikyti aktyvų dialogą su Baltijos ir Šiaurės valstybėmis, Lenkija, Vokietija, Jungtine Karalyste ir Prancūzija, organizuojant dvišalius susitikimus ir konsultacijas. Išnaudoti bendradarbiavimą su Jungtine Karalyste ir NB8 šalimis, keliant Lietuvai aktualius ekonominius ir socialinius klausimus, plėtoti Šiaurės ir Baltijos valstybių koordinacinius ryšius, kurie pagerintų Lietuvos interesų sklaidą, ir toliau skirti dėmesį ES Baltijos jūros regiono strategijai

I–IV

Užsienio reikalų ministerija

5.1.8.

Aktyviai dalyvauti formuojant ir įgyvendinant ES Rytų partnerystės politiką – ypatingą dėmesį skirti paramai įgyvendinant ES ir Moldovos, ES ir Gruzijos bei ES ir Ukrainos Asociacijos susitarimus, įskaitant išsamios ir visapusiškos laisvos prekybos erdvės dalį

I–IV

Užsienio reikalų ministerija

5.1.9.

Aktyviai dalyvauti formuojant ES atsaką į krizę Ukrainoje

I–IV

Užsienio reikalų ministerija

5.1.10.

Nuosekliai dalyvauti formuojant ES politiką visais santykių su Rusija klausimais

I–IV

Užsienio reikalų ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina 2015 metų reikšmė

Atsakinga institucija

Pasiektas susitarimas dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos (BALTNET) organizacinės struktūros įsteigus NATO oro vadovavimo ir valdymo sistemos (ACCS) vienetus (angl. ACCS Software Based Elements, ASBE) Baltijos šalyse, užtikrinantis NATO oro policijos misiją vykdančių naikintuvų valdymą

pasirašytas susitarimas

Krašto apsaugos ministerija

Atnaujintų ir pasirašytų naujų tarptautinių sutarčių ir tarptautinių tarpžinybinių susitarimų (dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, priimančiosios šalies paramos teikimo oro erdvės patruliavimo misiją vykdančių valstybių karinėms pajėgoms, logistinės paramos teikimo kariniams vienetams, dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose, ir kt.) skaičius

20

Krašto apsaugos ministerija

Aukšto lygio susitikimų su ES ir NATO valstybių narių pareigūnais skaičius

25

Užsienio reikalų ministerija

 

5.2. Prioritetinė kryptis: Nacionalinių pajėgumų, skirtų kolektyvinei ir valstybės gynybai, stiprinimas, tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas, NATO sąjungininkų karinių dalinių ir Aljanso kolektyvinių pajėgumų nuolatinio buvimo Baltijos regione siekimas

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais

Atsakinga institucija

5.2.1.

Stiprinti sausumos karinių vienetų kovinius pajėgumus, didžiausią prioritetą teikti Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“:

pasirašyti pėstininkų kovos mašinų įsigijimo sutartį ir atlikti pirminį mokėjimą;

aprūpinti minosvaidžiais vieną pėstininkų batalioną;

sustiprinti kovines galimybes, integruojant taikliųjų šaulių ginkluotę;

viename batalione atnaujinti taktines ryšių priemones;

vieną batalioną aprūpinti taktinio transporto priemonėmis;

vieną batalioną aprūpinti individualiosios apsaugos nuo cheminio, biologinio, radiologinio, branduolinio ginklo priemonėmis;

vieną batalioną aprūpinti tolimojo nuotolio naktinio stebėjimo priemonėmis;

vieną batalioną aprūpinti vidutinio nuotolio prieštankine ginkluote

IV

Krašto apsaugos ministerija

5.2.2.

Stiprinti Krašto apsaugos savanorių pajėgas, kaip Lietuvos kariuomenės rezervo branduolį:

sustiprinti kovines galimybes, visų rinktinių pėstininkų skyrius aprūpinti taikliųjų šaulių ginkluote, artimojo nuotolio priešlėktuvine ginkluote ir 5 rinktines aprūpinti sunkiaisiais kulkosvaidžiais;

vieną rinktinę aprūpinti individualiosios apsaugos nuo cheminio, biologinio, radiologinio, branduolinio ginklo priemonėmis

IV

Krašto apsaugos ministerija

5.2.3.

Stiprinti specialiųjų operacijų pajėgumus:

aprūpinti eskadroną artimojo nuotolio priešlėktuvine ginkluote;

sustiprinti kovines galimybes – visus eskadronus aprūpinti snaiperių, kulkosvaidžių ir netiesioginės ugnies ginkluote;

atnaujinti personalo apsaugos priemones – visuose eskadronuose įsigyti naujų šalmų ir šarvinių liemenių;

įsigyti operacijoms skirtų įvairios paskirties transporto priemonių

 

II

 

IV

 

 

IV

 

 

IV

Krašto apsaugos ministerija

5.2.4.

Vystyti oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos sistemą:

įdiegti „žemė–oras“ balso radijo ryšio su orlaiviais sistemą;

pasirašyti dviejų radarų bokštų statybos sutartį ir vykdyti statybos darbus;

pasirašyti vėjo jėgainių poveikiui kompensuoti skirtų radarų (angl. Gap Filler Radar) įsigijimo sutartį;

diegti Karinių oro pajėgų vienetuose NATO oro vadovavimo ir valdymo sistemos pagrindu veikiančio elemento (angl. ASBE) įrangą;

modernizuoti dviejų oro erdvės gynybos baterijų artimojo nuotolio oro gynybos sistemas

 

 

I

 

II

 

II

 

 

III

 

 

IV

Krašto apsaugos ministerija

5.2.5.

Atkurti paieškos ir gelbėjimo iš oro ir jūroje, taip pat transportavimo oru pajėgumus:

parengti paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo laivo įsigijimo techninę specifikaciją;

pasirašyti universalių sraigtasparnių įsigijimo sutartį

IV

 

 

 

 

 

Krašto apsaugos ministerija

5.2.6.

Stiprinti informacijos perdavimo pajėgumą:

– parengti infrastruktūrą NATO perdislokuojamam ryšių moduliui;

– vystyti nacionalinės ryšių kuopos pirminį pajėgumą, įsigyjant perdislokuojamą ryšių ir informacinių sistemų įrangą vienai jungtinio lygmens vadavietei aprūpinti

IV

 

 

Krašto apsaugos ministerija

5.2.7.

Pradėti Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės infrastruktūros (specialiosios paskirties pastato ir priešgaisrinės saugos angaro kartu su administracinėmis patalpomis), skirtos priimančiosios šalies paramos reikmėms, statybą

IV

Krašto apsaugos ministerija

5.2.8.

Plėtoti Generolo Silvestro Žukausko poligono Pabradėje infrastruktūrą ir karinio rengimo sistemą:

– vykdyti miestelio „Mūšis mieste“ statybą
(I–III etapai);

– išplėsti poligono ribas ir parengti jį bataliono dydžio vieneto mokymams;

– įsigyti kuopos integruotosios lazerinio mūšio sistemos (angl. MILES) treniruoklių ir integruoti juos į Lietuvos kariuomenės karinio rengimo sistemą

IV

Krašto apsaugos ministerija

5.2.9.

Dalyvauti NATO misijoje Afganistane – iki 200 karių, NATO operacijoje „Vandenyno skydas“ – iki 30 karių, NATO operacijoje Kosove – iki 11 karių, ES mokymo misijoje Malyje – iki 4 karių, NATO paramos misijoje Turkijoje „Aktyvi užtvara“ (angl. Active Fence) – iki 8 karių, ES kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje ATALANTA – iki 30 karių, Jungtinių Tautų misijose – iki 5 karių

I–IV

Krašto apsaugos ministerija

5.2.10.

Budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose (244 kariai)

I–IV

Krašto apsaugos ministerija

5.2.11.

Budėti ES Šiaurės kovinėje grupėje
(40–50 karių)

I–II

Krašto apsaugos ministerija

5.2.12.

Dalyvauti NATO greitojo reagavimo pajėgų:

– aktyvinimo pratybose „Trišakis turnyras“ (angl. „Trident Joust“);

– RIS vertinamosiose pratybose „Tvirtas Kobaltas“ (angl. Steadfast Cobalt);

– vertinamosiose pratybose „Trišakė jungtis“ (angl. „Trident Juncture“)

 

II

 

II

 

IV

Krašto apsaugos ministerija

5.2.13.

Stiprinti strateginę žvalgybą ir kontržvalgybą

I–IV

Krašto apsaugos ministerija

5.2.14.

Sudaryti tinkamas infrastruktūros, maitinimo ir apgyvendinimo sąlygas sąjungininkų rotuojamiems kariniams vienetams dalyvauti pratybose Lietuvoje ir užtikrinti indėlį į Lietuvoje steigiamą NATO vadovavimo ir valdymo elementą

I–IV

Krašto apsaugos ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina 2015 metų reikšmė

Atsakinga institucija

Išvystyti prioritetiniai Lietuvos kariuomenės pajėgumai

išvystyti iš dalies

Krašto apsaugos ministerija

Pagal nustatytus kovinės parengties lygius parengtų Lietuvos kariuomenės karinių vienetų, kurių paskirtis – reaguoti į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus, procentas, palyginti su numatytu parengti skaičiumi

100

Krašto apsaugos ministerija

Sausumos pajėgumai, parengti dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose kartu su sąjungininkų pajėgomis, procentais

22,3

Krašto apsaugos ministerija

Karių, dalyvaujančių tarptautinėse operacijose ir misijose, procentas

2,13

Krašto apsaugos ministerija

Užtikrintos infrastruktūros, maitinimo ir apgyvendinimo sąlygos sąjungininkų rotuojamiems kariniams vienetams dalyvauti pratybose Lietuvoje

Užtikrintos

Krašto apsaugos ministerija

 

5.3. Prioritetinė kryptis: Kibernetinio saugumo stiprinimas

 

Svarbiausi darbai

Įgyvendinimo terminas, ketvirčiais

Atsakinga institucija

5.3.1.

Įkurti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą

I

Krašto apsaugos ministerija

5.3.2.

Parengti ir patvirtinti valstybės gynybos institucijų ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų ir informacinių išteklių kibernetinės gynybos planą

I

Krašto apsaugos ministerija

5.3.3.

Parengti ir patvirtinti nacionalinį ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų ir valstybės informacinių išteklių kibernetinės gynybos planą

II

Krašto apsaugos ministerija

5.3.4.

 

Užtikrinti ypatingos svarbos IRT infrastruktūros apsaugą ir visuomenės saugumą elektroninėje erdvėje: sudaryti sąlygas vykdyti nuolatinę, išsamią ir efektyvią valstybės informacinių sistemų ir registrų atitikties elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) reikalavimams stebėseną, įdiegiant Valstybės informacinių sistemų atitikties saugos reikalavimams stebėsenos sistemą

I–IV

Vidaus reikalų ministerija

5.3.5.

 

Parengti valstybės informacinių išteklių grėsmių ir pažeidžiamumų vertinimo metodiką

IV

Vidaus reikalų ministerija

 

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai)

Siektina 2015 metų reikšmė

Atsakinga institucija

Atliekamos valstybės informacinių išteklių ir ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų kibernetinių incidentų valdymo padalinio funkcijos

iš dalies

Krašto apsaugos ministerija

 

 

 

––––––––––––––––––––