Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-549 54 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1869(3)
2014 m. gruodžio 15 d. Nr. 1414
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. SV-S-682 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1869(3) (toliau – Projektas) dėl šių priežasčių:
1. Projekte siūloma didinti asmenų, kuriems socialinio draudimo pensijų sistemos garantijos turėtų būti suteikiamos neatsižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėjimo laiką, skaičių. Reikėtų pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje ne kartą pabrėžta, kad valstybinių socialinio draudimo pensijų dydis negali nepriklausyti nuo socialinio draudimo įmokų. Socialinio draudimo įmokų dydžiai yra pagrindas diferencijuoti socialinio draudimo pensijų dydžius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 69 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio (2000 m. kovo 16 d. redakcija) 1 dalies 9 punkto ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio (1999 m. gruodžio 16 d. redakcija) 1 dalies 5 punkto bei 23 straipsnio (1994 m. gruodžio 21 d., 2000 m. gruodžio 21 d., 2001 m. gegužės 8 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
2. Siūlomame keisti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tik kūrybinės veiklos laikotarpiai iki 1991 m. birželio 1 d. prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, kai asmenys buvo rašytojų, dailininkų, kompozitorių ar kinematografininkų sąjungų nariais, neatsižvelgiant į tai, ar šie asmenys mokėjo socialinio draudimo įmokas. Taigi būtent šių Pensijų įstatyme nurodytų kūrybinių sąjungų nariams kūrybinės veiklos laikas buvo įskaitomas skiriant pensijas sovietiniais metais, o priimant minėtą įstatymą buvo laikomasi teisių išsaugojimo principo ir nenumatyta plėsti anksčiau buvusių teisių ir didinti šių subjektų skaičių. Projekte siūloma papildyti esamų kūrybinių sąjungų sąrašą – įrašyti į jį Lietuvos muzikų sąjungą, Lietuvos žurnalistų sąjungą ir Lietuvos architektų sąjungą ir taip gausinti asmenų, kuriems, neatsižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėjimą, suteikiamos socialinės garantijos. Papildžius esamą kūrybinių sąjungų sąrašą ir be objektyvių kriterijų išskyrus tik minėtas tris naujas kūrybines sąjungas, būtų sudarytos sąlygos skirtingai traktuoti kitų kūrybinių sąjungų narius. Be to, šis siūlymas gali paskatinti kitų kategorijų asmenis, kuriems net sovietiniais metais nebuvo taikomos socialinės garantijos (pavyzdžiui, asmenims, kurie dirbo pagal civilines teisines sutartis: rangos, komiso, pavedimo ir panašias ir kuriems nebuvo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos), reikalauti pensinių teisių, o tai neteisinga, nes pagal valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemą išmokos turi būti susietos su socialinio draudimo įmokomis.
3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, siūlymui įgyvendinti preliminariai reikėtų apie 1,7 mln. litų papildomų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų per metus. Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, numatyta mažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto skolą, o atsigavus ekonomikai – nuosekliai didinti pensijas ir kitas socialines išmokas (37 punktas). Taigi plėsti vienos asmenų kategorijos socialines garantijas, nedidinant visų pensijų gavėjų išmokų, būtų socialiai neteisinga.