I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žmonių palaikų laidojimo ir kapinių lankymo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato leidimo laidoti Ukmergės rajono viešosiose kapinėse išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų (jeigu jos yra) skyrimo ir laidojimo jose, kapinių, kapaviečių ir kolumbariumo tvarkymo, kapinių lankymo ir laidojimo pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse tvarką ir sąlygas.
2. Į Kultūros vertybių registrą įrašytų kapinių ir kapinėse esančių kultūros paveldo objektų tvarkymui šis Aprašas taikomas tiek, kiek neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkymą.
3. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Kapinių tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-725 „Dėl Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
III SKYRIUS
LEIDIMŲ LAIDOTI IŠDAVIMAS, KAPAVIEČIŲ SKYRIMAS
6. Rašytinį leidimą laidoti Ukmergės rajono viešosiose kapinėse pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių priede pateiktą formą išduoda Ukmergės rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos direktoriaus įgalioti už kapinių priežiūrą atsakingi asmenys (toliau – savivaldybės įgalioti asmenys).
7. Kapavietės arba niša savivaldybės lėšomis įrengtame kolumbariume (jeigu jis yra) skiriamos ir leidimai laidoti išduodami neatlygintinai.
8. Nauja kapavietė skiriama ir leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą, asmens dokumentą ir medicininį mirties liudijimą ar sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės.
9. Leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje išduodamas kapavietę prižiūrinčiam asmeniui ar, esant jo rašytiniam sutikimui, kitam laidojančiam asmeniui, pateikusiam savivaldybės įgaliotam asmeniui medicininį mirties liudijimą ar sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės, prašymą ir anksčiau šioje kapavietėje palaidoto asmens mirties liudijimą (liudijimo nuorašą) arba pažymą apie mirties įregistravimą, išduotą civilinės būklės aktų registravimo funkciją vykdančio padalinio. Tais atvejais, kai kapavietę prižiūrintis asmuo prašymo dėl palaidojimo (leidimo) išdavimo pats pateikti negali (dėl ligos, išvykęs, nežinoma buvimo ar gyvenamoji vieta ar jis nenurodytas Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale), leidimas laidoti į turimą šeimos kapavietę išduodamas įrodžius giminystės ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytinius sutikimus.
10. Leidimai laidoti darbo dienomis išduodami seniūnijų darbo metu, o poilsio ir švenčių dienomis − savivaldybės įgalioto asmens nustatytu ir kapinių informacijos lentoje bei Savivaldybės interneto svetainėje paskelbtu laiku.
11. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus (pateikus kremavimo dokumentus), laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens rašytinį prašymą, gali būti skiriama kapavietė arba niša kolumbariume (jeigu jis yra).
12. Kremuotus žmogaus palaikus gali būti leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke (jeigu toks yra).
13. Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke (jeigu toks yra) išduodamas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai, jam esant gyvam, valiai.
14. Skiriamos kapavietės dydis:
14.1. vienam kapui (vieno žmogaus palaikams palaidoti) – 3,75 kv. m (1,5x2,5), neįskaitant priėjimų prie kapo;
14.2. keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. m (2,8x2,5), neįskaitant priėjimų (šoniniai 0,25−0,3 m, galiniai 0,6−0,75 m) prie kapo;
14.3. tik kremuotiems žmogaus palaikams laidoti – 1,32 kv. m (1,10x1,20) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio.
15. Naujas kapavietes veikiančiose kapinėse skiria ir pažymi vietoje savivaldybės įgaliotas asmuo pagal kapinių planą eilės tvarka. Viešųjų kapinių kolumbariumo nišos pradedamos numeruoti nuo vakarų pusės iš dešinės į kairę vertikaliai nuo apačios.
16. Kolumbariumo nišos akmens plokštės išdavimą ir tvirtinimą nišoje organizuoja savivaldybės įgaliotas asmuo.
17. Įrašo ant kolumbariumo nišos plokštės iškalimą gali organizuoti savivaldybės įgaliotas asmuo, iškalimo išlaidas apmokant laidojančiam asmeniui, arba laidojantysis asmuo.
18. Vienoje kolumbariumo nišoje saugoma ne daugiau kaip keturios urnos su kremuotais žmonių palaikais.
19. Visi laidojimai ir kapavietės registruojamos žurnale (toliau – Žurnalas) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašo priede pateiktą formą. Už žurnalo pildymą, saugojimą, informacijos teikimą suinteresuotiems fiziniams ir juridiniams asmenims atsako savivaldybės įgalioti asmenys.
20. Iki šio Aprašo įsigaliojimo sudarytos kolumbariumo nišos nuomos sutartys lieka galioti sutartyse nurodytais terminais ir sąlygomis.
IV SKYRIUS
LAIDOJIMAS, KAPAVIEČIŲ STATINIAI, TVARKYMAS, PRIEŽIŪRA
21. Laidoti žmogaus palaikus galima ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo to momento, kai buvo konstatuota mirtis, jeigu tokiu būdu neignoruojami mirusiojo ar jo artimųjų asmenų religiniai įsitikinimai ir (ar) nėra valstybės institucijų specialių nurodymų.
22. Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje viešosiose kapinėse laidoti leidžiama nuo 10 iki 17 val., valstybinių švenčių dienomis − nuo 14 iki 17 val.
23. Kasti kapo duobę, statyti (rekonstruoti) kapinių statinius (paminklus, antkapius, aptvarus ir pan.) gali asmenys, turintys juridinį statusą, ir asmenys, vykdantys šią veiklą pagal verslo liudijimus, pateikę savivaldybės įgaliotam asmeniui kapinių prižiūrėtojui tai įrodančius dokumentus. Asmenys, atlikdami šiuos darbus, privalo išsaugoti gretimų kapaviečių statinius, želdinius ir bendrojo naudojimo kapinių infrastruktūros objektus, o padarę pažeidimus privalo juos ištaisyti savo lėšomis ar atlyginti žalą.
24. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai; kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę, – ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kape, įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas (kryžius), kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikų kape, kuriame jau yra palaidoti kremuoti žmogaus palaikai, negalima.
25. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškias (pažymėtas) ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribas leidžiama pakeisti tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas būtinas laidojimui, galimas pagal kapinių planą ir tik tiek, kiek tai būtina laidojimui. Sprendimą leisti pakeisti kapavietės ribas ar neleisti jų pakeisti priima leidimą laidoti išduodantis asmuo šio leidimo išdavimo metu. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
26. Kapavietės statiniai (kapo paminklas, antkapis, kapavietę (sklypą) ribojantys apvadai ir kt.) statomi, rekonstruojami ir prižiūrimi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius šių statinių statybą. Kapo paminklo aukštis gali būti ne didesnis kaip 1,2 m nuo žemės paviršiaus (įskaitant cokolio aukštį), plotis – 1,5 m, dekoratyvinio stulpo – obelisko ar kryžiaus aukštis – iki 2 m. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ar kitus statinius, kapavietę prižiūrintis asmuo privalo informuoti savivaldybės įgaliotą asmenį ir pateikti jam kapavietės sutvarkymo (įskaitant statinių statymą ar rekonstrukciją) projektinius sprendinius (planą, schemą su išdėstytais projektuojamais kapavietės statiniais, želdiniais, nurodyti statinių aukštį, medžiagą, želdinių rūšį). Visi kapaviečių statiniai, įskaitant ir suoliukus, gali būti statomi ir želdiniai sodinami tik skirtos (turimos) kapavietės, kurią vietoje pažymi savivaldybės įgaliotas asmuo, ribose (kapavietės sklype). Keisti priėjimų prie kapaviečių dangą ar kitaip jas pertvarkyti (kai takai išklojami trinkelėmis, užpilami skalda ar pan.) galima tik suderinus raštu su savivaldybės įgaliotu asmeniu ir už gretimų kapaviečių priežiūrą atsakingais asmenimis. Kapaviečių statinių, želdinių, aplinkos tvarkymo atitiktį taisyklių reikalavimams tikrina savivaldybės įgaliotas asmuo. Už kapavietės statinių ir želdinių priežiūrą, jų būklę yra atsakingi statinių savininkai, kapavietę prižiūrintys asmenys.
27. Savivaldybės įgalioti asmenys Žurnale įrašo:
27.1. asmens, kurio palaikai palaidoti kapinėse, vardą, pavardę, gimimo ir mirties vietas ir datas, asmens kodą, medicininio mirties liudijimo išdavimo datą ir numerį, o jeigu palaidotas (palaidoti) žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22-os nėštumo savaitės, – moters, kurios vaisius (vaisiai) buvo palaidotas (palaidoti) vardą ir pavardę, gimimo datą, sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašo datą;
27.2. žmogaus palaikų palaidojimo datą ir vietą (kapinių kvartalas, kapavietės arba kolumbariumo nišos kolumbariume numeris ir matmenys, pelenų barstymo laukas), ir laidojimo gylį;
27.3. įrašus apie pavojingą arba ypač pavojingą užkrečiamąją ligą, įrašytą į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą, jeigu asmuo, kurio palaikai (išskyrus kremuotus) palaidoti kape arba laidojimo rūsyje, sirgo tokia liga arba buvo tokios ligos sukėlėjų nešiotojas;
27.4. kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas, kitų paminklų, antkapių ir kapavietės aptvėrimo įrengimo datas;
27.5. draudimo laidoti pagrindą, pradžią ir trukmę;
27.6. unikalų kodą Kultūros vertybių registre, jeigu kapas įrašytas į Kultūros vertybių registrą;
27.7. laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą: fizinio asmens vardą, pavardę, adresą, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį.
28. Kapinių ir kapaviečių želdiniai projektuojami, saugomi, prižiūrimi ir tvarkomi vadovaujantis galiojančiomis Ukmergės rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis ir kitais želdynų tvarkymą bei apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Kapavietėse draudžiama sodinti miškams įveisti naudojamus ar kitus stambią šaknų ir šakų sistemą turinčius medžius.
29. Kapaviečių ir (ar) kapinių statinius statantys, rekonstruojantys asmenys visas šių darbų vykdymo metu susidariusias atliekas (nugriautus, išardytus senus statinius, statinių ir statybinių gaminių nuolaužas, nepanaudotas statybines medžiagas ir pan.) privalo sutvarkyti (išvežti) laikydamiesi Ukmergės rajono atliekų tvarkymo taisyklių.
30. Ant kolumbariumo akmens plokštės užrašoma: religinis ženklas, mirusiojo (-iųjų) vardas (-ai), pavardė (-ės), gimimo ir mirties metai. Ant plokštės gali būti užrašomi ne daugiau kaip keturių mirusių asmenų duomenys, jokie kiti įrašai ar pažymėjimai saugyklos nišą dengiančioje plokštėje nedaromi. Įrašai ant kolumbariumo nišos akmens plokštės daromi vienodo dydžio lietuviškomis raidėmis, vienodu šriftu. Įrašai gali būti paryškinami sidabrine spalva.
31. Kolumbariumo prieigos ir sienelės turi būti tvarkingos. Atsižvelgiant į kolumbariumo vietos specifiką, pagerbdami mirusiuosius, lankytojai prie kolumbariumo gali padėti gyvų gėlių, uždegti žvakučių.
32. Laidojimo metu atnešti gedulingi vainikai, krepšeliai, gėlės prie kolumbariumo laikomi tris paras.
33. Kapinėse palaidoti žmogaus palaikai ekshumuojami palaidoto žmogaus sutuoktinio, partnerio arba pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), jeigu jų nėra, – artimųjų giminaičių prašymu, jeigu jų nėra, kai siekiama išsaugoti istorinę atmintį ar atlikti tyrimus, – Kultūros ministerijos įgaliotos institucijos ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro prašymu ir turint Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą ekshumuoti žmogaus palaikus kapinėse. Jeigu kapinėse palaidoti žmogaus palaikai ekshumuojami pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą nutartį, prokuroras prieš ekshumavimą apie tai informuoja Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotą instituciją. Ši institucija, įvertinusi aplinkybes, per 3 darbo dienas nurodo, kokias apsisaugojimo priemones turi naudoti asmenys, dalyvausiantys ekshumuojant ir pervežant ekshumuotus žmogaus palaikus. Ekshumavimo išlaidas apmoka pareiškėjas. Leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus kapinėse nereikia atkasant palaidotas urnas, perkeliant urnas iš vienos kolumbariumo nišos į kitą ir perkeliant laidojimo rūsyje palaidotus žmogaus palaikus, išskyrus atvejus, kai atidaromas karstas.
34. Artimiesiems, pateikusiems prašymą ir pasiėmusiems urnas iš kolumbariumo nišos, laisva kolumbariumo niša skiriama kitiems asmenims bendra tvarka.
VI SKYRIUS
KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMAS NEPRIŽIŪRIMOMIS, JŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS IR TOLESNIS LAIDOJIMAS JOSE
38. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, savivaldybės įgaliotas asmuo raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti, ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes. Jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė nesutvarkoma, savivaldybės įgaliotas asmuo per 5 darbo dienas raštu informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją ir religinę bendruomenę ar bendriją, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija, apie galbūt neprižiūrimą kapavietę ir pateikia jos duomenis (jeigu žinomi): kapinių pavadinimą, kvartalo numerį, kapavietės numerį, kapavietėje palaidotų asmenų vardus, pavardes, laidojimo datas, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje datą, nustatytą kapo ramybės laikotarpį, kapavietės matmenis, palaidotų kapavietėje žmonių palaikų skaičių, kapavietės statinius, jų pastatymo ir rekonstravimo datas. Savivaldybės vykdomoji institucija gautus duomenis apie galbūt neprižiūrimą kapavietę per 5 darbo dienas paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje dienos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka priima savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija, apžiūrėjusi kapavietę ne rečiau kaip 3 kartus per metus ir ne dažniau kaip kas 3 mėnesius.
Savivaldybės vykdomoji institucija pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių duomenis ir sprendimo dėl jų pripažinimo neprižiūrimomis priėmimo datą per 3 darbo dienas nuo komisijos sprendimo priėmimo pateikia savivaldybės įgaliotam asmeniui ir paskelbia savivaldybės interneto svetainėje, nurodydama duomenų paskelbimo datą.
39. Šio Aprašo 38 punkte nustatyta tvarka pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja savivaldybė, konfesinėse kapinėse – religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu pagal kapinių perdavimo sutartį ji organizuoja konfesinių kapinių priežiūrą. Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima paskelbimo interneto svetainėje raštu kreipiasi atitinkamai į savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį, o jeigu neprižiūrima kapavietė yra konfesinėse kapinėse, – į religinę bendruomenę ar bendriją, kuri organizuoja kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį, nurodydami pageidaujamos prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės duomenis, paskelbtus interneto svetainėje. Atitinkamai savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo arba religinė bendruomenė ar bendrija priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros per 20 darbo dienų nuo šiame punkte nustatyto termino pabaigos, teikdama pirmenybę kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir (ar) tose kapinėse, kurioje yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams, ir apie tai informuoja pareiškėjus per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Jeigu per prašymų prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę pateikimo terminą prašymų negaunama, sprendimas dėl šios kapavietės priežiūros priimamas per 20 darbo dienų po to, kai toks prašymas gaunamas. Tokios kapavietės toliau prižiūrimos pagal šio Aprašo 26 punktą. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas joje.
40. Kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir tolesnio laidojimo jose klausimą nagrinėja Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintais nuostatais. Savivaldybės įgalioti asmenys Komisijai pateikia visus su šiomis kapavietėmis susijusius duomenis.
41. Komisija, priėmusi sprendimą pripažinti kapavietes neprižiūrimomis, teikia tokių kapaviečių sąrašą tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale šios kapavietės registruojamos kaip neprižiūrimos, t. y. keičiami atitinkami žurnalo įrašai (arba gali būti sudaromas atskiras tokių kapaviečių registras, kurį tvarko savivaldybės įgaliotas asmuo).
42. Pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.
43. Kapavietės pripažintos neprižiūrimomis gali būti skiriamos:
43.1. eilės tvarka pakartotinai laidoti mirusiuosius pagal laidojančių asmenų pageidavimą (ar sutikimą), jeigu praėję 25 metai po kapo ramybės laikotarpio pabaigos;
43.2. asmenims, pageidaujantiems prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, jeigu nepasibaigęs kapo ramybės laikotarpis arba po ramybės laikotarpio nepraėję 25 metai;
43.3. asmenims, pageidaujantiems prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, kai pasibaigęs kapo ramybės laikotarpis arba po ramybės laikotarpio praėję 25 metai, jeigu asmenys į Savivaldybės administraciją su prašymu prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes kreipėsi, kol nebuvo pasibaigęs kapo ramybės laikotarpis arba kol po ramybės laikotarpio nebuvo praėję 25 metai.
44. Dėl teisės prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę asmuo raštu turi kreiptis į Savivaldybės administracijos direktorių arba jo įgaliotą asmenį, kuris savo įsakymu pageidaujančiam asmeniui tokią teisę suteikia. Asmuo, kuriam suteikiama teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, turi tą kapavietę prižiūrėti, tvarkyti ir gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas.
45. Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje išduodamas vadovaujantis Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207.
46. Prižiūrint neprižiūrimą kapavietę ir laidojant joje, turi būti išsaugotas kapo paminklas, jeigu jis yra, ir jame esantys įrašai apie kapavietėje palaidotą (-us) asmenį (-is), taip pat įrašai Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale.
