LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL 2025–2027 METŲ EMBRIONŲ DONORYSTĖS PALAIKYMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2024 m. spalio 21 d. Nr. V-1023
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1270 „Dėl Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo įgyvendinimo“ 1.2 papunkčiu:
1. Tvirtinu 2025–2027 metų embrionų donorystės palaikymo priemonių įgyvendinimo veiksmų planą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro
2024 m. spalio 21 d.
įsakymu Nr. V-1023
2025–2027 METŲ EMBRIONŲ DONORYSTĖS PALAIKYMO PRIEMONIŲ
ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 2025–2027 metų embrionų donorystės palaikymo priemonių įgyvendinimo veiksmų planas (toliau – veiksmų planas) nustato veiksmų plano tikslus ir uždavinius, veiksmų plano įgyvendinimo ir finansavimo tvarką.
II SKYRIUS
SITUACIJOS ANALIZĖ
3. Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos sudarytos specialistų darbo grupės parengtos Nevaisingumo diagnostikos ir gydymo metodikos duomenimis, su nevaisingumo problema susiduria apie 10–15 proc. porų, arba maždaug kas šešta pora. Higienos instituto duomenimis, 2019 m. buvo registruoti 644 vyrų ir 6 744 moterų nevaisingumo atvejai, 2020 m. – 709 vyrų, 5 561 moterų atvejis, 2021 m. – 944 vyrų, 6 631 moterų atvejis, 2022 m. – 944 vyrų, 6 866 moterų atvejai, 2023 m. – 965 vyrų, 6 758 moterų atvejai (vyrų nevaisingumas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) žymimas kodu N46, moterų – N97).
4. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje priimtas 2016 m. rugsėjo 14 d., o žmogaus embrionų donorystė Lietuvoje įteisinta 2018 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymu papildyta nauja Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnio 8 dalis. Žmogaus lytinių ląstelių bankų veiklos ir žmogaus lytinių ląstelių, žmogaus embrionų ir žmogaus reprodukcinių audinių donorystės reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1468 „Dėl Žmogaus lytinių ląstelių bankų veiklos ir žmogaus lytinių ląstelių, žmogaus embrionų ir žmogaus reprodukcinių audinių donorystės reikalavimų aprašo“, embrionų donorystės procesas, apimantis privalomų specialistų konsultacijų embrionų recipientams būtinumą, numatytas tik 2022 m. spalio 26 d. (priėmus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. V-1599 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-1468 „Dėl Žmogaus lytinių ląstelių bankų veiklos ir žmogaus lytinių ląstelių donorystės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“).
5. Per pastaruosius metus Lietuvoje atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius grafiškai pavaizduotas diagramose (1 ir 2 pav.). Nuo 2017 m. iki 2023 m. pabaigos pagalbinio apvaisinimo paslaugas Lietuvoje gavo 6 810 moterų ir 6 586 vyrai.
1 mln. gyventojų 2023 m. vidutiniškai teko 829,3, 2022 m. – 887,5, 2021 m. – 823,4, 2020 m. – 817,2, o 2019 m. – 807,2 pagalbinio apvaisinimo procedūros (3 pav.). Lietuvoje ir kitose šalyse 2022 m. atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius, tenkantis 1 mln. šalies gyventojų, grafiškai pavaizduotas diagramoje (4 pav.).
1 pav. 2021–2023 m. Lietuvoje atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius pagal metus bei pagal šias paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
Lentelėje naudojami sutrumpinimai:
BAK – UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika
Jolsana – UAB „Jolsana“
Kardiolita – UAB Kardiolita“
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos
Northway – UAB NORTHWAY MEDICINOS CENTRAI
VUL SK – Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos
Vaisingumo centras – UAB Vaisingumo centras
Vaisingumo klinika – Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB VAISINGUMO KLINIKA
2 pav. Bendras 2019–2023 m. Lietuvoje atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius.
3 pav. Bendras 2019–2023 m. laikotarpiu Lietuvoje atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų.
4 pav. Bendras atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius 2022 m., tenkantis 1 mln. gyventojų Lietuvoje, lyginant su kitomis užsienio šalimis.
Šaltinis: European Registry for Organs, Cells and Tissues (EUROCET). Gyventojų skaičius: Population reference bureau (PRB).
6. Vadovaujantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis, į moters organizmą vienos pagalbinio apvaisinimo procedūros metu perkeliama nuo vieno iki trijų embrionų. Nuo 2018 m. iki 2022 m. pabaigos Lietuvoje po pagalbinio apvaisinimo gimė 1 943 vaikai.
Santuoką arba registruotos partnerystės sutartį sudariusių asmenų (toliau kartu – partneriai) pagalbiniam apvaisinimui sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai yra užšaldomi ir specialiomis sąlygomis saugomi žmogaus lytinių ląstelių banke (toliau – lytinių ląstelių bankas). Jei partneriai, kuriems taikomas pagalbinis apvaisinimas, daugiau vaikų neplanuoja, praėjus ne mažiau kaip dvejiems metams po pagalbinio apvaisinimo pradžios savo embrionus jie gali sunaikinti arba dovanoti kitų partnerių pagalbiniam apvaisinimui.
Embrionus donuojantys partneriai yra vadinami embrionų donorais, o partneriai, kurių pagalbiniam apvaisinimui naudojami donuoti embrionai, – embrionų recipientais. Donuotų embrionų panaudojimas pagalbiniam apvaisinimui kai kuriems nevaisingiems arba rizikuojantiems perduoti didelę negalią sukeliančią ligą partneriams yra vienintelė galimybė susilaukti vaikų.
Siekiant užtikrinti duomenų atsekamumą, duomenys apie lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių saugojimą lytinių ląstelių banke, jų paskirstymą ir naudojimą, asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliktas pagalbinio apvaisinimo procedūras, jų būdus, sukurtų, į moters organizmą perkeltų, lytinių ląstelių banke saugomų embrionų skaičių, taip pat embrionų, kurie buvo sunaikinti nutraukiant jų saugojimą, skaičių, nėštumų ir gimdymų skaičių po pagalbinio apvaisinimo, taip pat apie po pagalbinio apvaisinimo gimusius vaikus įrašomi į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą (toliau – Registras), kaip tai nustatyta Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje. Duomenys į Registrą teikiami Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 961 „Dėl Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Registras sukurtas 2010 m., tačiau posistemė, skirta Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytiems duomenims įrašyti, buvo sukurta tik 2021 m.
7. Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15-1 straipsniu įstatymo (toliau – pakeitimo įstatymas) 13 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad partneriai iki 2023 m. sausio 1 d. turi raštu pareikšti valią, ar daugiau nei dvejus metus lytinių ląstelių banke saugomus savo embrionus nori toliau saugoti savo lėšomis, sunaikinti ar paskirti donorystei. Raštu nepareiškus valios dėl embriono (embrionų), kurio (kurių) saugojimas lytinių ląstelių banke pradėtas iki pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, saugojimo termino, laikoma, kad abu partneriai sutinka dėl embrionų panaudojimo donorystei, ir embriono (embrionų) laikymas sveikatos apsaugos ministro nustatytais pagrindais ir tvarka tęsiamas valstybės biudžeto lėšomis, tačiau ne ilgiau kaip dešimt metų nuo embriono (embrionų) saugojimo lytinių ląstelių banke pradžios. Praktiškai ši pakeitimo įstatymo nuostata neveikė – nė vienų partnerių embrionai nebuvo pripažinti donuotais, buvo laukiama partnerių apsisprendimo.
8. Europos organų, audinių ir ląstelių registro duomenimis, Lietuvoje 2020 m. buvo užšaldyta 358, 2021 m. – 605, 2022 m. – 834 embrionai.
Remiantis lytinių ląstelių bankų pateiktais duomenimis, daugiausia embrionų 2019 m. ir 2020 m. buvo padėta saugoti viešojoje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose, 2021 m. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, 2022 m. – viešojoje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose (5 pav.).
5 pav. 2019–2022 m. laikotarpiu naujai pradėtų saugoti lytinių ląstelių bankuose mėgintuvėlių su embrionais skaičius.
*2021 m. UAB Vaisingumo klinika duomenų nepateikė
Lentelėje naudojami sutrumpinimai:
BAK – UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos
UAB „Northway“ – UAB NORTHWAY MEDICINOS CENTRAI
Vaisingumo klinika – Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB VAISINGUMO KLINIKA
VUL SK – Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos
9. 2019–2023 m. Lietuvoje jau 3 partneriai yra donavę savo pagalbiniam apvaisinimui sukurtus, tačiau nepanaudotus embrionus. Įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2022 m. liepos 1 d., buvo nustatyta, kad embrionus naikinti draudžiama, tačiau partneriai po 2 metų turėjo (ir turi įsigaliojus pakeitimo įstatymui) galimybę donuoti embrionus kitų porų pagalbiniam apvaisinimui. Tačiau tai psichologiškai ir emociškai itin jautrus veiksmas, partneriai nuogąstauja dėl galimos jų tapatybės atskleidimo teismo leidimu, kraujomaišos rizikos ir su donoryste susijusių nepatogumų. Siekiant aktyvinti embrionų donorystę, turi būti tikslingai dirbama su embrionų donorais ir potencialiais embrionų recipientais taikant individualizuotas priemones. Tam turi būti suburta kvalifikuota specialistų – gydytojo akušerio ginekologo, medicinos psichologo, embriologo ir socialinio darbuotojo – komanda.
Remiantis tarptautinės statistikos duomenimis, pagalbinio apvaisinimo procedūrų su donuotais embrionais gydymo ciklai sudaro apie 2 proc. visų pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo procedūrų panaudojant donuotus embrionus iki 2024 m. nebuvo.
10. Įgyvendinant Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnio 8 dalį (redakcija, galiojusi iki 2022 m. liepos 1 d.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 302 „Dėl Embriono donorystės programos patvirtinimo“ patvirtinta Embriono donorystės programa, kurioje numatyti šie uždaviniai: užtikrinti donuotų embrionų pervežimui reikalingų priemonių ir įrangos įsigijimą, donuotų embrionų saugojimui reikalingos įrangos ir priemonių įsigijimą bei asmens sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimą, tinkamą universiteto ligoninių infrastruktūrą, siekiant teikti kokybiškas embrionų donorystės paslaugas, skleisti informaciją visuomenei apie embrionų donorystę, formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į ją bei užtikrinti asmens sveikatos priežiūros specialistų komandos, konsultuojančios potencialius embrionų donorus bei donuotus embrionus priimančius partnerius, darbą. Embriono donorystės programos įgyvendinimo 2019–2023 metų veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-763 „Dėl Embriono donorystės programos įgyvendinimo 2019–2023 metų veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau – Embriono donorystės programos įgyvendinimo 2019–2023 metų veiksmų planas), buvo numatytos priemonės, skirtos šiems uždaviniams įgyvendinti. Priemonės, atsižvelgiant į universiteto ligoninių individualius poreikius ir prašymus, šio veiksmų plano galiojimo metu buvo koreguojamos, tačiau sėkmingai įgyvendintos.
Įgyvendinant Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnio 8 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. liepos 1 d.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1270 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymą“ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija įgaliota planavimo dokumentuose numatyti valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas embrionų donorystės palaikymo priemones, kurias įgyvendina universitetų ligoninės. Siekiant nuoseklios embrionų donorystės valstybės politikos įgyvendinimo buvo parengtas Embrionų donorystės 2022–2023 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1742 „Dėl Embrionų donorystės 2022–2023 metų veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau – Embrionų donorystės 2022–2023 metų veiksmų planas), kuriuo tęsiami Embriono donorystės programos įgyvendinimo 2019–2023 metų veiksmų plane numatyti veiksmai. Šiame plane numatyti uždaviniai taip pat sėkmingai įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, kad embrionų donorystės palaikymas ir vystymas yra svarbi reprodukcinės medicinos paslaugų teikimo sudedamoji dalis, o kai kuriems su nevaisingumu susiduriantiems partneriams – viena iš galimybių susilaukti vaikų, tikslinga numatyti embrionų donorystės palaikymo priemonių ir veiksmų tęstinumą.
11. Vykdydamas Embriono donorystės programos įgyvendinimo 2019–2023 metų veiksmų planą ir Embrionų donorystės 2022–2023 metų veiksmų planą bei siekdamas formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į embrionų donorystę, Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NTB) išleido 5 tūkst. lankstinukų (jie buvo pateikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms bei dalijami renginių metu) ir 2 socialinės reklamos klipus apie embrionų donorystę, šia tema organizavo 27 susitikimus ir paskaitas. Informacijos visuomenei sklaida toliau bus vykdoma vadovaujantis Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. V-509 „Dėl Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 11.2 papunkčiu skelbiant informaciją ntb.lt interneto svetainėje, NTB socialiniuose tinkluose ir skleidžiant šią informaciją susitikimuose su visuomene. Tai pat bus organizuojami susitikimai su pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, siekiant išsiaiškinti informacinės medžiagos aktualų turinį. NTB siūlys pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms kartu su NTB atlikti partnerių apklausą, siekiant išsiaiškinti, kas galėtų aktyvinti embrionų donorystę Lietuvoje.
III SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
12. Veiksmų plano tikslas – užtikrinti sklandų donuojamų embrionų donorystės procesą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas partneriams, atitinkantiems Žmogaus lytinių ląstelių bankų veiklos ir žmogaus lytinių ląstelių, žmogaus embrionų ir žmogaus reprodukcinių audinių donorystės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1468 „Dėl Žmogaus lytinių ląstelių bankų veiklos ir žmogaus lytinių ląstelių, žmogaus embrionų ir žmogaus reprodukcinių audinių donorystės reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 95 punkte nustatytas sąlygas, susilaukti vaikų pasinaudojant donuotais embrionais.
13. Veiksmų plano uždaviniai:
13.1. užtikrinti asmens sveikatos priežiūros specialistų ir kitos sveikatinimo veiklos specialistų komandos, dalyvaujančios embrionų donorystės procese, darbą ir jos kvalifikacijos kėlimą;
13.2. užtikrinti donuotų embrionų saugojimui reikalingos infrastruktūros, įrangos ir priemonių įsigijimą bei palaikymą;
IV SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS
15. Veiksmų plano veiksmai, atsakingi vykdytojai, valstybės biudžeto asignavimai, veiksmų stebėsenos kriterijai ir jų reikšmės yra numatyti Veiksmų plano priede.
16. Veiksmų plano įgyvendinimą koordinuoja sveikatos apsaugos ministro sudarytas 2025–2027 metų embrionų donorystės palaikymo priemonių įgyvendinimo veiksmų plano įgyvendinimo priežiūros komitetas.
17. Veiksmų plano įgyvendinimo stebėseną atlieka NTB. Veiksmų plano priede nurodyti atsakingi vykdytojai pasibaigus metų ketvirčiui iki kito mėnesio 20 d. pateikia NTB Veiksmų plano ketvirčio įgyvendinimo ataskaitas, o pasibaigus kalendoriniams metams, iki sausio 20 d. pateikia NTB Veiksmų plano metines įgyvendinimo ataskaitas. Ataskaitose vykdytojai nurodo pasiektus rezultatus, prideda veiksmų atlikimą pagrindžiančius dokumentus (jei tokių yra). NTB iki atitinkamų metų sausio 30 d. pateikia Sveikatos apsaugos ministerijai praėjusių metų suvestinę Veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitą kartu su išvadomis ir rekomendacijomis. Suvestinė ataskaita viešai skelbiama NTB interneto svetainėje.