LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

 

įsakymas

DĖL ENERGIJOS VARTOJIMO transporto priemonėse AUDITO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2017 m. lapkričio 20 d. Nr. 1-291/3-535

Vilnius

 

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu,

t v i r t i n a m e  Energijos vartojimo transporto priemonėse audito metodiką (pridedama).

 

 

 

Energetikos ministras                                                                             Žygimantas Vaičiūnas

 

 

 

Susisiekimo ministras                                                                                           Rokas Masiulis

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2017 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1-291/3-535

 

 

ENERGIJOS VARTOJIMO TRANSPORTO PRIEMONėse AUDITO METODIKA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Energijos vartojimo transporto priemonėse audito metodika (toliau – Metodika) nustato energijos, energijos išteklių (toliau – energija) vartojimo transporto priemonėse audito (toliau – auditas) atlikimo etapus ir audito ataskaitos parengimą.

2. Audito atlikimo tikslas – įvertinti energijos sąnaudas audituojamos įmonės (toliau – įmonė) naudojamose geležinkelių ir kelių transporto priemonėse (toliau – transporto priemonės) ir numatyti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones įmonėje.

3. Metodika skirta auditą atliekantiems specialistams, kurie atitinka Energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams audito atlikimo tvarkos ir sąlygų ir energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams auditą atliekančių specialistų rengimo ir atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1-148 „Dėl Energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams audito atlikimo tvarkos ir sąlygų ir energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams auditą atliekančių specialistų rengimo ir atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus (toliau – auditorius).

 

II SKYRIUS

AUDITO ATLIKIMO ETAPAI

 

4. Audito atlikimo etapai:

4.1. prieš atlikdamas auditą auditorius suformuoja audito tikslus, identifikuoja transporto priemonių valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis subjektus, atsakingus įmonės asmenis naudojant, valdant ir prižiūrint transporto priemones;

4.2. auditorius parengia audito atlikimo planą, suderina su įmonės atsakingais asmenimis pasirengimo darbus, reikalingus auditoriaus prieigai prie įmonės atitinkamos dokumentacijos, atliekant transporto priemonių apžiūros procedūras ir atitinkamus matavimus, ir informuoja apie audito atlikimo planą įmonę;

4.3. auditorius surenka informaciją apie įmonę ir įmonės transporto priemones;

4.4. auditorius, remdamasis surinkta informacija apie įmonės transporto priemones, apskaičiuoja energijos vartojimo efektyvumo rodiklius ir atlieka energijos, suvartojamos transporto priemonėse, analizę;

4.5. atsižvelgdamas į įmonės veiklos analizės rezultatus, auditorius pateikia informaciją apie energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones ir šių priemonių ekonominį pagrindimą;

4.6. auditorius parengia audito ataskaitą.

 

III SKYRIUS

INFORMACIJOS APIE ĮMONĘ IR ĮMONĖS TRANSPORTO PRIEMONES SURINKIMAS

 

5. Auditorius surenka bendrą auditui atlikti reikalingą informaciją, kuri gaunama iš įmonės personalo ir atliekant transporto priemonių ir įmonės vykdomos veiklos apžiūrą:

5.1. įmonės pavadinimas ir adresas, įmonės savininkas (patikėtinis) arba bet kurio iš jų įgaliotas asmuo ir jo kontaktai, įmonės darbuotojų ir pamainų skaičius;

5.2. įmonės vykdomos veiklos;

5.3. kiekvienos įmonės transporto priemonės aprašymas pagal tipą, markę, keleivių vietų skaičių, keliamąją galią, amžių, variklio darbinį tūrį, variklio galingumą, naudojamą energijos rūšį;

5.4. metinės keleivių vežimo energijos sąnaudos dvejų paskutinių kalendorinių metų laikotarpiu, išreikštos tonos naftos ekvivalentu (tne);

5.5. metinė keleivių vežimo apyvarta, išreikšta keleivio kilometrais (km), gautais sudėjus vežtų keleivių skaičių ir jų nuvažiuoto vidutinio atstumo sandaugas, dvejų paskutinių kalendorinių metų laikotarpiu; geležinkelių transporte atsižvelgiama tik į tą atstumą, kuris buvo nuvažiuotas šalies teritorijoje; iš jų nuvažiuoto vidutinio atstu

5.6. metinė transporto priemonių, kuriomis buvo vežti keleiviai, rida, išreikšta kilometrais (km), dvejų paskutinių kalendorinių metų laikotarpiu;

5.7. metinė bendroji transporto priemonių rida, įvertinus atstumą vežant keleivius ir važiuojant be keleivių, išreikšta kilometrais (km), dvejų paskutinių kalendorinių metų laikotarpiu;

5.8. metinės krovinių vežimo energijos sąnaudos dvejų paskutinių kalendorinių metų laikotarpiu, išreikštos tonos naftos ekvivalentu (tne);

5.9. metinė krovinių vežimo apyvarta, išreikšta tonos kilometrais (tkm), gautais sudėjus visų atstumų, kuriais buvo vežti kroviniai, ir krovinių svorio sandaugas, dvejų paskutinių kalendorinių metų laikotarpiu; geležinkelių transporte atsižvelgiama tik į tą atstumą, kuris buvo nuvažiuotas šalies teritorijoje;

5.10. metinė transporto priemonių, kuriomis buvo vežti kroviniai, rida, išreikšta kilometrais (km), dvejų paskutinių kalendorinių metų laikotarpiu;

5.11. metinė bendroji transporto priemonių rida, įvertinus atstumą važiuojant su kroviniais ir be jų, išreikšta kilometrais (km), dvejų paskutinių kalendorinių metų laikotarpiu;

5.12. metinės transporto priemonių elektros energijos sąnaudos, nustatomos gigavatvalandėmis (GWh) ir išreiškiamos tonos naftos ekvivalentu (tne);

5.13. metinės degalų (benzino, dyzelino ir kitų degalų) sąnaudos, nustatomos tonomis ir išreiškiamos tonos naftos ekvivalentu (tne); jeigu įmonėje degalai apskaičiuojami litrais, tai litrus verčiant svorio vienetais (tonomis) reikia dauginti iš koeficiento, kuriuo įvertinamas degalų tankis (benziną – iš 0,752, dyzeliną – iš 0,845, suskystintąsias naftos dujas – iš 0,521) ir rezultatą dalyti iš 1 000;

5.14. transporto priemonių maršrutai, transporto priemonių judėjimo grafikai ir jų planavimo tvarka įmonėje;

5.15. įmonės vykdomos techninės priežiūros programos, transporto priemonių tikrinimo ir kitų techninių paslaugų įrašai, techninės priežiūros įrašai;

5.16. transporto priemonių energijos sąnaudų apskaita (registracija);

5.17. transporto priemonių vairuotojų mokymai, susiję su energijos taupymu transporto priemonėse;

5.18. įmonės veiklos strategija parenkant, perkant, prižiūrint, atnaujinant ir keičiant transporto priemones;

5.19. transportui reikalingos energijos įsigijimo ir pakartotinio įsigijimo kelyje būdai;

5.20. energijos, naudojamos transporto priemonėse, pasirinkimo strategija per pastaruosius dvejus metus;

5.21. įgyvendintos arba planuojamos įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės disponuojamose transporto priemonėse, jų ekonominis efektas;

5.22. veiksniai, turintys įtakos keleivių komfortui keleiviniame transporte (pvz., oro kondicionavimas, salono šildymas ir t. t.);

5.23. įvairūs techniniai veiksniai, turintys įtakos transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumui (pvz., transporto priemonių tipai, greičiai, masės, gabaritai, oro slėgis padangose ir t. t.);

5.24. veiksniai, turintys įtakos energijos sąnaudoms, nepriklausantys nuo įmonės veiklos (pvz., sutartiniai įsipareigojimai partneriams, viešųjų paslaugų atlikimas, ekstremalios oro sąlygos, transporto spūstys, kelių ir jų infrastruktūros būklė).

6. Surinkta Metodikos 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nurodyta informacija susisteminama naudojantis Metodikos priede pateikta 1 lentele, 5.3 papunktyje nurodyta informacija – 2 lentele ir 5.4–5.13 papunkčiuose nurodyta informacija – 3 lentele.

 

IV SKYRIUS

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO RODIKLIAI IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ ENERGIJOS SUVARTOJIMO ANALIZĖ

 

7. Auditorius, remdamasis pagal Metodikos 5.4–5.13 papunkčius surinkta informacija, apskaičiuoja šiuos suvartotos energijos vartojimo efektyvumo rodiklius:

7.1. transporto priemonių produktyvaus panaudojimo procentą nuvažiuoto atstumo atžvilgiu; produktyvaus panaudojimo procentas nustatomas metinę transporto priemonių, kuriomis buvo vežami kroviniai arba keleiviai, ridą padalijant iš metinės bendrosios keleivinių arba krovininių transporto priemonių ridos;

7.2. vidutines lyginamąsias metines kuro ir energijos sąnaudas energijos vienetais vienam šimtui kilometrų (tne/100 km); šis rodiklis apskaičiuojamas metines kuro sąnaudas dalijant iš metinės transporto priemonių ridos;

7.3. vidutines lyginamąsias ir metines kuro bei energijos sąnaudas energijos vienetais vienam tonkilometriui (tne/tkm); šis rodiklis apskaičiuojamas metines kuro sąnaudas dalijant iš metinės krovinių vežimo apyvartos;

7.4. vidutines lyginamąsias ir metines kuro ir energijos sąnaudas energijos vienetais metinei keleivių vežimo apyvartai (tne/keleivio km); šis rodiklis apskaičiuojamas metines kuro sąnaudas dalijant iš metinės keleivių vežimo apyvartos;

7.5. vidutinį metinį CO2 kiekį tonomis vienam kilometrui (t CO2/km); šis rodiklis apskaičiuojamas vidutinį metinį į atmosferą išmetamo CO2 kiekį dalijant iš metinės transporto priemonių ridos; vidutinis metinis išmetamo į atmosferą CO2 kiekis apskaičiuojamas metines kuro sąnaudas, išreikštas energijos kiekiu, dauginant iš lyginamojo CO2 išsiskyrimo kuro energijos kiekio vienetui (benzinui – 3,047 t CO2/tne, dyzelinui – 3,025 t CO2/tne, suskystintosioms naftos dujoms – 2,764 t CO2/tne, mazutui – 3,283 t CO2/tne).

8. Atsižvelgdamas į pagal Metodikos 7 punktą surinktą informaciją ir įvertindamas apskaičiuotus energijos vartojimo efektyvumo rodiklius, auditorius atlieka įmonės veiklos, turinčios įtakos energijos sąnaudoms, analizę.

 

V SKYRIUS

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PRIEMONIŲ PATEIKIMAS IR JŲ EKONOMINIS PAGRINDIMAS

 

9. Auditorius, atlikęs įmonės veiklos analizę, nurodo technines ir vadybines priemones, kurios padėtų taupyti energiją transporto priemonėse.

10. Auditorius pateikia kiekvienos siūlomos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės skaičiavimus, pagrindžiančius įmanomą sutaupyti energijos kiekį.

11. Kiekvieną siūlomą energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonę auditorius įvertina ekonominės naudos požiūriu, tai yra įvertina išlaidas prieš ir po priemonės įgyvendinimo ir nustato jos atsipirkimo laiką.

12. Jeigu nėra galimybių pagrįsti skaičiavimais siūlomos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, nurodomas apytikslis sutaupytos energijos kiekis, kuris buvo įvertintas remiantis atliktais moksliniais tyrimais, nurodytais audito ataskaitoje pateiktame naudotos literatūros sąraše.

 

VI SKYRIUS

AUDITO ATASKAITOS PARENGIMAS

 

13. Audito ataskaitos struktūra:

13.1. audito tikslas;

13.2. bendra informacija apie įmonę ir įmonės transporto priemones;

13.3. energijos vartojimo efektyvumo rodikliai ir atliktos energijos, suvartojamos transporto priemonėse, analizės rezultatai;

13.4. energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, jų ekonominis įvertinimas;

13.5. naudotos literatūros sąrašas.

14. Audito ataskaita teikiama įmonei.

 

___________________________

 

Energijos vartojimo transporto priemonėse audito metodikos
priedas

 

INFORMACIJA APIE ĮMONĘ IR TRANSPORTO PRIEMONES

 

1 lentelė. Informacija apie įmonę

1.

Įmonės pavadinimas

 

2.

Adresas

 

3.

Įmonės savininkas (patikėtinis, įgaliotasis asmuo)

 

4.

Įmonės savininko (patikėtinio, įgaliotojo asmens) kontaktai

 

5.

Darbuotojų skaičius

 

6.

Pamainų skaičius

 

7.

Vykdomos veiklos

 

 

2 lentelė. Informacija apie transporto priemones

Eil. Nr.

Transporto priemonės tipas

Transporto priemonės markė

Kelei-vių vietų skaičius

Kelia-moji galia

Am-žius

Variklio darbinis tūris, cm3 ar dm3

Variklio galingu-mas, kW

Naudojama energijos rūšis

1.

(aprašoma kiekviena transporto priemonė)

 

 

 

 

 

 

 

 

3 lentelė. Transporto priemonių rodikliai

Eil.Nr.

Energijos rūšis

Metai

Elektra

Benzinas

Dyzelinas

Suskystinto-sios naftos dujos

Kita*

Suma

1.

Metinės keleivių vežimo energijos sąnaudos dvejų paskutinių kalendorinių metų laikotarpiu, tne

1.1.

20.. m.

 

 

 

 

 

 

1.2.

20.. m.

 

 

 

 

 

 

2.

Metinė keleivių vežimo apyvarta dvejų paskutinių kalendorinių metų laikotarpiu, keleivio km

2.1.

20.. m.

 

 

 

 

 

 

2.2.

20.. m.

 

 

 

 

 

 

3.

Metinė transporto priemonių, kuriomis vežami keleiviai, rida dvejų paskutinių kalendorinių metų laikotarpiu, km

3.1.

20.. m.

 

 

 

 

 

 

3.2.

20.. m.

 

 

 

 

 

 

4.

Metinė bendroji transporto priemonių rida, įvertinus atstumą vežant keleivius ir važiuojant be keleivių, dvejų paskutinių kalendorinių metų laikotarpiu, km

4.1.

20.. m.

 

 

 

 

 

 

4.2.

20.. m.

 

 

 

 

 

 

5.

Metinės krovinių vežimo energijos sąnaudos dvejų paskutinių kalendorinių metų laikotarpiu, tne

5.1.

20.. m.

 

 

 

 

 

 

5.2.

20.. m.

 

 

 

 

 

 

6.

Metinė krovinių vežimo apyvarta dvejų paskutinių kalendorinių metų laikotarpiu, tkm

6.1.

20.. m.

 

 

 

 

 

 

6.2.

20.. m.

 

 

 

 

 

 

7.

Metinė transporto priemonių, kuriomis vežami kroviniai, rida dvejų paskutinių kalendorinių metų laikotarpiu, km

7.1.

20.. m.

 

 

 

 

 

 

7.2.

20.. m.

 

 

 

 

 

 

8.

 

Metinė bendroji transporto priemonių rida, įvertinus atstumą važiuojant su kroviniais ir be jų, dvejų paskutinių kalendorinių metų laikotarpiu, km

8.1.

20.. m.

 

 

 

 

 

 

8.2.

20.. m.

 

 

 

 

 

 

 

* Nurodyti konkretų tipą.

______________________