DOK-3530

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01607-2022-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 17 d. paduotu atsakovės UAB „Aidava“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. birželio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą, kuriuo teismas tenkino ieškovės BUAB „Aboleo“ ieškinį ir pripažino negaliojančiais ieškovės ir atsakovės UAB „Aidava“ sandorius, patvirtintus PVM sąskaitomis faktūromis.

Atsakovė UAB „Aidava“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.   Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nes perkėlė atsakovei pareigą įrodyti, kad ginčijami sandoriai buvo tikri. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog aplinkybė, kad visos ieškovės BUAB „Aboleo“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros įregistruotos VMI administruojame PVM sąskaitų faktūrų registre, yra nepakankama paneigti tai, jog atsakovė negalėjo nežinoti, kas iš tikrųjų jai suteikė paslaugas ir pristatė prekes. Tuo tarpu pagal kasacinio teismo praktiką, įrodinėjimo našta tenka ieškovei, kuri teigia, kad sandoris buvo apsimestinis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020). Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė, kuri teigė, jog sandoris buvo apsimestinis ir kad tikrieji sandorio vykdytojai buvo kiti (nenustatyti) asmenys, turėjo įrodyti, kad tikrasis susitarimas buvo tarp atsakovės ir kitų (nenustatytų) asmenų, o ne atsakovė turėjo paneigti, kad tarp jos ir kitų (nenustatytų) asmenų nebuvo susitarimo. Kadangi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, tuo visiškai paneigė kasacinio teismo praktiką, suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020; 2015 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-686/2015; 2013 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013; 2011 m. sausio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2009 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; ir kt. (skundo 17, 22-27 punktai).

2.   Teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias tariamo sandorio negaliojimą (CK 1.87 straipsnį), kadangi padarė išvadą, jog sandoriui pripažinti apsimestiniu pakanka nustatyti vienos sandorio šalies (šiuo atveju ieškovės) valią dėl sandorio vykdymo. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016; 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009). Teismai netinkamai kvalifikavo šalių veiksmus pagal byloje nustatytas aplinkybes, nes teisės normos leidžia vykdyti įsipareigojimus per kitus asmenis, jeigu jie veikia vienos iš šalių vardu. CK 6.38 straipsnio 4 dalis nustato, jog kai skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo. CK 6.650 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Teismai rėmėsi aplinkybėmis, kad ginčijami sandoriai, sudaryti tarp ieškovės BUAB „Aboleo“ ir atsakovės UAB „Aidava“, buvo apsimestiniai, nes paslaugas suteikė kiti asmenys, o ne ieškovė. Teismai nurodė, kad atsakovė nepaneigė žinojimo, kad paslaugas teikė ne ieškovė BUAB „Aboleo“, tačiau teismai nenustatė konkretaus tiesioginio atsakovės UAB „Aidava“ ir kitų asmenų sudarytų sandorių (t. y. tikrųjų sandorių) fakto (skundo 18, 28-31 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai nutartyje (sprendime) netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei UAB „Aidava“ (j. a. k. 302853683) 440 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. rugsėjo 13 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 2933.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas