LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1k-499 „DĖL 2014–2020 metų EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ veiksmų programos STEBĖSENOS RODIKLIŲ skaičiavimo aprašO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2015 m. balandžio 17 d. Nr. 1K-139
Vilnius
P a k e i č i u 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“, ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-499
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2015 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 1K-139
redakcija)
2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS
STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAS
| Rodiklio kodas |
Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetai |
Sąvokų apibrėžtys |
Apskaičiavimo tipas |
Skaičiavimo būdas |
Duomenų šaltinis |
Pasiekimo momentas |
Institucija |
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
|
| I SKYRIUS. BENDRIEJI REZULTATO STEBĖSENOS RODIKLIAI |
|||||||||
| R.B.026 |
„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“ |
Procentai |
Priskiriamas asmuo, kuris baigęs dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją, kurios neturėjo pradėdamas dalyvauti ESF veiklose ir kuri buvo įgyta dėl dalyvavimo ESF veiklose.
Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, dalyvis suprantamas kaip bedarbis, įskaitant ilgalaikius bedarbius.
Bedarbis dalyvis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.
Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas).
Darbingo amžiaus asmuo – asmuo nuo 16 metų iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojami dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliuose to paties projekto mokymuose, skaičiuojamas vieną kartą.
Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc. |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos apie pasiektus rezultatus anketa, kuri pildoma, kai asmuo paskutinį kartą baigia dalyvauti projekto veiklose.
Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, taip pat pateikiami dokumentai: dalyvių sąrašų suvestinės, pažymėjimų, kuriais patvirtinamas kvalifikacijos įgijimas ar patobulinimas ir kompetencijos atitiktis nustatytiems standartams, kopijos.
Antriniai šaltiniai: apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS). |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvis deklaruoja, kad dalyvaudamas projekto veiklose arba per 28 dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos įgijo kvalifikaciją.
Tais atvejais, kai stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygiu, jis laikomas pasiektu, kai asmuo dalyvaudamas projekto veiklose arba per 28 dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos gauna pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad dalyvaujant ESF veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.B.026-1 |
B – bazinis rodiklis (susietasis): „Bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, dalyvavę ESF veiklose“ |
Skaičius |
Dalyvavimo ESF veiklose pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo ESF veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 dienos) po paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos.
ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.
Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencija, įgyti ir pripažinti dalyvaujant ESF veiklose, kai atsakinga institucija formaliai įvertina ir nustato, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu (angl. Guidance document on Monitoring and Evaluation of European Cohesion Policy – European Social Fund): http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&frm=1&source=web&cd=1&ved=0CCQQFjAA&url=http%3A%2F%2Fec.europa.eu%2Fsocial%2FBlobServlet%3FdocId%3D7884%26langId%3Den&ei=aSYdVcToGsy8UY2VgqAI&usg=AFQjCNH5_H-ugdLGjmMVFk6XHSFgiF29aA&sig2=9Bs0SJa7pIRkdaVQ27yI4Q). |
Reikšmė nurodoma automatiškai. |
Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, informacija apie jo pasiekimą taip pat nurodoma mokėjimo prašyme. |
||||
| R.B.026-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“ |
Skaičius |
Sumuojami asmenys, kurie įgijo kvalifikaciją baigę dalyvauti Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamuose mokymuose (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
||||||
| R.B.027 |
„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“ |
Procentai |
Priskiriamas bedarbis arba neaktyvus asmuo, kuris baigęs dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdamas dalyvauti ESF veiklose buvo bedarbis arba neaktyvus.
Dalyvavimo ESF veiklose pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo ESF veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 dienos) po paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos.
ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.
Bedarbis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.
Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: http://zodynas.stat.gov.lt/index/detail.aspx?id=176). Jei asmuo įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu. Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis atostogose vaikui prižiūrėti (iki vaikui sukaks treji metai), jei jis nėra registruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojami dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliuose mokymuose pagal tą patį projektą, skaičiuojamas vieną kartą.
Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc. |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos apie pasiektus rezultatus anketa, kuri pildoma, kai asmuo paskutinį kartą baigia dalyvauti projekto veiklose.
Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, taip pat pateikiami dokumentai: dalyvių sąrašų suvestinės, darbo sutarčių, verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažymų kopijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymų apie žemės valdų dydį kopijos; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) duomenų bazės, darbo biržos duomenų bazės išrašai ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.
Antriniai šaltiniai: apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS).
Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, informacija apie jo pasiekimą taip pat nurodoma mokėjimo prašyme. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bedarbis arba neaktyvus asmuo deklaruoja, kad dalyvaudamas projekto veiklose arba per 28 po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą.
Tais atvejais, kai stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygiu, jis laikomas pasiektu, kai dalyvaudamas projekto veiklose arba per 28 dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos bedarbis arba neaktyvus asmuo pradeda dirbti, įskaitant savarankišką darbą.
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.B.027-1 |
B – bazinis rodiklis (susietasis): „Bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, dalyvavę ESF veiklose“ |
Skaičius |
Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Įskaičiuojamas asmuo, dirbantis vadinamąjį subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvaujantis įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones.
Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).
Savarankiškai dirbantis asmuo – individualios įmonės savininkas; mažosios bendrijos narys; tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys; asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatas, advokato padėjėjas, notaras, antstolis, verslo liudijimą turintis asmuo ir kiti asmenys); fizinis asmuo, kuris verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis; šeimynos dalyvis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas). |
Reikšmė nurodoma automatiškai. |
|
||||
| R.B.027-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“ |
Skaičius |
Sumuojami asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
||||||
| R.B.033 |
„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“ |
Procentai |
Priskiriamas asmuo, kuris baigęs dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją, kurios neturėjo pradėdamas dalyvauti ESF veiklose ir kuri buvo įgyta dėl dalyvavimo ESF veiklose.
Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, dalyvis yra suprantamas kaip 55 metų ir vyresnis asmuo, kuris yra bedarbis, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvus nesimokantis asmuo.
Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti ESF veiklose.
Bedarbis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.
Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: http://zodynas.stat.gov.lt/index/detail.aspx?id=176). Jei asmuo įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu. Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis atostogose vaikui prižiūrėti (iki vaikui sukaks treji metai), jei jis nėra registruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojami dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliuose to paties projekto mokymuose, skaičiuojamas vieną kartą.
Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc. |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos apie pasiektus rezultatus anketa, kuri pildoma, kai asmuo paskutinį kartą baigia dalyvauti projekto veiklose.
Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, taip pat pateikiami dokumentai: dalyvių sąrašų suvestinės, pažymėjimų, kuriais patvirtinamas kvalifikacijos įgijimas ar patobulinimas ir kompetencijos atitiktis nustatytiems standartams, kopijos.
Antriniai šaltiniai: apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS).
Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, informacija apie jo pasiekimą taip pat nurodoma mokėjimo prašyme. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai dalyvis deklaruoja, kad dalyvaudamas projekto veiklose arba per 28 dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos įgijo kvalifikaciją.
Tais atvejais, kai stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygiu, jis laikomas pasiektu, kai asmuo dalyvaudamas projekto veiklose arba per 28 dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos gauna pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad dalyvaujant ESF veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.B.033-1 |
B – bazinis rodiklis (susietasis): „Vyresni negu 54 metų asmenys, kurie yra bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvūs nesimokantys asmenys, dalyvavę ESF veiklose“ |
Skaičius |
Neaktyvus nesimokantis asmuo – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.
Dalyvavimo ESF veiklose pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo ESF veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 dienos) po paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos.
ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.
Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencija, įgyti ir pripažinti dalyvaujant ESF veiklose, kai atsakinga institucija formaliai įvertina ir nustato, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu). |
Reikšmė nurodoma automatiškai. |
|
||||
| R.B.033-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“ |
Skaičius |
Sumuojami asmenys, kurie baigę dalyvauti Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamuose mokymuose įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
||||||
| R.B.034 |
„Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“ |
Procentai |
Priskiriamas bedarbis arba neaktyvus asmuo, kuris baigęs dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdamas dalyvauti ESF veiklose buvo bedarbis arba neaktyvus.
Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, dalyvis yra suprantamas kaip 55 metų ir vyresnis asmuo, kuris yra bedarbis, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvus nesimokantis asmuo.
Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti ESF veiklose.
Bedarbis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.
Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: http://zodynas.stat.gov.lt/index/detail.aspx?id=176). Jei asmuo įstatymų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu. Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis atostogose vaikui prižiūrėti (iki vaikui sukaks treji metai), jei jis nėra registruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
Neaktyvus nesimokantis asmuo – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojami dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliuose to paties projekto mokymuose, skaičiuojamas vieną kartą.
Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc. |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių apklausos apie pasiektus rezultatus anketa, kuri pildoma, kai asmuo paskutinį kartą baigia dalyvauti projekto veiklose.
Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, taip pat pateikiami dokumentai: dalyvių sąrašų suvestinės, darbo sutarčių, verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažymų kopijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymų apie žemės valdų dydį kopijos; SODROS duomenų bazės, darbo biržos duomenų bazės išrašai ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.
Antriniai šaltiniai: apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS).
Jei stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygmeniu, informacija apie jo pasiekimą taip pat nurodoma mokėjimo prašyme. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bedarbis arba neaktyvus asmuo deklaruoja, kad dalyvaudamas projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą.
Tais atvejais, kai stebėsenos rodiklis yra nustatytas projekto lygiu, jis laikomas pasiektu, kai dalyvaudamas projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos bedarbis arba neaktyvus asmuo pradeda dirbti, įskaitant savarankišką darbą.
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.B.034-1 |
B – bazinis rodiklis (susietasis): „Vyresni negu 54 metų asmenys, kurie yra bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius, arba neaktyvūs nesimokantys asmenys, dalyvavę ESF veiklose“ |
Skaičius |
Dalyvavimo ESF veiklose pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo ESF veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 dienos) po paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos.
ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.
Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu.
Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Įskaičiuojamas asmuo, dirbantis vadinamąjį subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvaujantis įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones.
Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).
Savarankiškai dirbantis asmuo – individualios įmonės savininkas; mažosios bendrijos narys; tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys; asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatas, advokato padėjėjas, notaras, antstolis, verslo liudijimą turintis asmuo ir kiti asmenys); fizinis asmuo, kuris verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis; šeimynos dalyvis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas). |
Reikšmė nurodoma automatiškai. |
|
||||
| R.B.034-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Dalyviai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“ |
Skaičius |
Sumuojami asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
||||||
| R.B.101 |
„Bedarbiai dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“ |
Procentai |
Bedarbis dalyvis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.
JUI remiama intervencija – visuma Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, individualūs veiklos planai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bedarbis dalyvis paskutinį kartą baigia dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.B.101-1 |
B – bazinis stebėsenos rodiklis (kintamasis): „Bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“ |
Skaičius |
Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.
Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (OL 2013 L 347, p. 470) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).
|
Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
|||||
| R.B.101-2 |
P – pokyčio stebėsenos rodiklis (kintamasis): „Bedarbiai dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“ |
Skaičius
|
Baigęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, dalyvavęs JUI remiamoje intervencijoje pagal nustatytą dalyvavimo šioje intervencijoje grafiką iki paskutinės grafike numatytos dienos (sesijos).
Neįskaičiuojamas dalyvis, kuris pasitraukė dar iki intervencijos įgyvendinimo pabaigos arba nesilaikė nustatyto grafiko. Nesilaikyti grafiko galima tik tuo atveju, kai yra pateisinama priežastis (pavyzdžiui, liga) ir kai tai trunka ne ilgiau kaip 10 proc. viso dalyvavimo JUI remiamoje intervencijoje laiko (turi būti tenkinamos abi sąlygos). |
Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
|||||
| R.B.102 |
„Bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“ |
Procentai |
Bedarbis dalyvis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, pasiūlymo dirbti, mokytis, mokytis pameistrystės būdu, atlikti stažuotę (praktiką) gavimo įrodymo dokumentas: darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių, stažuotės (praktikos) atlikimo sutarčių, priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo arba neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba SODROS duomenų bazės, Darbo biržos duomenų bazės išrašai ir pan.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bedarbis dalyvis, baigęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje, gauna pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos), kuris yra įrodomas patvirtinimo dokumentais, nurodytais prie pirminių šaltinių.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.B.102-1 |
B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“ |
Skaičius |
Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.
Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).
JUI remiama intervencija – visuma Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje. |
Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
|||||
| R.B.102-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“ |
Skaičius |
Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo JUI remiamoje intervencijoje pradžios iki 4 savaičių (28 dienos) po paskutinio dalyvavimo JUI remiamoje intervencijoje pabaigos, neatsižvelgiant į tai, ar jis baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs visų jam skirtų veiklų).
Pasiūlymas – savanoriškas darbdavio, mokymo įstaigos ar stažuotės (praktikos) organizatoriaus siūlymas dirbi, mokytis ar atlikti stažuotę (praktiką), kuris konkrečiam dalyviui leidžia suprasti, kad priimdamas pasiūlymą jis kartu prisiima ir tam tikrus įsipareigojimus. Pasiūlymas gali būti įforminamas sutartimi ar kitu dokumentu, kuriame aiškiai išreikštas darbdavio, mokymo įstaigos ar stažuotės (praktikos) organizatoriaus sutikimas priimti konkretų dalyvį. Pasiūlymas gali būti subsidijuojamas ir nesubsidijuojamas. Subsidijuojamu pasiūlymu laikomas pasiūlymas dalyvauti atliekant savanorišką stažuotę (praktiką) ar įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemonę. Visi kiti pasiūlymai laikomi nesubsidijuojamais.
Pasiūlymas dėl darbo – pasiūlymas tapti darbuotoju, kuris suprantamas kaip fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Taip pat įskaičiuojamas pasiūlymas tapti valstybės tarnautoju, kuris suprantamas kaip fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).
Tolesnis mokymasis – mokymasis pagal formaliojo švietimo programą arba neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. |
Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos) (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
|||||
|
|
|
|
Pameistrystė – profesinio mokymo organizavimo forma, kai mokymas vykdomas darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. Teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).
Stažuotė (praktika) – ribotos trukmės darbinė praktika verslo, viešojo sektoriaus institucijoje ar pelno nesiekiančioje organizacijoje, siekiant įgyti praktinės darbo patirties prieš pradedant dirbti nuolatinį darbą. Stažuotė (praktika) gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ir dažniausiai yra atliekama nesudarant darbo sutarties, kadangi pagrindinė paskirtis yra suteikti darbo patirties, o ne galimybę užsidirbti. Stažuotės (praktikos) tipai: 1) Stažuotė (praktika), kaip akademinio ir (ar) profesinio mokymosi programos privalomoji arba pasirenkamoji dalis (t. y. stažuotė (praktika) mokymosi metu). 2) Stažuotė (praktika), kaip privalomoji profesinio mokymosi dalis (pvz., teisės, medicinos, mokymo, projektavimo, apskaitos ir pan.). 3) Stažuotė (praktika), kaip aktyvios darbo rinkos politikos dalis. 4) Stažuotė (praktika), dėl kurios susitaria praktikantas ir priimančioji organizacija (verslo, ne pelno ar valstybinė organizacija (institucija) be trečios šalies įsitraukimo. Ši stažuotė (praktika), dažniausiai atliekama baigus studijas ir (ar) kaip darbo paieškos proceso dalis, vadinama stažuote gavus diplomą, arba atviros rinkos stažuote (praktika). 5) Tarptautinė stažuotė (praktika), kuri gali apimti 1, 2 ir 4 stažuotės (praktikos) tipus. |
|
|
|
|
|
|
| R.B.103 |
„Bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“ |
Procentai |
Bedarbis dalyvis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo arba neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba išrašas iš besimokančių dalyvių sąrašo (kai formaliojo švietimo programa ar neformaliojo profesinio mokymo programa pradedama įgyvendinti vėliau nei per 28 dienas |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bedarbis dalyvis, baigęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje, pradeda mokytis, įgyja kvalifikaciją arba pradeda dirbti, įskaitant savarankišką darbą, ir tai patvirtinama prie pirminių šaltinių nurodytais dokumentais. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.B.103-1 |
B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“ |
Skaičius |
Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.
Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).
JUI remiama intervencija – visuma Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje. |
Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
po asmens baigimo dalyvauti ESF veiklose), darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių kopijos, verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažymų kopijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymų apie žemės valdų dydį kopijos; pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaujant JUI remiamoje intervencijoje įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus, arba SODROS duomenų bazės, Darbo biržos duomenų bazės išrašai ir pan.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
||||
| R.B.103-2 |
Pokyčio rodiklis (kintamasis): „Bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą |
Skaičius |
Skaičiuojami bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją, kurios neturėjo pradėdami dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje ir kuri buvo įgyta dėl dalyvavimo JUI intervencijoje, arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdami dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje nesimokė ar nedirbo.
Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo JUI remiamoje intervencijoje pradžios iki 4 savaičių (28 dienos) po paskutinio dalyvavimo JUI remiamoje intervencijoje pabaigos, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų).
Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, pasirašęs mokymosi sutartį arba įtrauktas į besimokančių dalyvių sąrašus (kai formaliojo ar neformaliojo švietimo programa pradedama įgyvendinti vėliau nei per 28 dienas po asmens baigimo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje dienos). Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus.
Įgijęs kvalifikaciją asmuo – asmuo, kuris dalyvaudamas JUI remiamoje intervencijoje įgijo žinių, gebėjimų ar kompetencijų, o atsakinga institucija atlikusi formalųjį vertinimą pripažino, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu). |
Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
|||||
|
|
|
|
Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu.
Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną. Įskaičiuojamas asmuo, dirbantis vadinamąjį subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvaujantis įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones. Įskaičiuojamas dirbantis asmuo, kuris turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi. Įskaičiuojamas asmuo, kuris yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse). Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra užregistruoti kaip bedarbiai.
Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).
Savarankiškai dirbantis asmuo – individualios įmonės savininkas; mažosios bendrijos narys; tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys; asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatas, advokato padėjėjas, notaras, antstolis, verslo liudijimą turintis asmuo ir kiti asmenys); fizinis asmuo, kuris verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis; šeimynos dalyvis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas). |
|
|
|
|
|
|
| R.B.104 |
„Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“ |
Procentai |
Bedarbis dalyvis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.
Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas).
JUI remiama intervencija – Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, individualūs veiklos planai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bedarbis dalyvis paskutinį kartą baigia dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.B.104-1 |
B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“ |
Skaičius |
Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.
Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).
|
Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
|||||
| R.B.104-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“ |
Skaičius |
Baigęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, dalyvavęs JUI remiamoje intervencijoje pagal nustatytą dalyvavimo šioje intervencijoje grafiką iki paskutinės grafike numatytos dienos (sesijos).
Neįskaičiuojamas dalyvis, kuris pasitraukė dar iki intervencijos pabaigos arba nesilaikė nustatyto grafiko. Nesilaikyti grafiko galima tik tuo atveju, kai yra pateisinama priežastis (pavyzdžiui, liga) ir kai tai trunka ne ilgiau kaip 10 proc. viso dalyvavimo JUI remiamoje intervencijoje laiko (turi būti tenkinamos abi sąlygos). |
Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
|||||
| R.B.105 |
„Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“ |
Procentai |
Bedarbis dalyvis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.
Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, pasiūlymo dirbti, mokytis, mokytis pameistrystės būdu, atlikti stažuotę (praktiką) gavimo įrodymo dokumentas: darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių, stažuotės (praktikos) atlikimo sutarčių, priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo arba neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba SODROS duomenų bazės, Darbo biržos duomenų bazės išrašai ir pan.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai ilgalaikis bedarbis dalyvis, baigęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje, gauna pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos), kuris yra įrodomas patvirtinimo dokumentais, nurodytais prie pirminių šaltinių.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.B.105-1 |
B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“ |
Skaičius |
Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.
Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).
JUI remiama intervencija – visuma Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje. |
Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
|||||
| R.B.105-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“ |
Skaičius |
Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo JUI remiamoje intervencijoje pradžios iki 4 savaičių (28 dienos) po paskutinio dalyvavimo JUI remiamoje intervencijoje pabaigos, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų).
Pasiūlymas – savanoriškas darbdavio, mokymo įstaigos ar stažuotės (praktikos) organizatoriaus siūlymas dirbi, mokytis ar atlikti stažuotę (praktiką), kuris konkrečiam dalyviui leidžia suprasti, kad priimdamas pasiūlymą jis kartu prisiima ir tam tikrus įsipareigojimus. Pasiūlymas gali būti įforminamas sutartimi ar kitu dokumentu, kuriame aiškiai išreikštas darbdavio, mokymo įstaigos ar stažuotės (praktikos) organizatoriaus sutikimas priimti konkretų dalyvį. Pasiūlymas gali būti subsidijuojamas ir nesubsidijuojamas. Subsidijuojamu pasiūlymu laikomas pasiūlymas dalyvauti atliekant savanorišką stažuotę (praktiką) ar įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemonę. Visi kiti pasiūlymai laikomi nesubsidijuojamais.
Pasiūlymas dėl darbo – pasiūlymas tapti darbuotoju, kuris suprantamas kaip fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Taip pat įskaičiuojamas pasiūlymas tapti valstybės tarnautoju, kuris suprantamas kaip fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).
Tolesnis mokymasis – mokymasis pagal formaliojo švietimo programą arba neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.
Pameistrystė – profesinio mokymo organizavimo forma, kai mokymas vykdomas darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. Teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas). |
Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos) (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
|||||
|
|
|
|
Stažuotė (praktika) – ribotos trukmės darbinė praktika verslo, viešojo sektoriaus institucijoje ar pelno nesiekiančioje organizacijoje, siekiant įgyti praktinės darbo patirties prieš pradedant dirbti nuolatinį darbą. Stažuotė (praktika) gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ir dažniausiai yra atliekama nesudarant darbo sutarties, kadangi pagrindinė paskirtis yra suteikti darbo patirties, o ne galimybę užsidirbti. Stažuotės (praktikos) tipai: 1) Stažuotė (praktika), kaip akademinio ir (ar) profesinio mokymosi programos privalomoji arba pasirenkamoji dalis (t. y. stažuotė (praktika) mokymosi metu). 2) Stažuotė (praktika), kaip privalomoji profesinio mokymosi dalis (pvz., teisės, medicinos, mokymo, projektavimo, apskaitos ir pan.). 3) Stažuotė (praktika), kaip aktyvios darbo rinkos politikos dalis. 4) Stažuotė (praktika), dėl kurios susitaria praktikantas ir priimančioji organizacija (verslo, ne pelno ar valstybinė organizacija (institucija) be trečios šalies įsitraukimo. Ši stažuotė (praktika), dažniausiai atliekama baigus studijas ir (ar) kaip darbo paieškos proceso dalis, vadinama stažuote gavus diplomą, arba atviros rinkos stažuote (praktika). 5) Tarptautinė stažuotė (praktika), kuri gali apimti 1, 2 ir 4 stažuotės (praktikos) tipus. |
|
|
|
|
|
|
| R.B.106 |
„Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“ |
Procentai |
Bedarbis dalyvis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.
Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc. |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo arba neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba išrašas iš besimokančių dalyvių sąrašo (kai formaliojo švietimo programa ar neformaliojo profesinio mokymo programa pradedama įgyvendinti vėliau nei per 28 dienas po asmens baigimo |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai ilgalaikis bedarbis dalyvis, baigęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje, pradeda mokytis, įgyja kvalifikaciją arba pradeda dirbti, įskaitant savarankišką darbą, ir tai patvirtinama prie pirminių šaltinių nurodytais dokumentais. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.B.106-1 |
B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“ |
Skaičius |
Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.
Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).
JUI remiama intervencija – visuma Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje. |
Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
dalyvauti ESF veiklose), darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių kopijos, verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažymų kopijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymų apie žemės valdų dydį kopijos; pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaujant JUI remiamoje intervencijoje įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus, arba SODROS duomenų bazės, Darbo biržos duomenų bazės išrašai ir pan.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
||||
| R.B.106-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“ |
Skaičius |
Skaičiuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdami dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje nesimokė ar nedirbo.
Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo JUI remiamoje intervencijoje pradžios iki 4 savaičių (28 dienos) po paskutinio dalyvavimo JUI remiamoje intervencijoje pabaigos, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų).
Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, pasirašęs mokymosi sutartį arba įtrauktas į besimokančių dalyvių sąrašus (kai formaliojo ar neformaliojo švietimo programa pradedama įgyvendinti vėliau nei per 28 dienas po asmens baigimo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje dienos). Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus.
Įgijęs kvalifikaciją asmuo – asmuo, kuris dalyvaudamas JUI remiamoje intervencijoje įgijo žinių, gebėjimų ar kompetencijų, o atsakinga institucija atlikusi formalųjį vertinimą pripažino, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu).
Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu. |
Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
|||||
|
|
|
|
Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną. Įskaičiuojamas asmuo, dirbantis vadinamąjį subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvaujantis įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones. Įskaičiuojamas dirbantis asmuo, kuris turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi.
Įskaičiuojamas asmuo, kuris yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse).
Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra užregistruoti kaip bedarbiai.
Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).
Savarankiškai dirbantis asmuo – individualios įmonės savininkas; mažosios bendrijos narys; tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys; asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatas, advokato padėjėjas, notaras, antstolis, verslo liudijimą turintis asmuo ir kiti asmenys); fizinis asmuo, kuris verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis; šeimynos dalyvis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas). |
|
|
|
|
|
|
| R.B.107 |
„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“ |
Procentai |
Neaktyvus dalyvis – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: http://zodynas.stat.gov.lt/index/detail.aspx?id=176). Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis atostogose vaikui prižiūrėti (iki vaikui sukaks treji metai), jei jis nėra registruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
Neaktyvus nestudijuojantis ir nesimokantis dalyvis – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.
JUI remiama intervencija – visuma Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, individualūs veiklos planai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai nestudijuojantis ir nesimokantis neaktyvus dalyvis paskutinį kartą baigia dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.B.107-1 |
B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“ |
Skaičius |
Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.
Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).
|
Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
|||||
| R.B.107-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“ |
Skaičius |
Baigęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, dalyvavęs JUI remiamoje intervencijoje pagal nustatytą dalyvavimo šioje intervencijoje grafiką iki paskutinės grafike numatytos dienos (sesijos).
Neįskaičiuojamas dalyvis, kuris pasitraukė dar iki intervencijos įgyvendinimo pabaigos arba nesilaikė nustatyto grafiko. Nesilaikyti grafiko galima tik tuo atveju, kai yra pateisinama priežastis (pavyzdžiui, liga) ir kai tai trunka ne ilgiau kaip 10 proc. viso dalyvavimo JUI remiamoje intervencijoje laiko (turi būti tenkinamos abi sąlygos). |
Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
|||||
| R.B.108 |
„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“ |
Procentai |
Neaktyvus dalyvis – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: http://zodynas.stat.gov.lt/index/detail.aspx?id=176). Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis atostogose vaikui prižiūrėti (iki vaikui sukaks treji metai), jei jis nėra registruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
Neaktyvus nestudijuojantis ir nesimokantis dalyvis – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, pasiūlymo dirbti, mokytis, mokytis pameistrystės būdu, atlikti stažuotę (praktiką) gavimo įrodymo dokumentas: darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių, stažuotės (praktikos) atlikimo sutarčių, priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo arba neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba SODROS duomenų bazės, Darbo biržos duomenų bazės išrašai ir pan.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai nestudijuojantis ir nesimokantis neaktyvus dalyvis, baigęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje, gauna pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos), kuris yra įrodomas patvirtinimo dokumentais, nurodytais prie pirminių šaltinių.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.B.108-1 |
B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“ |
Skaičius |
Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.
Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).
JUI remiama intervencija – visuma Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje. |
Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
|||||
| R.B.108-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“ |
Skaičius |
Pasiūlymas – savanoriškas darbdavio, mokymo įstaigos ar stažuotės (praktikos) organizatoriaus siūlymas dirbi, mokytis ar atlikti stažuotę (praktiką), kuris konkrečiam dalyviui leidžia suprasti, kad priimdamas pasiūlymą jis kartu prisiima ir tam tikrus įsipareigojimus. Pasiūlymas gali būti įforminamas sutartimi ar kitu dokumentu, kuriame aiškiai išreikštas darbdavio, mokymo įstaigos ar stažuotės (praktikos) organizatoriaus sutikimas priimti konkretų dalyvį. Pasiūlymas gali būti subsidijuojamas ir nesubsidijuojamas. Subsidijuojamu pasiūlymu laikomas pasiūlymas dalyvauti atliekant savanorišką stažuotę (praktiką) ar įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemonę. Visi kiti pasiūlymai laikomi nesubsidijuojamais.
Pasiūlymas dėl darbo – pasiūlymas tapti darbuotoju, kuris suprantamas kaip fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Taip pat įskaičiuojamas pasiūlymas tapti valstybės tarnautoju, kuris suprantamas kaip fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).
Tolesnis mokymasis – mokymasis pagal formaliojo švietimo programą arba neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.
Pameistrystė – profesinio mokymo organizavimo forma, kai mokymas vykdomas darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. Teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).
Stažuotė (praktika) – ribotos trukmės darbinė praktika verslo, viešojo sektoriaus institucijoje ar pelno nesiekiančioje organizacijoje, siekiant įgyti praktinės darbo patirties prieš pradedant dirbti nuolatinį darbą. Stažuotė (praktika) gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ir dažniausiai yra atliekama nesudarant darbo sutarties, kadangi pagrindinė paskirtis yra suteikti darbo patirties, o ne galimybę užsidirbti.
|
Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos) (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
|||||
|
|
|
|
Stažuotės (praktikos) tipai: 1) Stažuotė (praktika), kaip akademinio ir (ar) profesinio mokymosi programos privalomoji arba pasirenkamoji dalis (t. y. stažuotė (praktika) mokymosi metu). 2) Stažuotė (praktika), kaip privalomoji profesinio mokymosi dalis (pvz., teisės, medicinos, mokymo, projektavimo, apskaitos ir pan.). 3) Stažuotė (praktika), kaip aktyvios darbo rinkos politikos dalis. 4) Stažuotė (praktika), dėl kurios susitaria praktikantas ir priimančioji organizacija (verslo, ne pelno ar valstybinė organizacija (institucija) be trečios šalies įsitraukimo. Ši stažuotė (praktika), dažniausiai atliekama baigus studijas ir (ar) kaip darbo paieškos proceso dalis, vadinama stažuote gavus diplomą, arba atviros rinkos stažuote (praktika). 5) Tarptautinė stažuotė (praktika), kuri gali apimti 1, 2 ir 4 stažuotės (praktikos) tipus. |
|
|
|
|
|
|
| R.B.109 |
„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“ |
Procentai |
Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo JUI remiamoje intervencijoje pradžios iki 4 savaičių (28 dienos) po paskutinio dalyvavimo JUI remiamoje intervencijoje pabaigos, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų).
Neaktyvus dalyvis – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: http://zodynas.stat.gov.lt/index/detail.aspx?id=176). Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis atostogose vaikui prižiūrėti (iki vaikui sukaks treji metai), jei jis nėra registruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
Neaktyvus nestudijuojantis ir nesimokantis dalyvis – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo programas ar neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba išrašas iš besimokančių dalyvių sąrašo (kai formaliojo švietimo programa ar neformaliojo profesinio mokymo programa pradedama įgyvendinti vėliau nei per 28 dienas po asmens baigimo dalyvauti ESF veiklose), darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių kopijos, verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažymų kopijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai nestudijuojantis ir nesimokantis neaktyvus dalyvis, baigęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje, pradeda mokytis, įgyja kvalifikaciją arba pradeda dirbti, įskaitant savarankišką darbą, ir tai patvirtinama prie pirminių šaltinių nurodytais dokumentais.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.B.109-1 |
B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“ |
Skaičius |
Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.
Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).
JUI remiama intervencija – visuma Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje. |
Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
kaimo verslo centro pažymų apie žemės valdų dydį kopijos; pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaujant JUI remiamoje intervencijoje įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus, arba SODROS duomenų bazės, Darbo biržos duomenų bazės išrašai ir pan.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
||||
| R.B.109-2 |
Pokyčio rodiklis (kintamasis): „Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“ |
Skaičius |
Skaičiuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdami dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje nesimokė ar nedirbo.
Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo JUI remiamoje intervencijoje pradžios iki 4 savaičių (28 dienos) po paskutinio dalyvavimo JUI remiamoje intervencijoje pabaigos, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje (įgyvendino jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų).
Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, pasirašęs mokymo sutartį arba įtrauktas į besimokančių dalyvių sąrašus (kai formaliojo ar neformaliojo švietimo programa pradedama įgyvendinti vėliau nei per 28 dienas po asmens baigimo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje dienos). Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus.
Įgijęs kvalifikaciją asmuo – asmuo, kuris dalyvaudamas JUI remiamoje intervencijoje įgijo žinių, gebėjimų ar kompetencijų, o atsakinga institucija atlikusi formalųjį vertinimą pripažino, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu).
Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu. |
Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
|||||
|
|
|
|
Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną. Įskaičiuojamas asmuo, dirbantis vadinamąjį subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvaujantis įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones. Įskaičiuojamas dirbantis asmuo, kuris turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi. Įskaičiuojamas asmuo, kuris yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse). Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra užregistruoti kaip bedarbiai.
Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).
Savarankiškai dirbantis asmuo – individualios įmonės savininkas; mažosios bendrijos narys; tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys; asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatas, advokato padėjėjas, notaras, antstolis, verslo liudijimą turintis asmuo ir kiti asmenys); fizinis asmuo, kuris verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis; šeimynos dalyvis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas). |
|
|
|
|
|
|
| R.B.110 |
„Dalyviai, kurie baigę dalyvavimą po šešių mėnesių tęsia mokymąsi, dalyvauja kvalifikaciją suteikiančiose mokymo programose, mokyme per pameistrystę ar atlieka stažuotę“ |
Procentai |
Dalyvavimo pabaiga po 6 mėnesių – diena, kai sukanka 6 mėnesiai (180 dienų) po asmens paskutinio dalyvavimo JUI remiamoje intervencijoje pabaigos.
Tolesnis mokymasis – mokymasis pagal formaliojo švietimo programą arba neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.
Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencija, įgyti ir pripažinti dalyvaujant JUI remiamoje intervencijoje, kai atsakinga institucija formaliai įvertina ir nustato, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu).
Pameistrystė – profesinio mokymo organizavimo forma, kai mokymas vykdomas darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. Teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).
Stažuotė (praktika) – ribotos trukmės darbinė praktika verslo, viešojo sektoriaus institucijoje ar pelno nesiekiančioje organizacijoje, siekiant įgyti praktinės darbo patirties prieš pradedant dirbti nuolatinį darbą. Stažuotė (praktika) gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ir dažniausiai yra atliekama nesudarant darbo sutarties, kadangi pagrindinė paskirtis yra suteikti darbo patirties, o ne galimybę užsidirbti.
|
Įvedamasis |
Skaičiuojamas atliekant tyrimą (naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį investicinio prioriteto lygiu).
|
Pirminiai šaltiniai: tyrimas (apklausa), naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį investicinio prioriteto lygiu.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai tyrimo (apklausos) metu asmuo deklaruoja, kad praėjus 6 mėnesiams (180 dienoms) po dalyvavimo JUI remiamoje intervencijoje pabaigos jis tęsia mokymąsi, dalyvauja kvalifikaciją suteikiančiose mokymo programose, mokymuose pameistrystės būdu ar atlieka stažuotę (praktiką). |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą (atliekant tyrimą) ir duomenų registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga VšĮ Europos socialinio fondo agentūra. |
|
|
|
|
|
Stažuotės (praktikos) tipai: 1) Stažuotė (praktika), kaip akademinio ir (ar) profesinio mokymosi programos privalomoji arba pasirenkamoji dalis (t. y. stažuotė (praktika) mokymosi metu). 2) Stažuotė (praktika), kaip privalomoji profesinio mokymosi dalis (pvz., teisės, medicinos, mokymo, projektavimo, apskaitos ir pan.). 3) Stažuotė (praktika), kaip aktyvios darbo rinkos politikos dalis. 4) Stažuotė (praktika), dėl kurios susitaria praktikantas ir priimančioji organizacija (verslo, ne pelno ar valstybinė organizacija (institucija) be trečios šalies įsitraukimo. Ši stažuotė (praktika), dažniausiai atliekama baigus studijas ir (ar) kaip darbo paieškos proceso dalis, vadinama stažuote gavus diplomą, arba atviros rinkos stažuote (praktika). 5) Tarptautinė stažuotė (praktika), kuri gali apimti 1, 2 ir 4 stažuotės (praktikos) tipus. |
|
|
|
|
|
|
| R.B.111 |
„Dalyviai, kurie baigę dalyvavimą po šešių mėnesių dirba“ |
Procentai |
Dalyvavimo pabaiga po 6 mėnesių – diena, kai sukanka 6 mėnesiai (180 dienų) po asmens paskutinio dalyvavimo JUI intervencijoje pabaigos.
Dirbantis asmuo – asmuo, kuris yra darbuotojas, valstybės tarnautojas arba savarankiškai dirbantis asmuo.
Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną. Įskaičiuojamas asmuo, dirbantis vadinamąjį subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvaujantis įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones. Įskaičiuojamas dirbantis asmuo, kuris turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi. Įskaičiuojamas asmuo, kuris yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse). Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra užregistruoti kaip bedarbiai.
Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas atliekant tyrimą (naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį investicinio prioriteto lygiu).
|
Pirminiai šaltiniai: tyrimas (apklausa), naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį investicinio prioriteto lygiu.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai tyrimo (apklausos) metu asmuo deklaruoja, kad praėjus 6 mėnesiams (180 dienoms) po dalyvavimo JUI remiamoje intervencijoje pabaigos jis dirba. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą (atliekant tyrimą) ir duomenų registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga VšĮ Europos socialinio fondo agentūra. |
|
|
|
|
|
Savarankiškai dirbantis asmuo – individualios įmonės savininkas; mažosios bendrijos narys; tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys; asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatas, advokato padėjėjas, notaras, antstolis, verslo liudijimą turintis asmuo ir kiti asmenys); fizinis asmuo, kuris verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis; šeimynos dalyvis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas). |
|
|
|
|
|
|
| R.B.112 |
„Dalyviai, kurie baigę dalyvavimą po šešių mėnesių savarankiškai dirba“ |
Procentai |
Dalyvavimo pabaiga po 6 mėnesių – diena, kai sukanka 6 mėnesiai (180 dienų) po asmens paskutinio dalyvavimo JUI intervencijoje pabaigos.
Savarankiškai dirbantis asmuo – individualios įmonės savininkas; mažosios bendrijos narys; tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys; asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatas, advokato padėjėjas, notaras, antstolis, verslo liudijimą turintis asmuo ir kiti asmenys); fizinis asmuo, kuris verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis; šeimynos dalyvis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas).
Šis stebėsenos rodiklis yra stebėsenos rodiklio R.B.111 „Dalyviai, kurie baigę dalyvavimą po šešių mėnesių dirba“ pogrupis, t. y. šiam stebėsenos rodikliui priskirtas asmuo įskaičiuojamas ir į minėto stebėsenos rodiklio pasiekimus. |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas atliekant tyrimą (naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį kiekvieno investicinio prioriteto lygiu).
|
Pirminiai šaltiniai: tyrimas (apklausa), naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį investicinio prioriteto lygiu.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai tyrimo (apklausos) metu asmuo deklaruoja, kad praėjus 6 mėnesiams (180 dienoms) po dalyvavimo JUI remiamoje intervencijoje pabaigos jis savarankiškai dirba. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą (atliekant tyrimą) ir duomenų registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga VšĮ Europos socialinio fondo agentūra. |
|
| II SKYRIUS. SPECIALIEJI REZULTATO STEBĖSENOS RODIKLIAI |
|||||||||
| R.S.302 |
„Verslo sektoriaus išlaidos MTEP, tenkančios vienam gyventojui“ |
Eur |
Verslo sektorius – visų nuosavybės formų ūkio subjektai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba arba paslaugų teikimas rinkai, parduodant jas visuomenei ekonomiškai pagrįsta kaina (šaltinis: Lietuvos statistikos departamento leidinyje „Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Lietuvoje 2013“: http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=3308).
Ūkio subjektai apima visas ekonominės veiklos rūšis pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (2 redakcija): http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/24308/EVRK2red_klasif_leidinys.pdf/3a57fd72-b001-47af-bf98-62731956a8d7.
MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, suprantami taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.
Verslo sektoriaus išlaidos MTEP – visos ūkio subjektų išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį, t. y. verslo, valdžios, aukštojo mokslo ar privataus ne pelno siekiančio sektorių. |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) metodiką, skelbiamą interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/eurostat/cache/metadata/en/rd_esms.htm.
|
Pirminiai šaltiniai: Europos Sąjungos statistikos tarnyba (EUROSTAT) (interneto svetainė).
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Europos Sąjungos statistikos tarnyba (EUROSTAT) savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. |
|
| R.S.303 |
„Inovatyvių įmonių, bendradarbiaujančių su partneriais, dalis nuo visų su inovacijomis susijusių įmonių“ |
Procentai |
Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).
Inovatyvi įmonė – MVĮ, kuri vykdo inovacijų veiklą.
MVĮ – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, suprantamos taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
Inovacija – naujų arba iš esmės patobulintų produktų (prekių ar paslaugų) arba procesų, naujų rinkodaros arba organizacinių metodų diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius (šaltinis: Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“).
Inovatyvi įmonė, bendradarbiaujanti su partneriais, – MVĮ, kuri vykdydama inovacijų veiklą aktyviai bendradarbiauja su parneriais.
Partneris – bet kuris juridinis asmuo, kuris aktyviai dalyvauja inovatyvios įmonės vykdomoje inovacijų veikloje.
Įmonė, susijusi su inovacijomis, – MVĮ, kuri vykdo ekonominę veiklą, susijusią su inovacijomis. Su inovacijomis susijusios ekonominės veiklos rūšys: B, C, D, E, G46, H, J58, J61, J62, J63, K ir M71 (šaltinis: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (2 redakcija): http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/24308/EVRK2red_klasif_leidinys.pdf/3a57fd72-b001-47af-bf98-62731956a8d7). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) metodiką, skelbiamą interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/eurostat/cache/metadata/en/inn_cis8_esms.htm.
|
Pirminiai šaltiniai: Europos Sąjungos statistikos tarnyba (EUROSTAT) (interneto svetainė).
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Europos Sąjungos statistikos tarnyba (EUROSTAT) savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. |
|
| R.S.305 |
„Namų ūkių, esančių 30 Mbps ir spartesniu plačiajuosčio interneto ryšiu padengtoje šalies teritorijoje, dalis“ |
Procentai |
Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė kartu tame pačiame būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas, įskaitant bendrą apsirūpinimą gyvenimui būtinomis priemonėmis (šaltinis: Lietuvos statistikos departamento informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. DĮ-153 „Dėl Lietuvos statistikos departamento informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“: http://osp.stat.gov.lt/metodai22).
Plačiajuostis ryšys – skaitmeninių ryšių technologijų paslauga, gebanti dideliu greičiu perduoti didelį duomenų kiekį ir galinti teikti įvairias skaitmenines paslaugas vienu metu (šaltinis: Lietuvos statistikos departamento leidinys „Informacinės technologijos Lietuvoje 2013“: http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=834). |
Įvedamasis |
Skaičiuojama namų ūkių, esančių sparčiojo plačiajuosčio ryšio (30 Mbps ir didesnės spartos) veikimo teritorijoje, dalis (procentais) nuo visų Lietuvos namų ūkių skaičiaus.
Skaičiavimus atlieka Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, remdamasi produkto stebėsenos rodiklio P.B.210 „Namų ūkiai, kurių teritorijos projektų metu padengtos plačiajuosčiu ryšiu (30 Mbps ir daugiau)“ pasiekimais ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atlikto tyrimo ataskaita, kurioje pateikiami duomenys apie privačių paslaugų teikėjų nuosavomis lėšomis plėtojamą plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų infrastruktūrą. |
Pirminiai šaltiniai: produkto stebėsenos rodiklio Nr. P.B.210 „Namų ūkiai, kurių teritorijos projektų metu padengtos plačiajuosčiu ryšiu (30 Mbps ir daugiau)“ pasiekimai, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atlikto tyrimo ataskaita.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai per dvejus metus po projektų užbaigimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, remdamasi produkto stebėsenos rodiklio P.B.210 „Namų ūkiai, kurių teritorijos projektų metu padengtos plačiajuosčiu ryšiu (30 Mbps ir daugiau)“ pasiekimais ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atlikto tyrimo ataskaita, apskaičiuoja pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. |
|
| R.S.308 |
„Gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis“ |
Procentai |
Gyventojai – visi 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.
Internetas – visuotinis (globalus) kompiuterių tinklas, suteikiantis galimybę keistis ir rasti reikiamą informaciją (šaltinis: Lietuvos statistikos departamento leidinys „Informacinės technologijos Lietuvoje 2013“: http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=834).
Nuolatinis naudojimasis – naudojimasis internetu per paskutinius 3 mėnesius, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę (šaltinis: reguliariai skelbiama Lietuvos statistikos departamento informacija apie informacinių technologijų naudojimą namų ūkiuose: http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/1141984/IT_NU_PS_20130830.pdf/05b4ada4-7280-494b-a114-a6088632cf15?version=1.0). |
Įvedamasis |
Skaičiuojama gyventojų, kurie per paskutinius 3 mėnesius, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę, naudojosi internetu, dalis (procentais) nuo visų Lietuvos gyventojų.
Lietuvos statistikos departamento informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. DĮ-153 „Dėl Lietuvos statistikos departamento informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“: http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/495238/Metodika.pdf. |
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento duomenys: http://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai/?articleId=2767392.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas paskelbia duomenis apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. |
|
| R.S.309 |
„Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis“ |
Procentai |
Gyventojai – visi 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.
Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas).
Administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas).
Naudojimasis elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis – informacijos iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių gavimas, oficialių formų parsisiuntimas, oficialių formų užpildymas ir (arba) siuntimas institucijoms internetu (šaltinis: Informacinės visuomenės plėtros vertinimo kriterijų reikšmių surinkimo tvarkos aprašas, patvirtintas Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. T-229 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros vertinimo kriterijų reikšmių surinkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). |
Įvedamasis |
Skaičiuojama gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis (procentais) nuo visų Lietuvos gyventojų.
Lietuvos statistikos departamento informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. DĮ-153 „Dėl Lietuvos statistikos departamento informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“: http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/495238/Metodika.pdf. |
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento duomenys: http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=1976&status=A.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).
|
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas paskelbia duomenis apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. |
|
| R.S.311 |
„Verslumo lygis: įmonių ir fizinių asmenų, tenkančių 1000 gyventojų, skaičius“ |
Skaičius |
Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).
Skaičiuojamos įmonės, vykdančios B–N ekonomines veiklas, neskaičiuojant žemės ūkio, kitų veiklų ir kontroliuojančiųjų įmonių veiklų (šaltinis: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (2 redakcija): http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/24308/EVRK2red_klasif_leidinys.pdf/3a57fd72-b001-47af-bf98-62731956a8d7). Fizinis asmuo – verslininkas, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla (įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą) (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) metodiką, skelbiamą interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Entrepreneurship_indicators.
Stebėsenos rodiklis yra išvestinis: jį sudaro įmonių ir fizinių asmenų skaičiaus ir vidutinio gyventojų skaičiaus santykis, padaugintas iš 1000. |
Pirminiai šaltiniai: Europos Sąjungos statistikos tarnyba (EUROSTAT) (interneto svetainė).
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Europos Sąjungos statistikos tarnyba (EUROSTAT) savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. |
|
| R.S.312 |
„MVĮ lietuviškos kilmės prekių eksporto dalis nuo BVP“ |
Procentai |
MVĮ – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, suprantamos taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
Lietuviškos kilmės prekė – prekė, pagaminta Lietuvoje. Prekės kilmės įrodymo dokumentas yra prekės kilmės sertifikatas.
Prekės kilmės sertifikatas – tarptautinis prekės kilmės patvirtinimo dokumentas, kurio išdavimas pagrįstas kilmės įrodymo dokumentų ar gamybinių operacijų atlikimo analize ir medžiagų sąnaudomis, darbo ir kt. išlaidų tikrumu.
Eksportas – lietuviškos kilmės prekių eksportas, laikinai įvežtų perdirbti prekių ir iš jų pagamintų kompensacinių produktų eksportas, laisvai cirkuliuojančių anksčiau importuotų prekių reeksportas ir prekių eksportas iš muitinės sandėlių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamento 2014 m. išleistas leidinys „Mažų, vidutinių ir didelių įmonių rodikliai 2012“ http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=3508).
BVP – bendrasis vidaus produktas. |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento metodiką, skelbiamą Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-katalogas?publication=3508.
Stebėsenos rodiklis yra išvestinis: skaičiuojamas iš bendro eksporto išskaičiuojant MVĮ ir lietuviškos kilmės prekių eksportą.
|
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas (interneto svetainė).
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. |
|
| R.S.313 |
„Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis, sukurta MVĮ, tenkanti vienam darbuotojui“ |
Eur per metus |
Pridėtinė vertė (gamybos sąnaudomis) – produkcijos vertės ir tarpinio vartojimo skirtumas, pridėjus subsidijas ir atėmus gamybos mokesčius.
Produkcijos vertė – faktiškai pagamintos produkcijos kiekis, atsižvelgiant į pardavimą, įskaitant atsargų pokyčius ir prekių bei paslaugų perpardavimą.
Tarpinis vartojimas – prekės ir paslaugos, naudojamos gamyboje kaip gamybos priemonės (išskyrus pagrindines priemones).
Subsidijos – iš valdžios institucijų arba Europos Sąjungos institucijų gautos ir ataskaitiniu laikotarpiu panaudotos veiklai subsidijos.
Gamybos mokestis – pinigų suma, kuri mokama nuo gamybos veiklos rezultatų.
MVĮ – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, suprantamos taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Skaičiuojamos visos MVĮ, išskyrus finansų ir draudimo srities įmones.
Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) metodiką, skelbiamą interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/eurostat/cache/metadata/en/sbs_esms.htm.
Analogiška metodika taip pat skelbiama Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/975940/Pridetine_verte_gamybos_sanaudomis_RKA_2011.pdf/7d661db4-6920-461f-8dca-0df5444d1c4e.
|
Pirminiai šaltiniai: Europos Sąjungos statistikos tarnyba (EUROSTAT) (interneto svetainė).
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Europos Sąjungos statistikos tarnyba (EUROSTAT) savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. |
|
| R.S.314 |
„Investicijų, kurių daugiau kaip 50 proc. sumos investuojama į ekoinovacijas, dalis nuo visų investicijų“ |
Procentai |
Inovacija – naujų arba iš esmės patobulintų produktų (prekių ar paslaugų) arba procesų, naujų rinkodaros arba organizacinių metodų diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius (šaltinis: Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“).
Ekologinė inovacija – bet kokia inovacijų veikla, dėl kurios pastebimai pagerinama aplinkos apsauga arba kuria to siekiama, įskaitant naujus gamybos procesus, naujus produktus ar paslaugas ir naujus valdymo ar verslo metodus, kuriuos naudojant ir diegiant gali pavykti išvengti pavojaus aplinkai, taršos ir kito neigiamo poveikio, atsirandančio dėl išteklių naudojimo, arba toks pavojus aplinkai, tarša ir kitas neigiamas poveikis gali būti smarkiai sumažinti visą susijusios veiklos vykdymo laikotarpį (šaltinis: Europos Komisijos 2014 m. birželio 28 d. komunikatas Nr. 2014/C 200/01 „2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“: http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52014XC0628%2801%29&from=EN).
Investicijos – piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas).
Rodiklis skaičiuojamas MVĮ – labai mažose, mažose ir vidutinėse įmonėse, kurios suprantamos taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas pagal ekologinių inovacijų švieslentės (The Eco-Innovation Scoreboard) metodiką, skelbiamą interneto svetainėje: http://database.eco-innovation.eu/indicators/view/264/1. |
Pirminiai šaltiniai: ekologinių inovacijų švieslentė (The Eco-Innovation Scoreboard) (Eco-Innovation Observatory interneto svetainė).
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais ekologinių inovacijų švieslentės Eco-Innovation Observatory interneto svetainėje paskelbiama informacija apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. |
|
| R.S.315 |
„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“ |
Procentai |
Atsinaujinančių išteklių energija – energija iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės energija, aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas ateityje, energija (šaltinis: Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas).
Galutinis energijos balansas – bendrasis galutinis energijos suvartojimas – energijos tikslais pramonei, transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas), žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiamų energijos produktų suvartojimas, įskaitant elektros ir šilumos energijos, kurią elektros ir šilumos energijos gamybai sunaudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir elektros bei šilumos energijos nuostolius paskirstymo ir perdavimo proceso metu (šaltinis: Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas pagal Metinio kuro ir energijos statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2010 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. DĮ-25 „Dėl Metinio kuro ir energijos statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“, skelbiamą Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf. |
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento interneto svetainė http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=5821&status=A.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas oficialiai paskelbia stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. |
|
| R.S.316 |
„Energijos suvartojimo intensyvumas pramonės įmonėse“ |
kg naftos ekvivalento 1000 eurų |
Energijos suvartojimo intensyvumas – pirminės energijos sąnaudų kiekis, tenkantis bendrojo vidaus produkto (BVP) vienetui.
Galutinės energijos vartojimas – visa pramonės, transporto, namų ūkių, paslaugų ir žemės ūkio sektoriams tiekiama energija. Tai neapima energijos, tiekiamos energijai transformuoti ir pačiam energetikos sektoriui (šaltinis: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2013 L 113, p.24)).
Pramonės įmonė – įmonė, kuri vykdo pramonės ekonominę veiklą. Pramonės ekonominės veiklos rūšys: B (išskyrus B06, B08.92, B09.1) ir C (išskyrus C19) (šaltinis: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (2 redakcija): http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/24308/EVRK2red_klasif_leidinys.pdf/3a57fd72-b001-47af-bf98-62731956a8d7).
Skaičiuojant pasiektą šio stebėsenos rodiklio reikšmę, neįskaičiuojamos pramonės įmonės, kurios vykdo B rūšies pramonės ekonominę veiklą.
Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) metodiką, skelbiamą interneto svetainėje: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Consumption_of_energy.
|
Pirminiai šaltiniai: Europos Sąjungos statistikos tarnyba (EUROSTAT) (interneto svetainė).
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Europos Sąjungos statistikos tarnyba (EUROSTAT) savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. |
|
| R.S.317 |
„Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“ |
Tūkst. tne |
Galutinė energija – energija, patiekta galutiniams vartotojams: pramonės, statybos, žemės ūkio, kitų ekonominės veiklos rūšių įmonėms ir namų ūkiams. Kuras taip pat laikomas energija (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas). Galutinės energijos suvartojimas – visas galutinės energijos, išskyrus tiekiamai energijai transformuoti ir energetikos veiklai skirtą energiją, kiekis (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).
Sunaudota paslaugų sektoriuje – kuras ir energija, sunaudoti švietimo, sveikatos įstaigų, prekybos, komunalinių, komercinių, administracinių ir kitų įmonių patalpoms šildyti ir apšviesti (šaltinis: Metinio kuro ir energijos statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2010 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. DĮ-25) „Dėl Metinio kuro ir energijos statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metinio kuro ir energijos statistinio tyrimo metodika).
Sunaudota namų ūkiuose – kuras ir energija, tiekiami gyventojams šildymo, apšvietimo, maisto gaminimo reikmėms (šaltinis: Metinio kuro ir energijos statistinio tyrimo metodika). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas sumuojant paslaugų ir namų ūkių sektoriuose sunaudotos galutinės energijos kiekį, tūkst. tne (tūkst. tonų naftos ekvivalentu), kuris skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento metodiką, skelbiamą Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/metodai.
|
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento oficialus leidinys „Kuro ir energijos balansas“, kuris skelbiamas interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-katalogas.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje paskelbia oficialų leidinį „Kuro ir energijos balansas“, kuriame pateikiama informacija apie iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos pasiektas stebėsenos rodikliui apskaičiuoti reikalingas sudedamąsias dalis. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose uždavinio lygmeniu yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija; priemonių lygmeniu – Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pagal administruojamas priemones. |
|
| R.S.318 |
„Transportavimo bei paskirstymo nuostoliai šilumos tinkluose“ |
Tūkst. tne |
Šilumos tinklas – šilumos tiekimo tinklas, kuris suprantamas kaip įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų įrenginių, skirtas šilumnešiui nuo šilumos šaltinių iki šilumą naudojančių objektų transportuoti (šaltinis: Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“).
Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (šaltinis: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas).
Transportavimo ir paskirstymo nuostoliai – šilumos nuostoliai, kurie apibrėžiami kaip šiluma, iš vamzdynais tekančio šilumnešio patekusi į tuos vamzdynus supančią aplinką, kai ji tam specialiai neskirta (šaltinis: Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 262 „Dėl Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas pagal Metinio kuro ir energijos statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2010 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. DĮ-25 „Dėl metinio kuro ir energijos statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“ ir skelbiamą Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf.
|
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas (interneto svetainė).
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. |
|
| R.S.320 |
„Elektros energijos tiekimo kokybės pagerėjimas (SAIDI)“ |
Minutės |
Elektros energija – aktyvioji elektros energija, kuria teisės aktų nustatyta tvarka prekiaujama tarp elektros energijos rinkos dalyvių ir kuri yra skirta galutiniam suvartojimui, patiekiant ją kaip prekę vartotojui (šaltinis: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas).
Elektros energijos tiekimo kokybės pagerėjimas suprantamas kaip elektros energijos persiuntimo patikimumo lygio padidėjimas.
Elektros energijos persiuntimo patikimumo lygiui nustatyti naudojamas rodiklis SAIDI (angl. System average interruption duration index) – sistemos ilgų nutraukimų vidutinės trukmės rodiklis, kuris parodo, kiek vidutiniškai laiko per ataskaitinį laikotarpį elektros persiuntimas buvo nutrauktas vienam vartotojui (šaltinis: Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. O3-75 „Dėl Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų“).
SAIDI rodiklis apskaičiuojamas įvertinant šias elektros energijos persiuntimo nutraukimo priežastis: išorinio poveikio; priskiriamas operatoriaus atsakomybei; nenustatytas. |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas pagal Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, patvirtintus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. O3-75 „Dėl Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų“. |
Pirminiai šaltiniai: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metinė veiklos ataskaita, kuri skelbiama šiuo adresu:
http://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/Veikla/veiklos-rezultatai.aspx.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija metinėje veiklos ataskaitoje oficialiai paskelbia stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. |
|
| R.S.323 |
„Neigiamų potvynių padarinių potenciali žala ekonominei veiklai“ |
Mln. Eur |
Neigiamų potvynių padarinių potenciali žala ekonominei veiklai – potvynių poveikis ekonominei veiklai (vertinamos potvynių sukeltos neigiamos pasekmės nuosavybei (pastatams), infrastruktūros objektams, kaimo vietovėse naudojamai žemei, ekonominės veiklos rūšims (gamyba, statyba, paslaugos ir pan.) ir kitos neigiamos ekonominės pasekmės, kai potvynio tikimybė 1 procentas, t. y. vidutinės tikimybės potvynis, kuris gali pasikartoti vieną kartą per 100 metų.
Potvynis – laikinas žemės, kuri paprastai nėra po vandeniu, užtvinimas, pvz.: upių, ežerų, dirbtinių vandens telkinių, tarpinių vandenų, jūros pakrančių užtvinimas, taip pat teritorijų užtvinimas dėl hidrotechnikos statinių avarijų, išskyrus užtvinimą iš nuotakyno (šaltinis: Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1558 „Dėl Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“).
Ekonominė veikla – veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno), išskyrus darbo veiklą, taip pat valstybės ir savivaldybių veiklą, net jeigu už tokią veiklą mokami mokesčiai ar rinkliavos (šaltinis: Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitos arba potvynių rizikos valdymo planų rengimo metu. Preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaita ir potvynių rizikos valdymo planai rengiami vadovaujantis Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1558 „Dėl Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
|
Pirminiai šaltiniai: Aplinkos apsaugos agentūros preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaita arba potvynių rizikos valdymo planai.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).
|
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kartą per trejus metus Aplinkos apsaugos agentūra parengia preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitą arba potvynių rizikos valdymo planus.
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
|
|
| R.S.324 |
„Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis“ |
Procentai |
Sąvartynas – atliekų šalinimo įrenginys, skirtas atliekoms išversti ant žemės paviršiaus ar po žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas).
Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas).
|
Įvedamasis |
Skaičiuojamas nustatant per kalendorinius metus sąvartynuose pašalintų komunalinių atliekų kiekio ir visų per kalendorinius metus susidariusių komunalinių atliekų kiekio santykį.
|
Pirminiai šaltiniai: Oficialus Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) leidinys „Europa skaičiais“ http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Europe_in_figures_-_Eurostat_yearbook.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Europos Sąjungos statistikos tarnyba (EUROSTAT) paskelbia oficialų leidinį „Europa skaičiais“, kuriame nurodoma stebėsenos rodiklio užpraėjusių kalendorinių metų reikšmė. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
|
|
| R.S.325 |
„Komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus, plastiko, metalo, stiklo atliekų dalis, paruošta pakartotinai naudoti ar perdirbti“ |
Procentai |
Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas).
Paruošimas naudoti pakartotinai – atliekomis tapusių produktų ar jų sudedamųjų dalių tikrinimas, valymas ar taisymas siekiant, kad jie vėl būtų tinkami naudoti be pradinio apdirbimo (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas).
Atliekų perdirbimas – atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas nustatant per kalendorinius metus paruoštų pakartotinai naudoti ir perdirbti komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus, plastiko, metalo, stiklo atliekų kiekių ir susidariusių tokių atliekų kiekių santykį, išreikštą procentais.
|
Pirminiai šaltiniai: Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita dėl 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (OL 2008 L 312, p. 3) 11straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Aplinkos apsaugos agentūra parengia ataskaitą dėl 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (OL 2008 L 312, p. 3) 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo, kurioje nurodama stebėsenos rodiklio užpraėjusių kalendorinių metų reikšmė. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. |
|
| R.S.326 |
„Vidutinė bendro azoto koncentracija Lietuvos Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse“ |
mg/l |
Bendras azotas (Nb) – bendro Kjeldahl-azoto (organinio ir amoniakinio azoto) nitrato-azoto ir nitrito-azoto suma (šaltinis: 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL 1991 L 135, p. 40).
Azoto koncentracija – suminė vandenyje ištirpusių laisvų molekulių (N₂), dujų junginių (NH₃), mineralinių junginių jonų (amonio, nitrito, nitrato), taip pat molekulinio ir koloidinio organinės medžiagos azoto kiekis gamtinio vandens tūrio vienete (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas
Teritoriniai vandenys – jūros juosta, esanti prie valstybės krantų arba vidaus vandenų ribos ir sudaranti valstybės teritorijos dalį. Lietuvos Respublikos teritoriniai vandenys yra pakrantės 12 jūrmylių pločio Baltijos jūros vandenų juosta (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas nustatant skirtingais metų laikais priekrantėje išmatuotą bendro azoto koncentracijos (mg/l) vidurkį, vertinant matavimo stočių rezultatus.
|
Pirminiai šaltiniai: Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita „Baltijos jūros ir Kuršių marių būklė“ http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=0a48c125-a5cf-40e1-bb15-31fee9b2e45d.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Aplinkos apsaugos agentūra parengia ataskaitą „Baltijos jūros ir Kuršių marių būklė“, kurioje nurodoma stebėsenos rodiklio užpraėjusių kalendorinių metų reikšmė. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. |
|
| R.S.327 |
„Geros būklės paviršinių vandens telkinių dalis“ |
Procentai |
Paviršinis vandens telkinys – kiekybės rodikliais apibūdinama reikšminga žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: upė ar jos dalis, ežeras, dirbtinis vandens telkinys. Prie paviršinių vandens telkinių taip pat priskiriami tarpiniai ir priekrantės vandenys (šaltinis: Lietuvos Respublikos vandens įstatymas).
Gera paviršinio vandens telkinio būklė – paviršinio vandens telkinio būklė, kai jo ekologinė ir cheminė būklė pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus vertinama gerai arba labai gerai (šaltinis: Lietuvos Respublikos vandens įstatymas) |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas nustatant geros būklės paviršinių vandens telkinių dalį (procentais) nuo visų vandens telkinių, įvardytų pagal 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 200 L 327, p. 1), reikalavimus parengtuose upių baseinų rajonų valdymo planuose, skaičiaus. |
Pirminiai šaltiniai: Aplinkos apsaugos agentūros parengti Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planai arba Aplinkos apsaugos agentūros oficialiai pateikti duomenys.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kartą per šešerius metus (2015 m., 2021 m. ir t. t.) Aplinkos apsaugos agentūra parengia Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planus, kuriuose nurodoma pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. |
|
| R.S.328 |
„Vandens tiekimo paslaugų prieinamumas“ |
Procentai |
Vandens tiekimo paslaugų prieinamumas suprantamas kaip nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas.
Geriamojo vandens tiekimas – geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (ar) vartotojams (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).
Nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas – nuolatinis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymas laikantis teisės aktuose numatytų kiekio, slėgio, reguliarumo ir kokybės reikalavimų, taip pat Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas). |
Įvedamasis |
Skaičiuojama asmenų, gyvenančių namų ūkyje ir sudariusių sutartį su savivaldybių įmonėmis, teikiančiomis savivaldybėms įstatymais priskirtas geriamojo vandens tiekimo paslaugas, dėl geriamojo vandens tiekimo, ir prijungtų prie geriamojo vandens tiekimo sistemos, dalis nuo viso Lietuvos gyventojų skaičiaus (remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis).
Namų ūkis čia suprantamas kaip atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis. |
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos padalinio, atsakingo už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo politikos įgyvendinimą, duomenys.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos padalinys, atsakingas už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo politikos įgyvendinimą, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. |
|
| R.S.329 |
„Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas“ |
Procentai |
Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas suprantamas kaip nepertraukiamas nuotekų tvarkymas.
Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).
Nuotekų tvarkymas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas nuotekų surinkimas, laikymas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir (ar) valant susidariusių atliekų (dumblo) tvarkymas (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).
Nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas – nuolatinis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymas laikantis teisės aktuose numatytų kiekio, slėgio, reguliarumo ir kokybės reikalavimų, taip pat Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų. (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).
Viešųjų nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas yra neatsiejama geriamojo vandens tiekimo paslaugų dalis. Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi surinkti abonentų (vartotojų) išleidžiamas nuotekas, kurios susidaro teisėtai naudojant vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį ir kurių užterštumas atitinka vandens tiekėjo ir abonento sudarytoje sutartyje nustatytą užterštumo lygį (šaltinis: Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 įsakymu Nr. D1-639 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų patvirtinimo“. |
Įvedamasis |
Skaičiuojama asmenų, gyvenančių namų ūkyje ir sudariusių sutartį su savivaldybių įmonėmis, teikiančiomis savivaldybėms įstatymais priskirtas nuotekų tvarkymo paslaugas, dėl nuotekų tvarkymo, ir prijungtų prie nuotekų tvarkymo sistemos, dalis nuo viso Lietuvos gyventojų skaičiaus (remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis).
Namų ūkis čia suprantamas kaip atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.
|
Pirminiai šaltiniai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos padalinio, atsakingo už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo politikos įgyvendinimą, duomenys.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos padalinys, atsakingas už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo politikos įgyvendinimą, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. |
|
| R.S.330 |
„Gerai informuotų apie aplinkos išteklius šalies gyventojų dalis“ |
Procentai |
Aplinkos ištekliai suprantami kaip Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti aplinka ir jai priklausantys gamtos ištekliai.
Aplinka – gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas).
Gamtos ištekliai – gyvosios ir negyvosios gamtos elementai (augalija, gyvūnija, įskaitant augalų ir gyvūnų buveines, vanduo, žemė (jos paviršius ir gelmės), kuriuos žmogus naudoja arba gali naudoti savo reikmėms (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas).
Informacija apie aplinką – bet kokia rašytinė, vaizdo, garso, elektroninė ar kitokia materialia forma saugoma informacija apie: aplinkos elementų būklę, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę (įskaitant genetiškai modifikuotus organizmus) bei jų tarpusavio sąveiką; veiksnius, tokius kaip: medžiagos, energija, triukšmas ir radiacija, bei veiklą arba priemones (įskaitant administracines priemones, susitarimus aplinkosaugos srityje, politiką, įstatymų leidybą, planus ir programas, turinčius arba galinčius turėti poveikio aplinkos elementams, kraštovaizdžio ar biologinei įvairovei, taip pat išlaidų ir rezultatų bei kitą ekonominę analizę ir prielaidas, susijusias su priimamais sprendimais aplinkosaugos srityje); žmonių sveikatos ir saugos būklę, gyvenimo sąlygas, kultūros objektų ir statinių būklę tais atvejais, kai tam turi arba gali turėti įtakos aplinkos elementai, kraštovaizdžio ar biologinė įvairovė arba per šiuos elementus šiame punkte išvardyti veiksniai, veikla arba priemonės (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas „Eurobarometrui“ atliekant tyrimą. Imami tyrimo duomenys apie respondentų, pozityviai atsakiusių į klausimą „Kaip Jūs esate informuotas apie aplinką?“, dalį: t. y. atsakiusiųjų „gerai informuotas“, „labai gerai informuotas“ ir „gana gerai informuotas“ suminė reikšmė, išreikšta procentais nuo visos apklausoje dalyvavusios respondentų dalies. |
Pirminiai šaltiniai: „Eurobarometro“ statistinis leidinys „Požiūriai į aplinką. Lietuvos rezultatai“: http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb_special_419_400_en.htm#416.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai du kartus per finansavimo laikotarpį „Eurobarametras“ oficialiai paskelbia statistinį leidinį „Požiūriai į aplinką. Lietuvos rezultatai“, kuriame nurodomos pasiektos stebėsenos rodiklio sudedamųjų dalių reikšmės. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. |
|
| R.S.331 |
„Lietuvos gyventojų, bent kartą per pastaruosius 12 mėn. apsilankiusių kultūros paveldo objekte, dalis“ |
Procentai |
Gyventojas – nuolatinis Lietuvos gyventojas, kurio sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
Kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti (šaltinis: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas).
|
Įvedamasis |
Skaičiuojamas „Eurobarometrui“ atliekant tyrimą (gyventojų apklausą). |
Pirminiai šaltiniai: „Eurobarometro“ 2018 ir 2023 m. ataskaita „Kultūros prieinamumas ir įtrauktis“.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 2 kartus per finansavimo laikotarpį (2018 m. ir 2023 m.), kai „Eurobarometras“ oficialiai paskelbia ataskaitą „Kultūros prieinamumas ir įtrauktis“, kurioje nurodoma pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. |
|
| R.S.332 |
„Turistų (užsienio ir vietos) kelionių skaičius prioritetiniuose turizmo plėtros regionuose“ |
Skaičius |
Turistų (užsienio ir vietos) kelionių skaičius – kelionių, kurių metu lankytojas Lietuvoje apsistoja bent vienai nakčiai, savivaldybėse, patenkančiose į prioritetinius turizmo plėtros regionus, skaičius.
Prioritetiniai turizmo plėtros regionai – daugiausia turistinių išteklių turinčios Lietuvos teritorijos, palankiausios plėtoti prioritetiniams turizmo produktams, kurie yra nustatyti Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 238 „Dėl Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“. |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento metodiką, skelbiamą Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/metodai51.
Stebėsenos rodiklis yra išvestinis: skaičiuojamas iš bendro turistų (užsienio ir vietos) kelionių skaičiaus išskaičiuojant turistų (užsienio ir vietos) kelionių skaičių prioritetiniuose turizmo plėtros regionuose. |
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas (interneto svetainė).
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus einamiesiems kalendoriniams metams Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. |
|
| R.S.333 |
„Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų, kurių palanki apsaugos būklė, dalis“ |
Procentai |
Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai – buveinių tipai, kurie europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos Bendrijos steigimo sutartis: 1) gali išnykti jų natūraliame areale arba 2) yra natūraliai paplitę nedideliame areale dėl regresijos arba dėl jiems būdingo riboto arealo, arba 3) yra išskirtiniai pavyzdžiai, turintys vieno ar kelių biogeografinių regionų būdingų bruožų. Tokie buveinių tipai yra arba gali būti įrašyti į Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, kurių apsaugai būtina nustatyti saugomas teritorijas, sąrašą, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas).
Palanki natūralios buveinės apsaugos būklė – būklė, kai natūralus buveinės arealas ir jos užimami plotai tame areale nekinta arba didėja, kai yra ir, tikėtina, ateityje neišnyks jos ilgalaikiam palaikymui būtina specifinė struktūra ir funkcijos, ir kai šiai buveinei būdingų rūšių apsaugos būklė yra palanki (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas nustatant procentinę dalį nuo to, kiek visų natūralių buveinių tipų, aptinkamų Lietuvoje, apsaugos būklė yra įvertinta kaip palanki.
|
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengta 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva 92/43/EEB) 17 straipsnio įgyvendinimo ataskaita arba šios ataskaitos projekte nurodyti duomenys.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kartą per šešerius metus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija parengia Buveinių direktyvos 92/43/EEB 17 straipsnio įgyvendinimo ataskaitą, kurioje nurodoma pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. |
|
| R.S.334 |
„Dienų, kai buvo viršyta kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos paros ribinė vertė, skaičius 5 didžiuosiuose miestuose“ |
Dienos |
Kietosios dalelės (KD10) – kietosios dalelės, kurių 50 procentų praeina pro joms pralaidžią 10 µg/m3 aerodinaminio diametro angą, kaip nustatyta pamatiniu KD10 ėminių ėmimo ir matavimo metodu, LST EN 12341:2000 (šaltinis: Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“).
Koncentracija – nuodingųjų medžiagų kiekis užteršto oro tūrio vienete (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).
Ribinė užterštumo vertė – mokslinių tyrimų nustatytas aplinkos oro užterštumo lygis, pagal turimas žinias nedarantis žalingo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymas).
Užterštumo lygis – vieno ar daugiau teršalų koncentracija aplinkos ore arba jų nusėdimas paviršiuje per tam tikrą laiką (Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymas).
Aplinkos oras – troposferos oras (ne patalpų), išskyrus darbo aplinkos (darbovietės), apibrėžtos Darboviečių įrengimo bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“, orą (šaltinis: Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas sumuojant dienų, kai buvo viršyta kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos paros ribinė vertė (50 µg/m3) 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose (pagal 10 oro kokybės tyrimų stočių matavimus): Vilniuje (4 stotys), Kaune (2 stotys), Klaipėdoje (2 stotys), Šiauliuose (1 stotis) ir Panevėžyje (1 stotis), skaičių.
|
Pirminiai šaltiniai: Aplinkos apsaugos agentūros duomenys apie kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos ir paros ribinės vertės laikymąsi praėjusiais kalendoriniais metais.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Aplinkos apsaugos agentūra apskaičiuoja duomenis apie kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos ir paros ribinės vertės laikymąsi praėjusiais kalendoriniais metais.
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. |
|
| R.S.335 |
„Ypatingai didelio pavojaus potencialūs taršos židiniai“ |
Skaičius |
Taršos židinys – žemės paviršiuje arba gilesniuose sluoksniuose esanti taršiųjų cheminių medžiagų sankaupa, iš kurios šios cheminės medžiagos patenka į dirvožemį, gruntą ir (ar) požeminį vandenį (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).
Pavojus – pavojingosios medžiagos savybės ar susidariusios situacijos keliama grėsmė žmonėms ir (arba) aplinkai (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).
|
Įvedamasis |
Skaičiuojamas sumuojant ypač didelio pavojaus potencialius taršos židinius.
|
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos geologijos tarnybos duomenys apie ypač didelio pavojaus potencialių taršos židinių skaičių.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos geologijos tarnyba apskaičiuoja ypač didelio pavojaus potencialių taršos židinių skaičių.
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
|
|
| R.S.337 |
„Vidutinis keleivinio traukinio greitis rekonstruotuose ir atnaujintuose TEN-T tinklo geležinkelių ruožuose“ |
km/val. |
Vidutinis traukinio greitis – aritmetinis traukinio greičių geležinkelių ruožuose vidurkis.
Geležinkelių ruožas – geležinkelių linijos atkarpa tarp dviejų geležinkelio stočių. TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL 2013 L 348, p. 1).
Geležinkelių rekonstravimas (patobulinimas) – geležinkelių sistemos struktūrinio posistemio arba jo dalies pakeitimas, kuriuo pagerinami struktūrinio posistemio eksploataciniai parametrai (šaltinis: Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“).
Geležinkelių atnaujinimas – geležinkelių sistemos struktūrinio posistemio arba jo dalies pakeitimas, kuriuo nėra pakeičiami struktūrinio posistemio eksploataciniai parametrai (šaltinis: Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“). |
Automatiškai apskaičiuojamas projekto lygmeniu
Įvedamasis uždavinio lygmeniu |
Projekto lygmeniu skaičiuojamas ruožo ilgio ir vidutinio laiko, per kurį keleivinis traukinys nuvažiuoja šį ruožą, santykis.
Uždavinio lygmeniu skaičiuojama kiekvieno geležinkelių ruožo vidutinio traukinio greičio sandaugų su to ruožo ilgiais suma, padalyta iš tų ruožų ilgių sumos. |
Projekto lygmeniu: Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita. Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.
Uždavinio lygmeniu: Pirminiai šaltiniai: įgyvendinančiosios institucijos skaičiavimų suvestinė. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Projekto lygmeniu stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus kalendoriniams metams po projekto finansavimo pabaigos projekto vykdytojas atlieka tyrimą (vertinimą), kurio ataskaitoje nurodoma pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.
Uždavinio lygmeniu pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija) apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Projekto lygmeniu už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
Uždavinio lygmeniu už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija). |
|
| R.S.338 |
„Žuvusiųjų TEN-T tinklo keliuose skaičius“ |
Asmenys per metus |
Žuvusysis – eismo įvykyje žuvęs žmogus.
Eismo įvykis – įvykis kelyje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias ar jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas).
Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).
TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013). |
Automatiškai apskaičiuojamas projekto lygmeniu
Įvedamasis uždavinio lygmeniu |
Projekto lygmeniu skaičiuojamas žuvusiųjų rekonstruotų arba nutiestų TEN-T tinklo kelių ruožuose per vienus kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos skaičius.
Uždavinio lygmeniu skaičiuojamas žuvusiųjų visuose Lietuvos TEN-T tinklo keliuose skaičius. |
Projekto lygmeniu: Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita.
Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.
Uždavinio lygmeniu: Pirminiai šaltiniai: Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – LAKD) duomenys apie eismo įvykius Lietuvoje praėjusiais kalendoriniais metais (duomenys pateikiami LAKD interneto svetainės dalyje „Įskaitinių eismo įvykių statistika Lietuvoje“. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Projekto lygmeniu stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus kalendoriniams metams po projekto finansavimo pabaigos projekto vykdytojas atlieka tyrimą (vertinimą), kurio metu nustatomas žuvusiųjų rekonstruotų arba nutiestų TEN-T tinklo kelių ruožuose žuvusiųjų per vienus kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos skaičius.
Uždavinio lygmeniu pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais kalendoriniais metais įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija), remdamasi LAKD pateiktais duomenimis, nustato žuvusiųjų visuose Lietuvos TEN-T tinklo keliuose praėjusiais kalendoriniais metais skaičių. |
Projekto lygmeniu už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
Uždavinio lygmeniu už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija). |
|
| R.S.341 |
„Žuvusiųjų ne TEN-T tinklo keliuose skaičius“ |
Asmenys per metus |
Žuvusysis – eismo įvykyje žuvęs žmogus.
Eismo įvykis – įvykis kelyje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias ar jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas).
Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).
TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013). |
Automatiškai apskaičiuojamas projekto lygmeniu
Įvedamasis uždavinio lygmeniu |
Projekto lygmeniu skaičiuojamas rekonstruotuose arba nutiestuose ne TEN-T tinklo keliuose žuvusiųjų per vienus kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos skaičius.
Uždavinio lygmeniu skaičiuojamas žuvusiųjų visuose valstybinės ir vietinės reikšmės ne TEN-T tinklo keliuose skaičius. |
Projekto lygmeniu: Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita. Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.
Uždavinio lygmeniu: Pirminiai šaltiniai: Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – LAKD) duomenys apie eismo įvykius Lietuvoje praėjusiais kalendoriniais metais. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Projekto lygmeniu stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus kalendoriniams metams po projekto finansavimo pabaigos projekto vykdytojas atlieka tyrimą (vertinimą), kurio metu nustatomas žuvusiųjų rekonstruotuose arba nutiestuose ne TEN-T tinklo keliuose per vienus kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos skaičius.
Uždavinio lygmeniu pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais kalendoriniais metais įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija), remdamasi LAKD pateiktais duomenimis, nustato žuvusiųjų visuose valstybinės ir vietinės reikšmės ne TEN-T tinklo keliuose skaičių. |
Projekto lygmeniu už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
Uždavinio lygmeniu už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija). |
|
| R.S.342 |
„Sugaištas kelionės automobilių keliais (išskyrus TEN-T kelius) laikas“ |
Mln. val. |
Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).
Sugaištas kelionių automobilių keliais (išskyrus TEN-T kelius) laikas – suminis metinis automobilių kelionės rekonstruotais ar naujais automobilių keliais (išskyrus TEN-T kelius) laikas. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sugaištas kelionių automobilių keliais (išskyrus TEN-T kelius) laikas, mln. val., skaičiuojamas pagal formulę:
N – vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (aut./parą); V – vidutinis kelionės greitis (km/val.); L – rekonstruoto ar nutiesto kelio ruožo ilgis (km). |
Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita.
Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus kalendoriniams metams po projekto finansavimo pabaigos projekto vykdytojas atlieka tyrimą (vertinimą), kurio metu nustatoma pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.S.344 |
„Herfindahl-Hirschman energijos importo indeksas Lietuvos elektros energijos rinkoje“ |
HHI indeksas |
Elektros energija – aktyvioji elektros energija, kuria teisės aktų nustatyta tvarka prekiaujama tarp elektros energijos rinkos dalyvių ir kuri yra skirta galutiniam suvartojimui, patiekiant ją kaip prekę vartotojui (šaltinis: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas).
Lietuvos elektros energijos rinka – asmenų, kurie verčiasi elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo veikla, santykių visuma, kuri apima didmeninę ir mažmeninę prekybą elektros energija ir sisteminių paslaugų teikimą ir yra paremta teisėtumo ir lygiateisiškumo principais, taikant reguliuojamojo trečiųjų asmenų dalyvavimo principą elektros energijai persiųsti (šaltinis: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas).
Hiršmano-Herfindalio indeksas (Hirschman-Herfindahl index; HHI) – elektros energijos importo šaltinių koncentracijos laipsnis, lyginant su visu elektros energijos importu. Šis indeksas lygus rinkos dalyvių užimamos elektros rinkoje dalies kvadratų sumai (šaltinis: Elektros energijos rinkos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. O3-185 „Dėl Elektros energijos rinkos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 priedas). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas pagal metodiką, kuri nustatyta Elektros energijos rinkos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. O3-185 „Dėl Elektros energijos rinkos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 priede. |
Pirminiai šaltiniai: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (interneto svetainė).
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. |
|
| R.S.345 |
„Herfindahl-Hirschman energijos importo indeksas Lietuvos gamtinių dujų rinkoje“ |
HHI indeksas |
Gamtinės dujos – iš žemės gelmių išgaunamų angliavandenilių mišinys, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės būsenos, taip pat suskystintos gamtinės dujos, biodujos, dujos, pagamintos iš biomasės, ir kitos nustatytus reikalavimus atitinkančios dujos, kurios gali būti tiekiamos į gamtinių dujų sistemą arba ja transportuojamos (šaltinis: Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas).
Lietuvos gamtinių dujų rinka – asmenų, vykdančių gamtinių dujų gavybą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, skystinimą ir laikymą, santykių visuma, apimanti didmeninę ir mažmeninę prekybą gamtinėmis dujomis, paslaugų teikimą ir pagrįsta teisėtumo ir lygiateisiškumo principais bei reguliuojamojo trečiųjų asmenų dalyvavimo transportuojant gamtines dujas principu (šaltinis: Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas).
Hiršmano-Herfindalio indeksas (Hirschman-Herfindahl index; HHI) – gamtinių dujų rinkos dalyvių konkurencijos intensyvumas gamtinių dujų rinkoje, kuris yra lygus rinkos dalyvių užimamos gamtinių dujų rinkoje dalies kvadratų sumai (šaltinis: Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3-80 „Dėl Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklių“, 8 priedas). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas pagal metodiką, kuri nustatyta Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3-80 „Dėl Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklių“, 8 priede. |
Pirminiai šaltiniai: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (interneto svetainė).
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. |
|
| R.S.346 |
„N-1 kriterijaus įvykdymo gamtinių dujų sektoriuje lygis“ |
Procentai |
Gamtinės dujos – iš žemės gelmių išgaunamų angliavandenilių mišinys, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės būsenos, taip pat suskystintos gamtinės dujos, biodujos, dujos, pagamintos iš biomasės, ir kitos nustatytus reikalavimus atitinkančios dujos, kurios gali būti tiekiamos į gamtinių dujų sistemą arba ja transportuojamos (šaltinis: Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas).
N-1 kriterijaus įvykdymo gamtinių dujų sektoriuje lygiui nustatyti taikoma N-1 formulė, kuri apibūdina dujų infrastruktūros techninį pajėgumą patenkinti bendrą dujų poreikį nustatytoje formulės taikymo teritorijoje, kai sutrinka vienos didžiausios dujų infrastruktūros veikimas išskirtinai didelio dujų poreikio dieną, kuri pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų (šaltinis: 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB, I priedas (OL 2010 L 295, p. 1)). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai atliekant rizikos vertinimą pagal metodiką, kuri nustatyta reglamento (ES) Nr. 994/2010 I priede. |
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atlikto rizikos vertinimo ataskaita (santrauka).
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai Lietuvos Respublikos energetikos ministerija kas dvejus metus savo interneto svetainėje paskelbia savo pačios atlikto rizikos vertinimo ataskaitos santrauką, kurioje pateikiama informacija apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. |
|
| R.S.347 |
„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“ |
Tūkst. Eur |
Materialinės investicijos (angl. investments in tangible fixed assets) – investicijos ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti, sukurti ir esamam materialiajam turtui atnaujinti (jo vertei padidinti). Įskaitomas finansinės (išperkamosios) nuomos būdu įsigytas ilgalaikis materialusis turtas (šaltinis: Investicijų statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. DĮ-59„Dėl Investicijų statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“; http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/677335/Metodika_2013DI59.pdf).
Ilgalaikis materialusis turtas – 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtinto Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 „Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ naujos redakcijos“, 7 straipsnyje nustatyta, kad materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius: 1. įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienus metus; 2. įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais; 3. įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą; 4. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei; 5. įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika (šaltinis: 12-asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtintas Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 „Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ naujos redakcijos“).
Tikslinės teritorijos – pagal Partnerystės sutarties, apibrėžiančios Europos struktūrinių ir investavimo struktūrinių fondų paramą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234, 3.1.2 dalyje nurodytus principus išskirtos tikslinės teritorijos: 5 didžiųjų miestų tikslinės teritorijos (miestų dalys), kuriose įgyvendinami 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL 2006 L 347, p. 289), 7 straipsnyje nurodyti tvarios miestų plėtros veiksmai; savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkstančių gyventojų grupėje (išskyrus 5 didžiuosius miestus) išskirtos tikslinės teritorijos ir pereinamojo laikotarpio tikslinės teritorijos (maži ir vidutiniai miestai, t. y. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirti regioniniai ekonomikos augimo centrai (7 miestai) ir probleminių teritorijų savivaldybių centrai (14 miestų)). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai kas dvejus metus atliekant tyrimą, remiantis Lietuvos statistikos departamento teikiama informacija apie visų ūkio subjektų investicijas per praėjusius dvejus kalendorinius metus. Detali tyrimo metodika bus pateikta tyrimo ataskaitoje. |
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kas dvejus metus atliekamo tyrimo ataskaita.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus dvejiems kalendoriniams metams nuo bazinių metų (2014 m.) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atlieka tyrimą, kurio metu, remiantis Lietuvos statistikos departamento paskelbta informacija apie visų ūkio subjektų investicijas per praėjusius dvejus kalendorinius metus, apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. |
|
| R.S.348 |
„Dirbančiųjų dalis įmonėse, lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi savivaldybėse, kuriose yra išskirtų tikslinių teritorijų“ |
Procentai |
Dirbantis asmuo suprantamas kaip darbuotojas – pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 ir 15 straipsnius ne mažesnio kaip 16 metų amžiaus fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą.
Tikslinės teritorijos – pagal Partnerystės sutarties, apibrėžiančios Europos struktūrinių ir investavimo struktūrinių fondų paramą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234, 3.1.2 dalyje nurodytus principus išskirtos tikslinės teritorijos: savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkstančių gyventojų grupėje (išskyrus 5 didžiuosius miestus) išskirtos tikslinės teritorijos ir pereinamojo laikotarpio tikslinės teritorijos (maži ir vidutiniai miestai, t. y. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirti regioniniai ekonomikos augimo centrai (7 miestai) ir probleminių teritorijų savivaldybių centrai (14 miestų)). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai kas metus atliekant tyrimą, remiantis Lietuvos statistikos departamento teikiamais verslo struktūros tyrimo duomenimis. Statistinis tyrimas atliekamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos (EB) reglamento Nr. 295/2008 dėl verslo struktūros statistikos (nauja redakcija) (OL 2008 L97, p. 13) reikalavimus. Detali tyrimo metodika bus pateikta tyrimo ataskaitoje. |
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kas metus atliekamo tyrimo ataskaita.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams nuo bazinių metų (2014 m.) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atlieka tyrimą, kurio metu, remiantis Lietuvos statistikos departamento teikiamais verslo struktūros tyrimo duomenimis, apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. |
|
| R.S.349 |
„Pasitenkinimas Vilniaus teritorinės darbo biržos teikiamų paslaugų kokybe ir sąlygomis“ |
Procentai |
Vilniaus teritorinė darbo birža – įstaiga, kuri Vilniaus apskrityje įgyvendina užimtumo rėmimo politiką taip, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme.
Pasitenkinimas Vilniaus teritorinės darbo biržos teikiamomis paslaugomis – vykdant Vilniaus teritorinės darbo biržos klientų (darbo ieškančių asmenų ir darbdavių) apklausą gautas jiems teikiamų paslaugų kokybės ir sąlygų pasitenkinimo vertinimas. |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas Vilniaus teritorinei darbo biržai atliekant klientų apklausą. |
Pirminiai šaltiniai: Vilniaus teritorinės darbo biržos atliktos klientų apklausos ataskaita.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2018 m. ir (arba) praėjus 6 mėnesiams po Vilniaus teritorinės darbo biržos projekto įgyvendinimo pabaigos projekto vykdytojas atlieka klientų apklausą, kurios metu nustatomas jų pasitenkinimas Vilniaus teritorinės darbo biržos teikiamų paslaugų kokybe ir sąlygomis.
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. |
|
| R.S.350 |
„Neįgalieji, kurie sėkmingai baigė ESF remiamas profesinės reabilitacijos programas“ |
Procentai |
Neįgalusis – asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (šaltinis: Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas). Įskaičiuojami ir asmenys, pirmą kartą besikreipiantys į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl darbingumo lygio nustatymo, kuriems Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. A1-302 „Dėl Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis.
Profesinės reabilitacijos programą sudaro šios paslaugos: profesinių gebėjimų įvertinimas; profesinis orientavimas ir konsultavimas; profesinių gebėjimų atkūrimas arba naujų išugdymas; pagalba įsidarbinant; palaikymas darbo vietoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. A1-159 „Dėl Reikalavimų profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms aprašo patvirtinimo“).
ESF – Europos socialinis fondas.
Sėkmingai baigusiais ESF remiamas profesinės reabilitacijos programas laikomi asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose gavo profesinės reabilitacijos pažymėjimą.
Profesinės reabilitacijos pažymėjimo forma patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. A1-144 „Dėl Profesinės reabilitacijos pažymėjimo formos ir profesinės reabilitacijos pažymėjimų davimo taisyklių patvirtinimo“. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: profesinės reabilitacijos pažymėjimai (kopija).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai asmuo sėkmingai baigia ESF lėšomis remiamos profesinės reabilitacijos programą ir ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos gauna profesinės reabilitacijos pažymėjimą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.S.350-1 |
B – bazinis rodiklis (susietasis): „Neįgalieji, dalyvavę ESF remiamoje profesinės reabilitacijos programoje“ |
Skaičius |
Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.350 „Neįgalieji, dalyvavę ESF remiamoje profesinės reabilitacijos programoje“ pasiekimus. |
||||||
| R.S.350-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Neįgalieji, kurie sėkmingai baigė ESF remiamas profesinės reabilitacijos programas“ |
Skaičius |
Sumuojami asmenys, kurie įgyvendinant projekto veiklas sėkmingai baigė ESF remiamas profesinės reabilitacijos programas ir kuriems buvo išduoti profesinės reabilitacijos pažymėjimai (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.
|
||||||
| R.S.351 |
„Laisvos darbo vietos užpildymo vidutinė trukmė“ |
Darbo dienų skaičius |
Laisva darbo vieta – darbo vieta (pareigos), kuriai užimti (kurioms eiti) darbdavys ieško tinkamo darbuotojo.
Tinkamas darbuotojas – asmuo, įgijęs tam tikrą kvalifikaciją arba (ir) kompetenciją ir (ar) turintis reikiamą darbo patirtį ir atitinkantis nustatytus reikalavimus konkrečiam darbui atlikti (pareigoms eiti) (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas).
Laisvų darbo vietų užėmimo vidutinė trukmė (darbo dienomis) – laikotarpis nuo laisvos darbo vietos paskelbimo teritorinių darbo biržų ir jų skyrių informacinėje laisvų darbo vietų duomenų bazėje iki kandidato į laisvą darbo vietą parinkimo ir skelbimo apie laisvą darbo vietą panaikinimo Lietuvos darbo biržos informacinėje laisvų darbo vietų duomenų bazėje.
Lietuvos darbo birža – įstaiga prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri kartu su jai pavaldžiomis teritorinėmis darbo biržomis įgyvendina darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politiką, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme.
Teritorinė darbo birža – įstaiga, kuri jai priskirtoje teritorijoje įgyvendina užimtumo rėmimo politiką taip, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme.
Teritorinės darbo biržos skyrius – teritorinės darbo biržos struktūrinis padalinys, vykdantis klientų (darbo ieškančių asmenų ir darbdavių) aptarnavimo funkcijas. |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas visų laisvų darbo vietų užėmimo trukmės sumą padalijus iš laisvų darbo vietų skaičiaus. |
Pirminiai šaltiniai: kas ketvirtį Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje http://www.ldb.lt skelbiama informacija apie laisvos darbo vietos užėmimo vidutinę trukmę.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).
|
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi kas ketvirtį Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje http://www.ldb.lt skelbiama informacija apie laisvos darbo vietos užėmimo vidutinę trukmę, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. |
|
| R.S.352 |
„Lietuvos darbo biržos darbuotojai, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“ |
Procentai |
Lietuvos darbo biržos darbuotojas –Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų bei jų skyrių valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
Lietuvos darbo birža – įstaiga prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri kartu su jai pavaldžiomis teritorinėmis darbo biržomis įgyvendina darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politiką, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme.
Teritorinė darbo birža – įstaiga, kuri jai priskirtoje teritorijoje įgyvendina užimtumo rėmimo politiką taip, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme.
Teritorinės darbo biržos skyrius – teritorinės darbo biržos struktūrinis padalinys, vykdantis klientų (darbo ieškančių asmenų ir darbdavių) aptarnavimo funkcijas.
Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).
Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).
Laikotarpis po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo ESF veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos.
ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.
Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencijos, kuriuos asmuo įgijo dalyvaudamas ESF veiklose. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc. |
Pirminiai šaltiniai: pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad Lietuvos darbo biržos darbuotojo dalyvaujant ESF veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų darbuotojai ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos gauna kvalifikacijos įgijimo patvirtinimo dokumentą.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.S.352-01 |
B – bazinis rodiklis (susietasis): „Lietuvos darbo biržos darbuotojai, dalyvavę ESF veiklose“ |
Skaičius |
Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.351 „Lietuvos darbo biržos darbuotojai, dalyvavę ESF veiklose“ pasiekimus. |
||||||
| R.S.352-02 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Lietuvos darbo biržos darbuotojai, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“
|
Skaičius |
Sumuojami Lietuvos darbo biržos darbuotojai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
||||||
| R.S.353 |
„Sukurta ir įgyvendinama ADRP ir tvaraus įdarbinimo stebėsenos ir vertinimo sistema“ |
Skaičius |
ADRP – aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme nustatytos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą.
ADRP ir tvaraus įdarbinimo stebėsenos ir vertinimo sistema – valstybės informacinė sistema ar jos posistemis, skirtas informacijai apie darbo biržos klientams taikomas ADRP priemones ir jų poveikį kliento įsidarbinimui, įsidarbinimo tvarumui kaupti, saugoti ir teikti ir, atsižvelgus į gaunamus rezultatus, ADRP priemonių efektyvumui nuolat tobulinti, atliekant įvairius vertinimus ar pan.
Sukurta sistema leis, panaudojant SODROS duomenų bazę, stebėti įsidarbinusių ir išsilaikiusių darbo vietose bedarbių, dalyvavusių projekto veiklose, skaičių, praėjus 3 mėnesiams ir 6 mėnesiams po jų dalyvavimo projekto veiklose pabaigos ir įsidarbinimo dienos.
Darbo biržos klientas – darbo ieškantis asmuo arba darbdavys.
Valstybės informacinė sistema ar jos posistemis laikomi sukurtais ir įteisintais patvirtinus valstybės informacinės sistemos ar jos posistemio priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktą, vadovaujantis Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 30 punkte nustatyta tvarka (šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojama įgyvendinant projekto veiklas sukurta ir įgyvendinama ADRP ir tvaraus įdarbinimo stebėsenos ir vertinimo sistema. |
Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas, paslaugų suteikimo patvirtinimo ataskaita, Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje pirmą kartą paskelbta informacija, gauta panaudojus sukurtą ADRP ir tvaraus įdarbinimo stebėsenos ir vertinimo sistemą, t. y. pateikiamas įsidarbinusių ir išsilaikiusių darbo vietose bedarbių skaičius, praėjus 3 mėnesiams ir 6 mėnesiams po jų dalyvavimo projekto veiklose pabaigos ir įsidarbinimo dienos.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai, ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas paslaugų priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas, paslaugų teikimo įvykdymo ataskaita ir per vienus metus po projekto finansavimo pabaigos Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje pirmą kartą paskelbiama informacija, gauta panaudojus sukurtą ADRP ir tvaraus įdarbinimo stebėsenos ir vertinimo sistemą.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.S.354 |
„Sėkmingai veikiančių naujų įmonių, pasinaudojusių finansine priemone verslo pradžiai, dalis 12 mėn. po paskolos suteikimo“ |
Procentai |
Įmonės, pasinaudojusios finansine priemone verslo pradžiai, t. y. paskolos gavėjai, – labai mažos, mažos įmonės, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme arba atitinkamuose Europos Sąjungos valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir (arba) dokumentuose, pradedantys ar plėtojantys savo verslą ir veikiantys ne ilgiau kaip vienus metus (skaičiuojama nuo įmonės įregistravimo datos arba verslininko ūkinės komercinės veiklos pradžios iki prašymo suteikti paskolą pateikimo datos).
Sėkmingai veikianti nauja įmonė, pasinaudojusi finansine priemone verslo pradžiai, – paskolą verslui pradėti gavęs juridinis asmuo (išskyrus fizinius asmenis) arba paskolos gavėjo pagal finansinės priemonės valdytojo ir paskolos gavėjo sudarytą paskolos sutartį įsteigta labai maža ar maža įmonė, perėmusi paskolos gavėjo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį ir praėjus 12 mėnesių po paskolos suteikimo dienos neturinti bankrutuojančios, bankrutavusios ar likviduojamos įmonės statuso ir nevėluojanti vykdyti įsipareigojimų daugiau nei 90 dienų pagal paskolos sutartį.
Paskolos suteikimo data – paskolos sutarties tarp įmonės ir finansinės priemonės valdytojo sudarymo data.
Finansinės priemonės, finansinės priemonės valdytojo sąvoka suprantama taip, kaip tai apibrėžta Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: Finansinės priemonės valdytojo ataskaita projekto vykdytojui, Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos duomenų bazė: http://www.bankrotodep.lt/Index.php.
Antriniai šaltiniai: ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus 12 mėn. po paskolos suteikimo datos projekto vykdytojas užfiksuoja, kad nauja įmonė, pasinaudojusi finansine priemone verslo pradžiai, tos dienos duomenimis, neturi bankrutuojančios, bankrutavusios ar likviduojamos įmonės statuso ir nevėluoja vykdyti įsipareigojimų daugiau nei 90 dienų (dėl paskolos grąžinimo) pagal paskolos sutartį.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.S.354-1 |
B – bazinis rodiklis (susietasis): „Asmenys ir įmonės, pasinaudoję finansine priemone verslo pradžiai“ |
Skaičius |
Reikšmė nurodoma automatiškai pagal P.S.352 produkto stebėsenos rodiklio „Asmenys ir įmonės, pasinaudoję finansine priemone verslo pradžiai“ pasiekimus. |
||||||
| R.S.354-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Sėkmingai veikiančios naujos įmonės, pasinaudojusios finansine priemone verslo pradžiai“
|
Skaičius |
Sumuojamos sėkmingai veikiančios naujai įsteigtos įmonės, pasinaudojusios finansine priemone verslo pradžiai (įmonių skaičius).
Ta pati įmonė, pasinaudojusi ta pačia finansine priemone verslo pradžiai, skaičiuojama vieną kartą. |
||||||
| R.S.355 |
„Dalis asmenų, kurie praktikoje taiko žinias ir įgūdžius, įgytus dalyvaujant renginiuose, skatinančiuose moterų ir vyrų lygybę bei diskriminacijos mažinimą darbo rinkoje“ |
Procentai |
Renginys – organizuota šviečiamoji (informacinė) veikla, pavyzdžiui, mokymai, paskaitos, seminarai, apskritojo stalo diskusijos, susitikimai ar kiti uždarieji renginiai, skatinantys moterų ir vyrų lygybę bei diskriminacijos mažinimą darbo rinkoje.
Uždarasis renginys – renginys, skirtas tam tikrai tikslinei grupei dalyvių, renginyje sudaromas dalyvių sąrašas.
Neįskaičiuojamas atvirajame renginyje, pavyzdžiui, mugėje, televizijos, radijo ar interneto portale transliuojamoje laidoje ir pan., dalyvavęs asmuo.
Asmenys, kurie praktikoje taiko žinias ir įgūdžius, – asmenys, kurie baigę dalyvauti renginiuose, skatinančiuose moterų ir vyrų lygybę bei diskriminacijos mažinimą darbo rinkoje, atliekant tyrimą deklaruoja, kad įgytas žinias ir įgūdžius taiko praktikoje. Metodiką, pagal kurią skaičiuojamas rodiklio pasiekimas, rengia tyrimą (apklausą) atliekanti įstaiga ir (arba) organizacija. |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas atliekant tyrimą (apklausą), naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį konkretaus uždavinio lygiu. Tyrimas turi būti atliktas per 12 mėn. po projektų, įgyvendinamų pagal veiksmų programos 7.3.4 uždavinį, finansavimo pabaigos. |
Pirminiai šaltiniai: tyrimo (apklausos) ataskaita.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai tyrimo (apklausos) metu asmuo deklaruoja, kad baigęs dalyvauti moterų ir vyrų lygybę bei diskriminacijos mažinimą darbo rinkoje skatinančiuose renginiuose, jis praktikoje taiko žinias ir įgūdžius, įgytus dalyvaujant minėtuose renginiuose. |
Už tyrimo (apklausos) atlikimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra). |
|
| R.S.356 |
„Neįgalių asmenų, gaunančių paslaugas bendruomenėje, dalis nuo visų neįgaliųjų, gaunančių socialines paslaugas“ |
Procentai |
Neįgalus asmuo – asmuo, kuris dėl neįgalumo yra iš dalies ar visiškai neįgijęs jo amžių atitinkančio savarankiškumo arba netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar kurio galimybės ugdytis dėl to yra ribotos (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas). Socialinės paslaugos – paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas).
Socialinės paslaugos apima paslaugas bendruomenėje ir institucinės globos paslaugas.
Paslaugos bendruomenėje apima paslaugas, teikiamas nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose (dienos centruose, savarankiško gyvenimo namuose ar pan.), grupinio gyvenimo namuose, socialines paslaugas į namus bei pagalbą pinigais.
Institucinė globa – neįgaliųjų apgyvendinimas stacionariose socialinės globos įstaigose, kuriose nuolat gyvena nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų asmenų, kurių socialiniai ryšiai su bendruomene dėl šių įstaigų specifikos yra riboti, socialiniai įgūdžiai silpni, galimybės integruotis į visuomenę – minimalios. Šioms įstaigoms būdinga grupinė, o ne individuali asmens priežiūra, institucinė kultūra (griežta tvarka, taisyklės ir pan.) (šaltinis: Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83 „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“). |
Įvedamasis |
Skaičiuojama neįgaliųjų, gaunančių paslaugas bendruomenėje, dalis (procentais) nuo bendro neįgaliųjų, gaunančių socialines paslaugas, skaičiaus.
|
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento svetainėje (http://osp.stat.gov.lt) skelbiama informacija apie bendrą neįgaliųjų, gaunančių socialines paslaugas, ir neįgaliųjų, gaunančių paslaugas bendruomenėje, skaičių šalyje pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi Lietuvos statistikos departamento kasmet skelbiama informacija, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. |
|
| R.S.357 |
„Globojamų (rūpinamų) vaikų, gaunančių socialinės globos paslaugas bendruomenėje, dalis nuo visų globojamų (rūpinamų) vaikų“ |
Procentai |
Vaikas – asmuo nuo 0 iki 18 metų (asmuo, turintis 18 metų, neįskaičiuojamas).
Socialinės globos paslaugos bendruomenėje apima globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje ar bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
Globa (rūpyba) šeimoje – ne daugiau kaip penkių vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais – ne daugiau kaip penki vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.
Globa (rūpyba) šeimynoje – globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja šešis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais – ne daugiau kaip dvylika vaikų) šeimos aplinkoje.
Bendruomeniniai vaikų globos namai – pagal šeimai artimos aplinkos modelį veikiantys vaikų globos namai, įsteigti atskirose patalpose (pvz., namas, butas) bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems vaikams ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių (iki 8 vaikų). Šie namai pagal savo pobūdį priskirtini bendruomeninėms paslaugoms (šaltinis: Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83 „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“). Bendras globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius apima globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje, bendruomeniniuose vaikų globos namuose ir kitose vaikų globos institucijose, kaip tai apibrėžta Civiliniame kodekse, Vaiko globos organizavimo nuostatuose ir Vaiko laikinosios globos (rūpybos) organizavimo nuostatuose. |
Įvedamasis |
Skaičiuojama globojamų (rūpinamų) vaikų, gaunančių socialines paslaugas bendruomenėje, dalis (procentais) nuo bendro globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus.
|
Pirminiai šaltiniai: socialinių paslaugų informacinėje sistemoje skelbiama informacija apie bendrą globojamų (rūpinamų) vaikų ir vaikų, gaunančių paslaugas bendruomenėje, skaičių šalyje pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).
|
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi socialinių paslaugų informacinėje sistemoje kasmet skelbiama informacija, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. |
|
| R.S.358 |
„Asmenų (šeimų), kuriems išnuomotas savivaldybės socialinis būstas, dalis nuo visų socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų (šeimų)“ |
Procentai |
Būstas – vienbutis gyvenamasis namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys, tinkami gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkantys statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus (šaltinis: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas).
Socialinis būstas – į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą įtraukto savivaldybės būsto fondo dalis. Pagal įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, gydymo ar globos (rūpybos) įstaigos gyvenamosios patalpos, savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis (šaltinis: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas).
Savivaldybės būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą (šaltinis: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas).
Socialinio būsto laukiantis asmuo (šeima) –asmuo (šeima), 2012 metais įtraukta į sąrašus socialiniam būstui nuomoti, t. y. 30484 asmenys (šeimos). |
Įvedamasis |
Skaičiuojama asmenų (šeimų), kuriems nuo programavimo laikotarpio pradžios iki ataskaitinių metų pabaigos buvo išnuomotas savivaldybės socialinis būstas, dalis (procentais) nuo visų socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus šalyje 2012 m. (t. y. 30484 asmenys (šeimos). |
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje (http://www.stat.gov.lt) skelbiama informacija ir (arba) savivaldybių teikiami duomenys apie asmenų (šeimų), kuriems buvo išnuomotas savivaldybės socialinis būstas, skaičių šalyje pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi kasmet Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje skelbiama informacija ir (arba) iš savivaldybių surinkta informacija, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. |
|
| R.S.359 |
„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo kraujotakos sistemos ligų“ |
Atvejų skaičius 100000 gyv. |
Standartizuotas mirtingumo rodiklis – mirusiųjų skaičius 100 000 gyventojų pagal Europos standartą.
Kraujotakos sistemos ligos – ligos, klasifikuojamos pagal I00–I99 kodus, nurodytus Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (šaltinis: Australijos modifikacija, TLK-10-AM).
Tikslinės teritorijos – savivaldybės, nurodytos Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, 4 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų mažinimo krypties aprašas“. |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro metodiką, kuri paskelbta leidinyje „Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas“, 2010 (http://sic.hi.lt/data/stat_leid.pdf).
|
Pirminiai šaltiniai: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro tvarkomi Lietuvos sveikatos statistikos duomenys.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais, kai Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
|
|
| R.S.360 |
„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo cerebrovaskulinių ligų“ |
Atvejų skaičius 100000 gyv. |
Standartizuotas mirtingumo rodiklis – mirusiųjų skaičius 100 000 gyventojų pagal Europos standartą.
Cerebrovaskulinės ligos – ligos, klasifikuojamos pagal I60–I69 kodus, nurodytus Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (šaltinis: Australijos modifikacija, TLK-10-AM).
Tikslinės teritorijos – savivaldybės, nurodytos Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, 5 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos ligų mažinimo srities aprašas“. |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro metodiką, kuri paskelbta leidinyje „Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas“, 2010 (http://sic.hi.lt/data/stat_leid.pdf).
|
Pirminiai šaltiniai: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro tvarkomi Lietuvos sveikatos statistikos duomenys.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais, kai Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
|
|
| R.S.361 |
„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo piktybinių navikų“ |
Atvejų skaičius 100000 gyv. |
Standartizuotas mirtingumo rodiklis – mirusiųjų skaičius 100 000 gyventojų pagal Europos standartą.
Piktybiniai navikai – ligos, klasifikuojamos pagal C00–C96 kodus, nurodytus Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (šaltinis: Australijos modifikacija, TLK-10-AM).
Tikslinės teritorijos – savivaldybės, nurodytos Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-814 „Dėl Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos patvirtinimo“. |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro metodiką, kuri paskelbta leidinyje „Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas“, 2010 (http://sic.hi.lt/data/stat_leid.pdf).
|
Pirminiai šaltiniai: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro tvarkomi Lietuvos sveikatos statistikos duomenys.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais, kai Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
|
|
| R.S.362 |
„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose dėl išorinių mirties priežasčių“ |
Atvejų skaičius 100000 gyv. |
Standartizuotas mirtingumo rodiklis – mirusiųjų skaičius 100 000 gyventojų pagal Europos standartą.
Išorinės mirties priežastys – ligos ir būklės, klasifikuojamos pagal V0–Y98 kodus, nurodytus Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (šaltinis: Australijos modifikacija, TLK-10-AM).
Tikslinės teritorijos – savivaldybės, nurodytos Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, 3 priede „Traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktikos, neįgalumo ir mirtingumo nuo išorinių priežasčių mažinimo krypties aprašas“. |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro metodiką, kuri paskelbta leidinyje „Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas“, 2010 (http://sic.hi.lt/data/stat_leid.pdf).
|
Pirminiai šaltiniai: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro tvarkomi Lietuvos sveikatos statistikos duomenys.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais, kai Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
|
|
| R.S.363 |
„Apsilankymų pas gydytojus skaičiaus, tenkančio vienam gyventojui, skirtumas tarp miestų ir rajonų savivaldybių gyventojų“ |
Apsilankymų skaičius, tenkantis 1 gyventojui |
Apsilankymas pas gydytoją – paciento bendravimas su gydytoju ar su specialistu, turinčiu universitetinį medicinos išsilavinimą, tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje: 1) ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje (ar jos padalinyje); 2) paciento namuose; 3) stacionarinės įstaigos priėmimo skyriuje; 4) greitosios medicininės pagalbos iškvietimo metu.
Į apsilankymus pas gydytojus įskaičiuojami apsilankymai pas I, II ir III lygio gydytojus ar sveikatos priežiūros specialistus (pagal įstaigų išsidėstymą). Sveikatos priežiūros paslaugų lygiai apibrėžti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme.
Miestų ir rajonų savivaldybės yra skirstomos taip, kaip nurodyta Higienos instituto Sveikatos informacijos centro sveikatos statistikos leidiniuose: http://www.hi.lt/content/sveik_stat_leid.html. |
Įvedamasis |
1) Apsilankymų pas gydytoją skaičius vienam gyventojui per metus skaičiuojamas dalijant apsilankymų pas gydytoją skaičių per metus iš vidutinio metinio gyventojų skaičiaus. 2) Šio stebėsenos rodiklio reikšmė apskaičiuojama iš miestų savivaldybių gyventojų apsilankymų pas gydytojus skaičiaus, tenkančio 1 gyventojui per metus, atimant rajonų savivaldybių gyventojų apsilankymų pas gydytojus skaičių, tenkantį 1 gyventojui per metus. |
Pirminiai šaltiniai: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro tvarkomi Lietuvos sveikatos statistikos duomenys.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais, kai Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
|
|
| R.S.364 |
„Užimtųjų dalis tikslinėse teritorijose“ |
Procentai |
Užimtų asmenų dalis – gyventojų nuo 15 iki 64 m. amžiaus skaičiaus (šaltinis: 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397, 8.2.1 uždavinio aprašymas).
Užimtas asmuo suprantamas kaip darbuotojas – pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 ir 15 straipsnius fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą.
Tikslinės teritorijos – regionų plėtros tarybų išskirtos iš kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų tikslinės teritorijos (išskyrus savivaldybių administracinius centrus), kuriose 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu gyveno nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (šaltinis: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1V-655 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš gyvenamųjų vietovių grupės, apimančios mažuosius miestus ir kaimo vietoves, turinčius nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus, principų“). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai kas dvejus metus atliekant tyrimą. Detali tyrimo metodika bus pateikta tyrimo ataskaitoje.
|
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kas dvejus metus atliekamo tyrimo (apklausos) ataskaita.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus dvejiems kalendoriniams metams nuo bazinių metų (2014 m.) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atlieka tyrimą (apklausą), kurio metu apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. |
|
| R.S.365 |
„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“ |
Tūkst. Eur |
Materialinės investicijos (angl. investments in tangible fixed assets) – investicijos ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti, sukurti ir esamam materialiajam turtui atnaujinti (jo vertei padidinti). Įskaitomas finansinės (išperkamosios) nuomos būdu įsigytas ilgalaikis materialusis turtas (šaltinis: Investicijų statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. DĮ-59 „Dėl Investicijų statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“; http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/677335/Metodika_2013DI59.pdf).
Ilgalaikis materialusis turtas – 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtinto Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 „Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ naujos redakcijos“, 7 straipsnyje nustatyta, kad materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius: 1. įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienus metus; 2. įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais; 3. įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą; 4. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei; 5. įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika (šaltinis: 12-asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtintas Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 „Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ naujos redakcijos“).
Tikslinės teritorijos – regionų plėtros tarybų išskirtos iš kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų tikslinės teritorijos (išskyrus savivaldybių administracinius centrus), kuriose 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu gyveno nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (šaltinis: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1V-655 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš gyvenamųjų vietovių grupės, apimančios mažuosius miestus ir kaimo vietoves, turinčius nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus, principų“). |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai kas dvejus atliekant tyrimą, remiantis Lietuvos statistikos departamento teikiama informacija apie visų ūkio subjektų investicijas per praėjusius dvejus kalendorinius metus. Detali tyrimo metodika bus pateikta tyrimo ataskaitoje.
|
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kas dvejus metus atliekamo tyrimo ataskaita.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus dvejiems kalendoriniams metams nuo bazinių metų (2014 m.) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atlieka tyrimą, kurio metu, remiantis Lietuvos statistikos departamente paskelbta informacija apie visų ūkio subjektų investicijas per praėjusius dvejus kalendorinius metus, apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. |
|
| R.S.366 |
„Socialiai pažeidžiami asmenys, kurie po dalyvavimo socialinei integracijai skirtose ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo, mokytis arba dirbti, įskaitant savarankišką darbą“ |
Procentai |
Socialiai pažeidžiamais asmenimis laikomi socialinės rizikos suaugę asmenys, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, taip pat įskaičiuojami neįgalieji, romai ir kiti asmenys, susiduriantys su sunkumais integruotis į darbo rinką.
Skaičiuojami socialiai pažeidžiami asmenys, kurie baigę dalyvauti socialinei integracijai skirtose ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo, mokytis arba dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdami dalyvauti minėtose ESF veiklose neieškojo darbo, nesimokė arba buvo bedarbiai arba neaktyvūs.
Pradėjęs ieškoti darbo asmuo – asmuo, kuris: 1) viešųjų įdarbinimo tarnybų buvo naujai užregistruotas kaip ieškantis darbo; 2) pasirašė sutartį dėl tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo; arba 3) pats aktyviai ieško darbo, t. y. yra paskelbęs savo gyvenimo aprašymą bent vienoje įdarbinimo tarnybos interneto svetainėje.
Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, kuris pradėdamas dalyvauti ESF veiklose niekur nesimokė, o baigęs dalyvauti šiose veiklose pradėjo mokytis pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą. Laikoma, kad asmuo pradėjo mokytis, kai yra pasirašyta mokymo sutartis arba asmuo yra įtrauktas į besimokančių dalyvių sąrašus (kai formaliojo ar neformaliojo švietimo programa pradedama įgyvendinti vėliau nei per 28 kalendorines dienas po asmens baigimo dalyvauti ESF veiklose dienos). Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus.
Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu.
Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Įskaičiuojamas asmuo, dirbantis vadinamąjį subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvaujantis įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones.
Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).
Savarankiškai dirbantis asmuo – individualios įmonės savininkas; mažosios bendrijos narys; tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys; asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatas, advokato padėjėjas, notaras, antstolis, verslo liudijimą turintis asmuo ir kiti asmenys); fizinis asmuo, kuris verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis; šeimynos dalyvis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas).
Dalyvavimo ESF veiklose pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo ESF veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos.
ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.
Socialinė integracija – socialiai pažeidžiamų asmenų integracija į darbo rinką. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: įdarbinimo tarnybų interneto svetainės išrašas, darbo, paslaugų (civilinės) ar kitos sutarties kopija arba SODROS duomenų bazės arba Darbo biržos duomenų bazės išrašas apie asmens įsidarbinimą; verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažyma (kopija), VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažyma apie žemės valdų dydį (kopija); priėmimo į mokyklas pagal neformaliojo arba formaliojo švietimo programas sutarties kopija arba išrašas iš besimokančių dalyvių sąrašo (kai formaliojo ar neformaliojo švietimo programa pradedama įgyvendinti vėliau nei per 28 kalendorines dienas po asmens baigimo dalyvauti ESF veiklose pabaigos).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai socialiai pažeidžiamas asmuo ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos pradėjo ieškoti darbo (ieško darbo), mokytis (mokosi) arba dirbti (dirba), įskaitant savarankišką darbą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.S.366-1 |
B – bazinis rodiklis (susietasis): „Socialiai pažeidžiami asmenys, dalyvavę socialinei integracijai skirtose ESF veiklose“ |
Skaičius |
Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.366 „Socialiai pažeidžiami asmenys, dalyvavę socialinei integracijai skirtose ESF veiklose“ pasiekimus. |
||||||
| R.S.366-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Socialiai pažeidžiami asmenys, kurie po dalyvavimo socialinei integracijai skirtose ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo, mokytis arba dirbti, įskaitant savarankišką darbą“ |
Skaičius |
Sumuojami socialiai pažeidžiami asmenys, kurie baigę dalyvauti socialinei integracijai skirtose ESF veiklose pradėjo ieškoti darbo (ieško darbo), mokytis (mokosi) arba dirbti (dirba), įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
||||||
| R.S.367 |
„Asmenys virš 54 metų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“ |
Procentai |
Skaičiuojami 55 metų ir vyresni darbingo amžiaus asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją.
Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti ESF veiklose.
Darbingo amžiaus asmenys – asmenys nuo 16 metų iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas).
Dalyvavimo ESF veiklose pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo ESF veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos.
ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.
Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencijos, kuriuos asmuo įgijo dalyvaudamas ESF veiklose. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaujant ESF veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai 55 metų ir vyresnis asmuo ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos gauna pažymėjimą ir (arba) kitą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad dalyvaujant ESF veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.S.367-1 |
B – bazinis rodiklis (susietasis): „Asmenys virš 54 metų amžiaus, dalyvavę aktyviam senėjimui skirtose ESF veiklose“ |
Skaičius |
Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.367 „Asmenys virš 54 metų amžiaus, dalyvavę aktyviam senėjimui skirtose ESF veiklose“ pasiekimus. |
||||||
| R.S.367-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Asmenys virš 54 metų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“ |
Skaičius |
Sumuojami asmenys, vyresni nei 54 metų, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
||||||
| R.S.368 |
„Asmenys virš 54 metų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose dalyvauja savanoriškoje veikloje“ |
Procentai |
Skaičiuojami 55 metų ir vyresni darbingo amžiaus asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose dalyvauja savanoriškoje veikloje.
Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti įgyvendinant ESF projektą.
Darbingo amžiaus asmenys – asmenys nuo 16 metų iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus (Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas).
Dalyvavimo ESF veiklose laikotarpis – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo ESF veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos.
ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.
Savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu (šaltinis: Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: savanoriško darbo sutartis (kopija).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos asmuo pradeda dalyvauti savanoriškoje veikloje, t. y. pasirašoma savanoriško darbo sutartis). |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.S.368-1 |
B – bazinis rodiklis (susietasis): „Asmenys virš 54 metų amžiaus, dalyvavę aktyviam senėjimui skirtose ESF veiklose“
|
Skaičius |
Reikšmė nurodoma automatiškai pagal P.S.367 produkto stebėsenos rodiklio „Asmenys virš 54 metų amžiaus, dalyvavę aktyviam senėjimui skirtose ESF veiklose“ pasiekimus. |
||||||
| R.S.368-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Asmenys virš 54 metų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose dalyvauja savanoriškoje veikloje“ |
Skaičius |
Sumuojami 55 metų ir vyresni asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose dalyvauja savanoriškoje veikloje.
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
||||||
| R.S.369 |
„Įgyvendintų asmeniui taikomų individualių perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų planų dalis nuo parengtų planų“ |
Procentai |
Asmeniui taikomi individualūs perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų planai – individualios pagalbos planai likusiems be tėvų globos vaikams ir proto ir (ar) psichikos negalią turintiems neįgaliems vaikams, jaunuoliams ir suaugusiems asmenims, gyvenantiems stacionariose socialinės globos įstaigose.
Individualios pagalbos planas – veiksmų planas konkrečiam asmeniui, kuris gyvena stacionarioje globos įstaigoje ir kuris ruošiasi pereiti nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų.
Institucinė globa – likusių be tėvų globos vaikų, proto ir (ar) psichikos negalią turinčių neįgalių vaikų, jaunuolių ir suaugusių asmenų apgyvendinimas globos įstaigose, kūdikių namuose, kuriuose nuolat gyvena nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų asmenų, kurių socialiniai ryšiai su bendruomene dėl šių įstaigų specifikos yra riboti, socialiniai įgūdžiai silpni, galimybės integruotis į visuomenę – minimalios. Būdinga grupinė, o ne individuali asmens priežiūra, institucinė kultūra (griežta tvarka, taisyklės ir pan.) (šaltinis: Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83 „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“).
Bendruomenėje teikiamos paslaugos (bendruomeninės paslaugos) – alternatyvios institucinei globai įvairių formų ir rūšių, aukštos kokybės bendruomenėje teikiamos paslaugos (socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kt.), kurios užtikrina asmens galimybę gyventi bendruomenėje ir gauti joje specializuotą pagalbą, atitinkančią individualius asmens ar šeimos poreikius, vaikui – augti šeimos aplinkoje. Šios paslaugos skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą bendruomenėje bei socialinę įtrauktį (šaltinis: Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83 „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“).
Individualios pagalbos planas laikomas įgyvendintu, kai pagal parengtą individualios pagalbos planą: 1) yra įgyvendintos tos priemonės, kurios reikalingos, kad likęs be tėvų globos vaikas, proto ir (ar) psichikos negalią turintis neįgalus vaikas, jaunuolis ar suaugęs asmuo galėtų pereiti nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, ir 2) likusiam be tėvų globos vaikui, proto ir (ar) psichikos negalią turinčiam neįgaliam vaikui, jaunuoliui ar suaugusiam asmeniui suteikiama nors viena jam individualiai numatyta paslauga šeimoje ir (ar) bendruomenėje. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: individualios pagalbos planai, dalyvių, gaunančių paslaugas šeimoje ir bendruomenėje, sąrašai ir sąrašų suvestinės ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu įgyvendinamas asmeniui taikomas individualus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų planas, t. y. suteikiama nors viena plane numatyta paslauga.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.S.369-1 |
B – bazinis rodiklis (susietasis): „Parengti asmeniui taikomi individualūs perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų planai“ |
Skaičius |
Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.369 „Parengti asmeniui taikomi individualūs perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų planai“ pasiekimus. |
||||||
| R.S.369-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Įgyvendinti asmeniui taikomi individualūs perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų planai“
|
Skaičius |
Sumuojami įgyvendinant projekto veiklas įgyvendinti asmeniui taikomi individualūs perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų planai.
|
||||||
| R.S.370 |
„Paslaugų šeimai gavėjai, palankiai vertinantys gaunamų paslaugų kokybę“ |
Procentai |
Paslaugų šeimai gavėjai – asmenys (šeimos), kurie gauna kompleksiškai teikiamas paslaugas šeimai ir vaikui, taip pat paslaugas, padedančias derinti šeimą ir darbą.
Paslaugos šeimai apima bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ patvirtintame Socialinių paslaugų kataloge, ir kompleksiškai teikiamas švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams ir jų tėvams (globėjams).
Laikoma, kad paslaugos šeimai gavėjas palankiai vertina gaunamos paslaugos kokybę, jei pagal atlikto pasitenkinimo gaunamų paslaugų kokybe tyrimo metodiką respondentas gaunamų paslaugų kokybę vertina teigiamai.
|
Įvedamasis |
Skaičiuojamas atliekant paslaugų šeimai gavėjų tyrimą (apklausą), naudojant reprezentatyvią imtį veiksmų programos 8.4.1 uždavinio lygiu.
Skaičiuojama paslaugų šeimai gavėjų, kurie pagal pasitenkinimo gaunamų paslaugų kokybe tyrimo metodiką gaunamų paslaugų kokybę įvertina teigiamai, dalis (procentais) nuo bendro paslaugų šeimai gavėjų skaičiaus.
Bendras paslaugų šeimai gavėjų skaičius nustatomas pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.368 „Socialines paslaugas gavę tikslinių grupių asmenys (šeimos)“ pasiektą reikšmę.
|
Pirminiai šaltiniai: tyrimo (apklausos) ataskaita.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais yra atliekamas tyrimas (apklausa), kurio metu paslaugų šeimai gavėjas deklaruoja, kad gaunamų paslaugų kokybę vertina teigiamai. |
Už tyrimo (apklausos) atlikimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra). |
|
| R.S.371 |
„Socialinių paslaugų sistemos darbuotojai, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“ |
Procentai |
Socialinių paslaugų sistemos darbuotojas – asmuo, dirbantis socialinių paslaugų įstaigoje.
Socialinių paslaugų įstaiga – socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nustatytus reikalavimus (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas).
Dalyvavimo ESF veiklose pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo ESF veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo ESF veiklose pabaigos.
ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.
Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencijos, kuriuos asmuo įgijo dalyvaudamas ESF veiklose. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaujant ESF veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai socialinių paslaugų sistemos darbuotojas ne vėliau kaip per 4 savaites (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF veiklose pabaigos gauna kvalifikacijos įgijimo patvirtinimo dokumentą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.S.371-1 |
B – bazinis rodiklis (susietasis): „Socialinių paslaugų sistemos darbuotojai, kurie dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo veiklose“ |
Skaičius |
Reikšmė nurodoma automatiškai pagal P.S.370 produkto stebėsenos rodiklio „Socialinių paslaugų sistemos darbuotojai, kurie dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo veiklose“ pasiekimus. |
||||||
| R.S.371-2 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Socialinių paslaugų sistemos darbuotojai, kurie po dalyvavimo ESF veiklose įgijo kvalifikaciją“ |
Skaičius |
Sumuojami socialinių paslaugų sistemos darbuotojai, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo kvalifikaciją (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
||||||
| R.S.372 |
„Didžiausiais sveikatos ir jos priežiūros prieinamumo netolygumais pasižyminčiuose regionuose gyvenančių asmenų, dalyvaujančių prevencinėse programose, dalis“ |
Procentai |
Didžiausiais sveikatos ir jos priežiūros prieinamumo netolygumais pasižymintys regionas – savivaldybė, nurodyta Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, 4 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų mažinimo krypties aprašas“ ir Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-814 „Dėl Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos patvirtinimo“, 18 skyriuje (152 punkte).
Prevencinės programos: 1) Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-913 „Dėl Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos patvirtinimo“.
Šios programos tikslinė asmenų grupė – 50–65 metų amžiaus moterys, 40–55 metų amžiaus vyrai.
2) Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-482 „Dėl Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programos patvirtinimo“.
Šios programos tikslinė asmenų grupė – 25–60 metų amžiaus moterys.
3) Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-729 „Dėl Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos patvirtinimo“.
Šios programos tikslinė asmenų grupė – 50–69 metų amžiaus moterys.
4) Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-508 „Dėl Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos patvirtinimo“.
Šios programos tikslinė asmenų grupė – 50–74 metų amžiaus asmenys. |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas atliekant tyrimą, kurio metu nustatoma didžiausiais sveikatos ir jos priežiūros prieinamumo netolygumais pasižyminčiuose regionuose gyvenančių asmenų, dalyvaujančių prevencinėse programose, dalis (procentais) nuo visos tikslinės asmenų grupės.
Duomenys apie dalyvavimą prevencinėse programose, kurios apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, bus renkami iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos. |
Pirminiai šaltiniai: Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto tyrimo ataskaita.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 3 kartus per laikotarpį (2018 m., 2020 m. ir 2023 m.), kai Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, apskaičiuoja iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
|
|
| R.S.373 |
„Tikslinių grupių asmenų, pakeitusių gyvenseną dėl sveikatos įgyvendinus ESF lėšomis finansuotas visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo veiklas (sveikos gyvensenos, sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, ligų prevencijos temomis), dalis“
|
Procentai |
Tikslinių grupių asmenys yra nustatyti veiksmų programos 8.4.2 uždavinio aprašyme: – šalies regionuose (teritorijose), pasižyminčiuose didžiausiais priešlaikinio mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų rodikliais, gyvenantys asmenys; – tam tikrų socialinės rizikos grupių asmenys, kuriems socialinės ir ekonominės priežastys (nedarbas, skurdas ir kt.) ir žalingi įpročiai (alkoholio vartojimas ir kt.) lemia sergamumą tam tikromis ligomis (tuberkulioze, priklausomybe nuo alkoholio) ir kuriems nepakankamai prieinama sveikatos priežiūra (neįgalieji, kt.); – vaikai (iki 18 metų) taip pat priskiriami prie tikslinės grupės, nes dėl egzistuojančių ekonominių, socialinių aplinkybių, tokių kaip socialinė ir ekonominė šeimos padėtis, įsidarbinimo perspektyvos, jiems dažniau gresia socialinė atskirtis ir neigiamas šių veiksnių poveikis sveikatai; – vyresnio amžiaus (55 metų amžiaus ir vyresni) gyventojai priskiriami prie tikslinės grupės, atsižvelgiant į šio uždavinio siekį kiek galima ilgiau išlaikyti gerą senstančių vyresnio amžiaus žmonių sveikatą, pagerinti jų gyvenimo kokybę ir sudaryti galimybes išlikti aktyviems darbe, bendruomenėje, gyventi savarankiškai.
Didžiausiais sveikatos ir jos priežiūros prieinamumo netolygumais pasižymintys regionas – savivaldybė, nurodyta Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, 3 priede „Traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktikos, neįgalumo ir mirtingumo nuo išorinių priežasčių mažinimo krypties aprašas“, 4 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų mažinimo krypties aprašas“, 5 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos ligų mažinimo srities aprašas“ ir Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-814 „Dėl Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos patvirtinimo“, 18 skyriuje (152 punkte).
Informavimo, švietimo ir mokymo veiklos apima sveikatos mokymą, informacijos apie sveiką gyvenseną, sveikatos stiprinimą skleidimą, sveikos gyvensenos propagavimą, formavimą ir nuo elgsenos priklausomų sveikatos rizikos veiksnių mažinimą, kitas visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytas visuomenės sveikatos stiprinimo priemones.
ESF – Europos socialinis fondas. |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas atliekant tyrimą (apklausą), kurio metu bus nustatyta projektų, skirtų informavimo, švietimo ir mokymo renginiams bei sveikatos raštingumą didinančioms veikloms finansuoti, veiklose dalyvavusių tikslinių grupių asmenų, kurie pakeitė gyvenseną dėl sveikatos, dalis (procentais) nuo bendro tikslinių grupių asmenų skaičiaus.
|
Pirminiai šaltiniai: tyrimo (apklausos) ataskaita.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 3 kartus per laikotarpį (2017 m., 2020 m. ir 2023 m.), kai įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra), remdamasi tyrimo (apklausos) duomenimis, nustato iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklių reikšmę gavimą (atliekant tyrimą) ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).
|
|
| R.S.375 |
„ESF subsidijas gavę socialinių įmonių darbuotojai, kurie išsilaikė darbo vietoje“
|
Procentai |
ESF subsidija – darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija, apmokama Europos socialinio fondo lėšomis.
Socialinė įmonė – Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo nustatyta tvarka šį statusą įgijusi Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigta įmonė ar jos filialas, kai tenkinamos minėto įstatymo 3 straipsnyje nurodytos sąlygos (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymas).
Tikslinė grupė – Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys: neįgalieji, turintys sunkų, vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 55 procentų darbingumo lygis arba didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis.
Neįgalusis – asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (šaltinis: Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas).
Darbo vieta – vieta, kurioje darbuotojas turi vykdyti savo darbines prievoles, t. y. dirbti. Darbo vietą nustato darbo sutartis, darbo vidaus taisyklės ir (arba) kiti dokumentai ar teisės aktai.
Išsilaikė darbo vietoje – projekto pabaigoje dirba socialinėje įmonėje. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: darbo sutarties, paslaugų (civilinės) ar kitos sutarties kopija arba SODROS duomenų bazės arba Darbo biržos duomenų bazės išrašas apie asmens įsidarbinimą; dalyvių (neįgaliųjų), gaunančių darbo užmokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinę kompensaciją, sąrašų suvestinės.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų pabaigoje ESF subsidija pasinaudojęs socialinės įmonės darbuotojas, priklausantis tikslinei grupei (neįgalusis), išsilaiko darbo vietoje. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.S.375-01 |
B – bazinis rodiklis (susietasis): „ESF subsidijas gavę socialinių įmonių darbuotojai, priklausantys tikslinėms grupėms“ |
Skaičius |
Reikšmė nurodoma automatiškai pagal P.S.374 produkto stebėsenos rodiklio „ESF subsidijas gavę socialinių įmonių darbuotojai, priklausantys tikslinėms grupėms“ pasiekimus. |
||||||
| R.S.375-02 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „ESF subsidijas gavę socialinių įmonių darbuotojai, kurie išsilaikė darbo vietoje“
|
Skaičius |
Sumuojami ESF subsidijų gavę socialinių įmonių darbuotojai, kurie išsilaikė darbo vietoje (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
||||||
| R.S.376 |
„Asmenys, kurie įgijo kvalifikaciją po dalyvavimo ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose“
|
Procentai |
ESF – Europos socialinis fondas.
Mokymai – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla, skirta kvalifikacijai ir (arba) kompetencijai įgyti ir (arba) tobulinti.
Dalyvavimo ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo mokymuose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo mokymuose pabaigos.
Kvalifikacija – žinios, gebėjimai ar kompetencijos, kuriuos asmuo įgijo dalyvaudamas ESF veiklose. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaujant ESF veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai asmuo ne vėliau kaip per 1 mėnesį (28 kalendorines dienas) po dalyvavimo ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose pabaigos gauna kvalifikacijos įgijimo patvirtinimo dokumentą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.S.376-01 |
B – bazinis rodiklis (susietasis): „ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose dalyvavę asmenys“ |
Skaičius |
Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.375 „ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose dalyvavę asmenys“ pasiekimus. |
||||||
| R.S.376-02 |
P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Asmenys, kurie įgijo kvalifikaciją po dalyvavimo ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose“ |
Skaičius |
Sumuojami asmenys, kurie įgijo kvalifikaciją baigę dalyvauti ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
||||||
| R.S.381 |
„Bendrojo ugdymo mokinių, kurie mokosi bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintose įstaigose, dalis“ |
Procentai |
Bendrasis ugdymas – pradinis ugdymas, pagrindinis ugdymas, vidurinis ugdymas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.
ERPF – Europos regioninės plėtros fondas.
Įstaigų atnaujinimas apima įgyvendinant projekto veiklas atnaujintus pastatus (rekonstruotus ir (arba) suremontuotus, ir (arba) aprūpintus baldais) ir (arba) projekto lėšomis įsigytą su ugdymo procesu susijusią įrangą. |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas įgyvendinant projektų veiklas atnaujintų bendrojo ugdymo įstaigų mokinių skaičių dalijant iš bendro bendrojo ugdymo mokinių skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: projektų (atnaujintų įstaigų mokinių sąrašas, kurį projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje projekto vykdytojas teikia įgyvendinančiajai institucijai, o ši apibendrintą sąrašą teikia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai) duomenys, Švietimo valdymo informacinė sistema (duomenys apie bendrą bendrojo ugdymo įstaigų mokinių skaičių Lietuvoje).
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai remiantis duomenimis apie atnaujintų įstaigų mokinių skaičių ir Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis apie bendrą bendrojo ugdymo įstaigų mokinių skaičių Lietuvoje apskaičiuojama stebėsenos rodiklio reikšmė, pasiekta iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. |
|
| R.S.384 |
„Mokyklos nelankančių mokinių dalies sumažėjimas mokyklose, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendino ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevencijos bei kompensacijos priemones“ |
Procentai |
Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Mokyklos nelankantis mokinys – įregistruotas Mokinių registre vaikas, kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra atitinkamoje savivaldybėje, arba vaikas, įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurioje gyvena, tačiau per mėnesį be pateisinamos priežasties neatvykęs į mokyklą praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų.
Ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevencijos ir kompensacijos priemonės –mokyklų įgyvendinamos ankstyvajam pasitraukimui iš mokyklos mažinti ir įtraukčiai didinti skirtos priemonės, tokios kaip psichologų, socialinių pedagogų, specialiųjų kitų švietimo pagalbos specialistų, mokyklos bendruomenės pasitelkimas, prevencinių priemonių ir programų įgyvendinimas mokyklose, pedagogų, vaiko gerovės komisijų narių mokyklose kompetencijų didinimas ir kt.
Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.
ESF – Europos socialinis fondas. |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas mokyklos nelankančių mokinių dalies sumažėjimas (procentais) atskirai kiekvienoje mokykloje iš mokyklos nelankančių mokinių dalies projekto veiklų įgyvendinimo pradžioje atėmus mokyklos nelankančių mokinių dalį praėjus metams po projekto finansavimo pabaigos.
Mokyklos nelankančių mokinių dalis yra mokyklos nelankančių mokinių skaičius, padalytas iš bendro mokykloje besimokančių mokinių skaičiaus ir padaugintas iš 100 proc. |
Pirminiai šaltiniai: mokyklos direktoriaus ar jo įgalioto asmens patvirtintas raštas, kuriame nurodomas mokyklos nelankančių mokinių dalies pokytis, palyginti su projekto veiklų įgyvendinimo pradžios duomenimis (remiantis Švietimo valdymo informacinės sistemos ataskaitų ir Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos (NEMIS) duomenimis apie mokyklos nelankančių vaikų skaičių).
Raštą praėjus metams po projekto finansavimo pabaigos projekto vykdytojas teikia įgyvendinančiajai institucijai, o ši apibendrintą informaciją teikia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus metams po projekto finansavimo pabaigos patvirtinamas raštas, kuriame nurodomas mokyklos nelankančių mokinių dalies pokytis. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. |
|
| R.S.385 |
„Studentų, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose, dalis“ |
Procentai |
Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).
Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.
ESF – Europos socialinis fondas.
Studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba rengiant disertaciją (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).
Užsienio aukštoji mokykla – ne Lietuvoje registruota ir ne Lietuvoje veikianti aukštoji mokykla.
|
Įvedamasis |
Skaičiuojamas studentų, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose, skaičių dalijant iš bendro aukštųjų mokyklų studentų skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: projektų (produkto stebėsenos rodiklio P.S.385 „Studentai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose“ pasiekimai) duomenys, Švietimo valdymo informacinė sistema (duomenys apie bendrą aukštųjų mokyklų studentų skaičių Lietuvoje).
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai remiantis produkto stebėsenos rodiklio P.S.385 „Studentai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose“ pasiekimais ir Švietimo valdymo sistemos duomenimis apie bendrą aukštųjų mokyklų studentų skaičių apskaičiuojama stebėsenos rodiklio reikšmė, pasiekta iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. |
|
| R.S.387 |
„Aukštųjų mokyklų, kurioms pagal veiksmų programą ESF lėšomis buvo atliktas išorinis vertinimas, dalis“ |
Procentai |
Aukštoji mokykla – universitetas ir kolegija (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).
Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.
ESF – Europos socialinis fondas.
Aukštųjų mokyklų veiklos išorinis vertinimas apima visas jų statutuose (įstatuose, nuostatuose) nurodytas veiklos sritis ir remiasi šiais kriterijais: veiklos atitiktimi statutuose (įstatuose, nuostatuose) nurodytai misijai, mokslo ir studijų tarptautiniam lygiui, studijų rezultatų vertinimo atitiktimi nustatytiems reikalavimams, akademinės etikos ir procedūrų reikalavimų vykdymo, valstybės biudžeto lėšų naudojimo veiksmingumo kriterijais ir veiklos atitiktimi teisės aktų nustatytiems reikalavimams (šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimas Nr. 1317 „Dėl Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos ir aukštųjų mokyklų akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“).
Išorinio vertinimo tvarka nustatyta Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-01-135 „Dėl Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos patvirtinimo“. |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas aukštųjų mokyklų, kurioms pagal veiksmų programą ESF lėšomis buvo atliktas išorinis vertinimas, skaičių dalijant iš bendro aukštųjų mokyklų skaičiaus Lietuvoje ir dauginant iš 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: projektų (produkto stebėsenos rodiklis P.S.390 „Aukštosios mokyklos, kurioms pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliktas išorinis vertinimas“ pasiekimai) duomenys, Švietimo valdymo informacinė sistema (duomenys apie bendrą aukštųjų mokyklų skaičiaus Lietuvoje).
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai remiantis produkto stebėsenos rodiklio P.S.390 „Aukštosios mokyklos, kurioms pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliktas išorinis vertinimas“ pasiekimais ir Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis apie bendrą aukštųjų mokyklų skaičių Lietuvoje apskaičiuojama stebėsenos rodiklio reikšmė, pasiekta iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą, apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. |
|
| R.S.388 |
„Asmenų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose baigė doktorantūros studijas, dalis“ |
Procentai |
ESF – Europos socialinis fondas.
ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamos doktorantūros studijos.
Doktorantūra – trečioji studijų pakopa. Doktorantūrą gali vykdyti universitetai arba universitetai kartu su mokslinių tyrimų institutais (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B *100 proc. |
Pirminiai šaltiniai: mokslo ir studijų institucijų atestacijos komisijos ar doktorantūros komiteto protokolai, patvirtinti įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu patvirtinamas mokslo ir studijų institucijos atestacijos komisijos ar doktorantūros komiteto protokolas, kuriame nurodoma, kad asmuo baigė doktorantūros studijas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.S.388-1 |
B – bazinis rodiklis (susietasis): „Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose doktorantūros studijoms“ |
Skaičius |
Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.394 „Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose doktorantūrai“ pasiekimą. |
||||||
| R.S.388-2 |
P – pokyčio (kintamasis): „Asmenys, kurie po dalyvavimo ESF veiklose baigė doktorantūros studijas“ |
Skaičius |
Sumuojami asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose baigė doktorantūros studijas (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
||||||
| R.S.392 |
„Asmenų, kurie įgijo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją po dalyvavimo ESF veiklose, dalis“ |
Procentai |
Asmenų grupė apima dirbančius asmenis, turinčius ne aukštesnį kaip profesinį išsilavinimą, suaugusiuosius, nebaigusius bendrojo ugdymo programos, 40 metų amžiaus ir vyresnius asmenis, neturinčius aukštojo išsilavinimo.
ESF – Europos socialinis fondas.
ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojami mokymai pagal formaliojo švietimo programas ar modulius.
Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc. |
Pirminiai šaltiniai: diplomų ir (arba) pažymėjimų sąrašai, patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinęs projekto veiklas asmuo įgyja kvalifikaciją ar baigia formaliojo švietimo modulį ir užregistruojamas diplomas ir (arba) pažymėjimas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| R.S.392-1 |
B – bazinis rodiklis (susietasis): „Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal formaliojo švietimo programas ar modulius“ |
Skaičius |
Reikšmė automatiškai nurodoma pagal produkto stebėsenos rodiklio P.S.404 „Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal formaliojo švietimo programas ar modulius“ pasiekimą. |
||||||
| R.S.392-2 |
P – pokyčio (kintamasis): „Asmenys, kurie įgijo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją po dalyvavimo ESF veiklose“ |
Skaičius |
Sumuojami asmenys, kurie baigę dalyvauti ESF veiklose įgijo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
||||||
| R.S.393 |
„Sėkmingai mokymus baigusių asmenų, kurie taiko įgytas žinias darbe, dalis praėjus ne mažiau kaip 6 mėn., bet ne daugiau kaip 24 mėn. po dalyvavimo ESF veiklose“ |
Procentai |
ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojami mokymai, kurie vykdomi pagal kvalifikaciją arba kompetencijas suteikiančias programas.
Kvalifikacija – formalus vertinimo ir pripažinimo proceso rezultatas, kuris pasiekiamas, kai atsakinga institucija nustato, kad asmens mokymosi rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisija, Europos kvalifikacijų sistema: http://ec.europa.eu/eqf/terms_en.htm).
Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Sėkmingai mokymus baigęs asmuo – asmuo, kuris, baigęs dalyvauti ESF veiklose (mokymuose), taiko įgytas žinias darbe.
Žinių taikymo laikotarpis apima nuo 6 mėn. iki 24 mėn. po asmens dalyvavimo ESF veiklose (mokymuose) pabaigos. |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas atliekant tyrimą (apklausą), naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį investicinio prioriteto lygiu.
|
Pirminiai šaltiniai: tyrimo (apklausos) ataskaita.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai tyrimo (apklausos) metu asmuo deklaruoja, kad jis taiko įgytas žinias darbe praėjus ne mažiau kaip 6 mėn., bet ne daugiau kaip 24 mėn. po dalyvavimo ESF veiklose (mokymuose) pabaigos. |
Už tyrimo (apklausos) atlikimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra). |
|
| R.S.404 |
„Išlaidų, apmokamų taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus ESF projektuose, dalis nuo visų apmokamų ESF projektų išlaidų“ |
Procentai |
ESF projektas – projektas, kurio įgyvendinimas yra finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Apmokėtos išlaidos – pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidos.
Supaprastintas išlaidų apmokėjimo būdas – išlaidų apmokėjimas pagal fiksuotuosius įkainius, fiksuotąsias sumas arba taikant fiksuotąją normą. (šaltinis: 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320)). |
Įvedamasis |
Išlaidų dalis (procentais), kuri buvo apmokėta taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, kai įgyvendinami ESF projektai, skaičiuojama taip: įgyvendinant ESF projektus apmokėtų išlaidų, taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, suma dalijama iš visos ESF projektų lėšų sumos, o gautas skaičius dauginamas iš 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: Finansų ministerijos atlikto tyrimo ataskaita (suvestinė).
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).
|
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasibaigus ataskaitiniams (kalendoriniams) metams Finansų ministerija atlieka tyrimą, kurio metu nustato išlaidų, apmokėtų taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, kai įgyvendinami ESF projektai, dalį. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą yra atsakingi projektų vykdytojai.
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
|
|
| R.S.405 |
„Išlaidų, apmokamų taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus ERPF projektuose, dalis nuo visų apmokamų ERPF projektų išlaidų“ |
Procentai |
ERPF projektas – projektas, kurio įgyvendinimas yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Apmokėtos išlaidos – pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidos.
Supaprastintas išlaidų apmokėjimo būdas – išlaidų apmokėjimas pagal fiksuotuosius įkainius, fiksuotąsias sumas arba taikant fiksuotąją normą. (šaltinis: 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320)). |
Įvedamasis |
Išlaidų dalis (procentais), kuri buvo apmokėta taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, kai įgyvendinami ERPF projektai, skaičiuojama taip: įgyvendinant ERPF projektus apmokėtų išlaidų, taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, suma dalijama iš visos ERPF projektų lėšų sumos, o gautas skaičius dauginamas iš 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: Finansų ministerijos atlikto tyrimo ataskaita (suvestinė).
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).
|
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasibaigus ataskaitiniams (kalendoriniams) metams Finansų ministerija atlieka tyrimą, kurio metu nustato išlaidų, apmokėtų taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, kai įgyvendinami ERPF projektai, dalį. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą yra atsakingi projektų vykdytojai.
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
|
|
| R.S.406 |
„Išlaidų, apmokamų taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus SaF projektuose, dalis nuo visų apmokamų SaF projektų išlaidų“ |
Procentai |
SaF projektas – projektas, kurio įgyvendinimas yra finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Apmokėtos išlaidos – pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidos.
Supaprastinti išlaidų apmokėjimo būdai – išlaidų apmokėjimas pagal fiksuotuosius įkainius, fiksuotąsias sumas arba taikant fiksuotąją normą (šaltinis: 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320)). |
Įvedamasis |
Išlaidų dalis (procentais), kuri apmokėta taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, kai įgyvendinami SaF projektai, skaičiuojama taip: įgyvendinant SaF projektus apmokėtų išlaidų, taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, suma dalijama iš visos SaF projektų lėšų sumos, o gautas skaičius dauginamas iš 100 proc.
|
Pirminiai šaltiniai: Finansų ministerijos atlikto tyrimo ataskaita (suvestinė).
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).
|
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasibaigus ataskaitiniams (kalendoriniams) metams Finansų ministerija atlieka tyrimą, kurio metu nustato išlaidų, apmokėtų taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, kai įgyvendinami SaF projektai, dalį. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą yra atsakingi projektų vykdytojai.
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
|
|
| R.S.407 |
„ES fondus administruojančio personalo kaita“ |
Procentai |
Europos Sąjungos struktūrinius fondus administruojantis personalas – valstybės tarnautojai ir pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai, kuriems nustatytos funkcijų sąsajos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimu.
|
Automatiškai apskaičiuojamas |
Europos Sąjungos fondus administruojančio personalo kaita skaičiuojama pagal formulę: P / B * 100 proc. |
Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo pažyma ar raštas, kuriuo patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasibaigus ataskaitiniams (kalendoriniams) metams projekto vykdytojas apskaičiuoja iki ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.
Projekto vykdytojas duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę atnaujina vieną kartą per kalendorinius metus, ne vėliau kaip per mėnesį po ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos, mokėjimo prašyme, kuriame nedeklaruojamos patirtos išlaidos.
|
|
| R.S.407-1 |
B – bazinis stebėsenos rodiklis (kintamasis): „Faktiškai dirbančių valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų skaičius“ |
Skaičius |
Valstybės tarnautojas ir pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas – asmuo, kuriam nustatytos funkcijų sąsajos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimu.
Faktiškai dirbančių valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų skaičius – ataskaitinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigoje (gruodžio 31 d.) projekto vykdytojo institucijoje faktiškai dirbančių valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų, kuriems nustatytos funkcijų sąsajos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimu, skaičius.
|
Sumuojami nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigos (gruodžio 31 d.) projekto vykdytojo institucijoje faktiškai dirbantys valstybės tarnautojai ir pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai, kuriems nustatytos funkcijų sąsajos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimu (asmenų skaičius). |
|||||
| R.S.407-2 |
P – pokyčio stebėsenos rodiklis (kintamasis): „Savo noru išėjusių asmenų skaičius“ |
Skaičius |
Savo noru išėjęs asmuo: – valstybės tarnautojas, atleistas iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį; – pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, atleistas iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį.
|
Sumuojami nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigos (gruodžio 31 d.) savo noru iš darbo išėję valstybės tarnautojai ir pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai, kuriems nustatytos funkcijų sąsajos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimu (asmenų skaičius). |
|||||
| R.S.408 |
„Dalis potencialių pareiškėjų, kuriuos tenkina turima informacija“ |
Procentai |
Potencialus pareiškėjas – projektą įgyvendinti siekiantis juridinis asmuo, atitinkantis už veiksmų programos priemonės įgyvendinimą atsakingos institucijos nustatytas finansavimo teikimo sąlygas.
Informacija – Europos Sąjungos investicinius fondus administruojančių institucijų potencialiems pareiškėjams teikiama informacija apie veiksmų programos teikiamas galimybes ir reikalavimus. |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas atliekant potencialių pareiškėjų nuomonės tyrimą, kurio metu nustatoma potencialių pareiškėjų, kuriuos tenkina turima informacija, dalis (procentais) nuo visų potencialių pareiškėjų skaičiaus. |
Pirminiai šaltiniai: potencialių pareiškėjų nuomonės tyrimo ataskaita.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Finansų ministerijos užsakymu atliekamas potencialių pareiškėjų nuomonės tyrimas, kurio metu yra apskaičiuojama iki praėjusių kalendorinių metų pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.
|
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą (atliekant tyrimą) ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
|
|
| R.S.409 |
„Dalis projektų vykdytojų, kuriems pakanka informacijos, kaip tinkamai įgyvendinti projektą“ |
Procentai |
Projekto vykdytojas – viešasis ar privatusis juridinis asmuo, atsakingas už projektų inicijavimą ir įgyvendinimą.
Informacija – Europos Sąjungos investicinius fondus administruojančių institucijų projektų vykdytojams teikiama metodinė informacija apie projektų įgyvendinimą. |
Įvedamasis |
Skaičiuojamas atliekant projektų vykdytojų nuomonės tyrimą, kurio metu nustatoma projektų vykdytojų, kuriems pakanka informacijos, kaip tinkamai įgyvendinti projektą, dalis (procentais) nuo visų projektų vykdytojų skaičiaus. |
Pirminiai šaltiniai: projektų vykdytojų nuomonės tyrimo ataskaita.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Finansų ministerijos užsakymu atliekamas projektų vykdytojų nuomonės tyrimas, kurio metu yra apskaičiuojama iki praėjusių kalendorinių metų pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą (atliekant tyrimą) ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
|
|
| R.S.410 |
„Įgyvendintos rekomendacijos“ |
Procentai |
Rekomendacijos – atliekant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo vertinimus, galutinėse vertinimo ataskaitose ekspertų pateikti siūlymai dėl vertinamo objekto tobulinimo. |
Įvedamasis |
Skaičiuojama įgyvendintų rekomendacijų dalis (procentais) nuo bendro atliekant vertinimus pateiktų rekomendacijų skaičiaus. |
Pirminiai šaltiniai: Finansų ministerijos prašymu ministerijų teikiama ir (arba) 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemio (SFMIS2014) vertinimo rekomendacijų duomenų bazėje suvedama informacija apie vertinimo rekomendacijų įgyvendinimą.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma pagal ministerijų pateiktą informaciją apie vertinimo rekomendacijų įgyvendinimą. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija. |
|
| R.S.411 |
„Dalis gyventojų, teigiančių, kad ES investicijos padeda siekti teigiamų socialinių ir ekonominių pokyčių šalyje ir prisideda prie gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo“ |
Procentai |
Gyventojas – nuolatinis Lietuvos gyventojas, kurio sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
ES investicijos – lėšos, skirtos socialiniams ir ekonominiams skirtumams tarp Europos Sąjungos valstybių narių ar atskirų regionų nuosekliai mažinti.
|
Įvedamasis |
Skaičiuojamas atliekant visuomenės nuomonės tyrimą, kurio metu nustatoma gyventojų, kurie teigia, kad Europos Sąjungos investicijos padeda siekti teigiamų socialinių ir ekonominių pokyčių šalyje ir prisideda prie gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo, dalis (procentais) nuo visų šalies gyventojų. |
Pirminiai šaltiniai: visuomenės nuomonės tyrimo ataskaita.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Finansų ministerijos užsakymu atliekamas visuomenės nuomonės tyrimas, kurio metu yra apskaičiuojama iki praėjusių kalendorinių metų pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą (atliekant tyrimą) ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
|
|
| III SKYRIUS. BENDRIEJI PRODUKTO STEBĖSENOS RODIKLIAI |
|||||||||
| P.B.201 |
„Investicijas gaunančių įmonių skaičius“ |
Įmonės |
Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).
Nauja įmonė – įmonė, sukurta ne anksčiau kaip prieš trejus metus (imtinai) iki projekto sutarties tarp įmonės ir įgyvendinančiosios institucijos ar paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutarties (kai įgyvendinamos finansinės priemonės) tarp įmonės ir finansinės priemonės valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas, pasirašymo dienos. Nauja įmone nelaikoma įmonė, jei pasikeitė tik jos teisinė forma.
Investicijos – bet kokios formos parama iš Europos regioninės plėtros fondo (neatsižvelgiant į tai, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne).
Valstybės pagalba – valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikiama pagalba, dėl kurios, palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipoma konkurencija arba galima ją iškraipyti ir kuri yra nesuderinama su vidaus rinka, kai daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, išskyrus tuos atvejus, kai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 str. 1 d. nustato kitaip.
Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.
Kitos formos nei subsidija finansinė parama –įmonėms teikiamas finansavimas įgyvendinant finansines priemones.
Nefinansinė parama – parama, kuri teikiama be tiesioginio finansinio lėšų pervedimo (pavyzdžiui, rekomendacijos, konsultacijos, įmonių inkubatorių paslaugos ir t. t.).
|
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas automatiškai sumuojant pasiektas toliau nurodytų stebėsenos rodiklių reikšmes: - „Subsidijas gaunančių įmonių skaičius“. - „Kitos formos nei subsidija finansinę paramą gaunančių įmonių skaičius“. - „Nefinansinę paramą gaunančių įmonių skaičius“. - „Naujų įmonių, gavusių investicijų, skaičius“.
Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygiu pašalinamos besidubliuojančios įmonės. |
Pirminiai šaltiniai: projekto sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir įgyvendinančiosios institucijos); paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir finansinių priemonių valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigimas); paslaugų perdavimo–priėmimo aktai, sąskaitos faktūros, konsultacijas gavusių įmonių sąrašai ar kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad įmonė pasinaudojo nefinansine parama.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai; kai įgyvendinamos finansinės priemonės, – ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. |
Kai įmonė gauna subsidiją, stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone pasirašoma projekto sutartis.
Kai įmonė gauna kitos formos nei subsidija finansinę paramą, stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone pasirašoma paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis.
Kai įmonė gauna nefinansinę paramą, stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu įmonė gauna nefinansinę paramą ir dokumentą, kuriuo tai patvirtinama. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.202 |
„Subsidijas gaunančių įmonių skaičius“ |
Įmonės |
Šis rodiklis yra stebėsenos rodiklio „Investicijas gaunančių įmonių skaičius“ pogrupis.
Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).
Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.
Neįskaičiuojamos palūkanų subsidijos, kurioms taikomos finansinių priemonių įgyvendinimo nuostatos. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įmones, kurios gavo subsidijų.
Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygiu pašalinamos besidubliuojančios įmonės. |
Pirminiai šaltiniai: projekto sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir įgyvendinančiosios institucijos) (kopija).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos įmonės kodas. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone pasirašoma projekto sutartis. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.203 |
„Kitos formos nei subsidija finansinę paramą gaunančių įmonių skaičius“ |
Įmonės |
Šis rodiklis yra stebėsenos rodiklio „Investicijas gaunančių įmonių skaičius“ pogrupis.
Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).
Kitos formos nei subsidija finansinė parama –įmonėms teikiamas finansavimas įgyvendinant finansines priemones.
Finansinė priemonė – veiksmų programoje nustatytiems tikslams siekti skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojama priemonė, įgyvendinama teikiant paskolas, garantijas, investicijas į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą arba kitokias rizikos pasidalijimo priemones. Paskola, garantija, investicija į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą, rizikos pasidalijimo priemonė apibrėžtos 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL 2012 L 298, p. 1) 2 straipsnyje (šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“).
Taip pat įskaičiuojamos palūkanų subsidijos, kurioms taikomos finansinių priemonių įgyvendinimo nuostatos. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įmones, kurios gavo kitos formos nei subsidija finansinę paramą.
Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygiu pašalinamos besidubliuojančios įmonės. |
Pirminiai šaltiniai: paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir finansinių priemonių valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas) (kopija).
Antriniai šaltiniai: ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę ketvirtinėse ataskaitose papildomai yra nurodomas kiekvienos įmonės kodas. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone pasirašoma paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.204 |
„Nefinansinę paramą gaunančių įmonių skaičius“ |
Įmonės |
Šis rodiklis yra stebėsenos rodiklio „Investicijas gaunančių įmonių skaičius“ pogrupis.
Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).
Nefinansinė parama – parama, kuri teikiama be tiesioginio finansinio lėšų pervedimo (pavyzdžiui, rekomendacijos, konsultacijos, įmonių inkubatorių paslaugos ir t. t.). Neįskaičiuojama finansinė parama, teikiama įgyvendinant finansines priemones . |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įmones, kurios gavo nefinansinę paramą.
Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygiu pašalinamos besidubliuojančios įmonės. |
Pirminiai šaltiniai:
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos įmonės kodas. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu įmonė gauna nefinansinę paramą ir dokumentą, kuriuo tai patvirtinama. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.205 |
„Naujų įmonių, gavusių investicijas, skaičius“ |
Įmonės |
Šis rodiklis yra stebėsenos rodiklio „Investicijas gaunančių įmonių skaičius“ pogrupis.
Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).
Nauja įmonė – įmonė, sukurta ne anksčiau kaip prieš trejus metus (imtinai) iki projekto sutarties tarp įmonės ir įgyvendinančiosios institucijos ar paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutarties (kai įgyvendinamos finansinės priemonės) tarp įmonės ir finansinių priemonių valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas, pasirašymo dienos. Nauja įmone nelaikoma įmonė, jei pasikeitė tik jos teisinė forma.
Investicijos – bet kokios formos parama iš Europos regioninės plėtros fondo (neatsižvelgiant į tai, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne), siekiant palaikyti arba sukurti naujas įmones.
Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.
Kitos formos nei subsidija finansinė parama –įmonėms teikiamas finansavimas įgyvendinant finansines priemones.
Nefinansinė parama – parama, kuri teikiama be tiesioginio finansinio lėšų pervedimo (pavyzdžiui, rekomendacijos, konsultacijos, įmonių inkubatorių paslaugos ir t. t.).
|
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant naujas įmones, kurios gavo investicijas.
Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygiu pašalinamos besidubliuojančios įmonės. |
Pirminiai šaltiniai: įmonės steigimo dokumentai arba išrašai iš VĮ Registro centro; projekto sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir įgyvendinančiosios institucijos); paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir finansinės priemonės valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas); paslaugų perdavimo–priėmimo aktai, sąskaitos faktūros (kopijos), konsultacijas gavusių įmonių sąrašai ar kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad įmonė pasinaudojo nefinansine parama.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai; kai įgyvendinamos finansinės priemonės, – ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose arba ketvirtinėse ataskaitose papildomai yra nurodomas kiekvienos įmonės kodas ir sukūrimo data. |
Kai įmonė gauna subsidiją, stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone pasirašoma projekto sutartis.
Kai įmonė gauna kitos formos nei subsidija finansinę paramą, stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone pasirašoma paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis.
Kai įmonė gauna nefinansinę paramą, stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu įmonė gauna nefinansinę paramą ir dokumentą, kuriuo tai patvirtinama. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.206 |
„Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą įmonėms (subsidijos)“ |
Eur |
Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).
Privačios investicijos – projekto vykdytojo privatus indėlis į remiamą projektą, kuriam suteikiama valstybės pagalba, o paramos forma yra subsidijos, įskaitant netinkamas finansuoti projekto išlaidas.
Valstybės pagalba – valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikiama pagalba, dėl kurios, palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipoma konkurencija arba galima ją iškraipyti ir kuri yra nesuderinama su vidaus rinka, kai daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, išskyrus tuos atvejus, kai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 str. 1 d. nustato kitaip.
Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.
Neįskaičiuojamos palūkanų subsidijos, kurioms taikomos finansinių priemonių įgyvendinimo nuostatos. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojama įgyvendinant projekto veiklas pritrauktų privačių investicijų suma.
|
Pirminiai šaltiniai: sąskaitos faktūros (kopijos), apmokėjimo įrodymo dokumentai, teikiamos išlaidų pagrindimo ataskaitos ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinamos projekto vykdytojo privačios investicijos į projektą.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinamos privačios investicijos į projektą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.207 |
„Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą įmonėms (ne subsidijos)“ |
Eur |
Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).
Kitos formos nei subsidija finansinė parama –įmonėms teikiamas finansavimas įgyvendinant finansines priemones.
Finansinė priemonė – veiksmų programoje nustatytiems tikslams siekti skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojama priemonė, įgyvendinama teikiant paskolas, garantijas, investicijas į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą arba kitokias rizikos pasidalijimo priemones. Paskola, garantija, investicija į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą, rizikos pasidalijimo priemonė apibrėžtos 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL 2012 L 298, p. 1) 2 straipsnyje (šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“).
Privačios investicijos – finansinių priemonių valdytojų ir (ar) finansinės priemonės valdytojo, jei fondų fondas nesteigiamas, privačiomis lėšomis galutiniams naudos gavėjams išmokėtos sumos pagal sudarytas paskolų (finansinės nuomos (lizingo) ar pan.) sutartis, investicijų dalis, kurią sudaro finansinių priemonių valdytojų ir (ar) finansinės priemonės valdytojo, jei fondų fondas nesteigiamas, ir privačių investuotojų privačios lėšos, investuotos į įmonių akcinį kapitalą arba iš dalies akcinį kapitalą, arba išmokėtos paskolos, už kurias suteiktos garantijos.
Įskaičiuojamos palūkanų subsidijos, kurioms taikomos finansinių priemonių įgyvendinimo nuostatos. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojama įgyvendinant projekto veiklas pritrauktų privačių investicijų suma. |
Pirminiai šaltiniai: finansinių priemonių valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas, teikiamos ataskaitos.
Antriniai šaltiniai: ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinamos privačios investicijos į projektą, pagal kurį įmonės gauna kitos formos nei subsidija finansinę paramą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.209 |
„Numatomų apsilankymų remiamuose kultūros ir gamtos paveldo objektuose bei turistų traukos vietose skaičiaus padidėjimas“ |
Apsilankymai per metus |
Numatomų apsilankymų skaičiaus padidėjimas – iš anksto apskaičiuotas numatomų apsilankymų objektuose, kurie yra plėtojami siekiant pritraukti ir priimti lankytojus darnaus turizmo tikslais, taip pat ir tuose objektuose, kuriuose nėra vykdoma turistinė veikla (pavyzdžiui, gamtos parkuose, muziejuose ar kituose objektuose, kuriuose vykdoma kultūrinė veikla), skaičiaus padidėjimas per vienus metus baigus įgyvendinti projektą. Vienas lankytojas gali apsilankyti kelis kartus ir todėl skaičiuojamas kelis kartus; lankytojų grupės apsilankymai skaičiuojami pagal šios grupės narių skaičių.
Kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti (šaltinis: Lietuvos Respublikos nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymas).
Gamtos paveldo objektai – saugomi gamtinio kraštovaizdžio objektai (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas). Apsilankymas – matavimo vienetas, taikomas lankytojui, esančiam žemės ar vandens teritorijoje (akvatorijoje) konkrečiu tikslu konkrečioje teritorijoje. Toks apsilankymo tikslas dažniausiai būna rekreacija (poilsis) gamtinėse teritorijose arba gamtos ir kultūros objektų pažinimas (lankymas, apžiūrėjimas) (šaltinis: Lietuvos saugomų teritorijų monitoringo programa, patvirtinta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-114 „Dėl Lietuvos saugomų teritorijų monitoringo programos patvirtinimo“). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Numatomas apsilankymų skaičiaus padidėjimas projekto lygiu skaičiuojamas pagal atitinkamos ministerijos reikalavimus, nustatytus projektų finansavimo sąlygų apraše (pavyzdžiui, siektiną minimalų apsilankymų objekte skaičiaus padidėjimą ar pan.).
Faktinis apsilankymų skaičius per vienus metus po projekto užbaigimo neskaičiuojamas.
|
Pirminiai šaltiniai investicijų projektas arba objekto tvarkymo techninė užduotis, kurioje numatomas lankytojų objekte skaičiaus padidėjimas, priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.
Antriniai šaltiniai mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas dėl objekto, kurio investicijų projekte arba tvarkymo techninėje užduotyje buvo numatytas apsilankymų skaičiaus padidėjimas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.210 |
„Namų ūkiai, kurių teritorijos projektų metu padengtos plačiajuosčiu ryšiu (30 Mbps ir daugiau)“ |
Namų ūkiai |
Namų ūkis, kurio teritorija įgyvendinant projektus padengta plačiajuosčiu ryšiu (30 Mbps ir daugiau), – namų ūkis, kuris dėl įgyvendinamo projekto įgijo galimybę gauti interneto prieigą (su ne mažesne kaip 30Mbps duomenų perdavimo sparta), o anksčiau turėjo tik ribotą prieigą arba visai jos neturėjo.
Skaičiuojami namų ūkiai, turintys galimybę prisijungti prie plačiajuosčio ryšio, o ne šiuose namų ūkiuose gyvenantys asmenys, nuo kurių pasirinkimo priklauso, ar jie faktiškai jungsis prie plačiajuosčio ryšio ar ne.
Naujos kartos interneto prieigos galimybę turi namų ūkiai, esantys naujos kartos plačiajuosčio ryšio aprėpties zonoje, kuri apima: 1) teritoriją, esančią 4 km spinduliu nuo bokšto, iki kurio nutiesta šviesolaidinė kabelinė linija; 2) teritoriją, esančią 0,5 km spinduliu nuo šviesolaidžio (arba savo galimybėmis jai ekvivalenčios infrastruktūros) paskirstymo taško; 3) miestų ir gyvenviečių, kur įdiegtas FTTH tinklas, teritorijas (šaltinis: Lietuvos Respublikos naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014–2020 m. planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 3-410-(E) „Dėl Lietuvos Respublikos naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014–2020 m. plano patvirtinimo“). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant namų ūkius, kuriems įgyvendinant projekto veiklas sudarytos galimybės naudotis 30 Mbps ir spartesniu plačiajuosčiu ryšiu. |
Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo atlikto tyrimo ataskaita.
Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai per dvejus metus po projekto finansavimo pabaigos projekto vykdytojas atlieka tyrimą, kuriame nurodoma pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.212 |
„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų geležinkelio TEN-T tinkle linijų ilgis“ |
km |
Geležinkelio kelių rekonstravimas (patobulinimas) – geležinkelių sistemos struktūrinio posistemio arba jo dalies pakeitimas, kuriuo pagerinami struktūrinio posistemio eksploataciniai parametrai (šaltinis: Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“). Geležinkelio kelių atnaujinimas – geležinkelių sistemos struktūrinio posistemio arba jo dalies pakeitimas, kuriuo nėra pakeičiami struktūrinio posistemio eksploataciniai parametrai (šaltinis: Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“).
Stebėsenos rodiklis neskaičiuojamas tuose geležinkelių keliuose, kuriuose įgyvendinant projekto veiklas buvo diegiamos tik perspėjimo sistemos (pavyzdžiui, užtikrinant suderinamumą su Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS).
TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas rekonstruotų (patobulintų) ir atnaujintų geležinkelio TEN-T tinklo kelių ilgis (km). |
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą ir Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos išduotas leidimas pradėti naudoti naują, atnaujintą ar patobulintą struktūrinį posistemį Lietuvos Respublikoje (jei toks leidimas reikalingas) (kopijos).
Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriuose nurodomas nutiestų naujų, atnaujintų ir patobulintų esamų geležinkelio kelių ilgis (km), ir Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos išduoda leidimą pradėti naudoti patobulintą struktūrinį posistemį Lietuvos Respublikoje (jei toks leidimas reikalingas). |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.213 |
„Bendras naujai nutiestų kelių TEN-T tinkle ilgis“ |
km |
Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).
Kelio tiesimas – naujo kelio ar jo ruožo statymas nauja trasa, miesto, kaimo gyvenamosios vietovės aplinkkelio su visais kelio statiniais tiesimas, tilto, viaduko ar kitokio statinio statyba, buvusio statinio rekonstravimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).
Tais atvejais, kai įgyvendinant projekto veiklas anksčiau egzistavusio kelio pajėgumai ir kokybė buvo pagerinti taip smarkiai, kad šis kelias įgijo aukštesnę klasifikaciją (pavyzdžiui, valstybinio kelio ar pan.), šis kelias negali būti tuo pačiu metu įskaičiuojamas į produkto stebėsenos rodiklio P.B.214 „Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis“ arba P.B.2015 „Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių TEN-T tinkle ilgis“ pasiektą reikšmę.
TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas naujai nutiestų TEN-T tinklo kelių ruožų ilgis (km), išmatavus kelio ašinės linijos ilgį (kelio išilginio profilio ilgį), įskaitant šioje ašyje esančius tiltus, viadukus, estakadas, tunelius ir kitus kelio statinius. |
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą (kopijos).
Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriuose nurodomas nutiestų naujų kelių ilgis (km). |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.214 |
„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis“ |
km |
Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).
Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).
Rekonstruotas arba atnaujintas kelias – kelias, kurio pajėgumai arba kokybė (įskaitant saugumo standartus) buvo pagerinti įgyvendinant projekto veiklas. Jei rekonstravimas arba atnaujinimas yra reikšmingas tiek, kad dėl jo kelias gali būtų traktuojamas kaip naujas kelias, jis turi būti skaičiuojamas naudojant stebėsenos rodiklį „Bendras naujai nutiestų kelių ilgis“.
|
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas rekonstruotų kelių ruožų ilgis (km), išmatavus kelio ašinės linijos ilgį (kelio išilginio profilio ilgį), įskaitant šioje ašyje esančius tiltus, viadukus, estakadas, tunelius ir kitus kelio statinius.
Į šio stebėsenos rodiklio pasiektą reikšmę taip pat įskaičiuojamos produkto stebėsenos rodiklio P.B.215 „Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių TEN-T tinkle ilgis“ pasiektos reikšmės. |
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą (kopijos).
Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriuose nurodomas rekonstruotų kelių ilgis (km). |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.215 |
„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių TEN-T tinkle ilgis“ |
km |
Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).
Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).
Rekonstruotas arba atnaujintas kelias – kelias, kurio pajėgumai arba kokybė (įskaitant saugumo standartus) buvo pagerinti įgyvendinant projekto veiklas. Jei rekonstravimas arba atnaujinimas yra reikšmingas tiek, kad dėl jo kelias gali būtų traktuojamas kaip naujas kelias, jis turi būti skaičiuojamas naudojant produkto stebėsenos rodiklį P.B.213 „Bendras naujai nutiestų kelių TEN-T tinkle ilgis“.
TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas TEN-T tinklo rekonstruotų kelių ruožų ilgis (km), išmatavus kelio ašinės linijos ilgį (kelio išilginio profilio ilgį), įskaitant šioje ašyje esančius tiltus, viadukus, estakadas, tunelius ir kitus kelio statinius. Keliuose su skiriamąja juosta atskirai skaičiuojamas kiekvienos eismo krypties rekonstruotų ruožų ilgis. |
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą (kopijos).
Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriuose nurodomas rekonstruotų kelių ilgis. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.218 |
„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos“ |
Asmenys |
Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos, – asmenys, kuriems pradėtas tiekti vanduo per centralizuotą vandens tiekimo sistemą dėl įgyvendinant projekto veiklas padidintų geriamojo vandens gamybos (transportavimo) pajėgumų ir kurie anksčiau nebuvo prijungti prie šios sistemos arba jiems buvo tiekiamas standartų neatitinkantis vanduo.
Rodiklis rodo namų ūkiuose gyvenančius asmenis, kurie yra faktiškai prijungti (o ne turintys galimybę prisijungti) prie centralizuotos vandens tiekimo sistemos. Jis turi būti skaičiuojamas įgyvendinant rekonstrukcijos (tik vandens gerinimo įrenginių (toliau – VGĮ)) ir plėtros projektus, tačiau nėra tinkamas projektams, kuriais siekiama sukurti (pagerinti) irigacijos (drėkinimo) sistemas.
Geriamojo vandens tiekimas – geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (ar) vartotojams (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojamos pasiektos nacionalinių stebėsenos rodiklių P.N.050 „Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“ ir P.N.051 „Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių“ reikšmės, atimant gyventojų skaičių, kuris įskaičiuotas į abiejų minėtų nacionalinių rodiklių pasiektas reikšmes.
|
Pirminiai šaltiniai: geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo patvirtinti sudarytų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių, nurodant būstus, naujai prijungtus prie geriamojo vandens tiekimo tinklų, sąrašai ir VGĮ aptarnaujamų kvartalų, gatvių ir (arba) būstų sąrašai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai, ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovas patvirtina sudarytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių nurodant būstus, naujai prijungtus prie geriamojo vandens tiekimo tinklų, sąrašus ir VGĮ aptarnaujamų kvartalų, gatvių ir (arba) būstų sąrašus.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.219 |
„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos“ |
Gyventojų ekvivalentas |
Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos, –asmenys, kurių nuotekos per nuotekų transportavimo tinklą transportuojamos į nuotekų tvarkymo sistemą dėl įgyvendinant projektą pagerintų nuotekų tvarkymo (transportavimo) pajėgumų ir kurie anksčiau nebuvo prijungti prie nuotekų tvarkymo sistemos arba jiems buvo teikiamos standartų neatitinkančios nuotekų tvarkymo paslaugos. Rodiklis apima nuotekų tvarkymo kokybės gerinimą (nuotekų valymo įrenginių (toliau –NVĮ) statybą ir rekonstrukciją), bet neapima nuotekų tinklų rekonstrukcijos. Jis rodo namų ūkiuose gyvenančius asmenis, kurie yra faktiškai prijungti (o ne turintys galimybę prisijungti) prie nuotekų tvarkymo sistemos.
Nuotekų tvarkymas – nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir (ar) valant susidariusių atliekų (dumblo) tvarkymas (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).
Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojamos pasiektos nacionalinių stebėsenos rodiklių P.N.053 „Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“ ir P.N.054 „Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais“ reikšmės, atimant gyventojų skaičių, kuris įskaičiuotas į abiejų minėtų nacionalinių rodiklių pasiektas reikšmes.
|
Pirminiai šaltiniai vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo patvirtinti sudarytų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, naujai prijungtus prie nuotekų surinkimo tinklų, sąrašai ir NVĮ aptarnaujamų kvartalų, gatvių ir (arba) būstų sąrašai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai, ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai parengiami vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo patvirtinti sudarytų vandens tiekimo sutarčių, nurodant būstus, naujai prijungtus prie nuotekų surinkimo tinklų, sąrašai ir NVĮ aptarnaujamų kvartalų, gatvių ir (arba) būstų sąrašai.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.220 |
„Gyventojai, kuriems yra naudingos apsaugos nuo potvynių priemonės“ |
Asmenys |
Potvynis – laikinas žemės, kuri paprastai nėra po vandeniu, užtvinimas, pvz.: upių, ežerų, dirbtinių vandens telkinių, tarpinių vandenų, jūros pakrančių užtvinimas, taip pat teritorijų užtvinimas dėl hidrotechnikos statinių avarijų, išskyrus užtvinimą iš nuotakyno (šaltinis: Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1558 „Dėl Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“).
Apsaugos nuo potvynių priemonės – potvynių rizikos valdymo plane numatyta suvestinė priemonių ir jų prioritetų, padedančių siekti atitinkamų potvynių rizikos valdymo tikslų, įskaitant priemones, kurių imamasi pagal 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo 7 straipsnį, ir su potvyniais susijusias priemones, kurių imamasi pagal kitus Bendrijos teisės aktus (šaltinis: 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (OL 2007 L 288, p. 27).
Gyventojai, kuriems yra naudingos apsaugos nuo potvynių priemonės, – gyventojai (asmenys), kurie gyvena potvynio grėsmės teritorijose ir kuriems apsaugoti įgyvendinant projekto veiklas buvo įgyvendintos potvynio rizikos mažinimo priemonės. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant gyventojus (asmenis), kuriems yra naudingos apsaugos nuo potvynių priemonės.
Skaičiuojamas įvertinus vidutinio potvynio riziką, naudojant potvynių rizikos žemėlapiuose, potvynių rizikos valdymo planuose pateikiamą informaciją ir Lietuvos statistikos departamento duomenis apie gyventojų skaičių tam tikroje teritorijoje.
|
Pirminiai šaltiniai: įgyvendintų potvynio rizikos mažinimo priemonių priėmimo–perdavimo aktai ir (arba) statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai; potvynių rizikos valdymo planai, potvynių rizikos žemėlapiai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi įgyvendintų potvynio rizikos mažinimo priemonių priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.222
|
„Bendras rekultivuotos žemės plotas“ |
Hektarai |
Rekultivavimas – žemės apdorojimas siekiant atkurti jos patenkinamą būklę, ypač atsižvelgiant į grunto kokybę, augaliją ir gyvūniją, natūralias buveines, gėlo vandens sistemas, kraštovaizdį ir jo panaudojimo būdus (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).
Rekultivuota žemė – užteršta arba apleista žemė, kuri buvo išvalyta arba atkurta sudarant galimybes vykdyti joje ekonominę (išskyrus netinkamą, t. y. žemės ūkio arba miško) arba bendruomeninę veiklą.
|
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant rekultivuotą žemės plotą hektarais.
|
Pirminiai šaltiniai priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.
Antriniai šaltiniai mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.223 |
„Buveinių, kurių palankiai apsaugos būklei palaikyti ar atkurti, buvo skirtos investicijos, plotas“ |
Hektarai |
Buveinės, kurių palankiai apsaugos būklei palaikyti ar atkurti buvo skirtos investicijos, –įgyvendinant projekto veiklas atkurtos arba sukurtos teritorijos, siekiant pagerinti pažeidžiamų rūšių apsaugos būklę. Projektai gali būti vykdomi tiek „Natura2000“ teritorijoje, tiek už jos ribų, turint tikslą pagerinti tam tikrų rūšių, buveinių ar ekosistemų apsaugos būklę siekiant bioįvairovės ir užtikrinti ekosistemai naudingų paslaugų teikimą.
Natūrali buveinė – specifiniais abiotiniais ir biotiniais veiksniais pasižyminti aplinka, kurioje rūšis gyvena ar laikinai apsistoja bet kuriuo biologinio ciklo metu (šaltinis: Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas).
Palanki natūralios buveinės apsaugos būklė – būklė, kai natūralus buveinės arealas ir jos užimami plotai tame areale nekinta arba didėja, kai yra ir, tikėtina, ateityje neišnyks jos ilgalaikiam palaikymui būtina specifinė struktūra ir funkcijos, ir kai šiai buveinei būdingų rūšių apsaugos būklė yra palanki (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas buveinių, kurių palankiai apsaugos būklei palaikyti ar atkurti buvo skirtos investicijos, plotas hektarais.
Teritorijos, kurios palankiai apsaugos būklei palaikyti ar atkurti investicijos skirtos daugiau nei vieną kartą pagal tą patį projektą, plotas skaičiuojamas tik vieną kartą.
|
Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.225 |
„Tyrėjų, dirbančių pagerintoje tyrimų infrastruktūros bazėje, skaičius“ |
Visos darbo dienos ekvivalentai |
Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektams (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).
Tyrimų infrastruktūra – visuma viešų arba privačių išteklių, kurie reikalingi atliekant MTEP veiklą.
MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, suprantami taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.
Pagerinta tyrimų infrastruktūra – tyrimų infrastruktūra, kurios kokybė buvo pagerinta įgyvendinant projekto veiklas. Neįskaičiuojama tyrimų infrastruktūra, kuri įgyvendinant projekto veiklas buvo pakeista arba atnaujinta be kokybės pagerėjimo.
Pagerinta tyrimų infrastruktūra besinaudojantys tyrėjai – tyrėjai, kurių darbo vietos yra skirtos tiesioginiam MTEP veiklų vykdymui ir kurioms tiesioginį poveikį daro projekto veiklų įgyvendinimas.
Pagalbinis MTEP veiklų personalas (t. y. darbo vietos, kurios nėra skirtos tiesioginiam MTEP veiklų vykdymui) nėra skaičiuojamas.
Jei dėl įgyvendintų projekto veiklų yra įdarbinama daugiau tyrėjų, tai tyrimams skirtų darbo vietų skaičius turi būti padidintas, įskaičiuojant naujas darbo vietas.
Darbo vietos turi būti užimtos (tuščios darbo vietos nėra skaičiuojamos).
Darbo vietos gali būti visos darbo dienos, ne visos darbo dienos arba sezoninės. Ne visos darbo dienos arba sezoninės darbo vietos turi būti konvertuojamos į visos darbo dienos ekvivalentus.
Visos darbo dienos ekvivalentas – sąlyginis tyrėjų skaičius (visą darbo dieną dirbančių tyrėjų ekvivalentas), gaunamas perskaičiavus asmenis, dirbančius tiriamąjį darbą ne visą darbo dieną, į asmenų, dirbančių tiriamąjį darbą visą darbo dieną, skaičių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamento leidinyje „Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Lietuvoje 2013“: http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=3308).
Darbo laiko trukmė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio nuostatomis. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant tyrėjus, besinaudojančius įgyvendinant projekto veiklas pagerinta tyrimų infrastruktūra (visos darbo dienos ekvivalentais).
|
Pirminiai šaltiniai: darbo sutartys, įsakymai dėl darbuotojų paskyrimo MTEP veikloms vykdyti ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinamas pagerinta tyrimų infrastruktūra besinaudojančių tyrėjų skaičius (visos darbo dienos ekvivalentais).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje nustatomas įgyvendinant projekto veiklas pagerinta tyrimų infrastruktūra besinaudojančių tyrėjų skaičius (naudojant visos darbo dienos ekvivalentus). |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.226 |
„Įmonių, bendradarbiaujančių su tyrimų institucijomis, skaičius“ |
Įmonės |
Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).
Tyrimų institucija – organizacija, kurios pagrindinė veikla yra MTEP.
MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, suprantami taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.
Bendradarbiavimas – bent vienos įmonės ir bent vienos tyrimų institucijos esamas arba naujas bendradarbiavimas įgyvendinant MTEP projekto veiklas. Investicijas MTEP projekto veikloms įgyvendinti gali gauti abi bendradarbiaujančios šalys (įmonė ir tyrimų institucija) arba tik viena iš jų (įmonė arba tyrimų institucija), tačiau jos turi būti skirtos bendradarbiavimui.
Įmonės kilmė (Europos Sąjungos viduje ar už jos ribų) nėra svarbi. Jei viena įmonė tampa pagrindine įmone, o kitos įmonės – partneriais, rangovais ar subrangovais, bet vis tiek bendradarbiaujančiais su tyrimų institucija įgyvendinant MTEP projekto veiklas, turi būti skaičiuojamos visos įmonės. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įmones, kurios bendradarbiauja su tyrimų institucijomis įgyvendinant MTEP projekto veiklas.
Ta pati įmonė to paties projekto lygiu skaičiuojama vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: bendradarbiavimo susitarimai, sutartys ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinamas įmonės ir tyrimų institucijos bendradarbiavimas įgyvendinant MTEP projekto veiklas.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos įmonės kodas. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas dokumentas, kuriuo patvirtinamas įmonės ir tyrimų institucijos bendradarbiavimas įgyvendinant MTEP projekto veiklas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.227 |
„Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą inovacijoms arba MTEP projektams“ |
Eur |
Viešoji parama – subsidija iš Europos regioninės plėtros fondo (neatsižvelgiant į tai, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne).
Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.
Inovacija – naujų arba iš esmės patobulintų produktų (prekių ar paslaugų) arba procesų, naujų rinkodaros arba organizacinių metodų diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius (šaltinis: Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“).
MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, suprantami taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.
Privačios investicijos – projekto vykdytojo privatus indėlis į remiamą projektą, kuriam suteikiama valstybės pagalba, o paramos forma yra subsidijos, įskaitant netinkamas finansuoti projekto išlaidas.
Valstybės pagalba – valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikiama pagalba, dėl kurios, palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipoma konkurencija arba galima ją iškraipyti ir kuri yra nesuderinama su vidaus rinka, kai daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, išskyrus tuos atvejus, kai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 str. 1 d. nustato kitaip. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojama įgyvendinant inovacijų skatinimo arba MTEP projektą pritrauktų privačių investicijų suma. |
Pirminiai šaltiniai: sąskaitos faktūros (kopijos), apmokėjimo įrodymo dokumentai, teikiamos išlaidų pagrindimo ataskaitos ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinamos projekto vykdytojo privačios investicijos į MTEP arba inovacijų skatinimo projektą.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinamos privačios investicijos į inovacijų skatinimo arba MTEP projektą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.228 |
„Įmonių, gavusių investicijas siekiant, kad jos pateiktų naujų rinkos produktų, skaičius“ |
Įmonės |
Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).
Investicijos – subsidija iš Europos regioninės plėtros fondo (neatsižvelgiant į tai, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne), siekiant, kad įmonė pateiktų naujų rinkos produktų bet kurioje iš savo rinkų.
Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti. Stebėsenos rodiklis apima proceso inovacijas tiek, kiek prisidedama prie produkto sukūrimo ir (arba) tobulinimo: neįskaičiuojamos įmonės, neturinčios tikslo faktiškai plėtoti produkto teikimo rinkai.
Įskaičiuojamos tos įmonės, kurios gavo investicijas, kad pateiktų rinkai naujų produktų, tačiau joms nepavyko to padaryti.
Produktas yra naujas rinkai, jei rinkoje nėra kito tokio produkto, turinčio tokį patį funkcionalumą, arba jei gaminant (kuriant) naują produktą naudotos technologijos, kurios iš esmės skiriasi nuo jau rinkoje esančių produktų gamybos technologijos. Produktai gali būti materialūs arba nematerialūs (įskaitant paslaugas). Rinkos ribos (geografinės ir kitokios) nustatomos pagal investicijas gaunančios įmonės veiklą.
Jei produktas yra naujas tiek rinkai, tiek įmonei, įmonė turi būti įskaičiuojama į du rodiklius (taip pat žr. P.B.229 rodiklį „Įmonių, gavusių investicijas siekiant, kad jos pateiktų naujų įmonės produktų, skaičius“). Nors taikant daugumą tradicinių inovacijų sukuriami produktai, kurie yra nauji tiek rinkai, tiek įmonei, produktas vis tiek gali būti naujas tik rinkai, bet nenaujas įmonei, pavyzdžiui, esamą produktą pritaikius naujoje rinkoje, nekeičiant jo funkcionalumo. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įmones, kurios gavo investicijas siekiant, kad jos pateiktų naujų rinkos produktų.
Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygiu pašalinamos besidubliuojančios įmonės.
|
Pirminiai šaltiniai: projekto sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir įgyvendinančiosios institucijos) (kopija).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos įmonės kodas. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone pasirašoma projekto sutartis. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.229 |
„Įmonių, gavusių investicijas siekiant, kad jos pateiktų naujų įmonės produktų, skaičius“ |
Įmonės |
Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).
Investicijos – subsidija iš Europos regioninės plėtros fondo (neatsižvelgiant į tai, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne), siekiant, kad įmonė pateiktų naujų įmonės produktų.
Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.
Stebėsenos rodiklis apima proceso inovacijas tiek, kiek prisidedama prie produkto sukūrimo ir (arba) tobulinimo: neįskaičiuojamos įmonės, neturinčios tikslo faktiškai plėtoti produkto teikimo įmonei.
Įskaičiuojamos tos įmonės, kurios gavo investicijas, kad pateiktų įmonei naujų produktų, tačiau joms nepavyko to padaryti.
Produktas yra naujas įmonei, jei įmonė negamino tokio pat funkcionalumo produkto arba jei gamybos technologija iš esmės skiriasi nuo jau gaminamų produktų technologijos. Produktai gali būti materialūs arba nematerialūs (įskaitant paslaugas). Jei produktas yra naujas tiek įmonei, tiek rinkai, įmonė turi būti įskaičiuojama į du rodiklius (taip pat žr. P.B.228 rodiklį „Įmonių, gavusių investicijas siekiant, kad jos pateiktų naujų rinkos produktų, skaičius“). Nors taikant daugumą tradicinių inovacijų sukuriami produktai, kurie yra nauji tiek rinkai, tiek įmonei, produktas vis tiek gali būti naujas tik įmonei, bet nenaujas rinkai, pavyzdžiui, pritaikius tam tikrą technologiją. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įmones, kurios gavo investicijas siekiant, kad jos pateiktų naujų įmonės produktų.
Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygiu pašalinamos besidubliuojančios įmonės.
|
Pirminiai šaltiniai: projekto sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir įgyvendinančiosios institucijos) (kopija).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos įmonės kodas. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone pasirašoma projekto sutartis. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.230 |
„Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai“ |
MW |
Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai – papildomų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektros ir šilumos energijos gamybos pajėgumų sukūrimas investuojant į esamą iškastinį kurą naudojančią infrastruktūrą ir (arba) naujos infrastruktūros kūrimą.
Atsinaujinantys energijos ištekliai – bet koks energijos šaltinis, kuris nėra iškastinis ar atominis (branduolinis) (šaltinis: 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16)).
Atsinaujinančių išteklių energija – energija iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės energija, aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas ateityje, energija (šaltinis: Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojami papildomi įgyvendinant projekto veiklas sukurti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai megavatais (pagal jų instaliuotos galios rodiklius). |
Pirminiai šaltiniai: įrenginio bandymo protokolai, įrenginio atidavimo eksploatuoti aktai, perdavimo–priėmimo aktai (kopijos) ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinami papildomi įgyvendinant projektą sukurti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad įgyvendinant projekto veiklas buvo sukurti papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.231 |
„Namų ūkių, priskirtų geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei, skaičius“ |
Namų ūkiai |
Namų ūkis, priskirtas geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei – namų ūkis, įgijęs aukštesnę energijos vartojimo efektyvumo klasę, kaip nustatyta 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/31EU dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p.13).
Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).
Būstas – vieno buto namas, butas gyvenamajame name ar negyvenamajame pastate, atskiras (-i) kambarys (-iai) su bendrojo naudojimo patalpomis ar patalpa, kuri neskirta žmogui gyventi, tačiau surašymo momentu buvo nors vieno asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Būstas turi turėti atskirą įėjimą iš lauko arba pastato bendrosios erdvės (laiptinės, koridoriaus) ar kitos bendrojo naudojimo patalpos (šaltinis: Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metodologija, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. DĮ-11 „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo eigos aprašo patvirtinimo“).
Energijos vartojimo efektyvumas – darbo, paslaugų, prekių, gautos energijos ir pirminės arba galutinės energijos sąnaudų santykis (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).
Pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė – pagal kvalifikacinio rodiklio vertę ir statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ reikalavimus nustatyta pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. D1-674 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – statybos techninis reglamentas STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“).
Klasių sistema yra reglamentuota statybos techniniame reglamente STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant namų ūkius, kurie įgyvendinus projekto veiklas buvo priskirti geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei.
Skaičiuojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę 1 būstas = 1 butas = 1 namų ūkis.
Skaičiuojama suma butų, esančių daugiabučiame name, kuris po projekto užbaigimo dienos priskiriamas geresnei energijos vartojimo klasei, lyginant energijos vartojimo klasę pagal energinio naudingumo sertifikatą, išduotą prieš įgyvendinant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemones ir jas įgyvendinus (pavyzdžiui, nuo E pagerinta iki C klasės). Geresnė energijos vartojimo klasė turi būti tiesioginė įgyvendinto projekto pasekmė. |
Pirminiai šaltiniai: Būsto energijos taupymo agentūros išvadų dėl pastatų (ir butų skaičių), priskirtų geresnei efektyvumo klasei, sąvadas, parengtas pagal pastatų energinio efektyvumo sertifikatus prieš įgyvendinant atnaujinimo (modernizavimo) priemones ir jas įgyvendinus.
Antriniai šaltiniai: ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu gaunamas pastato energinio efektyvumo sertifikatas, kuriuo įrodoma atnaujinto (modernizuoto) pastato aukštesnė energinio efektyvumo klasė.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.232 |
„Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas“ |
kWh/metai |
Pirminė energija – gamtinių išteklių energija: organiniame kure (naftoje, durpėse, biomasėje ir kt.) sukaupta energija, branduolinė energija, vandens potencinė energija, vėjo, saulės, geoterminė, cheminių procesų energija (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).
Pirminės energijos suvartojimas – bendrosios energijos vidaus sąnaudos, išskyrus suvartojimą ne energetikos reikmėms (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).
Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).
Viešasis pastatas – visuomeninės paskirties pastatas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatas priklausantis viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto ar religinės paskirties pastatų pogrupiui (šaltinis: Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“).
Stebėsenos rodiklis skaičiuojamas tais atvejais, kai viešųjų pastatų bendras naudojamas plotas viršija 250 m2.
|
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas skirtumas tarp per metus suvartojamos pirminės energijos kiekio prieš ir po viešojo pastato atnaujinimo.
Metinis pirminės suvartotos energijos kiekis nustatomas iš pastatų energinio naudingumo sertifikatų, išduotų prieš ir po pastato atnaujinimo, sumuojant neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudas (kWh /(m2 metai)) ir atsinaujinančias pirminės energijos sąnaudas (kWh /(m2 metai)) ir gautą suminį rezultatą padauginus iš pastato (jo dalies) šildomo ploto.
Pirminė energija skaičiuojama pagal statybos techninį reglamentą STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-624 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ patvirtinimo“. |
Pirminiai šaltiniai: energinio naudingumo sertifikatai, išduoti prieš ir po pastato atnaujinimo (kopijos).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai; kai įgyvendinamos finansinės priemonės – ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje remiantis po pastato atnaujinimo licencijuotos įmonės išduotu pastato energinio naudingumo sertifikatu yra apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.233 |
„Papildomai prie pažangiųjų tinklų prijungtų vartotojų skaičius“ |
Vartotojai |
Vartotojas – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams (šaltinis: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas).
Pažangusis tinklas – išmanusis elektros tinklas – elektros tinklas, gebantis visų elektros energetikos sistemos dalyvių (gaminančių ir vartojančių) veiklą valdyti taip, kad užtikrintų ekonominį efektyvumą, elektros energetikos sistemos ilgalaikį funkcionalumą su minimaliais nuostoliais bei aukštą elektros kokybę, jos tiekimo patikimumą ir saugą (šaltinis: Elektros tinklų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-116 „Dėl Elektros tinklų naudojimo taisyklių patvirtinimo“).
Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros kryptys nustatytos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-349 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1-221 „Dėl pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros krypčių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros kryptys). Projekto vykdytojas turi atitikti Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros krypčių 7 punkte nustatytas sąlygas. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant vartotojus, prijungtus prie pažangiojo tinklo, įgyvendinant pažangiųjų tinklų projektą. |
Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo sudaromas elektros energijos pirkimo–pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje sudaromas ir kartu su galutiniu mokėjimo prašymu pateikiamas elektros energijos pirkimo–pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.234 |
„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas“ |
Tonos CO2 ekvivalentu |
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (išmetamieji teršalai) – anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC) ir sieros heksafluoridas (SF6) (šaltinis: Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas).
Stebėsenos rodiklis turi rodyti bendrą visų projektų metinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą, o ne bendrą sumažėjimą per visą projektų įgyvendinimo laikotarpį.
Įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energijos gamybos projektus stebėsenos rodiklis turi rodyti per vienus metus po projekto veiklų užbaigimo dienos naudojant pagerintą infrastruktūrą pagamintos pirminės energijos kiekį. Atsinaujinančių išteklių energijos poveikis turėtų būti neutralus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui arba pakeisti neatsinaujinančių išteklių energijos gamybą. Neatsinaujinančių išteklių energijos poveikis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui yra matuojamas valstybėje narėje, bendrą išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį padalijus vienam neatsinaujinančių išteklių energijos gamybos vienetui.
Įgyvendinant energijos efektyvumo projektus stebėsenos rodiklis turi rodyti per vienus metus po projekto veiklų užbaigimo dienos dėl įgyvendinto projekto sutaupytos pirminės energijos kiekį. Sutaupyta energija turėtų pakeisti neatsinaujinančių išteklių energijos gamybą. Neatsinaujinančių išteklių energijos poveikis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui yra matuojamas valstybėje narėje, bendrą išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį padalijus vienam neatsinaujinančių išteklių energijos gamybos vienetui. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energijos gamybos projektus sumuojamas bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas (CO2 ekvivalentu metiniai išmetimo skaičiavimai turi būti atlikti vadovaujantis 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB , (toliau – 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas Nr. 601/2012) 24 str.).
Įgyvendinant energijos efektyvumo projektus skaičiuojamas metinis pastato į aplinką išmetamo CO2 kiekio skirtumas energijos efektyvumo priemonėmis atnaujintuose pastatuose. Metinis pastato į aplinką išmetamo CO2 kiekis nustatomas pastatų energinio naudingumo sertifikate (išduotame prieš atnaujinant pastatą ir jį atnaujinus) nurodytą CO2 kiekį kg CO2 /(m2 metai) padauginus iš pastato ploto ir paverčiant jį tonomis. CO2 kiekis skaičiuojamas pagal statybos techninį reglamentą STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. D1-674 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“. CO2 metiniai išmetimo skaičiavimai turi būti atlikti vadovaujantis 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento Nr. 601/2012 24 str. |
Įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energijos gamybos projektus:
Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo rengiamos CO2 stebėsenos (monitoringo) ataskaitos (kopijos) ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė. Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.
Įgyvendinant energijos efektyvumo projektus:
Pirminiai šaltiniai: energinio naudingumo sertifikatai (kopijos), kuriuos išduoda pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai prieš įgyvendinant projekto veiklas (atnaujinant pastatą) ir jas įgyvendinus. Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos; kai įgyvendinamos finansinės priemonės – ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. |
Įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energijos gamybos projektus stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai per vienus metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos pateikiamos CO2 stebėsenos (monitoringo) ataskaitos, kuriose būtų nurodyta pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.
Įgyvendinant energijos efektyvumo projektus stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai per vienus metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos arba per vienus metus atnaujinus pastatą (kai įgyvendinamos finansinės priemonės) išduodamas energinio naudingumo sertifikatas.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.235 |
„Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas“ |
Skaičius |
Investicijų gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas – asmenys, kurie gali pasinaudoti sukurta ar atnaujinta vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūra: vaikai, mokiniai, studentai.
Neįskaičiuojami mokytojai, tėvai ir kiti asmenys, kurie gali pasinaudoti sukurta ar atnaujinta vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūra.
Sukurta ar atnaujinta vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūra apima įgyvendinant projekto veiklas atnaujintus pastatus (rekonstruotus ir (arba) suremontuotus, ir (arba) aprūpintus baldais) ir (arba) projekto lėšomis įsigytą su ugdymo procesu susijusią įrangą. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas nominalus įgyvendinant projekto veiklas investicijų gavusios įstaigos pajėgumas, kuris gali būti lygus infrastruktūros naudotojų skaičiui arba didesnis nei faktinis naudotojų skaičius. |
Pirminiai šaltiniai: savivaldybės administracijos ar įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintas dokumentas, kuriame nurodytas nominalus įstaigos pajėgumas.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje patvirtinamas dokumentas, kuriame nurodytas nominalus įstaigos pajėgumas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
|
|
| P.B.236 |
„Gyventojai, turintys galimybę pasinaudoti pagerintomis sveikatos priežiūros paslaugomis“ |
Asmenys |
Gyventojas, turintis galimybę pasinaudoti pagerintomis sveikatos priežiūros paslaugomis, –konkrečioje vietovėje gyvenantis tikslinės grupės asmuo, turintis galimybę pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, pagerintomis įgyvendinus projekto veiklas.
Rodiklis skaičiuojamas įgyvendinus projektus, kuriuose buvo statomi nauji arba atnaujinami esami pastatai, įsigyjama naujos įrangos įvairioms sveikatos priežiūros paslaugoms (prevencijai, ambulatorinei arba stacionarinei priežiūrai, reabilitacijai, kt.).
Tikslinių grupių asmenys nustatyti veiksmų programos 8.4.2 uždavinio aprašyme: – šalies regionuose (teritorijose), pasižyminčiuose didžiausiais priešlaikinio mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų rodikliais, gyvenantys asmenys; – tam tikrų socialinės rizikos grupių asmenys, kuriems socialinės ir ekonominės priežastys (nedarbas, skurdas ir kt.) ir žalingi įpročiai (alkoholio vartojimas ir kt.) lemia sergamumą tam tikromis ligomis (tuberkulioze, priklausomybe nuo alkoholio) ir kuriems nepakankamai prieinama sveikatos priežiūra (neįgalieji, kt.); – vaikai (iki 18 metų) taip pat priskiriami prie tikslinės grupės, nes dėl ekonominių, socialinių aplinkybių, tokių kaip socialinė ir ekonominė šeimos padėtis, įsidarbinimo perspektyvos, jiems dažniau gresia socialinė atskirtis ir neigiamas šių veiksnių poveikis sveikatai; – vyresnio amžiaus (55 metų amžiaus ir vyresni) gyventojai priskiriami prie tikslinės grupės, atsižvelgiant į šio uždavinio siekį kiek galima ilgiau išlaikyti gerą senstančių vyresnio amžiaus žmonių sveikatą, pagerinti jų gyvenimo kokybę ir sudaryti galimybes išlikti aktyviems darbe, bendruomenėje, gyventi savarankiškai.
Didžiausiais sveikatos ir jos priežiūros prieinamumo netolygumais pasižymintis regionas – savivaldybė, nurodyta Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, 3 priede „Traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktikos, neįgalumo ir mirtingumo nuo išorinių priežasčių mažinimo krypties aprašas“, 4 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų mažinimo krypties aprašas“, 5 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos ligų mažinimo srities aprašas“ ir Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-814 „Dėl Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos patvirtinimo“, 18 skyriuje (152 punkte).
Neskaičiuojami besidubliuojantys asmenys, net jei įgyvendinus projekto veiklas buvo pagerintos kelios skirtingos paslaugos, orientuotos į tos pačios tikslinės grupės asmenis: vienas asmuo skaičiuojamas tik vieną kartą, net jeigu tas pats asmuo pasinaudos skirtingomis paslaugomis, kurios buvo pagerintos įgyvendinant skirtingus projektus.
|
Automatiškai apskaičiuojamas projekto lygmeniu
Įvedamasis uždavinio lygiu
|
Projekto lygmeniu:
1) Įgyvendinant pirminių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų gerinimo projektą, skaičiuojamas pagal formulę G = Ssav ± A1, kur: G – tikslinių grupių gyventojai, turintys galimybę pasinaudoti pagerintomis sveikatos priežiūros paslaugomis; Ssav – prisirašiusių prie konkrečios pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos tikslinių grupių gyventojų skaičius kalendoriniais metais iki projekto įgyvendinimo pabaigos (suma); A1 – asmens sveikatos priežiūros įstaigoje per pastaruosius trejus kalendorinius metus (M1, M2 ir M3) iki projekto įgyvendinimo pabaigos prisirašiusių tikslinių grupių asmenų skaičiaus kitimo tendencija, apskaičiuojama pagal formulę A1= ((M2 – M3) + (M1-M3) / (2 * M1) * 100%. M1 – paskutiniai kalendoriniai metai iki projekto įgyvendinimo pabaigos; M2 – antrieji kalendoriniai metai iki projekto įgyvendinimo pabaigos; M3 – tretieji kalendoriniai metai iki projekto įgyvendinimo pabaigos.
2) Įgyvendinant specializuotų ambulatorinių ir (ar) stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų gerinimo projektą, skaičiuojamas pagal formulę G = Pg ± A2, kur: G – tikslinių grupių gyventojai, turintys galimybę pasinaudoti pagerintomis sveikatos priežiūros paslaugomis; Pg – unikalių tikslinių grupių gyventojų, kuriems kalendoriniais metais iki projekto įgyvendinimo pabaigos suteiktos atitinkamos rūšies specializuotos ambulatorinės ir (ar) stacionarinės priežiūros paslaugos, skaičius; A2 – asmens sveikatos priežiūros įstaigoje per pastaruosius trejus kalendorinius metus (M1, M2 ir M3) iki projekto įgyvendinimo pabaigos suteiktų atitinkamos rūšies specializuotų ambulatorinės ir (ar) stacionarinės priežiūros paslaugų kitimo tendencija, apskaičiuojama pagal formulę A2 = ((M2 – M3 + M1 – M3) / (2 * M1) * 100%.
3) Įgyvendinant sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų plėtros projektą, skaičiuojamas pagal formulę G = (Pg ± A2) + P, kur: G – tikslinių grupių gyventojai, turintys galimybę pasinaudoti pagerintomis sveikatos priežiūros paslaugomis; Pg – unikalių tikslinių grupių gyventojų, kuriems kalendoriniais metais iki projekto įgyvendinimo pabaigos suteiktos atitinkamos rūšies specializuotos ambulatorinės ir (ar) stacionarinės priežiūros paslaugos, skaičius; A2 – asmens sveikatos priežiūros įstaigoje per pastaruosius trejus kalendorinius metus (M1, M2 ir M3) iki projekto įgyvendinimo pabaigos suteiktų atitinkamos rūšies specializuotų ambulatorinės ir (ar) stacionarinės priežiūros paslaugų kitimo tendencija, apskaičiuojama pagal formulę A2 = ((M2 – M3 + M1 – M3) / (2 * M1) * 100%; P – unikalių papildomų gyventojų, kuriems sudarytos galimybės pasinaudoti pagerintomis sveikatos priežiūros paslaugomis, atsižvelgiant į sukurtos papildomos infrastruktūros ir su ja numatyto dirbti personalo pajėgumus, skaičius.
4) Įgyvendinant naujų sveikatos priežiūros paslaugų sukūrimo projektą, G (tikslinių grupių gyventojų, turinčių galimybę pasinaudoti pagerintomis sveikatos priežiūros paslaugomis, skaičius) apskaičiuojamas individualiai, remiantis kitų įstaigų ir (ar) šalių patirtimi, analogiškų ar panašių paslaugų teikimo duomenimis ar kitomis prielaidomis, sudarančiomis galimybę įsitikinti duomenų realumu.
5) Jei įgyvendinant projektą gerinamas kelių skirtingų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir (ar) kokybė vienai išskirtai tikslinei gyventojų grupei, G apskaičiuojamas panaikinant besidubliuojančius šios tikslinės grupės gyventojus. Jei įgyvendinant projektą gerinamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir (ar) kokybė kelioms išskirtoms tikslinėms gyventojų grupėms, G apskaičiuojamas kiekvienai tikslinei grupei atskirai.
Duomenys apie tikslinių grupių asmenis teikiami pagal savivaldybes, kuriose jie gyvena.
Uždavinio lygmeniu: Skaičiuojamas taikant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtą metodiką, pagal kurią nustatomas unikalių visų tikslinių grupių gyventojų skaičius pagal visus įgyvendintus sveikatos priežiūros paslaugų gerinimo projektus. |
Projekto lygmeniu: Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo pažyma ar kitas dokumentas, parengtas remiantis projekto vykdytojo sutartimis su teritorinėmis ligonių kasomis. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
Uždavinio lygmeniu: Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atlikto skaičiavimo ataskaita. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).
|
Projekto lygmeniu stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pateikiama pažyma ar kitas dokumentas (parengtas remiantis projekto vykdytojo sutartimis su teritorinėmis ligonių kasomis), kuriuo patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.
Uždavinio lygmeniu pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 2 kartus per laikotarpį (2018 m. ir 2023 m.), kai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi įgyvendintų projektų duomenimis, nustato stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. |
Projekto lygmeniu už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose projekto lygmeniu yra atsakingas projekto vykdytojas.
Uždavinio lygmeniu už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
|
|
| P.B.237 |
„Gyventojai, gyvenantys vietovėse, kuriose įgyvendinamos integruotos miestų plėtros strategijos“ |
Asmenys |
Gyventojai, gyvenantys vietovėse, kuriose įgyvendinamos integruotos miestų plėtros strategijos, suprantami taip, kaip nustatyta 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL 2013 L 347, p. 289), 7 straipsnyje ir Partnerystės sutarties, apibrėžiančios Europos struktūrinių ir investavimo struktūrinių fondų paramą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. Nr. C(2014)4234 sprendimu, 3.1.3 dalyje. Kiekviena vietovė gali būti įskaičiuota tik vieną kartą.
Integruota miesto plėtros strategija suprantama kaip Integruota teritorijos vystymo programa, t. y. dokumentas, kuriame pateikiama tikslinės (-ių) teritorijos (-ų) ir su ja (jomis) susietų teritorijų, kuriose naudojamos integruotos teritorinės investicijos pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320), 36 straipsnį, situacijos analizė, vystymo tikslai ir uždaviniai, nurodomos priemonės, kurių įgyvendinimą numatoma finansuoti tik iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (arba) nacionalinių lėšų, veiksmų planas ir planuojami pasiekti rezultatai (šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“). |
Įvedamasis
|
Skaičiuojamas pagal 2011 m. atlikto visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenis Lietuvos statistikos departamento pateikiamoje detaliosios surašymo statistikos žemėlapio aplikacijoje, apibrėžiant kiekvieno iš 5 didžiųjų miestų integruotos teritorijos vystymo programos tikslinės ir su ja susietų teritorijų ribas. Duomenys perskaičiuojami visuotinį gyventojų surašymą atlikus 2021 m. Gyventojų skaičius perskaičiuojamas kasmet, įvertinus tikslinių ir su jomis susietų teritorijų ribų pasikeitimus.
|
Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento duomenų bazė ir Integruota teritorijų vystymo programa.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams nuo bazinių metų (2014 m.) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, remdamasi Lietuvos statistikos departamento duomenų bazėje ir Integruotoje teritorijų vystymo programoje pateikta informacija, apskaičiuoja iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. |
|
| P.B.238 |
„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“ |
m2 |
Miestų vietovės – pagal Partnerystės sutarties, apibrėžiančios Europos struktūrinių ir investavimo struktūrinių fondų paramą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234, 3.1.2 dalyje nurodytus principus išskirtos tikslinės teritorijos: 5 didžiųjų miestų tikslinės teritorijos (miestų dalys), kuriose įgyvendinami 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL 2013 L 347, p. 289), 7 straipsnyje nurodyti tvarios miestų plėtros veiksmai; savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkstančių gyventojų grupėje (išskyrus 5 didžiuosius miestus) išskirtos tikslinės teritorijos ir pereinamojo laikotarpio tikslinės teritorijos (maži ir vidutiniai miestai, t. y. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirti regioniniai ekonomikos augimo centrai (7 miestai) ir probleminių teritorijų savivaldybių centrai (14 miestų)).
Atvira erdvė – gyvenamosios vietovės teritorijos erdvinės struktūros elementas, skirtas visuomenės bendriesiems interesams.
Sukurta atvira erdvė – nenaudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti.
Atnaujinta atvira erdvė – naudojama arba mažai naudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas sukurtų ir (ar) atnaujintų visuomenei prieinamų, atvirame ore esančių miestų erdvių plotą (kvadratiniais metrais).
|
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo dokumentas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.B.239 |
„Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse“ |
m2 |
Viešieji ir komerciniai pastatai suprantami kaip visuomeninės paskirties statiniai, kurie apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“.
Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).
Atnaujinimas – veikla, kurios tikslas – rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).
Miestų vietovės – pagal Partnerystės sutarties, apibrėžiančios Europos struktūrinių ir investavimo struktūrinių fondų paramą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234, 3.1.2 dalyje nurodytus principus išskirtos tikslinės teritorijos: 5 didžiųjų miestų tikslinės teritorijos (miestų dalys), kuriose įgyvendinami 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL 2013 L 347, p. 289), 7 straipsnyje nurodyti tvarios miestų plėtros veiksmai; savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkstančių gyventojų grupėje (išskyrus 5 didžiuosius miestus) išskirtos tikslinės teritorijos ir pereinamojo laikotarpio tikslinės teritorijos (maži ir vidutiniai miestai, t. y. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirti regioniniai ekonomikos augimo centrai (7 miestai) ir probleminių teritorijų savivaldybių centrai (14 miestų)). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas pastatytų ir (arba) atnaujintų viešųjų arba komercinių pastatų ir (arba) statinių, turinčių stogą, miestų vietovėse plotą (kvadratiniais metrais).
|
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo dokumentas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| IV SKYRIUS. SPECIALIEJI PRODUKTO STEBĖSENOS RODIKLIAI |
|||||||||
| P.S.303 |
„Investicijas gavusių viešųjų teritorijų plotas“ |
Hektarai |
Viešoji teritorija – valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise ar privatiems subjektams priklausantis žemės sklypas ar teritorija, susidedanti iš keleto tokių žemės sklypų, skirta daugiau kaip vienam investicijų projektui įgyvendinti.
Investicijas gavusi viešoji teritorija – pramoniniam parkui sukurti ar jo plėtrai parengtas žemės sklypas ar teritorija, nutiesus inžinerinius tinklus ir komunikacijas žemės sklypo ar teritorijos ribose ar už jų. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas investicijas gavusių viešųjų teritorijų plotą (hektarais). |
Pirminiai šaltiniai: darbų perdavimo–priėmimo aktai (kopijos) arba žemės sklypų išrašai iš VĮ Registrų centro.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas arba gaunamas žemės sklypų išrašas iš VĮ Registrų centro, kuriais patvirtinama, kad tam tikras žemės sklypas ar teritorija yra parengti pramoniniam parkui sukurti ar jo plėtrai, nutiesus inžinerinius tinklus ir komunikacijas žemės sklypo ar teritorijos ribose ar už jų. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.304 |
„Įgyvendintų inovacijų paklausos skatinimo sprendimų skaičius“ |
Skaičius |
Inovacija – naujų arba iš esmės patobulintų produktų (prekių ar paslaugų) arba procesų, naujų rinkodaros arba organizacinių metodų diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius (šaltinis: Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4-938 „Dėl Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairių patvirtinimo“).
Inovacijų paklausos skatinimo sprendimai – veikla, vykdoma panaudojant įvairias priemones, skatinančias kurti ir (arba) teikti į rinką, ir (arba) įsigyti inovatyviuosius produktus visuomenei aktualioms socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti, pavyzdžiui, valstybės užsakymai (pavyzdžiui, konsultacijos, ikiprekybiniai pirkimai, inovatyvieji viešieji pirkimai ir pan.).
Inovatyvusis produktas – naujas arba iš esmės patobulintas darbu ar pastangomis sukurtas objektas (prekės, paslaugos ir darbai), kuris gali būti išleistas į rinką poreikiams tenkinti (šaltinis: Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4-938 „Dėl Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairių patvirtinimo“).
Konsultacija – paslauga, kurios metu konsultuojamajam subjektui yra teikiami patarimai, žinios ir (arba) kitokia informacija.
Ikiprekybinis pirkimas – mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros veiklos paslaugų, išskyrus tas, iš kurių gauta nauda naudojama tik perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija, ir kurios laikomos valstybės pagalba, įsigijimas, siekiant sukurti inovatyviųjų produktų (šaltinis: Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4-938 „Dėl Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairių patvirtinimo“).
Inovatyvusis viešasis pirkimas – viešasis pirkimas, kai perkančioji organizacija pasirenka pirkimo būdą, numato tam tikrus pirkimo vertinimo kriterijus, prašo pateikti alternatyvius pasiūlymus ir (arba) techninėje specifikacijoje įtraukia reikalavimus, kurie užtikrina, kad perkančioji organizacija įsigytų tuos inovatyvius produktus, kurie geriausiai tinka perkančiosios organizacijos funkcijoms efektyviai atlikti ar strateginiams tikslams pasiekti (šaltinis: Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4-938 „Dėl Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairių patvirtinimo“). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas įgyvendintus inovacijų paklausos skatinimo sprendimus. |
Pirminiai šaltiniai: konsultacijų suteikimo sąskaitos faktūros, ikiprekybinio pirkimo dokumentai, inovatyvaus viešojo pirkimo ataskaitos, sąskaitos faktūros (kopijos) ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad įgyvendinant projekto veiklas buvo įgyvendintas inovacijų paklausos skatinimo sprendimas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.306 |
„Įgyvendinti sprendimai, skirti plačiajuosčio elektroninio ryšio plėtrai“ |
Skaičius |
Sprendimas dėl plačiajuosčio elektroninio ryšio tinklo plėtros – sprendimas, sudarantis galimybę efektyviau plėtoti plačiajuostį elektroninių ryšių tinklą (t. y. didinti pasiūlą) ir (arba) skatinti plačiajuosčio ryšio paslaugų naudojimą (t. y. didinti paklausą). Pavyzdžiui, technologinė, programinė įranga ir kitos priemonės, skirtos skaitmeniniams žemėlapiams kurti ir pan.
|
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas įgyvendintus sprendimus, skirtus plačiajuosčio elektroninio ryšio tinklo plėtrai. |
Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo–perdavimo aktai (kopijos).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas paslaugų priėmimo–perdavimo aktas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.309 |
„Vietos bendruomenės, įtrauktos į veiklų, skirtų gyventojų skatinimui efektyviau, saugiau ir atsakingiau naudotis internetu, tinklą“ |
Skaičius |
Vietos bendruomenė suprantama kaip gyvenamosios vietovės bendruomenė.
Gyvenamosios vietovės bendruomenė – savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais ir tenkindami šiuos poreikius ir interesus veikiantys įvairiomis tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa, veikla per savo atstovus, bendruomeninės organizacijos ir kt.) (šaltinis: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas).
Gyventojų skatinimas efektyviau, saugiau ir atsakingiau naudotis internetu – gyventojų, turinčių didesnių ir vidutinių įgūdžių naudotis internetu, skaičiaus didinimas (šaltinis: Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programa „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ patvirtinimo“). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant vietos bendruomenes, kurios įgyvendinant projekto veiklas buvo įtrauktos į projekto veiklas, skirtas gyventojams skatinti efektyviau, saugiau ir atsakingiau naudotis internetu, ir baigė jose dalyvauti. |
Pirminiai šaltiniai: vietos bendruomenių, įtrauktų į projekto veiklas, skirtas gyventojams skatinti efektyviau, saugiau ir atsakingiau naudotis internetu, ir baigusių jose dalyvauti, sąrašas ir (arba) suvestinė.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje vietos bendruomenės baigia dalyvauti veiklose, skirtose gyventojams skatinti efektyviau, saugiau ir atsakingiau naudotis internetu. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.310 |
„Sukurtos elektroninės paslaugos“ |
Skaičius |
Elektroninė paslauga – nuotoliniu būdu, pasinaudojant įvairiais informacinių ir ryšių technologijų kanalais ir priemonėmis (pavyzdžiui, kompiuteriu, mobiliuoju telefonu, interaktyvia skaitmenine televizija ar kt.), Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims teikiama viešoji ar administracinė paslauga, kuri apima visų veiksmų seką nuo paslaugos inicijavimo momento iki siekiamo paslaugos suteikimo rezultato. Elektroninę paslaugą inicijuoti gali tiek paslaugos gavėjas, tiek paslaugą teikianti institucija, be atskiro paslaugos gavėjo kreipimosi ir sutikimo (šaltinis: Elektroninių paslaugų apibrėžimo, tipizavimo ir vertinimo modelis http://www.ivpk.lt/news/1946/158/Elektroniniu-paslaugu-apibrezimo-tipizavimo-ir-vertinimo-modelis).
Sukurta elektroninė paslauga – veiksmų programos 2.3.1 uždavinio „Padidinti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę“ priemonių lėšomis sukurta nauja ir realiai veikianti elektroninė paslauga. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas sukurtas elektronines paslaugas. |
Pirminiai šaltiniai: darbų priėmimo–perdavimo aktai (kopija).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų priėmimo–perdavimo aktas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.312 |
„Investicijas gavusių inkubatorių infrastruktūros plotas“ |
Kvadratiniai metrai |
Investicijos – subsidija iš Europos regioninės plėtros fondo (neatsižvelgiant į tai, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne).
Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.
Inkubatorius – verslo inkubatorius, menų inkubatorius ir (arba) kūrybinė rezidencija.
Verslo inkubatorius – viešoji įstaiga, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė ir (arba) savivaldybė ir kurios tikslas – teikiant viešąsias paslaugas verslui, sumažinti verslą pradedančių įmonių veiklos riziką ir padėti joms įsitvirtinti rinkoje, taip pat skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų veiklos plėtrą. Verslo inkubatorius telkia verslą pradedančias įmones jam nuosavybės teise priklausančiose ar kitu teisiniu pagrindu valdomose ir naudojamose patalpose (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).
Menų inkubatorius – juridinis asmuo, kurio vienas iš tikslų – naudojantis turima infrastruktūra (patalpos, įranga ir pan.), sutelkti įvairių rūšių meno kūrėjus, jų grupes ir su menu susijusius verslus (priklausančius kultūrinių ir kūrybinių industrijų sričiai) plėtojančius asmenis vienoje erdvėje ir taip sudaryti sąlygas menininkams kurti ir pristatyti publikai savo darbus, pradėti nuosavą verslą, plėtoti su menu susijusius verslus, skatinti bendruomenę aktyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime, prisidėti prie kultūros paveldo išsaugojimo (šaltinis: Lietuvos verslumo veiksmų 2014–2020 metų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-850 „Dėl Lietuvos verslumo veiksmų 2014–2020 metų plano patvirtinimo“). Kūrybinė rezidencija – gyvenamasis ir kūrybinis plotas, kuriame kultūros ir meno kūrėjai toli nuo savo įprastinės aplinkos ir įsipareigojimų, vykdydami verslo įmonių užsakymus (kūrybines užduotis), per tam tikrą laiką užsiima kūryba, susipažįsta su vietos aplinka, bendradarbiauja su kitais kūrėjais ir vietos bendruomene.
Investicijų gavimas – inkubatorių infrastruktūros pritaikymas rezidavimo paslaugoms teikti. Rezidavimo paslauga suprantama kaip įrengtų patalpų naudojimas verslui pradėti ir vystyti. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas investicijas gavusių inkubatorių infrastruktūros plotą (kvadratiniais metrais). |
Pirminiai šaltiniai: darbų perdavimo–priėmimo aktai, pastatų ir (arba) patalpų išrašai iš VĮ Registrų centro ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad įgyvendinant projekto veiklas tam tikras inkubatoriaus infrastruktūros plotas buvo įrengtas pritaikant rezidavimo paslaugoms teikti.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas ir (arba) kitas dokumentas, kuriuo patvirtinamas investicijas gavusių inkubatorių infrastruktūros ploto įrengimas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.314 |
„Pramonės įmonės, atlikusios energetinį auditą“ |
Įmonės |
Energijos vartojimo auditas – sisteminė procedūra, kurios tikslas yra gauti pakankamai informacijos apie pastato ar pastatų grupės, pramoninių ar komercinių procesų arba įrenginių, paslaugų privačiajame arba viešajame sektoriuose energijos vartojimo charakteristikas, nustatyti ir apskaičiuoti ekonomiškai efektyvaus energijos taupymo galimybes bei pranešti rezultatus (šaltinis: 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p. 1)).
Energijos vartojimo auditas turi būti atliktas vadovaujantis Energijos, energijos išteklių ir vandens vartojimo audito atlikimo technologiniuose procesuose ir įrenginiuose metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1-141 „Dėl Energijos, energijos išteklių ir vandens vartojimo audito atlikimo technologiniuose procesuose ir įrenginiuose metodikos patvirtinimo“.
Pramonės įmonė – įmonė, kuri vykdo pramonės ekonominę veiklą. Pramonės ekonominės veiklos rūšys: B (išskyrus B06, B08.92, B09.1) ir C (išskyrus C19) (šaltinis: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (2 redakcija): http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/24308/EVRK2red_klasif_leidinys.pdf/3a57fd72-b001-47af-bf98-62731956a8d7).
Skaičiuojant pasiektą šio stebėsenos rodiklio reikšmę, neįskaičiuojamos pramonės įmonės, kurios vykdo B rūšies pramonės ekonominę veiklą.
Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).
|
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant pramonės įmones, kurios projekto veiklų įgyvendinimo metu atliko energijos vartojimo auditą. |
Pirminiai šaltiniai: energijos vartojimo audito ataskaita (kopija).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje projekto vykdytojas pateikia atlikto energijos vartojimo audito ataskaitą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.315 |
„Bendras metinis energijos vartojimo sumažėjimas investicijas gavusiose pramonės įmonėse“ |
kWh/metai |
Galutinės energijos vartojimas – visa pramonės, transporto, namų ūkių, paslaugų ir žemės ūkio sektoriams tiekiama energija. Tai neapima energijos, tiekiamos energijai transformuoti ir pačiam energetikos sektoriui (šaltinis: 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB).
Pramonės įmonė – įmonė, kuri vykdo pramonės ekonominę veiklą. Pramonės ekonominės veiklos rūšys: B (išskyrus B06, B08.92, B09.1) ir C (išskyrus C19) (šaltinis: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (2 redakcija): http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/24308/EVRK2red_klasif_leidinys.pdf/3a57fd72-b001-47af-bf98-62731956a8d7).
Skaičiuojant pasiektą šio stebėsenos rodiklio reikšmę, neįskaičiuojamos pramonės įmonės, kurios vykdo B rūšies pramonės ekonominę veiklą.
Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas bendras metinis energijos vartojimo sumažėjimas investicijų gavusiose pramonės įmonėse pagal formulę: (A – B) * (12 mėn. – senojo įrenginio veikimo mėn.), kai:
A – energijos vartojimas naudojant senąjį įrenginį (kWh per 1 mėn.);
B – energijos vartojimas naudojant naująjį įrenginį (kWh per 1 mėn.). |
Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo rengiamos energijos vartojimo stebėsenos (monitoringo) ataskaitos (kopijos) ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinamas bendras metinis energijos vartojimo sumažėjimas.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje projekto vykdytojas parengia energijos vartojimo stebėsenos (monitoringo) ataskaitą, kurioje yra nurodoma pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.316 |
„Miestai, kuriuose sumažintos miestų apšvietimo eksploatavimo ir energijos sąnaudos“ |
Skaičius |
Miestas – kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse (šaltinis: Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas).
Miesto apšvietimas – miesto gatvių apšvietimas, kuris suprantamas kaip šviesos energijos gavimas ir paskirstymas reikiamoms matymo sąlygoms sudaryti miesto gatvėse.
Gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).
Miesto apšvietimo eksploatavimo sąnaudos – sąnaudos, reikalingos užtikrinti techninėms ir organizacinėms priemonėms (priežiūra, kontrolė, remontas), reikalingoms miesto gatvių apšvietimui, kurio sąlygos ir reikalavimai nurodyti standartuose ir techniniuose dokumentuose, skirtuose apšvietimo infrastruktūrai (pavyzdžiui, įrenginiams, atramoms, stiebams, kabeliams ir pan.) reglamentuoti.
Elektros energijos sąnaudos – visos elektros energijos sąnaudos, kurios patiriamos teikiant elektros energijos persiuntimo paslaugą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais ir kurios apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp visos perdavimo sistemos operatoriaus arba skirstomųjų tinklų operatoriaus gautos elektros energijos ir vartotojų suvartotos ar kitiems operatoriams persiųstos elektros energijos kiekio (šaltinis: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas).
Miesto apšvietimo eksploatavimo ir elektros energijos sąnaudos laikomos sumažintomis, kai įgyvendinant projekto veiklas yra modernizuojama (atnaujinama) miesto gatvių apšvietimo sistema.
Miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas (atnaujinimas) – miesto gatvių apšvietimo sistemos dalių (pavyzdžiui, įrenginių, atramų, stiebų, kabelių ir pan.) pakeitimas naujais, didinant energijos vartojimo efektyvumą. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant miestus, kuriuose sumažintos apšvietimo eksploatavimo ir elektros energijos sąnaudos. |
Pirminiai šaltiniai: sąskaitos faktūros, darbų perdavimo–priėmimo aktai ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad miesto apšvietimo sistema buvo modernizuota (atnaujinta).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai; kai įgyvendinamos finansinės priemonės – ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. |
Stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu yra modernizuota (atnaujinta) miesto gatvių apšvietimo sistema. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.318 |
„Šilumos vartotojai, kuriems šiluma tiekiama patikimiau ir pagerėjo tiekimo kokybė“ |
Asmenys |
Šilumos vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų (šaltinis: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas).
Šilumos vartotojai, kuriems šiluma tiekiama patikimiau ir kokybiškiau, – asmenys, kuriems šiluma tiekiama iš įgyvendinant projekto veiklas modernizuotų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant asmenis, kuriems šiluma tiekiama iš įgyvendinant projekto veiklas modernizuotų (atnaujintų) centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. |
Pirminiai šaltiniai: sutarčių, sudarytų tarp šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo, suvestinė.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje, remiantis tarp šilumos tiekėjų ir šilumos vartotojų sudarytomis sutartimis, yra apskaičiuojamas asmenų, kuriems šiluma tiekiama iš įgyvendinant projekto veiklas modernizuotų (atnaujintų) centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, skaičius. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.319 |
„Modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai“ |
km |
Šilumos tiekimo tinklas – įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų įrenginių, skirtas šilumnešiui nuo šilumos šaltinių iki šilumą naudojančių objektų transportuoti (šaltinis: Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“).
Modernizuotas (atnaujintas) centralizuoto šilumos tiekimo tinklas – centralizuoto šilumos tiekimo tinklas, kurio seni vamzdžiai pakeisti naujais sutartiniais 100 mm skersmens viengubais vamzdžiais.
Sutartinių 100 mm skersmens viengubų vamzdžių ilgis apskaičiuojamas pagal formulę: L = (d/100)*l, kur: L – modernizuoto (atnaujinto) vamzdyno ilgis sutartiniais vienetais (km); d – modernizuoto (atnaujinto) vamzdžio skersmuo (mm); l – modernizuoto (atnaujinto) vamzdžio ilgis (km). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas modernizuoto (atnaujinto) centralizuoto šilumos tiekimo tinklo ilgį (kilometrais). |
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai (kopijos).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.320 |
„Įrengtos naujos ir (arba) atnaujintos transformatorių pastotės ir (arba) skirstyklos, sukuriant bent 3 naujas pažangiojo elektros tinklo technines-funkcines savybes“ |
Skaičius |
Transformatorių pastotė – 35 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklo dalis, užimanti tam tikrą teritoriją arba patalpą, apimanti transformatorius, skirstyklą ir kitus įrenginius ir statinius (šaltinis: Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“).
Skirstykla – elektros įrenginys, skirtas elektrai priimti ir skirstyti, turintis komutavimo aparatus, magistralines ir jungiamąsias šynas, pagalbinius įrenginius (kompresorius, akumuliatorius ir kt.), taip pat apsaugos ir automatikos įtaisus ir matavimo prietaisus (šaltinis: Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“).
Elektros įrenginių ir statinių įrengimas – veikla, kurios tikslas pastatyti, sumontuoti, nutiesti naujus elektros įrenginius ir inžinerinius statinius, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.
Elektros įrenginių ir statinių atnaujinimas – elektros įrenginių ir statinių atstatymas ir modernizavimas, kuriuo siekiama pagerinti kokybines ir (ar) sukurti naujas funkcines atnaujinamo turto savybes, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.
Pažangusis tinklas – išmanusis elektros tinklas – elektros tinklas, gebantis visų elektros energetikos sistemos dalyvių (gaminančių ir vartojančių) veiklą valdyti taip, kad užtikrintų ekonominį efektyvumą, elektros energetikos sistemos ilgalaikį funkcionalumą su minimaliais nuostoliais bei aukštą elektros kokybę, jos tiekimo patikimumą ir saugą (šaltinis: Elektros tinklų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-116 „Dėl Elektros tinklų naudojimo taisyklių patvirtinimo“). Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros kryptys nustatytos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-349 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1-221 „Dėl pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros krypčių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros kryptys. Projekto vykdytojas turi atitikti Pažangiųjų elektros tinklų technologijų ir plėtros krypčių 7 punkte nustatytas sąlygas.
Naujos techninės-funkcinės savybės – elektros įrenginių ir statinių savybės, kuriomis gerinamos ir (ar) sukuriamos naujos turto savybės, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą techninę įrangą. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas naujai įrengtas ir (arba) atnaujintas transformatorių pastotes ir (arba) skirstyklas. |
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai, atliktų darbų aktai, ilgalaikio turto perdavimo eksploatuoti aktai (kopijos).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo, atliktų darbų ir (arba) ilgalaikio turto perdavimo eksploatuoti aktas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.326 |
„Įrengtos arba atnaujintos aplinkos oro monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo, hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų stotys“ |
Skaičius |
Įrengtos arba atnaujintos aplinkos oro monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo, hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų stotys –naujų aplinkos oro monitoringo stočių, reikalingų sistemingam gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimui, vertinimui ir prognozavimui atlikti, hidrologijos stočių, vykdančių hidrologinius matavimus paviršinio vandens telkiniuose, ir nacionalinės paskirties meteorologijos stočių, reikalingų smulkaus masto (< 100 km) meteorologiniams reiškiniams bei procesams stebėti, įrengimas ar esamų atnaujinimas (taip, kaip numatyta projektų finansavimo sąlygų apraše). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas įrengtas arba atnaujintas aplinkos oro monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo, hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų stotis. |
Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.327 |
„Įsigyta gyventojų perspėjimo įranga ir gelbėjimo technika“ |
Skaičius |
Gyventojų perspėjimo įranga – visuma techninių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti garsinio perspėjamojo civilinės saugos signalo davimą ir (ar) informacijos apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus perdavimą gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams.
Gelbėjimo technika – gelbėjimo transporto priemonės ir įranga.
Gelbėjimo transporto priemonės – pagrindinės gelbėjimo transporto priemonės, kuriomis galima atlikti gelbėjimo darbus.
Gelbėjimo įranga skirstoma į gelbėjimo įrangą ir priemones ir kitą įrangą. Gelbėjimo įrangą ir priemones sudaro speciali gelbėjimo įranga žmonėms, gyvuliams (gyvūnams), materialinėms vertybėms gelbėti ir pagalbinė įranga gelbėjimo darbams organizuoti. Prie gelbėjimo įrangos taip pat priskiriamos asmeninės apsaugos priemonės ir kolektyvinės apsaugos priemonės, kurios skirtos darbuotojams nuo gelbėjimo darbų metu susidarančių rizikos veiksnių, galinčių kelti grėsmę saugai, sveikatai ir gyvybei, apsaugoti. Jos skaičiuojamos paketais, kuriuos sudaro priemonės (įranga), reikalingos (reikalinga) efektyviai ne mažiau kaip vieno darbuotojo ar institucijos (institucijos padalinio) veiklai užtikrinti. Kitą įrangą sudaro įranga, kuri naudojama tarnybinei, administracinei ar ūkinei veiklai užtikrinti. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas įsigytą gyventojų perspėjimo įrangą ir gelbėjimo techniką. |
Pirminiai šaltiniai: prekių priėmimo–perdavimo aktas (kopija).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas prekių priėmimo–perdavimo aktas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.328 |
„Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti, įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra“ |
Hektarai |
Nuotėkis – vandens kiekis, nutekantis iš sausumos ploto vieneto per tam tikrą laiką; išreiškiamas debitu, moduliu, nuotėkio koeficientu (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).
Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, – urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) plotas, į kurį patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo privalo būti organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinktas ir pašalintas į aplinką arba išleistas į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduotas nuotekų tvarkytojui).
Statyba ir rekonstravimas suprantami taip, kaip apibrėžta statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas vadovaujantis metodika, kuri nustatyta statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ “, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo“, 9 priedo 2.4 punkte. |
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.329 |
„Sukurti/ pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai“ |
Tonos/metai |
Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas).
Atliekų surinkimas – atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas).
Rūšiuojamasis atliekų surinkimas – atliekų surinkimas, kai jos atskiriamos pagal rūšį ir pobūdį siekiant palengvinti specialų tos rūšies ir pobūdžio atliekų apdorojimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas).
Sukurti ir (arba) pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai – naujai įsigyti ir pastatyti atskiro komunalinių atliekų surinkimo konteineriai ar kiti įrenginiai. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įsigytų ir pastatytų konteinerių ar kitų įrenginių komunalinių atliekų surinkimo pajėgumus tonomis per metus.
Konteinerių ar kitų įrenginių pajėgumai apskaičiuojami jų skaičių dauginant iš jų tūrio (maksimalaus galimo pripildyti kiekio) ir vidutinio išvežimų per metus skaičiaus.
|
Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.330 |
„Sukurti/ pagerinti komunalinių atliekų paruošimo perdirbti ir/ar kitaip naudoti pajėgumai“ |
Tonos/metai |
Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas).
Atliekų paruošimas perdirbti ir (ar) kitaip naudoti – R12 (atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1–R11 veiklų) ir S5 (atliekų paruošimas naudoti ir šalinti, apimantis šias išankstinio atliekų apdirbimo veiklas: ardymas, išmontavimas, rūšiavimas, smulkinimas, suspaudimas, granuliavimas, džiovinimas, supjaustymas, kondicionavimas, atskyrimas, maišymas, kita) atliekų tvarkymo veiklos, nustatytos Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 4 priede.
Sukurti ir (arba) pagerinti komunalinių atliekų paruošimo perdirbti ir (arba) kitaip naudoti pajėgumai – naujai įsigyti ar pagerinti komunalinių atliekų paruošimo perdirbti ir (arba) kitaip naudoti įrenginiai. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas sukurtus ir pagerintus komunalinių atliekų paruošimo perdirbti ir kitaip naudoti pajėgumus tonomis per metus.
|
Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.331 |
„Sutvarkytas radioaktyviųjų atliekų kiekis“ |
m3 |
Radioaktyviosios atliekos – panaudotas branduolinis kuras ir kitos pakartotinai naudoti neskirtos radionuklidais užterštos ar turinčios jų savo sudėtyje medžiagos, kurių radionuklidų koncentracija arba aktyvumas viršija nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius (šaltinis: Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas).
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas – veikla, apimanti pradinį, pagrindinį ir galutinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, vežimą, saugojimą, dėjimą į atliekyną, atliekyno uždarymą ir uždaryto atliekyno priežiūrą. (šaltinis: Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas įgyvendinant projekto veiklas sutvarkytų radioaktyviųjų atliekų kiekis, sumuojant tvarkomus radioaktyviųjų atliekų, radioaktyviosiomis atliekomis užteršto grunto ir radioaktyviosiomis atliekomis užterštų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių kiekius. |
Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi priėmimo–perdavimo aktai. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.332 |
„Vandens telkiniai, kuriems taikytos būklės gerinimo priemonės“ |
Skaičius |
Vandens telkinys, kuriam taikyta būklės gerinimo priemonė, – paviršinis vandens telkinys, kuriam pritaikytos būklės gerinimo priemonės, padedančios pasiekti gerą paviršinio vandens telkinio būklę.
Paviršinis vandens telkinys – kiekybės rodikliais apibūdinama reikšminga žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: upė ar jos dalis, ežeras, dirbtinis vandens telkinys. Prie paviršinių vandens telkinių taip pat priskiriami tarpiniai ir priekrantės vandenys (šaltinis: Lietuvos Respublikos vandens įstatymas).
Gera paviršinio vandens telkinio būklė – paviršinio vandens telkinio būklė, kai jo ekologinė ir cheminė būklė pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus vertinama gerai arba labai gerai (šaltinis: Lietuvos Respublikos vandens įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant paviršinius vandens telkinius, kuriems įgyvendinant projekto veiklas buvo taikomos būklės gerinimo priemonės.
Paviršinis vandens telkinys skaičiuojamas kaip vienas vienetas, kai jo būklei pagerinti pritaikytos priemonės, vykdant veiklą pačiame vandens telkinyje, jo atkarpoje ar jo apsaugos zonoje (vienas vandens telkinys, jo atkarpa, jo apsaugos zona = 1 vnt.). Tas pats vandens telkinys kelis kartus neskaičiuojamas. |
Pirminiai šaltiniai priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.333 |
„Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis“ |
km |
Vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo (surinkimo) tinklų rekonstravimui priskiriama: 1) vandentiekio ar (ar) nuotekų šalinimo tinklo ar jo dalies (arba tarp dviejų gretimų šulinių) keitimas (nekeičiant trasos) kito tipo ir kito skersmens vamzdynais; 2) įvadų į pastatus, išvadų iš pastatų pakeitimas, keičiant įvadų trasą, vamzdžių tipą, skersmenį; 3) esamuose tinkluose papildomų šulinių, kamerų įrengimas ir armatūros juose (jose) sumontavimas; 4) vandentiekio ar (ar) nuotekų šalinimo tinklo atskirų vamzdynų ruožų panaikinimas; 5) vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklo dalies trasos keitimas (šaltinis: statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas rekonstruotų vandentiekio ir nuotekų šalinimo (surinkimo) tinklų (išskyrus drenažo tinklus) ilgį kilometrais.
|
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.334 |
„Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės, kuriose įgyvendinti valdymo ir veiklos tobulinimo veiksmai“ |
Įmonės |
Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonė – geriamojo vandens tiekėjas .
Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas – juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka tiekiantis geriamąjį vandenį ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas ir turintis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).
Valdymo ir veiklos tobulinimo veiksmai – įdiegti sąnaudų mažinimo ir išlaidų susigrąžinimo regionų mastu įmonių valdymo tobulinimo planai, padidintas įmonių, atliekančių viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo funkcijas, valdymo efektyvumas. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojamos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės, kurios įgyvendinant projekto veiklas atliko valdymo ir veiklos tobulinimo veiksmus. |
Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.335 |
„Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos“ |
Skaičius |
Paveldo objektai – atskiri arba tankias grupes sudarantys gamtos ir kultūros paveldo objektai – kraštovaizdžio elementai, kuriems dėl jų vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas).
Gamtos paveldo objektai – saugomi gamtinio kraštovaizdžio objektai (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas).
Gamtos paveldo objektai ir teritorijos – gamtos vertybės, kraštovaizdžio kompleksai, draustiniai, lankytojų centrai, vidaus ir lauko ekspozicijos, gamtos mokyklos, lauko informacinės sistemos, jungtys tarp turizmo trasų ir kita įrengta infrastruktūra lankytojams.
Kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti (šaltinis: Lietuvos Respublikos nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymas).
Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos – kultūros, edukacinėms, ekonominėms ir socialinėms reikmėms, poilsiui gamtoje pritaikyti gamtos, kultūros ir paveldo objektai ir teritorijos. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojami įgyvendinant projekto veiklas sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos.
Kai skaičiuojami kultūros paveldo objektai: 1) pavieniai objektai skaičiuojami pagal Kultūros vertybių registre jiems suteiktą unikalų objekto kodą; 2) kompleksą sudarantys objektai skaičiuojami pagal Kultūros vertybių registre šiems objektams suteiktą unikalų objekto kodą; 3) vietovės skaičiuojamos pagal Kultūros vertybių registre joms suteiktą unikalų objekto kodą. |
Pirminiai šaltiniai statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai arba priėmimo–perdavimo aktai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas arba priėmimo–perdavimo aktas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.336 |
„Įgyvendintos visuomenės informavimo apie aplinką priemonės“ |
Skaičius |
Informacija apie aplinką – bet kokia rašytinė, vaizdo, garso, elektroninė ar kitokia materialia forma saugoma informacija apie: aplinkos elementų būklę, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę (įskaitant genetiškai modifikuotus organizmus) bei jų tarpusavio sąveiką; veiksnius, tokius kaip: medžiagos, energija, triukšmas ir radiacija, bei veiklą arba priemones (įskaitant administracines priemones, susitarimus aplinkosaugos srityje, politiką, įstatymų leidybą, planus ir programas, turinčius arba galinčius turėti poveikio aplinkos elementams, kraštovaizdžio ar biologinei įvairovei, taip pat išlaidų ir rezultatų bei kitą ekonominę analizę ir prielaidas, susijusias su priimamais sprendimais aplinkosaugos srityje); žmonių sveikatos ir saugos būklę, gyvenimo sąlygas, kultūros objektų ir statinių būklę tais atvejais, kai tam turi arba gali turėti įtakos aplinkos elementai, kraštovaizdžio ar biologinė įvairovė arba per šiuos elementus šiame punkte išvardyti veiksniai, veikla arba priemonės (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas).
Visuomenės informavimo apie aplinką priemonė – informacijos apie aplinką perdavimo forma, pasitelkiant visuomenės informavimo priemones (visuomenės informavimo priemonės suprantamos taip, kaip apibrėžtos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme) ir (ar) kitas informacijos sklaidos formas (pvz., renginiai, diskusijos, seminarai ir pan.).
Įgyvendinta visuomenės informavimo apie aplinką priemonė – informavimo apie aplinką priemonė, kuri turi konkretų tikslą, uždavinį, susideda iš konkrečių įgyvendinimo iniciatyvų, turi pradžią ir pabaigą, gali būti skirta tikslinei grupei ir informacijai, žiniai, visuomenės nuomonei tam tikru klausimu paskleisti, aktualioms problemoms atskleisti, gyventojų įpročiams keisti, organizacijos indėliui atskleisti ir pan. Pvz., informacijos apie aplinką sklaida televizijoje, leidinių parengimas ir išleidimas, aplinkosauginių akcijų organizavimas, tiesioginės vaizdo transliacijos yra laikomos priemonėmis, kurių kiekviena susideda iš konkrečių įgyvendinimo iniciatyvų, t. y. ištransliuota viena TV laida ar keleto laidų ciklas tam tikromis temomis, išleistas vienas leidinys, skirtas tikslinei auditorijai, įvykusi viena akcija ar keletas akcijų, skirtų tikslinei auditorijai konkrečiomis tematikomis, pastatyta viena vaizdo kamera. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojamos įgyvendinant projekto veiklas įgyvendintos visuomenės informavimo apie aplinką priemonės. |
Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.337 |
„Įgyvendintos turizmo rinkodaros priemonės“ |
Skaičius |
Turizmo rinkodaros priemonė – iš anksto suplanuota, nustatytos trukmės ir biudžeto, į turizmo įvaizdžio formavimą ir gerinimą, informavimą apie turizmo galimybes ar turizmo produktų pardavimo skatinimą tikslinėse rinkose nukreipta veikla, vykdoma panaudojant įvairias formas ir būdus, kuriais tenkinami tikslinių vartotojų ar jų grupių poreikiai.
Rinkodaros priemonės įgyvendinamos, panaudojant vaizdo, garso ir elektronines priemones, spausdintą informaciją ir (arba) medžiagą, dalyvaujant parodose ir (arba) organizuojant pažintinius turus. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant turizmo rinkodaros priemones, kurios buvo įgyvendintos projekto veiklų įgyvendinimo metu. |
Pirminiai šaltiniai: paslaugų perdavimo–priėmimo aktai (kopijos) ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad turizmo rinkodaros priemonė yra įgyvendinta.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad turizmo rinkodaros priemonės įgyvendintos, t. y. atliktos visos projekto sutartyje suplanuotos konkrečiai turizmo rinkodaros priemonei priskirtos veiklos. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.338 |
„Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai“ |
Skaičius |
Arealas – vieno ar kito reiškinio paplitimo plotas (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).
Kraštovaizdis – žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvųjų organizmų) ir (ar) antropogeninių komponentų (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų bei informacinio lauko), susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas). Išsaugotas, sutvarkytas ar atkurtas įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealas – sutvarkytas ar atkurtas kraštovaizdžio etalonas ir kitas gamtinio karkaso kraštovaizdžio teritorinis vienetas. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojami sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai.
Neskaičiuojami arealai, kuriuose tvarkomi bešeimininkiai pastatai ir pažeistos žemės. |
Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.339 |
„Įsigyti gatvių valymo įrenginiai“ |
Skaičius |
Gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).
Valymas – veiksmas, kai šalinamos kenksmingosios ar nepageidaujamos medžiagos ar jų sudedamosios dalys (preparatai ar cheminiai elementai) iš daiktų, medžiagų, objektų ar aplinkos (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).
Įrenginys – tam tikrą technologinę operaciją ar jų seką atliekanti mašina (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojami įgyvendinant projekto veiklas įsigyti gatvių valymo įrenginiai. |
Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.340 |
„Jūrų uoste įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“ |
Skaičius |
Uostas – teritorija (uosto žemė ir akvatorija), skirta laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aprūpinti, kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti (šaltinis: Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas).
Saugus eismas jūrų uoste – visuma jūros transporto techninių ir organizacinių priemonių, skirtų užtikrinti, kad keleiviai, kiti jūros transporto eismo dalyviai ir kiti asmenys, taip pat jūros uosto infrastruktūra, plukdomi kroviniai ir bagažas būtų apsaugoti nuo jūros transporto katastrofų, jūros transporto eismo įvykių ir jų padarinių.
Aplinkosaugos priemonės – priemonės, kuriomis užtikrinama gera jūros aplinkos būklė, kai įprastomis sąlygomis jūros vandenys yra švarūs, sveiki, gyvybingi, jūros ekosistemos naudojamos saikingai ir išsaugomas potencialas ateities kartoms: 1) jūros ekosistemų struktūra, funkcijos ir susiję geomorfologiniai, geografiniai, geologiniai ir klimato veiksniai sudaro sąlygas toms ekosistemoms tinkamai funkcionuoti, palaiko jų atsparumą žmonių sukeliamiems aplinkos pokyčiams. Jūrinės rūšys ir buveinės yra apsaugotos, užkirstas kelias žmonių sukeliamam biologinės įvairovės nykimui, o įvairių biologinių komponentų funkcionavimas yra subalansuotas; 2) ekosistemų hidromorfologinės, fizinės ir cheminės savybės, įskaitant dėl žmonių veiklos atsiradusias savybes, palaiko tas ekosistemas. Antropogeninis medžiagų ir energijos, įskaitant triukšmą, patekimas į jūros aplinką nesukelia taršos poveikio (šaltinis: Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas jūrų uoste įdiegtas saugų eismą gerinančias ir aplinkos apsaugos priemones. |
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktas, deklaracija apie statybos užbaigimą ir (arba) galutinis objekto užbaigimo aktas (kopijos).
Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas, deklaracija apie statybos užbaigimą arba ,galutinis objekto užbaigimo aktas, kuriame nurodomas įgyvendinant projekto veiklas įdiegtų saugų eismą gerinančių ir aplinkos apsaugos priemonių skaičius. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.342 |
„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“ |
Skaičius |
Kelių transporto eismo saugumas – visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas).
Geležinkelių transporto eismo sauga – visuma geležinkelių transporto techninių ir organizacinių priemonių, skirtų užtikrinti, kad keleiviai, kiti geležinkelių transporto eismo dalyviai ir kiti asmenys, taip pat geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių riedmenys ir vežami kroviniai bei bagažas būtų apsaugoti nuo geležinkelių transporto katastrofų, geležinkelių transporto eismo įvykių, geležinkelių transporto riktų ir jų padarinių (šaltinis: Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas).
Aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas).
Skrydžių sauga – visuma civilinei aviacijai keliamų reikalavimų, nustatytų Civilinės aviacijos administracijos.
Saugios laivybos reikalavimai – saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos reikalavimai. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas įdiegtas saugų eismą gerinančias ir aplinkos apsaugos priemones.
Į šio stebėsenos rodiklio pasiekimus įskaičiuojamos produkto stebėsenos rodiklio P.S.343 „Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, iš kurių: geležinkelių pervažose“ pasiektos reikšmės. |
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktas, deklaracija apie statybos užbaigimą ir (arba) priėmimo–perdavimo aktas (kopijos).
Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriuose nurodomas įgyvendinant projekto veiklas įdiegtų saugų eismą gerinančių ir aplinkos apsaugos priemonių skaičius. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.343 |
„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, iš kurių: geležinkelių pervažose“ |
Skaičius |
Geležinkelių transporto eismo sauga – visuma geležinkelių transporto techninių ir organizacinių priemonių, skirtų užtikrinti, kad keleiviai, kiti geležinkelių transporto eismo dalyviai ir kiti asmenys, taip pat geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių riedmenys ir vežami kroviniai bei bagažas būtų apsaugoti nuo geležinkelių transporto katastrofų, geležinkelių transporto eismo įvykių, geležinkelių transporto riktų ir jų padarinių (šaltinis: Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas).
Aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas geležinkelio pervažose įdiegtas saugų eismą gerinančias ir aplinkos apsaugos priemones. |
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktas, deklaracija apie statybos užbaigimą ir (arba) priėmimo–perdavimo aktas (kopijos).
Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas, deklaracija apie statybos užbaigimą arba priėmimo–perdavimo aktas, kuriuose nurodomas įgyvendinant projekto veiklas geležinkelių pervažose įdiegtų saugų eismą gerinančių ir aplinkos apsaugos priemonių skaičius. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.344 |
„Įrengtos naujos ir (arba) atnaujintos transformatorių pastotės ir (arba) skirstyklos“ |
Skaičius |
Transformatorių pastotė – 35 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklo dalis, užimanti tam tikrą teritoriją arba patalpą, apimanti transformatorius, skirstyklą ir kitus įrenginius ir statinius (šaltinis: Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“).
Skirstykla – elektros įrenginys, skirtas elektrai priimti ir skirstyti, turintis komutavimo aparatus, magistralines ir jungiamąsias šynas, pagalbinius įrenginius (kompresorius, akumuliatorius ir kt.), taip pat apsaugos ir automatikos įtaisus ir matavimo prietaisus (šaltinis: Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“).
Elektros įrenginių ir statinių įrengimas – veikla, kurios tikslas pastatyti, sumontuoti, nutiesti naujus elektros įrenginius ir inžinerinius statinius, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.
Elektros įrenginių ir statinių atnaujinimas – elektros įrenginių ir statinių atstatymas ir modernizavimas, kuriuo siekiama pagerinti kokybines ir (ar) sukurti naujas funkcines atnaujinamo turto savybes, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas naujai įrengtas ir (arba) atnaujintas transformatorių pastotes ir (arba) skirstyklas. |
Pirminiai šaltiniai:
Antriniai šaltiniai: |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.345 |
„Nutiestų ir (arba) rekonstruotų elektros perdavimo linijų ilgis“ |
km |
Elektros linija – elektros inžinerinio tinklo arba elektros inžinerinės sistemos dalis, kurią gali sudaryti kabelių, laidų, izoliatorių ir laikančiųjų konstrukcijų įranga elektrai persiųsti (šaltinis: Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 „Dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“).
Perdavimas – elektros energijos persiuntimas perdavimo tinklais, įskaitant teikiamas sistemines paslaugas, išskyrus tiekimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas).
Tiesimas – elektros inžinerinio tinklo arba elektros inžinerinės sistemos dalies, kurią gali sudaryti kabelių, laidų, izoliatorių ir laikančiųjų konstrukcijų įranga elektrai persiųsti, įrengimas, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.
Rekonstravimas – elektros linijos atstatymas ir modernizavimas, kuriuo siekiama pagerinti kokybines ir (ar) sukurti naujas funkcines rekonstruojamo turto savybes, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas naujai nutiestų ir (arba) rekonstruotų elektros perdavimo linijų ilgį (kilometrais). |
Pirminiai šaltiniai:
Antriniai šaltiniai: |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.346 |
„Panaudojant išmaniąsias technologijas modernizuotos dujų skirstymo stotys“ |
Skaičius |
Dujų skirstymo stotis – dujų apskaitos taškas, kuris suprantamas kaip visuma įrenginių, kurių paskirtis užtikrinti nepertraukiamą nustatyto slėgio, išvalytų, įtrauktų į apskaitą, odoruotų, sutartyse numatytų kiekių gamtinių dujų perdavimą į dujų skirstymo sistemas arba į vartotojų dujų sistemas (šaltinis: Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-128 „Dėl Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“).
Modernizavimas – investicija į ilgalaikį turtą, siekiant pailginti jo tarnavimo laiką ir (arba) pagerinanti jo kokybines savybes, pritaikant (įdiegiant) naujas technologijas (šaltinis: Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“).
Naudojant išmaniąsias technologijas modernizuotos dujų skirstymo stotys – pažangios dujų infrastruktūros dalis. Pažangi dujų infrastruktūra suprantama taip, kaip apibrėžta Europos Komisijos gairėse dėl ex-ante sąlygų, skirtų Europos struktūrinių ir investicijų fondams (II dalis) (žr. 186 psl.): http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/informat/2014/eac_guidance_esif_part2_en.pdf. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojamos įgyvendinant projekto veiklas panaudojant išmaniąsias technologijas modernizuotos dujų skirstymo stotys. |
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai (kopijos).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai pasirašomas statybos užbaigimo aktas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.347 |
„Nutiestų magistralinių dujotiekių ilgis“ |
km |
Magistralinis dujotiekis – aukšto slėgio vamzdynas, su juo susiję įrenginiai, įskaitant dujų skirstymo stotis, dujoms iš verslovių, suskystintų gamtinių dujų sistemų perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius, taip pat statiniai ir priemonės šiam vamzdynui veikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas).
Magistralinio dujotiekio tiesimas – magistralinio dujotiekio statyba ar įrengimas, įdiegiant pažangias nuotolinio valdymo sistemas, elektrocheminės apsaugos sistemas, kontrolinio įtaiso paleidimo ir priėmimo kameras ir kitą technologinę įrangą.
|
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas naujai nutiestų magistralinių dujotiekių ilgį (kilometrais). |
Pirminiai šaltiniai:
Antriniai šaltiniai: |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.348 |
„Nutiestų skirstomųjų dujotiekių ilgis“ |
km |
Skirstomasis dujotiekis – gamtinių dujų skirstymo sistema – žemo slėgio vamzdynai gamtinėms dujoms iš magistralinio dujotiekio gamtinių dujų skirstymo stočių pristatyti iki gamtinių dujų vartotojo sistemų, taip pat statiniai, įrenginiai ir priemonės šiems vamzdynams veikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas).
Tiesimas – skirstomojo dujotiekio statyba ar įrengimas, įdiegiant pažangias nuotolinio valdymo sistemas, elektrocheminės apsaugos sistemas, kontrolinio įtaiso paleidimo ir priėmimo kameras ir kitą technologinę įrangą. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas nutiestų skirstomųjų dujotiekių ilgį (kilometrais). |
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai (kopijos).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.349 |
„Investicijas gavęs infrastruktūros objektas“ |
Skaičius |
Infrastruktūros objektas – pastatas ar pastato dalis.
Investicijų gavęs infrastruktūros objektas – pastatas ar pastato dalis, kurie įsigyjami, statomi, rekonstruojami ar remontuojami įgyvendinant projekto veiklas.
Pastato, statybos, rekonstrukcijos ir remonto sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas investicijų gavusius infrastruktūros objektus. |
Pirminiai šaltiniai: pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas, deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, galutinis atliktų darbų aktas (jei buvo atliktas paprastasis remontas) ir (arba) pirkimo–pardavimo sutartis, įregistruota Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke (jei buvo atliktas pirkimas).
Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas, deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, galutinis atliktų darbų aktas (jei buvo atliktas paprastasis remontas) ir (arba) pirkimo–pardavimo sutartis, įregistruota Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke (jei buvo atliktas pirkimas). |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.350 |
„Neįgalieji, dalyvavę ESF remiamoje profesinės reabilitacijos programoje“ |
Skaičius |
Neįgalusis – asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (šaltinis: Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas). Įskaičiuojami ir asmenys, pirmą kartą besikreipiantys į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl darbingumo lygio nustatymo, kuriems Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. A1-302 „Dėl Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis.
Profesinės reabilitacijos programą sudaro šios paslaugos: profesinių gebėjimų įvertinimas; profesinis orientavimas ir konsultavimas; profesinių gebėjimų atkūrimas arba naujų išugdymas; pagalba įsidarbinant; palaikymas darbo vietoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. A1-159 „Dėl Reikalavimų profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms aprašo patvirtinimo“). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant neįgaliuosius, kurie dalyvavo ESF remiamoje profesinės reabilitacijos programoje, t. y. buvo įtraukti į dalyvių sąrašą (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo pirmą kartą įtraukiamas į ESF remiamos profesinės reabilitacijos programos dalyvių sąrašą.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.351 |
„Lietuvos darbo biržos darbuotojai, dalyvavę ESF veiklose“ |
Skaičius |
Lietuvos darbo biržos darbuotojas – Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų bei jų skyrių valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
Lietuvos darbo birža – įstaiga prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri kartu su jai pavaldžiomis teritorinėmis darbo biržomis įgyvendina darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politiką, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme.
Teritorinė darbo birža – įstaiga, kuri jai priskirtoje teritorijoje įgyvendina užimtumo rėmimo politiką taip, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme.
Teritorinės darbo biržos skyrius – teritorinės darbo biržos struktūrinis padalinys, vykdantis klientų (darbo ieškančių asmenų ir darbdavių) aptarnavimo funkcijas.
Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).
Darbuotojas yra fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).
ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų darbuotojus, kurie dalyvavo ESF veiklose, t. y. buvo įtraukti į dalyvių sąrašus (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu Lietuvos darbo biržos darbuotojas pirmą kartą yra įtraukiamas į ESF veiklų dalyvių sąrašą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.352 |
„Asmenys ir įmonės, pasinaudoję finansine priemone verslo pradžiai“ |
Skaičius |
Asmenys ir įmonės, pasinaudoję finansine priemone verslo pradžiai, t. y. paskolos gavėjai, – labai mažos, mažos įmonės, fiziniai asmenys (verslininkai), kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme arba atitinkamuose Europos Sąjungos valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir (arba) dokumentuose, pradedantys ar plėtojantys savo verslą ir veikiantys ne ilgiau kaip vienus metus (skaičiuojama nuo įmonės įregistravimo datos arba verslininko ūkinės komercinės veiklos pradžios iki prašymo suteikti paskolą pateikimo datos).
Finansinės priemonės, finansinės priemonės valdytojo sąvoka suprantama taip, kaip yra apibrėžta Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant asmenis ir įmones, kurie pasinaudojo finansine priemone verslo pradžiai, t. y. sudarė paskolos sutartį su finansinės priemonės valdytoju, ir kuriems finansinės priemonės valdytojas pagal sudarytą paskolos sutartį nors kartą išmokėjo bet kokio dydžio lėšų dalį.
|
Pirminis šaltinis: finansinės priemonės valdytojo ataskaita projekto vykdytojui apie suteiktas paskolas.
Antriniai šaltiniai: ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu finansinės priemonės valdytojas sudaro paskolos sutartį su paskolos gavėju ir pagal sudarytą paskolos sutartį išmoka bent dalį lėšų.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.353 |
„Asmenys ir įmonės, pasinaudoję finansine priemone verslo pradžiai, iš kurių: su sunkumais darbo rinkoje susiduriantys asmenys ir įmonės“ |
Skaičius |
Asmenys ir įmonės, pasinaudoję finansine priemone verslo pradžiai, t. y. paskolos gavėjai, – labai mažos, mažos įmonės, fiziniai asmenys (verslininkai), kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme arba atitinkamuose Europos Sąjungos valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir (arba) dokumentuose, pradedantys ar plėtojantys savo verslą ir veikiantys ne ilgiau kaip vienus metus (skaičiuojama nuo įmonės įregistravimo datos arba verslininko ūkinės komercinės veiklos pradžios iki prašymo suteikti paskolą pateikimo datos).
Su sunkumais darbo rinkoje susiduriantys asmenys – pvz., jaunimas, neįgalūs asmenys, pagyvenę asmenys, bedarbiai ir kiti su sunkumais darbo rinkoje susiduriantys asmenys, kurie atitinka finansavimo sutarties tarp ministerijos, vadovaujančiosios institucijos ir projekto vykdytojo, skirtos projektui, apimančiam finansines priemones, įgyvendinti, nuostatas.
Finansinės priemonės, finansinės priemonės valdytojo sąvoka suprantama taip, kaip yra apibrėžta Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant su sunkumais darbo rinkoje susiduriančius asmenis ir įmones, kurie pasinaudojo finansine priemone verslo pradžiai, t. y. sudarė paskolos sutartį su finansinės priemonės valdytoju, ir kuriems finansinės priemonės valdytojas pagal sudarytą paskolos sutartį nors kartą išmokėjo bet kokio dydžio lėšų dalį. |
Pirminis šaltinis: finansinės priemonės valdytojo ataskaita projekto vykdytojui apie suteiktas paskolas ir kiti dokumentai.
Antriniai šaltiniai: ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu finansinės priemonės valdytojas sudaro paskolos sutartį su paskolos gavėju ir pagal sudarytą paskolos sutartį išmoka bent dalį lėšų.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.354 |
„Sukurtų naujų darbo vietų skaičius naujai įsteigtose įmonėse (versluose)“ |
Skaičius |
Naujos darbo vietos sukūrimas – paskolos gavėjo sudarytos materialinės ir teisinės sąlygos naujai darbo vietai sukurti ir naujo darbuotojo priėmimas į sukurtą darbo vietą.
Paskolos gavėjas – labai maža, maža įmonė, fizinis asmuo (verslininkas), kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme arba atitinkamuose Europos Sąjungos valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir (arba) dokumentuose, pradedantis ar plėtojantis savo verslą ir veikiantis ne ilgiau kaip vienus metus (skaičiuojama nuo įmonės įregistravimo datos arba verslininko ūkinės komercinės veiklos pradžios iki prašymo suteikti paskolą pateikimo datos).
Naujai įsteigta įmonė (verslas) – paskolos gavėjo arba paskolos gavėjo po finansinės priemonės valdytojo paskolos sutarties su paskolos gavėju sudarymo dienos įsteigta (-s) įmonė (verslas), perimant paskolos gavėjo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant naujas darbo vietas, kurios buvo sukurtos naujai įsteigtose įmonėse (versle).
|
Pirminis šaltinis: finansinės priemonės valdytojo ataskaita projekto vykdytojui apie suteiktas paskolas, SODROS darbdavių ir darbuotojų duomenų bazė.
Antriniai šaltiniai: ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu paskolos gavėjo sukurta nauja ir užimta darbo vieta fiksuojama SODROS duomenų bazėje. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.355 |
„Sukurtų naujų darbo vietų skaičius naujai įsteigtose įmonėse (versluose), iš kurių: su sunkumais darbo rinkoje susiduriančių asmenų naujai įsteigtose įmonėse, versluose“
|
Skaičius |
Naujos darbo vietos sukūrimas – paskolos gavėjo sudarytos materialinės ir teisinės sąlygos naujai darbo vietai sukurti ir naujo darbuotojo priėmimas į sukurtą darbo vietą.
Paskolos gavėjas – labai maža, maža įmonė, fizinis asmuo (verslininkas), kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme arba atitinkamuose Europos Sąjungos valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir (arba) dokumentuose, pradedantis ar plėtojantis savo verslą ir veikiantis ne ilgiau kaip vienus metus (skaičiuojama nuo įmonės įregistravimo datos arba verslininko ūkinės komercinės veiklos pradžios iki prašymo suteikti paskolą pateikimo datos).
Su sunkumais darbo rinkoje susiduriantys asmenys – pvz., jaunimas, neįgalūs asmenys, pagyvenę asmenys, bedarbiai ir kiti su sunkumais darbo rinkoje susiduriantys asmenys, kurie atitinka finansavimo sutarties tarp ministerijos, vadovaujančiosios institucijos ir projekto vykdytojo, skirtos projektui, apimančiam finansines priemones, įgyvendinti, nuostatas.
Naujai įsteigta įmonė (verslas) – paskolos gavėjo arba paskolos gavėjo po finansinės priemonės valdytojo paskolos sutarties sudarymo dienos įsteigta (-s) įmonė (verslas), perimant paskolos gavėjo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant naujas darbo vietas, kurios buvo sukurtos su sunkumais darbo rinkoje susiduriančių asmenų naujai įsteigtose įmonėse (versle).
|
Pirminiai šaltiniai: finansinio tarpininko ataskaita projekto vykdytojui apie suteiktas paskolas, SODROS darbdavių ir darbuotojų duomenų bazė.
Antriniai šaltiniai: ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu paskolos gavėjo sukurta nauja ir užimta darbo vieta fiksuojama SODROS duomenų bazėje. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.356 |
„Renginiuose, skatinančiuose moterų ir vyrų lygybę bei diskriminacijos mažinimą darbo rinkoje, dalyvavę asmenys“ |
Skaičius |
Renginys – organizuota šviečiamoji (informacinė) veikla, pavyzdžiui, mokymai, paskaitos, seminarai, apskritojo stalo diskusijos, susitikimai ar kiti uždarieji renginiai, skatinantys moterų ir vyrų lygybę bei diskriminacijos mažinimą darbo rinkoje.
Uždarasis renginys – renginys, skirtas tam tikrai tikslinei grupei dalyvių, renginyje sudaromas dalyvių sąrašas.
Neįskaičiuojamas atvirajame renginyje, pavyzdžiui, mugėje, televizijos, radijo ar interneto portale transliuojamoje laidoje ir pan., dalyvavęs asmuo. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant asmenis, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo renginiuose, skatinančiuose moterų ir vyrų lygybę bei diskriminacijos mažinimą darbo rinkoje, t. y. buvo įtraukti į dalyvių sąrašus (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo pirmą kartą yra įtraukiamas į renginio, skatinančio moterų ir vyrų lygybę bei diskriminacijos mažinimą darbo rinkoje, dalyvių sąrašą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.357 |
„15–29 metų nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys, dalyvavę JUI remiamoje intervencijoje“ |
Skaičius |
Bedarbis dalyvis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.
Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas).
Neaktyvus nesimokantis asmuo – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.
Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: http://zodynas.stat.gov.lt/index/detail.aspx?id=176). Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis atostogose vaikui prižiūrėti (iki vaikui sukaks treji metai), jei jis nėra registruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
15–29 metų asmuo – 15 metų ir vyresnis, bet ne daugiau kaip 29 metų, asmuo. Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo jo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje.
JUI remiama intervencija – visuma Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistema) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant 15–29 metų nedirbančius, nesimokančius ir mokymuose nedalyvaujančius asmenis, kurie dalyvavo JUI remiamoje intervencijoje, t. y. buvo įtraukti į dalyvių sąrašus (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu 15–29 metų nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis asmuo pirmą kartą yra įtraukiamas į JUI remiamos intervencijos dalyvių sąrašą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.358 |
„15–29 metų nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys, dalyvavę JUI remiamoje intervencijoje“ |
Skaičius |
Bedarbis dalyvis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.
Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas).
Neaktyvus nesimokantis asmuo – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.
Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: http://zodynas.stat.gov.lt/index/detail.aspx?id=176). Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis atostogose vaikui prižiūrėti (iki vaikui sukaks treji metai), jei jis nėra registruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
15–29 metų asmuo – 15 metų ir vyresnis, bet ne daugiau kaip 29 metų, asmuo. Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo jo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje.
JUI remiama intervencija – visuma Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistema) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant 15–29 metų nedirbančius, nesimokančius ir mokymuose nedalyvaujančius asmenis, kurie dalyvavo JUI remiamoje intervencijoje, t. y. buvo įtraukti į dalyvių sąrašus (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu 15–29 metų nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis asmuo pirmą kartą yra įtraukiamas į Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamos JUI remiamos intervencijos dalyvių sąrašą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.359 |
„15–29 metų nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys, dalyvavę JUI remiamoje intervencijoje, iš kurių: 25–29 metų asmenys“ |
Skaičius |
Bedarbis dalyvis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.
Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas).
Neaktyvus nesimokantis asmuo – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.
Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: http://zodynas.stat.gov.lt/index/detail.aspx?id=176). Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis atostogose vaikui prižiūrėti (iki vaikui sukaks treji metai), jei jis nėra registruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
25–29 metų asmuo – 25 metų ir vyresnis, bet ne daugiau kaip 29 metų, asmuo. Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo jo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje.
JUI remiama intervencija – visuma Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistema) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant 25–29 metų nedirbančius, nesimokančius ir mokymuose nedalyvaujančius asmenis, kurie dalyvavo JUI remiamoje intervencijoje, t. y. buvo įtraukti į dalyvių sąrašus (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu 25–29 metų nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis asmuo pirmą kartą yra įtraukiamas į JUI remiamos intervencijos dalyvių sąrašą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.360 |
„15–29 metų nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys, dalyvavę JUI remiamoje intervencijoje, iš kurių: 25–29 metų asmenys“ |
Skaičius |
Bedarbis dalyvis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.
Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas).
Neaktyvus nesimokantis asmuo – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.
Neaktyvus asmuo – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: http://zodynas.stat.gov.lt/index/detail.aspx?id=176). Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis atostogose vaikui prižiūrėti (iki vaikui sukaks treji metai), jei jis nėra registruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
25–29 metų asmuo – 55 metų ir vyresnis, bet ne daugiau kaip 29 metų, asmuo. Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo jo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje.
JUI remiama intervencija – visuma Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistema) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant 15–29 metų nedirbančius, nesimokančius ir mokymuose nedalyvaujančius asmenis, kurie dalyvavo JUI remiamoje intervencijoje, t. y. buvo įtraukti į dalyvių sąrašus (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu 25–29 metų nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis asmuo pirmą kartą yra įtraukiamas į Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamos JUI remiamos intervencijos dalyvių sąrašą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.361 |
„Investicijas gavę socialinių paslaugų infrastruktūros objektai“ |
Skaičius |
Socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas).
Socialinių paslaugų infrastruktūros objektas – pastatas ar pastato dalis, kuriuose teikiamos socialinės paslaugos.
Investicijų gavęs socialinių paslaugų infrastruktūros objektas – pastatas ar pastato dalis, kurie statomi, rekonstruojami ar remontuojami įgyvendinant projekto veiklas.
Pastato, statybos, rekonstrukcijos ir remonto sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas investicijų gavusius socialinių paslaugų infrastruktūros objektus. |
Pirminiai šaltiniai: pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas, deklaracija apie statybos darbų užbaigimą (arba galutinis atliktų darbų aktas, jei buvo atliktas paprastasis remontas).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas arba deklaracija apie statybos darbų užbaigimą (arba galutinis atliktų darbų aktas, jei buvo atliktas paprastasis remontas). |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.362 |
„Naujai įrengti ar įsigyti socialiniai būstai“ |
Skaičius |
Būstas – vienbutis gyvenamasis namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys, tinkami gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkantys statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus (šaltinis: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas).
Socialinis būstas – į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą įtraukto savivaldybės būsto fondo dalis. Pagal įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, gydymo ar globos (rūpybos) įstaigos gyvenamosios patalpos, savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis (šaltinis: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas).
Savivaldybės būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą (šaltinis: Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas).
Naujai įrengtas ar įsigytas socialinis būstas –įsigytas, pastatytas ar pritaikytas socialinio būsto paskirčiai (t. y. pritaikant esamą kitos paskirties infrastruktūrą) vienbutis gyvenamasis namas ar butas, tinkamas gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkantis statybos ir specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas naujai įrengtus ar įsigytus socialinius būstus. |
Pirminiai šaltiniai: pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas, deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, galutinis atliktų darbų aktas (jei buvo atliktas paprastasis remontas) ir (arba) pirkimo–pardavimo sutartis, įregistruota Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke (jei buvo atliktas pirkimas).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas, deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, galutinis atliktų darbų aktas (jei buvo atliktas paprastasis remontas) ir (arba) pirkimo–pardavimo sutartis, įregistruota Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke (jei buvo atliktas pirkimas). |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.363 |
„Viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose pagerinta paslaugų teikimo infrastruktūra, skaičius“ |
Skaičius |
Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas).
Viešoji sveikatos priežiūros paslauga suprantama kaip sveikatos priežiūros paslauga, finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, taip pat kitomis valstybės ir savivaldybių lėšomis.
Sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga (toliau – įstaiga): 1) įstaiga ar įmonė, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus; 2) įstaigos ar įmonės, kuri verčiasi kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, filialas ar padalinys, turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymas).
Viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo infrastruktūros pagerinimas (modernizavimas) – fizinės ir informacinės infrastruktūros (pastatų, patalpų, įrangos, priemonių, kt.), skirtos sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, sukūrimas, atnaujinimas, įsigijimas ir plėtojimas. |
Automatiškai apskaičiuojamas projekto lygmeniu
Įvedamasis uždavinio lygmeniu
|
Skaičiuojamas sumuojant viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas, kuriose įgyvendinant projekto veiklas buvo pagerinta (modernizuota) visa projekto sutartyje numatyta atskiros sveikatos priežiūros įstaigos paslaugų teikimo infrastruktūra.
Kiekviena įstaiga gali būti įskaičiuota tik vieną kartą, net jei įstaiga įgyvendino arba dalyvavo įgyvendinant keletą projektų, finansuojamų Europos Sąjungos fondų investicijų lėšomis, todėl uždavinio lygmeniu pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė skaičiuojama, neįtraukiant skirtingus veiksmų programos uždavinio lėšomis finansuojamus projektus įgyvendinančių besidubliuojančių viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose įgyvendinant projekto veiklas buvo pagerinta (modernizuota) atskiros sveikatos priežiūros įstaigos paslaugų teikimo infrastruktūra. |
Projekto lygmeniu: Pirminiai šaltiniai: priėmimo–perdavimo aktai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė projekto lygmeniu. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
Uždavinio lygmeniu: Pirminiai šaltiniai: projektų duomenys. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).
|
Projekto lygmeniu stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pagerinama (modernizuojama) visa projekto sutartyje numatyta atskiros sveikatos priežiūros įstaigos paslaugų teikimo infrastruktūra ir pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas ir (arba) kitas dokumentas, kuriuo patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė projekto lygmeniu.
Kai projektas įgyvendinamas su partneriais, stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu baigus įgyvendinti visas projekto veiklas, t. y. nors projekto partneris baigė projekto sutartyje numatytas veiklas anksčiau, nei baigiamos kitos projekto veiklos, stebėsenos rodiklio pasiekimo reikšmė neskaičiuojama.
Uždavinio lygmeniu pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra) apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos (neįtraukiant skirtingus to paties veiksmų programos uždavinio lėšomis finansuojamus projektus įgyvendinančių besidubliuojančių įstaigų). |
Projekto lygmeniu už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
Uždavinio lygmeniu už duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra).
|
|
| P.S.364 |
„Naujos atviros erdvės vietovėse nuo 1 iki 6 tūkst. gyv. (išskyrus savivaldybių centrus)“ |
Kvadratiniai metrai |
Vietovės nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (išskyrus savivaldybių centrus) – regionų plėtros tarybų išskirtos iš kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų tikslinės teritorijos (išskyrus savivaldybių administracinius centrus), kuriose 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu gyveno nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1V-655 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš gyvenamųjų vietovių grupės, apimančios mažuosius miestus ir kaimo vietoves, turinčius nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus, principų“).
Atvira erdvė – gyvenamosios vietovės teritorijos erdvinės struktūros elementas, skirtas visuomenės bendriesiems interesams.
Nauja atvira erdvė – sukurta arba atnaujinta atvira erdvė.
Sukurta atvira erdvė – nenaudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti.
Atnaujinta atvira erdvė – naudojama arba mažai naudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas sukurtų ar atnaujintų atvirų erdvių plotą (kvadratiniais metrais) vietovėse nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (išskyrus savivaldybių centrus).
|
Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo dokumentas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.365 |
„Atnaujinti ir pritaikyti naujai paskirčiai pastatai ir statiniai kaimo vietovėse“ |
Kvadratiniai metrai |
Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).
Statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).
Pastatas arba statinys yra pritaikytas naujai paskirčiai tuomet, kai jame pradedama vykdyti anksčiau nevykdyta veikla, priskiriama prie kitos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus, parengto pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) klasifikatorių „Nomenclatures des Activities de Communite Europeene“ – NACE rev. 2 (Statistinis Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius – NACE 2 red.), klasės (4 ženklų nomenklatūra): pavyzdžiui, kultūros įstaigos pastate pradedama teikti švietimo paslauga.
Kaimo vietovės – regionų plėtros tarybų išskirtos iš kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų tikslinės teritorijos (išskyrus savivaldybių administracinius centrus), kuriose 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu gyveno nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas kaimo vietovėse atnaujintų ir (arba) naujai paskirčiai pritaikytų viešųjų pastatų ir (ar) statinių, turinčių stogą, plotas (kvadratiniais metrais).
|
Pirminiai šaltiniai: statinio projektas arba statybos užbaigimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo dokumentas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.366 |
„Socialiai pažeidžiami asmenys, dalyvavę socialinei integracijai skirtose ESF veiklose“ |
Asmenys |
Socialiai pažeidžiamais asmenimis laikomi socialinės rizikos suaugę asmenys, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, taip pat neįgalieji, romai ir kiti asmenys, susiduriantys su sunkumais integruotis į darbo rinką.
ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.
Socialinė integracija – socialiai pažeidžiamų asmenų integracija į darbo rinką. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant socialiai pažeidžiamus asmenis, kurie dalyvavo socialinei integracijai skirtose ESF veiklose, t. y. buvo įtraukti į dalyvių sąrašus (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu socialiai pažeidžiamas asmuo pirmą kartą yra įtraukiamas į socialinei integracijai skirtų ESF veiklų dalyvių sąrašą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.367 |
„Asmenys virš 54 metų amžiaus, dalyvavę aktyviam senėjimui skirtose ESF veiklose“ |
Skaičius |
Tikslinė grupė – 55 metų ir vyresni darbingo amžiaus asmenys, dalyvavę aktyviam senėjimui skirtose ESF veiklose.
Asmens amžius yra skaičiuojamas nuo gimimo dienos ir nustatomas tą dieną, kai asmuo pradeda dalyvauti ESF veiklose.
Darbingo amžiaus asmenys – asmenys nuo 16 metų iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas).
ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla.
Aktyviam senėjimui skirta ESF veikla – bet kuri veikla, finansuojama pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8.3.2 uždavinį „Padidinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą darbo rinkoje ir savanoriškoje veikloje“. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant 55 metų ir vyresnius asmenis, kurie dalyvavo aktyviam senėjimui skirtose ESF veiklose, t. y. buvo įtraukti į dalyvių sąrašus (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu 55 metų ar vyresnis asmuo pirmą kartą yra įtraukiamas į aktyviam senėjimui skirtų ESF veiklų dalyvių sąrašą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.368 |
„Socialines paslaugas gavę tikslinių grupių asmenys (šeimos)“ |
Skaičius |
Socialinės paslaugos – paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas).
Skaičiuojami asmenys (šeimos), gaunantys socialines paslaugas, kompleksiškai teikiamas paslaugas šeimai ir vaikui, taip pat paslaugas, padedančias derinti šeimą ir darbą.
Paslaugos šeimai apima bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ patvirtintame Socialinių paslaugų kataloge, ir kompleksiškai teikiamas švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams ir jų tėvams (globėjams).
Tikslinių grupių asmenys (šeimos) – asmenys (šeimos), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturintys, neįgiję arba praradę gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, kuriems suteikiamos socialinės paslaugos. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas socialines paslaugas gavusius tikslinių grupių asmenis (šeimas) (asmenų (šeimų) skaičius).
Tas pats asmuo (šeima), gaunantis skirtingas socialines paslaugas įgyvendinant tą patį projektą, skaičiuojamas vieną kartą.
|
Pirminiai šaltiniai: dalyvių, kuriems teikiamos socialinės paslaugos, sąrašai ir (arba) suvestinės.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai asmeniui suteikiama nors viena socialinė paslauga ir jis pirmą kartą yra įtraukiamas į projekto dalyvių, kuriems teikiamos socialinės paslaugos, sąrašą.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.369 |
„Parengti asmeniui taikomi individualūs perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų planai“ |
Skaičius |
Asmeniui taikomi individualūs perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų planai – individualios pagalbos planai likusiems be tėvų globos vaikams ir proto ir (ar) psichikos negalią turintiems neįgaliems vaikams, jaunuoliams ir suaugusiems asmenims, gyvenantiems stacionariose socialinės globos įstaigose.
Individualios pagalbos planas – veiksmų planas konkrečiam asmeniui, kuris gyvena stacionarioje globos įstaigoje ir kuris ruošiasi pereiti nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų.
Individualios pagalbos planas laikomas parengtu, kai jį pasirašo už plano rengimą atsakingas asmuo (kiti specialistai, rengę planą).
Institucinė globa – likusių be tėvų globos vaikų, proto ir (ar) psichikos negalią turinčių neįgalių vaikų, jaunuolių ir suaugusių asmenų apgyvendinimas globos įstaigose, kūdikių namuose, kuriuose nuolat gyvena nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų asmenų, kurių socialiniai ryšiai su bendruomene dėl šių įstaigų specifikos yra riboti, socialiniai įgūdžiai silpni, galimybės integruotis į visuomenę – minimalios. Būdinga grupinė, o ne individuali asmens priežiūra, institucinė kultūra (griežta tvarka, taisyklės ir pan.) (šaltinis: Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems, likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83 „Dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“). Bendruomenėje teikiamos paslaugos (bendruomeninės paslaugos) – alternatyvios institucinei globai įvairių formų ir rūšių, aukštos kokybės bendruomenėje teikiamos paslaugos (socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kt.), kurios užtikrina asmens galimybę gyventi bendruomenėje ir gauti joje specializuotą pagalbą, atitinkančią individualius asmens ar šeimos poreikius, vaikui – augti šeimos aplinkoje. Šios paslaugos skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauktį (šaltinis: Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems, likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83 „Dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas parengtus individualios pagalbos planus. |
Pirminiai šaltiniai: parengti individualios pagalbos planai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai individualios veiklos planą pasirašo už plano rengimą atsakingas asmuo (ir kiti planą rengę specialistai).
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.370 |
„Socialinių paslaugų sistemos darbuotojai, kurie dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo veiklose“ |
Skaičius |
Socialinių paslaugų sistemos darbuotojas – asmuo, dirbantis socialinių paslaugų įstaigoje.
Socialinių paslaugų įstaiga – socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nustatytus reikalavimus (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas).
Kvalifikacijos tobulinimo veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla – kvalifikacijos tobulinimo mokymai. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant socialinių paslaugų sistemos darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo veiklose.
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu socialinių paslaugų sistemos darbuotojas pirmą kartą yra įtraukiamas į kvalifikacijos tobulinimo veiklų dalyvių sąrašą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
|
|
| P.S.371 |
„Savivaldybės, kuriose įdiegti inovatyvūs viešųjų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modeliai, pagerinantys sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms“ |
Skaičius |
Inovatyvūs viešųjų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modeliai – tobulesni (nei taikyti iki tol) sveikatos priežiūros organizavimo, teikimo, valdymo sprendimai, kuriuos įgyvendinus pagerinamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kokybė tikslinių grupių gyventojams.
Savivaldybė suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.
|
Automatiškai apskaičiuojamas projekto lygmeniu
Įvedamasis uždavinio lygmeniu |
Skaičiuojamas sumuojant savivaldybes, kuriose veiklą vykdančios sveikatos priežiūros įstaigos įdiegė inovatyvius viešųjų asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelius ir pagal šiuos modelius realiai pradėjo teikti sveikatos priežiūros paslaugas.
Nustatant pasiektą šio stebėsenos rodiklio reikšmę, kiekviena savivaldybė skaičiuojama tik vieną kartą. |
Projekto lygmeniu:
Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo deklaracija. Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.
Uždavinio lygmeniu:
Pirminiai šaltiniai: įgyvendinančiosios institucijos skaičiavimų suvestinė. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).
|
Projekto lygiu stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas kartu su antrąja ataskaita po projekto finansavimo pabaigos pateikia deklaraciją, kuria įrodoma, kad praėjus vieniems kalendoriniams metams po projekto finansavimo pabaigos sveikatos priežiūros įstaiga realiai teikia sveikatos priežiūros paslaugas pagal su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija suderintą paslaugų teikimo modelį.
Uždavinio lygiu pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais, kai įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra), remdamasi projektų duomenimis, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.
|
Projekto lygmeniu už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
Uždavinio lygmeniu už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra). |
|
| P.S.372 |
„Tikslinių grupių asmenys, kurie dalyvavo informavimo, švietimo ir mokymo renginiuose bei sveikatos raštingumą didinančiose veiklose“ |
Skaičius |
Tikslinių grupių asmenys yra nustatyti veiksmų programos 8.4.2 uždavinio aprašyme: – šalies regionuose (teritorijose), pasižyminčiuose didžiausiais priešlaikinio mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų rodikliais, gyvenantys asmenys; – tam tikrų socialinės rizikos grupių asmenys, kuriems socialinės ir ekonominės priežastys (nedarbas, skurdas ir kt.) ir žalingi įpročiai (alkoholio vartojimas ir kt.) lemia sergamumą tam tikromis ligomis (tuberkulioze, priklausomybe nuo alkoholio) ir kuriems nepakankamai prieinama sveikatos priežiūra (neįgalieji, kt.); – vaikai (iki 18 metų) taip pat priskiriami prie tikslinės grupės, nes dėl egzistuojančių ekonominių, socialinių aplinkybių, tokių kaip socialinė ir ekonominė šeimos padėtis, įsidarbinimo perspektyvos, jiems dažniau gresia socialinė atskirtis ir neigiamas šių veiksnių poveikis sveikatai; – vyresnio amžiaus (55 metų amžiaus ir vyresni) gyventojai priskiriami prie tikslinės grupės, atsižvelgiant į šio uždavinio siekį kiek galima ilgiau išlaikyti gerą senstančių vyresnio amžiaus žmonių sveikatą, pagerinti jų gyvenimo kokybę ir sudaryti galimybes išlikti aktyviems darbe, bendruomenėje, gyventi savarankiškai.
Didžiausiais sveikatos ir jos priežiūros prieinamumo netolygumais pasižymintis regionas – savivaldybė, nurodyta Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, 3 priede „Traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktikos, neįgalumo ir mirtingumo nuo išorinių priežasčių mažinimo krypties aprašas“, 4 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų mažinimo krypties aprašas“, 5 priede „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos ligų mažinimo srities aprašas“ ir Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-814 „Dėl Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos patvirtinimo“, 18 skyriuje (152 punkte).
Informavimo, švietimo ir mokymo renginiai bei sveikatos raštingumą didinančios veiklos apima sveikatos mokymą, informacijos apie sveiką gyvenseną, sveikatos stiprinimą skleidimą, sveikos gyvensenos propagavimą, formavimą ir nuo elgsenos priklausomų sveikatos rizikos veiksnių mažinimą, kitas visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytas visuomenės sveikatos stiprinimo priemones.
Sveikatos raštingumas – pažintiniai ir socialiniai įgūdžiai (gebėjimai), nulemiantys individų motyvaciją ir kompetenciją gauti bei suprasti informaciją ir ja naudotis visais būdais, siekiant stiprinti ir palaikyti gerą sveikatą. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant tikslinių grupių asmenis, kurie dalyvavo ESF lėšomis remiamuose informavimo, švietimo ir mokymo renginiuose bei sveikatos raštingumą didinančiose veiklose.
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai asmuo yra įtraukiamas į renginio dalyvių sąrašą.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
|
|
| P.S.374 |
„ESF subsidijas gavę socialinių įmonių darbuotojai, priklausantys tikslinėms grupėms“ |
Skaičius |
ESF subsidija – darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija, finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.
Socialinė įmonė – Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo nustatyta tvarka šį statusą įgijusi Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigta įmonė ar jos filialas, kai tenkinamos minėto įstatymo 3 straipsnyje nurodytos sąlygos (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymas).
Tikslinė grupė – Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys: neįgalieji, turintys sunkų, vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas neviršijantis 55 procentų darbingumo lygis arba didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis.
Neįgalusis – asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant tikslinėms grupėms priklausančius socialinių įmonių darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas bent kartą gavo ESF subsidiją.
Tas pats asmuo, gavęs kelias ESF subsidijas įgyvendinant tą patį projektą, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašų suvestinės, darbo sutarčių kopijos, banko išrašai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu tikslinei grupei priklausantis socialinės įmonės darbuotojas pirmą kartą gauna ESF subsidiją, t. y. gavo darbo užmokestį ir nuo jo apskaičiuotų privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinę kompensaciją. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.375 |
„ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose dalyvavę asmenys“ |
Skaičius |
ESF – Europos socialinis fondas.
Mokymai – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto veikla, skirta kvalifikacijai ir (arba) kompetencijai įgyti ir (arba) tobulinti.
|
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant asmenis, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo ESF lėšomis finansuojamuose mokymuose (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliuose to paties projekto mokymuose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašų suvestinės.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo yra įtraukiamas į dalyvių sąrašą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.379 |
„Švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė“ |
Skaičius |
Švietimo įstaiga – mokykla arba švietimo pagalbos įstaiga (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Švietimo teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas švietimo teikėjas (įstaiga, įmonė, organizacija, taip pat valstybės narės juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, kuriems švietimas nėra pagrindinė veikla), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti švietimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.
ERPF – Europos regioninės plėtros fondas.
Edukacinė erdvė – švietimo įstaigų ar kitų švietimo teikėjų patalpos ir kitos su ugdymu susijusios erdvės.
Atnaujinta infrastruktūra apima įgyvendinant projekto veiklas atnaujintus pastatus (rekonstruotus ir (arba) suremontuotus, ir (arba) aprūpintus baldais) ir (arba) projekto lėšomis įsigytą su ugdymo procesu susijusią įrangą. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojamos švietimo ir kitų švietimo teikėjų įstaigos, kuriose įgyvendinant projekto veiklas sukurta ar atnaujinta ne mažiau nei viena edukacinė erdvė, sumuojant nacionalinių stebėsenos rodiklių pasiekimus: P.N.717 „Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurtos naujos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietos“, P.N.722 „Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos bendrojo ugdymo mokyklos“, P.N.723 „Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos neformaliojo ugdymo įstaigos“.
Ta pati įstaiga, kurioje sukurtos ar atnaujintos švietimo erdvės, įgyvendinant tą patį projektą, skaičiuojama vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai, statybos užbaigimo aktai ir (arba) deklaracijos apie statybos užbaigimą.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu yra patvirtinami paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai, statybos užbaigimo aktai ir (arba) deklaracijos apie statybos užbaigimą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
|
|
| P.S.382 |
„Švietimo įstaigų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“ |
Skaičius |
Švietimo įstaiga – mokykla arba švietimo pagalbos įstaiga (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Švietimo įstaigų darbuotojų sąvoka apima pedagoginį ir nepedagoginį švietimo įstaigų personalą, atsižvelgiant į numatytas finansuoti veiklas.
ESF – Europos socialinis fondas.
ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojami mokymai pagal neformaliojo švietimo programas.
Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Mokymų pagal neformaliojo švietimo programą trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 8 akademinės valandos. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojami švietimo įstaigų darbuotojai, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: mokymų dalyvių sąrašai, patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į mokymų dalyvių sąrašą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.383 |
„Mokiniai, kuriems pagal veiksmų programą ESF lėšomis buvo suteikta švietimo pagalba“ |
Skaičius |
Mokinys – asmuo, kuris mokosi (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.
ESF – Europos socialinis fondas.
Švietimo pagalba – mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Švietimo pagalba apima informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą bei sveikatos priežiūrą mokykloje. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojami mokiniai, kuriems įgyvendinant projekto veiklas, finansuojamas ESF lėšomis, pagal veiksmų programą buvo suteikta švietimo pagalba (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, kuriam švietimo pagalba įgyvendinant tą patį projektą buvo suteikta kelis kartus, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: mokinių, dėl kurių priimtas sprendimas suteikti švietimo pagalbą, sąrašai, patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu priimamas sprendimas dėl švietimo pagalbos mokiniui suteikimo. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.385 |
„Studentai, kurie pagal veiksmų programą ESF lėšomis bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose“ |
Skaičius |
Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).
Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.
ESF – Europos socialinis fondas.
Užsienio aukštoji mokykla – ne Lietuvoje registruota ir ne Lietuvoje veikianti aukštoji mokykla.
Studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba rengiant disertaciją (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojami studentai, kurie įgyvendinant projekto veiklas, finansuojamas ESF lėšomis, pagal veiksmų programą bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, įgyvendinant tą patį projektą mokęsis užsienio aukštojoje mokykloje kelis kartus, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: studentų, kurie bent dalį studijų laikotarpio mokėsi užsienio aukštosiose mokyklose, sąrašai, patvirtinti projekto vykdytojo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo baigia studijas ar jų dalį užsienio aukštojoje mokykloje. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.387 |
„Socialiai jautrių, socialinės atskirties ir mažai atstovaujamų grupių studentai, kuriems buvo skirta tikslinė išmoka studijų prieinamumui gerinti“ |
Skaičius |
Socialiai jautrių, socialinės atskirties ir mažai atstovaujamų grupių studentai – neįgalūs studentai ir studentai, turintys specialiųjų poreikių, kurie lemia mokymosi sunkumus.
Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).
Neįgalus studentas – asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba 45 procentų ir mažesnis darbingumo lygis ir (arba) specialiųjų poreikių lygis.
Tikslinė išmoka studijų prieinamumui gerinti – finansinės pagalbos priemonė socialiai jautrių, socialinės atskirties ir mažai atstovaujamų grupių studentams, skirta iš dalies padengti išlaidoms, atsirandančioms dėl specialiųjų poreikių.
Specialusis poreikis – specialiosios pagalbos reikmė studijų proceso metu, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir (arba) specialiųjų poreikių, lemiančių mokymosi sunkumus. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojami socialiai jautrių, socialinės atskirties ir mažai atstovaujamų grupių studentai, kuriems įgyvendinant projekto veiklas buvo skirta tikslinė išmoka studijų prieinamumui gerinti (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, įgyvendinant tą patį projektą gavęs tikslinę išmoką studijų prieinamumui didinti kelis kartus, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: apskaitos dokumentas (teikimas išmokėti), kurio pagrindu skiriama tikslinė išmoka studijų prieinamumui didinti, patvirtintas įstaigos vadovo ar įgalioto asmens.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į apskaitos dokumentą, kurio pagrindu skiriama tikslinė išmoka studijų prieinamumui didinti. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.388 |
„Dėstytojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“ |
Skaičius |
Dėstytojas – asmuo, ugdantis ir mokantis studentus ir klausytojus aukštojoje mokykloje (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).
ESF – Europos socialinis fondas.
ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojami mokymai pagal neformaliojo švietimo programas.
Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Mokymų pagal neformaliojo švietimo programą trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 8 akademinės valandos. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojami dėstytojai, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: mokymų dalyvių sąrašai, patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į mokymų dalyvių sąrašą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.389 |
„Pagal veiksmų programą ESF lėšomis sukurti ar atnaujinti stebėsenos įrankiai“ |
Skaičius |
Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.
ESF – Europos socialinis fondas.
Stebėsenos įrankiai – informacinės sistemos, metodikos, skirtos informacijai, padedančiai atlikti aukštojo mokslo stebėseną, apdoroti, kaupti, tvarkyti, sisteminti ir teikti vartotojams.
Stebėsenos įrankio sukūrimas – naujos stebėsenos priemonės sukūrimas.
Stebėsenos įrankio atnaujinimas – jau egzistuojančios stebėsenos priemonės patobulinimas, papildymas, pakoregavimas. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojamos įgyvendinant projekto veiklas, finansuojamas ESF lėšomis, pagal veiksmų programą sukurtos ar atnaujintos stebėsenos priemonės. |
Pirminiai šaltiniai: sutartys su tiekėju ir paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktai, patvirtinti įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens, arba darbų atlikimo patvirtinimo dokumentas, patvirtintas įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu patvirtinamas paslaugų (prekių) priėmimo–perdavimo aktas arba dokumentas, kuriuo patvirtinamas darbų atlikimas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.390 |
„Aukštosios mokyklos, kurioms pagal veiksmų programą ESF lėšomis atliktas išorinis vertinimas“ |
Skaičius |
Aukštosios mokyklos – universitetai ir kolegijos (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).
Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.
ESF – Europos socialinis fondas.
Aukštųjų mokyklų veiklos išorinis vertinimas apima visas jų statutuose (įstatuose, nuostatuose) nurodytas veiklos sritis ir remiasi šiais kriterijais: veiklos atitiktimi statutuose (įstatuose, nuostatuose) nurodytai misijai, mokslo ir studijų tarptautiniam lygiui, studijų rezultatų vertinimo atitiktimi nustatytiems reikalavimams, akademinės etikos ir procedūrų reikalavimų vykdymo, valstybės biudžeto lėšų naudojimo veiksmingumo kriterijais ir veiklos atitiktimi teisės aktų nustatytiems reikalavimams (šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimas Nr. 1317 „Dėl Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo ir Aukštųjų mokyklų akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo).
Išorinio vertinimo tvarka nustatyta Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-01-135 „Dėl Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos patvirtinimo“. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojamos aukštosios mokyklos, kurioms įgyvendinant projekto veiklas, finansuojamas ESF lėšomis, pagal veiksmų programą buvo atliktas išorinis vertinimas.
|
Pirminiai šaltiniai: Studijų kokybės vertinimo centro raštas aukštajai mokyklai dėl sprendimo dėl atlikto išorinio vertinimo (kopija).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu aukštoji mokykla gauna sprendimą dėl atlikto išorinio vertinimo. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.391 |
„Mokymosi visą gyvenimą sistemos institucijų administracijos darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“ |
Skaičius |
Mokymosi visą gyvenimą sistemos įstaigų administracijos darbuotojai apima švietimo savivaldos institucijų (ar jų padalinių) narius, visą nepedagoginį švietimo institucijų ir tiesiogiai su švietimo institucijomis susijusių įstaigų (švietimo ir mokslo ekspertinių institucijų, savivaldybių švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų) personalą, kuris atlieka švietimo valdymo funkcijas, taip pat aukštųjų mokyklų pedagoginį personalą, kurio dalis funkcijų apima švietimo valdymą arba kuris pagal projektą tobulina kvalifikaciją, reikalingą gerinant ir stiprinant mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą.
Švietimo valdymo paskirtis – laiduoti valstybės švietimo politikos vykdymo kokybę vadybos priemonėmis: stebėsena, planavimu, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymu ir priežiūra (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
ESF – Europos socialinis fondas.
ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojami mokymai pagal neformaliojo švietimo programas.
Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Mokymų pagal neformaliojo švietimo programą trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 8 akademinės valandos. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojami mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: mokymų dalyvių sąrašai, patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į mokymų dalyvių sąrašą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.393 |
„Į užsienį panaudojant ESF investicijas tobulinti profesinių žinių išvykę tyrėjai“ |
Skaičius |
Profesinių žinių tobulinimas užsienyje apima tyrėjų dalyvavimą stažuotėse kitų šalių mokslo ir studijų institucijose ar įstaigose, mokslinių tyrimų centruose, verslo įmonėse, tyrėjų mokyklose, tyrėjų apsikeitimo tarp partnerių programose, taip pat dalyvavimą tarptautinėse konferencijose, tarptautiniuose seminaruose ar kituose tarptautiniuose mokslo renginiuose (pavyzdžiui, informaciniai renginiai, konsorciumų formavimo susitikimai ir pan.).
ESF – Europos socialinis fondas.
Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektams (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojami tyrėjai, kurie įgyvendinant projekto veiklas tobulino profesines žinias užsienyje (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: mokslinės išvykos ataskaita, patvirtinta įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu patvirtinama mokslinės išvykos ataskaita.
|
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.394 |
„Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose doktorantūrai“ |
Skaičius |
Asmuo, dalyvavęs ESF veiklose, skirtose doktorantūrai, – asmuo, studijuojantis mokslo ir studijų institucijoje pagal doktorantūros studijų programą.
Mokslo ir studijų institucijos – juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).
ESF – Europos socialinis fondas.
ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamos doktorantūros studijos.
Doktorantūra – trečioji studijų pakopa. Doktorantūrą gali vykdyti universitetai arba universitetai kartu su mokslinių tyrimų institutais (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojami asmenys, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo ESF veiklose, skirtose doktorantūrai (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: asmenų, studijuojančių doktorantūroje, sąrašai, patvirtinti aukštosios mokyklos vadovo arba jo įgalioto asmens.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į asmenų, studijuojančių doktorantūroje, sąrašus. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.395 |
„Tyrėjai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“ |
Skaičius |
Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektams (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).
ESF – Europos socialinis fondas.
ESF veikla – mokymai pagal neformaliojo švietimo programas.
Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Mokymų pagal neformaliojo švietimo programą trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 8 akademinės valandos. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojami tyrėjai, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: mokymų dalyvių sąrašai, patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į mokymų dalyvių sąrašą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.404 |
„Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal formaliojo švietimo programas ar modulius“ |
Skaičius |
Asmenų grupė apima dirbančius asmenis, turinčius ne aukštesnį kaip profesinį išsilavinimą, suaugusiuosius, nebaigusius bendrojo ugdymo programos, 40 metų amžiaus ir vyresnius asmenis, neturinčius aukštojo išsilavinimo.
ESF – Europos socialinis fondas.
ESF veiklos – mokymai pagal neformaliojo švietimo programas ar modulius.
Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Švietimo programa – iš anksto apibrėžtos formaliojo arba neformaliojo švietimo veiklos, kuria siekiama numatyto rezultato, aprašymas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Švietimo programos modulis – iš anksto apibrėžta savarankiška švietimo programos dalis (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojami asmenys, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal formaliojo švietimo programas ar modulius (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: asmenų, besimokančių pagal formaliojo švietimo programą ar modulį, sąrašai, patvirtinti aukštosios mokyklos vadovo arba jo įgalioto asmens.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į asmenų, besimokančių pagal formaliojo švietimo programą ar modulį, sąrašą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.405 |
„Asmenys, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“ |
Skaičius |
Asmenų grupė apima viešųjų paslaugų darbuotojus ir kitus suaugusiuosius.
Viešųjų paslaugų darbuotojas – įstaigos ar organizacijos, teikiančios viešąsias paslaugas (išskyrus švietimo, socialines ir darbo rinkos paslaugas), darbuotojas.
Suaugusysis – asmuo, sukakęs 18 metų amžių.
Neįskaičiuojami švietimo įstaigų darbuotojai (pedagoginis ir nepedagoginis švietimo įstaigų personalas).
ESF – Europos socialinis fondas.
ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojami mokymai pagal neformaliojo švietimo programas.
Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Mokymų pagal neformaliojo švietimo programą trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 8 akademinės valandos. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Sumuojami asmenys, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: mokymų dalyvių sąrašai, patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į mokymų dalyvių sąrašą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.406 |
„Apmokyti investicijas gavusių labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai“ |
Skaičius |
Šis stebėsenos rodiklis yra stebėsenos rodiklio „Dirbantieji, kurie dalyvavo ESF mokymuose, suteikiančiuose kvalifikaciją arba kompetenciją“ pogrupis (kodas P.S.407).
MVĮ – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, suprantamos taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant MVĮ darbuotojus, kurie projekto veiklų įgyvendinimo metu pradėjo dalyvauti mokymuose (asmenų skaičius).
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti mokymuose, t. y. įtraukiamas į dalyvių sąrašą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.407 |
„Dirbantieji, kurie dalyvavo ESF mokymuose, suteikiančiuose kvalifikaciją arba kompetenciją“ |
Skaičius |
Dirbantis asmuo šiame kontekste suprantamas kaip darbuotojas.
Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). ESF mokymai – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojami mokymai, kurie vykdomi pagal kvalifikaciją arba kompetencijas suteikiančias programas.
Kvalifikacija – formalus vertinimo ir pripažinimo proceso rezultatas, kuris pasiekiamas, kai atsakinga institucija nustato, kad asmens mokymosi rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisija, Europos kvalifikacijų sistema: http://ec.europa.eu/eqf/terms_en.htm). Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant dirbančius asmenis, kurie projekto veiklų įgyvendinimo metu pradėjo dalyvauti ESF mokymuose, suteikiančiuose kvalifikaciją arba kompetenciją.
Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. |
Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu dirbantis asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti ESF mokymuose, suteikiančiuose kvalifikaciją arba kompetenciją, t.y. įtraukiamas į dalyvių sąrašą. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.408 |
„Atnaujintos žmogiškųjų išteklių stebėsenos, prognozavimo ir plėtros sistemos dalys“ |
Skaičius |
Žmogiškųjų išteklių stebėsenos, prognozavimo ir plėtros sistema – daugiafunkcė, automatizuota sistema, apimanti žmogiškųjų išteklių paklausos nustatymą, tuo paremtą prognozavimą, taip pat profesijų klasifikatoriaus funkcinių galimybių užtikrinimą ir plėtrą, prognostinius tyrimus bei jų rezultatų sklaidą.
Dalis – sistemos elementas, užtikrinantis jos tikslų pasiekimą.
Atnaujinimas – pirminės sistemos dalies versijos veiklos galimybių praplėtimas, funkcinių galimybių pagerinimas, naujų funkcijų įdiegimas. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant žmogiškųjų išteklių stebėsenos, prognozavimo ir plėtros sistemos dalis, kurios buvo atnaujintos projekto veiklų įgyvendinimo metu. |
Pirminiai šaltiniai: paslaugų perdavimo–priėmimo aktai, sąskaitos faktūros (kopijos).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad žmogiškųjų išteklių stebėsenos prognozavimo ir plėtros sistemos dalys buvo atnaujintos. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.425 |
„Apmokyti valstybės tarnautojai ir darbuotojai“ |
Skaičius |
Valstybės tarnautojas ir darbuotojas – valstybės tarnautojas ir pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, kuriam nustatyta funkcijų sąsaja su Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimu.
Apmokytas valstybės tarnautojas ir darbuotojas –asmuo, kuris baigė dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose). Vykdant tęstinius mokymus stebėsenos rodiklis skaičiuojamas tais metais, kuriais mokymai buvo baigti.
Kvalifikacijos kėlimo renginys (mokymai) – renginys, kuriame įgyta kvalifikacija prisideda prie geresnio Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo. Taip pat įskaičiuojamos tarnybinės komandiruotės, į kurias buvo vykstama darbo funkcijų atlikti, o įgytos žinios prisideda prie geresnio Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo (šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigos apmokytus valstybės tarnautojus ir darbuotojus (neunikalių dalyvių skaičius).
Neunikalių dalyvių skaičius – darbuotojų ir valstybės tarnautojų dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose) kartai, neatsižvelgiant į tai, ar dėl dalyvavimo renginyje buvo patirta išlaidų.
|
Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo pažyma ar raštas, kuriuo patvirtinamas apmokytų valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičius.
Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu valstybės tarnautojas ar darbuotojas gauna dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginyje (mokymuose) patvirtinimo dokumentą (pažymėjimą).
Projekto vykdytojas duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę atnaujina vieną kartą per kalendorinius metus, ne vėliau kaip per mėnesį po ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos, mokėjimo prašyme, kuriame nedeklaruojamos patirtos išlaidos. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
|
|
| P.S.426 |
„Apmokyti socialiniai ekonominiai partneriai“ |
Skaičius |
Ekonominiai ir socialiniai partneriai – 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos administravimo proceso kompetentingos regioninės, vietos savivaldos ir kitos institucijos, ekonominiai ir socialiniai partneriai ir atitinkami subjektai, atstovaujantys pilietinei visuomenei, įskaitant aplinkosaugos partnerius, nevyriausybines organizacijas ir asociacijas, subjektai, atsakingi už socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą.
Apmokyti ekonominiai ir socialiniai partneriai – partneriai, dalyvavę vadovaujančiosios institucijos organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose).
Kvalifikacijos kėlimo renginys (mokymai) – vadovaujančiosios institucijos renginys, kuriame įgyta kvalifikacija prisideda prie geresnio Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo (šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigos apmokytus ekonominius ir socialinius partnerius (neunikalių dalyvių skaičius).
Neunikalių dalyvių skaičius – ekonominių ir socialinių partnerių dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose) kartai.
|
Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo pažyma ar raštas, kuriuo patvirtinamas apmokytų ekonominių ir socialinių partnerių skaičius.
Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu ekonominis ar socialinis partneris gauna dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginyje (mokymuose) patvirtinimo dokumentą (pažymėjimą).
Projekto vykdytojas duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę atnaujina vieną kartą per kalendorinius metus, ne vėliau kaip per mėnesį po ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos, mokėjimo prašyme, kuriame nedeklaruojamos patirtos išlaidos. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
|
|
| P.S.427 |
„Įdiegta ES Reglamentų reikalavimus atitinkanti kompiuterinė informacinė valdymo ir priežiūros sistema“ |
Skaičius |
Įdiegta Europos Sąjungos reglamentų reikalavimus atitinkanti kompiuterinė informacinė valdymo ir priežiūros sistema – 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis, kuris atitinka 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320), nustatytus reikalavimus ir veikia pagal juos.
2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis – Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos dalis, skirta rinkti ir saugoti statistiniams ir finansiniams duomenims, reikalingiems 2014–2020 metų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamiems projektams įgyvendinti pagal veiksmų programą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų nacionalinių lėšų panaudojimui stebėti ir valdyti (šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“). |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojama įdiegta Europos Sąjungos reikalavimus atitinkanti kompiuterinė informacinė valdymo ir priežiūros sistema. |
Pirminiai šaltiniai: valstybės informacinės sistemos perdavimo–priėmimo aktas (kopija).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas Valstybės informacinės sistemos perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo patvirtinama, kad 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis yra sukurtas ir atitinka 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013 nustatytus reikalavimus.
Projekto vykdytojas duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę atnaujina vieną kartą per kalendorinius metus, ne vėliau kaip per mėnesį po ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos, mokėjimo prašyme, kuriame nedeklaruojamos patirtos išlaidos. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
|
|
| P.S.428 |
„ES fondus administruojantys darbuotojai“ |
Skaičius |
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojantys darbuotojai – institucijų, kurioms Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, nustatyta atsakomybė ir funkcijos, valstybės tarnautojai ir pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai, kuriems nustatytos funkcijų sąsajos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimu.
Skaičiuojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojančių darbuotojų pareigybės, kurių funkcijų sąsajos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimu yra lygios 100 proc. Darbuotojų, kurių pareigybėms nustatytos dalinės funkcijų sąsajos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimu, funkcijų sąsajos sumuojamos iki 100 proc. (kaip visos pareigybės). Pavyzdžiui, 2 darbuotojų pareigybės, kurių funkcijų sąsajos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimu yra po 50 proc., perskaičiavus kaip visos pareigybės (iki 100 proc. funkcijų sąsajos), atitinka 1 darbuotoją.
Pareigybė turi būti užimta – neįskaičiuojamos neužimtos pareigybės, nors ir yra nustatytos jų funkcijų sąsajos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimu. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant ataskaitinių (kalendorinių) metų gruodžio 31 d. institucijoje dirbančių Europos Sąjungos struktūrinius fondus administruojančių darbuotojų pareigybes.
|
Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo pažyma ar raštas.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.
|
Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu, pasibaigus ataskaitiniams (kalendoriniams) metams, projekto vykdytojas nustato ataskaitinių (kalendorinių) metų gruodžio 31 d. institucijoje dirbančių Europos Sąjungos struktūrinius fondus administruojančių darbuotojų pareigybių skaičių.
Projekto vykdytojas duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę atnaujina vieną kartą per kalendorinius metus, ne vėliau kaip per mėnesį po ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos, mokėjimo prašyme, kuriame nedeklaruojamos patirtos išlaidos. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
|
|
| P.S.429 |
„Įgyvendinta plati informavimo kampanija, informuojanti apie veiksmų programos įgyvendinimo pradžią“ |
Skaičius |
Informavimo apie veiksmų programos įgyvendinimo pradžią kampanija – Finansų ministerijos, kaip vadovaujančiosios institucijos, įgyvendinama informavimo kampanija, kuria siekiama informuoti visuomenę, galimus pareiškėjus ir projektų vykdytojus apie 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojama įgyvendinta plati informavimo kompanija. |
Pirminiai šaltiniai: paslaugų perdavimo–priėmimo aktai, sąskaitos faktūros, ataskaitos (kopijos) ir kiti dokumentai, kuriais pagrindžiama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas iki galo įgyvendina metiniame komunikacijos plane numatytą informavimo kampaniją, t. y. visas jos veiklas, ir projekto veiklų įgyvendinimo metu įgyvendinančiajai institucijai pateikia komunikacijos kampanijos įvykdymo pagrindimo dokumentus. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.430 |
„Įgyvendintos informavimo ir komunikacijos kampanijos“ |
Skaičius |
Informavimo ir komunikacijos kampanija – Europos Sąjungos investicijas administruojančių institucijų įgyvendinamų informavimo veiklų visuma, kuria siekiama komunikacijos strategijoje numatytų tikslų. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant įgyvendintas informavimo ir komunikacijos kampanijas. |
Pirminiai šaltiniai: paslaugų perdavimo– priėmimo aktai, sąskaitos faktūros, ataskaitos (kopijos) ir kiti dokumentai, kuriais pagrindžiama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas iki galo įgyvendina metiniame komunikacijos plane numatytą informavimo kampaniją, t. y. visas jos veiklas, ir projekto veiklų įgyvendinimo metu įgyvendinančiajai institucijai pateikia komunikacijos kampanijos įvykdymo pagrindimo dokumentus. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
| P.S.431 |
„ES struktūrinių fondų svetainėje apsilankiusių unikalių lankytojų vidutinis skaičius per metus“ |
Skaičius |
Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainė – interneto svetainė www.esinvesticijos.lt, kurioje skelbiama informacija apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijas Lietuvoje 2014–2020 metų finansavimo laikotarpiu.
Apsilankiusių unikalių dalyvių skaičius – unikalių lankytojų, kurie lankėsi Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainėje per kalendorinius metus, skaičius.
|
Įvedamasis |
Skaičiuojamas sumuojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainėje per metus apsilankiusius unikalius lankytojus. |
Pirminiai šaltiniai: Google analytics ar analogiškos sistemos duomenys.
Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014). |
Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Finansų ministerija suformuoja google analytics ataskaitą, kurioje yra nurodoma praėjusiais kalendoriniais metais pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė. |
Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija. |
|
| P.S.432 |
„Atlikti vertinimai“ |
Skaičius |
Vertinimas – Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo vertinimas, kuriuo siekiama pagerinti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos kokybę ir įgyvendinimą, taip pat nustatyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo efektyvumą, rezultatyvumą ir poveikį. |
Automatiškai apskaičiuojamas |
Skaičiuojamas sumuojant atliktus vertinimus. |
Pirminiai šaltiniai: galutinės vertinimo ataskaitos perdavimo– priėmimo aktas (kopija).
Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. |
Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu atliekamas vertinimas ir pasirašomas galutinės vertinimo ataskaitos perdavimo–priėmimo aktas. |
Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. |
|
________________________