LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2017 M. BIRŽELIO 5 D. ĮSAKYMO NR. A1-276 „DĖL MOKYMO IR ŽINIŲ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KLAUSIMAIS TIKRINIMO BENDRŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. balandžio 20d. Nr. A1-330
Vilnius
1. Pakeičiu Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosius nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276 „Dėl Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:
„1. Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrieji nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytas mokymas ir (ar) žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimas, mokymą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (toliau – mokymas), žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimą (toliau – žinių tikrinimas) bei kompetencijos tobulinimą. Nuostatai netaikomi tikrinant darbuotojų, paskirtų atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų specialiąsias žinias ir įgūdžius, kaip nustatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje, ir atestuojant energetikos darbuotojus, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir (ar) eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.“
1.2. Pakeičiu 2.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„2.2. Kitos Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme vartojamas sąvokas.“
1.3. Pakeičiu 12 punktą ir jį išdėstau taip:
„12. Darbuotojai, kuriems darbdavio sprendimu nepakanka profesinių įgūdžių ir instruktuojant suteiktų žinių, kad jie galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jų sveikatai, tarp jų ir darbuotojai, paskirti naudoti potencialiai pavojingus įrenginius, mokomi ir jų žinios tikrinamos darbdavio nustatyta tvarka atitinkamai pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 ir 4 dalis. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto (toliau – komitetas) nariai, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai mokomi atitinkamai pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 10 dalį.“
1.5. Pakeičiu 2 priedo 1.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „1.1. |
Darbuotojų sauga ir sveikata Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis, darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas, darbdavio pareiga ir jos vykdymas įmonėje – darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo įmonėje organizavimas ir bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principai, kuriais privalo vadovautis darbdavys, siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo esamų ar galimų profesinės rizikos veiksnių poveikio; darbdavių ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimas įmonėje įgyvendinant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemones, bendrieji reikalavimai darbo vietoms įrengti, privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai (tikslas ir jų organizavimas), darbdavio ir darbuotojų veiksmai kilus pavojui ir pirmosios pagalbos organizavimas įmonėje, darbdavio teisės ir pareigos, siekiant užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą, darbuotojų pareigos ir teisės, siekiant, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimo principai, profesinės rizikos vertinimas, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimas“. |
1.6. Pakeičiu 2 priedo 1.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „1.2. |
Potencialiai pavojingi įrenginiai Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo paskirtis ir taikymas, potencialiai pavojingų įrenginių (toliau – įrenginiai) techninės būklės tikrinimas, nuolatinė priežiūra, įrenginių, kurie prižiūrimi pagal Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą, kategorijos ir kategorijų parametrai, įrenginių priežiūros organizavimas, Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registras, akredituotosios įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ir jų pareigos, reikalavimai asmenims, atliekantiems nuolatinę įrenginių priežiūrą, įrenginių savininkų pareigos ir atsakomybė, įrenginių priežiūros norminiai teisės aktai“. |
1.7. Pakeičiu 2 priedo 1.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „1.4. |
Esminiai Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimai |
| 1.4.1. |
Darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo reikalavimai Darboviečių įrengimo, naudojamų darbo įrenginių, saugos ir sveikatos ženklų įrengimo darbovietėse, darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos, darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis, buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo, darboviečių statybvietėse įrengimo, saugių ir sveikų darbo sąlygų žvejybos laivuose, saugaus darbo organizavimo ir darbo vietų įrengimo naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse, krovinių tvarkymo rankomis, darbo su videoterminalais |
| 1.4.2. |
Profesinės rizikos veiksniai darbo vietose, jų poveikis darbuotojų sveikatai Fizikiniai veiksniai (triukšmas, vibracija, elektromagnetiniai laukai, dirbtinė optinė spinduliuotė, apšvieta, mikroklimatas). Cheminiai veiksniai. Kancerogenai ir mutagenai, asbestas. Biologiniai veiksniai. Fiziniai veiksniai. Ergonominiai veiksniai. Psichosocialiniai veiksniai“. |