Administracinė byla Nr. eI-18-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00022-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Plungės apylinkės teismo prašymą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105 patvirtintų Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 42 punkto (2013 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-40 redakcija) teisėtumo ištyrimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Plungės apylinkės teismas (toliau – ir pareiškėjas), nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-270-1081/2020 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00424-2019-7) pagal ieškovo J. Ž. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonei „Registrų centras“, A. K., V. P. ir A. Z. dėl NŽT sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo patvirtinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar NŽT generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105 patvirtintų Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 2 d.) 42 punktas neprieštaravo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d.; dėl rašymo apsirikimo nutartyje klaidingai nurodyta data iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 3 dalies 1 punktui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) 32.1.1 ir 32.1.1.4 punktams.

2.       Plungės apylinkės teismas nurodė, kad civilinėje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar NŽT Kretingos rajono skyriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 14SK-1073-(14.14.110.) (toliau – ir NŽT sprendimas) patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas), kadastriniai matavimai, pagal kuriuos valstybinis kelio juostos sklypas persidengia su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu namų valdos žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Kretingos r., (duomenys neskelbtini), yra atlikti vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir ar minėtu NŽT sprendimu patvirtinti ginčo sklypo kadastriniai matavimai nepažeidžia ieškovo nuosavybės teisių. Civilinėje byloje nustatyta, kad, atliekant ginčo sklypo kadastrinius matavimus, gretimo sklypo savininkas, t. y. ieškovas, į ginčo sklypo ribų nustatymo procedūrą nebuvo kviečiamas, ginčo sklypo ribos vietovėje nebuvo ženklinamos ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas nebuvo pildomas. Be šių sklypo ribų paženklinimo procedūrų atlikti ginčo sklypo kadastriniai matavimai NŽT sprendimu buvo patvirtinti remiantis tuo, kad Taisyklių 42 punktas numatė, jog kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kurio forma patvirtinta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 2 priede, nepildomas.

3.       Tačiau Plungės apylinkės teismui kilo abejonių dėl to, ar Taisyklių 42 punkte numatyta išimtis, leidžianti neženklinti kelio juostos užimamo žemės sklypo ribų vietovėje ir nepildyti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, taigi ir nekviesti į sklypo ribų nustatymo procedūrą gretimų sklypų savininkų ar jų įgaliotų asmenų, atitinka aukštesnės galios teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, konkrečiai – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pagal kurį nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis; taip pat Kadastro nuostatų 32.1.1 ir 32.1.1.4 punktus, pagal kuriuos, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas. Todėl Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi sustabdė minėtos civilinės bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Taisyklių 42 punkto nuostatų teisėtumą.

II.

4.       Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) atsiliepime nesutinka su Plungės apylinkės teismo abejonėmis dėl Taisyklių 42 punkto nuostatų teisėtumo ir mano, kad jos neprieštaravo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktui bei Kadastro nuostatų 32.1.1 ir 32.1.1.4 punktams.

5.       NŽT atsiliepime paaiškina, kad atliekant kelio kadastrinius matavimus formuojama kelio, kaip inžinerinio statinio, kadastro duomenų byla ir (arba) kelio juosta užimto žemės sklypo kadastro duomenų byla. Žemės sklypo (kelio juostos) kadastro duomenų nustatymo ir kadastro duomenų bylos tikrinimo metu nustačius, jog kelio plotis dėl kelio sudėtinių dalių ribų neatitinka žemės reformos žemėtvarkos projekto plane, kuris laikytinas šio žemės sklypo (kelių juostos) teritorijų planavimo dokumentu, nurodyto kelio pločio, t. y. vietomis dėl kelio sudėtinių dalių kelio plotis yra platesnis, nei nurodytas žemės reformos žemėtvarkos projekto plane, NŽT teritorinio skyriaus sprendimas priimamas įvertinus kelio sudėtinių dalių (statinių) įrengimo laiką bei atsižvelgus į nustatytus kelio juostos pločių skirtumus tarp kadastrinių matavimų metu nustatyto kelio juostos pločio ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plane nurodyto kelio juostos pločio, taip pat žemės reformos žemėtvarkos projekto mastelį, kas atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas. Be to, NŽT pažymi, jog Taisyklių 42 punkto nuostatoms analogiškos nuostatos įtvirtintos šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (2018 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3D-96 redakcija) patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 231 punkte.

6.       2020 m. spalio 13 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauti papildomi NŽT rašytiniai paaiškinimai.

7.       NŽT papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad kelio juosta, kurios ribose įrengiamas kelias, yra valstybinės reikšmės žemės sklypas, kuris projektuojamas griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Kadangi kelio juostos minimalūs pločiai pagal kelio kategorijas nustatyti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnyje, gretimų sklypų savininkų galimybės nesutikti dėl kelio juostos pločio yra apribotos imperatyvių teisės normų, todėl nėra tikslinga su jais derinti kelio juostos ribas. NŽT taip pat pažymi, kad, remiantis Kelių įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, jeigu nutiestas ar tiesiamas kelias kai kuriuose ruožuose (iškasose, pylimuose) netelpa nustatyto pločio juostoje, tai šios juostos ribos nustatomos ne arčiau kaip po metrą nuo pylimo pado, iškasos ar kelio griovių išorinių kraštų. Atitinkamai Taisyklių 14 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 31 d.) buvo nurodyta, kad kelio (inžinerinio statinio) ribos turi sutapti su kelio juostos ribomis. Jeigu nutiestas ar tiesiamas kelias (inžinerinis statinys) kai kuriuose ruožuose (iškasose, pylimuose) netelpa nustatyto pločio kelio juostoje, tai šios kelio juostos ribos nustatomos ne arčiau kaip po metrą nuo pylimo pado, iškasos ar kelio griovių išorinių kraštų. Šiuo aspektu NŽT atkreipia dėmesį, kad pagal Kadastro nuostatų 32.1.1.8 punktą (redakcija, galiojanti nuo 2008 m. gruodžio 7 d.) žemės sklypo ribos posūkio taškai, sutampantys su stabiliais vietovės objektais, fotografuojami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nustatytais atvejais, t. y. ribos, sutampančios su stabiliais vietovės objektais, riboženkliais neženklinamos. NŽT manymu, atsižvelgiant į tai, kad kelio juostos yra projektuojamos patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, o kelio juostos minimalūs pločiai įtvirtinti Kelių įstatyme, darytina išvada, jog kelio juostos laikytinos stabiliais vietovės objektais, todėl Taisyklių 42 punkte pagrįstai nebuvo (ir šiuo metu nėra) reikalavimo kelio juostos žemės sklypo ribas ženklinti vietovėje bei šias ribas derinti su besiribojančių žemės sklypų savininkais. Be to, NŽT pabrėžia, kad kelio juostos ribų ženklinimas vietovėje yra sunkiai įgyvendinamas dėl didelio įtvirtinamų riboženklių kiekio, didelių kaštų ir laiko sąnaudų.

8.       NŽT atstovė teismo posėdyje, palaikydama atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, nurodė, kad nesutinka su Plungės apylinkės teismo nutartyje nurodytais teisiniais argumentais, kuriais teismas grindžia abejones dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105 patvirtintų Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 42 punkto atitikties Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punktui bei 32.1.1.4 punktui. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo (individualioje byloje) nuosavybės teisės tokiais kaip šiuo atveju, kai buvo atliekami kelio kadastriniai matavimai, yra ginamos atliekant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 125, 126 punktuose numatytas procedūras.

Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

III.

9.       Pareiškėjas Plungės apylinkės teismas prašo ištirti, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105 patvirtintų Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 42 punktas (2013 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-40 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktui (2006 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. X-1007 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punktui (2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 303 redakcija) bei 32.1.1.4 punktui (2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija).

10.     Prašomas ištirti Taisyklių 42 punktas (2013 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-40 redakcija) nustatė, kad: „Kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kurio forma patvirtinta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 2 priede, nepildomas. Kelio juostos plane 3-ioji lentelė, kurioje nurodomos gretimybės, nepildoma“.

11.     Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2006 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. X-1007 redakcija), kuriam šioje norminėje administracinėje byloje prašoma patikrinti minėtų Taisyklių 42 punkto nuostatų atitiktį, įtvirtino, kad: „Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis“. Šio Įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje (2003 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. IX-1582 redakcija) nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai, kuriuos, vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi (2003 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. IX-1582 redakcija), tvirtina Vyriausybė.

12.     Vyriausybė Kadastro nuostatus patvirtino 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534. Šiuo Nutarimu Žemės ūkio ministerijai pavesta patvirtinti nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų taisykles ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo tvarką.

12.1.  Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas (2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 303 redakcija) reglamentavo, kad: „Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu atliekami šie veiksmai: nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau – kviestiniai asmenys), išskyrus šių Nuostatų 32.1.1.1 punkte nurodytus atvejus“, t. y. kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius.

12.2.  Kadastro nuostatų 32.1.1.4 punktas (2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija), kuriam taip pat prašoma patikrinti Taisyklių 42 punkto nuostatų atitiktį, nustatė, kad: „paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Patikslinami Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. pokyčiai žemės sklypo viduje (žemės naudmenų pasikeitimai ar pasikeitimai dėl pastatytų naujų ar rekonstruotų statinių ir panašiai)“.

12.3.  Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau tekste remiamasi redakcija, galiojusia nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 23 d., jeigu nenurodyta kitaip) 15.1 punktas įtvirtino, kad, atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, be kita ko, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos. Žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams (25 punktas). Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu ir koordinuotu žemės sklypu ir kai bendra riba sutampa, suinteresuotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jei reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (26 punktas). Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 12 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje atliekamas Nuostatuose (Kadastro nuostatuose) nustatyta tvarka, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus tvirtinamomis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėmis ir Riboženklių standartais bei laikantis šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų.

12.4.  Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105 Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklės patvirtintos vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 12 punktu (2003 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 3D-473 redakcija).

13.     Pabrėžtina, kad šios norminės administracinės bylos nagrinėjimo metu Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklės nebegalioja – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 1P-106-(1.3 E.) 1 punktu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. 1P-105 „Dėl Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių patvirtinimo“ (su visais pakeitimais ir papildymais) buvo pripažintas netekusiu galios. Tačiau nagrinėjamu atveju prašymas ištirti Taisyklių 42 punkto (2013 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-40 redakcija) teisėtumą pateiktas Plungės apylinkės teismui nagrinėjant individualią bylą, kurioje taikytinos būtent nurodytos prašomos ištirti redakcijos Taisyklių nuostatos. Taigi sprendimas dėl šios norminės administracinės bylos nagrinėjimo metu nebegaliojančių teisės aktų yra aktualus prašymą šioje byloje pateikusiam ir individualų ginčą nagrinėjančiam teismui, kadangi minėtų nuostatų teisėtumo ištyrimas padės teismui teisingai išspręsti individualioje civilinėje byloje kilusį ginčą. Todėl ginčijamo teisės akto pripažinimas netekusiu galios šiuo atveju nėra pagrindas nutraukti norminę administracinę bylą ir, nepaisant minėtos aplinkybės, administracinis teismas turi tirti ir norminės administracinės bylos nagrinėjimo metu negaliojančios teisės normos teisėtumą (šiuo klausimu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I⁵⁰²-13/2010; 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I⁶⁶²-9/2012; 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I⁵⁵²-23/2012; 2013 m. sausio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I⁴³⁸-35/2012; 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-8-520/2019 ir kt.).

14.     Išplėstinė teisėjų kolegija, vertindama šio teismo Sprendimo 10–12 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą ir kvestionuojamo teisinio reglamentavimo nuostatas, prieina prie išvados, kad nei Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, nei Kadastro nuostatuose, nei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse nebuvo įtvirtinta bendrosios taisyklės išimtis, leidžianti atliekant kelių kadastrinius matavimus žemės sklypo ribų vietovėje neženklinti, tuo pačiu nekviesti dalyvauti šioje procedūroje kviestinių asmenų tais atvejais, kai žemės sklypas nesiriboja su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, bei nesurašyti tokio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto.

15.     Tai lemia išvadą, kad ginčijamo teisinio reglamentavimo nuostatos, įtvirtinančios bendrosios taisyklės išimtį, nėra grindžiamos aukštesnės galios teisės aktais, o tai pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą, šios bylos kontekste suponuojantį: 1) visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžiantį poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d., 2013 m. lapkričio 6 d., 2013 m. gruodžio 11 d., 2014 m. spalio 9 d., 2015 m. gegužės 26 d. nutarimai), 2) administravimo subjektų pareigą veikti aukštesnės galios teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose.

16.     Viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o atitinkamam teisėkūros subjektui viršijus jam teisės aktais suteiktą kompetenciją ir priėmus norminį administracinį aktą, kurį jis nėra įgaliotas priimti, kartu pažeidžiamas ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I⁴⁴⁴-4/2006; 2007 m. lapkričio 23 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I⁴³⁸-15/2007; 2008 m. lapkričio 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I⁴⁴⁴-4/2008; 2012 m. gegužės 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I⁵⁰²-12/2012; 2013 m. balandžio 30 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I¹⁴⁶-10/2013; 2016 m. liepos 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). Šios teisės aiškinimo bei taikymo nuostatos inter alia (be kita ko) taikytinos ir tais atvejais, kai konstatuojamas kompetencijos viršijimas dėl dalies priimtame norminiame teisės akte nustatyto teisinio reguliavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-11-492/2017).

17.     Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad viešojo administravimo srityje, be kita ko, apimančioje įgaliojimus turinčio viešojo administravimo subjekto atliekamą administracinio reglamentavimo (teisėkūros) veiklą, konstitucinis teisinės valstybės principas realizuojamas inter alia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje įstatymo viršenybės principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais ir juos įgyvendinančiais poįstatyminiais teisės aktais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-16-520/2016; 2017 m. rugsėjo 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-11-492/2017).

18.     Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindami Kadastro nuostatuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatantį pareigą atliekant kadastrinius matavimus ženklinti žemės sklypo ribas vietovėje, kviesti dalyvauti šioje procedūroje kviestinius asmenis bei surašyti tokio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, išskyrus tuos atvejus, kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, suinteresuotų asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimo kontekste, yra išaiškinę, kad:

1.       Šio veiksmo rezultate turi būti įvertinamos šių asmenų pastabos, pateikti atitinkami atsakymai į šias pastabas bei surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Toks šio dokumento (žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto) statusas reiškia, kad jame užfiksuotos faktinės aplinkybės apie žemės sklypo ribas sudaro sprendimo, kuriuo remiantis į Nekilnojamojo turto kadastrą yra įrašomi duomenys apie konkretų žemės sklypą, faktinį pagrindą. Tai savo ruožtu lemia, kad jei šiame dokumente yra užfiksuota neteisinga informacija, tai tokia klaida gali daryti įtaką ir sprendimo, kuriuo remiantis į Nekilnojamojo turto kadastrą yra įrašomi duomenys apie konkretų žemės sklypą, pagrįstumą bei teisėtumą, o tuo pačiu ir klaidingų duomenų į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1381-438/2016).

2.       Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 pažymėta, jog: „Bendroji taisyklė <...> yra ta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atliekami informavus gretimų žemės sklypų savininkus ir taip sudarius šiems asmenims galimybę dalyvauti atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas, Taisyklių 25 punktas). Reikalavimas informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie ketinamus atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra savitikslis. Šis reikalavimas yra nustatytas, siekiant sudaryti gretimų žemės sklypų savininkams sąlygas bendradarbiauti ir kartu išvengti galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų. Taip aptariamo reikalavimo, nustatyto žemės sklypo kadastriniams matavimams atlikti, reikšmė yra aiškinama kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014). Teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti asmenys, inter alia gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012)“.

19.     Nurodytų teisinių argumentų pagrindu išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Taisyklių 42 punkte (2013 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-40 redakcija) įtvirtintas teisinis reglamentavimas, nustatęs, kad: „Kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kurio forma patvirtinta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 2 priede, nepildomas. Kelio juostos plane 3-ioji lentelė, kurioje nurodomos gretimybės, nepildoma“, kelių kadastriniams matavimams nustatė procedūrinio teisinio pobūdžio išimtį, kuriai nustatyti nebuvo teisinių pagrindų, įtvirtintų aukštesnės galios teisės aktuose, taigi nustatytasis teisinis reglamentavimas pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą teisės aktų hierarchijos ir pareigos veikti aukštesnės galios teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose pažeidimų aspektais.

20.     Todėl pripažįstama, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105 patvirtintų Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 42 punktas (2013 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-40 redakcija), nustatęs, kad: „Kelio juostos užimamo žemės sklypo ribos vietovėje neženklinamos ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kurio forma patvirtinta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 2 priede, nepildomas. Kelio juostos plane 3-ioji lentelė, kurioje nurodomos gretimybės, nepildoma“, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktui (2006 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. X-1007 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punktui (2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 303 redakcija) bei 32.1.1.4 punktui (2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija).

21.     Šiame kontekste išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo argumentai, jog kelių kadastrinių matavimų ypatumus lemia iš Kelių įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo kylantys imperatyvaus pobūdžio reikalavimai nustatant kelio elementų plotus ir ribas, taip pat kviestinių asmenų gausa ir dideli žmogiškųjų bei materialiųjų išteklių poreikiai, jei kelių kadastriniams matavimams būtų taikomos bendrosios taisyklės, įtvirtintos Kadastro nuostatų 32.1.1 ir 32.1.1.4 punktuose, net ir pripažįstant juos teisiškai svarbiais reglamentuojant ginčo teisinius santykius, nesuponuoja kitokios teisinio reglamentavimo sisteminio vertinimo pagrindu padarytos išvados, kad nustatytasis teisinis reglamentavimas pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą teisės aktų hierarchijos ir pareigos veikti aukštesnės galios teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose pažeidimų aspektais.

22.     Išplėstinė teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų pasisakyti dėl tapataus ginčijamam teisinio reglamentavimo, atsižvelgiant į keliams taikomus imperatyvaus pobūdžio reikalavimus, galimos vietos teisės aktų hierarchinėje sistemoje ar teisinių prielaidų, kurioms esant vienas ar kitas viešojo administravimo subjektas, įtvirtindamas tokį teisinį reglamentavimą, veiktų intra vires (savo kompetencijos ribose) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d.).

23.     Dėl norminio administracinio akto dalies pripažinimo neteisėtu teisinių pasekmių, taikomų šios bylos kontekste:

23.1.  Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 118 straipsnio 1 dalimi, norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu.

23.2.  Šios norminės administracinės bylos nagrinėjimo metu Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklės nebegalioja – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 1P-106-(1.3 E.) 1 punktu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. 1P-105 „Dėl Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių patvirtinimo“ (su visais pakeitimais ir papildymais) buvo pripažintas netekusiu galios.

23.3.  Taigi, esamoje teisinėje situacijoje ABTĮ 118 straipsnio 1 dalyje nustatytos norminio akto pripažinimo neteisėtu teisinės pasekmės negali kilti.

23.4.  Tačiau, aiškindamas minėtas Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog konstrukcija „paprastai negali būti taikomas“ suponuoja išvadą, kad galimos minėtos taisyklės, jog aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, išimtys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²‑68/2009; 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁶⁰²-778/2013; 2018 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2577-624/2018). Tokia išimtis iš šios taisyklės ir yra tie atvejai, kai norminio teisės akto teisėtumas tikrinamas dėl jo taikymo teisme nagrinėjamoje individualioje byloje. Priešingu atveju, toks konkretaus norminio akto teisėtumo tikrinimas netektų prasmės, kadangi teisme nagrinėjamos individualios bylos baigčiai norminio akto panaikinimas neturėtų jokių teisinių pasekmių ir tektų vertinti, kad toks pripažintas neteisėtu norminis aktas buvo teisėtas ginčo, nagrinėjamo individualioje byloje, atsiradimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁴³⁸-1690/2005; 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-778/2014). Tokiais atvejais, kai įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu norminis administracinis teisės aktas pripažįstamas neteisėtu pagal teismo, suabejojusio tokio akto, taikytino individualioje byloje, teisėtumu prašymą, teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą ir spręsdamas ginčą, teisiniams santykiams, iš kurių kilo ginčas, neteisėtu pripažinto norminio administracinio teisės akto taikyti negali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-68/2009).

23.5.  Atsižvelgiant į tai, kad norminio akto dalies teisėtumo tyrimas pradėtas dėl nagrinėjamos individualios bylos, kurioje taikytinos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105 patvirtintų Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 42 punkto (2013 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-40 redakcija) nuostatos, jas pripažinus neteisėtomis, ši teisės norma netaikoma nuo jos priėmimo dienos sprendžiant individualioje byloje kilusį ginčą dėl NŽT Kretingos rajono skyriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 14SK-1073-(14.14.110.) teisėtumo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 119 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pripažinti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105 patvirtintų Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 42 punktas (2013 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-40 redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktui (2006 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. X-1007 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punktui (2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 303 redakcija) bei 32.1.1.4 punktui (2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija).

Sprendimą skelbti Teisės aktų registre.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                                                            Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas

Virginija Volskienė