LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL MENOTYROS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2015 m. rugpjūčio 27 d. Nr. V-926
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Menotyros studijų krypties aprašu iki 2016 m. birželio 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. V-926
MENOTYROS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Menotyros studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami menotyros krypties studijų programų specialieji reikalavimai.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. V-2212 „Dėl Studijų pakopų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V-2463 „Dėl Studijų krypties arba krypčių grupės aprašo rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. V-222 „Dėl Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. ISAK-1026 „Dėl Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašo patvirtinimo“, Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijomis 2006/962/EB „Dėl Bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų“.
3. Menotyros studijų krypties studijų programos gali būti vykdomos tik universitetuose. Aprašo reikalavimai taikomi pirmosios ir antrosios pakopos studijoms.
4. Aprašo paskirtis:
4.1. Padėti aukštosioms mokykloms rengti, atnaujinti ir vertinti menotyros studijų krypties programas;
5. Menotyros studijų kryptis priklauso humanitarinių mokslų sričiai. Menotyros studijų kryptis apima tokias šakas: Dailėtyra, Kinotyra, Muzikologija, Teatrologija, Architektūros istorija ir teorija, Choreologija.
6. Baigus menotyros studijų krypties studijas įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija:
6.1. Baigus universitetines pirmosios studijų pakopos studijas įgyjamas menotyros bakalauro kvalifikacinis laipsnis, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro diplomu;
7. Suteikiami bakalauro kvalifikaciniai laipsniai atitinka šeštąjį, magistro kvalifikacinis laipsnis – septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir atitinkamus Europos kvalifikacijų sąrangos lygmenis.
8. Menotyros studijų krypties pirmosios ir antrosios studijų pakopos studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine forma.
9. Organizuojant studijas skirtingomis formomis, studijų programos sandara, apimtis, struktūra, studijų turinys ir rezultatai turi būti vienodi.
10. Pirmosios studijų pakopos menotyros krypties studijos gali būti vykdomos kaip pagrindinės ir kaip gretutinės.
10.1. Studijų programos, pagal kurią studijuojant suteikiamas dvigubas bakalauro kvalifikacinis laipsnis, apraše turi būti nurodytos universiteto nustatytos studijų rinkimosi galimybės: gretutinės krypties (šakos) studijų pasirinkimo tvarka ir principai arba tikslus gretutinių krypčių (šakų) sąrašas arba konkreti gretutinė kryptis (šaka);
11. Bendrieji priėmimo į studijas reikalavimai:
11.1. Į menotyros studijų krypties pirmosios pakopos studijas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios;
11.2. Rekomenduojama, kad į antrosios pakopos studijas konkurso būdu būtų priimami šie asmenys:
11.2.1. Turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją ir baigę menotyros arba meno studijų pirmosios pakopos universitetines studijas ir atitinkantys aukštosios mokyklos nustatytus specialiuosius reikalavimus;
II SKYRIUS
KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
13. Menotyra yra humanitarinių mokslų kryptis, apimanti įvairių meno šakų (dailės, architektūros, muzikos, teatro, šokio, kino ir kitų) tyrinėjimą. Menotyros studijos apima platų tarpdalykinių teorinių ir praktinių žinių spektrą, todėl rengiant menotyros krypties studijų programas reikėtų remtis nacionaline menotyros mokslo patirtimi, užsienio gerosios praktikos pavyzdžiais ir socialinių partnerių požiūriu. Studijų programų turinys turėtų būti modeliuojamas atsižvelgiant į įvairių menų raidos tendencijas ir naujausias humanitarinių mokslų žinias bei susiformavusią praktiką.
14. Menotyros studijomis turi būti siekiama išugdyti plačios erudicijos menotyrininkus, kurie įgytas žinias taiko spręsdami šiuolaikinei visuomenei aktualias problemas, moka savarankiškai atlikti pasirinkto objekto tyrimą, naudotis istorijos šaltiniais, taikyti pagrindines teorijas bei metodus, interpretuoti ir vertinti meno kūrinius, dirbti tarpdalykinėje komandoje, perteikti žinias apie meno reiškinius žodžiu bei raštu specialistų ir nespecialistų auditorijai, argumentuoti savo požiūrį, savarankiškai mokytis ir naudoti šiuolaikinius informacijos kaupimo ir sisteminimo būdus, savo darbe vadovaujasi profesinės etikos principais, prisiima socialinę atsakomybę, aktyviai dalyvauja kultūriniuose procesuose, konceptualiai vertina bendruomenėje, valstybėje ir pasaulyje vykstančius pokyčius.
15. Menotyrininko profesinė veikla suvokiama kaip meno, kultūros paveldo tyrimai (analizė, kritika, istorija, vertinimas ir panašiai) ir poveikis meno procesams bei jų valdymas (meno projektų inicijavimas, kuravimas, administravimas ir panašiai).
16. Menotyros tyrimų objektas yra įvairių laikotarpių meno kūriniai, procesai ir meno lauko veikėjai (menininkai kūrėjai, meno kuratoriai, meno mecenatai, meno vartotojai ir kiti). Menotyrai svarbūs estetiniai, komunikaciniai, edukaciniai, socialiniai, politiniai, instituciniai meno aspektai.
17. Menotyrą sudaro šios pagrindinės kryptys: istorija, teorija, kritika. Ji apima skirtingų meno šakų tyrimą.
17.1. Meno istorijoje nagrinėjami istoriniai meno objektai ir jų sąryšiai, atsižvelgiant į istorinį ir sociokultūrinį kontekstus;
17.2. Meno teorijoje nagrinėjami įvairių laikotarpių meno objektai, reiškiniai ir procesai, pasitelkiant humanitarinių mokslų teorinį ir metodologinį pamatą;
18. Menotyra apima platų praktinės veiklos rūšių lauką, susijusį su meno projektų, renginių bei procesų inicijavimu, organizavimu, kuravimu, koordinavimu ir panašiai.
19. Pagal menotyros krypties studijų programas rengiami dailėtyrininkai, architektūrologai, muzikologai, teatrologai, choreologai, kinotyrininkai.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
21. Šiame skyriuje nurodyti siekiami pamatiniai menotyros studijų krypties studijų rezultatai, tačiau jie nėra studijų programos ar studijų dalykų išsamaus turinio specifikacija.
22. Asmuo, baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines menotyros studijų krypties studijas, turi būti pasiekęs šiuos studijų rezultatus:
22.1. Žinios, jų taikymas:
22.1.3. Geba apibrėžti studijuojamos menotyros šakos aktualiausias mokslines teorijas, sąvokas, metodus ir juos taikyti meno ir kultūros reiškinių tyrimuose;
22.2. Gebėjimai vykdyti tyrimus:
22.2.1. Geba savarankiškai apibrėžti aktualią menotyros problemą, formuluoti tyrimo tikslus, uždavinius ir hipotezes;
22.2.2. Geba remtis atliktų mokslinių tyrimų rezultatais, rinkti ir analizuoti duomenis apie tiriamą meno objektą, įvertinti jų patikimumą, naudodamasis šiuolaikiniais informacijos kaupimo ir sisteminimo būdais;
22.3. Specialieji gebėjimai:
22.3.1. Geba analizuoti, interpretuoti ir vertinti meno objektus bei reiškinius vykdydamas nesudėtingus menotyros tyrimus;
22.3.2. Geba savarankiškai pasirinkti ir taikyti menotyros mokslo teorijas bei metodus, vykdydamas menotyros tyrimus;
22.3.3. Geba vertinti konkretų meno objektą, procesą ar reiškinį istoriniame ir kultūriniame kontekste;
22.4. Socialiniai gebėjimai
22.4.1. Geba populiarinti ir viešinti žinias apie kultūrą ir meną, pristatydamas susijusias idėjas bei raidos dėsningumus specialistams ir visuomenei;
22.4.2. Geba raštu ir žodžiu išdėstyti savo nuomonę apie nagrinėjamą meno objektą ar reiškinį, remdamasis menotyros studijų krypties reikalavimais;
22.4.3. Geba koreguoti savo veiklos kokybę, atsižvelgdamas į veiklos rezultatų analizę ir specialistų rekomendacijas;
23. Baigus antrosios studijų pakopos universitetines menotyros studijų krypties studijas turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
23.1. Žinios, jų taikymas:
23.1.1. Geba įvardyti ir kritiškai vertinti konkretaus kultūros ir meno reiškinio, laikotarpio ar problemos dėsningumus, susiedamas su naujausiais mokslinių tyrimų rezultatais ir teorinėmis prielaidomis;
23.1.2. Geba apibendrinti ir interpretuoti studijuojamų kultūros reiškinių kontekstus, jų priežastinius ryšius, šias žinias originaliai taikyti analizuodamas ir vertindamas meno reiškinius;
23.1.3. Geba susieti naujausias menotyros ir kitų mokslų teorijas, sąvokas, metodus ir juos taikyti originaliuose moksliniuose tyrimuose;
23.2. Gebėjimai vykdyti tyrimus:
23.2.3. Geba apginti mokslinio tyrimo hipotezę, taikydamas šiuolaikinius menotyros metodus ir teorijas;
23.3. Specialieji gebėjimai:
23.3.1. Geba formuluoti originalias meno objektų ir reiškinių interpretacijas, jas pagrįsti, atlikdamas kompleksinius menotyros tyrimus;
23.3.2. Geba tirti savarankiškai identifikuotas meno teorijos ir (arba) praktikos problemas, pasitelkdamas šiuolaikinių mokslų teorijas ir metodus;
23.3.3. Geba vertinti meno kūrinius ir kultūros paveldą, vadovaudamasis profesinės etikos principais;
23.4. Socialiniai gebėjimai:
23.4.1. Geba perteikti žinias apie pasirinktos meno šakos ir laikotarpio reiškinius, su jais susijusį kontekstą, teorinius pagrindus ir savo originalius atradimus specialistams ir visuomenei;
23.5. Asmeniniai gebėjimai:
23.5.1. Geba sistemingai ir savarankiškai gilinti empirines ir teorines žinias, tobulinti profesinius įgūdžius pasirinkta tobulinimosi kryptimi;
23.5.2. Geba inovatyviai vykdyti menotyrinę veiklą vadovaudamasis (profesinės) etikos principais ir prisiimti moralinę atsakomybę už savo veiklos socialinį poveikį;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS, VERTINIMAS
24. Menotyros studijų krypties studijų programose turėtų būti naudojami įvairūs ir efektyvūs dėstymo, studijavimo ir studentų vertinimo metodai, padedantys pasiekti numatytus studijų programos rezultatus, atliepiantys įvairius mokymo(si) stilius ir poreikius.
25. Menotyros studijų krypties programų dėstytojai turėtų numatyti tokius studijų metodus, kurie geriausiai atitiktų konkrečios studijų programos tikslus bei rezultatus ir derėtų su naujausiomis didaktinėmis tendencijomis, pagrįstomis aktyvių, į studentą orientuotų studijų metodika.
26. Menotyros studijų krypties studijų programose naudojami studijų metodai turėtų derėti su mokymosi visą gyvenimą koncepcija, todėl turėtų būti lavinami studento gebėjimai dirbti, mokytis, tobulėti savarankiškai ir lanksčiai reaguoti į mokslo ir meno pokyčius.
27. Menotyros krypties dėstytojai turėtų organizuoti dėstymo veiklą atsižvelgdami į konkrečios studijų programos poreikius, studijų tikslus ir rezultatus, remtis naujausiais mokslinių tyrimų rezultatais, susieti teorinius dėstomo dalyko (modulio) aspektus su šalies ar regiono praktikos pavyzdžiais.
28. Atsižvelgiant į studijų programos rezultatus, atskiro studijų dalyko (modulio) ypatybes ir skirtingas studijų veiklos organizavimo formas (paskaitos, seminarai, konsultacijos, savarankiškas darbas, praktiniai užsiėmimai, komandinis darbas, studijų praktika), turėtų būti naudojami tokie dėstymo ir studijavimo metodai:
28.1. Tradicinei studijų koncepcijai priskiriami mokymo(si) metodai, taikytini per paskaitas, seminarus ir konsultacijas: teorinės medžiagos pateikimas, aiškinimas, iliustravimas ir komentavimas; praktikos pavyzdžių pristatymas, analizavimas, komentavimas, aptarimas; vaizdo ir garso įrašų demonstravimas, žiūrėjimas, klausymas komentavimas;
28.2. Į aktyvų studentų studijavimą orientuotai studijų koncepcijai priskiriami mokymo(si) metodai, taikytini per interaktyvias paskaitas, seminarus, praktinius užsiėmimus, savarankišką ir komandinį darbą: diskusijos; debatai; minčių lietus; darbas grupėse; atvejų studijos; probleminės diskusijos grupėse; savarankiška studijų medžiagos analizė; savarankiškas individualios užduoties (žodinių pristatymų, rašto darbų, kūrybinių projektų ir panašiai) atlikimas; komandinės užduoties atlikimas; savarankiškų ir (arba) komandinių užduočių pristatymas žodine ar rašytine forma; vieši savarankiškų ir (arba) komandinių darbų pristatymai, įvertinimai ir aptarimai; vaidmenų žaidimai; ekspertų metodas; kolegialus vertinimas; minčių, sąvokų ar koncepcijų žemėlapių sudarymas; projektų rengimas; mokymosi pasiekimų aplanko rengimas; reflektavimo dienoraščiai; pažintinės išvykos;
29. Skirtingų pakopų studijose gali būti taikomi tie patys metodai, tačiau turėtų skirtis užduočių turinys, sudėtingumas ar studento savarankiškumo raiška.
30. Dėstomas dalykas turi būti aprašytas pagal aukštosios mokyklos patvirtintą dalyko aprašo formą, kurioje nurodomi dalyko tikslai, numatomi studijų rezultatai, dėstymo ir vertinimo metodai, vertinimo tvarka ir kriterijai, užsiėmimų temos, privalomoji ir pagalbinė literatūra, studento savarankiško darbo apimtis ir užduotys. Dėstant dalyką studentai supažindinami su studijų dalyko tvarka, reikalavimais ir vertinimu, o pasibaigus egzaminų sesijai analizuojami ir svarstomi studijų pasiekimai.
31. Menotyros studijų programų mokymo(si) procese turėtų būti numatyti menotyros tiriamieji darbai, padedantys lavinti menotyrinės analizės įgūdžius, ir menotyros studijų praktika, skatinanti praktinių menotyrininko gebėjimų ugdymą ir taikymą.
32. Menotyros krypties studijose gali būti taikomi skirtingi studijų pasiekimų vertinimo būdai ir metodai (pavyzdžiui, egzaminai raštu ir žodžiu, rašto darbai, žodiniai pranešimai, praktikos, projektų ir individualių darbų ataskaitos, mokymosi pasiekimų aplanko įvertinimas, savęs vertinimas, kolegialus vertinimas, vieši aptarimai, kompiuterinis testavimas ir panašiai), tačiau studentų pasiekimų vertinimas turėtų būti pagrįstas aiškiais, apibrėžtais kriterijais. Atskiro menotyros krypties studijų programos dalyko (modulio) vertinimas turėtų būti nurodytas dalyko (modulio) apraše, pagrįstas dalyko (modulio) rezultatais ir susijęs su dėstymo bei studijavimo metodais.
33. Studentams turėtų būti suteikiama galimybė dalyvauti priimant sprendimus dėl užduočių skaičiaus, apimties ir dalyko (modulio) vertinimo kriterijų.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
35. Menotyros studijų krypties ir bendruosius studijų dalykus gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, atitinkantį dėstomo studijų dalyko studijų ar mokslo kryptį.
36. Pirmosios pakopos studijose ne mažiau kaip 50 procentų menotyros krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai.
37. Antrosios pakopos studijų programas vykdančiam personalui keliami šie reikalavimai:
37.1. Ne mažiau kaip 80 procentų visų studijų dalykų dėstytojų turi turėti mokslo ar meno daktaro laipsnį arba būti pripažinti menininkai;
37.2. Ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai studijų programa orientuota į praktinę veiklą) krypties dalykų dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomus dalykus;
38. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų kontaktinio darbo apimtį nustato aukštoji mokykla, vadovaudamasi Aprašu ir studijų programos aprašu.
38.1. Kontaktinio darbo apimtis:
38.1.1. Ne mažiau kaip 20 procentų pirmosios pakopos studijų programos apimties, o dėstytojams ir studentams dalyvaujant tiesiogiai (nenuotolinis kontaktinis darbas) – ne mažiau kaip 10 procentų;
39. Studento savarankiškas darbas turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų kiekvieno studijų dalyko apimties. Kiekvieno dalyko arba modulio studijos baigiamos egzaminu ir (arba) studento savarankiškai atlikto darbo (projekto) įvertinimu.
40. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų menotyros krypties studijos baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu).
41. Baigiamajam darbui (projektui) taikoma ta pati intelektinės nuosavybės arba (ir) komercinių paslapčių apsauga kaip ir viešai skelbiamam mokslo (meno) darbui.
42. Pirmosios studijų pakopos menotyros studijų krypties baigiamasis darbas (projektas) turi atskleisti studento gebėjimą ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuose, ją apdoroti, analizuoti, sisteminti ir interpretuoti; turi būti pagrįstas per studijas įgytomis žiniomis ir gebėjimais, savarankiškai taikomais tyrimais.
43. Pirmosios studijų pakopos menotyros krypties studijų programa baigiama absolvento kompetencijos įvertinimu per baigiamojo darbo (projekto) gynimą. Baigiamajam darbui (projektui) skiriama ne mažiau kaip 12 studijų kreditų. Jeigu suteikiamas dvigubas bakalauro kvalifikacinis laipsnis, turi būti numatyti pagrindinės studijų krypties (šakos) ir gretutinės studijų krypties (šakos) baigiamieji darbai (projektai) – jiems iš viso skiriama ne mažiau kaip 15 kreditų.
44. Pirmosios studijų pakopos baigiamojo darbo (projekto) ir jo gynimo vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų menotyros studijų krypties (šakos) specialistų – mokslininkų (pripažintų menininkų), socialinių partnerių atstovų. Ne mažiau kaip 50 procentų gynimo vertinimo komisijos narių turi turėti mokslo arba meno daktaro laipsnį.
45. Antrosios studijų pakopos menotyros studijų krypties baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais tiriamaisiais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) magistrantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties (šakos) darbus, atlikti tyrimus, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų rezultatus pagal aukštosios mokyklos reikalavimus.
46. Antrosios studijų pakopos baigiamojo darbo (projekto) rengimas ir gynimas turi sudaryti ne mažiau kaip 30 studijų kreditų.
47. Antrosios studijų pakopos baigiamojo darbo (projekto) ir jo gynimo vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų menotyros studijų krypties (šakos) specialistų – mokslininkų (pripažintų menininkų), socialinių partnerių atstovų. Bent vienas komisijos narys (geriausia – komisijos pirmininkas) turi būti iš kitos mokslo institucijos. Ne mažiau kaip 70 procentų komisijos narių turi turėti mokslo ar meno daktaro laipsnį.
48. Bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų (projektų) vertinimo tvarka turi būti aiškiai dokumentuota.
49. Menotyros studijų programą organizuojantys padaliniai turi turėti pakankamai materialiųjų ir informacinių išteklių studijų programai kokybiškai vykdyti. Sėkmingam studijų programos vykdymui užtikrinti būtina tokia materialioji bazė:
49.1. Higienos ir darbo saugos reikalavimus atitinkančios auditorijos teorinėms paskaitoms ir individualiems praktiniams užsiėmimams;
49.2. Akustinius reikalavimus atitinkančios auditorijos, įrengtos pagal konkrečios studijų programos ar jos šakos poreikius, aprūpintos šiuolaikine garso, vaizdo aparatūra, kompiuteriais ir programine įranga, meno praktikai reikalinga materialioji bazė;
49.3. Studentų saviruošai pakankamas skaičius kompiuterių su tekstų, kiekybinio ir kokybinio duomenų apdorojimo bei inovatyviomis mokymo programomis;
49.4. Bibliotekos ir skaityklos, kuriose kryptingai sukomplektuoti mokslinės ir kitos specializuotos literatūros fondai, suteikiama prieiga prie tarptautinių duomenų bazių, skaitmeninio katalogo. Siektina, kad studijų literatūra būtų skaitmeninama ir studentai fondais galėtų naudotis namuose;
49.5. Fonoteka ir videoteka su garso ir vaizdo įrašų fondais, skaitmeniniu katalogu pagal vykdomų studijų programų poreikius;
52. Praktika organizuojama vadovaujantis aukštosios mokyklos parengta praktikos organizavimo tvarka, kurioje apibrėžiami praktikos reikalavimai, konkrečios praktikos užduotys, studijų rezultatai ir pasiekimų vertinimo sistema, parama studentui per praktiką, taip pat kriterijai, pagal kuriuos atpažįstami ir vertinami per praktiką studento įgyti atitinkamo lygmens įgūdžiai.
53. Praktikos užduotys parenkamos atsižvelgiant į profesionalumo augimo kryptį ir siejant studento akademinį pasirengimą su praktinės veiklos kompetencija. Praktika bakalauro studijų programose organizuojama taip, kad studentas per studijų laikotarpį susipažintų su įvairiomis veiklos sritimis ir galėtų ugdytis profesines kompetencijas nuo stebėtojo vaidmens iki savarankiško funkcijų atlikimo prižiūrint praktikos vadovui institucijoje.
54. Praktikos organizavimo procese turi būti sudaromos sąlygos mokytis iš patirties, sujungiant profesinę veiklą, ugdymą ir asmenybės augimą.
55. Praktikos vadovai institucijose ar organizacijose įtraukiami į praktikos užduočių turinio ir praktikos organizavimo tobulinimo procesą.
56. Aukštoji mokykla gali pasiūlyti studentams praktikos vietų sąrašą. Studentas gali praktikos vietą susirasti pats. Pasirinkus praktikos instituciją, sudaroma trišalė sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos ir praktikos institucijos.
57. Antrosios pakopos studijose praktika gali būti vykdoma atsižvelgiant į studijų programos pobūdį ir aukštosios mokyklos reikalavimus.
58. Studentams turi būti suteikiama galimybė įsitraukti į aukštosios mokyklos vykdomą mokslo ir meno veiklą ir platesnius kultūros procesus, vykdomus skatinant humanitarinių mokslų ir meno praktikos sąsajas.
59. Studentams turi būti suteikiama galimybė dalyvauti konkursuose studijuoti kitų šalių aukštųjų mokyklų analogiškose studijų programose ir ten sukaupti dalį programos studijų kreditų.
60. Informacija apie studijų programą (pavyzdžiui, studijų formas, specializacijas, finansavimą, studijų tikslus, numatomus studijų rezultatus, rezultatų vertinimą, pasirenkamuosius dalykus, tvarkaraščius, judumo galimybes ir kita) ir jos pokyčius turi būti skelbiama viešai. Studentams turi būti prieinama dėstytojo dalykinė ir edukacinė-metodinė informacija.
61. Menotyros studijų programos vykdytojai, bendradarbiaudami su socialiniais partneriais, tiria rinkos poreikius ir apie tai informuoja studentus. Studentai periodiškai konsultuojami dėl karjeros galimybių.
62. Studijų programos vykdytojai reguliariai organizuoja studentų, absolventų, socialinių partnerių ir darbuotojų apklausas, pagal jų rezultatus vertinama ir koreguojama programa bei joje dėstomi dalykai.
VI SKYRIUS
PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS
64. Skiriami šie menotyros studijų krypties absolventų pasiekimų lygmenys:
65. Puikaus lygmens pirmosios studijų pakopos absolventas demonstruoja puikius bendrųjų universitetinių bei specializuotų menotyros žinių pagrindus ir geba:
65.1. Taikyti profesinėje veikloje puikias menotyros mokslo žinias ir naujausius menotyrinės veiklos principus;
65.4. Profesionaliai pateikti nuomonę apie vertinamą meno objektą ar reiškinį įvairiai auditorijai; priimti kompetentingus sprendimus, dirbdamas tarpdalykinėje komandoje;
66. Puikaus lygmens antrosios studijų pakopos absolventas demonstruoja gilų studijų programoje numatytų koncepcijų supratimą, disponuoja gerokai didesniu informacijos kiekiu, negu buvo suteikta per studijų programą. Tokie absolventai geba:
66.1. Taikyti puikias profesines žinias ir pažangiausius menotyrinės veiklos principus specifinėms menotyros problemoms spręsti;
66.2. Identifikuoti aktualias menotyros mokslo problemas, taikyti efektyviausius kompleksinių tyrimų metodus, kritiškai vertinti mokslinių tyrimų patikimumą;
66.3. Inicijuoti ir vykdyti originalią menotyrinę veiklą kultūros ir meno institucijose, daryti įtaką šiuolaikinės kultūros raidai;
66.4. Susikurti sąlygas savarankiškai kūrybinei veiklai, vadovauti komandai, įgyvendinančiai su šiuolaikine kultūra ar kultūros paveldu susijusius projektus;
67. Tipinio lygmens pirmosios studijų pakopos absolventas demonstruoja gerus bendrųjų universitetinių bei specializuotų menotyros žinių pagrindus ir geba:
67.1. Profesinėje veikloje taikyti pakankamas menotyros mokslo žinias ir klasikinius menotyrinės veiklos principus;
67.4. Taisyklingai ir profesionaliai formuluoti teiginius žodžiu ir raštu; dirbti tarpdalykinėje komandoje;
68. Tipinio lygmens antrosios studijų pakopos absolventas demonstruoja gerą studijų programoje numatytų koncepcijų supratimą, disponuoja studijų programoje įgyta informacija. Tokie absolventai geba:
68.1. Taikyti pakankamas profesines žinias ir adekvačius menotyrinės veiklos principus specifinėms menotyros problemoms spręsti;
68.2. Savarankiškai pasirinkti tyrimo objektą ir vykdyti vidutinio sudėtingumo tyrimus, remdamiesi tinkamiausiais menotyros mokslo metodais;
68.4. Daryti įtaką tarpdalykinės komandos, įgyvendinančios įvairaus pobūdžio menotyrinės veiklos projektus, darbui;
69. Slenkstinio lygmens pirmosios studijų pakopos absolventas demonstruoja bazinius bendrųjų universitetinių bei specializuotų menotyros žinių pagrindus ir geba:
69.1. Taikyti profesinėje veikloje bazines menotyros mokslo žinias ir elementarius menotyrinės veiklos principus;
70. Slenkstinio lygmens antrosios studijų pakopos absolventas demonstruoja bazinį studijų programoje numatytų koncepcijų supratimą ir žinių taikymą. Tokie absolventai geba:
70.1. Taikyti bazines profesines žinias ir bendriausius menotyrinės veiklos principus specifinėms menotyros problemoms spręsti;
70.2. Savarankiškai vykdyti nesudėtingus tyrimus rekomenduota tema, remdamiesi klasikiniais menotyros mokslo metodais;
70.4. Efektyviai dirbti tarpdalykinėje komandoje, argumentuotai apginti savo požiūrį į vertinamą meno reiškinį ar procesą;