LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS energetikos MINISTRAS

ĮSAKYMAS

dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 2 D. ĮSAKYMO NR 1-298 „DĖL 2014–2020 m. europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano patvirtinimo“ PAKEITIMO

2015 m. lapkričio 18 d. Nr. 1-265

Vilnius

1. P a k e i č i u 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 1-298 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano patvirtinimo“:

1.1. Papildau II skyrių 4 skirsniu:

„KETVIRTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 04.1.1-LVPA-V-108 „DIDELIO EFEKTYVUMO KOGENERACIJOS SKATINIMAS VILNIAUS IR KAUNO MIESTUOSE“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio 4.1.1. „Padidinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veikla: vietinių ir / ar atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo plėtra efektyvios šilumos ir elektros energijos gamybai kogeneracinėse elektrinėse Vilniuje ir Kaune.

1.4. Galimi naudos gavėjai:

1.4.1. UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė;

1.4.2. UAB Kauno kogeneracinė jėgainė.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija;

1.5.2. Kauno miesto savivaldybės administracija;

1.5.3. atliekų tvarkymo ir (ar) energijos tiekimo srityje veikiančios įmonės.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.315	„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“	procentai	21,72	23
P.B.230	„Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai“	MW	0	280
P.B.234	„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas“	t CO2 ekvivalentu	0	300 000
P.N.107	„Naujai įrengtų didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia“	MW	0	350
P.N.108	„Naujai įrengtų didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių elektrinė įrengtoji galia“	MW	0	100
P.N.109	„Sukurti komunalinių atliekų panaudojimo energijai gauti pajėgumai“	Tonos per metus	0	300 000

7. Priemonės finansavimo šaltiniai (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
233 000 000	0	233 000 000	0	0	0	233 000 000
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
233 000 000	0	233 000 000	0	0	0	233 000 000“

1.2. Papildau II skyrių 5 skirsniu:

„PENKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 04.1.1- LVPA-K-110 „NEDIDELĖS GALIOS BIOKURO KOGENERACIJOS SKATINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio 4.1.1. „Padidinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla: investicinė pagalba naujiems arba atnaujinamiems (iki 5 MW elektrinės galios (visas nominalus šiluminis našumas ne didesnis nei 20 MW) didelio naudingumo biokuro kogeneracijos įrenginiams (išskyrus Vilniuje ir Kaune).

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Juridiniai asmenys, valdantys centralizuotus šilumos tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais ir turintys šilumos tiekimo licencijas;

1.4.2. Juridiniai asmenys, turintys leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus ir turintys prisijungimą prie centralizuoto šilumos perdavimo tinklo (arba turintys prisijungimo prie centralizuoto šilumos perdavimo tinklo sąlygas, kurios bus išpildytos projekto įgyvendinimo metu).

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.315	„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“	procentai	21,72	23
P.B.230	„Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai“	MW	0	18
P.B.234	„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas“	t CO2 ekvivalentu	0	25 000
P.N.108	„Naujai įrengtų didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių vardinė (nominali) elektrinė galia“	MW	0	6

7. Priemonės finansavimo šaltiniai (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
12 000 000	0	12 000 000	0	0	0	12 000 000
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
12 000 000	0	12 000 000	0	0	0	12 000 000“

1.3. Papildau II skyrių 6 skirsniu:

„ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 04.1.1-LVPA-K-109 „IŠKASTINĮ KURĄ NAUDOJANČIŲ KATILINIŲ MODERNIZAVIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie 4.1.1. uždavinio „Padidinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiama veikla: iškastinį kurą naudojančių katilinių modernizavimas, įrengiant atsinaujinančių išteklių energiją naudojančius šilumos gamybos įrenginius.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. juridiniai asmenys, nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdantys šilumos gamybos įrenginius ir centralizuoto šilumos tiekimo tinklus bei turintys šilumos tiekimo licencijas;

1.4.2. juridiniai asmenys, nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdantys šilumos gamybos įrenginius, gaminančius šilumos energiją, kuri yra perduodama į centralizuoto šilumos tiekimo sistemą.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.315	„Atsinaujinančių išteklių energijos dalis galutiniame energijos balanse“	procentai	21,72	23
P.B.230	„Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai“	MW	15	70
P.B.234	„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas“	t CO2 ekvivalentu	15 000	65 000

7. Priemonės finansavimo šaltiniai (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
15 000 000	0	15 000 000	0	0	0	15 000 000
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
15 000 000	0	15 000 000	0	0	0	15 000 000“

2. P a k e i č i u 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 1-298 „Dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano patvirtinimo“, lentelę ir ją išdėstau nauja redakcija:

„

Rodiklio kodas	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetai	Sąvokų apibrėžtys	Apskaičiavimo tipas	Skaičiavimo būdas	Duomenų šaltinis	Pasiekimo momentas	Institucija
1	2	3	4	5	6	7	8	9
P.N.101	„Naujai nutiesti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai“	km	Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą). Šilumos tiekimo tinklas – įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų įrenginių, skirtas šilumnešiui nuo šilumos šaltinių iki šilumą naudojančių objektų transportuoti (pagal Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“). Naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį (pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą).	Automatiškai apskaičiuojamas	Sumuojamas įgyvendinant projekto veiklas naujai nutiesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklo sutartinis ilgis (kilometrais, sutartinių 100mm skersmens viengubų vamzdžių) Sutartinių 100 mm skersmens viengubų vamzdžių ilgis apskaičiuojamas pagal formulę: L = (d/100)*l kur: L – modernizuoto vamzdyno ilgis sutartiniais vienetais (km); d-modernizuoto vamzdžio diametras (mm); l- modernizuoto vamzdžio ilgis (km)	Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą) (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą).	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.102	„Transportavimo bei paskirstymo nuostolių sumažėjimas modernizuotuose centralizuoto šilumos tiekimo tinkluose“	MWh	Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą). Šilumos tiekimo tinklas – įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų įrenginių, skirtas šilumnešiui nuo šilumos šaltinių iki šilumą naudojančių objektų transportuoti (pagal Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“). Modernizacija laikomas susidėvėjusių šilumos tiekimo tinklų keitimas naujais bei naujausių technologijų diegimas. Šilumos nuostoliai – šiluma, iš vamzdynais tekančio šilumnešio patekusi į tuos vamzdynus supančią aplinką, kai ji tam specialiai neskirta (pagal Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 262 „Dėl Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“).	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas projekto vykdytojui atliekant skaičiavimus, pagal šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodiką, kuri yra patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 262 „Dėl Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“.	Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo skaičiavimai (ataskaita). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje projekto vykdytojas apskaičiuoja pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie stebėsenos rodiklio pasiekimą teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.103	„Įdiegus pažangius infrastruktūros elementus modernizuoti arba įrengti gamtinių dujų perdavimo sistemos technologiniai priklausiniai“	Skaičius	Modernizavimas suprantamas kaip turto modernizavimas. Turto modernizavimas – investicija į ilgalaikį turtą, kuria siekiama pailginti jo naudingo tarnavimo laiką ir (ar) pagerinti kokybines savybes, pritaikant ir (ar) įdiegiant naujas technologijas (pagal Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo „pakeitimo“). Gamtinių dujų perdavimo sistema – aukšto slėgio vamzdynai ir įrenginiai, įskaitant gamtinių dujų skirstymo stotis, dujoms iš įmonių, suskystintų gamtinių dujų sistemų perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius, taip pat statiniai ir priemonės šiems vamzdynams veikti. Perdavimo sistema taip pat vadinama magistraliniu dujotiekiu (pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą). Technologinis priklausinys – energetikos įrenginys – techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti išskyrus dujų skirstymo stotis. (pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą). Pažangi dujų infrastruktūra suprantama taip, kaip apibrėžta Europos Komisijos gairėse dėl ex-ante sąlygų, skirtų Europos struktūrinių ir investicijų fondams (II dalis) (žr. 186 psl.): http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/informat/2014/eac_guidance_esif_part2_en.pdf.	Automatiškai apskaičiuojamas	Sumuojami įgyvendinant projekto veiklas naujai įrengti arba modernizuoti gamtinių dujų perdavimo sistemos technologiniai priklausiniai.	Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą) (kopijos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą), kuriuo patvirtinama, kad gamtinių dujų perdavimo sistemos technologinis priklausinys yra naujai įrengtas arba modernizuotas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.104	„Gamtinių dujų vartotojai, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus pažangiosios. infrastruktūros elementus“	Skaičius	Gamtinių dujų vartotojas – asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje (pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą). Pažangiosios infrastruktūros elementus sudaro išmanioji apskaita, nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemos, skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga. Išmanioji apskaita – dujų apskaita, leidžianti vartotojui nuotoliniu būdu stebėti, kiek suvartojama dujų per pasirinktą laikotarpį, taip pat leidžianti palyginti santykį tarp suvartojamo dujų kiekio ir aplinkos temperatūros ir kurią įdiegus mažėja skaitiklių patikrinimo sąnaudos. Nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistema – sistema, padedant kuriai stebimi, surenkami ir analizuojami duomenys apie technologinius ir kitus parametrus, atliekami reikalingų parametrų pakeitimai bei įtaisai reikalingi šių parametrų fiksavimui (davikliai, ryšio sistemos ir kt.). Skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga – įranga skirta dujų slėgio parametrams reguliuoti, nustatytam lygiui palaikyti ir (ar) prietaisai įrangos funkcionalumo kontrolei.	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant gamtinių dujų vartotojus, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus pažangiosios. infrastruktūros elementus.	Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo sudaromas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas. Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje sudaromas ir kartu su galutiniu mokėjimo prašymu pateikiamas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie stebėsenos rodiklio pasiekimą teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.105	„Prie pažangiųjų skirstymo sistemų prijungti gamtinių dujų vartotojai“	Skaičius	Gamtinių dujų vartotojas – asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje (pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą). Pažangios skirstymo sistemos – gamtinių dujų skirstymo infrastruktūra, leidžianti patikimai tenkinti skirstymo poreikį vartotojams, valdyti gamtinių dujų srautus bei užtikrinanti nepertraukiamą dujų skirstymą sutrikimų bei rekonstravimo (remonto) atvejais.	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant gamtinių dujų vartotojus, prijungtus prie pažangiųjų skirstymo sistemų.	Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo sudaromas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas. Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje sudaromas ir kartu su galutiniu mokėjimo prašymu pateikiamas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie stebėsenos rodiklio pasiekimą teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.106	„Gamtinių dujų vartotojai, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą“	Skaičius	Gamtinių dujų vartotojas – asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje (pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą). Programinė įranga – informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija. Technologinė įranga – gamtinių dujų skirstymo sistemoje montuojami davikliai, duomenų perdavimo moduliai ir kita įranga, skirta duomenų surinkimui, kaupimui, perdavimui ir apdorojimui.	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojamas sumuojant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojus, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą.	Pirminis šaltinis: projekto vykdytojo sudaromas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas. Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje sudaromas ir kartu su galutiniu mokėjimo prašymu pateikiamas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir (ar) gamtinių dujų persiuntimo paslaugos sutarčių su vartotojais sąrašas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie stebėsenos rodiklio pasiekimą teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.107	„Naujai įrengtų didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia“	MW	Energetikos įrenginys – techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, aparatas, linija, jų pagalbiniai įtaisai), skirta energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti bei skirstyti (šaltinis: Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas). Didelio efektyvumo kogeneracija – tai kogeneracijos procesas, kai pasiekiamas ne mažesnis kaip 10 proc. kuro (pirminės energijos) sutaupymas, palyginti su atskira palyginamąja šilumos ir elektros energijos gamyba, arba pasiekiamas ne mažesnis kaip 0 proc. kuro sutaupymas mažesnės nei 1 MW elektrinės galios kogeneracijos blokui, kaip nustatyta Elektros energijos, pagamintos didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu, kilmės garantijos pažymėjimų išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 4-206 (šaltinis: Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašas, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202). Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) – šilumos ir elektros energijos gamyba bendrame technologiniame cikle (šaltinis: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas). Vardinė (nominali) šiluminė galia – gamintojo nustatyta didžiausia kurą deginančio įrenginio galia, kurią įrenginys gali pasiekti ir išlaikyti ilgalaikio nenutrūkstamo eksploatavimo metu (šaltinis: Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas).	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojama projektų įgyvendinimo metu įsigytų ir įrengtų energetikos įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia.	Pirminiai šaltiniai: Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai, projektų. įgyvendinimo ataskaitos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų priėmimo–perdavimo aktas arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.108	„Naujai įrengtų didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių elektrinė įrengtoji galia“	MW	Centralizuoto šilumos tiekimo sistema – integruotas šilumos perdavimo tinklas, prie kurio prijungtuose viename ar keliuose šilumos gamybos šaltiniuose pagaminta šiluma perduodama šilumos vartotojams (šaltinis: Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96). Didelio efektyvumo kogeneracija – tai kogeneracijos procesas, kai pasiekiamas ne mažesnis kaip 10 proc. kuro (pirminės energijos) sutaupymas, palyginti su atskira palyginamąja šilumos ir elektros energijos gamyba, arba pasiekiamas ne mažesnis kaip 0 proc. kuro sutaupymas mažesnės nei 1 MW elektrinės galios kogeneracijos blokui, kaip nustatyta Elektros energijos, pagamintos didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu, kilmės garantijos pažymėjimų išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 4-206 (šaltinis: Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašas, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202). Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) – šilumos ir elektros energijos gamyba bendrame technologiniame cikle (šaltinis: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas). Elektrinė – elektros energijos gamintojo nuosavybės ar kita teise valdomas energetikos objektas, skirtas elektros energijai ar elektros ir šilumos energijai bendrosios gamybos būdu iš atsinaujinančių išteklių gaminti, susidedantis iš vieno ar daugiau tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energiją generuojančių įrenginių, prijungtų prie elektros tinklų (šaltinis: Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas). Elektrinės įrengtoji galia – visų elektrinės generatorių aktyviųjų galių suma (šaltinis: Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas).	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojama projektų įgyvendinimo metu įsigytų ir įrengtų energetikos įrenginių elektrinė įrengtoji galia.	Pirminiai šaltiniai: Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai, projektų įgyvendinimo ataskaitos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų priėmimo–perdavimo aktas arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.109	„Sukurti komunalinių atliekų panaudojimo energijai gauti pajėgumai“	Tonos per metus	Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas). Atliekų naudojimas energijai gauti – netinkamų perdirbti ar kitaip pakartotinai naudoti atliekų naudojimas energijai gauti, priskiriamas atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumui „kitoks naudojimas“ (šaltinis: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas). Pajėgumas (energijos gamybos įrenginio pajėgumas) – elektros, šilumos ar vėsumos energijos gamybos įrenginio galimybė pasiekti tam tikrą galią įprastomis darbo sąlygomis, neatsižvelgiant į laiko ribojimus ar trumpalaikius nuokrypius (šaltinis: Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas).	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojami projektų įgyvendinimo metu sukurtų komunalinių atliekų panaudojimo pajėgumai.	Pirminiai šaltiniai: Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai, projektų įgyvendinimo ataskaitos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų priėmimo–perdavimo aktas arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.101	„Gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą įdiegus pažangiosios infrastruktūros elementus, dalis“	Procentai	Gamtinių dujų vartotojas – asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje (pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą). Pažangiosios infrastruktūros elementus sudaro išmanioji apskaita, nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemos, skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga. Išmanioji apskaita – dujų apskaita, leidžianti vartotojui nuotoliniu būdu stebėti, kiek suvartojama dujų per pasirinktą laikotarpį, taip pat leidžianti palyginti santykį tarp suvartojamo dujų kiekio ir aplinkos temperatūros ir kurią įdiegus mažėja skaitiklių patikrinimo sąnaudos. Nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistema – sistema, padedant kuriai stebimi, surenkami ir analizuojami duomenys apie technologinius ir kitus parametrus, atliekami reikalingų parametrų pakeitimai bei įtaisai reikalingi šių parametrų fiksavimui (davikliai, ryšio sistemos ir kt.). Skirstomų dujų slėgio parametrų palaikymo ir kontrolės įranga – įranga skirta dujų slėgio parametrams reguliuoti, nustatytam lygiui palaikyti ir (ar) prietaisai įrangos funkcionalumo kontrolei.	Įvedamas	Skaičiuojamas pagal formulę: A_p= (100 x V_i)/Q_v kur: A_p – gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą, įdiegus pažangiosios. infrastruktūros elementus, procentas. V_i – gamtinių dujų vartotojų, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus pažangiosios. infrastruktūros elementus, skaičius (nustatomas surenkant duomenis iš nacionalinio rodiklio P.N.104). Q_v -Bendras Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų, skaičius.	Pirminis šaltinis: Projekto vykdytojo parengta ataskaita. Antrinis šaltinis: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinus projekto veiklas įgyvendinančiajai institucijai pateikiama projekto vykdytojo parengta ataskaita.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
R.N.102	„Prie pažangiųjų skirstymo sistemų prisijungtų gamtinių dujų vartotojų dalis“	Procentai	Gamtinių dujų vartotojas – asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje (pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą). Pažangios skirstymo sistemos – gamtinių dujų skirstymo infrastruktūra, leidžianti patikimai tenkinti skirstymo poreikį vartotojams, valdyti gamtinių dujų srautus bei užtikrinanti nepertraukiamą dujų skirstymą sutrikimų bei rekonstravimo (remonto) atvejais.	Įvedamas	Skaičiuojamas pagal formulę: S_p=(100 x V_s)/Q_v kur: S_p – prie pažangiųjų skirstymo sistemų prisijungtų gamtinių dujų vartotojų procentas. V_s – skaičiuojamu laikotarpiu prie pažangiųjų skirstymo sistemų prisijungtų gamtinių dujų vartotojų skaičius (nustatomas surenkant duomenis iš nacionalinio rodiklio P.N.105). Q_{v –}Bendras Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų, skaičius.	Pirminis šaltinis: Projekto vykdytojo parengta ataskaita. Antrinis šaltinis: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinus projekto veiklas įgyvendinančiajai institucijai pateikiama projekto vykdytojo parengta ataskaita.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
R.N.103	„Gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą, dalis„	Procentai	Gamtinių dujų vartotojas – asmuo, perkantis gamtines dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje (pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą). Programinė įranga – informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinkama dokumentacija. Technologinė įranga – gamtinių dujų skirstymo sistemoje montuojami davikliai, duomenų perdavimo moduliai ir kita įranga, skirta duomenų surinkimui, kaupimui, perdavimui ir apdorojimui.	Įvedamas	Skaičiuojamas pagal formulę: P_p= (100 x V_p)/Q_v kur: P_p – gamtinių dujų vartotojų, kurie patiria naudą, įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą, procentas. V_p– gamtinių dujų vartotojų, kurie skaičiuojamu laikotarpiu patiria naudą, įdiegus programinę įrangą ir jos funkcionalumui užtikrinti reikalingą technologinę įrangą, skaičius (nustatomas surenkant duomenis iš nacionalinio rodiklio P.N.106). Q_v – Bendras Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojų, skaičius.	Pirminis šaltinis: Projekto vykdytojo parengta ataskaita. Antrinis šaltinis: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinus projekto veiklas įgyvendinančiajai institucijai pateikiama projekto vykdytojo parengta ataskaita.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

“

Energetikos ministras Rokas Masiulis

SUDERINTA:

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos:

2015-10-20 raštu Nr. ((24.37)-5K-1521411)-6K-1507640;

2015-11-02 raštu Nr. ((24.37)-5K-1522919)-6K-1507986;

2015-11-02 raštu Nr. ((24.37)-5K-1522393)-6K-1507979;

VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros:

2015-07-09 d. raštu Nr. R4-4400(15.1.7);

2015-10-16 d. raštu Nr. R4-6524 (15.1.7);

2015-10-30 raštu Nr. R4-6723(15.1.7).