Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl Rambyno REGIONINIO parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo
2019 m. birželio 5 d. Nr. 570
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Rambyno regioninio parko planavimo schemą, kurią sudaro Rambyno regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planai (brėžiniai) bei Rambyno regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) aiškinamojo rašto pagrindiniai sprendiniai (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. 1254 „Dėl Rambyno regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2019 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 570
RAMBYNO REGIONINIO PARKO PLANAVIMO SCHEMOS (RIBŲ IR TVARKYMO PLANŲ) AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI SPRENDINIAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rambyno regioninio parko (toliau – Regioninis parkas) planavimo schemą sudaro regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas (toliau – Ribų planas) ir regioninio parko tvarkymo planas (toliau – Tvarkymo planas) (brėžiniai) bei regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) aiškinamojo rašto pagrindiniai sprendiniai.
2. Ribų plano tikslai – nustatyti:
II skyrius
Teritorijos funkcinis zonavimas
4. Regioniniame parke pagal gamtos ir kultūros vertybių pobūdį ir išsidėstymą, rekreacinio ir ūkinio naudojimo galimybes bei gyvenamųjų vietovių tinklo ypatumus nustatomos šios funkcinio prioriteto zonos (Ribų plano brėžinys):
4.1. konservacinio funkcinio prioriteto zona, kurią sudaro Rambyno kraštovaizdžio draustinis, Bitėnų ir Vilkyškių geomorfologiniai draustiniai, Ragainės vingio hidrografinis draustinis, Šilėnų botaninis draustinis, Bitėnų botaninis-zoologinis draustinis, Šereitlaukio architektūrinis draustinis ir Vilkyškių urbanistinis draustinis; jų apsaugos tikslai yra šie:
4.1.1. Rambyno kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti vieno unikaliausių ir raiškiausių Lietuvoje kalvagūbrio erozinio palikuonio – Rambyno kalno kraštovaizdį su žymiausia lietuvių tautos šventviete, etnokultūriniu požiūriu vertingus Bardėnų ir Bitėnų kaimus, aušrininko Martyno Jankaus sodybą Bitėnuose, senąsias evangelikų liuteronų kapines Bardėnuose, Bitėnuose ir Lumpėnuose, Vilhelmo Storostos-Vydūno, Martyno Jankaus ir kitų Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjų kapus, būdingas Rambyno miško biocenozes – pušynus su šluotsmilgėmis, pušynus su šertvėmis, Europos Bendrijos svarbos 9180[1] *Griovų ir šlaitų miškų[2] buveines, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, ypač smiltyninio gvazdiko, iečialapės kalpokės, porinio česnako, Branto pelėausio, rudojo nakvišos buveines, didžiausią Lietuvoje baltųjų gandrų koloniją Bitėnų kaime;
4.1.2. Bitėnų geomorfologinio draustinio – išsaugoti geomorfologiškai raiškų ir vertingą erozinį keturių kalvų kompleksą, natūralaus Bitės upelio slėnio atkarpą, Velnio kalną ir jo aplinką, pilkosios gervės perėjimo vietas;
4.1.3. Vilkyškių geomorfologinio draustinio – išsaugoti geomorfologiškai raiškų ir vertingą paskutinio apledėjimo moreninio gūbrio įvairialypių kalvų kompleksą, gamtos paveldo objektus – Raganų eglę ir Vilkyškių ąžuolų alėją, raiškią Šereitlaukio griovą ir šaltinį, būdingas miško biocenozes ir mėlyninių pušynų su paprastaisiais ąžuolais bendrijas, Europos Bendrijos svarbos 9180 *Griovų ir šlaitų miškų ir 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų buveines, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, ypač smiltyninio gvazdiko, pūkuotosios apuokės, žalsvažiedės blandies, juodojo apolono ir machaono buveines, Opstainio (Vilkyškių) piliakalnį su senovės gyvenviete, Opstainio piliakalnį, laidojimo vietas – Vilkyškių miestelio, Opstainio ir Opstainėlių (Keleriškių) kaimų evangelikų liuteronų senąsias kapines, Vilkyškių dvaro savininkų Dreslerių kapus;
4.1.4. Ragainės vingio hidrografinio draustinio – išsaugoti vieną raiškiausių Nemuno žemupio kilpų – Ragainės vingį su unikaliais senvaginiais ežerais ir užliejamomis pievomis, Nemuno krantinę ir Ragainės vingio senkelio ruožus, Europos Bendrijos svarbos 6210 Stepinių pievų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6450 Aliuvinių pievų ir 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveines, saugomų gyvūnų rūšių, ypač ūdros, vėlyvojo šikšnio, rudosios nakvišos ir griežlės buveines;
4.1.5. Šilėnų botaninio draustinio – išsaugoti būdingas Bitėnų miško biocenozes su retomis miško bendrijomis – pušynus su šluotsmilgėmis, Europos Bendrijos svarbos 9010 *Vakarų taigos, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų, 6210 Stepinių pievų, 6120 *Karbonatinių smėlynų pievų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų ir 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveines, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, ypač plikažiedžio linlapio, smiltyninio gvazdiko, tamsialapės skiautalūpės, vaistinės raitinytės, raudonžiedžio bėručio, iečialapės kalpokės, porinio, dirvinio ir kampuotojo česnakų, Šneiderio kirmvabalio, rudojo nakvišos buveines, Bitėnų-Šilėnų kaimo evangelikų liuteronų senųjų kapinių kompleksą;
4.1.6. Bitėnų botaninio-zoologinio draustinio – išsaugoti būdingas Bitėnų girios biocenozes su retomis miško bendrijomis – beržynus su šluotsmilgėmis, beržynus su blakstienuotosiomis viksvomis, uosynus su jonpaparčiais, taip pat būdingiausias mėlyninių pušynų su paprastaisiais ąžuolais bendrijas, Europos Bendrijos svarbos 9010 *Vakarų taigos, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 6210 Stepinų pievų, 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveines, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, ypač plunksninės pliusnės, plačialapės plikūnės, rudojo nakvišos, Šneiderio kirmvabalio, didžiosios miegapelės, pilkosios gervės buveines, Drąsučių sufozinį cirką ir šaltinį, Meškos vingio griovą, istorines alėjas ir Dalnico palivarko sodybos vietą;
4.1.7. Šereitlaukio architektūrinio draustinio – išsaugoti architektūros, istorijos ir archeologijos paveldo vertybių kompleksą Šereitlaukyje (Šereiklaukyje), Jūros ir Nemuno santakoje – Šereitlaukio dvaro sodybos pastatų kompleksą su alėjų tinklu ir parku, tvenkiniais, koplyčios ir kapinių vieta (Koplyčkalniu), Šereitlaukio senovės gyvenvietę (Sidabrakalnį), saugomų šikšnosparnių rūšių – šiaurinio ir vėlyvojo šikšnio, rudojo nakvišos, šikšniuko nykštuko, rudojo ausylio buveines;
4.1.8. Vilkyškių urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti Vilkyškių miestelio senosios dalies gatvių tinklą, užstatymo pobūdį ir erdvinę kompoziciją, architektūriniu ir istoriniu požiūriu vertingus statinius ir kompleksus – evangelikų liuteronų bažnyčios ir klebonijos kompleksą, buvusio dvaro sodybą su parku, buvusios mokyklos sodybą, evangelikų liuteronų pirmąsias senąsias kapines, saugomų šikšnosparnių rūšių – šiaurinio ir vėlyvojo šikšnio, rudojo nakvišos buveines;
4.2. rekreacinio funkcinio prioriteto zona, kurią sudaro Bitėnų, Bitežerio, Jūros upės pakrantės, Lumpėnų ir Šereitlaukio rekreacinio prioriteto zonos;
4.3. gyvenamojo funkcinio prioriteto zona, kurią sudaro Vilkyškių miestelio vakarinė, rytinė ir šiaurinė dalys;
III skyrius
TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS
6. Regioniniame parke pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“, nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos (Tvarkymo plano brėžinys):
6.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – reguliuojamos apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
6.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
6.2.1. ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
6.2.2. rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus pritaikymo miškų (miško parkų) (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
6.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
6.3.1. ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (ŽEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
6.3.2. rekreacinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus pritaikymo (ŽRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
6.4. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
6.4.1. kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – kraštovaizdžio atnaujinamojo (GEr) ir kraštovaizdžio pertvarkomojo (GEp) tvarkymo zonos;
6.4.2. rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo (GRe) ir intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo (GRi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
6.4.3. apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) ir sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
6.4.4. rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) ir urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
6.4.5. pramoninės-komunalinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyviai technogenizuotos aplinkos (NFn) ir intensyviai technogenizuotos aplinkos (NFu) pramoninių-komunalinių sklypų kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
6.4.6. edukacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – subnatūralios (neurbanizuojamos) aplinkos (NDn) ir urbanizuotos aplinkos (NDu) edukacinės kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
IV SKYRIUS
GAMTOS APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
7. Pagrindinės Regioninio parko gamtos apsaugos kryptys yra šios:
8. Siekiant išsaugoti ir eksponuoti vertingus gamtinius objektus ir kompleksus:
8.1. gamtos paveldo objektų naudojimas apribojamas pažintinio lankymo ir ekologinio ugdymo tikslais. Pritaikant esamus ir siūlomus gamtos paveldo objektus lankymui, tvarkomi želdiniai, gali būti atliekami kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai, įrengiamos saugų lankymą užtikrinančios priemonės: laiptai, takai, apžvalgos aikštelės, atokvėpio vietos, informaciniai stendai, riboženkliai ir kita reikiama įranga;
8.2. pirmiausia tvarkomi, pritaikant pažintiniam lankymui, šie gamtiniai objektai ir kompleksai: Keturių kalvų geomorfologinis kompleksas, Drąsučių sufozinis cirkas ir šaltinis, Meškos vingio griova;
8.3. taip pat numatoma:
8.3.1. inventorizuoti būdingus Mažosios Lietuvos tradiciniam kraštovaizdžiui medžius ir želdinius Regioninio parko kaimuose ir augančius kelio juostoje;
8.3.2. saugoti ir tvarkyti pritaikant pažintiniam lankymui Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtas istorines alėjas – vertingus tradicinio Mažosios Lietuvos kraštovaizdžio elementus ir saugomų šikšnosparnių rūšių buveines;
9. Siekiant išsaugoti Regioninio parko biologinę įvairovę:
9.1. išsaugomos, atkuriamos ir palaikomos saugomų laukinių gyvūnų, augalų ir grybų rūšių buveinės, vertingi biotopai;
9.2. palaikomos natūralios pievos, miškapievės, miško aikštelės ir laukymės, šalinant savaime plintančią sumedėjusią augaliją, nepageidautinus medžius ir krūmus bei ekstensyviai jas naudojant (ganant, šienaujant). Pievų buveinės tvarkomos laikantis šių nuostatų:
9.3. stiprinamos ekosistemų apsaugos funkcijos miškuose ir gerinama miško buveinių būklė – didinamas negyvos medienos (sausuolių, stuobrių, virtėlių) kiekis, formuojamos miško aikštelės, miškas atkuriamas buveinei būdingomis medžių rūšimis, ugdomas būdingų medžių rūšių pomiškis ir antrasis ardas, šlaitų medynai ir Europos Bendrijos svarbos miškų buveinės paliekamos savaiminei raidai;
9.5. įrengiami dirbtiniai lizdai plėšriesiems paukščiams ir juodiesiems gandrams, keliami inkilai uoksiniams paukščiams ir šikšnosparniams;
10. Siekiant išsaugoti ir atkurti Europos Bendrijos svarbos pievų buveines Regioniniame parke, numatoma:
10.2. tęsti Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtų miško laukymių ir pievų palaikymą valstybinės reikšmės miškuose;
10.3. atkurti pievų buveines Šereitlaukio miško 56 kvartalo 6 sklype, iškertant pasodintas egles, kitus medžius ir krūmus ir šienaujant kartu su aplinkinėmis pievomis;
10.4. tęsti natūralių pievų tvarkymą prie Opstainio piliakalnio, ekosistemas išsaugančio ūkininkavimo agrarinių teritorijų (ŽEk) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje – kirsti ir šalinti savaime želiančius medžius ir krūmus, šienauti;
10.5. tvarkyti biologinės įvairovės požiūriu ypač vertingą 6120 *Karbonatinių smėlynų pievų buveinę Bitėnų miško vakariniame pakraštyje – kirsti ir šalinti savaime želiančius krūmus, kasmet šienauti, kas 3 metus grėbti ir šalinti samanas bei nuokritas miško pakraštyje esančioje buveinės dalyje;
10.6. atkurti ir palaikyti 2330 Nesusivėrusios žemyninės smiltpievių buveinės palankią apsaugos būklę Šereitlaukio kaimo pietinėje dalyje, ekosistemas išsaugančio ūkininkavimo agrarinių teritorijų (ŽEk) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje – kirsti ir šalinti savaime želiančius medžius ir krūmus, šienauti ir (ar) ganyti.
11. Siekiant užtikrinti 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveinių palankią apsaugos būklę, numatoma tvarkyti tris Tvarkymo plane pažymėtus šios buveinės plotus Šereitlaukio miške – didesnėje pelkėje (Bitėnų miško 40 kvartalo 2 sklype) kasmet pjauti nendres, visose trijose pelkėse kas 3 metus kirsti medžius ir krūmus, išgabenant nupjautą ir iškirstą biomasę.
12. Europos Bendrijos svarbos miškų buveinės (pažymėtos Tvarkymo plano brėžinyje) saugomos, tvarkomos ir naudojamos laikantis šių nuostatų:
12.1. 9010 *Vakarų taigos buveinėse, kurios yra ir Šneiderio kirmvabalio buveinės, negali būti šalinama buveinėse susidaranti negyva mediena, sausos ir džiūstančios pušys, išskyrus nulaužtas, išverstas ar medžių liemenų pavojingų kenkėjų šviežiai apniktas pušis iki šių kenkėjų vystymosi pabaigos jose; nevykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną. Atkuriant mišką išdegusiose arba gaisrų pažeistose vietose miškas sodinamas tik tais atvejais, kai jis neatželia savaime, negali būti sodinamas miškas ir mechaniškai ruošiama dirva išdegusiose arba gaisrų pažeistose vietose;
12.2. 9020 *Plačialapių ir mišriųjų miškų ir 9190 Sausų ąžuolynų buveinėse negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną, sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė. Taip pat negali būti kertami brandūs plačialapių rūšių medžiai, šalinama buveinėse susidaranti negyva (stambesnė kaip 30 cm skersmens) mediena;
12.3. 9050 Žolių turtingų eglynų, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų, 9160 Skroblynų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų ir 91E0 *Aliuvinių miškų buveinėse negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus atrankinius kirtimus, specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną, sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė.
13. Siekiant išsaugoti didžiųjų miegapelių populiaciją Šereitlaukio miške, Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose didžiųjų miegapelių buveinėse vykdant kirtimus turi būti paliekami lazdynai, šaltekšniai, ąžuolai ir uoksiniai medžiai.
14. Siekiant Regioniniame parke kontroliuoti invazinių augalų rūšių plitimą ir mažinti jų populiacijas, būtina:
14.3. raunant naikinti penkialapio vynvyčio sąžalynus Bitėnų (Užbičių) kaimo vakariniame pakraštyje;
15. Regioniniame parke siekiama išsaugoti kraštovaizdžio įvairovę ir mozaikiškumą, atviras kraštovaizdžio erdves, išlaikyti ir formuoti estetiškai vertingus kraštovaizdžius. Siekiant išsaugoti atviras kraštovaizdžio erdves, agrarinėse kraštovaizdžio tvarkymo zonose skatinama užtikrinti gerą žemės ūkio naudmenų agrarinę būklę, apleistose žemėse atkurti žemės ūkio veiklą, šalinti savaime plintančius medžius ir krūmus.
16. Numatoma įveisti mišką Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtuose plotuose. Miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonose esančios laukymės, kurių nenumatoma tvarkyti, gali būti paliekamos savaiminei raidai. Siekiant išsaugoti, tinkamai tvarkyti ir naudoti Rambyno miške esantį miško sėklinį medyną, VĮ VMU Šilutės regioninio padalinio Rambyno girininkijos 2 kvartalo 18 sklype laikomasi III grupės miškams taikomų reikalavimų.
17. Siekiant atkurti pažeistas teritorijas ir sumažinti vizualinę taršą numatoma:
17.1. Vilkyškių miestelio pietiniame pakraštyje nugriauti apleistų gamybinių statinių liekanas ir sutvarkyti jų teritorijas, rekultivuoti smėlio karjerą;
V SKYRIUS
KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
18. Kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos tvarkomi ir veikla juose plėtojama pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatomus kultūros paveldo objektų tipiniuose ir individualiuose apsaugos reglamentuose. Kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus – tvarkymo planus. Regioninio parko planavimo schema nenustato ir nekeičia nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų ir apsaugos zonų.
19. Regioninio parko kultūros vertybių apsaugos kryptys yra šios:
20. Pagrindinė nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos kryptis – išsaugojimas vietoje, didžiausią dėmesį skiriant jų būklės stebėsenai, apsaugai nuo vizualinės taršos, ryšio su aplinka išsaugojimui, stiprinimui ir pritaikymui lankyti. Siekiama, kad nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėms būtų nustatytos ir (ar) patikslintos teritorijų ribos, vertingosios savybės, taip pat rengiami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialieji planai, sudaromi individualūs apsaugos reglamentai.
21. Regioniniame parke esantys kultūros paveldo objektai tvarkomi pagal apsaugos reglamentais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, atsižvelgiant į naudojimo ir pritaikymo lankyti galimybes:
21.1. archeologijos ir mitologijos paveldo vertybės – senovės gyvenvietės, piliakalniai, alkakalniai, plokštiniai kapinynai – tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių atskirų grupių tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“, patvirtintus nekilnojamųjų kultūros vertybių atskirų grupių tipinius apsaugos reglamentus (toliau – tipinis apsaugos reglamentas). Šios vertybės pritaikomos pažintiniam turizmui ir visuomeninėms renginiams. Būtina užtikrinti Regioniniame parke esančių archeologijos ir mitologijos paveldo vertybių priežiūrą (šienavimą, atžalų kirtimą, genėjimą – ypač Rambyno kalno aplinkoje, ant Šereitlaukio piliakalnio ir abiejų Opstainio piliakalnių, abiejuose Šereitlaukio kapinynuose), taip pat prižiūrėti ir gerinti saugią, vertybėms nežalingą lankymą užtikrinančią infrastruktūrą – laiptus, takus, atokvėpio vietas. Atsižvelgiant į išskirtinę Rambyno reikšmę būtina užtikrinti tinkamą išlikusios Rambyno šventojo akmens dalies apsaugą, atgaivinti istorine, kultūrine, pilietine prasme reikšmingą tradiciją virš Rambyno kelti Lietuvos valstybės istorinę vėliavą;
21.2. architektūros paveldo vertybės – pastatai ir jų kompleksai, statiniai – tvarkomi pagal tipinius apsaugos reglamentus. Šiose vertybėse atliekami įstatymų numatyta tvarka suplanuoti ir suderinti tvarkymo ir (ar) restauravimo darbai, siekiama išsaugoti tradicinės Mažosios Lietuvos etnokultūrinio regiono medinės ir mūrinės architektūros pobūdį – dydžius, formas, medžiagas ir spalvas. Vertybės pritaikomos visuomenės poreikiams, pirmiausia pažintiniam turizmui. Prioritetas teikiamas Šereitlaukio dvaro sodybos architektūrinio komplekso tvarkymui ir eksponavimui. Siekiama rekonstruoti ir kultūriniais tikslais, visuomenės poreikiams panaudoti Šereitlaukio dvaro sodybos rūsį, restauruoti Šereitlaukio dvaro sodybos svirną;
21.3. inžineriniu ir istoriniu požiūriu reikšmingi kultūros paveldo objektai – Ragainės vingio senkelių ruožai, Bardėnų vėjo ir Šereitlaukio vandens malūnų vietos, Nemuno krantinė, senovės anglių degimo vietos – tiriami, tikslinama jų padėtis ir vertingosios savybės;
21.4. istorijos ir memorialinio paveldo objektai – sodybos, pastatai, vietos, paminklai, kapinės ir pavieniai kapai – tvarkomi pagal tipinius apsaugos reglamentus. Šiose vertybėse ir jų aplinkoje tvarkomi želdynai, kuriama ir plėtojama pažintiniam lankymui būtina infrastruktūra. Remiantis Bitėnų-Užbičių senųjų kapinių tvarkymo ir priežiūros, Bitėnų-Šilėnų senųjų kapinių atkūrimo patirtimi siekiama, kad kasmet, arba etapais per kelis metus, būtų atkuriamos vienos iš Regioniniame parke esančių senųjų evangelikų liuteronų kapinių. Pirmiausiai tvarkytinos senosios evangelikų liuteronų kapinės: Bardėnuose, prie Lumpėnų, Pempynės miške, Opstainyje, Opstainėliuose (Keleriškiuose), Šereitlaukyje, Vilkyškiuose, taip pat Koplyčkalnis ir jo aplinka (Šereitlaukio dvaro sodybos teritorijoje). Siekiama, kad būtų suformuoti ir įregistruoti senųjų kapinių žemės sklypai Pempynės miške, Opstainyje ir Vilkyškiuose;
22. Siekiama išlaikyti ir puoselėti gyvenviečių ir kaimų erdvinę struktūrą bei tradicinę architektūrą, ypač Rambyno kraštovaizdžio ir Šereitlaukio architektūriniame draustiniuose, Vilkyškių miestelio senojoje dalyje ir Pempynės kaime; atkurti ne tik atskirų gyvenviečių, bet ir bendrą Regioninio parko kultūrinio kraštovaizdžio tradicinį charakterį, saugant istoriškai susiklosčiusio plano, užstatymo ir vaizdo archetipus, padedančius išlaikyti krašto savitumą.
23. Kultūros paveldui eksponuoti ir populiarinti taip pat numatoma:
23.1. puoselėti Mažosios Lietuvos krašto etnokultūros tradicijas, senuosius amatus ir verslus, vietovardžius ir vandenvardžius, propaguoti baltiškosios istorijos archetipų ir tradicijų gaivinimą;
23.2. Rambyno kalno informacinius stendus papildyti Nemuno kairiajame krante matomais žymiais istoriniais objektais, pirmiausia Paskalvio piliakalniu ir Vorpiliu;
23.3. atnaujinti ir papildyti lankytojams skirtą informaciją apie archeologijos ir mitologijos paveldo vertybes tautosakos ir literatūros kūriniais;
23.5. atkurti ir pritaikyti edukacijai buvusį Gustavo Volbergo svečių namų pastatą prie Regioninio parko lankytojų centro, urbanizuotos aplinkos edukacinėje (NDu) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje;
VI SKYRIUS
REKREACINIO NAUDOJIMO KRYPTYS IR PRIEMONĖS
24. Pagrindinė Regioninio parko rekreacinio naudojimo kryptis – pažintinio turizmo plėtra, siekiant atskleisti gamtinius bei kultūrinius krašto savitumus. Ji įgyvendinama įrengiant pažintinio turizmo trasas ir takus, plėtojant esamus, statant ir įrengiant naujus lankytojams skirtus rekreacinės infrastruktūros objektus, tvarkant ir eksponuojant tradicinį kultūrinį ir gamtinį kraštovaizdį, pažintinę vertę turinčias gamtos ir kultūros paveldo vertybes, gyvąsias kultūrines tradicijas ir raiškas, plėtojant gamtines ir kultūrines ekspozicijas, atnaujinant Regioninio parko informacinę sistemą.
25. Regioninio parko rekreacinio naudojimo nuostatos yra šios:
25.1. Regioninio parko rekreacinio naudojimo sistema pažintinio turizmo trasomis ir maršrutais sujungiama su Pagėgių, Panemunės, Tauragės ir Jurbarko miestais;
25.2. rekreacinė infrastruktūra ir poilsio objektai koncentruojami rekreacinio funkcinio prioriteto zonose;
25.4. Regioninio parko kaimuose skatinama kaimo turizmo plėtra, sodybų pritaikymas ir pertvarkymas kaimo turizmo paslaugoms teikti;
25.5. Regioninio parko draustiniuose plėtojamas pažintinis turizmas – įrengiamos automobilių, dviračių ir vandens turizmo trasos, pėsčiųjų pažintiniai ir mokomieji takai, trumpalaikio poilsio vietos, privažiavimai ir priėjimai prie lankomų objektų, apžvalgos aikštelės, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai;
25.6. stovyklavietės, kempingai, rekreaciniai pastatai ir kompleksai įrengiami ir statomi tik Tvarkymo plane numatytose vietose;
26. Regioninio parko rekreacinio funkcinio prioriteto zonose Tvarkymo plano brėžinyje nustatytose vietose numatoma:
26.1. Bitėnų rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje – atnaujinti esamos poilsiavietės įrangą, įrengti stovyklavietę, mobilią prieplauką, formuoti miško parką, rekonstruoti „Bitutės“ poilsio bazę ir atkurti jos veiklą, plėtoti edukacinį centrą buvusios Bitėnų kaimo pradinės mokyklos vietoje, Bitėnų (Šilėnų) rekreacinėje gyvenvietėje atkurti buvusias sodybas, sodybose statyti naujus rekreacinius pastatus, vystyti kaimo turizmo ir apgyvendinimo paslaugas;
26.2. Bitežerio rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje – tvarkyti ežero pakrantes, įrengti atokvėpio vietą pietrytiniame krante;
26.3. Jūros upės pakrantės rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje – tvarkyti Jūros upės pakrantę, palaikyti atvirą pievų kraštovaizdį, atnaujinti mobilios prieplaukos ir poilsiavietės įrangą;
26.4. Lumpėnų rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje – plėtoti kaimo turizmo, apgyvendinimo ir poilsio paslaugas, įrengti kempingą;
27. Regioninio parko pažintinio turizmo sistemą sudaro įvairaus dydžio ir pobūdžio pažintinio turizmo trasos ir takai, lankomi paveldo objektai, lankymui ir poilsiui skirta rekreacinė infrastruktūra (atokvėpio vietos, apžvalgos aikštelės ir bokštai, poilsiavietės, stovyklavietės, kempingai). Regioniniame parke prioritetas teikiamas dviračių ir pėsčiųjų turizmui plėtoti.
28. Autoturizmo ir dviračių turizmo trasos ir takai įrengiami pritaikant ir pagerinant esamus kelius. Dviračių ir pėsčiųjų turizmui tikslinga panaudoti senųjų kelių atkarpas. Siekiama, kad dviračių turizmo trasos ir pėsčiųjų pažintiniai takai kuo mažiau sutaptų su intensyviai naudojamais automobilių keliais.
29. Plėtojant autoturizmo trasas gerinami keliai, įrengiamos sustojimo vietos, kempingai, nuorodos. Pagrindinė Regioninio parko autoturizmo trasa eina rajoniniu keliu Nr. 4229 Bardėnai–Bitėnai–Šereitlaukis–Vilkyškiai, pakeliui aplankant Rambyno kalną bei Regioninio parko lankytojų centrą. Krašto keliu Nr. 141 Kaunas–Klaipėda ši trasa susijungia į žiedinį maršrutą bei įsijungia į nacionalinius, regioninius ir vietinius autoturizmo maršrutus. Siekiant vystyti autoturizmą Regioniniame parke, būtina rekonstruoti rajoninio kelio Nr. 4229 atkarpą Bitėnai–Šereitlaukis–Vilkyškiai.
30. Dviračių turizmui plėtoti Regioniniame parke skiriamas prioritetinis dėmesys. Numatoma pagrindinė Regioninio parko dviračių turizmo trasa (Bardėnai–Rambyno kalnas–Bitėnai–Šereitlaukio miškas–Šereitlaukis–Raganų eglė–Vilkyškiai) apjungia svarbiausias Regioninio parko gamtos ir kultūros vertybės. Ši trasa keliu Vilkyškiai–Lumpėnai susijungia į Didįjį Regioninio parko dviračių turizmo žiedą, krašto keliu Nr. 141 įsijungia į nacionalinius, regioninius ir vietinius dviračių turizmo maršrutus. Taip pat numatomas mažasis Regioninio parko dviračių turizmo žiedas (Bitėnai–Šereitlaukio miškas–Šereitlaukis–Bitėnai), alternatyvios ir jungiančios atkarpos (pažymėta Tvarkymo plano brėžinyje). Regioninio parko dviračių turizmo trasas siekiama sujunti su Pagėgių miestu, įrengiant dviračių taką. Įrengiant numatytas dviračių turizmo trasas gerinami keliai, pirmiausia Šereitlaukio ir Vilkyškių miškuose numatytose atkarpose, taip pat įrengiamos turistams skirtos poilsio ir atokvėpio vietos.
31. Numatoma plėtoti Regioninio parko pėsčiųjų pažintinių takų sistemą:
31.1. plėtoti Bitėnų–Rambyno pažintinių takų sistemą; siekiant sudaryti sąlygas geriau pažinti Bitėnų kaimo istorinę ir gamtinę erdvę įrengti taką prie Bitės upelio su lieptais per upelį ir priėjimu iki Keturių kalvų geomorfologinio komplekso;
31.2. plėtoti Šereitlaukio pažintinių takų sistemą, įjungiant Šereitlaukio dvaro sodybos vertybes (išlikusius statinius, rūsį, rūmų vietą, parko fragmentus, senojo kelio atkarpą) ir Sidabrakalnį;
32. Žiemos sezono metu dviračių turizmo trasos ir pėsčiųjų takai ir jų įranga gali būti naudojama slidžių turizmui.
33. Plėtojant vandens turizmo trasas Nemuno ir Jūros upėmis, Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose vietose atnaujinamos esamos ir įrengiamos naujos mobilios prieplaukos, gerinama jų įranga.
34. Siekiant gerinti kraštovaizdžio apžvalgos sąlygas nuo apžvalgos vietų ir turistinių maršrutų, numatoma vykdyti kraštovaizdžio formavimo miško kirtimus prie apžvalgos aikštelių ir apžvalgos bokštų, dviračių turizmo trasų ir pažintinių takų.
35. Plėtojant pažintinį turizmą, taip pat numatoma:
35.1. įrengti kempingą Vilkyškių miestelio vakariniame pakraštyje, gyvenamojo funkcinio prioriteto zonoje;
35.2. įrengti stovyklavietę Merguvos ežero rytinėje pakrantėje, prie apžvalgos bokšto ir dviračių turizmo trasos;
VII SKYRIUS
GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ IR INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KRYPTYS
36. Regioninio parko gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros plėtros pagrindinės kryptys yra šios:
36.1. kompaktiškai užstatytų gyvenviečių plėtojimas ir infrastruktūros gerinimas, siekiant patenkinti vietos gyventojų ir lankytojų reikmes;
37. Vilkyškių miestelyje įrengiami šiuolaikiniai inžineriniai tinklai, gerinama kelių, gatvių, aikščių ir kiemų danga. Pirmenybė teikiama inžinerinei įrangai, kuo mažiau keičiančiai tradicinį gyvenvietės vaizdą ir esamą kraštovaizdžio pobūdį. Regioninio parko kaimuose pirmenybė teikiama individualioms vandens tiekimo bei nuotekų utilizavimo sistemoms, didesniuose kompaktiškai užstatytuose kaimuose prireikus įrengiamas vandentiekis ir nuotekų valymo įrenginiai. Regioniniame parke esančias orines elektros perdavimo linijas tikslinga pakeisti požeminiais kabeliais.
38. Naujų sodybų statyba galima kraštovaizdžio atnaujinamojo ir pertvarkomojo tvarkymo (GEr, GEp), ekstensyvaus ir intensyvaus rekreacinio tvarkymo (GRe, GRi), sugriežtinto geoekologinio ir vizualinio reguliavimo (GAe, GAi) miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonose. Vilkyškių miestelio istorinėje dalyje ir Bitėnų (Užbičių) kaimo sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje naujų statybų plėtra ribojama, pirmenybę teikiant esamų sodybų ir statinių tvarkymui ir rekonstravimui bei buvusių sodybų atkūrimui.
39. Vilkyškių miestelio senoji dalis, Šereitlaukio, Bitėnų, Pempynės, Bardėnų, Opstainių, Keleriškių kaimai, išsaugoję kultūros paveldo požiūriu vertingą istoriškai susiklosčiusią urbanistinę struktūrą bei architektūros elementus, tvarkomi išryškinant vertingąsias savybes.
40. Vilkyškių miestelyje (Vilkyškių urbanistiniame draustinyje ir gyvenamojo prioriteto zonose) saugoma istoriškai susiklosčiusi urbanistinė struktūra, gatvių tinklas, tradicinės architektūros statiniai ir elementai, vertingi ir svarbūs gyvenvietės struktūrai želdiniai ir jų grupės (išskyrus vaismedžius). Siekiant sudaryti prielaidas tvariam Vilkyškių miestelio vystymui, tikslinga parengti miestelio bendrąjį planą.
41. Siekiant Regioniniame parke atkurti tradicinę, istoriškai susiklosčiusią Mažosios Lietuvos gyvenviečių struktūrą, tvarkymo plano brėžinyje pažymėtų buvusių sodybų vietose gali būti formuojami kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) sodybiniai sklypai ir atkuriamos buvusios sodybos. Valstybinėje žemėje buvusių sodybų atkūrimui suformuotus kitos paskirties sodybinius žemės sklypus tikslinga išnuomoti aukciono būdu.
42. Regioniniame parke esantys stambesnių transporto (valstybinės reikšmės kelių) ir inžinerinės infrastruktūros objektų sklypai tvarkomi pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos infrastruktūros kūrimo reikalavimus. Gerinami bendrojo naudojimo keliai, prireikus pritaikomi pažintiniam turizmui, taip pat išsaugomi ir pritaikomi senieji, iki XX a. vidurio susiformavę keliai bei jų atkarpos. Gerinant kelius, numatytus naudoti autoturizmui ir dviračių turizmui, išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, akmenimis grįsti ruožai), įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės. Rekonstruojant ir tvarkant kelius Regioniniame parke turi būti išsaugomi vertingi medžiai ir želdiniai, istorinės alėjos ir jų fragmentai.
43. Užtikrinant valstybės sienos apsaugos poreikius, pasienio juostoje išskirta urbanizuotos aplinkos gynybinė (karinė) kraštovaizdžio tvarkymo zona (NHu). Ši teritorija skirta valstybės sienos ženklams, pasienio patrulio takui, inžinerinėms užtvaroms, sienos stebėjimo sistemoms, kitiems valstybės sienos apsaugos objektams bei įrenginiams statyti ir prižiūrėti. Pasienio juostoje bet kokia veikla, nesusijusi su valstybės sienos apsauga, turi būti derinama su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos. Siekiant, kad stebėjimo bokštai ir kiti techniniai statiniai itin neišsiskirtų kraštovaizdyje, konstrukcijos dažomos neryškiomis, su aplinka susiliejančiomis spalvomis.