LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIS KOMISARAS
ĮSAKYMAS
DĖL Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 M. BIRŽELIO 2 D. ĮSAKYMO NR. 5-v-384 „DĖL Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo patvirtinimo“ PAKEITIMO
2015 m. balandžio 8 d. Nr. 5-V-367
Vilnius
Siekdamas tobulinti viešosios policijos padalinių tarnybinę veiklą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi:
1. P a k e i č i u Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašą, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-384 „Dėl Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo patvirtinimo“ (kartu su 2013 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 5-V-615 pakeitimu), ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).
2. P a v e d u Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybai ir teritorinėms policijos įstaigoms kontroliuoti įsakymo vykdymą.
3. S k e l b i u šį įsakymą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.
PATVIRTINTA
Lietuvos policijos generalinio komisaro
2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-384
(Lietuvos policijos generalinio komisaro
2015 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 5-V-367
redakcija)
VIEŠOSIOS POLICIJOS PREVENCIJOS PADALINIO PAREIGŪNO TARNYBINĖS VEIKLOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašas (toliau – Aprašas) nustato pagrindines viešosios policijos prevencijos padalinio (toliau – prevencijos padalinys) pareigūnų funkcijas ir darbo organizavimo tvarką.
2. Pagrindinės Apraše vartojamos sąvokos:
2.1. Prevencijos padalinys – struktūrinis teritorinės policijos įstaigos, jos policijos komisariato (toliau – policijos komisariatas) padalinys (pareigūnai), įgyvendinantis nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją ir administracinių teisės pažeidimų tyrimą apskrities, savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje – seniūnijoje.
2.2. Apylinkės inspektorius – prevencijos padalinio pareigūnas, kuris apylinkėje vykdo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją ir atlieka administracinių teisės pažeidimų tyrimą, savo veikla (susitikimuose su gyventojais, nevyriausybinių ir privačių organizacijų atstovais) siekiantis įtraukti kuo daugiau visuomenės narių į viešosios tvarkos saugojimo ir savo gyvenamosios, darbo ar kitokios buvimo aplinkos saugumo stiprinimo veiklą, taip pat atlieka kitus nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų individualiajai prevencijai priskiriamus aktyvius veiksmus.
2.3. Apylinkės inspektoriaus padėjėjas – prevencijos padalinio pareigūnas (paprastai pirminės grandies), padedantis apylinkės inspektoriui vykdyti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevenciją ir atlikti administracinių teisės pažeidimų tyrimą.
2.4. Bendruomenės pareigūnas – prevencijos padalinio pareigūnas, kuris savo veikla (susitikimuose su gyventojais, nevyriausybinių ir privačių organizacijų atstovais) siekia įtraukti kuo daugiau visuomenės narių į viešosios tvarkos saugojimo ir savo gyvenamosios, darbo ar kitokios aplinkos saugumo stiprinimo veiklą ir atlieka kitus nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų bendrajai ir situacijų prevencijai priskiriamus aktyvius veiksmus.
2.5. Apylinkė – teritorinės policijos įstaigos vadovo įsakymu apylinkės inspektoriui prižiūrėti paskirta teritorija.
2.6. Policiją dominantis asmuo – fizinis asmuo, įrašytas į probacijos tarnybų įskaitą; įtariamas, kad nelegaliai gamina, įsigyja, laiko alkoholinius gėrimus, tabako gaminius ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ar jais prekiauja; smurtaujantis artimoje aplinkoje; policijai žinomas asmuo, sergantis psichikos liga ir galintis kelti grėsmę sau ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei.
2.7. Nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų bendroji prevencija (toliau – bendroji prevencija) – reguliarios tikslinės poveikio priemonės, kuriomis siekiama nustatyti ir pašalinti bendrąsias nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų priežastis ir sąlygas ir kurios skirtos nusikalstamoms veikoms ir administraciniams teisės pažeidimams, ypač susijusiems su nelegalia alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, tabako, narkotinių ar psichotropinių priemonių apyvarta, išaiškinti ir tokių pažeidimų priežastims bei atsiradimo sąlygoms pašalinti ir kt.
2.8. Nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų individualioji prevencija (toliau – individualioji prevencija) – poveikio priemonės, kuriomis siekiama individualiai daryti poveikį asmenims, linkusiems nusikalsti ar daryti administracinius teisės pažeidimus arba galintiems tapti nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų aukomis, t. y. asmenų, linkusių daryti nusikalstamas veikas ir administracinius teisės pažeidimus, ypač jaunimo ir jo grupuočių, stebėjimas, įstatymų nustatyta kontrolė, profilaktiniai pokalbiai, informacijos teikimas kriminalinės žvalgybos subjektams, individualus darbas su asmenimis, kurie gali tapti nusikalstamų veikų aukomis, ir kt.
3. Prevencijos padalinio pareigūnai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu (toliau – ATPK), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK), Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, Aprašu ir kitais teisės aktais.
4. Apylinkės inspektorių atleidus iš vidaus tarnybos, perkėlus į kitas pareigas ar atsiradus kitų tarnybinio būtinumo aplinkybių, kai apylinkė neprižiūrima daugiau kaip 3 mėnesius, teritorinės policijos įstaigos vadovo įsakymu šios apylinkės priežiūra turi būti pavedama (apylinkė priskiriama) kitam (kitiems) apylinkės inspektoriui (inspektoriams) ar prevencijos padalinio vadovui, už tai teisės aktų nustatyta tvarka mokant iki 30 proc. pareiginės algos priemoką.
5. Bendruomenės pareigūną atleidus iš vidaus tarnybos, perkėlus į kitas pareigas ar atsiradus kitų tarnybinio būtinumo aplinkybių, kai likusio (likusių) dirbančio (dirbančių) bendruomenės pareigūno (pareigūnų) veiklos teritorijos nustatymo ir pareigybių steigimo kriterijai aiškiai neatitinka aprašo 9 punkte įvardytų rodiklių ir pareigybė yra laisva ilgiau kaip 3 mėnesius, teritorinės policijos įstaigos vadovo įsakymu bendruomenės pareigūnui (pareigūnams) ar kitam šias funkcijas vykdančiam pareigūnui už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą teisės aktų nustatyta tvarka turi būti mokama iki 30 proc. pareiginės algos priemoka.
II SKYRIUS
PREVENCIJOS PADALINIO PAREIGŪNŲ DARBO ORGANIZAVIMAS
6. Apylinkės ribos ir jų nustatymo specifika:
6.2. kaimo gyvenamosios teritorijos apylinkėje gyventojų skaičius negali viršyti 3 000 gyventojų. Esant poreikiui, dvi apylinkes galima jungti į vieną, kurioje gyventojų skaičius negali viršyti 6 000 gyventojų, ją turi prižiūrėti du apylinkės inspektoriai arba apylinkės inspektorius ir apylinkės inspektoriaus padėjėjas.
7. Apylinkės ribas, atsižvelgdamas į gyventojų skaičių, teritorijos administracinį suskirstymą ir kitus ypatumus (apylinkėje esančios prekybos vietos (turgūs, prekybos centrai ir kt.), masinių susibūrimų, pasilinksminimų (klubai, barai, kavinės), sezoninės gyventojų tankumo padidėjimo, poilsio vietos ir kt.), prevencijos padalinio vadovo teikimu įsakyme nustato teritorinės policijos įstaigos vadovas.
8. Bendruomenės pareigūno (pareigūnų) veiklos teritorija sutampa su policijos komisariato, kuriame jis (jie) dirba, prižiūrima teritorija.
9. Policijos komisariate steigiamų bendruomenės pareigūnų pareigybių kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šiuos policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičiaus rodiklius:
9.1. jei policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje gyvena iki 9 999 gyventojų imtinai, bendruomenės pareigūno pareigybė nesteigiama. Vykdyti bendruomenės pareigūno funkcijas pavedama vienam iš policijos komisariato viešosios policijos struktūrinio padalinio vadovui;
9.2. jei policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje gyvena nuo 10 000 iki 24 999 gyventojų imtinai, tai policijos komisariate turi būti steigiama viena bendruomenės pareigūno pareigybė ir papildomai vykdyti bendruomenės pareigūno funkcijas pavedama vienam iš policijos komisariato viešosios policijos struktūrinio padalinio vadovų;
9.3. jei policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje gyvena nuo 25 000 iki 39 999 gyventojų imtinai, tai policijos komisariate turi būti steigiamos dvi bendruomenės pareigūno pareigybės;
9.4. jei policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje gyvena nuo 40 000 iki 49 999 gyventojų imtinai, tai policijos komisariate turi būti steigiamos dvi bendruomenės pareigūno pareigybės ir papildomai vykdyti bendruomenės pareigūno funkcijas pavedama vienam iš policijos komisariato viešosios policijos struktūrinio padalinio vadovų;
9.5. jei policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje gyvena nuo 50 000 iki 69 999 gyventojų imtinai, tai policijos komisariate turi būti steigiamos trys bendruomenės pareigūno pareigybės;
9.6. jei policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje gyvena nuo 70 000 iki 99 999 gyventojų imtinai, tai policijos komisariate turi būti steigiamos keturios bendruomenės pareigūno pareigybės;
9.7. jei policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje gyvena nuo 100 000 iki 150 000 gyventojų imtinai, tai policijos komisariate turi būti steigiamos penkios bendruomenės pareigūno pareigybės. Jei gyventojų skaičius viršija 150 000, tai kiekvienai 30 000 gyventojų grupei, viršijančiai 150 000, steigiama papildoma bendruomenės pareigūno pareigybė;
9.8. policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičius ir nuo jo priklausantis bendruomenės pareigūnų pareigybių skaičius tikslinamas vieną kartą per metus – pirmąjį ketvirtį. Apskaičiuojant bendruomenės pareigūnų pareigybių skaičių naudojamasi Lietuvos statistikos departamento pateikiamais gyventojų skaičiaus duomenimis savivaldybėse;
9.9. atsižvelgiant į specifinį policijos komisariato prižiūrimos teritorijos administracinį suskirstymą ir kitus ypatumus (teritorijoje esančios prekybos vietos (turgūs, prekybos centrai ir kt.), masinių susibūrimų, pasilinksminimų (klubai, barai, kavinės), sezoninės gyventojų tankumo padidėjimo, poilsio vietos ir kt.), teritorinės policijos įstaigos vadovo teikimu policijos komisariate gali būti steigiama viena papildoma bendruomenės pareigūno pareigybė.
10. Apylinkės inspektoriaus ir bendruomenės pareigūno veikla turi būti planuojama taip, kad didžioji darbo laiko dalis (išskyrus gyventojų priėmimo valandos ir dokumentacijos tvarkymas) būtų praleista prižiūrimoje apylinkėje ar teritorijoje ir skirta bendrajai, individualiajai ir situacijų prevencijai.
11. Apylinkės inspektoriui ir bendruomenės pareigūnui draudžiama pavesti atlikti operatyvaus valdymo ir, jei teritorinės policijos įstaigos struktūroje ar jos padalinyje yra specializuotas konvojaus padalinys, konvojavimo padalinių funkcijas, išskyrus atvejus, nustatytus Statutinių policijos pareigūnų pasitelkimo viešosios policijos funkcijoms vykdyti tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 5-V-252 „Dėl Statutinių policijos pareigūnų pasitelkimo viešosios policijos funkcijoms vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“.
12. Apylinkės inspektorius įgaliojimus surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas įgyja nuo paskyrimo į pareigas dienos (tai turi būti įrašyta pareigybės aprašyme).
13. Kitus prevencijos padalinio pareigūnus, atsižvelgiant į jų gebėjimus ir kompetenciją, rekomenduojama įgalioti surašyti visų administracinių teisės pažeidimų, kurie pagal ATPK priskiriami policijos kompetencijai, protokolus, o nagrinėti tik kai kurias administracinių teisės pažeidimų bylas. Kiekvieno pareigūno kompetenciją, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, nustato policijos komisariato vadovas.
14. Apylinkės inspektorius, apylinkės inspektoriaus padėjėjas ir bendruomenės pareigūnas tarnybos metu dėvi tarnybinę uniformą. Esant tarnybiniam būtinumui, policijos komisariato ar prevencijos padalinio vadovo leidimu funkcijas pareigūnai gali atlikti neuniformuoti. Atlikdamas tarnybines pareigas, apylinkės inspektorius, apylinkės inspektoriaus padėjėjas ir bendruomenės pareigūnas nustatyta tvarka gali nešiotis tarnybinį šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones.
15. Apylinkės inspektorių ir bendruomenės pareigūnų tarnybinės ir kitos patalpos (apylinkėje ar veiklos teritorijoje skirtas darbo kabinetas) yra laikomos policijos patalpomis, todėl pristatyti į jas asmenys registruojami Policijos registruojamų įvykių registre, o jei to padaryti nėra galimybių – apie tai pranešama operatyvaus valdymo padaliniui.
16. Policijos nuovadose ar kitose patalpose, nurodytose Aprašo 15 punkte, viešai matomoje vietoje turi būti nurodytas nuovados, apylinkės inspektoriaus ir bendruomenės pareigūno darbo, gyventojų priėmimo laikas ir kur gyventojui kreiptis, kai nuovada ar pareigūnai nedirba (telefono numeris ir adresas).
17. Apylinkės inspektorius ir bendruomenės pareigūnas turi disponuoti (valdyti, savarankiškai tvarkyti) informacija, apibūdinančia jo prižiūrimą apylinkę, taip pat kita informacija apie policiją dominančius asmenis, procesus ir veiksmus, jeigu tai gali būti reikšminga aiškinantis nusikalstamas veikas ir administracinius teisės pažeidimus ar jų prevencijai. Atsižvelgiant į turimą informaciją ir jos pobūdį, apylinkės inspektorius pagal sudarytą planą privalo reguliariai lankytis pas policiją dominančius asmenis, planuoti ir vykdyti individualias prevencines priemones.
III SKYRIUS
BENDROSIOS APYLINKĖS INSPEKTORIAUS FUNKCIJOS
18. Apylinkės inspektorius apylinkėje pagal kompetenciją:
18.7. policijos komisariato vadovo ar jo įgalioto asmens pavedimu vykdo teismo, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų pavedimus, susijusius su šio Aprašo 27 punkte minimais procesiniais veiksmais ir veiksmais, susijusiais su administracinių teisės pažeidimų bylų teisena;
18.9. esant tarnybiniam būtinumui, vykdo eismo kontrolę, leidimų sistemos objektų, saugos darbuotojų, užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę;
18.10. teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Rusijos Federacijos piliečių, vykstančių tranzitu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją, kontrolę;
IV SKYRIUS
BENDRUOMENĖS PAREIGŪNO FUNKCIJOS
19. Bendruomenės pareigūnas pagal kompetenciją:
19.2. užtikrina policijos tiesioginį komunikavimą su veiklos teritorijoje esančiomis vietos bendruomenėmis ir bendruomenėms nepriklausančiais asmenimis;
19.3. skatina saugių kaimynysčių kūrimąsi vietos bendruomenėse ir koordinuoja jų veiklą, inicijuoja ir rengia susitikimus;
19.5. policijos įstaigos ir padalinio vadovui teikia iš bendruomenės narių gautą informaciją apie policijos veiklą;
19.6. kartu su socialiniais partneriais rengia prevencinius projektus, siūlo ir ieško finansavimo šaltinių jiems įgyvendinti, kaupia ir viešina informaciją apie projektų įgyvendinimą;
19.7. bendradarbiauja su kitais policijos padaliniais, savivaldos, švietimo, medicinos, kitų suinteresuotų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, vietos bendruomene, sprendžiant saugios aplinkos formavimo klausimus, perduoda kompetentingoms institucijoms iš bendruomenės narių surinktą informaciją;
19.8. veiklos teritorijoje stebi teisės pažeidimų tendencijas ir atsižvelgdamas į situacijos pokyčius inicijuoja ir pagal kompetenciją organizuoja policines prevencines priemones, dalyvauja jose, informuoja visuomenę apie pasitelkiant prevencines priemones pasiektus rezultatus;
19.9. fiksuoja ir pagal kompetenciją perduoda nagrinėti nustatytus administracinius teisės pažeidimus;
20. Bendruomenės pareigūnas aktyvia veikla (susitikimuose su veiklos teritorijos gyventojais, religinėmis bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, privačiomis įmonėmis) turi stengtis įtraukti kuo daugiau visuomenės narių į viešosios tvarkos saugojimo ir saugios savo gyvenamosios, darbo ar kitokios buvimo aplinkos saugumo stiprinimo veiklą. Taip pat inicijuoja bendruomenės aktyvo būrimąsi į saugios kaimynystės grupes, skatina juos tapti policijos rėmėjais, organizuoja jų priėmimą ir veiklą, kitais būdais padeda gyvenamųjų vietovių bendruomenei formuoti saugios aplinkos sistemą.
21. Bendruomenės pareigūnas, bendraudamas su gyventojais, konsultuoja juos saugios gyvenamosios aplinkos, privačios nuosavybės apsaugos klausimais, pagal kompetenciją teikia jiems informaciją ir kitokią pagalbą.
22. Bendruomenės pareigūnas turi stengtis, kad kuo daugiau veiklos teritorijos gyventojų jį pažinotų, ir turi teikti informaciją gyventojams šiais būdais:
22.1. asmeniškai lankydamasis suteikti informaciją apie savo darbo laiką, vietą, telefoną ir kitą reikiamą informaciją, esant galimybei, įteikti vizitinę kortelę;
22.3. pakabinti žmonių susibūrimo vietose (veiklos teritorijoje esančių įstaigų, įmonių, sodų, gyvenamųjų namų (butų) savininkų bendrijų, mokymosi ir auklėjimo įstaigų skelbimų lentose ir kitose tam pritaikytose vietose) skelbimus apie gyventojų priėmimo laiką ir vietą;
22.4. palaikyti nuolatinius ryšius su seniūnais, seniūnaičiais ir kitais savivaldybių administracijos pareigūnais, sodų, gyvenamųjų namų (butų) savininkų bendrijų atstovais, pedagogais, dvasininkais, lankytis veiklos teritorijoje esančiose įstaigose, įmonėse, organizacijose, bendrovėse, asociacijose ir kt.
V SKYRIUS
APYLINKĖS INSPEKTORIAUS FUNKCIJOS VYKDANT NUSIKALstamų veikų IR ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ PREVENCIJĄ, VIEŠOSIOS TVARKOS APSAUGĄ ir EISMO PRIEŽIŪRĄ
23. Apylinkės inspektorius pagal kompetenciją:
23.1. domisi grįžusių iš pataisos įstaigų (iki teistumo išnykimo) asmenų, teistų padarius apysunkį, sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, elgesiu, ryšiais ir užimtumu. Prireikus teisės aktų nustatyta tvarka apie tokius asmenis informuoja kriminalinę žvalgybą įgaliotus vykdyti padalinius;
23.2. privalo žinoti apylinkėje esančias policijos pajėgas, dalyvaujančias užtikrinant viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį, jų išdėstymą, maršrutus, darbo laiką ir ryšio su jomis būdus. Policijos komisariato vadovo pavedimu instruktuoja viešosios policijos pareigūnus (nurodo apylinkės ypatumus, kriminogenines vietas, policijos kontroliuojamus asmenis), siūlo pajėgų išdėstymo pakeitimus;
23.3. bendraudamas su gyventojais konsultuoja juos saugios gyvenamosios aplinkos, privačios nuosavybės apsaugos klausimais, teikia jiems kitokią pagalbą;
23.4. suinteresuotoms institucijoms rengiant vietinius prevencinius projektus, dalyvauja šioje veikloje;
23.5. bendradarbiauja su kitais policijos įstaigų padaliniais, savivaldos, švietimo, medicinos, kitų suinteresuotų institucijų darbuotojais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, vietos bendruomene sprendžiant saugios aplinkos formavimo klausimus;
23.6. privalo stengtis, kad kuo daugiau apylinkės gyventojų jį pažinotų, gyventojams teikti statistinę nusikalstamumo ar kitą teisės pažeidimų prevencijai aktualią informaciją šiais būdais:
23.6.1. asmeniškai apsilankęs suteikti informaciją apie savo darbo laiką, vietą, telefoną ir kitą reikiamą informaciją, esant galimybei, įteikti vizitinę kortelę;
23.7. bendrauja, keičiasi aktualia informacija su seniūnais ir kitais savivaldybių administracijos pareigūnais, sodų, gyvenamųjų namų (butų) savininkų bendrijų atstovais, pedagogais, dvasininkais, organizuoja bendruomenės ir policijos susitikimus, lankosi apylinkėje esančiose įstaigose, įmonėse, organizacijose, bendrovėse ir asociacijose;
23.8. informuoja teritorinės policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinį apie kelio dangos ir kitus pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, eismo įvykius ir imasi priemonių įvykio vietai apsaugoti (jei reikia nustatyti transporto priemonių vairuotojus, su eismo įvykiu susijusius asmenis ir liudytojus, užrašyti jų paaiškinimus, o jeigu tokios galimybės nėra, užsirašyti jų vardus, pavardes, adresus, telefono numerius ar elektroninio pašto adresus, patikrinti, ar eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės nėra ieškomos. Susidarius ypatingai situacijai, reguliuoti eismą ir (ar) organizuoti eismo įvykio vietos apylanką, kitų tarnybų specialiųjų transporto priemonių operatyvų atvykimą į eismo įvykio vietą).
VI SKYRIUS
APYLINKĖS INSPEKTORIAUS KOMPETENCIJA TIKSLINANT PIRMINĘ INFORMACIJĄ, ATLIEKANT PAPILDOMĄ INFORMACIJOS APIE ĮVYKIUS PATIKRINIMĄ IR KITUS PROCESINIUS VEIKSMUS
25. Apylinkės inspektoriui gali būti pavedama patikslinti pirminę informaciją apie įvykius jo apylinkėje. Patikslinęs pirminę informaciją ir nustatęs visus nusikalstamos veikos požymius, teisės aktų nustatyta tvarka apylinkės inspektorius gali pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti būtinus pirminius procesinius veiksmus. Vėliau tyrimas pagal kompetenciją perduodamas kriminalinės policijos padaliniui.
26. Apylinkės inspektorius, atlikęs pirminės informacijos patikslinimą ir nustatęs, kad nepadaryta nusikalstama veika arba padaryta tokia nusikalstama veika, dėl kurios ikiteisminis tyrimas neatliekamas (privataus kaltinimo bylos), BPK nustatyta tvarka priima sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą arba medžiagą sprendimui priimti teritorinės policijos įstaigos vadovo nustatyta tvarka perduoti kitam policijos komisariato padaliniui.
27. Policijos komisariato vadovo ar jo įgalioto asmens pavedimu, esant tarnybiniam būtinumui (kai nėra galimybės pavesti kriminalinės policijos ar kitam pareigūnui), apylinkės inspektoriui jo apylinkėje gali būti pavedama atlikti šiuos procesinius veiksmus:
VII SKYRIUS
ASMENŲ PRANEŠIMŲ, PRAŠYMŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA
28. Apylinkės inspektorius teisės aktų nustatyta tvarka priima ir nagrinėja gyventojų pranešimus, prašymus ir skundus (toliau – pareiškimas).
29. Gavęs pareiškimą, policijos komisariato vadovas ar jo įgaliotas pareigūnas užrašo rezoliuciją:
29.1. „Pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK ...... straipsnį“ – jei surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ar nagrinėti bylas yra policijos kompetencija ir jeigu yra akivaizdžių administracinio teisės pažeidimo požymių;
29.2. „Patikslinti įvykio aplinkybes“ – kai kyla pagrįstų abejonių dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo ar nebuvimo;
30. Jeigu policija neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl pareiškime iškelto klausimo ar administracinio teisės pažeidimo tyrimo, pareiškimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduodamas kompetentingam viešojo administravimo subjektui ir apie tai pranešama pareiškėjui.
31. Apylinkės inspektorius, gavęs pareiškimą su rezoliucija, nurodyta Aprašo 29.1 papunktyje:
31.1. pareiškimą nagrinėja vadovaudamasis ATPK ir, baigęs nagrinėti, priima vieną iš ATPK 287 straipsnyje („Nutarimų rūšys“) nurodytų nutarimų arba formuoja administracinio teisės pažeidimo bylą;
31.2. pareiškimą nagrinėja (kol bus priimtas nutarimas) ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Esant būtinumui, nagrinėjimo terminas pratęsiamas. Pratęsimas įforminamas laisvos formos nutarimu, bet nutarimo turinys turi atitikti ATPK 286 straipsnyje („Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turinys“) nustatytus reikalavimus. Apie pareiškimo nagrinėjimo termino pratęsimą informuoja pareiškėją.
33. Apylinkės inspektorius, gavęs pareiškimą su rezoliucija, nurodyta Aprašo 29.2 papunktyje, ir:
33.1. nustatęs visus administracinio teisės pažeidimo požymius, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir bylą perduoda nagrinėti kompetentingam pareigūnui (organui);
33.2. nenustatęs visų administracinio teisės pažeidimo požymių, surašo nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (jeigu ji buvo pradėta). Nutarimas surašomas laisva forma, laikantis ATPK 286 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Nutarimo kopija išsiunčiama (įteikiama) nukentėjusiajam, išaiškinus apskundimo tvarką.
34. Apylinkės inspektorius, nagrinėdamas pareiškimus, privalo surinkti visus įrodymus, kurie pagrindžia arba paneigia administracinio teisės pažeidimo buvimą ir asmens kaltumą.
VIII SKYRIUS
PREVENCIJOS PADALINIO VADOVO FUNKCIJOS
36. Prevencijos padalinio vadovas:
36.2. apibendrina, sistemina ir analizuoja nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų būklę, priežastis ir aplinkybes bei kartu su suinteresuotomis institucijomis pagal kompetenciją imasi priemonių joms šalinti;
36.3. kartu su bendruomenės pareigūnais ir apylinkės inspektoriais pagal kompetenciją dalyvauja suinteresuotoms institucijoms rengiant vietinius prevencinius projektus, taip pat rengia atskirus prevencinius projektus;
36.4. bendradarbiauja su kitais policijos padaliniais, savivaldos, švietimo, medicinos, kitų suinteresuotų institucijų darbuotojais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, vietos bendruomene sprendžiant saugios aplinkos formavimo klausimus;
36.5. pagal kompetenciją kartu su bendruomenės pareigūnais atlieka teiktų ir policijos komisariate įgyvendintų prevencinių projektų efektyvumo įvertinimą ir poveikį nusikalstamumo būklei;
36.6. organizuoja apylinkės inspektorių supažindinimą su pajėgų, dalyvaujančių saugant viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį, išdėstymu, maršrutu, darbo laiku ir ryšio su jomis būdais;
37. Teritorinės policijos įstaigos vadovo įsakymu prevencijos padalinio vadovui gali būti paskirta apylinkė. Rekomenduojama vadovui skirti mažesnę arba kriminogeniniu požiūriu lengvesnę apylinkę. Prižiūrima apylinkė neskiriama teritorinės policijos įstaigos prevencijos padalinio vadovui, kuris pagal pareigybės aprašymą veiklą organizuoja apskrities teritorijoje.
IX SKYRIUS
PREVENCIJOS PADALINIO PAREIGŪNŲ VEIKLOS VERTINIMAS
39. Prevencijos padalinio pareigūnų darbas vertinamas kompleksiškai įvertinant viso padalinio veiklą. Atskirais atvejais galimas išsamesnis apylinkės inspektorių, apylinkės inspektorių padėjėjų ir bendruomenės pareigūnų veiklos rezultatų vertinimas.
40. Apylinkės inspektorių veiklos vertinimo kriterijai:
40.1. gyventojų pareiškimų tyrimo objektyvumas ir kokybė (vertinama atliekant veiklos patikrinimus);
40.2. individualaus prevencinio darbo organizavimo efektyvumas (individualaus prevencinio darbo rezultatus (statistika, atsiliepimai, aprašymas ir kt.) įvertinti pateikia pats pareigūnas);
41. Bendruomenės pareigūnų veiklos vertinimo kriterijai:
41.1. gyventojų (vietos bendruomenės) atsiliepimai apie pareigūnų darbą, pasitikėjimas jais kaip policijos atstovais;
41.2. darbo su policijos rėmėjais, kitu visuomenės aktyvu, asociacijomis planavimas, sistemiškumas ir efektyvumas;
41.3. bendradarbiavimas su kitais policijos padaliniais, savivaldos, švietimo, medicinos, kitų suinteresuotų institucijų darbuotojais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, vietos bendruomene sprendžiant saugios aplinkos formavimo klausimus;
42. Bendruomenės pareigūno veikla taip pat vertinama atsižvelgiant į kiekybinius ir kokybinius rodiklius:
42.1. kiekybiniai vertinimo rodikliai – atlikti tarpiniai veiksmai ir priemonės, kuriais siekiama nustatyto tikslo (kokybinio rodiklio). Saugių kaimynysčių kūrimo skatinimas, prevencinių priemonių organizavimas, policijos rėmėjų aktyvios bendruomenės narių pasitelkimas ir t. t.;
42.2. kokybiniai vertinimo rodikliai – užsibrėžto laikotarpio pradžioje (gali būti metinis pokalbis), atsižvelgiant į statistinę teisės pažeidimų analizę ar kitus susirūpinimą keliančius rodiklius, nustatytas ir siektinas konkretus tikslas tam tikroje teritorijoje. Kokybiniam rodikliui pasiekti bendruomenės pareigūnas gali išnaudoti visas galimas policines ir prevencines priemones.