Nr. DOK-3490
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01253-2020-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 12 d. paduotu atsakovų G. R. ir E. Č. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovai G. R. ir E. Č. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, G. R. ir E. Č. dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo, aukciono sąlygų, protokolo dalių, statybos leidimo panaikinimo, pirkimo–pardavimo sandorio dalies, valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaras D. B., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, peržiūrėjimo. Šia nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimas pakeistas, panaikinta sprendimo dalis dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 1-447 „Dėl teritorijos šalia Antavilių gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ 1.1 punktą ir juo patvirtinto Teritorijos šalia Antavilių gatvės detaliojo plano dalį, susijusią su sklypo Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sprendiniais ir infrastruktūros teritorijos – Lazdynų Pelėdos gatvės atkarpos už sklypo Nr. 1 pietinės ribos suplanavimu, ir reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 2.3-3579-(01) „Valstybinės žemės sklypų, Antavilių g. 3, 5, 11 ir 17A, Vilniuje, įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre“ dalį dėl suformuoto 8681 kv. m valstybinės žemės sklypo, Antavilių g. 3, Vilniuje, ir ši civilinės bylos dalis nutraukta; kita sprendimo dalis palikta nepakeista.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pagrindiniai atsakovų kasacinio skundo argumentai:
1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta prokuroro teisė ginti viešąjį interesą. Pirmosios instancijos teismas viešojo intereso pažeidimą nustatė tik dėl vienos aplinkybės (galimai netinkamai suformuoto žemės sklypo), apeliacinės instancijos teismas – viešojo intereso pažeidimu laikė tik tariamai neteisėtą žemės sklypo valdymą. Teismai netyrė ir nevertino aplinkybių, reikšmingų vertinant viešojo intereso pažeidimo buvimą, kurias nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje pirmą kartą nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme (civilinės bylos Nr. e2A-294-370/2023).
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias CPK normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-1075/2022 suformuotos praktikos, pagal kurią draudžiama priimti siurprizinį sprendimą; teismas rėmėsi įrodymais, kurie byloje neegzistuoja ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
3. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos išvados prieštarauja toje pačioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje padarytoms išvadoms, kad negali būti panaikinta visa valstybinės žemės nuomos sutartis, nes tai prieštarauja ne tik viešojo intereso gynimo principui, bet ir teisinio apibrėžtumo bei asmens teisėtų lūkesčių principams.
4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Taikęs Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nustatytą dvejų metų ieškinio senatį dėl dalies reikalavimų ir atmetęs ieškinio reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 1-447 „Dėl teritorijos šalia Antavilių gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ panaikinimo, teismas turėjo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti.
5. Apeliacinės instancijos teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje ir skundžiamoje nutartyje skirtingai sprendė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1082 „Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“, kuriuo nekilnojamajam turtui buvo priskirtas valstybinės žemės sklypas, kurio plotas 0,8681 ha, reikšmės nagrinėjant šią bylą. Teismai nepagrįstai nesivadovavo šiuo nutarimu. Pažeistas teisinio apibrėžtumo principas, res judicata (galutinio teismo sprendimo) principas.
6. Teismai skirtingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias restituciją, nes skirtingai vertino kasatorių sąžiningumą (apeliacinės instancijos teismas nelaikė jų nesąžiningais), nevertino teisėtų lūkesčių principo galimo pažeidimo taikant restituciją natūra, taip pat – CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, kai restitucija natūra gali būti netaikoma. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, pagal kuriuos restitucija neturėtų būti taikoma formaliai.
Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Grąžinti G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2024 m. rugsėjo 10 d. per AB SEB banką sumokėtą žyminį mokestį – 217 (du šimtus septyniolika) Eur, mokėjimo nurodymo Nr. 1193.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas