Administracinė byla Nr. eAS-275-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01008-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Vilniaus AVPK) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. gruodžio 17 d. prašymą (jo 2, 3 ir 4 punktus) ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis administracinio nusižengimo byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju (patyrė turtinę žalą). Tačiau Vilniaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji specialistė bei jos tiesioginis vadovas vilkino atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ir piktnaudžiavo tarnyba, todėl pareiškėjas 2023 m. gruodžio 17 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką, prašydamas:

1. Nukentėjusiojo (pareiškėjo) 2023 m. lapkričio 30 d. skundą su byla (visa bylos medžiaga) nebevilkinant skubiai persiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

2. Nustatyti ir nurodyti Vilniaus APVK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės tiesioginį vadovą (jo pareigas, vardą ir pavardę), kuris privalėjo kontroliuoti specialistės veiklą dėl pareiškėjo 2023 m. lapkričio 30 d. skundo.

3. Pradėti ir atlikti tarnybinį patikrinimą (tyrimą), ir už piktnaudžiavimą tarnyba Vilniaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniajai specialistei ir jos veiklos nekontroliavusiam tiesioginiam vadovui skirti tarnybines nuobaudas – atleidimą iš vidaus tarnybos, ar kitas švelnesnes tarnybines nuobaudas, o tarnybinio patikrinimo (tyrimo) metu nustačius jų veiksmuose ir nusikalstamų veikų požymius, medžiagą perduoti prokurorui.

4. Priimti sprendimą (rašytinį motyvuotą siūlymą) dėl Vilniaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės ir jos veiklos nekontroliavusio tiesioginio vadovo neeilinio veiklos vertinimo, susijusio su jų nekvalifikacija ir negebėjimu atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jų veiklą įvertinti nepatenkinamai, perkelti juos į žemesnes pareigas ir nustatyti jiems mažesnį pareiginės algos koeficientą.

Pareiškėjo teigimu, į prašyme išdėstytus 2–4 reikalavimus jam nebuvo atsakyta. Toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas teikia skundą dėl to, kad jam nebuvo atsakyta, kas yra Vilniaus APVK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės tiesioginis vadovas; dėl reikalavimo pradėti tarnybinius patikrinimus minėtai specialistei bei jos tiesioginiam vadovui; bei dėl reikalavimo perkelti šiuos asmenis į žemesnes pareigas.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimo patenkinimas neturėtų jokios įtakos jo teisėms ir pareigoms. Skunde nenurodyta teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad skundo išnagrinėjimas iš esmės sukeltų pareiškėjui apibrėžtas (konkrečias) tiesiogines teisines pasekmes. Atsižvelgdamas į tai teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei pabrėžia, kad atsakovas privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo prašymo 2–4 punktus ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą, o, kadangi to nepadarė ir toliau nevykdo, pripažintina, kad atsakovas vilkina atlikti pareigas ir jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas pasireiškia siekiu gauti informaciją apie vyresniosios specialistės tiesioginį vadovą, jų tarnybinių patikrinimų rezultatus ir apie jų neeilinio veiklos vertinimo rezultatus, kurią (informaciją) atsakovas pareiškėjui privalo pateikti pagal teisinį reguliavimą ir teismų praktiką. Taigi, teismo išvados, kad pareiškėjo reikalavimų patenkinimas ar atmetimas nereikštų jo teisių ir interesų apgynimo, pripažintinos netinkamomis (klaidingomis). Patenkinus pareiškėjo skundą, būtų apgintos pareiškėjo teisės ir jo teisėti interesai gauti prašomą informaciją (atsakymą). Pareiškėjui turint materialinį teisinį suinteresuotumą gauti atsakovo privalomai teiktiną informaciją, jos neteikimas patvirtina, kad atsakovo vilkinimas pareiškėjui sukelia ir teisines pasekmes.

Klausimai dėl reikalavimo patraukti pareigūną atsakomybėn yra materialinio teisinio pobūdžio ir dėl jų turi būti pasisakoma sprendžiant bylą iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje. Be to, išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio, kuri turi būti vertinama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Taip pat aplinkybė, ar skundžiamas atsakovo vilkinimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo teisių pažeidimas.

Be to, pareiškėjas skunde teismui aiškiai nurodė, kokių veiksmų atsakovas neatlieka, o teismas skundo priėmimo stadijoje nepagrįstai vertino pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo
2024 m. kovo 20 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad skundo išnagrinėjimas iš esmės nesukeltų pareiškėjui teisinių pasekmių, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą įpareigoti Vilniaus AVPK teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. gruodžio 17 d. prašymo 2, 3 ir 4 punktus ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skundo išnagrinėjimas neturės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde, be kita ko, pažymi, kad teismas padarė klaidingas išvadas dėl pareiškėjo (ne)suinteresuotumo, taip pat kad teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje pasisakė dėl bylos esmės. Pareiškėjo įsitikinimu, jo skundas turėjo būti priimtas ir išnagrinėtas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas atsisakymo pagrindas, kuriuo remiasi pirmosios instancijos teismas, aiškinamas taip, jog kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-261/2022; kt.).

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo (ne)suinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismo išvada, jog skundžiamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009).

Taigi, pagal bendrą taisyklę, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinus pareiškėjo skundo turinį, nagrinėjamoje byloje skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad pareiškėjo skundžiami atsakovo veiksmai (neveikimas) nesukelia teisinių pasekmių. Iš pareiškėjo skundo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į atsakovą su konkrečiu prašymu, tačiau nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, dėl to pareiškėjas ir kreipėsi į teismą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo neveikimas nesukelia jokių teisinių pasekmių ir nepažeidžia jo teisių ar įstatymų saugomų interesų. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat suformulavo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau administracinė byla nagrinėjamu atveju nėra išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjo naudai nėra priimtas joks galutinis teismo sprendimas, todėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas. Tai, kad tokioje bylos stadijoje (kai skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui) nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų prieisimo klausimas, yra suformuota nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-469-525/2018; 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-520-756/2019; 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-697-442/2020; 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-411-520/2021; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-649-520/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-520/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-704-415/2022; 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-567-815/2023, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-552/2023, 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-331-789/2024), todėl su tuo susiję atskirojo skundo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rasa Ragulskytė-Markovien

Arūnas Sutkevičius