LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. ĮV-908 „Dėl Senų, retų ir ypač vertingų dokumentų fondo formavimo, saugojimo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ PAKEITIMO
2023 m. kovo 17 d. Nr. ĮV-202
Vilnius
Atsižvelgdamas į komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-931 „Dėl komisijos sudarymo“, pateiktas išvadas,
p a k e i č i u Senų, retų ir ypač vertingų dokumentų fondo formavimo, saugojimo ir naudojimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. ĮV-908 „Dėl Senų, retų ir ypač vertingų dokumentų fondo formavimo, saugojimo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“:
1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. Fondas formuojamas, saugomas ir naudojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymu, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu, Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu, Bibliotekų fondo apsaugos nuostatais, patvirtintais kultūros ministro 2010 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ĮV-499 „Dėl Bibliotekų fondo apsaugos nuostatų patvirtinimo“, Dokumentų saugojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-157 „Dėl Dokumentų saugojimo taisyklių patvirtinimo“, Kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių muziejuose, bibliotekose, archyvuose ir kulto pastatuose, apsaugos ir evakavimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. ĮV-500 „Dėl Kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių muziejuose, bibliotekose, archyvuose ir kulto pastatuose, apsaugos ir evakavimo instrukcijos patvirtinimo“, Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo iš Lietuvos Respublikos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1424 „Dėl Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo iš Lietuvos Respublikos taisyklių ir kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų, kuriuos išvežant iš Lietuvos Respublikos būtina turėti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos leidimą, sąrašo patvirtinimo.“
2. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau nauja redakcija:
„5. Fondo formavimo kriterijai:
5.1. dokumento prieskyra Lietuvai temos, etniniu, autoriniu, kalbos atžvilgiu. Lietuva dokumente suprantama istorine valstybingumo prasme: apima ilgus valstybės formavimosi šimtmečius, kintančią valstybės teritoriją ir pavadinimus, visas funkcionavusias rašto ir spaudos kalbas, įvairiatautę kultūrą;
5.3. dokumento ar dokumento egzemplioriaus unikalumas (vertingumas), suteikiantis jam dvasinio ir materialinio kūrinio vertę bei kultūros (spaudos ir kultūrinės komunikacijos) paveldo prasmę;
5.4. dokumento retumas (riboto tiražo leidiniai ir leidiniai, iš kurių tiražo yra išlikę iki 20 egzempliorių, turintys istorinę ar kultūrinę turinio reikšmę);
3. Pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:
4. Pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau nauja redakcija:
„7. Fondą sudaro nuolatiniam saugojimui priimti:
7.3. spaudiniai lietuvių kalba, išleisti:
7.3.2. 1865−1904 m. (lietuviškos spaudos draudimo laikotarpio leidiniai) − saugomi ne daugiau kaip 5 dokumento egzemplioriai;
7.3.3. 1904−1914 m. (tautinės kultūros ir politinio judėjimo brandos laikotarpio leidiniai) − saugomi ne daugiau kaip 5 dokumento egzemplioriai;
7.4. visi Lietuvoje leisti leidiniai ir spaudiniai kitomis valstybėje funkcionavusiomis kalbomis (pvz., lotynų, rusėnų, bažnytine slavų, jidiš, lenkų, hebrajų ir kt.) iki 1918 m.;
7.5. visi ne Lietuvoje leisti spaudiniai iki 1800 metų – saugomi ne daugiau kaip 5 dokumento egzemplioriai;
7.6. lituaniniai ar užsienio spaudiniai, išleisti po 1800 m., turintys išskirtinių kultūrinę vertę liudijančių požymių etniniu, istoriniu, meniniu, moksliniu, techniniu, religiniu, estetiniu, memorialiniu ar kitu požiūriu: pvz., nelegalūs ar cenzūros sulaikyti, neįprastos formos ir apipavidalinimo, rankų darbo įrišimo, miniatiūriniai leidiniai (formatas ne didesnis kaip 100x100 mm) – saugomi ne daugiau kaip 3 dokumento egzemplioriai;
5. Pakeičiu 13 punktą ir jį išdėstau taip:
„13. Aprašant fondo dokumentus naudojamas ISBD: Tarptautinis standartinis bibliografinis aprašas (angl. International Standard Bibliographic Description) ir ISAD(G): Bendras tarptautinis standartinis archyvinis aprašas (angl. General International Archival Description). Lietuvoje ir užsienyje išleistų bei su Lietuva, kalba, autoryste ir tematika susijusių fondo dokumentų lietuvių kalba bibliografiniai įrašai įtraukiami į Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portalą ibiblioteka.lt, kitų leidinių ir rankraštinių dokumentų įrašai – į bibliotekų katalogus ir kitas informacines sistemas. Bibliotekose saugomi suskaitmeninti seni, reti ir ypač vertingi dokumentai, publikuojami suskaitmeninto kultūros paveldo portaluose, turi būti ženklinami kūrybinių bendrijų (angl. Creative Commons) licencijomis ir (ar) Europeana naudojamų teisių pareikščių (angl. rights statements) žymomis.“
6. Pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau nauja redakcija:
„15. Bibliotekos vadovas arba jį pavaduojantis asmuo pateikia Kultūros ministerijai šiuos dokumentus:
15.1. prašymą nurašyti fondo dokumentus pridedant dokumentų bibliografinį aprašą su jų vertę liudijančiais nustatytais požymiais, finansine verte:
7. Pakeičiu 16 punktą ir jį išdėstau taip:
8. Pakeičiu 50 punktą ir jį išdėstau taip:
„50. Juridiniai ar fiziniai asmenys, laikinai perėmę fondo dokumentus naudotis, tirti, restauruoti, eksponuoti ar fotografuoti už perduotų dokumentų saugumą, fizinę būklę, jų sugrąžinimą bibliotekai ir juose esančios informacijos teisėtą panaudojimą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“